Legislator Case Law & Legislation
5d09688f-b3ec-4e22-a9aa-25e72cf7a6a9 AI generated

5d09688f-b3ec-4e22-a9aa-25e72cf7a6a9 · Kauno apylinkės teismas

Case Number 5d09688f-b3ec-4e22-a9aa-25e72cf7a6a9
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

S.,vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje              M. S., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Kaune, vidurinio iÅ¡silavinimo, dirbantis AB „(duomenys neskelbtini)“ kelio darbininku, neteistas,             kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 220 str. 1 d., 222 str. 1 d. ir n u s t a t ė :

Legislator headnote

AI generated

5d09688f-b3ec-4e22-a9aa-25e72cf7a6a9 · Kauno apylinkės teismas: Jeigu įmonė nepateikdavo sÄ skaitų, o jos yra apskaitoje, tai praÅ¡ydavo sÄ skaitų. PrieÅ¡ kiekvienÄ deklaruojamÄ PVM tikrinimas originalas su tuo, kas yra apskaitoje. PVM deklaracijas tvarkė ir pildė VšĮ „Praktikai“ darbuotojai. Prie kiekvienos deklaracijos buvo prisegami dokumentai, pagal kurias teikdavo deklaracijas. Pagal apskaitos taisykles turi bÅ«ti iÅ¡raÅ¡omos sÄ skaitos – faktÅ«ros kiekvienam pardavimui, sÄ skaitų faktÅ«ros turi eiti iÅ¡ eilės pagal numerius. Jeigu atsiranda tarpas, jie supranta, kad kažkas nėra apskaityta.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Baudžiamoji byla Nr                                                                         Baudžiamoji byla Nr. 1-330-946/2016                                                                                     Teisminio proceso Nr. 1-03-6-00030-2015-1                                                                                    Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.18.8;

                                                                                                                   1.2.18.10; 2.3.6.4.5; 1.1.7.2.4; 2.10.2.7(S) KAUNO APYLINKĖS TEISMAS NUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m.kovo 15 d. Kaunas              Kauno apylinkės teismo teisėjas Arūnas Purvainis, sekretoriaujant Rasai Baranauskaitei, dalyvaujant prokurorei Almai Markvaldienei, kaltinamajam M.

S.,vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje              M. S., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Kaune, vidurinio iÅ¡silavinimo, dirbantis AB „(duomenys neskelbtini)“ kelio darbininku, neteistas,             kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 220 str. 1 d., 222 str. 1 d. ir n u s t a t ė :

                          M. S. laikotarpiu nuo 2014-05-01 iki 2014-08-25, bÅ«damas UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), Kaune, direktoriumi ir pagal 2001-11-06 Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 str. atsakingu už apskaitos organizavimÄ pagal Å¡io įstatymo reikalavimus, pažeisdamas Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751 79 str. 3 d. reikalavimus, kad Lietuvos Respublikos PVM mokėtojai PVM sÄ skaita – faktÅ«ra privalo įforminti ir prekių tiekimÄ ar paslaugų teikimÄ fiziniams asmenims, kurie nėra apmokestinamieji asmenys, jeigu prekių tiekimas ar paslaugų teikimas įvyko Å¡alies teritorijoje; 78 str. reikalavimus, kur sakoma, kad apmokestinamieji asmenys privalo tvarkyti apskaitÄ teisės aktų nustatyta tvarka ir tokiu bÅ«du, kad iÅ¡ jos duomenų bÅ«tų galima teisingai nustatyti Å¡io asmens prievoles, susijusias su PVM, neiÅ¡rašė ir nepateikė VšĮ „Praktikai“, tvarkiusiai bendrovės apskaitÄ ir teikusiai bendrovės deklaracijas Valstybinei mokesčių inspekcijai, 158 vnt.

PVM sÄ skaitų – faktÅ«rų bendrai 28940,26 Lt (8381,68 EUR) sumai, dėl ko bendrovė nepaskaičiavo, nedeklaravo ir nesumokėjo 5022,69 Lt (1454,67 EUR) PVM, nes bendrovės PVM deklaracijose už 2014 m. balandžio – liepos mėnesius buvo įraÅ¡yti žinomai neteisingi duomenys apie bendrovės pajamas, tokiu bÅ«du UAB „(duomenys neskelbtini)“ iÅ¡vengė 5022,69 Lt (1454,67 EUR) pridėtinės vertės mokesčio sumokėjimo, o bÅ«tent:                          – 2014 m. balandžio mėn. patikslintos PVM deklaracijos, pildytos 2015-03-24, 11 eilutėje pateikė neteisingus duomenis apie PVM apmokestinamus sandorius (įmonės pajamas), nes nedeklaravo 284 Lt (82,25 EUR) prekių apmokestinamosios vertės, 29 eilutėje ir 36 eilutėje pateikė neteisingus duomenis apie turto panaudojimÄ , nes nedeklaravo ir dėl to nesumokėjo 60 Lt (17,38 EUR) pardavimo PVM;                          – 2014 m. gegužės mėn. patikslintos PVM deklaracijos, pildytos 2015-04-10, 11 eilutėje pateikė neteisingus duomenis apie PVM apmokestinamus sandorius (įmonės pajamas), nes nedeklaravo 22512 Lt (6519,93 EUR) prekių apmokestinamosios vertės, 29 eilutėje ir 36 eilutėje pateikė neteisingus duomenis apie turto panaudojimÄ , nes nedeklaravo ir dėl to nesumokėjo 4727 Lt (1369,03 EUR) pardavimo PVM;                          – 2014 m. birželio mėn. patikslintos PVM deklaracijos, pildytos 2015-03-24, 11 eilutėje pateikė neteisingus duomenis apie PVM apmokestinamus sandorius (įmonės pajamas), nes nedeklaravo 711 Lt (205,92 EUR) prekių apmokestinamosios vertės, 29 eilutėje ir 36 eilutėje pateikė neteisingus duomenis apie turto panaudojimÄ , nes nedeklaravo ir dėl to nesumokėjo 149 Lt (43,15 EUR) pardavimo PVM;                          – 2014 m. liepos mėn. patikslintos PVM deklaracijos, pildytos 2015-03-24, 11 eilutėje pateikė neteisingus duomenis apie PVM apmokestinamus sandorius (įmonės pajamas), nes nedeklaravo 411 Lt (119,03 EUR) prekių apmokestinamosios vertės, 29 eilutėje ir 36 eilutėje pateikė neteisingus duomenis apie turto panaudojimÄ , nes nedeklaravo ir dėl to nesumokėjo 86 Lt (24,91 EUR) pardavimo PVM.                          Be to, jis pagal 2014-03-13 vienintelio UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininko sprendimÄ , bÅ«damas UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), Kaune, direktoriumi ir pagal 2001-11-06 Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 14 ir 21 str. reikalavimus bÅ«damas atsakingu už apskaitos organizavimÄ , apskaitos dokumentų iÅ¡saugojimÄ , už teisingos, tikslios, iÅ¡samios ir laiku pateiktos informacijos apie Å«kinius įvykius ir Å«kines operacijas pateikimÄ apskaitÄ tvarkančiai įmonei laikotarpiu nuo 2014-04-01 iki 2015-01-01, apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamÄ bendrovės buhalterinę apskaitÄ , dėl ko iÅ¡ dalies negalima nustatyti asmens – UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ir struktÅ«ros, o bÅ«tent: pažeidžiant 2001-11-06 Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 str. 2 d. nurodymus, kad į apskaitÄ privaloma įtraukti visas Å«kines operacijas ir Å«kinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktÅ«ros pasikeitimu; 12 str. l d. nurodymus, kad apskaitos dokumentai suraÅ¡omi Å«kinės operacijos ir Å«kinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus; 12 str. 4 d. nurodymus, kad apskaitos registruose Å«kinių operacijų ir kitų Å«kinių įvykių duomenys užregistruojami Å«kinės operacijos ar Å«kinio įvykio dienÄ arba iÅ¡ karto po to, kai yra galimybė tai padaryti; 16 str. 1 d. nurodymus, kad Å«kinių operacijų ir Å«kinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose, pažeidžiant 2000-02-17 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 179 „Dėl kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių patvirtinimo“10 p. nuostatas, kad atskaitingas asmuo gavęs iÅ¡ fizinių asmenų ar Å«kio subjektų pinigus už jiems parduotÄ turtÄ arba kitas įplaukas, gautus pinigus su jų gavimÄ Ä¯rodančiais dokumentais atiduoda į kasÄ .

