5d07b649-0d13-49a8-bade-cd8cd50219fa · Kauno apygardos teismas

?Civilinė byla Nr. e2A-643-773/2020 Teisminio proceso Nr. 2-28-3-02908-2019-6 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.2.1.7.; 3.6.1.2. (S) Kauno apygardos teismas N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. birželio 2 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Mariaus Bartninko, Edvardo Palioko ir Mindaugo Å imonio (kolegijos pirmininkas, pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „Areisa“ įgaliotos atstovės advokatės Ingridos Meiduvienės apeliacinį skundÄ dėl Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. sausio 6 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „Areisa“ ieÅ¡kinį atsakovui S. C. dėl žalos priteisimo.

Teisėjų kolegija nustatė: I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė UAB „Areisa“ kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, kuriuo prašė 1) panaikinti Panevėžio darbo ginčų komisijos 2019 m. liepos 30 d. sprendimÄ DGKS-4489;

2) priteisti iÅ¡ atsakovo 1500 Eur žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir bylinėjimosi iÅ¡laidas (1 t. e. b. l. 1-4). Nurodė, kad atsakovas S. C. nuo 2018 m. vasario 27 d. iki 2019 m. balandžio 11 d. dirbo pas ieÅ¡kovę UAB „Areisa“ vairuotoju-ekspeditoriumi-autoÅ¡altkalviu pagal 2018 m. sausio 31 d. sudarytÄ darbo sutartį Nr.

84. Atsakovas atleistas iÅ¡ darbo jo praÅ¡ymu. Pradėdamas dirbti atsakovas S. C. pasiraÅ¡ytinai susipažino su Vairuotojo ekspeditoriaus pareiginiais nuostatais, Darbo tvarkos taisyklėmis, kuriose yra numatyta, jog darbuotojas įsipareigoja saugoti jam perduotas materialines vertybes, patikrinti prekių kiekį ir kokybę, imtis priemonių bet kokiems nuostoliams iÅ¡vengti, tvarkyti jam patikėtų materialinių vertybių apskaitÄ , nustatyta tvarka rengti ir teikti ataskaitas apie Å¡ių materialinių vertybių judėjimÄ ir likučius, o nutraukus darbo santykius, įmonei perduoti visÄ dokumentacijÄ , materialines vertybes bei pinigines lėšas, perdavimo faktÄ Ä¯forminant perdavimo-priėmimo aktu.

Atsakovas 2018 m. liepos 25 d. pasikrovė penkis naujus automobilius PrancÅ«zijoje, Hordain mieste ir gabeno juos į PrancÅ«zijos miestÄ Rennes. Nugabenus krovinį ir iÅ¡kraunant automobilius 2018 m. liepos 26 d. krovinio gavėjas pastebėjo, kad vienam gabentam Citroen Jumpy markės automobiliui, kurio kėbulo numeris (VIN kodas) (duomenys neskelbtini), įlenktas stogas. PažeidimÄ krovinio gavėjas užfiksavo CMR važtaraÅ¡tyje įraÅ¡u. Su padarytais pažeidimais atsakovas sutiko, jų neginčijo, prie gavėjo padaryto įraÅ¡o pasirašė.

Atsakovas 2019 m. balandžio 8 d. paaiÅ¡kinime nurodė, kad vežant automobilius svorio neatlaikė virÅ¡utinė autovežio platforma ir jai nusileidus buvo apgadintas pirmame aukÅ¡te vežto automobilio stogas. Tai įvyko autovežiui važiuojant per duobę. IeÅ¡kovė UAB „Areisa“ 2019 m. balandžio mėnesį gavo užsakovo Autologistica Biedermann Vokietijoje 2019 m. balandžio 1 d. sÄ skaitÄ Nr. 809882 su visais žalÄ patvirtinančiais dokumentais, kurioje nurodyta, kad padaryta žala Citroen Jumpy markės automobiliui, kėbulo numeris (VIN kodas) (duomenys neskelbtini), yra 7 335,60 Eur.

Å iÄ sumÄ Autologistica Biedermann iÅ¡skaitė iÅ¡ bendrovei mokėtinų sumų už atliktÄ paslaugÄ - automobilių pervežimÄ . Taigi, dėl didelio atsakovo neatsargumo ir nerÅ«pestingumo, neatsargiai važiuojant per duobę, ieÅ¡kovei padaryta 7 335,60 Eur žala. Žalos padarymo metu ieÅ¡kovė buvo apdraudusi krovinį, tačiau su draudimo kompanija buvo sutarę, kad besÄ lygiÅ¡kai atskaitoma suma įvykus draudiminiam įvykiui bus 1 500 Eur. Å ios žalos sumos draudimo bendrovė ieÅ¡kovui neatlygins.

Todėl 1 500 Eur sumÄ ieÅ¡kovė praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovo, nes žala ieÅ¡kovei turi bÅ«ti atlyginta pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 153 straipsnio 1 dalį. Panevėžio darbo ginčų komisija 2019 m. liepos 30 d. sprendimu Nr. DGKS-4489 nusprendė, kad ginčas nėra teismingas Lietuvos Respublikos darbo ginčų komisijai, nes atsakovo nuolatinė gyvenamoji vieta yra kitoje valstybėje, ir tuo pagrindu atsisakė ieÅ¡kovo UAB „Areisa“ praÅ¡ymÄ nagrinėti. Dėl to, ieÅ¡kovė yra priversta kreiptis į Lietuvos Respublikos teismus, kuriems Å¡is ginčas teismingas.

