2023-10-11 Nr. AB-18106-3-61-3-06680-2023-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-2310-789/2023

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-06680-2023-0

Procesinio sprendimo kategorija 8.3.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. spalio 11 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Rasos Ragulskytės-Markovienės (pranešėja) ir Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo J. A. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. rugpjūčio 9 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo J. A. B. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas J. A. B. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu, prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas, atsakovas) 2023 m. gegužės 24 d. sprendimą Nr. 23S73823 (toliau – ir Sprendimas) ir priteisti iš Migracijos departamento bylinėjimosi išlaidas J. A. B. naudai.

2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad 2022 m. liepos 5 d. atsakovas priėmė sprendimą Nr. 22S92448, kuriuo išdavė jam du metus galiojantį leidimą laikinai gyventi Lietuvoje (toliau – ir Leidimas). 2022 m. liepos 5 d. sprendimo Nr. 22S92448 pagrindu pareiškėjui buvo suteikta teisė gyventi Lietuvoje iki 2024 m. liepos 5 d. todėl, nepriklausomai nuo to, kad šiuo metu jau yra pasibaigęs išduoto Leidimo galiojimo terminas, tačiau šio skundo patenkinimo atveju tai turės teisinės reikšmės pareiškėjo teisėms ir pareigoms. Panaikinus Sprendimą, jis turės teisę teisėtai būti Lietuvoje iki 2024 m. liepos 5 d., atsakovas turės pareigą išduoti jam naują leidimą gyventi Lietuvoje.

3. Pareiškėjas teigė, kad, atsinaujinęs Kamerūno Respublikos piliečio pasą, iki pasibaigiant turėto Leidimo galiojimo terminui, t. y. 2023 m. gegužės 15 d. kreipėsi į atsakovą (Visagino mieste), prašydamas atnaujinti jam išduoto Leidimo galiojimo terminą. Atsakovas, priėmęs dokumentus bei paėmęs jo pirštų atspaudų pavyzdžius, informavo, kad naujas dokumentas jam bus pagamintas per 5 darbo dienas ir jis bus apie tai informuotas elektroniniu paštu. 2023 m. gegužės 24 d. pareiškėjas savo paskyroje informacinėje sistemoje „MIGRIS“ gavo pranešimą, jog 2023 m. gegužės 24 d. priimtas Sprendimas panaikinti jam išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvoje. Skundžiamame Sprendime buvo nurodyta, jog viešosios įstaigos (toliau – ir VšĮ) Socialinių mokslų kolegijos (toliau – ir SMK) direktoriaus 2023 m. sausio 31 d. įsakymo Nr. SK (23)-0065a pagrindu su juo buvo nutraukta studijų sutartis, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir UTPĮ, Įstatymas) 50 straipsnio 1 dalies 9 punkte nustatyta tvarka, priimtas Sprendimas panaikinti 2022 m. liepos 5 d. sprendimą̨ išduoti leidimą laikinai gyventi Nr. 22S92448.

4. Pareiškėjas nurodė, kad jis kreipėsi į atsakovą, nurodydamas, kad jam nėra žinoma, dėl kokių priežasčių̨ buvo panaikintas Leidimas, kadangi jis buvo išduotas studijų̨ pagrindu, o pareiškėjas, nors ir nebestudijuoja SMK, tačiau nuo 2023 m. sausio 25 d., t. y. anksčiau nei buvo nutraukta studijų sutartis su SMK, yra priimtas studijuoti į VšĮ Vilniaus verslo kolegijos Verslo vadybos ir marketingo programos pirmą kursą. Tai patvirtina VšĮ Vilniaus verslo kolegijos 2023 m. vasario 15 d. pažyma, kurioje nurodyta, jog pareiškėjo studijos kolegijoje prasidėjo 2023 m. vasario 6 d., o numatoma studijų baigimo data yra 2025 m. birželio 30 d. Pareiškėjas yra sumokėjęs už studijas nurodytoje mokslo įstaigoje, todėl, jam teisėtai pakeitus mokslo įstaigą, ir toliau yra išlikęs (objektyviai egzistuoja) pagrindas, kuriuo jam buvo išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvoje, todėl Leidimas neturėjo būti panaikintas.