Pinigų priėmimas į kasÄ Ä¯forminamas kasos pajamų orderiu. Pinigų sumokėjimo terminus, kurie negali bÅ«ti ilgesni kaip vienas mėnuo nustato vyriausias buhalteris ir patvirtina Å«kio subjekto vadovas nesuraÅ¡ytos PVM sÄ skaitos – faktÅ«ros parduotoms prekėms už 28940,26 Lt (8381,68 EUR), Å¡ios pajamų uždirbimo Å«kinės operacijos neregistruotos tvarkomoje buhalterinėje apskaitoje nesuraÅ¡ytos PVM sÄ skaitos – faktÅ«ros parduotoms prekėms už 143817,61 Lt (41652,46 EUR), plius 30201,70 Lt (8747,02 EUR) pardavimo PVM, kurios nurodytos, kaip sandėlio likutis 2014-12-31, Å¡ios pajamų uždirbimo Å«kinės operacijos neregistruotos tvarkomoje buhalterinėje apskaitoje bendrovėje nebuvo tvarkomi kasos dokumentai, nesuraÅ¡yta kasos knyga, gauti ir panaudoti grynieji pinigai apskaityti ne kasos dokumentuose, o direktoriaus avanso apyskaitose.                          Kaltinamasis teisiamajame posėdyje kaltu prisipažino dėl abiejų nusikalstamų veikų padarymo ir parodė, kad jis nesusitvarkė su sÄ skaitomis.

Negali atsakyti, kur jos dingo, bet pripažįsta savo kaltę, norėtų, kad teismas baudÄ iÅ¡skirstytų pusės metų laikotarpiui. Dėl BK 222 str. 1 d. numatyto nusikaltimo paaiÅ¡kino, kad tuo metu buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius. Jį tokiose pareigose įdarbino L. K., kuris buvo įmonės savininkas. L. K. sakė, kad jam reikės dirbti direktoriumi, tvarkyti popierius. Firmoje jis iÅ¡raÅ¡inėjo sÄ skaitas – faktÅ«ras, jas priduodavo buhalterei. L. K. sakė, kad reikės pildyti sÄ skaitas – faktÅ«ras.

Buhalterės parodė, kaip sÄ skaitas užpildyti, pasakė, kokiais atvejais jas reikia pildyti. SÄ skaitose buvo sumos už prekes, kurias pirko klientai. Kai iÅ¡raÅ¡ydavo sÄ skaitas, jos keliaudavo pas klientus, jie sumokėdavo pinigus vairuotojui ir jos grįždavo atgal. Grįžusias Å¡akneles veždavo į buhalterijÄ . Buhalterė jas priimdavo. Nežino, kaip atsitiko, kad už 8381,68 EUR sumÄ nebuvo iÅ¡raÅ¡ytos sÄ skaitos – faktÅ«ros. Užsakymus priimdavo arba jis, arba vadybininkas N. G. Vadybininkas surinkdavo prekes, suraÅ¡ydavo viskÄ ant lapo, o jis pagal duomenis iÅ¡raÅ¡ydavo sÄ skaitÄ .

Negali pasakyti, ar buvo taip, kad N. G. atneÅ¡davo lapÄ , o jis neiÅ¡raÅ¡ydavo sÄ skaitos – faktÅ«ros. Prekiaudavo rÅ«kytais mėsos gaminiais iÅ¡ Lenkijos, už 25000 Lt nebÅ«davo pirkimų. Specialiai neslėpė sÄ skaitų – faktÅ«rų, nebent jos pasimetė. Dėl BK 220 str. 1 d. numatyto nusikaltimo paaiÅ¡kino, kad negali paaiÅ¡kinti, kur dingo 158 vnt. sÄ skaitų – faktÅ«rų. Nemano, kad N. G. pardavinėjo mėsÄ be sÄ skaitų – faktÅ«rų. Jis sumokėjo privalomÄ sumÄ , nes buvo neatitikimai.

T. V. Z. jam sakė, kad jis turi sumokėti savo vardu. VMI deklaracijas ne jis teikė, kurias ruoÅ¡davo buhalterinė įmonė VšĮ „Praktikai“. KažkÄ duodavo jam pasiraÅ¡yti, bet negali tiksliai pasakyti, kÄ pasirašė. Gal jie ir sakė kažkokiÄ pastabÄ , bet jis nepamena. Supranta, kad tapdamas direktoriumi prisiėmė daug įsipareigojimų, tačiau nėjo ir neklausė buhalterės, kaip ir kÄ daryti, nes trÅ«ko laiko.                           Be kaltinamojo parodymų, jo kaltė įrodyta baudžiamojoje byloje surinktais ir teisiamojo posėdžio metu iÅ¡tirtais įrodymais:             Liudytojos V.

N. parodymais, kuri parodė, kad dirba VšĮ „Praktikai“ vyr. buhaltere, jie tvarkė UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitÄ pagal pateiktas sÄ skaitas – faktÅ«ras nuo 2012 m. iki 2015 m. IÅ¡ pradžių dokumentus pateikdavo kaltinamasis, vėliau kiti. Pardavimus jie patys vesdavosi į apskaitÄ . Nebuvo suteikta galimybė vestis pardavimus patiems. Ateina sutartas terminas, pvz. iki 15 dienos, turi bÅ«ti atvežti dokumentai pirkimai – pardavimai. Pirkimus jie vesdavo. Gaunamas sÄ skaitas – faktÅ«ras jie vesdavo, o iÅ¡raÅ¡omas sÄ skaitas vesdavosi UAB „(duomenys neskelbtini)“.

Ä®monė pateikia dokumentus, jie patikrindavo, ar duomenys įvesti apskaitoje, apskaityti, ir pateikdavo VMI deklaracijas. UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo sakyta ir žodžiu, nurodyta raÅ¡tu kaltinamajam, kad trÅ«ksta sÄ skaitų – faktÅ«rų numeracijų, jos eina ne iÅ¡ eilės, nesilaikoma apskaitos, trÅ«ksta dokumentų, pateikia sugadintas. Nežino, ar sÄ skaitos buvo neįraÅ¡ytos ar neiÅ¡raÅ¡ytos. Kai įmonė iÅ¡raÅ¡ydavo pardavimus, įvesdavo į sistemÄ , apskaitÄ , tai jie matydavo.

