2018-10-02 Nr. AB-17362-3-61-3-01945-2018-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Legislator summary
AI generatedteismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo E. Č. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. rugpjūčio 7 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo E. Č. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.
Legislator headnote
AI generated2018-10-02 Nr. AB-17362-3-61-3-01945-2018-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: Pareiškėjas E. Č. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu, kuriuo prašė: 1) kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą dėl Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nuostatų atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 daliai; 2) išreikalauti iš atsakovo dokumentą, kuriuo atsisakyta pareiškėjui suteikti antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje Nr. e2-10230-962/18; 3) įpareigoti atsakovą suteikti pareiškėjui valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą minėtoje civilinėje byloje.
Full text
Administracinė byla Nr. AS-692-602/2018
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01945-2018-3
Procesinio sprendimo kategorija 43.3
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
NUTARTIS
2018 m. spalio 2 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas), Veslavos Ruskan (pranešėja) ir Ramutės Ruškytės,
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo E. Č. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. rugpjūčio 7 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo E. Č. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I. Pareiškėjas E. Č. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu, kuriuo prašė: 1) kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą dėl Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nuostatų atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 daliai; 2) išreikalauti iš atsakovo dokumentą, kuriuo atsisakyta pareiškėjui suteikti antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje Nr. e2-10230-962/18; 3) įpareigoti atsakovą suteikti pareiškėjui valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą minėtoje civilinėje byloje.
Skunde pareiškėjas paaiškino, kad Tarnyba, neatsižvelgia į jo vargingą padėtį bei nedideles pajamas ir jau seniai atsisako suteikti teisinę pagalbą, atmeta visus pareiškėjo prašymus, nors tokia sankcija Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatyme nėra nustatyta. Pareiškėjui pranešta, kad jo prašymai dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo nebus nagrinėjami, kadangi pareiškėjas neturi lėšų apmokėti 50 proc. antrinės teisinės pagalbos išlaidų, be to, jis nėra grąžinęs 200 Eur įsiskolinimo už jam anksčiau suteiktas antrinės teisinės pagalbos paslaugas. Pareiškėjas yra įkalinimo įstaigoje ir šiuo metu jam yra reikalinga teisinė pagalba civilinėje byloje Nr. e2-10230-962/18, todėl, jo manymu, atsisakydama skirti jam advokatą, Tarnyba elgiasi neteisėtai.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. birželio 13 d. nutartimi nustatė pareiškėjui terminą iki 2018 m. liepos 23 d. pašalinti nutartyje nurodytus skundo trūkumus – tinkamai suformuluoti skundo reikalavimą (prašyti panaikinti arba pakeisti sprendimą), pateikti teismui šį sprendimą ir įrodymus, kada jis pareiškėjui buvo įteiktas (tuo atveju, jeigu terminas praleistas, pateikti motyvuotą prašymą atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą ir pridėti tai patvirtinančius įrodymus); sumokėti žyminį mokestį ir pateikti žyminio mokesčio kvitą; nurodyti, ar pageidauja, kad byla būtų nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.
Pareiškėjas 2018 m. liepos 23 d. prašymu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, nurodė, kad, gavęs 2018 m. birželio 13 d. nutartį, kreipėsi į Tarnybą, prašė pateikti motyvus, kodėl ji atsisako suteikti pareiškėjui teisinę pagalbą civilinėje byloje. Kadangi atsakymo iš Tarnybos pareiškėjas dar nebuvo gavęs, jis teismo prašė pratęsti terminą skundo trūkumams pašalinti.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. liepos 24 d. nutartimi pratęsė pareiškėjui terminą skundo trūkumams pašalinti iki 2018 m. rugpjūčio 3 d.
Teisme 2018 m. liepos 30 d. gautas Tarnybos 2018 m. liepos 30 d. raštas Nr. (2.1)NO-2-5883, kuriame nurodyta, jog pareiškėjas Tarnybai nėra pateikęs prašymo suteikti antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje Nr. e2-10230-962/2018, todėl Tarnyba nėra priėmusi sprendimo dėl tokios teisinės pagalbos suteikimo ar atsisakymo ją teikti.