Lietuvos Respublikos gyventojų registro duomenimis atsakovas gyvenamÄ jÄ vietÄ deklaravo Lietuvoje, (duomenys neskelbtini). Todėl ieÅ¡kovė pareiÅ¡kė ieÅ¡kinį pagal atsakovo gyvenamÄ jÄ vietÄ , Panevėžio apylinkės teismui 2019 m. rugpjūčio 30 d. nutartimi atsisakius priimti ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį atsakovui kaip neteismingÄ Panevėžio apylinkės teismui.

2. Atsakovas S. C. atsiliepimo į ieÅ¡kinį per teismo nustatytÄ terminÄ nepateikė.

3. Lietuvos vežėjų profesinės sÄ jungos atstovai P. G. ir R. K. pateikė praÅ¡ymÄ byloje atstovauti atsakovÄ S. C., kadangi atsakovas nemoka lietuvių kalbos (2 t., e. b. l. 126). Atsakovo atstovai P. G. ir R. Kairienė iÅ¡reiÅ¡kė atsakovo procesinę pozicijÄ , kad ieÅ¡kinys neteismingas Lietuvos Respublikos teismams, nes atsakovo gyvenamoji vieta yra Ukrainoje, (duomenys neskelbtini) (2 t., e. b. l. 137). II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 4. Marijampolės apylinkės teismas 2020 m. sausio 6 d. sprendimu ieÅ¡kinį paliko nenagrinėtÄ (2 t., e. b. l. 150-154).

5. Teismas pažymėjo, kad byloje kilo ginčas dėl civilinės bylos, turinčios tarptautinį elementÄ , teismingumo Lietuvos Respublikos teismams, nes ieÅ¡kinys pareikÅ¡tas atsakovui, kurio nuolatinė gyvenamoji vieta yra Ukrainoje. Kiekvienu atveju, kai nacionaliniame teisme yra pareiÅ¡kiamas ieÅ¡kinys užsienio valstybės subjektui, teismas ex officio (savo iniciatyva) privalo patikrinti, ar jis yra kompetentingas nagrinėti šį ieÅ¡kinį, t. y. teismas turi nustatyti, ar įstatymai ir kiti teisės aktai suteikia teismui teisę nagrinėti tam tikros kategorijos bylÄ , ar ji priskirtina ir teisminga konkrečiam teismui.

Teisingai nustatyti civilinių bylų su tarptautiniu (užsienio) elementu teismingumÄ svarbu tiek vidaus, tiek ir tarptautinės teisės požiÅ«riu, kadangi teisingas teismingumo taisyklių taikymas turi tiesioginę įtakÄ priimto teismo sprendimo pripažinimui ir vykdymui užsienio valstybėje. Taigi, CPK 782 straipsnyje nustatyta, kad teismas privalo savo iniciatyva patikrinti, ar byla teisminga Lietuvos Respublikos teismams.

6. Teismas nustatė, kad tarp Å¡alių 2018 m. sausio 31 d. sudarytos darbo sutarties Nr. 85 16 punkte numatyta, jog ginčai dėl Å¡ios darbo sutarties nagrinėjami Lietuvos Respublikos darbo kodekso nustatyta tvarka. DK 215 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad, jeigu darbuotojo nuolatinė gyvenamoji vieta yra kitoje valstybėje, darbdavio inicijuojamas darbo ginčas dėl teisės turi bÅ«ti nagrinėjamas toje kitoje valstybėje, nebent Å¡alys kilus ginčui susitartų ginÄÄ nagrinėti Å¡io kodekso nustatyta tvarka.

Teismas konstatavo, kad Å¡i teisės norma aiÅ¡kiai apibrėžia darbdavio galimybes inicijuoti darbo ginčus ir iÅ¡plečia darbuotojų, kaip silpnesniosios sutarties Å¡alies, teises bei riboja Å¡alių galimybę susitarti dėl bylos nagrinėjimo vietos, nors toks susitarimas yra galimas, tačiau tik po to, kai ginčas jau yra kilęs. Tuo tarpu, nagrinėjamu atveju nėra duomenų, kad Å¡alys bÅ«tų sudariusios aiÅ¡kų susitarimÄ dėl ginčo pagal darbdavio reikalavimÄ dėl žalos priteisimo priskirtinumo Lietuvos Respublikos teismams.

Tam, kad atsakovas galėtų neprieÅ¡tarauti ginčo nagrinėjimui Lietuvos Respublikos teismuose, ieÅ¡kovė turėjo aiÅ¡kiai suformuluoti ir pateikti siÅ«lymÄ dėl ginčo nagrinėjimo Lietuvos Respublikos teismuose, to nagrinėjamu atveju nebuvo padaryta. PrieÅ¡ingai, atsakovas per atstovus iÅ¡reiÅ¡kė pozicijÄ dėl Å¡ios bylos nagrinėjimo Ukrainos teisme.

7. Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad tarptautinio teismingumo klausimui tinkamai iÅ¡spręsti bÅ«tina pirmiausia nustatyti, koks konkretus teisės aktas turi bÅ«ti taikomas, sprendžiant tarptautinės jurisdikcijos klausimÄ . Teismingumas civilinėse bylose su tarptautiniu (užsienio) elementu nustatomas atskirai kiekvienam pareikÅ¡tam reikalavimui pagal taikytinus Europos SÄ jungos, tarptautinės teisės aktus arba nacionalinius teisės aktus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-551-915/2016, 59 punktas).

8. Teismas atkreipė dėmesį, kad ieÅ¡kinys yra pareikÅ¡tas atsakovui S. C., kuris yra Ukrainos pilietis. IeÅ¡kovės su atsakovu 2018 m. sausio 31 d. sudarytoje darbo sutartyje, atsakovo stojimo į profesinę sÄ jungÄ nario anketoje nurodyta, kad atsakovo nuolatinė gyvenamoji vieta yra Ukrainoje. Taigi, tarp ieÅ¡kovės ir atsakovo susiklosčiusiems teisiniams santykiams taikomos tarptautinį civilinį procesÄ reglamentuojančios normos. CPK 780 straipsnyje nustatyta, kad CPK VII dalies, reglamentuojančios tarptautinį civilinį procesÄ , nuostatos taikomos, jeigu tarptautinė sutartis, kurios dalyvė yra Lietuvos Respublika, atitinkamų santykių nereglamentuoja kitaip.

9. Lietuvos Respublikos ir Ukrainos 1993 m. liepos 7 d. sutartyje dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse, Å¡eimos ir baudžiamosiose bylose 21 straipsnyje nustatyta, kad 1) kiekvienos Susitariančiosios Å alies teismai kompetentingi nagrinėti civilines ir Å¡eimos bylas, jeigu atsakovas turi jos teritorijoje gyvenamÄ jÄ vietÄ ir jei Å¡i Sutartis nenumato kitaip. Jie kompetentingi nagrinėti ieÅ¡kinius, pareikÅ¡tus juridiniams asmenims, jeigu Å¡ios Å alies teritorijoje yra juridinio asmens valdymo įstaiga, atstovybė arba filialas;

2) Susitariančiųjų Å alių teismai nagrinėja bylas ir kitais atvejais, esant raÅ¡tiÅ¡kam Å¡alių susitarimui. Kai yra toks susitarimas, atsakovo gyvenamosios vietos teismas pagal atsakovo pareiÅ¡kimÄ nutraukia bylos nagrinėjimÄ , jeigu Å¡is pareiÅ¡kimas gautas iki pateikiant atsikirtimus dėl ieÅ¡kinio esmės. Å alys savo susitarimu negali pakeisti iÅ¡imtinės teismų kompetencijos.

10. Teismas nustatęs, kad atsakovas yra Ukrainos pilietis, jo gyvenamoji vieta yra Ukrainoje, Å¡alys nėra susitarusios šį teismingumÄ pakeisti, be to atsakovas per atstovus pareiÅ¡kė, kad byla neteisminga Lietuvos teismams, ir šį pareiÅ¡kimÄ pateikė iki pradedat bylos nagrinėjimÄ iÅ¡ esmės, konstatavo, jog civilinė byla neteisminga Lietuvos Respublikos teismams ir priklauso Ukrainos teismų jurisdikcijai, nes CPK XX skyriuje nėra numatytų iÅ¡imčių darbdaviui paduodant ieÅ¡kinį darbo byloje, todėl ieÅ¡kinys turi bÅ«ti reiÅ¡kiamas pagal atsakovo gyvenamÄ jÄ vietÄ .

11. Teismas papildomai pažymėjo, kad ieÅ¡kovė ieÅ¡kinyje nurodė atsakovo gyvenamÄ jÄ vietÄ (duomenys neskelbtini), tačiau prie ieÅ¡kinio pridėtoje 2018 m. sausio 31 d. darbo sutartyje Nr. 83 darbuotojo gyvenamoji vieta nurodyta – Ukraina, (duomenys neskelbtini). Todėl teismas sprendė, kad ieÅ¡kovei buvo žinomas atsakovo gyvenamosios vietos adresas, tačiau ieÅ¡kovė jo nenurodė ieÅ¡kinyje ir tai lėmė teismo sprendimÄ priimti ieÅ¡kinį nagrinėti teisme. IeÅ¡kovės nurodytos aplinkybės dėl atsakovo gyvenamosios vietos deklaravimo ir darbo vietos Lietuvoje, nepaneigia byloje nustatytų aplinkybių dėl atsakovo nuolatinės gyvenamosios vietos Ukrainoje, nes ieÅ¡kovė nepateikė jokių įrodymų, kad atsakovas ieÅ¡kovo ieÅ¡kinyje nurodytÄ gyvenamÄ jÄ vietÄ laikytų savo asmeninių, socialinių ir ekonominių interesų buvimo vieta.

Nors nagrinėjant darbo bylÄ darbo ginčų komisijoje atsakovas nurodė, kad dirba tarptautinių krovinių vežimo bendrovėje, iÅ¡vykęs į komandiruotę, tačiau sieti asmens gyvenamÄ jÄ vietÄ Lietuvoje su ta aplinkybe, kad asmuo Lietuvoje dirba, nėra objektyvaus pagrindo. Be to žalos atsiradimo vieta yra taip pat ne Lietuvoje, Å¡iuo atveju PrancÅ«zijoje.