Jeigu įmonė nepateikdavo sÄ skaitų, o jos yra apskaitoje, tai praÅ¡ydavo sÄ skaitų. PrieÅ¡ kiekvienÄ deklaruojamÄ PVM tikrinimas originalas su tuo, kas yra apskaitoje. PVM deklaracijas tvarkė ir pildė VšĮ „Praktikai“ darbuotojai. Prie kiekvienos deklaracijos buvo prisegami dokumentai, pagal kurias teikdavo deklaracijas. Pagal apskaitos taisykles turi bÅ«ti iÅ¡raÅ¡omos sÄ skaitos – faktÅ«ros kiekvienam pardavimui, sÄ skaitų faktÅ«ros turi eiti iÅ¡ eilės pagal numerius. Jeigu atsiranda tarpas, jie supranta, kad kažkas nėra apskaityta.

Jos paraÅ¡as reiÅ¡kia, kad ji pateikė deklaracijÄ . Pagal dokumentus jos deklaracija teisinga. Ji pateikdama VMI deklaracijas nežinojo, kad jas pateikė žinomai neteisingai supildytas. Jei sÄ skaitos neiÅ¡raÅ¡ytos, tai yra neapskaitytos pajamos, nedeklaruotas PVM. Jei sÄ skaitos –faktÅ«ros prarandamos, tai skelbiama, kad tas blankas yra pamestas.              Liudytojo V. Z. parodymais, kuris parodė, kad jis atliko ikiteisminį tyrimÄ Å¡ioje byloje. Nurodyta žala buvo sumokėta kaltinamojo savanoriÅ¡kai.

Buvo iÅ¡reikÅ¡ta pozicija dėl ikiteisminio tyrimo baigimo supaprastinta tvarka, o viena iÅ¡ sÄ lygų buvo žalos atlyginimas. Todėl kaltinamasis atlygino žalÄ . Kaltinamajam buvo paaiÅ¡kinta, kad žala padaryta dėl jo tiesioginių veiksmų, kad trÅ«ko įmonei kontrolės. Apskaitos įmonė tvarko tik jai pateiktus, į apskaitÄ suvestus dokumentus, bet jeigu direktorius nepateikia dalies dokumentų, o buhalteris tvarkydamas dokumentus to nežino, tai natÅ«ralu, kad dėl jo veiksmų atsiranda neatitikimai.

Duomenis apskaitai tiesiogiai teikia direktorius. Nemano, kad kaltinamasis specialiai bandė iÅ¡vengti PVM. IÅ¡vadoje yra akivaizdžiai paraÅ¡yta dėl skolos susidarymo. Tiriamosios dalies 5 punkte paraÅ¡yta, kad tarp apskaitoje registruotų iÅ¡ankstinių mokėjimų 28940,26 Lt suma buvo gauta iÅ¡ pirkėjų pagal pinigų priėmimo kvitus, kuriuose nurodyti sÄ skaitų pardavimo numeriai, o Å¡itos sÄ skaitos nerastos. Tai reiÅ¡kia, kad tie pinigai buvo apskaityti, tik buhalterinis klausimas, kad nėra užpajamuotas pardavimas, neva produkcija neparduota, guli sandėlyje.

Kita problema tai, kad įmonėje nebuvo vedama kasos knyga. Pinigai buvo apskaitomi pagal atskaitingus asmenis. Jo nuomone, sÄ skaitos numeris nieko nereiÅ¡kia, nes buhalteris turi sudėti sumas ir jas deklaruoti. Buhalterė negalėjo neteikti deklaracijų, jei trÅ«ko sÄ skaitų – faktÅ«rų pagal numerius.             Liudytojo L. K. parodymais, kuris parodė, kad dėl kaltinamojo aplaidumo buvo padaryta žala. Neatsimena, nuo kada kaltinamasis buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, tačiau jis jį pakvietė dirbti.

Kaltinamasis dirbo vadybininku, o kai jis sugalvojo iÅ¡eiti iÅ¡ įmonės, kaltinamasis tapo direktoriumi. Jie kartu dirbo, matė kaip vyksta darbas, kaip priimami užsakymai. Užsakymus priiminėdavo N. G., o M. S. iÅ¡raÅ¡ydavo sÄ skaitas ir palikdavo vairuotojui iÅ¡vežti. Nežino, ar vadovas už buhalterinę apskaitÄ buvo atsakingas, jie turėjo buhalterę. Å iuo metu jis jau nebėra įmonės savininkas, pardavė jÄ . Ä®monės buhalterinę apskaitÄ organizavo direktorius, o tvarkė buhalterė.

Nežino, kas buhalterei pateikinėjo dokumentus.             Liudytojo N. G. parodymais, kuris parodė, kad buvo patikrinimas firmoje, tikrino VMI. Jis buvo apklausoje VMI, FNTT ir davė parodymus. Jis pas kaltinamÄ jį dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadybininko pareigose. Jo pareigos buvo klientų rinkimas ir prekių atrinkimas. Jis pagal lapÄ atrinkdavo kiekvienÄ klientÄ , surinkdavo prekes, pasakydavo, kÄ užsakyti. R. E. iÅ¡vežiodavo prekes klientams. Direktorius iÅ¡raÅ¡ydavo sÄ skaitas – faktÅ«ras.

Per jį sÄ skaitos – faktÅ«ros neidavo. SÄ skaitas – faktÅ«ras iÅ¡raÅ¡ydavo pagal prekių asortimento lapÄ , kuriame bÅ«davo suraÅ¡yta, kokiam klientui. Tuos lapus atneÅ¡davo ir paduodavo kaltinamajam asmeniÅ¡kai. Nežino, kur dingo sÄ skaitos, nes jis su jomis nedirbdavo, nemokėdavo iÅ¡raÅ¡yti jų. Su kaltinamuoju apie sÄ skaitas –faktÅ«ras kalbėti neteko. Jis nesigaudo buhalteriniuose dokumentuose.             Liudytojo R. E. parodymais, kuris parodė, kad jis buvo paprastas vairuotojas, todėl buhalteriniais dalykais nesidomėjo.

Pagal sÄ skaitas – faktÅ«ras bÅ«na sudėliotos prekės ir bÅ«na pinigų priėmimo kvitai. SÄ skaitas – faktÅ«ras jam iÅ¡raÅ¡ydavo kaltinamasis. Jis pats pagal sÄ skaitas pasikraudavo prekes, pagal sÄ skaitas – faktÅ«ras prekes iÅ¡dalindavo. Prekes atrinkdavo N. G. Kai kurie žmonės tikrindavo sÄ skaitas, kiti ne. Pinigų priėmimo kvitų jis neiÅ¡raÅ¡ydavo, viskÄ jam jau paduodavo. Surinkdavo pinigus ir atiduodavo M. S. Klientas pasiraÅ¡ydavo ant pinigų priėmimo kvito ir sÄ skaitos – faktÅ«ros.

Nežino, kodėl tokiai sumai nebuvo iÅ¡raÅ¡ytos sÄ skaitos. Prekių be dokumentų iÅ¡vežtų nebuvo.              Juridinio asmenų registro iÅ¡plėstinio iÅ¡raÅ¡u su istorija iÅ¡ kurio matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), Kaune, vadovu nuo 2014-03-13 iki 2015-04-20 buvo M. S., taip pat 2014-03-13 UAB „(duomenys neskelbtini)“ vienintelio akcininko sprendimu, kuriuo minėtas asmuo buvo iÅ¡rinktas bendrovės direktoriumi (1 t. b. l. 144-146, 147).             2015-05-08 Kauno apskrities VMI raÅ¡tu Nr. (14.3-04.6.1)-O-181, iÅ¡ kurio matyti, kad iÅ¡analizavus UAB „(duomenys neskelbtini)“ operatyvaus patikrinimo medžiagÄ su priedais, bendrovės apskaitos dokumentus nustatyta, jog Kauno apskrities VMI Kontrolės departamento Operatyvios kontrolės skyriaus specialistai, vykdydami Kauno apskrities VMI operatyvaus patikrinimo pavedimÄ Nr. FR1043-3312, patikrino UAB „(duomenys neskelbtini)“ vykdomÄ veiklÄ .