E. Č. 2018 m. rugpjūčio 1 d. prašymu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, nurodė, kad vis dar nėra gavęs jokių dokumentų iš Tarnybos, todėl prašė pratęsti terminą skundo trūkumams pašalinti. Pareiškėjas teismo taip pat prašė dėl prastos finansinės padėties atleisti jį nuo žyminio mokesčio mokėjimo, pridėjo pažymą apie gaunamas pajamas.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. rugpjūčio 7 d. nutartimi pareiškėjo skundą laikė nepaduotu. Nurodė, kad pareiškėjas tinkamai nesuformulavo skundo reikalavimo. Be to, iš teismui pateikto Tarnybos 2018 m. liepos 30 d. rašto Nr. (2.1)NO-2-5883 akivaizdu, kad sprendimo dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo civilinėje byloje Nr. e2-10230-962/18 Tarnyba nėra priėmusi, kadangi pareiškėjas dėl jos suteikimo nesikreipė. Todėl teismas darė išvadą, kad pareiškėjas tokio reikalavimo ir negalės suformuoti. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjui išaiškino, kad siekdamas gauti antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje Nr. e2-10230-962/18, pirmiausia, jis turėtų su prašymu kreiptis į Tarnybą ir tik tada, jei priimtas Tarnybos sprendimas jo netenkintų (pvz., Tarnyba atsisakytų suteikti antrinę teisinę pagalbą), pareiškėjas su skundu galėtų kreiptis į teismą, skųsdamas tokį sprendimą.
II. Pareiškėjas atskirajame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo 2018 m. rugpjūčio 7 d. nutartį ir palaukti, kol Tarnyba pateiks teismui arba pareiškėjui sprendimą dėl teisinės pagalbos (ne)suteikimo pagal pareiškėjo 218 m. rugpjūčio 3 d. pateiktą prašymą.
Pareiškėjas nurodo, kad iš karto, kai tik sužinojo apie jam pareikštą ieškinį civilinėje byloje Nr. e2-10230-962/2018, kreipėsi į Tarnybą dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo šioje byloje, tačiau Tarnyba tokią pagalbą atsisakė suteikti, kadangi pareiškėjas negali už ją susimokėti. Pareiškėjas teigia šio Tarnybos sprendimo pateikti negalintis, nes jis iš pareiškėjo Kybartų pataisos namuose buvo pavogtas (dėl to pradėtas oficialus tyrimas). Tarnyba Vilniaus apygardos administraciniam teismui pateikė melagingą informaciją, kad tokio sprendimo nėra priėmusi. Pareiškėjas akcentuoja, kad į Tarnybą dėl skubaus teisinės pagalbos civilinėje byloje suteikimo kreipėsi ir 2018 m. rugpjūčio 3 d., tačiau Tarnyba vis dar nėra priėmusi jokio sprendimo.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
III. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. rugpjūčio 7 d. nutarties, kuria pareiškėjo skundas laikytas nepaduotu, jam per nustatytą terminą nepašalinus trūkumų, teisėtumo ir pagrįstumo.
Teisėjų kolegija pažymi, kad, nors teisminės gynybos universalumo ir prieinamumo principas reiškia, jog kiekvienas asmuo, norintis inicijuoti teismo procesą, turi teisę kreiptis į teismą, tačiau teisė kreiptis į teismą turi būti įgyvendinama laikantis tam tikrų procesinių reikalavimų. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymas (toliau – ir ABTĮ) aiškiai reglamentuoja specialią tvarką, kurios laikydamiesi asmenys gali įgyvendinti procesinę teisę kreiptis į teismą. Tokia įtvirtinta tvarka suponuoja tai, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo, kreipdamasis į teismą, privalo laikytis įstatymo nustatytų tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlygų. ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad, jeigu skundas neatitinka šio įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje, 24, 25 ir 35 straipsniuose nustatytų reikalavimų, nutartimi nustatomas terminas trūkumams pašalinti. Jeigu per teismo nustatytą terminą trūkumai nepašalinami, skundas laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas pareiškėjui.