5. Pasak pareiškėjo, Sprendimas yra itin formalus ir neišsamus, kadangi jame nurodytos aplinkybės yra itin abstrakčios, nepateikiant tokio Sprendimo priėmimo išsamių argumentų ir motyvų, atsakovas neatsižvelgė į tai, jog pareiškėjas, nors ir pakeitė mokslo (studijų) įstaigą, tačiau Įstatyme nustatytos aplinkybės (studijos mokslo įstaigoje), kuriomis remiantis jam buvo išduotas leidimas gyventi Lietuvoje, nėra išnykusios, todėl Migracijos departamentas netinkamai aiškino bei taikė ginčo santykius reglamentuojančias materialines teisės normas.

6. Pareiškėjas nurodė, kad atsakovas priėmė Sprendimą tik 2023 m. gegužės 24 d., nors SMK nutraukė studijų sutartį su pareiškėju dar 2023 m. sausio 31 d. Pareiškėjas, priimtas studijuoti į kitą studijų (mokslo) įstaigą ir susimokėjęs mokestį už studijas, turėjo teisėtą bei pagrįstą lūkestį, jog jis turės teisę teisėtai gyventi Lietuvoje ne trumpiau kaip iki 2024 m. liepos 5 d., o vėliau, esant Įstatyme nustatytiems pagrindams, turės galimybę prasitęsti Leidimo terminą ne trumpiau kaip iki studijų pabaigos.

7. Pareiškėjas teigė, kad iš Sprendimo turinio nėra aišku, kokios konkrečiai Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 9 punkto nurodytos nuostatos buvo taikytos jo atžvilgiu ir dėl ko jam turėjo būti panaikintas Leidimas, nes Sprendime yra tik abstrakčiai nurodoma, kad SMK direktorius priėmė atitinkamą įsakymą nutraukti studijų sutartį, tačiau Sprendime nėra pateikiamas nei faktinis, nei teisinis vertinimas, kaip tai konkrečiu atveju susiję su pareiškėju ir jam išduoto Leidimo panaikinimu. Sprendime nėra aiškiai išdėstytos faktinės aplinkybės, jos nesusietos su taikomomis teisės normomis.

8. Pareiškėjas pažymėjo, kad Įstatymo 46 straipsnio 6 dalis numato galimybę užsieniečiui teikti prašymą būti priimtam studijuoti į kitos mokslo ir studijų institucijos lygiavertę studijų programą arba į doktorantūrą, tik apie tokį mokslo ir studijų institucijos pakeitimą informuojant Migracijos departamentą, kuriam neleidžiama priimti sprendimo dėl leidimo laikinai gyventi panaikinimo, kol bus sprendžiamas klausimas dėl užsieniečio priėmimo studijuoti kitoje institucijoje. Pareiškėjas, galiojant Leidimui, pakeitė studijų (mokslo) įstaigą ir tęsia studijas VšĮ Vilniaus verslo kolegijoje. Nors studijų (mokslo) įstaiga buvo pakeista, nepranešus apie tai atsakovui, vien tik formalus nurodyto reikalavimo nesilaikymas, kai faktinės aplinkybės dėl studijų nėra pasikeitusios, negali būti pripažintas tiek reikšmingu, jog paneigtų jo teisėtą lūkestį gyventi Lietuvoje visą jam suteiktą laikotarpį – iki 2024 m. liepos 5 d., vėliau sprendžiant dėl šio termino pratęsimo. Pareiškėjas yra ne Lietuvos Respublikos pilietis, todėl, netiksliai žinodamas galiojantį teisinį reguliavimą, neinformavo atsakovo apie studijų (mokslo) įstaigos pakeitimą, tačiau atsakovas nevertino šių aplinkybių, todėl Sprendimas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) nuostatų.

9. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime nesutiko su pareiškėjo skundu ir prašė jį atmesti.

10. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjas, ketindamas studijuoti mokslo ir studijų institucijoje (Socialinių mokslų kolegijoje) pagal studijų programą arba doktorantūroje, pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi ir kitus dokumentus, patvirtinančius Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 6 punkte bei 46 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytą leidimo laikinai gyventi išdavimo pagrindą. Šiuo pagrindu jam buvo išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Nr. 22S92448, galiojantis iki 2023 m. gegužės 13 d. 2023 m. gegužės 23 d. atsakovas gavo Socialinių mokslų kolegijos pranešimą, kuriame buvo nurodyta, kad pareiškėjo studijos yra nutrauktos – pareiškėjas 2023 m. sausio 31 d. buvo išbrauktas iš studentų sąrašų dėl akademinio nepažangumo, pateiktas tai patvirtinantis SMK direktoriaus įsakymas. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, vadovaujantis Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 9 punktu, ginčijamu Sprendimu panaikintas pareiškėjo Leidimas.

11. Atsakovas pažymėjo, jog pareiškėjas tik deklaratyviai teigia, kad Sprendimas yra formalus ir nemotyvuotas, kadangi iš ginčijamo Sprendimo turinio matyti, kad Leidimas, išduotas studijų Socialinių mokslų kolegijoje pagrindu, Sprendimu buvo panaikintas, nes pareiškėjo studijos Socialinių mokslų kolegijoje buvo nutrauktos. Sprendimas buvo priimtas, remiantis objektyviais duomenimis, t. y. Socialinių mokslų kolegijos 2023 m. gegužės 23 d. pranešimu Nr. 2305-PRNŠ-2948 ir Socialinių mokslų kolegijos direktoriaus 2023 m. sausio 31 d. įsakymu Nr. SK(23)-0065a.

12. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjas skunde neneigia, jog jis neįvykdė Įstatymo 46 straipsnio 6 dalyje numatytos imperatyvios Įstatymo 36 straipsnio 1 dalies 5 punkte numatytos pareigos pranešti Migracijos departamentui apie kitai studijų institucijai pateiktą prašymą (ne vėliau kaip per 7 darbo dienas), todėl nesutiko su pareiškėjo teiginiais, kad jis teisėtai pakeitė studijų instituciją iki ginčijamo Sprendimo priėmimo.

13. Atsakovas pabrėžė, kad Įstatymo 50 straipsnyje yra įtvirtinti savarankiški imperatyvūs leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindai. Nustačius bent vieną šių pagrindų, Migracijos departamentas turi ne tik teisę, bet ir pareigą panaikinti išduotą leidimą laikinai gyventi. Būtent pareiškėjui tenka pareiga pagrįsti įstatyme numatytas aplinkybes, reikšmingas leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimui ir / ar pakeitimui. Ginčijamas Sprendimas neužkirto kelio pareiškėjui teisės aktų nustatyta tvarka kreiptis dėl naujo leidimo laikinai gyventi išdavimo.

II. 14. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. rugpjūčio 9 d. sprendimu atmetė pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą.

15. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjas tuo pagrindu, kad jis ketina studijuoti mokslo ir studijų institucijoje Lietuvoje pagal studijų programą (programas) arba doktorantūroje, pateikė Migracijos departamentui prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 6 punkte bei 46 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytais pagrindais; Migracijos departamentas nusprendė išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Nr. 22S9244, galiojantį iki 2023 m. gegužės 13 d.; 2023 m. gegužės 23 d. Migracijos departamentas gavo Socialinių mokslų kolegijos pranešimą Nr. 2305-PRNŠ-2948, kuriame buvo nurodyta, kad pareiškėjo studijos yra nutrauktos –2023 m. sausio 31 d. pareiškėjas buvo išbrauktas iš studentų sąrašų dėl akademinio nepažangumo; Migracijos departamentas, atsižvelgęs į tai, jog pareiškėjo studijos yra nutrauktos, priėmė skundžiamą Sprendimą, kuriuo panaikino pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi.

16. Teismas byloje vadovavosi Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 1 ir 6 punktų, 50 straipsnio 1 dalies 9 punkto, Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. 1V-329 (toliau – ir Aprašas), 130 punkto nuostatomis.