12. Teismas, nustatęs, kad ieÅ¡kinys neteismingas Lietuvos teismams vadovaujantis Lietuvos Respublikos ir Ukrainos 1993 m. liepos 7 d. sutarties dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse, Å¡eimos ir baudžiamosiose bylose 21 straipsnio 1 dalimi, ieÅ¡kovės UAB „Areisa“ ieÅ¡kinį paliko nenagrinėtÄ (CPK 782 straipsnis). III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai 13. Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovės UAB „Areisa“ įgaliota atstovė praÅ¡o panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. sausio 6 d. sprendimÄ ir perduoti bylÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo (2 t., e. b. l. 161-164).

Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: 1.1. Pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino faktines bylos aplinkybes, nes neatsižvelgė į tai, kad darbo sutartis su atsakovu buvo sudaryta 2018 m. sausio 31 d., kai atsakovas dar neturėjo leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, todėl nurodė savo gyvenamÄ jÄ vietÄ Ukrainoje. Darbuotojas pradėjo dirbti pas atsakovÄ tik 2018 m. vasario 27 d., kai gavo leidimÄ gyventi Lietuvoje pagal tarp Å¡alių sudarytos darbo sutarties 15 punktÄ . Kreipdamasis į teismÄ ieÅ¡kovas nurodė teismui atsakovo gyvenamÄ jÄ vietÄ Marijampolės mieste, nes Lietuvos Respublikos gyventojų registro duomenimis 2019 m. balandžio 10 d. pats atsakovas gyvenamÄ jÄ vietÄ deklaravo Lietuvoje, (duomenys neskelbtini).

Todėl ieÅ¡kovas, turėdamas VÄ® „Registrų centro“ pažymÄ apie vėliau negu pasiraÅ¡yta darbo sutartis atsakovo deklaruotÄ gyvenamÄ jÄ vietÄ , negalėjo teismui nurodyti atsakovo gyvenamosios vietos Ukrainoje. IeÅ¡kovė todėl ir kreipėsi į VÄ® „Registrų centrÄ â€œ dėl atsakovo gyvenamosios vietos, nes paskutinė ieÅ¡kovei žinoma atsakovo gyvenamoji vieta buvo Pasvalyje. 1.2. CK 2.12 straipsnio 3 dalis imperatyviai nustato, kad fizinis asmuo gali turėti tik vienÄ nuolatinę gyvenamÄ jÄ vietÄ .

Fizinio asmens nuolatinė gyvenamoji vieta reiÅ¡kia asmens santykį su valstybe, Å¡is institutas svarbus tarptautinei privatinei teisei, nes fizinio asmens teisinis statusas nustatomas vadovaujantis jo nuolatinės gyvenamosios vietos valstybės teise. Todėl labai svarbi aplinkybė, kad pats atsakovas deklaruoti gyvenamÄ jÄ vietÄ pasirinko Lietuvos Respublikoje su kuria jis sieja savo ekonominius santykius, moka mokesčius. Bet kokiu atveju asmuo privalo deklaruoti faktinę gyvenamÄ jÄ vietÄ (Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo 3 straipsnis).

DeklaracijÄ deklaravimo įstaigai asmuo pateikia asmeniÅ¡kai ir atsako už pateiktų duomenų ir dokumentų teisingumÄ (VÄ® „Registrų centro“ direktoriaus 2018 m. sausio 15 d. įsakymo Nr. v-24 14, 22, 53 punktai). Todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad asmens pasirinkimu deklaruota gyvenamoji vieta nieko nereiÅ¡kia. 1.3. Atsakovas turi leidimÄ gyventi Lietuvoje tik todėl, kad migracijos tarnybai pateikė duomenis, jog turi Lietuvoje gyvenamÄ jÄ vietÄ ir jÄ yra deklaravęs. Tai, kad atsakovas deklaravęs gyvenamÄ jÄ vietÄ Lietuvoje jam suteikia teisę gyventi bei dirbti Lietuvoje, todėl esant reikalavimui dėl civilinės atsakomybės taikymo, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog atsakovo deklaruota gyvenamoji vieta neįrodo, kad jis gyvena Lietuvoje. 1.4.

Tai, kad asmuo gyvena ne vienoje valstybėje nereiÅ¡kia, jog jis turi ne vienÄ nuolatinę gyvenamÄ jÄ vietÄ . Pagal CK 1.16 straipsnio 3 dalį, tokiais atvejais asmens nuolatine gyvenamÄ ja vieta laikytina esanti toje valstybėje, su kuria asmuo labiausiai susijęs. IeÅ¡kovės žiniomis atsakovas dirba Marijampolėje, UAB „Carlo LT“ Atsakovas savo noru atvyko į LietuvÄ dirbti iÅ¡ Ukrainos, pats deklaravo savo gyvenamÄ jÄ vietÄ Lietuvoje. Å iuo metu atsakovas labiausiai susijęs su Lietuva, nes čia yra jo darbo vieta, pagrindinis jo pragyvenimo Å¡altinis, todėl laikytina, kad jo gyvenamoji vieta yra Lietuvoje.