Bendrovės veikla – prekyba mėsos gaminiais. Patikrinimo metu pagal pateiktus dokumentus nustatyta, kad bendrovė nuo 2014-04-01 iki 2015-01-01 nevedė įmonės kasos knygos, nepildė kasos dokumentų, nors atsiskaitymus vykdė tik grynais pinigais. Pinigus iš pirkėjų priima naudojant pinigų priėmimo kvitus, kurių apskaita įmonėje nevedama. Visus atsiskaitymus bendrovėje vykdė įmonės direktoriai per avansines apyskaitas. Trūkstant pirkimams apyvartinių lėšų, naudodavo savo pinigus.

Bendrovės direktorius L. K., dirbęs iki 2014-03-21, pagal pateiktÄ avansinę apyskaitÄ panaudojo 36387,15 EUR asmeninių pinigų. Nuo 2014-03-21 bendrovės direktoriaus pareigas pradėjo eiti M. S., kuris pagal pateiktas avansines apyskaitas panaudojo 40631 EUR asmeninių pinigų. Direktoriai asmeninių pinigų naudojimo bendrovės reikmėms neįformino jokiais apskaitos dokumentais. Pateiktos iÅ¡raÅ¡ytos 29 PVM sÄ skaitos – faktÅ«ros nuo 2014-01-01 iki 2014-05-30, kurių iÅ¡raÅ¡ymo datos, numeriai, pirkėjai, pirkinių sumos sutampa, tačiau suraÅ¡ytos skirtingos prekės. 2015-04-10 operatyvaus patikrinimo metu bendrovės sandėlyje rasta 26 pavadinimų, 238 kg mėsos gaminių, kuriems nepateikti įsigijimo dokumentai.

Pakartotinai 2015-04-23 buvo atliktas sandėlyje esančių prekių likučių patikrinimas kartu su Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Kauno skyriaus (toliau VMVT) darbuotojais, kurio metu nepateikti 14 pavadinimų 82,864 kg mėsos gaminių įsigijimo dokumentai, kuriuos VMVT darbuotojai uždraudė parduoti. 2014 m. bendrovė turėjo išlaidų už 122041,81 EUR ir 53753,04 EUR pajamų. Pardavimo ir pirkimo santykis 2014 m. buvo 0,44. Bendrovėje nebuvo atliekamos turto ir įsipareigojimų inventorizacijos.

Pagal pateiktus pirkimo pardavimo dokumentus UAB „(duomenys neskelbtini)“ taiko 17 proc. antkainį. Bendrovė 2014 m. pirko mėsos gaminių už 100874 EUR, kuriuos pardavus taikant įmonės antkainį turėjo gauti 118022,66 EUR pajamų, tačiau pagal PVM deklaracijas nustatyta, kad gavo 61395 EUR pajamų. UAB „(duomenys neskelbtini)“ iÅ¡raÅ¡ydavo PVM sÄ skaitas – faktÅ«ras, kurių numeriai eina ne eilės tvarka. Patikrinimo metu nustatyta, kad įmonė 2014 m. gegužės mėn. buvo iÅ¡raÅ¡iusi 20 PVM sÄ skaitų – faktÅ«rų, pagal kurias pardavė prekių už 2629,03 EUR ir Å¡i suma deklaruota.

Gegužės mėn. buvo iÅ¡raÅ¡yti 164 pinigų priėmimo kvitai, pagal kuriuos gauta 7705,65 EUR pajamų, iÅ¡ jų 1 priėmimo kvituose už 5076,62 EUR sumÄ nurodytos apmokėtos PVM sÄ skaitos – faktÅ«ros nepateiktos ir neįtrauktos į iÅ¡raÅ¡ytų PVM sÄ skaitų – faktÅ«rų registrÄ . UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuo veiklos pradžios iki 2015-03-01 turėjo 60823,57 EUR pardavimo pajamų. Skola biudžetui 31391,30 EUR, tiekėjams 2088,18 EUR, neiÅ¡mokėto darbo užmokesčio darbuotojams 7252,55 EUR.

Direktoriams, panaudojusiems asmeninius pinigus įmonės reikmėms 77018 EUR (1 t. b. l. 8, 9-98).             FNTT prie Vidaus reikalų ministerijos Kauno apygardos valdybos Å«kinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus 2015-08-19 specialisto iÅ¡vada Nr.5-2/120 dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ Å«kinės finansinės veiklos, kurioje nurodyta kad: pirkėjai už jiems parduotas prekes, pinigus mokėjo pagal pinigų priėmimo kvitus, kuriuose buvo nurodoma už kokiÄ bendrovės iÅ¡raÅ¡ytÄ PVM sÄ skaitÄ â€“ faktÅ«rÄ buvo atsiskaitoma.

Pateiktų dokumentų duomenimis, tiriamuoju laikotarpiu M. S. avanso apyskaitoje apskaityta 28940,26 Lt (8381,68 EUR) suma, gauta iÅ¡ pirkėjų pagal pinigų priėmimo kvitus, kuriuose nurodyti pardavimo sÄ skaitų numeriai, bet pardavimo sÄ skaitos neapskaitytos bendrovės pardavimuose, t. y. sÄ skaitų tokiais numeriais bendrovė tyrimui nepateikė ir pardavimo pajamose neįvertino tiriamuoju laikotarpiu. Tvarkomoje buhalterinėje apskaitoje 2014 m. gegužės mėn. pardavimo pajamos apskaitytos iki 14 d., vėliau: nuo 15 d. iki birželio 1 d. pardavimų neapskaityta; iÅ¡raÅ¡ytų pardavimo PVM sÄ skaitų – faktÅ«rų numeriais nuo 100 iki 256 ir Nr. 65, Nr.67 bei Nr. 96 neregistruota, o pinigai už jas gauti ir apskaityti kaip iÅ¡ankstiniai apmokėjimai.

IÅ¡ viso pateiktų dokumentų duomenimis 2014 m. balandžio-liepos mėnesiais apskaitoje neregistruota 158 vnt. PVM sÄ skaitų – faktÅ«rų bendrai 28940,26 Lt (8381,68 EUR) sumai, t. sk. 5022,69 Lt (1454,67 EUR) pardavimo PVM ir 23917,57 Lt (6927,01 EUR) pardavimo pajamos. PVM sÄ skaitos – faktÅ«ros buvo nesuraÅ¡ytos. Dėl Å¡ių pažeidimų tiriamuoju laikotarpiu pagal tvarkomÄ apskaitÄ iÅ¡ dalies negalima nustatyti asmens – UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ – veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktÅ«ros.

Tarp apskaitoje registruotų iÅ¡ankstinių mokėjimų 28940,26 Lt (8381,68 EUR) sudarė suma, gauta iÅ¡ pirkėjų pagal pinigų priėmimo kvitus, kuriuose nurodyti pardavimo sÄ skaitų numeriai, bet pardavimo sÄ skaitos neapskaitytos bendrovės pardavimuose, t. y. sÄ skaitų tokiais numeriais bendrovė tyrimui nepateikė ir pardavimo pajamose neįvertino tiriamuoju laikotarpiu. Apibendrinus pateiktų dokumentų duomenis specialisto buvo nustatyta, kad tvarkomoje buhalterinėje apskaitoje: 2014 m. balandžio mėn. neregistruota 2 vnt.

