2022-08-31 Nr. AB-21339-3-61-3-02514-2022-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-603-815/2022

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02514-2022-1

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.1.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2022 m. rugpjūčio 31 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ivetos Pelienės, Rasos Ragulskytės-Markovienės ir Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo N. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. birželio 23 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo N. K. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai (trečiasis suinteresuotas asmuo – Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos) dėl išvados pripažinimo neteisėta ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas N. K. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas pripažinti Vidaus reikalų ministerijos Korupcijos prevencijos ir vidaus tyrimų skyriaus 2022 m. balandžio 15 d. tarnybinio patikrinimo (tarnybinio nusižengimo tyrimo) išvadą Nr. 56TPI-9 „Dėl PAGD prie VRM vykdyto neviešo stebėjimo“ (toliau – Išvada) neteisėta ir nepagrįsta, išreikalauti iš Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VRM) visą tarnybinio patikrinimo medžiagą, įskaitant VRM dokumentų valdymo sistemoje esančių rezoliucijų ir pavedimų išrašus, išaiškinti visas reikšmingas ir nepaneigtas bei neišsiaiškintas aplinkybes dėl pareiškėjo veiksmus pateisinančių priežasčių.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. birželio 23 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundą kaip nepriskirtiną administraciniams teismams (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 2 dalies 1 punktas)).

Teismas nurodė, kad pareiškėjo skundžiama Išvada, kuria 2 punktu yra siūloma tarnybinio patikrinimo išvadą pateikti Priešgaisrinės apsaugos gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir PAGD) direktoriui S. G. ir už konstatuojamosios dalies 2 punkte nurodytus pažeidimus pareiškėjui skirti vieną iš Vidaus tarnybos statuto 39 straipsnio 2 dalyje numatytų tarnybinių nuobaudų, yra tik tarpinis dokumentas, todėl negali būti ginčo administraciniame teisme objektu. Galutiniu sprendimu šioje tarnybinio nusižengimo tyrimo procedūroje laikytina PAGD viršininko rezoliucija, kuria yra pritarta 2022 m. gegužės 10 d. tarnybiniame pranešime dėl Išvados įgyvendinimo Nr. V-847 siūlymui pareiškėjui pagal Išvadą tarnybinės nuobaudos neskirti, kuri, beje, yra palanki pareiškėjui ir pareiškėjas jos neskundžia. Išvada nėra daromas poveikis pareiškėjo teisėms ar pareigoms, t. y. šis skundžiamas aktas nėra susijęs su jo teisių ar pareigų atsiradimu, pasikeitimu ar pasibaigimu.

III. Pareiškėjas atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. birželio 23 d. nutartį.

Pareiškėjas teigia, kad teismas privalėjo įsitikinti Išvados pagrįstumu, patikrinti, jog ji yra ne formalus, o pagrįstas objektyviomis aplinkybėmis ir teisės normomis dokumentas. Išvadoje nepagrįstai jis buvo pripažintas padariusiu tarnybinį nusižengimą, o tai turėjo įtakos jo autoritetui. Skundas atitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nurodytą išimtį, kuomet leidžiama skųsti tarnybinio patikrinimo išvadą, t. y., kai tarnybinio patikrinimo išvadoje konstatuojama, kad asmuo, dėl kurio atliktas tyrimas, padarė tarnybinį nusižengimą, tačiau joks individualus sprendimas nepriimamas.