Taigi, darbo ginčas yra teismingas Lietuvos teismams. Be to, CPK 783 straipsnio 3 dalis numato, kad ieÅ¡kinys atsakovui gali bÅ«ti pareiÅ¡kiamas net jei jis ir neturi gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje, nes ieÅ¡kinys gali bÅ«ti pareiÅ¡kiamas pagal paskutinę žinomÄ jo gyvenamÄ jÄ vietÄ Lietuvos Respublikoje. Å iuo atveju atsakovas ne tik deklaravęs savo gyvenamÄ jÄ vietÄ , bet ir dirba Lietuvoje. 1.5. CPK 178 straipsnio nuostatos numato, kad Å¡alys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, tačiau atsakovas bei jo atstovai tik teigia, kad atsakovas gyvena Ukrainoje ir nepagrindžia Å¡ios aplinkybės jokiais įrodymais.

IeÅ¡kovė teismui pateikė VÄ® „Registrų centro“ pažymÄ apie atsakovo deklaruotÄ gyvenamÄ jÄ vietÄ , byloje yra duomenys iÅ¡ Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos apie atsakovo darbo vietÄ Lietuvoje. CPK 197 straipsnio 2 dalies nuostatos reglamentuoja, kad dokumentai, iÅ¡duoti valstybės ir savivaldybių institucijų, patvirtinti kitų valstybės įgaliotų asmenų nevirÅ¡ijant jiems nustatytos kompetencijos bei laikantis atitinkamiems dokumentams keliamų formos reikalavimų, laikomi oficialiaisiais raÅ¡ytiniais įrodymais ir turi didesnę įrodomÄ jÄ galiÄ .

Todėl pirmosios instancijos teismas, remdamasis ne ieÅ¡kovės pateiktais raÅ¡ytiniais oficialiais įrodymais, o atsakovės teiginiais, nepagrįstais jokiais įrodymais, pažeidė įstatyme numatytÄ Ä¯rodinėjimo naÅ¡tos paskirstymo taisyklę bei Å¡alių interesų pusiausvyrÄ . 1.6. Pirmosios instancijos teismas neįvertino aplinkybės, kad ieÅ¡kovas kreipėsi su ieÅ¡kiniu į teismÄ praÅ¡ydamas priteisti žalÄ iÅ¡ darbuotojo. DK 151 straipsnis numato, kad kiekviena darbo sutarties Å¡alis privalo atlyginti savo darbo pareigų pažeidimu dėl jos kaltės kitai sutarties Å¡aliai padarytÄ turtinę žalÄ , taip pat ir neturtinę.

PraÅ¡oma priteisti žala atsirado atsakovui netinkamai atlikus savo darbo pareigas, dėl ko ieÅ¡kovė patyrė nuostolių. Teismas neteisingai sprendime nurodo, kad žalos atsiradimo vieta yra ne Lietuvoje, o PrancÅ«zijoje. PraÅ¡oma priteisti žala kildinama iÅ¡ darbo teisinių santykių, atsiradusių Lietuvoje. Lietuvos Respublikos ir Ukrainos 1993 m. liepos 7 d. sutarties dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse, Å¡eimos ir baudžiamosiose bylose 33 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, kad prievolės atlyginti žalÄ nustatomos pagal įstatymus Susitariančiosios Å alies, kurios teritorijoje jvyko veiksmas arba kitokia aplinkybė, tapusi pagrindu reikalauti atlyginti žalÄ , iÅ¡skyrus prievoles, kylančias iÅ¡ sutarčių ir kitų teisėtų veiksmų.

To paties straipsnio 3 dalis numato, kad nurodytose bylose priimti sprendimus kompetetingas teismas tos Susitariančiosios Å alies, kurios teritorijoje jvyko veiksmas arba kitokia aplinkybė, tapusi pagrindu reikalauti atlyginti žalÄ . Pagrindas ieÅ¡kovui reikalauti atlyginti žalÄ atsirado iÅ¡ darbo teisinių santykių atsiradusių tarp ieÅ¡kovo ir atsakovo Lietuvoje, darbo sutartis su atsakovu yra sudaryta Lietuvoje, darbo užmokestis ir mokesčiai nuo jo mokami Lietuvoje. Taigi, aplinkybė, kuri yra pagrindas reikalauti atlyginti žalÄ iÅ¡ darbuotojo pagal DK, įvyko Lietuvoje, todėl ir ginčas tarp Å¡alių dėl žalos atlyginimo turi bÅ«ti sprendžiamas Lietuvoje.

Teisėjų kolegija konstatuoja: IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 14. CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Å ioje civilinėje byloje absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas pagal apeliacinio skundo teisiÅ¡kai reikÅ¡mingus argumentus tikrina skundžiamo teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ .

15. Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovė skundžia pirmosios instancijos teismo sprendimÄ dėl to, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir nepagrįstai sprendė, jog atsakovo S. C. nuolatinė gyvenamoji vieta yra Ukrainoje, nes atsakovas yra deklaravęs savo gyvenamÄ jÄ vietÄ Lietuvos Respublikoje ir čia dirba.

16. Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje kilęs ginčas yra individualus darbo ginčas dėl teisės (DK 213 straipsnio 3 dalis). Lietuvos Respublikos teismų kompetencija nagrinėjant darbo ginčus dėl teisės apibrėžta DK 215 straipsnyje. DK 215 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad darbo ginčus nagrinėjantys organai DK nustatyta tvarka gali nagrinėti visus darbo ginčus, kurie kyla iÅ¡ darbo santykių, susiklostančių ar vykdomų Lietuvos Respublikos teritorijoje, arba kuriuose darbdavys priklauso Lietuvos Respublikos jurisdikcijai, jeigu kiti įstatymai, Europos SÄ jungos darbo teisės normos ar Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys nenustato kitaip.