PVM sÄ skaitų – faktÅ«rų bendrai 343,92 Lt sumai, t. sk. 59,69 Lt pardavimo PVM ir 284,23 Lt pardavimo pajamos; 2014 m. gegužės mėn. neregistruota 153 vnt. PVM sÄ skaitų – faktÅ«rų bendrai 27239,14 Lt sumai, t. sk. 4727,45 Lt pardavimo PVM ir 22511,69 Lt pardavimo pajamos; 2014 m. birželio mėn. neregistruota 2 vnt. PVM sÄ skaitų – faktÅ«rų bendrai 860,47 Lt sumai, t. sk. 149,34 Lt pardavimo PVM ir 711,13 Lt pardavimo pajamos; 2014 m. liepos mėn. neregistruota 1 vnt. PVM sÄ skaitų –faktÅ«rų bendrai 496,73 Lt sumai, t. sk. 86,21 Lt pardavimo PVM ir 410,52 Lt pardavimo pajamos.

IÅ¡ viso, pateiktų dokumentų duomenimis, 2014 m. balandžio-liepos mėnesiais apskaitoje neregistruota 158 vnt. PVM sÄ skaitų – faktÅ«rų bendrai 28940,26 Lt (8381,68 EUR) sumai, t.sk. 5022,69 Lt (1454,67 EUR) pardavimo PVM ir 23917,57 Lt (6927,01 EUR) pardavimo pajamos. 2014 m. balandžio-liepos mėnesiais neapskaičiusi tvarkomoje buhalterinėje apskaitoje 158 vnt. PVM sÄ skaitų – faktÅ«rų bendrai 28940,26 Lt (8381,68 EUR) už parduotas prekes ir tvarkomoje buhalterinėje apskaitoje neregistravusi gautų pajamų, bendrovė nepaskaičiavo, nedeklaravo ir nesumokėjo 5022,69 Lt (1454,67 EUR) PVM.

Bendrovė pateikė neteisingus duomenis apie pajamas ir pardavimo PVM, nes: 2014 m. balandžio mėn. patikslintos PVM deklaracijos, pildytos 2015-03-24 data 11 eilutėje pateikė neteisingus duomenis apie PVM apmokestinamus sandorius (įmonės pajamas), nes nedeklaravo 284 Lt (82,25 EUR) prekių apmokestinamosios vertės, 29 eilutėje ir 36 eilutėje pateikė neteisingus duomenis apie turto panaudojimÄ , nes nedeklaravo ir dėl to nesumokėjo 60 Lt (17,38 EUR) pardavimo PVM; 2014 m. gegužės mėn. patikslintos PVM deklaracijos, pildytos 2015-04-10 data 11 eilutėje pateikė neteisingus duomenis apie PVM apmokestinamus sandorius (įmonės pajamas), nes nedeklaravo 22512 Lt (6519,93 EUR) prekių apmokestinamosios vertės, 29 eilutėje ir 36 eilutėje pateikė neteisingus duomenis apie turto panaudojimÄ , nes nedeklaravo ir dėl to nesumokėjo 4727 Lt (1369,03 EUR) pardavimo PVM; 2014 m. birželio mėn. patikslintos PVM deklaracijos, pildytos 2015-03-24 data 11 eilutėje pateikė neteisingus duomenis apie PVM apmokestinamus sandorius (įmonės pajamas), nes nedeklaravo 711 Lt (205,92 EUR) prekių apmokestinamosios vertės, 29 eilutėje ir 36 eilutėje pateikė neteisingus duomenis apie turto panaudojimÄ , nes nedeklaravo ir dėl to nesumokėjo 149 Lt (43,15 EUR) pardavimo PVM. 2014 m. liepos mėn. patikslintos PVM deklaracijos, pildytos 2015-03-24 data 11 eilutėje pateikė neteisingus duomenis apie PVM apmokestinamus sandorius (įmonės pajamas), nes nedeklaravo 411 Lt (119,03 EUR) prekių apmokestinamosios vertės, 29 eilutėje ir 36 eilutėje pateikė neteisingus duomenis apie turto panaudojimÄ , nes nedeklaravo ir dėl to nesumokėjo 86 Lt (24,91 EUR) pardavimo PVM (1 t. b. l. 116-130, 131-200, 2 t. b. l. 1-66).                          M.

S. VMI 2015-11-03 pervedė 1454,67 EUR sumÄ pagal 2015-08-19 specialisto iÅ¡vadÄ Å¾alos atlyginimui (2 t. b. l. 86).                          BK 220 str. 1 d. numatyta atsakomybė tam, kas siekdamas iÅ¡vengti mokesčių įrašė į deklaracijÄ arba į nustatyta tvarka patvirtintÄ ataskaitÄ ar kitÄ dokumentÄ Å¾inomai neteisingus duomenis apie asmens pajamas, pelnÄ , turtÄ ar jų naudojimÄ ir pateikė juos valstybės įgaliotai institucijai.                           BK 220 str. 1 d. numatyta nusikalstama veika objektyviai pasireiÅ¡kia dviejų veiksmų padarymu: neteisingų duomenų apie fizinio ar juridinio asmens pajamas, pelnÄ , turtÄ ar jų panaudojimÄ Ä¯raÅ¡ymu į atitinkamus dokumentus ir tokių dokumentų su juose įraÅ¡ytais neteisingais duomenimis pateikimu tam tikrai valstybės įgaliotai institucijai.

Å i nusikalstamos veikos sudėtis yra formali, neteisingų duomenų apie pajamas, pelnÄ ar turtÄ pateikimas (BK 220 str. 1 d.) laikomas baigtu nusikaltimu nuo to momento, kai atitinkamai valstybės įgaliotai institucijai yra pateikiami tam tikri dokumentai inter alia deklaracijos su juose įraÅ¡ytais neteisingais duomenimis apie asmens pajamas, pelnÄ , turtÄ ar jų naudojimÄ . Pažymėtina, kad vienas iÅ¡ dokumentų, kuriame turi bÅ«ti nurodomi duomenys apie asmens pajamas, turtÄ ir jų panaudojimÄ ir kuris turi bÅ«ti pateiktas Valstybinei mokesčių inspekcijai, yra pridėtinės vertės mokesčio deklaracija.

Neteisingų duomenų į minėtÄ deklaracijÄ Ä¯raÅ¡ymÄ ir kartu mokėtino į biudžetÄ pridėtinės vertės mokesčio (jo dalies) iÅ¡vengimÄ gali lemti ir netinkamas juridinio asmens buhalterinės apskaitos tvarkymas, kai inter alia apskaitos dokumentuose, kuriais yra grindžiama pridėtinės vertės mokesčio deklaracija, nėra nurodomos visos Å¡io mokesčio apskaičiavimui ir sumokėjimui reikÅ¡mingos Å«kinės operacijos, pvz., susijusios su pajamų gavimu.             IÅ¡tyrus byloje surinktus įrodymus nustatyta, kad M.