17. Teismas nustatė, kad Leidimas pareiškėjui buvo išduotas pagal Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 6 punktą ir 46 straipsnio 1 dalies 1 punktą tuo pagrindu, kad pareiškėjas buvo priimtas studijuoti Socialinių mokslų kolegijoje. Teismas, atsižvelgęs į tai, jog SKM pateikė atsakovui informaciją ir dokumentus apie pareiškėjo studijų nutraukimą, padarė išvadą, kad pareiškėjas skundžiamo Sprendimo priėmimo metu nebeatitiko leidimo išdavimo pagrindų, todėl atsakovas, gavęs pareiškėjo prašymą ir dokumentus dėl Leidimo atnaujinimo, pagrįstai priėmė Sprendimą panaikinti išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, nes nustatė Įstatyme numatytą pagrindą leidimo panaikinimui.

18. Teismas, atsižvelgdamas į aktualią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, pažymėjo, kad Migracijos departamentas neturi dispozityvumo teisės ir privalo laikytis Įstatymo reikalavimų, ir pažymėjo, kad, pagal ginčui taikytiną teisinį reguliavimą, užsieniečiui leidimas laikinai gyventi imperatyviai panaikinamas, jeigu jis nebeatitinka Įstatymo 46 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytos sąlygos. Kadangi šiuo atveju pareiškėjo studijos buvo nutrauktos ir pareiškėjas buvo išbrauktas iš studentų sąrašų, atsirado Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 9 punkte numatytas pagrindas panaikinti pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Migracijos departamentas teisingai konstatavo, kad nustačius, jog pareiškėjas neatitinka Įstatyme numatyto leidimo laikinai gyventi išdavimo pagrindo, atsakovas turėjo ne tik teisę, bet ir pareigą panaikinti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi ir tai turėjo padaryti per teisės aktuose reglamentuotą terminą – 14 kalendorinių dienų nuo pagrindų, lemiančių leidimo laikinai gyventi panaikinimą, paaiškėjimo Migracijos departamente dienos.

19. Teismas vertino, kad aplinkybė, jog pareiškėjas toliau studijavo Lietuvos Respublikoje, t. y. nuo 2023 m. sausio 25 d. buvo priimtas studijuoti į VšĮ Vilniaus verslo kolegijos verslo vadybos ir marketingo programos pirmą kursą̨, nėra reikšminga ginčo dėl skundžiamo Migracijos departamento Sprendimo panaikinimo kontekste, kadangi pareiškėjui leidimas gyventi Lietuvos Respublikoje buvo išduotas tuo pagrindu, jog jis buvo priimtas studijuoti būtent Socialinių mokslų kolegijoje. Teismas taip pat atmetė pareiškėjo argumentą, jog jis teisėtai pakeitė studijų instituciją iki Sprendimo priėmimo, konstatavęs, jog byloje nėra jokių įrodymų, kad pareiškėjas būtų įvykdęs pareigą pranešti Migracijos departamentui apie studijų institucijos keitimą.

20. Teismas konstatavo, kad Migracijos departamento Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, nėra pagrindo jį panaikinti.

21. Teismas nepasisakė dėl kitų pareiškėjo skunde nurodytų argumentų, konstatavęs, jog jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir (arba) niekaip nekeičia šiame teismo sprendime padarytos išvados, netenkino pareiškėjo prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

III. 22. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. rugpjūčio 9 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo J. A. B. skundą tenkinti visiškai.

23. Pareiškėjas nesutinka, kad atsakovas, priimdamas skundžiamą Sprendimą, tinkamai įvertino pareiškėjo individualią situaciją, kad Sprendimas yra aiškus ir tinkamai motyvuotas, ir jį priimant egzistavo visos Įstatyme nustatytos sąlygos ir pagrindai jam priimti.

24. Pareiškėjas, vadovaudamasis Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 9 punkto ir Aprašo 130 punkto nuostatomis, pažymi, jog atsakovas, nagrinėdamas konkrečią situaciją, įvertinęs konkrečiai susiklosčiusias reikšmingas aplinkybes, turi diskrecijos teisę priimti tiek sprendimą panaikinti sprendimą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, tiek ir sprendimą nepanaikinti sprendimo išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje (Aprašo 130 p.), toks sprendimas turi būti motyvuotas bei atitikti VAĮ reikalavimus.