Taigi teismo nutartyje įvardytų skundo (prašymo) trūkumų nepašalinimas (netinkamas pašalinimas arba ne visų teismo nurodytų trūkumų pašalinimas) per teismo nustatytą terminą yra pagrindas laikyti skundą (prašymą) nepaduotu ir grąžinti jį pareiškėjui. Kitaip tariant, pareiškėjui neįvykdžius (netinkamai įvykdžius) teismo nurodymų dėl skundo (prašymo) trūkumų šalinimo, teismas privalo priimti nutartį dėl skundo (prašymo) laikymo nepaduotu ir grąžinimo pareiškėjui. Priimdamas nutartį laikyti skundą (prašymą) nepaduotu ir grąžinti jį pareiškėjui, teismas remiasi anksčiau priimta nutartimi, kurioje įvardyti konkretūs skundo (prašymo) trūkumai ir pareiškėjui nustatytas terminas šiems trūkumams pašalinti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. birželio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-343/2012).
Vadovaujantis ABTĮ 24 straipsnio 2 dalies nuostatomis, skunde (prašyme, pareiškime), be kita ko, turi būti nurodytas konkretus skundžiamas veiksmas (neveikimas) ar teisės aktas, jo įvykdymo (priėmimo) data (6 p.) ir pareiškėjo reikalavimas (8 p.). Prie skundo (prašymo, pareiškimo) turi būti pridedamas skundžiamas aktas; išskyrus šio ABTĮ 36 straipsnyje nustatytus atvejus, prie skundo (prašymo, pareiškimo) taip pat turi būti pridedamas žyminio mokesčio kvitas arba motyvuotas prašymas atleisti nuo žyminio mokesčio (ABTĮ 25 str. 1 ir 2 d.). Jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo teisės akto paskelbimo arba individualaus teisės akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos (ABTĮ 29 str. 1 d.). Pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties ir nėra aplinkybių, nurodytų ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1–8 punktuose (ABTĮ 30 str. 1 d.).
Pirmosios instancijos teismas 2018 m. rugpjūčio 7 d. nutartimi pareiškėjo skundą laikė nepaduotu, nes pareiškėjas nepašalino 2018 m. birželio 13 d. nutartyje nurodytų skundo trūkumų, tačiau 2018 m. rugpjūčio 7 d. nutartį motyvavo tik aplinkybe, kad pareiškėjas tinkamai nesuformulavo skundo reikalavimo, o sprendimo dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo civilinėje byloje Nr. e2-10230-962/18 Tarnyba nėra priėmusi, todėl pareiškėjas tokio reikalavimo ir negalės suformuoti.
Nagrinėjamu atveju pažymėtina, kad pareiškėjas skunde pirmosios instancijos teismui be kitų prašymų buvo suformulavęs reikalavimą įpareigoti Tarnybą suteikti jam valstybės garantuojamą teisinę pagalbą civilinėje byloje Nr. e2-10230962/2018. Toks reikalavimas pagal savo pobūdį (nenustačius kitų aplinkybių, dėl kurių skundas negalėtų būti nagrinėjamas teisme, taip pat kitų skundo trūkumų) iš esmės galėtų būti nagrinėjamas administraciniame teisme. Pažymėtina, jog asmeniui padavus skundą administraciniam teismui ir pareiškus reikalavimą, kurio teismas neturi pagrindo atsisakyti priimti, skundas turi būti priimtas nagrinėti teisme. Tai, kad į teismą besikreipiantis asmuo nesuformuluoja visų, teismo manymu, reikalingų suformuluoti reikalavimų, nesudaro pagrindo nepriimti teismui paduoto skundo, kuriame yra suformuluotas reikalavimas, nagrinėtinas administraciniame teisme.
ABTĮ 10 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prireikus teismas bylos aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti, tiria ex officio (pagal pareigas). Teismas nustato tokio tyrimo mastą ir nėra saistomas administracinės bylos proceso dalyvių prašymų. ABTĮ 80 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad administracinis teismas nėra saistomas pareikšto reikalavimo formuluotės. Šios ABTĮ 10 straipsnio 1 dalyje ir 80 straipsnio 2 dalyje nustatytos normos dėl administracinės bylos nagrinėjimo ribų įtvirtina administracinės teisės principą, kad administracinis teismas nėra saistomas skundo ribų, būtent teismas turėtų vertinti skundžiamo akto teisėtumą, t. y. konstatuoti neteisėtumą, jeigu skunde ir nėra nurodytas tam tikras motyvas dėl akto neteisėtumo, teismas nėra saistomas skundo formuluotės, nurodytų argumentų bei prašymų (žr., pvz., 2016 m. lapkričio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-883-602/2016).
Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, 2018 m. rugpjūčio 7 d. nutartyje teigdamas, jog pareiškėjas skunde nesuformulavo reikalavimo dėl Tarnybos sprendimo, nors, kaip minėta, pareiškėjas buvo suformulavęs reikalavimą dėl Tarnybos įpareigojimo atlikti veiksmus, nesilaikė ABTĮ 10 straipsnio 1 dalyje, 80 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų reikalavimų.
Dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo išvados, kad reikalavimo dėl Tarnybos sprendimo panaikinimo pareiškėjas negalės suformuluoti ir ateityje, kadangi jis dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo civilinėje byloje Nr. e2-10230962/2018 apskritai nėra kreipęsis į Tarnybą, pabrėžtina, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas vadovavosi skundo laikymo nepaduotu institutu, taikomu situacijoms, kai pareiškėjai nepašalina teismo jiems nurodytų skundo trūkumų, kuriuos pagal tokių trūkumų esmę ir prigimtį galima pašalinti. Skundo trūkumai, kurie objektyviai negali būti pašalinti tam, kad konkretus teismas, į kurį kreipėsi skundą pateikęs asmuo, priimtų tokį skundą, yra pagrindas atsisakyti priimti tokį skundą (ABTĮ 33 str. 2 d.), o ne laikyti jį nepaduotu (ABTĮ 33 str. 1 d.). Taigi konkretaus teisinio santykio kvalifikavimas gali būti pagrindas atsisakyti priimti skundą, o ne laikyti jį nepaduotu, kaip kad šiuo atveju padarė pirmosios instancijos teismas.
Kita vertus, 2018 m. birželio 13 d. nutartyje pirmosios instancijos teismas, be netinkamai suformuluotų reikalavimų, nustatė ir kitų pareiškėjo skundo trūkumų, įskaitant aplinkybę, kad pareiškėjas teismui nepateikė skundžiamo Tarnybos sprendimo ir įrodymų, kada jis pareiškėjui buvo įteiktas, bei paaiškino, jog tuo atveju, jeigu Tarnybos sprendimo apskundimo terminas yra praleistas, pareiškėjas turi pateikti motyvuotą prašymą atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą ir pridėti tai patvirtinančius įrodymus.
Pareiškėjas skundžiasi Tarnybos veiksmais, nesuteikiant jam antrinės teisinės pagalbos civilinėje byloje Nr. e2-10230-962/2018, tačiau tokio Tarnybos sprendimo prie skundo nepridėjo. Atskirajame skunde pareiškėjas teigia, kad Tarnybos sprendimas iš jo buvo pavogtas ir kad dėl to yra pradėtas tyrimas, tačiau tai patvirtinančių įrodymų teismui nepateikė. Taip pat pažymėtina, kad net ir nepateikdamas skundžiamo Tarnybos sprendimo, pareiškėjas galėjo nurodyti tokio sprendimo priėmimo datą, kuri, be kita ko, yra reikšminga teismui nustatant kitą svarbią aplinkybę – ar pareiškėjas nėra praleidęs termino kreiptis į teismą.
Nors Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. birželio 13 d. nutartyje nurodydamas pareiškėjo pateikto skundo trūkumus tai buvo nurodęs, E. Č. datos, kada buvo priimtas skundžiamas Tarnybos sprendimas (ar kada pareiškėjas jį gavo) teismui nenurodė. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį, kad nuteistųjų gaunama korespondencija, užfiksuojant jos siuntėją bei gavimo datą, pataisos namuose paprastai yra registruojama gaunamų siuntų registracijos žurnale. Todėl pareiškėjas (ypač atsižvelgiant į jam nustatytą pakankamai ilgą skundo trūkumų šalinimo terminą, kuris teismo dar buvo ir pratęstas) turėjo galimybę imtis priemonių (pvz., kreiptis į Kybartų pataisos namų administraciją dėl gautų siuntų registracijos žurnalo duomenų apie pareiškėjo iš Tarnybos gautą korespondenciją konkrečiu laikotarpiu pateikimo) 2018 m. birželio 13 d. nutartyje nurodytiems trūkumams pašalinti, t. y. pateikti teismui įrodymus, patvirtinančius jo skunde nurodytas aplinkybes, nurodyti skundžiamo Tarnybos sprendimo datą bei patvirtinti, kad Tarnybos sprendimo apskundimo teismui terminas nėra praleistas arba pateikti motyvuotą prašymą tokį terminą atnaujinti.