S. laikotarpiu nuo 2014-05-01 iki 2014-08-25, buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi ir pagal 2001-11-06 Buhalterinės apskaitos įstatymÄ buvo atsakingas už apskaitos organizavimÄ . Kaip nustatyta specialisto, atlikusio UAB“ (duomenys neskelbtini)“ Å«inės finansinės veiklos tyrimÄ , iÅ¡vada, pagal kaltinamojo vadovaujamos bendrovės pateiktus dokumentus, 2014 m. balandžio-liepos mėnesiais apskaitoje buvo neužregistruota 158 vnt. PVM sÄ skaitų – faktÅ«rų bendrai 28940,26 Lt (8381,68 EUR) sumai, t. sk. 5022,69 Lt (1454,67 EUR) pardavimo PVM ir 23917,57 Lt (6927,01 EUR) pardavimo pajamos.

PVM sÄ skaitos – faktÅ«ros buvo iÅ¡ viso nesuraÅ¡ytos, nors pinigai pagal pinigų priėmimo kvitus buvo gauti. Kaip parodė liudytoja V. N., VšĮ „Praktika“, kuri tvarkė bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitÄ , vyr. buhalterė, UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo sakyta ir žodžiu, nurodyta raÅ¡tu kaltinamajam, kad trÅ«ksta sÄ skaitų – faktÅ«rų numeracijų, jos eina ne iÅ¡ eilės, nesilaikoma apskaitos, trÅ«ksta dokumentų, tačiau į tai reaguojama nebuvo.

Pagal sudaryta sutartį su bendrove „(duomenys neskelbtini)“ jos buhalterinė apskaita buvo tvarkoma pagal Å¡ios bendrovės pateiktus pirminius buhalterinius dokumentus. Todėl deklaracijos pagal tai, kokie pirminiai dokumentai buvo pateikti, yra užpildytos ir pateiktos tiksliai. Ji pateikdama VMI deklaracijas nežinojo, kad jas pateikė žinomai neteisingai supildytas, nes ne visi pirminiai dokumentai buvo pateikti ir tai reiÅ¡kia, kad duomenys deklaracijoje tuomet yra neteisingi. Jei sÄ skaitos neiÅ¡raÅ¡ytos, tai yra neapskaitytos pajamos, nedeklaruotas PVM.

Liudytojai R. E. ir N. G. taip pat patvirtino, kad įmonėje sÄ skaita faktÅ«ras iÅ¡raÅ¡ydavo kaltinamasis. UAB“ (duomenys neskelbtini)“ su VšĮ „Praktika“ sudarytoje sutartyje dėl buhalterinės apskaitos tvarkymo paslaugų (t. 2, b.l. 57-66) numatyta, kad pastaroji įmonė įsipareigoja tvarkyti buhalterinę apskaitÄ pagal tai, kokie pirminiai buhalterinei dokumentai jai bus pateikti, už kurių teisingÄ pateikimÄ yra atsakinga bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ ir jos atsakingi asmenys.

IÅ¡ to matyti, kad kaltinamasis bÅ«damas bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi buvo atsakingas tiek už tai, kad PVM sÄ skaita – faktÅ«ra bÅ«tų įformintas prekių tiekimas ar paslaugų teikimas ir Å¡ie dokumentai bei kiti buhalteriniai dokumentai bÅ«tų pateikti buhalterinę apskaitÄ tvarkančiai bendrovei, tiek už tai, kad buhalterinė apskaita bÅ«tų tvarkoma teisės aktų nustatyta tvarka ir tokiu bÅ«du, kad iÅ¡ jos duomenų bÅ«tų galima teisingai nustatyti Å¡io asmens prievoles, susijusias su PVM.

Nors pats kaltinamasis ir nurodė, kad nepakankamai suprato, kaip tinkamai elgtis su buhalteriniais dokumentais, tačiau tokiue jo parodymus paneigia ta aplinkybė, kad dėl didžiosios dalies prekių tiekimo PVM sÄ skaitos faktÅ«ros buvo iÅ¡raųomos ir buhalterinėje apskaitoje įforminamos tinkamai, kas rodo kaltinamajį žinojus ir pakankamai supratus, kaip tai turi bÅ«ti daroma tinkamai. Tokie iÅ¡tirti įrodymai leidžia padaryti pagrįsta iÅ¡vada, kad neužregistruodamas 158 vnt. PVM sÄ skaitų – faktÅ«rų bendrai 28940,26 Lt (8381,68 EUR) sumai bei jų nepateikdamas bendrovės finansinę apskaitÄ tvarkančiai bei deklaracijas pildančiai įmonei, taip paÅ¡alindamas galimybes deklaracijose teisingai nurodyti visas bendrovės gautas apmokestinamÄ sias pajamas, kaltinamasis neabejotinai suprato, kad, nepateikus visų reikiamų duomenų, deklaracijos bus neteisingai užpildytos ir pateiktos mokesčių inspekcijai, bei tyčia to siekė.

Dėl to kaltinamojo vadovaujama bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ nepaskaičiavo, nedeklaravo ir nesumokėjo 5022,69 Lt (1454,67 EUR) PVM, nes bendrovės PVM deklaracijose už 2014 m. balandžio – liepos mėnesius buvo įraÅ¡yti žinomai neteisingi duomenys apie bendrovės pajamas, tokiu bÅ«du UAB „(duomenys neskelbtini)“ iÅ¡vengė 5022,69 Lt (1454,67 EUR) pridėtinės vertės mokesčio sumokėjimo.              Nagrinėjamu atveju iÅ¡tyrus byloje įrodymus nebuvo nustatyta nesÄ Å¾iningų mokesčio mokėtojo UAB“ (duomenys neskelbtini)“ vadovo kaltinamojo M.

S. veiksmų, galinčių rodyti apgaulę turint tikslÄ sukčiavimo bÅ«du įgyti valstybės biudžeto lėšas, iÅ¡vengti ar panaikinti PVM prievolę valstybės biudžetui. Todėl pagrindo kaltinamojo veikÄ vertinti kaip sukčiavimo pagal BK 182 straipsnį, nėra.             Šiame kontekste pažymetina, kad nusikalstamos veikos finansų sistemai ( BK XXXII skyrius) pirmiausia identifikuojamos pagal jų prieÅ¡ingumÄ pinigų ir vertybinių popierių apyvartos saugumui, taip pat valstybės fondų (biudžetų) formavimo bei naudojimo tvarkai.

Teisingas mokesčių ir valstybinio socialinio draudimo įmokų apskaičiavimas ir mokėjimas – bÅ«tina valstybės biudžeto surinkimo sÄ lyga, taigi tokio pobÅ«džio mokestiniai pažeidimai pirmiausia laikytini prieÅ¡ingais bÅ«tent finansų sistemai. Nusikalstamų veikų, susijusių su mokesčių apskaitos ir mokėjimų pažeidimais, sistema iÅ¡dėstyta BK XXXII skyriuje, tai lemia iÅ¡vadÄ , kad tokių veikų dirbtinis kvalifikavimas pagal turtinių nusikalstamų veikų normas (iÅ¡ esmės vien dėl jų griežtesnio pobÅ«džio) neatitiktų baudžiamojo įstatymo tikslų.

Nors teismų praktikoje tam tikrais atvejais sukčiavimu pripažįstami ir nesÄ Å¾iningi mokesčio mokėtojo veiksmai, kaip antai tokie atvejai, kai į įmonės apskaitÄ Ä¯traukiamos suklastotos PVM sÄ skaitos - faktÅ«ros, pateikiami mokesčių administratoriui suklastotoss PVM deklaracijos ar kiti dokumentai, taip siekiant įgyti valstybės biudžeto lėšas, iÅ¡vengti ar panaikinti PVM prievolę valstybės biudžetui tarpusavio užskaitų bÅ«du, tačiau nagrinėjamoje byloje, kaip minėta, tokias aplinkybes galinčių patvirtinti įrodymų nebuvo gauta.