IÅ¡imtys iÅ¡ Å¡ios bendros darbo ginčų dėl teisės teismingumo taisyklės nustatytos to paties straipsnio 2 ir 3 dalyse. DK 215 straipsnio 3 dalis numato, kad jeigu darbuotojo nuolatinė gyvenamoji vieta yra kitoje valstybėje, darbdavio inicijuojamas darbo ginčas dėl teisės turi bÅ«ti nagrinėjamas toje kitoje valstybėje, nebent Å¡alys kilus ginčui susitartų ginÄÄ nagrinėti DK nustatyta tvarka. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2020 m. gegužės 6 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-145-823/2020 iÅ¡aiÅ¡kino, kad DK 215 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta nuostata, draudžianti darbdaviui inicijuoti darbo ginÄÄ dėl teisės kitoje nei darbuotojo nuolatinės gyvenamosios vietos valstybėje, yra imperatyvi ir laikytina lex specialis (specialioji įstatymo norma) DK 215 straipsnio 2 dalies atžvilgiu.

DK 215 straipsnio 3 dalies nuostata siekiama apsaugoti silpnesniÄ jÄ darbo sutarties Å¡alį jos interesams palankesnėmis jurisdikcijos taisyklėmis, todėl ji taikytina tik tuo atveju, jei darbo ginčas dėl teisės yra inicijuojamas darbdavio. Atsižvelgiant į tai, tuo atveju, kai darbdavys inicijuoja darbo ginÄÄ dėl teisės, teismas, siekdamas tinkamai iÅ¡spręsti ginčo teismingumo klausimÄ , privalo nustatyti, kur yra darbuotojo nuolatinė gyvenamoji vieta ir, ar Å¡alys kilus ginčui susitarė ginÄÄ nagrinėti DK nustatyta tvarka.

17. Teisėjų kolegija nustatė Å¡ias teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes dėl atsakovo S. C. nuolatinės gyvenamosios vietos: 5.1. IeÅ¡kovės UAB „Areisa“ ir atsakovo S. C. 2018 m. sausio 31 d. sudarytoje darbo sutartyje atsakovo gyvenamoji vieta nurodyta (duomenys neskelbtini), Ukraina. Darbo sutarties 15 punkte nurodyta, kad darbuotojas pradeda dirbti, kai bus iÅ¡duotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (1 t., e. b. l. 13-16). 5.2. VÄ® „Registrų centras“ 2019 m. liepos 2 d. gyventojų registro pažymoje apie asmens duomenis nurodyta, kad atsakovas S. C. 2019 m. balandžio 10 d. gyvenamÄ jÄ vietÄ deklaravo (duomenys neskelbtini) (1 t., e. b. l. 12). 5.3.

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2019 m. rugsėjo 9 d. išraše apie atsakovo S. C. darbovietę, nurodyta, kad atsakovo S. C. darbovietė buvo UAB „Areisa“ nuo 2018 m. vasario 27 d. iki 2019 m. balandžio 11 d., dabartinė darbovietė – UAB “Carlo LT” (1 t., e. b. l. 81). 5.4. Panevėžio darbo ginčų komisijos 2019 m. liepos 4 d. pranešimas atsakovui S. C. įteiktas (duomenys neskelbtini) (2 t., e. b. l. 75-78). 5.5. Atsakovas S. C.

Panevėžio darbo ginčų komisijai pateikė praÅ¡ymÄ atidėti bylos nagrinėjimÄ iki atsakovas grįš iÅ¡ komandiruotės darbovietėje UAB „Carlo LT“ (2 t., e. b. l. 85-86). 5.6. Lietuvos vežėjų profesinės sÄ jungos nario anketoje atsakovas S. C. 2019 m. lapkričio 27 d. nurodė, kad jo gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini), Ukraina (2 t., e. b. l. 130).

18. Teisėjų kolegija nustatė, kad byloje nėra duomenų, jog kilus ginčui ieÅ¡kovė UAB „Areisa“ ir atsakovas S. C. bÅ«tų sutarę ginÄÄ nagrinėti Lietuvos Respublikos teismuose pagal DK įtvirtintas teisės normas. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija, spręsdama klausimÄ dėl bylos teismingumo, vertina, ar atsakovo nuolatinė gyvenamoji vieta pagal nustatytas faktines aplinkybes ir teisinį reglamentavimÄ yra Lietuvos Respublikoje.

19. CK 2.12 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad fizinis asmuo pripažįstamas turinčiu nuolatinę gyvenamÄ jÄ vietÄ Lietuvos Respublikoje, jeigu jis Lietuvos Respublikoje savo valia įkuria ir iÅ¡laiko savo vienintelę arba pagrindinę gyvenamÄ jÄ vietÄ , ketindamas čia įkurti ir iÅ¡laikyti savo asmeninių, socialinių ir ekonominių interesų centrÄ . Å is ketinimas gali bÅ«ti iÅ¡reikÅ¡tas, be kita ko, asmeniui faktiÅ¡kai bÅ«nant Lietuvos Respublikoje, taip pat nustačius asmeninius ar verslo ryÅ¡ius tarp jo ir Lietuvos Respublikos asmenų arba remiantis kitais kriterijais.