Pareiškėjas pabrėžia, kad Išvadoje konstatuoti pažeidimai sukėlė jam tiesioginius neigiamus padarinius dar ir dėl to, kad Išvada neišsprendė administracinio teisės suvokimo ginčo tarp pareiškėjo ir Išvadą rengusio, visų pavaldžių įstaigų tarnybinių nusižengimų tyrimo praktiką bei antikorupcinės aplinkos kūrimą formuojančio, padalinio. Be to, turimais duomenimis, VRM yra pateiktas dar vienas skundas dėl pareiškėjo vadovaujamo skyriaus rengtos tarnybinio patikrinimo išvados. Akivaizdu, kad skundas buvo pateiktas po to, kai pagal pirmąjį skundą (kuriuo pagrindu buvo parengta Išvada) jo autoriui buvo pranešta, kad pareiškėjui siūloma skirti nuobaudą. Pareiškėjui ir jo vadovaujamam padaliniui tapo neįmanoma vykdyti savo funkcijas tinkamai, o VRM ne tik pareiškėjo neapgynė, bet nepagrįstai pasiūlė nubausti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Atskiruoju skundu ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjas skundą padavė dėl Išvados, kuri yra tik tarpinis dokumentas, kuris nedaro poveikio pareiškėjo teisėms ir pareigoms, todėl negali būti ginčo administraciniame teisme objektu.

Pareiškėjas su pirmosios instancijos teismo nutartimi nesutinka ir teigia, kad nagrinėjamas atvejis atitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nurodytą išimtį, kuomet leidžiama skųsti tarnybinio patikrinimo išvadą, t. y. kai tarnybinio patikrinimo išvadoje konstatuojama, kad asmuo, dėl kurio atliktas tyrimas, padarė tarnybinį nusižengimą, tačiau joks individualus sprendimas nepriimamas. Išvadoje konstatuoti pažeidimai sukėlė jam tiesioginius neigiamus padarinius.

Teisėjų kolegija, nagrinėdama atskirojo skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą ir teisėtumą, pažymi, kad teisė kreiptis į teismą, įtvirtinta ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje, gali būti įgyvendinta tik įstatymų nustatyta tvarka, t. y. laikantis įstatymuose (šiuo atveju – ABTĮ) nurodytų kreipimosi į teismą sąlygų. ABTĮ 33 straipsnio 2 dalyje yra nurodytas sąrašas atvejų, kuriems esant teismas atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą). Jei teismas, prieš priimdamas skundą (prašymą, pareiškimą) nustato esant bent vieną iš šių atvejų, motyvuota nutartimi privalo atsisakyti priimti skundą (prašymą, pareiškimą). Vienas iš tokių atvejų – jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) nenagrinėtinas teismų ABTĮ nustatyta tvarka (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktą, ne kartą yra nurodęs, kad ginčo administracinėje byloje dalyku gali būti tik toks viešojo administravimo subjekto priimtas administracinis aktas, kuris atitinkamiems asmenims nustato tam tikras teises ar pareigas, sukelia teisines pasekmes (žr., pvz., 2011 m. rugsėjo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-327/2011; kt.). Dėl to administracinių teismų kompetencijai nepriskirtinas nagrinėjimas skundų, prašymų, kuriais siekiama ne pažeistų teisių (interesų) apgynimo, o tik tam tikrų juridinę reikšmę turinčių aplinkybių ar faktų konstatavimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1062-552/2015; kt.); administraciniuose teismuose nėra nagrinėjami ginčai dėl viešojo administravimo subjektų priimtų konstatuojamojo pobūdžio aktų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. spalio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-1193-552/2015; kt.); skundas negali būti teikiamas dėl tarpinių viešojo administravimo subjekto priimamų dokumentų, kuriais siekiama parengti ar sudaryti prielaidas priimti galutinį sprendimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-1138-858/2015; kt.).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas skundu siekia apskųsti Vidaus reikalų ministerijos Korupcijos prevencijos ir vidaus tyrimų skyriaus 2022 m. balandžio 15 d. tarnybinio patikrinimo (tarnybinio nusižengimo tyrimo) išvadą Nr. 56TPI-9 „Dėl PAGD prie VRM vykdyto neviešo stebėjimo“, kuriuos 2 punktu siūloma Išvadą pateikti PAGD direktoriui S. G. ir už konstatuojamosios dalies 2 punkte nurodytus pažeidimus (duomenys neskelbtini) N. K. skirti vieną iš Vidaus tarnybos statuto 39 straipsnio 2 dalyje numatytų tarnybinių nuobaudų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2019 m. vasario 12 d. įsakymu Nr. 1V-142 patvirtinto Tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarkos aprašo (toliau –Tvarkos aprašas) 24 punktu, tarnybinis patikrinimas baigiamas, surašant tarnybinio patikrinimo išvadą (toliau – išvada), kurioje išdėstomos nustatytos aplinkybės bei jas pagrindžiantys įrodymai ir pateikiamas teisinis tikrinamo pareigūno veikos įvertinimas (Tvarkos aprašo 9.1 punkte numatytu atveju – ir ankstesnės išvados įvertinimas bei ją atlikusių pareigūnų veiksmai).