                          Taigi, iÅ¡tyrus ir įvertinus byloje surinktus įrodymus darytina iÅ¡vada, kad kaltinamasis padarė nusikaltimÄ , numatytÄ BK 220 str. 1 d., todėl visų ikiteisminio tyrimo metu surinktų ir teismo posėdyje iÅ¡tirtų įrodymų visuma yra pagrindas jį pripažinti dėl Å«ios nusikalstamos veikos kaltu ir paskirti bausmę.                          BK 222 str. 1 d. tam, kas apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamÄ buhalterinę apskaitÄ arba paslėpė, sunaikino ar sugadino apskaitos dokumentus, jeigu dėl to negalima visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktÅ«ros.

                          Šios normos apsaugos objektu yra valstybės finansiniai interesai, tačiau to negalima suprasti taip, kad atsakomybė už apgaulingÄ buhalterinės apskaitos tvarkymÄ bÅ«tinai sietina su mokestinės prievolės valstybės biudžetui nevykdymu. Valstybės finansiniai interesai, be kita ko, suponuoja ir tai, kad Å«kio subjektai apskaitÄ tvarko taip, kad apskaitos informacija bÅ«tų tinkama, objektyvi, palyginama, laiku pateikiama, iÅ¡sami ir naudinga vidaus ir iÅ¡orės informacijos vartotojams (Buhalterinės apskaitos įstatymo 4 str.).

Buhalterinės apskaitos taisyklių laikymasis savo ruožtu užtikrina ir mokesčių surinkimo kontrolę (kasacinė nutartis Nr. 2K-427/2014).              Buhalterinės apskaitos įstatymo 2 str., kuris įtvirtina pagrindines įstatymo sÄ vokas, yra numatyta, kad:

1) apskaitos dokumentas – popierinis arba elektroninis liudijimas, patvirtinantis Å«kinę operacijÄ arba Å«kinį įvykį ir turintis rekvizitus, pagal kuriuos galima nustatyti Å«kinės operacijos arba Å«kinio įvykio tapatumÄ ;

2) pinigų apskaitos dokumentas – popierinis liudijimas, kuriame nurodomos grynųjų pinigų mokėjimo ar jų pervedimo operacijos, kai įvykdomas vieno ūkio subjekto įsipareigojimas kitam ūkio subjektui;

3) Å«kinė operacija – Å«kio subjekto veikla, keičianti turto ir (arba) nuosavo kapitalo, finansavimo sumų bei įsipareigojimų dydį ir (arba) struktÅ«rÄ . Taigi, ir BK 222 str. dispozicijoje nusikalstamos veikos dalyku, ir Buhalterinės apskaitos įstatyme buhalterinės apskaitos elementu yra pripažįstamas buhalterinės apskaitos dokumentas, pagal kurį galima nustatyti Å«kinės operacijos arba Å«kinio įvykio tapatumÄ , o pinigų apskaitos dokumentu pripažįstamas popierinis liudijimas, kuriame nurodomos grynųjų pinigų mokėjimo ar jų pervedimo operacijos.             Buhalterinės apskaitos tvarkymas vertintinas kaip procesas, kurio metu atliekami įvairÅ«s veiksmai siekiant registruoti, grupuoti ir apibendrinti Å«kines operacijas ir įvykius, taip gaunant informacijÄ , reikalingÄ ekonominiams sprendimams priimti ir (arba) finansinei atskaitomybei sudaryti.

Kartu apgaulingas teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos tvarkymas – tai buhalterinės apskaitos tvarkymas sÄ moningai pažeidžiant teisės aktų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymÄ , reikalavimus (pvz. dvigubos buhalterinės apskaitos vedimas, dalies ar visų Å«kinių operacijų ir Å«kinių įvykių nefiksavimas apskaitos dokumentuose ir pan.). BK 222 str. numatyto nusikaltimo sudėtis yra materiali, todėl baudžiamoji atsakomybė kyla tik tuo atveju, kai jis sukelia Å¡iame BK str. numatytus padarinius – dėl tyčinių buhalterinės apskaitos pažeidimų negalima visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktÅ«ros, be to, įstatyme Å¡ie padariniai suformuluoti kaip alternatyvÅ«s, todėl pakanka nustatyti bent vienÄ iÅ¡ jų, kad asmuo bÅ«tų patrauktas baudžiamojon atsakomybėn. Apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo padariniai nustatomi kompetentingų įstaigų patikrinimo, revizijos aktais, audito ataskaita arba specialisto iÅ¡vada, ekspertizės aktu (kasacinė nutartis Nr. 2K-233/2014).             Apgaulingas buhalterinės apskaitos tvarkymas, numatytas BK 222 str., yra tada, kai Å¡io įstatymo dispozicijoje nurodyta veika padaroma tyčia.

Apgaulingos apskaitos tvarkymo tyčios turinį sudaro tai, jog kaltininkas suvokė, kad jis tvarkė apskaitÄ pažeisdamas teisės aktus, reglamentuojančius buhalterinės apskaitos tvarkymÄ , paslėpė, sunaikino ar sugadino apskaitos dokumentus, numatė, kad dėl to bus negalima visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktÅ«ros, ir Å¡ių padarinių norėjo.             Nagrinėjamojoje byloje specialisto iÅ¡vada, paties kaltinamojo bei liudytojų parodymais nustatyta, kad M.

S. pagal 2014-03-13 vienintelio UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininko sprendimÄ , buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi laikotarpiu nuo 2014-04-01 iki 2015-01-01. Tai reiÅ¡kia, kad jis pagal Buhalterinės apskaitos įstatymÄ buvo atsakingu už apskaitos organizavimÄ , apskaitos dokumentų iÅ¡saugojimÄ , už teisingos, tikslios, iÅ¡samios ir laiku pateiktos informacijos apie Å«kinius įvykius ir Å«kines operacijas pateikimÄ apskaitÄ tvarkančiai įmonei. Kaip nustatyta byloje specialisto, atlikusio bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ Å«kinės firnansinės veiklos tyrimÄ , iÅ¡vada, minėtu laikotarpiu bendrovėje nebuvo suraÅ¡ytos PVM sÄ skaitos – faktÅ«ros parduotoms prekėms už 28940,26 Lt (8381,68 EUR), Å¡ios pajamų uždirbimo Å«kinės operacijos neregistruotos tvarkomoje buhalterinėje apskaitoje, nesuraÅ¡ytos PVM sÄ skaitos – faktÅ«ros parduotoms prekėms už 143817,61 Lt (41652,46 EUR), plius 30201,70 Lt (8747,02 EUR) pardavimo PVM, kurios nurodytos, kaip sandėlio likutis 2014-12-31, Å¡ios pajamų uždirbimo Å«kinės operacijos neregistruotos tvarkomoje buhalterinėje apskaitoje, bendrovėje nebuvo tvarkomi kasos dokumentai, nesuraÅ¡yta kasos knyga, gauti ir panaudoti grynieji pinigai apskaityti ne kasos dokumentuose, o direktoriaus avanso apyskaitose, dėl ko iÅ¡ dalies negalima nustatyti asmens – UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ir struktÅ«ros.

