Legislator Case Law & Legislation
5d071b38-dc4c-4fa3-831e-dc1ccc2b9472 AI generated

5d071b38-dc4c-4fa3-831e-dc1ccc2b9472 · Utenos rajono apylinkės teismas

Case Number 5d071b38-dc4c-4fa3-831e-dc1ccc2b9472
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

ieÅ¡kinį atsakovams B. B. ir V. K. dėl piniginės kompensacijos už parduotÄ turtÄ priteisimo, n u s t a t ė : ieÅ¡kovė T. P. prašė priteisti iÅ¡ atsakovų B. B. ir V. K. po 2100 EUR piniginę kompensacijÄ iÅ¡ kiekvieno, taip pat 5 procentų dydžio palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, taip pat bylinėjimosi iÅ¡laidas.IeÅ¡kovė nurodė, kad jos tėvas J. Ž. 1945 m. buvo nuteistas ir iÅ¡tremtas į Komi RespublikÄ , kur gyveno iki pat mirties (duomenys neskelbtini) metais.

Legislator headnote

AI generated

5d071b38-dc4c-4fa3-831e-dc1ccc2b9472 · Utenos rajono apylinkės teismas: IeÅ¡kovė siekia įrodyti buvus žodinį susitarimÄ tarp jos tėvo ir atsakovės motinos bei jų sesers, tačiau tokio fakto įrodymui ieÅ¡kovė turi pagrįsti, kad toks susitarimas yra galiojantis, teisėtas ir gali sukelti kokias nors teisines pasekmes, tai yra ji turi pagrįsti, kad tokį žodinį susitarimÄ reglamentuoja LR įstatymai, numato, kad gana žodinės formos. Atsakovė teigė, jog ji nežinojo, kad jos motina yra pažadėjusi kompensuoti broliui, apie tai pirmÄ kartÄ sužinojo iÅ¡ ieÅ¡kinio, taip pat jai niekada apie tai nebuvo sakiusi ir pati ieÅ¡kovė.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2-272-228/2015Teisminio proceso Nr. 2-50-3-00035-2015-6Procesinio sprendimo kategorija:2.5.1.; 3.2.6.(S) UTENOS RAJONOAPYLINKĖS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. spalio 26 d. Utena Utenos rajono apylinkės teismo teisėja Irena Stacevičienė, sekretoriaujant Vaidai Umbrasienei, dalyvaujant ieÅ¡kovės T. P. atstovams advokatui Vytautui Gustui ir J. V., atsakovams B. B., jos atstovei advokatei Justinai Murauskaitei, atsakovui V. K. nedalyvaujant, vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjus civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės T.

P. ieÅ¡kinį atsakovams B. B. ir V. K. dėl piniginės kompensacijos už parduotÄ turtÄ priteisimo, n u s t a t ė : ieÅ¡kovė T. P. prašė priteisti iÅ¡ atsakovų B. B. ir V. K. po 2100 EUR piniginę kompensacijÄ iÅ¡ kiekvieno, taip pat 5 procentų dydžio palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, taip pat bylinėjimosi iÅ¡laidas.IeÅ¡kovė nurodė, kad jos tėvas J. Ž. 1945 m. buvo nuteistas ir iÅ¡tremtas į Komi RespublikÄ , kur gyveno iki pat mirties (duomenys neskelbtini) metais.

Po Nepriklausomybės atkÅ«rimo jis buvo kelis kartus atvykęs į LietuvÄ ir domėjosi savo reabilitacija, nuolatinio grįžimo klausimais, taip nuosavybės teisių atkÅ«rimo klausimais, nes jo tėvas J. Ž. turėjo du žemės sklypus (duomenys neskelbtini). Dėl to, kad tėvas neturėjo Lietuvos Respublikos pilietybę patvirtinančio dokumento bei dėl brangios kelionės į LietuvÄ , bÅ«damas Lietuvoje, jis susitarė su seserimis S. Å . ir B. K., kad jos abi pateiks praÅ¡ymus atkurti nuosavybės teises į žemę, po to sklypus parduos, o gautus pinigus pasidalins lygiomis dalimis, tai yra po 1/3.

Seserys padavė praÅ¡ymus atkurti nuosavybės teises, o jis laikydamasis susitarimo, atsisakė savo dalies į piniginę kompensacijÄ seserų naudai už nusavintus Å«kio pastatus. Tokiu bÅ«du tarp seserų ir tėvo susiformavo prievoliniai teisiniai santykiai. Tačiau nuosavybės teisių atkÅ«rimo procesas užsitęsė, o (duomenys neskelbtini) metais mirė ieÅ¡kovės tėvas, (duomenys neskelbtini) metais mirė tėvo sesuo B. K., (duomenys neskelbtini) m. – S. Å .. Apie šį susitarimÄ Å¾inojo ir atsakovė, kuri vėliau tęsė nuosavybės teisių atkÅ«rimo reikalus.