Konstatavus, kad padarytas tarnybinis nusižengimas ar pareigūno vardą žeminanti veika, išvadoje turi būti nurodyta, koks tarnybinis nusižengimas ar veika, žeminanti pareigūno vardą, padaryti (nurodomas atitinkamas teisės akto straipsnis, jo dalis, punktas ar papunktis), padarymo laikas, priežastys, aplinkybės bei jas pagrindžiantys įrodymai, tikrinamo pareigūno kaltės forma (tyčia ar neatsargumas), padarytos žalos pobūdis ir dydis, tarnybinio nusižengimo ar pareigūno vardą žeminančios veikos padariniai, tarnybinę atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės bei duomenys apie ankstesnę tikrinamo pareigūno tarnybą (tarnybinė charakteristika, paskatinimai ir apdovanojimai bei galiojančios tarnybinės nuobaudos) ir pasiūlymas dėl patraukimo (nepatraukimo) tarnybinėn atsakomybėn, taip pat prireikus pasiūlymai pašalinti tarnybinio nusižengimo priežastis.

Pagal Tvarkos aprašo 25 punktą, vadovas, ne vėliau kaip per 2 darbo dienas nuo tarnybinio patikrinimo medžiagos bei išvados gavimo, turi jas įvertinti ir priimti vieną iš šių sprendimų: 25.1. patvirtinti išvadą ir išspręsti klausimą dėl pareigūno patraukimo (nepatraukimo) tarnybinėn atsakomybėn ir įgyvendinti kitas būtinas prevencines priemones. Jeigu išvadą tvirtinantis pareigūnas nėra įgaliotas skirti tarnybinę nuobaudą ar priimti sprendimą dėl pareigūno atleidimo iš vidaus tarnybos už pareigūno vardo pažeminimą, išvada ne vėliau kaip per 3 darbo dienas po išvados patvirtinimo turi būti išsiųsta pareigūnui, kuris turi tokią teisę, o patvirtinus išvadą, kad tikrinamas pareigūnas, kuris, perkeltas į pareigas kitoje statutinėje įstaigoje, padarė tarnybinį nusižengimą ar pareigūno vardą žeminančią veiką ir siūloma jam skirti tarnybinę nuobaudą ar atleisti jį iš vidaus tarnybos už pareigūno vardo pažeminimą, ši išvada per 3 darbo dienas nuo jos patvirtinimo perduodama statutinės įstaigos, į kurią perkeltas pareigūnas, vadovui, Valstybės tarnybos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Valstybės tarnybos departamentas) ir perkeltam pareigūnui; 25.2. grąžinti tarnybinio patikrinimo medžiagą bei išvadą papildomam tarnybiniam patikrinimui, jeigu nepasibaigę Tvarkos aprašo 23 punkte nustatyti tarnybinio patikrinimo atlikimo terminai; 25.3. jei išvadoje yra konstatuotas pareigūno padarytas Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo pažeidimas, patvirtinti išvadą ir ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo jos patvirtinimo perduoti išvadą ir tarnybinio patikrinimo medžiagą Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai (toliau – VTEK) vertinti ir sprendimui priimti.