Liudytojos V. N., paties kaltinamojo parodymai patvirtina, kad kaltinamajam buvo žinoma jo pareigÄ tinkamai fiksuoti dokumentuose įvykusias Å«kines operacija, visus iÅ¡raÅ¡ytus dokumentus, tame tarpe ir PVM sÄ skaitas faktÅ«ras laiku ir tinkamai pateikti bendrovės buhalterinę apskaitÄ tvarkančiai įmonei, tačiau to padaryta nebuvo net ir po to, kai buhalterinę apskaitÄ tvarkanti bendrovė atkreipė į trÅ«kumus dėmesį. Tai įrodo, kad kaltinamasis suvokė savo tokios veikos pobÅ«dį, tačiau toliau atitinkamai veikė, dėl ko kilo baudžiamojo įstatymo numatyti padariniai, tai yra dėl tokios kaltinamojo veikos nebuvo galima nustatyti asmens – UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ir struktÅ«ros                          Todėl visų ikiteisminio tyrimo metu surinktų ir teismo posėdyje iÅ¡tirtų įrodymų visuma sudaro pagrindÄ kaltinamÄ jį pripažinti kaltu padarius ir BK 222 str. 1 d. numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ ir už tai paskirti bausmę.             M.

S. atsakomybe lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis visiÅ¡kai prisipažino padaręs jam inkriminuojamus abu nusikaltimus, atlygino jais padarytÄ Å¾alÄ , jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.                          Skiriant kaltinamajam bausmes už jo padarytas nusikalstamas veikas (parenkant bausmės rūšį, taip pat skirtinos bausmės dydį) atsižvelgiama į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus (BK 54 str.).                           M.

S. padarė vienÄ nesunkų ir vienÄ apysunkį nusikaltimus, jis abiem atvejais veikė tiesiogine tyčia. Å iuos nusikaltimus padarė bÅ«damas anksčiau neteistas, todėl teismas sprendžia, kad pirmÄ kartÄ teisiamas M. S. nėra linkęs nusikalsti ar kitokius teisės pažeidimus daryti asmuo. Skiriant bausmes ir nustatant jų dydį taip pat atsižvelgtina į tai, kad kaltinamasis dirba, nevedęs, į tai, kad yra nustatyta jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė bei nenustatyta atsakomybę sunkinančių aplinkybių.

             Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumÄ , siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamÄ veikÄ padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimÄ , kaltinamajam už jo padarytÄ nusikaltimÄ skirtina BK 220 str. 1 d. ir BK 222 str. 1 d. sankcijose numatyta su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė – bauda.

Bausmės dydis nustatytinas ne didesnis nei Å¡ios rūšies bausmės dydžio vidurkis.                           BK 47 str. numatytos bausmės – baudos – esmę sudaro nuteistojo pareiga sumokėti teismo paskirtÄ pinigų sumÄ valstybės naudai. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 str. nurodyta, kad baudos bausmė vykdoma savanoriÅ¡kai arba priverstinai. SavanoriÅ¡kas baudos bausmės įvykdymas yra tada, kai nuteistasis, kuriam paskirta baudos bausmė, per du mėnesius arba kitÄ teismo nustatytÄ laikotarpį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos savo valia sumoka baudÄ Ä¯ teritorinės mokesčių inspekcijos sÄ skaitÄ ir tai patvirtinančius dokumentus pateikia nuosprendį priėmusiam teismui.

Kadangi baudos bausmės vykdymas visų pirmÄ yra savanoriÅ¡kas, teismų praktikoje pripažįstama, jog nuosprendį priėmęs teismas negali iÅ¡dėstyti baudos mokėjimo dalimis tam tikram laikotarpiui, o gali tik nustatyti ilgesnį, nei įstatymo numatytas, terminÄ , per kurį turi bÅ«ti sumokėta bauda. Tokiu bÅ«du nuteistasis privalo sumokėti baudÄ iki nustatyto termino pabaigos, o tai, ar jis baudÄ mokės dalimis ar visÄ sumÄ vienu kartu, teismui jokios reikÅ¡mės neturi. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 352 str. 1 d., 2 d. taip pat nurodyta, kad teismas turi teisę nustatyti ir ilgesnį terminÄ , per kurį nuteistasis turi savanoriÅ¡kai sumokėti teismo paskirtÄ baudÄ , o per šį laikotarpį savanoriÅ¡kai nesumokėjus baudos, ji vykdoma priverstinai.

                          Įvertinus tai, kad kaltinamasis dirbantis kelio darbininku, tyrimo metu geranoriÅ¡kai atlygino nusikalstamomis veikomis padarytÄ Å¾alÄ (sumokėjo visÄ priskaičiuotÄ PVM sumÄ ), darytina iÅ¡vada, kad jis, net ir turėdamas pakankamai nedideles pajamas ir galimybę atlyginti padarytÄ Å¾alÄ , geranoriÅ¡kai bendradarbiavo siekdamas, kad nusikalstama veika bÅ«tų kuo greičiau atskleista ir iÅ¡tirta, o padaryta žala paÅ¡alinta, todėl teismas sprendžia, kad yra pagrindas tikėti ir kaltinamojo paaiÅ¡kinimais, kad baudai sumokėti jam bÅ«tų reikalingas ilgesnis terminas.

Todėl yra pagrindas nustatyti ilgesnį nei įstatymas numato terminÄ , kad kaltinamasis galėtų įvykdyti visÄ jam paskirtÄ bausmę taip pat savanoriÅ¡kai, o ne priverstinai. Todėl konstatuotina, kad dvigubai ilgesnis nei įstatyme numatytas dviejų mėnesių terminas (iÅ¡ viso tai bÅ«tų keturi mėnesiai) turi bÅ«ti visiÅ¡kai pakankamas kaltinamajam tam, kad jis galėtų savanoriÅ¡kai sumokėti baudÄ .                          Atsižvelgiant į tai teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso BPK 297 str., 298 str., 301 str., 302 str., 303 str. 1 ir 2 d., 304 str., 305 str. 1 d., 6 d., 307 str. 1 d., 6 d., 7 d., n u s p r e n d ė :

             M. S. pripažinti kaltu padarius nusikaltimÄ , numatytÄ BK 220 str. 1 d., ir paskirti jam 15 minimalių gyvenimo lygių (MGL), tai yra 564,90 EUR dydžio baudÄ .             M. S. pripažinti kaltu padarius nusikaltimÄ , numatytÄ BK 222 str. 1 d., ir paskirti jam 9 minimalių gyvenimo lygių (MGL), tai yra 338,94 EUR dydžio baudÄ .             Vadovaujantis BK 63 str. 1, 4 d., paskirtas bausmes subendrinti iÅ¡ dalies sudedant ir skirti galutinę subendrintÄ bausmę 20 minimalių gyvenimo lygių (MGL) dydžio, tai yra 753,20 EUR (septyni Å¡imtai dvideÅ¡imt eurų ir 20 ?t) baudÄ .             IÅ¡aiÅ¡kinti M.

S., kad jam paskirtoji bauda turi bÅ«ti sumokėta per keturis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ , įmokos kodas 6801, o dokumentÄ , patvirtinantį baudos sumokėjimÄ , pristatyti Kauno apylinkės teismo Baudžiamųjų bylų raÅ¡tinės (Kaunas, Laisvės al. 103, kabinetas Nr. 120) tarnautojui. Nustatytu laiku nesumokėta bauda bus iÅ¡ieÅ¡koma priverstinai.             Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali bÅ«ti skundžiamas Kauno apygardos teismui paduodant apeliacinį skundÄ per Kauno apylinkės teismÄ .

Teisėjas                                                                                                                         ArÅ«nas Purvainis                                                   Â