IeÅ¡kovė kaip vienintelė paveldėtoja po tėvo mirties pradėjo domėtis nuosavybės teisių atkÅ«rimo eiga, atsakovė atsakydavo, kad procesas vyksta, bet nuosavybės teisės dar neatkurtos, kol 2014 metais ieÅ¡kovei bÅ«nant Lietuvoje, atsakovė pateikė dokumentus apie nuosavybės teisių atkÅ«rimÄ B. K. ir jos nuosavybės teisių dokumentus, nurodydama, kad savo dalį ji pardavė už 5000 Lt. Atsakovė paveldėtas žemės sklypo dalis pardavė 2005-11-02, o mirusios B. K. sklypų dalis paveldėjo atsakovas V.

K..IeÅ¡kovė kiekvieno iÅ¡ atsakovų prievolės sumos dydį apskaičiavo remdamasi VÄ® Registrų centro duomenų banko iÅ¡raÅ¡uose nurodyta vidutine žemės sklypų verte, sudėdama abiejų sklypų vertes.Atsakovė B. B. atsiliepime ir posėdžių metu su ieÅ¡kovės ieÅ¡kiniu nesutiko, nurodė, jog visiÅ¡kai neaiÅ¡ku, kokiu teisiniu pagrindu yra keliamas toks reikalavimas, kadangi ieÅ¡kovė nenurodė nei vienos teisės normos, kurios pagrindu kildinamas jos reikalavimas gauti kompensacijÄ .

IeÅ¡kovė siekia įrodyti buvus žodinį susitarimÄ tarp jos tėvo ir atsakovės motinos bei jų sesers, tačiau tokio fakto įrodymui ieÅ¡kovė turi pagrįsti, kad toks susitarimas yra galiojantis, teisėtas ir gali sukelti kokias nors teisines pasekmes, tai yra ji turi pagrįsti, kad tokį žodinį susitarimÄ reglamentuoja LR įstatymai, numato, kad gana žodinės formos. Atsakovė teigė, jog ji nežinojo, kad jos motina yra pažadėjusi kompensuoti broliui, apie tai pirmÄ kartÄ sužinojo iÅ¡ ieÅ¡kinio, taip pat jai niekada apie tai nebuvo sakiusi ir pati ieÅ¡kovė.

Atsakovė mano, kad kreiptis dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo galėjo ir pats ieÅ¡kovės tėvas, kadangi tam laiko nuo 1990 metų buvo pakankamai, o dėl kelionės kaÅ¡tų galėjo pavesti atlikti tam tikrus veiksmus seserims. Kadangi J. Ž. neturėjo teisių į nuosavybės teisių atkÅ«rimÄ , todėl ieÅ¡kovė, kaip jo teisių perėmėja negali įgyti teisių daugiau, negu jų turėjo pats J. Ž.. Atsakovė taip pat nurodo, kad iki 2001-12-31 pati ieÅ¡kovė galėjo kreiptis dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo, pretenduodama į jos tėvui tenkančiÄ dalį.

Atsakovė taip pat nesutiko ir su praÅ¡omos priteisti kompensacijos dydžiu, nurodydama, kad motinos sesers B. K. dalį paveldėjo kiti asmenys, ieÅ¡kovė galėtų reikalauti prisiteisti sau 1/3 dalį žemės pardavimo vertės arba pateikti kitus įrodymus, patvirtinančius turto vertę 2004 metais.Atsakovas V. K. posėdyje nedalyvavo, pateikė atsiliepimÄ , kuriame nurodė, jog su ieÅ¡kiniu nesutinka. Nurodė, kad jis žemės sklypų dalis paveldėjo po J. K. mirties ir apie jokius kitus paveldėtojus ar jų susitarimus nieko nežinojo, paveldėtas sklypų dalis pardavė.

Atsakovas taip pat nurodė, jog ieÅ¡kovė nepateikė jokių įrodymų apie tai, kad tarp ieÅ¡kovės tėvo ir jo seserų buvo susitarimas, kad ieÅ¡kovės tėvui ir pačiai ieÅ¡kovei yra pripažinta teisė atkurti nuosavybę. IeÅ¡kovės ieÅ¡kinys atmestinas.              Materialiosios teisės požiÅ«riu teisė į teisminę gynybÄ yra teisė į pažeistos subjektinės teisės atkÅ«rimÄ vienu ar keliais subjektinės teisės gynybos bÅ«dais, numatytais LR CK 1.138 straipsnyje.LR CPK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismÄ , kad bÅ«tų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas.