Jeigu asmuo faktiÅ¡kai gyvena keliose vietose, tai vieta, su kuria asmuo yra labiausiai susijęs (kur yra asmens turtas ar didžioji turto dalis, kur yra jo darbo vieta arba kur jis gyvena ilgiausiai), laikoma jo pagrindine gyvenamÄ ja vieta. Tokiu atveju, nustatant asmens nuolatinę gyvenamÄ jÄ vietÄ , atsižvelgiama į tai, kur yra jo pagrindinė gyvenamoji vieta (CK 2.16 straipsnio 2 dalis). Nustatant fizinio asmens gyvenamÄ jÄ vietÄ , atsižvelgiama į asmens faktinio gyvenimo toje vietoje trukmę ir tęstinumÄ , duomenis apie asmens gyvenamÄ jÄ vietÄ vieÅ¡uosiuose registruose, taip pat į paties asmens vieÅ¡us pareiÅ¡kimus apie savo gyvenamÄ jÄ vietÄ (CK 2.17 straipsnio 1 dalis).

20. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiÅ¡kindamas teisės normas, reglamentuojančias fizinio asmens nuolatinės gyvenamosios vietos sampratÄ ir nustatymo kriterijus, yra nurodęs, kad fizinio asmens nuolatinė gyvenamoji vieta visų pirma parodo asmens santykį su tam tikra valstybe, kuriÄ jis laiko savo asmeninių, socialinių, ekonominių ir kitų interesų centru. Taigi, nustatant asmens nuolatinę gyvenamÄ jÄ vietÄ yra svarbÅ«s objektyvÅ«s (trukmė, reguliarumas, gyvenimo sÄ lygos, nuolatinis darbas, namai ir pan.) ir subjektyvÅ«s (persikėlimo priežastys, ketinimai įsikurti, ryÅ¡ys su valstybe) veiksniai.

Nuolatinė gyvenamoji vieta turi bÅ«ti suprantama kaip vieta, kurioje asmuo įsikÅ«rė ketindamas pasilikti. Å is ketinimas turi bÅ«ti besitęsiantis, nuolatinis, siekiant sukurti toje vietoje savo interesų centrÄ . BÅ«tent stabilių ryÅ¡ių susiformavimas, tam tikras integravimosi į konkrečiÄ aplinkÄ laipsnis ir lemia nuolatinės gyvenamosios vietos atsiradimÄ . Kiekvienu atveju individualiai, vertindamas byloje surinktus įrodymus, teismas turi nustatyti, ar asmuo konkrečioje valstybėje yra tik laikinai, reziduoja, ar ten kuria savo interesų centrÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-360-378/2015).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad vienas iÅ¡ bÅ«dų nustatyti asmens gyvenamÄ jÄ vietÄ yra gauti informacijÄ iÅ¡ Gyventojų registro. Gyventojų registro pažymoje nurodytas asmens gyvenamosios vietos adresas laikomas asmens gyvenamÄ ja vieta, kol Å¡ie duomenys nepaneigti kitais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-167-248/2019). Vertintini ir kiti kriterijai, tokie kaip faktinio gyvenimo toje vietoje trukmė bei tęstinumas, paties asmens pareiÅ¡kimas apie savo gyvenamÄ jÄ vietÄ ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-459-1075/2018).

21. Teisėjų kolegija pažymi, kad aplinkybę, jog atsakovo S. C. pagrindinė gyvenamoji vieta šiuo metu yra Lietuvos Respublikoje pagrindžia ne tik duomenys iš Gyventojų registro, bet ir duomenys, kad atsakovas šiuo metu dirba Lietuvoje. Atsakovas Lietuvoje dirba nuo 2018 m. vasario 27 d., t. y. daugiau nei du metus (žr. nutarties ??17.3 papunktį). Taigi, atsakovas, nutraukęs darbo santykius su ieškove, negrįžo į savo pilietybės šalį, bet apsisprendė toliau likti dirbti Lietuvos Respublikoje kitoje darbovietėje.

Be to, atsakovas S. C. Lietuvoje gyvenamÄ jÄ vietÄ deklaravo tame pačiame mieste, kuriame yra ir jo esamos darbovietės buveinė – (duomenys neskelbtini), Å¡ioje vietoje gyvena nuo 2019 m. balandžio 10 d., t.y. daugiau nei vienerius metus. Faktinį atsakovo gyvenimÄ deklaruotoje gyvenamojoje vietoje patvirtina ir nustatyta aplinkybė, jog atsakovui Å¡iuo adresu buvo įteikti Panevėžio darbo ginčų komisijos siųsti dokumentai (žr. nutarties ?17.4 papunktį). Teisėjų kolegijos vertinimu, Å¡ios aplinkybės pagrindžia, kad atsakovas bÅ«tent Lietuvoje įkÅ«rė savo asmeninių ir ekonominių interesų centrÄ ir pagrindinė jo gyvenamoji vieta Å¡iuo metu yra Lietuvos Respublikoje.