VTEK pavedus atlikti tarnybinį patikrinimą pakartotinai arba patikslinti išvadą, pakartotinis tarnybinis patikrinimas atliekamas arba išvada patikslinama per 20 dienų nuo VTEK pavedimo gavimo įstaigoje dienos, jeigu VTEK pavedime nenurodyti kiti pavedimo įvykdymo terminai. Iš šių nuostatų matyti, kad tarnybinis patikrinimas baigiamas, surašant tarnybinio patikrinimo išvadą, kuri kartu su tarnybinio patikrinimo medžiaga teikiama vadovui, turinčiam teisę skirti tarnybinę nuobaudą, o pastarasis ne vėliau kaip per 2 darbo dienas nuo jos gavimo turi ją įvertinti ir priimti vieną iš paminėtų sprendimų.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas tarnybinių ginčų bylose yra konstatavęs, kad tarnybinio nusižengimo tyrimas yra tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūros sudėtinė dalis, kurioje turi būti atliktas išsamus visų galbūt padaryto tarnybinio nusižengimo padarymo aplinkybių ir priežasčių, lėmusių nusižengimą, tyrimas. Teismas yra išaiškinęs, kad atsižvelgiant į tai: 1) jog išvada ir joje nurodytos aplinkybės bei pasiūlymai dėl patraukimo (nepatraukimo) tarnybinėn atsakomybėn skirti tam, kad juos įvertintų turintis teisę skirti tarnybinę nuobaudą vadovas; 2) jog išvadoje nurodyti minėti pasiūlymai nėra privalomi vadovui (išvados adresatui); 3) vadovui patvirtinus išvadą (joje nurodyti faktai ir jų teisinis įvertinimas) tampa atitinkamo sprendimo (įsakymo), t. y. individualaus teisės akto dalimi, konstatuotina, kad Administracinių bylų teisenos įstatymo taikymo prasme tarnybinio patikrinimo išvada negali būti laikoma teisės aktu, tiesiogiai nustatančiu tikrinamam pareigūnui atitinkamas teises ar pareigas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. gruodžio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A11-851/2004, 2007 m. gruodžio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A18-1093/2007).

Nustatyta, kad PAGD patarėjas A. S. 2022 m. gegužės 10 d. tarnybiniu pranešimu, adresuotu PAGD direktoriui S. G., siūlė pareiškėjui pagal Išvadą tarnybinių nuobaudų neskirti. PAGD direktorius S. G. 2022 m. gegužės 13 d. rezoliucija pritarė minėtam tarnybiniam pranešimui, t. y. PAGD direktorius išsprendė klausimą dėl pareigūno (pareiškėjo) patraukimo / nepatraukimo tarnybinėn atsakomybėn (Tvarkos aprašo 25.1 p.).

Nustatytų faktinių aplinkybių, aptarto teisinio reglamentavimo bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimų kontekste skundžiama Išvada yra galutinio sprendimo, t. y. PAGD direktoriaus rezoliucijos, kuria yra pritarta 2022 m. gegužės 10 d. tarnybiniame pranešime dėl Išvados įgyvendinimo Nr. V-847 siūlymui pareiškėjui pagal Išvadą tarnybinės nuobaudos neskirti, sudėtinė dalis, todėl savarankiškai ši Išvada kokių nors teisinių pasekmių pareiškėjui nesukelia ir negali būti savarankišku ginčo administraciniame teisme objektu. Nagrinėjamu atveju, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, realias teisines pasekmes pareiškėjui sukelia PAGD direktoriaus rezoliucija, kuri pareiškėjui yra palanki.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad pareiškėjo nesutikimo su tarpiniu procedūriniu sprendimu argumentai (bet ne savarankiški reikalavimai) gali būti nagrinėjami teisės aktų nustatyta tvarka ginčijant galutinį sprendimą (žr., pvz., 2015 m. lapkričio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1361-556/2015). Teismas, spręsdamas individualaus administracinio akto, kuriuo paskirta tarnybinė nuobauda, pagrįstumo klausimą vertina ne tik skundžiamo administracinio akto, bet ir jo sudedamosios dalies – tarnybinio patikrinimo išvados turinį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. spalio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1227/2010).

Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, todėl pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundą. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo N. K. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. birželio 23 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Iveta Pelienė

Rasa Ragulskytė-Markovienė

Ernestas Spruogis