25. Pareiškėjo teigimu, nagrinėjamu atveju svarbi aplinkybė, jog pareiškėjas tiek iki 2023 m. sausio 31 d., tiek ir po to yra įgijęs ir išlaikęs studento statusą ir mokosi vienoje iš Lietuvoje veikiančių mokslo įstaigų. Leidimas gyventi Lietuvoje pareiškėjui buvo išduotas dėl to, kad jis atvyko į Lietuvą studijuoti, jis šiuo metu sėkmingai studijuoja, būdamas VšĮ Vilniaus verslo kolegijos studentu, taigi, aplinkybės, kurioms esant pareiškėjui buvo išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvoje, nepasikeitė net ir pakeitus mokslo (studijų) įstaigą.

26. Pareiškėjas pažymi, jog galiojantis teisinis reguliavimas numato, kad užsienietis turi pareigą atitikti Įstatymo jiems keliamus reikalavimus ne tik leidimų laikinai gyventi išdavimo metu, bet ir visą šių leidimų laikinai gyventi galiojimo laiką, o, pasikeitus aplinkybėms, lemiančioms šio leidimo išdavimo pagrindą, privalo gauti naują leidimą laikinai gyventi. Nagrinėjamu atveju pareiškėjui išduoto Leidimo pagrindas nepasikeitė. Atsakovas nepateikė į bylą jokių duomenų, kad leidimas pareiškėjui buvo išduotas tik tuo atveju, jeigu jis studijuos būtent SMK, ir teise laikinai gyventi Lietuvoje studijų pagrindu gali (galės) naudotis, tik būdamas šios mokslo įstaigos studentu. Į bylą nėra pateiktas atsakovo 2022 m. liepos 5 d. sprendimas Nr. 22S92448, kurio pagrindu pareiškėjui suteiktas Leidimas, todėl negalima įvertinti Leidimo apimties (ar jis teisę gyventi Lietuvoje sieja su mokymusi konkrečiai SMK, ar tik su mokymosi faktu, nenurodant konkrečios mokymosi įstaigos), šios aplinkybės nebuvo įvertintos, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.

27. Pareiškėjas nurodo, kad Leidimas jam buvo išduotas studijų pagrindu, todėl pareiškėjas, nors ir pakeitęs mokslo (studijų) įstaigą, yra išlaikęs studento teisinį statusą, todėl nėra pagrindo išvadai, jog pasikeitė (atsirado) kokios nors aplinkybės, kurios galėtų lemti pareiškėjui išduoto leidimo laikinai gyventi Lietuvoje panaikinimą. Pareiškėjas sutinka, kad jis nepranešė atsakovui apie mokymosi įstaigos pakeitimą įstatymų nustatyta tvarka, tačiau mano, kad toks procedūrinis pažeidimas negali nulemti Leidimo panaikinimo, kadangi tokia administracinio poveikio priemonė neproporcingai suvaržo pareiškėjo teisę į išsilavinimą (VAI 3 str. 10 p.).

28. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į pareiškėjo skundo argumentą, jog Sprendimas yra formalus, jame nepateikti aiškūs individualūs motyvai, lėmę Sprendimo priėmimą, jis neatitinka gero viešojo administravimo principo ir apriboja pareiškėjo teisę į gynybą. Teismas nepasisakė dėl šių aplinkybių, todėl teismo sprendimas yra nemotyvuotas.

29. Pareiškėjo teigimu, pirmosios instancijos teismas, netinkamai ir neišsamiai ištyręs bylos įrodymus, netinkamai aiškino bei taikė ne tik proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, tačiau ir ginčo santykius reglamentuojančias materialinės teisės normas, todėl skundžiamas teismo sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas, kuriuo pareiškėjo skundas tenkintinas visiškai.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 30. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento 2023 m. gegužės 24 d. priimto sprendimo Nr. 23S73823, kuriuo panaikintas 2022 m. liepos 5 d. sprendimas Nr. 22S92448, kuriuo pareiškėjui išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, teisėtumo bei pagrįstumo.

31. Pirmosios instancijos teismas atmetė pareiškėjo skundą, konstatavęs, kad ginčo atveju buvo tiek teisinis, tiek faktinis pagrindas panaikinti pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, todėl atsakovas, gavęs pareiškėjo prašymą ir dokumentus dėl leidimo gyventi Lietuvoje atnaujinimo, pagrįstai priėmė Sprendimą panaikinti išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, nes nustatė Įstatyme numatytą pagrindą leidimo panaikinimui.

32. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, pateikė apeliacinį skundą, kuriame teigia, kad teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, netinkamai taikė Įstatymo 36, 46 ir 50 straipsnių bei Aprašo 130 punkto nuostatas, netinkamai įvertino bylos aplinkybes, nevertino Sprendimo atitikties Viešojo administravimo įstatymo nuostatoms, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas.

33. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Nagrinėjamu atveju byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 straipsnio 2 dalis), todėl apeliacinės instancijos teismas nagrinėja šią bylą apeliacine tvarka ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų.

34. Įstatymo 2 straipsnio 14 dalyje nustatyta, kad leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje – dokumentas, suteikiantis užsieniečiui teisę laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje jame nurodytą laiką. Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 6 punkte nustatyta, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas ar keičiamas užsieniečiui, jeigu jis ketina mokytis Lietuvos Respublikoje pagal šio Įstatymo 46 straipsnio nuostatas. Pagal Įstatymo 46 straipsnio 1 dalies 1 punktą, leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui, jeigu jis priimtas studijuoti į mokslo ir studijų instituciją pagal studijų programą (programas) arba į doktorantūrą.

35. Teisėjų kolegija nesutinka su pareiškėjo argumentu, jog Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 6 punktas ir 46 straipsnio 1 dalies 1 punktas nesieja leidimo laikinai gyventi su užsieniečio mokymusi ar studijomis konkrečioje mokymosi įstaigoje.

36. Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, jog leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas ar keičiamas užsieniečiui, jeigu jis ketina mokytis Lietuvos Respublikoje pagal šio Įstatymo 46 straipsnio nuostatas. Įstatymo 46 straipsnio 1 dalies 1 punktas nustato, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui, jeigu jis priimtas studijuoti į mokslo ir studijų instituciją pagal studijų programą (programas) arba į doktorantūrą, o šio straipsnio 2 dalyje, be kita ko, nustatyta, jog šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytam užsieniečiui leidimas laikinai gyventi išduodamas studijų laikotarpiui, bet ne ilgiau kaip 2 metams.

37. Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo tvarkos aprašo, be kita ko, reglamentuojančio užsieniečio prašymo išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje pateikimą, priėmimą, sprendimo išduoti ar pakeisti leidimą laikinai gyventi priėmimą, 29 punkte numatyti Įstatyme nustatytus leidimo laikinai gyventi išdavimo ir keitimo pagrindus patvirtinantys dokumentai. Pagal Aprašo 29.34 papunktį, Įstatymo 46 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytą pagrindą patvirtina mokslo ir studijų institucijos tarpininkavimo raštas, kuriame turi būti patvirtinama, kad užsienietis priimtas studijuoti į šią instituciją pagal studijų programą (programas) arba į doktorantūrą, kad buvo sumokėti šios institucijos nustatyti mokesčiai ir kad jis turi pakankamai lėšų studijoms ir grįžimo kelionės išlaidoms apmokėti, taip pat nurodytas konkrečios Europos Sąjungos arba daugiašalės programos, kuri apima judumo priemones, arba dviejų ar daugiau mokslo ir studijų institucijų susitarimo pavadinimas, jeigu užsienietis atvyksta pagal šią konkrečią programą ar susitarimą, ir tėvų arba vieno iš jų, globėjo (rūpintojo) arba kito teisėto atstovo sutikimas dėl numatomo gyvenimo (studijų) Lietuvos Respublikoje, jei užsienietis yra nepilnametis.

38. Įstatymo 36 straipsnio 1 dalies 5 punktas nustato, kad užsienietis per 7 dienas turi informuoto Departamentą, kad jis pateikė prašymą būti priimtas į kitos mokslo ir studijų institucijos lygiavertę studijų programą arba į doktorantūrą pagal šio Įstatymo 46 straipsnio 6 dalį. Aprašo 145 punktas nustato, jog užsieniečiai, turintys leidimą laikinai gyventi, pranešimus apie Įstatymo 36 straipsnio 1 dalies 1–4 punktuose nurodytų duomenų pasikeitimą ar Įstatymo 36 straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodyto prašymo pateikimą kartu su dokumentais, patvirtinančiais, kad užsienietis pateikė prašymą būti priimtas studijuoti į kitos mokslo ir studijų institucijos lygiavertę studijų programą arba į doktorantūrą (pavyzdžiui, mokslo ir studijų institucijos tarpininkavimo raštas) Migracijos departamentui pateikia per MIGRIS, nurodžius Aprašo 8 ar 9 priede nurodytus duomenis.