22. Å ios iÅ¡vados nepaneigia ir aplinkybė, kad su atsakovu sudarytoje darbo sutartyje nurodytas jo gyvenamosios vietos adresas Ukrainoje. IeÅ¡kovės nurodomos aplinkybės dėl darbo sutartyje įraÅ¡yto atsakovo gyvenamosios vietos adreso, t. y., kad darbo sutartis su atsakovu buvo sudaryta, kuomet jis dar neturėjo leidimo gyventi Lietuvoje, nepaneigtos kitais byloje esančiais įrodymais. Atsižvelgiant į tai, darbo sutartyje nurodytas atsakovo adresas negali bÅ«ti laikomas pagrindine jo gyvenamÄ ja vieta nesant kitų Å¡ias aplinkybes pagrindžiančių įrodymų.

Teisėjų kolegija papildomai atkreipia dėmesį, kad atsakovas Lietuvos vežėjų profesinės sÄ jungos nario anketoje nurodė kitÄ savo gyvenamosios vietos adresÄ Ukrainoje lyginant su tuo, kuris nurodytas darbo sutartyje (žr. nutarties ??17.1 ir ??17.6 papunkčius). Taigi, atsakovas skirtinguose dokumentuose nurodo skirtingus gyvenamosios vietos adresus Ukrainoje, kas teisėjų kolegijai taip pat leidžia spręsti apie atsakovo nuolatinės gyvenamosios Ukrainoje nebuvimÄ , ir jo nuolatinį gyvenimÄ Lietuvoje deklaruotoje gyvenamojoje vietoje.

23. Teisėjų kolegijos vertinimu, aplinkybė, kad atsakovas S. C. nuolat dirba Lietuvos Respublikoje, po darbo pas ieÅ¡kovÄ UAB „Areisa“ pabaigos, toliau nuo 2019 m. rugpjūčio 19 d. dirba Lietuvoje įregistruotoje ir veikiančioje įmonėje UAB „Carlo LT“, tapo Lietuvos vežėjų profesinės sÄ jungos nariu, laikytina vieÅ¡u pareiÅ¡kimu ir patvirtinimu apie atsakovo socialinių ir ekonominių santykių centrÄ Lietuvoje. Atsakovo pagrindinės gyvenamosios vietos Lietuvoje buvimo požymius patvirtina ir atsakovo veiksmai, nes jis siekia savo teisių gynimo ir interesų patenkinimo Lietuvoje naudojantis Lietuvos Respublikoje įkurta profesine sÄ junga. Tai laikytina pakankamu atsakovo S. C. integravimusi į Lietuvos darbo rinkÄ ir Lietuvos visuomenę, kurie yra įvertinami kaip objektyvÅ«s veiksniai sprendžiant nuolatinės gyvenamosios vietos klausimÄ .

24. Teisėjų kolegija pažymi, kad nei atsakovas, nei jo atstovai nepateikė prieÅ¡ingas aplinkybes patvirtinančių įrodymų, jog atsakovo pagrindinė gyvenamoji vieta yra Ukrainoje ir Å¡ioje Å¡alyje dabar yra atsakovo socialinių, ekonominių ir kitų interesų centras (pvz. atsakovo Å¡eima gyvena Ukrainoje, atsakovas turi nekilnojamojo ar kito turto Ukrainoje, laisvu nuo darbo metu visada grįžta į UkrainÄ ir pan.). Nesant Å¡ių duomenų, pirmosios instancijos teismas, remdamasis vien tik su atsakovu sudarytoje darbo sutartyje ir Lietuvos vežėjų profesinės sÄ jungos nario anketoje nurodytais skirtingais atsakovo gyvenamosios vietos adresais Ukrainoje, neturėjo pagrindo spręsti, jog atsakovo S. C. pagrindinė gyvenamoji vieta yra Ukrainoje, kai byloje esantys duomenys patvirtina, kad atsakovas faktiÅ¡kai gyvena deklaruotos gyvenamosios vietos adresu Lietuvos Respublikoje, čia dirba ir yra integravęsis į Lietuvos darbo rinkÄ ir visuomenę.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad iš nustatytų faktinių aplinkybių atsakovo S. C. santykis su Lietuva, jo asmeniniai kontaktai, esamas socialinių ir ekonominių interesų centras yra labiau susijęs su Lietuvos Respublika nei su Ukraina, kurioje atsakovas nedirba ir negyvena.

25. Teisėjų kolegija, įvertinusi aukščiau nustatytas aplinkybes ir padarytas teisines iÅ¡vadas konstatuoja, kad ieÅ¡kinio pateikimo momentu atsakovo S. C. pagrindinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje, kuri laikytina ir jo nuolatine gyvenamÄ ja vieta (CK 2.16 straipsnio 2 dalis). Nustačius, kad atsakovo nuolatinė gyvenamoji vieta ieÅ¡kinio pateikimo momentu yra Lietuvoje, teisėjų kolegija sprendžia, jog Å¡ioje byloje nagrinėjamas ginčas yra teismingas Lietuvos Respublikos teismams. Atsižvelgiant į tai, ieÅ¡kovės UAB „Areisa“ apeliacinis skundas tenkintinas, pirmosios instancijos teismui sprendimu palikus ieÅ¡kinį nenagrinėtÄ , Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. sausio 6 d. sprendimas panaikinamas ir byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, nutaria: Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. sausio 6 d. sprendimÄ panaikinti ir perduoti bylÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo. Å i Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėjai Marius Bartninkas Edvardas Paliokas Mindaugas Å imonis