Taigi pagal Å¡ias proceso teisės normas teisę į teisminę gynybÄ turi asmuo, kurio teisė ar įstatymų saugomas interesas yra pažeisti ar ginčijami. Jose nustatyta ne bet kurio, o suinteresuoto asmens teisė kreiptis į teismÄ . Suinteresuotumas – tai savarankiÅ¡kas teisinis interesas ir poreikis jį ginti. Teisė kreiptis į teismÄ nereiÅ¡kia, kad asmuo gali reikalauti ginti nuo pažeidimų bet kieno teisę, o reiÅ¡kia galimybę kreiptis į teismÄ dėl to, jog bÅ«tų apginta jo subjektinė teisė ar įstatymų saugomas interesas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB DNB bankas v. notarė V.

M. ir kt., bylos Nr. 3K-3-556/2011, 2003 m. gegužės 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Vizbarų žuvininkystė“ v. Å iaulių apskrities virÅ¡ininko administracija, bylos Nr. 3K-3-589/2003; 2009 m. vasario 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Kauno keliai“ v. Klaipėdos miesto savivaldybė ir kt., bylos Nr. 3K-3-25/2009; 2009 m. birželio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „If draudimas“ v. Vilniaus miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-252/2009). IeÅ¡kovė tiek ieÅ¡kinyje, tiek patikslintame ieÅ¡kinyje nurodė, jog po tėvo mirties ji, kaip vienintelė paveldėtoja, pradėjo asmeniÅ¡kai domėtis nuosavybės teisių atkÅ«rimo eiga, tuo klausimu ne kartÄ bendravo su atsakove, kol 2014 metais atsakovė B.

B. pateikė nuosavybės teisių į žemę jos motinai atkūrimo dokumentus. Šis klausimas ieškovei buvo svarbus, kadangi tarp jos tėvo ir seserų buvo susitarimas, atkūrus nuosavybės teises ir pardavus žemės sklypus, gautus pinigus pasidalinti į tris dalis. Pažymėtina, kad byloje buvo gautas I. K. pareiškimas (101 b.l.), kuriame nurodyta, jog ji yra J. Ž. dukra, o ieškovė jos sesuo. Šių aplinkybių neneigė ir ieškovės atstovai posėdžio metu. Taigi iš ieškovės ieškinyje ir posėdžių metu atstovų nurodytų aplinkybių matyti, jog susitarimas galėjo būti tarp ieškovės tėvo seserų ir jos tėvo, kuris mirė (duomenys neskelbtini). (10-18 b.l.).Ieškovė ieškinyje save nurodė vienintele paveldėtoja po tėvo mirties, tačiau jokių įrodymų, patvirtinančių, jog ji yra paveldėtoja po tėvo mirties, nepateikė.

Pagal LR CK 1.136 straipsnio 1 dalies nuostatas civilinės teisės ir pareigos atsiranda Å¡io kodekso ir kitų įstatymų numatytais pagrindais, taip pat iÅ¡ fizinių asmenų ir organizacijų veiksmų, kurie nors ir nėra įstatymų numatyti, bet pagal civilinių įstatymų bendruosius pradmenis bei prasmę sukuria civilines teises ir pareigas, o civilinių teisių gynimo bÅ«dus nustato LR CK 1.138 straipsnis. Kadangi ieÅ¡kovės tėvas J. Ž. gyveno ir (duomenys neskelbtini) metais mirė Rusijos Federacijos valstybėje, todėl klausimų dėl palikimo priėmimo sprendimui taikytinos Rusijos Federacijos civilinio kodekso nuostatos (LR CK 1.62 straipsnis).Pagal Rusijos Federacijos civilinio kodekso 1112 straipsnį palikimÄ sudaro palikėjui palikimo atsiradimo dienÄ priklausę daiktai, kitas turtas, tame tarpe ir turtinės teisės ir pareigos, pagal Å¡io kodekso 1152 straipsnį, kad įgytų palikimÄ , paveldėtojas turi jį priimti.IeÅ¡kovė nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių jog po tėvo mirties ji Rusijos Federacijos civilinio kodekso 1153 straipsnio nustatyta tvarka kreipėsi su praÅ¡ymu į atitinkamÄ notarų biurÄ ar kitÄ Ä¯galiotÄ asmenį arba yra pripažinta, jog ji priėmė palikimÄ , įvykdydama veiksmus, liudijančius faktinį palikimo priėmimÄ , ieÅ¡kovės atstovai posėdžio metu nurodė, jog nėra jokių dokumentų, kurie patvirtintų, kad ieÅ¡kovė yra įpėdinė, nėra paveldėjimo teisės liudijimo, kadangi mirties metu ieÅ¡kovės tėvas neturėjo jokio turto.Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl proceso teisės normų aiÅ¡kinimo ir taikymo, yra konstatavęs, kad pagal LR CPK 2 ir 5 straipsnius teisminė gynyba taikoma tiems asmenims, kurie įrodo, jog jų teisės ir (ar) teisėti interesai pažeidžiami (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB DNB bankas v. notarė V.