39. Teisėjų kolegija pažymi, jog šioje teismo nutartyje aptartų teisės aktų nuostatų sisteminė analizė suponuoja išvadą, jog leidimas laikinai gyventi studijų pagrindu yra siejamas su užsieniečio mokymusi konkrečioje mokslo ir studijų institucijoje, kuri išduoda tarpininkavimo raštą, jog užsienietis priimtas studijuoti į šią instituciją pagal studijų programą (programas), patvirtina, kad buvo sumokėti šios institucijos nustatyti mokesčiai ir kt., taip pat nurodo studijų trukmę, su kuria siejamas leidimo laikinai gyventi terminas (Įstatymo 46 str. 2 d.). Užsienietis turi teisę pateikti prašymą būti priimtas studijuoti į kitos mokslo ir studijų institucijos lygiavertę studijų programą (Įstatymo 46 str. 6 d.), tačiau tokiu atveju jis turi laikytis teisės aktuose nustatytos tvarkos informuoti Migracijos departamentą, pateikti reikiamus duomenis ir kt. Tokios nuostatos laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (žr., pvz., 2022 m. lapkričio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3925-821/2022).

40. Byloje nustatyta, kad atsakovo 2022 m. liepos 5 d. sprendimo Nr. 22S92448 išduoti leidimą laikinai gyventi pagrindu 2022 m. liepos 12 d. pareiškėjui buvo išduotas dokumentas – Leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Nr. 760155354, galiojantis iki 2023 m. gegužės 13 d. (galiojimo laikas sutrumpintas dėl Kamerūno Respublikos piliečio paso galiojimo). Leidimas buvo išduotas pagal Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 6 punktą ir 46 straipsnio 1 dalies 1 punktą tuo pagrindu, kad pareiškėjas buvo priimtas studijuoti į mokslo ir studijų instituciją Lietuvos Respublikoje – VšĮ Socialinių mokslų kolegiją. Atsakovas, gavęs VšĮ Socialinių mokslų kolegijos 2023 m. gegužės 23 d. pranešimą Nr. 2305-PRNŠ-2948, kad VšĮ Socialinių mokslų kolegijos direktoriaus 2023 m. sausio 31 d. įsakymu Nr. SK(23)-0065a „Dėl mokymosi sutarties nutraukimo“ 2023 m. sausio 1 d. buvo nutraukta su pareiškėju sudaryta mokymosi sutartis Tarptautinio verslo programoje, priėmė skundžiamą Sprendimą.

41. Įstatymo 40 straipsnio 1 dalis nustato, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas arba keičiamas, jeigu užsienietis ketina mokytis Lietuvos Respublikoje pagal šio Įstatymo 46 straipsnio nuostatas (40 str. 1 d. 6 p.). Pagal šio straipsnio 2 dalį, leidimas laikinai gyventi užsieniečio prašymu naujai įforminamas, jeigu: 1) užsienietis pakeičia asmens duomenis; 2) leidimas laikinai gyventi tapo netinkamas naudoti; 3) šio straipsnio 4 dalyje nurodytu atveju pasibaigia laikotarpis, kuriam įformintas leidimas laikinai gyventi; 4) leidime laikinai gyventi yra netikslių įrašų; 5) leidimas laikinai gyventi yra prarastas. Pagal šio straipsnio 3 dalį, užsienietis, kuriam šio straipsnio 1 dalyje nustatytais pagrindais išduodamas arba keičiamas leidimas laikinai gyventi, turi atitikti šio Įstatymo 26 straipsnyje nustatytas sąlygas. Užsienietis, turintis leidimą laikinai gyventi, pasikeitus aplinkybėms, lemiančioms šio leidimo išdavimo pagrindą, privalo gauti naują leidimą laikinai gyventi (40 str. 5 d.).

42. Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 9 punkte nustatyta, kad leidimas laikinai gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu nutraukiamas mokymasis, studijos, stažuotė, kvalifikacijos tobulinimas arba jeigu užsienietis, kuriam leidimas laikinai gyventi išduotas šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 6 punkte nurodytu pagrindu, neatvyko mokytis, studijuoti, stažuotis ar tobulinti kvalifikacijos, taip pat jeigu užsienietis, priimtas studijuoti į mokslo ir studijų instituciją pagal studijų programą (programas), yra surinkęs mažiau kaip 40 studijų kreditų per pastaruosius vienerius studijų metus ir šio straipsnio 11 dalyje nustatyta tvarka nenustatyta pateisinamų priežasčių, arba studijuodamas ar mokydamasis nesilaiko apribojimo, nustatyto šio Įstatymo 46 straipsnio 4 dalyje.

43. Byloje nėra ginčo, kad pareiškėjas teisės aktuose nustatyta tvarka ir terminais neinformavo Migracijos departamento apie ketinimą tęsti studijas kitoje mokymosi įstaigoje, tačiau, kaip skunde nurodo pareiškėjas, 2023 m. gegužės 15 d. jis pateikė Departamentui prašymą atnaujinti jam išduoto leidimo laikinai gyventi Lietuvoje galiojimo terminą, atsižvelgiant į tai, jog pareiškėjas atnaujino turėtą Kamerūno Respublikos pasą.

44. Teisėjų kolegija pažymi, jog byloje nėra patektas pareiškėjo 2023 m. gegužės 15 d. atsakovui teiktas prašymas, taip pat nėra duomenų, ar pareiškėjas kartu su šiuo prašymu informavo atsakovą apie aplinkybes, jog jis pakeitė mokymosi įstaigą, todėl byloje nėra galimybės įvertinti, kokiu pagrindu pareiškėjas kreipėsi į atsakovą dėl Leidimo termino atnaujinimo (dėl pasikeitusio asmens tapatybę patvirtinančio dokumento (Įstatymo 40 str. 4 d.), dėl pakeistos mokymosi įstaigos (t. y. pasikeitus aplinkybėms, lėmusioms Leidimo išdavimo pagrindą (Įstatymo 40 str. 5 d.) ar dėl kitų priežasčių). Taigi byloje esantys duomenys neleidžia daryti vienareikšmiškos išvados dėl atsakovo veiksmų, priimant skundžiamą Sprendimą, teisėtumo ir pagrįstumo, bei įvertinti, ar atsakovas priėmė skundžiamą Sprendimą pagal tuo metu turimą aktualią informaciją, bei nustatyti, ar buvo pagrindas panaikinti Leidimą. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas nenustatė visų reikšmingų faktinių bylos aplinkybių.

45. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad apeliacinės instancijos teismas paprastai tikrina priimto pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą bei pagrįstumą, o pirmosios instancijos teismas privalo išsamiai, visapusiškai ir objektyviai ištirti ir įvertinti konkrečios bylos faktus, atskleisti bylos esmę ir sprendimu nustatyti, ar pareiškusio skundą asmens teisės ir įstatymų saugomi interesai pažeisti, jei pažeisti – kokiu teisiniu būdu bei kokia apimtimi gintini (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. sausio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1037-438/2017). Vien tik apeliacinės instancijos teismui teisiškai įvertinus reikšmingus faktinius duomenis, kurie nebuvo tirti bei vertinti pirmosios instancijos teisme, būtų pažeista proceso šalies teisė į apeliaciją, o tai lemtų teisės bent kartą apskųsti nepalankų teismo sprendimą instancine teismų sprendimų kontrolės tvarka pažeidimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-374/2012; 2020 m. balandžio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1760-629/2020).

46. Apibendrindama nurodytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo padaryti pažeidimai negali būti ištaisyti apeliacinės instancijos teisme, todėl yra faktinis ir teisinis pagrindas panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Dėl nurodytų priežasčių pareiškėjo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinamas ir administracinė byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo J. A. B. apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. rugpjūčio 9 d. sprendimą panaikinti ir grąžinti administracinę bylą Vilniaus apygardos administraciniam teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Rasa Ragulskytė-Markovienė

Ernestas Spruogis