Pareiškėjas gi pasirinko kitą elgesio variantą – pats jo skunde nurodytas aplinkybes patvirtinančių įrodymų nesiekė surinkti ir pateikti teismui, nors, kaip minėta, tokią galimybę turėjo, o prašė teismo dar kartą pratęsti skundo trūkumų šalinimo terminą, motyvuodamas tik tuo, jog laukia naujo Tarnybos sprendimo į jo 2018 m. rugpjūčio 3 d. prašymą. Taigi paskutinę teismo nustatyto skundo trūkumų šalinimo dieną pareiškėjas nusprendė ne tikslinti savo skundą, o pakartotinai kreiptis į Tarnybą, nors ankstesnis pareiškėjo kreipimasis į Tarnybą, dėl kurio jau kartą buvo pratęstas pareiškėjo skundo trūkumų šalinimo terminas, ir nedavė jokių teigiamų rezultatų.
Juo labiau, kad naujas susirašinėjimas su atsakovu (šiuo atveju pateiktas naujas prašymas suteikti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą civilinėje byloje) po ginčijamo individualaus administracinio akto priėmimo, vertinant anksčiau atsakovo priimtą sprendimą bei tai, ar pareiškėjas nėra praleidęs tokio sprendimo apskundimo teismui termino, jokios teisinės reikšmės neturi. Todėl, net ir patenkinus pareiškėjo prašymą dar kartą pratęsti pirmosios instancijos teismo nustatytą skundo trūkumų šalinimo terminą bei atskirojo skundo prašymą palaukti, kol Tarnyba priims dar vieną sprendimą dėl pareiškėjo 2018 m. rugpjūčio 3 d. prašymo, nagrinėjamu atveju niekaip nepaneigtų byloje nustatytos aplinkybės, kad pareiškėjas nesiėmė tinkamų, aktyvių ir proporcingų veiksmų Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. birželio 13 d. nutartyje nurodytiems jo skundo trūkumams pašalinti.
Įvertinus nustatytas aplinkybes, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas iki nustatyto termino (2018 m. rugpjūčio 3 d.) negavęs iš pareiškėjo skundžiamo Tarnybos sprendimo ar dokumentų, pagrindžiančių tokio sprendimo gavimą bei jo datą, negalėdamas įvertinti aplinkybės, ar pareiškėjas nėra praleidęs skundo teismui padavimo termino, 2018 m. rugpjūčio 7 d. nutartimi pagrįstai pareiškėjo skundą laikė nepaduotu, nepašalinus visų nustatytų jo trūkumų.
Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, nutartis, kuria skundas laikomas nepaduotu dėl to, kad pareiškėjas per nustatytą terminą nepašalina ankstesne teismo nutartimi nurodytų skundo trūkumų, neužkerta jam kelio pakartotinai kreiptis į teismą, t. y. nesuvaržo jam galimybės pasinaudoti ABTĮ 5 straipsnyje garantuojama teise į teisminę gynybą, kad būtų apgintos jo pažeistos teisės ar įstatymu saugomi interesai, pateikiant skundą, atitinkantį administraciniam teismui paduodamo skundo formai bei turiniui įstatymo keliamus reikalavimus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS602-87/2012).
Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad, nors ir netinkamais argumentais, pirmosios instancijos teismas iš esmės pagrįstai ir teisėtai pareiškėjo skundą laikė nepaduotu, naikinti 2018 m. rugpjūčio 7 d. nutartį nėra pagrindo, todėl ji paliekama nepakeista, o pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo E. Č. atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. rugpjūčio 7 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Romanas Klišauskas
Veslava Ruskan
Ramutė Ruškytė