M. ir kt., bylos Nr. 3K-3-556/2011; 2006 m. gegužės 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje komercinė firma „Indra“ v. Kauno miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-361/2006). Kadangi palikėjo turtinės teisės ir pareigos pereina įpėdiniui tik priėmus palikimÄ , o nesant įrodymų, jog ieÅ¡kovė priėmė palikimÄ po savo tėvo J. Ž. mirties (duomenys neskelbtini), ieÅ¡kovės ieÅ¡kinys atmestinas, laikant, kad ieÅ¡kinys pareikÅ¡tas netinkamo ieÅ¡kovo, nes ieÅ¡kovė T. P. neįrodė, jog jai priklauso teisė, neįrodė, kad jos teisė pažeidžiama ar ginčijama ir kad ji turi teisinį interesÄ dėl ginčo dalyko (LR CPK 5 straipsnis).Pažymėtina, jog ieÅ¡kinį atmetus dėl netinkamo ieÅ¡kovo, dėl ieÅ¡kovės reikalavimo teismas nepasisako.

LR CPK 93 str. 1 d. įtvirtintas principas, pagal kurį Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas atlygina bylÄ pralaimėjusi Å¡alis. Jei ieÅ¡kinys patenkinamas iÅ¡ dalies, tai bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimui taikomas patenkintų ir atmestų reikalavimų dalių proporcingumo principas (LR CPK 93 str. 2 d.). IeÅ¡kovės ieÅ¡kinys atmestas.Atsakovė pateikė advokato pagalbos iÅ¡laidas patvirtinančius dokumentus (111-116 b.l.), kurios sudaro 700 EUR.Pagal LR CPK 98 str. 2 d.

Å¡alies iÅ¡laidos, susijusios su advokato pagalba, priteisiamos atsižvelgiant į bylos sudėtingumÄ , advokato darbo ir laiko sÄ naudas, bet jei jos yra ne didesnės, kaip nustatyta patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.Remiantis LR CPK 93 str., 98 str., Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio 8.2, 8.19 p., atsižvelgiant į tai, kad byla yra vidutinio sudėtingumo, praÅ¡omos priteisti atsakovo atstovės advokatės J.Murauskaitės atstovavimo iÅ¡laidos 700 EUR sumoje laikytinos pagrįsto dydžio (rengė atsiliepimus į ieÅ¡kinį ir patikslintÄ ieÅ¡kinį, atstovavo atsakovę penkiuose teismo posėdžiuose daugiau nei dvi valandas), todėl atmetus ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį, iš ieÅ¡kovės atsakovės naudai priteistina 700 EUR atsakovės patirtų advokato pagalbos iÅ¡laidų (LR CPK 88 str. 1 d. 6 p., 93 str., 98 str.).IeÅ¡kovės ieÅ¡kinį atmetus, iÅ¡ ieÅ¡kovės T.

P. valstybės biudžeto naudai priteistinos teismo turėtos procesinių dokumentų įteikimo išlaidos, kurios šioje byloje sudaro 4,74 EUR (LR CPK 79 str., 80 str., 88 str., 96 str.). Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 - 270, 307 straipsniais, teismas n u s p r e n d ž i a: ieškovės T. P. ieškinį atmesti.Priteisti iš ieškovės T. P. atsakovės B. B. naudai 700 EUR atsakovės patirtų advokato pagalbos išlaidų ir 34,77 EUR vertimo išlaidų.Priteisti iš ieškovės T.

P. valstybės biudžeto naudai 4,74 EUR teismo turėtų procesinių dokumentų įteikimo iÅ¡laidų (Å¡iÄ sumÄ sumokėti į valstybės biudžeto surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ Nr.24 7300 0101 1239 4300, esančiÄ Swedbank, AB, banko kodas 73000 (įmokos kodas 5660), ir teismui pateikti sumokėjimÄ patvirtinančius dokumentus). Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka Panevėžio apygardos teismui, skundÄ paduodant per Utenos rajono apylinkės teismÄ . Teisėja                                                                                                               Irena Stacevičienė