5d065bce-4acd-4eaf-820c-861d03896bef · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2S-1023-823/2013Teisminio proceso Nr. 2-01-3-15866-2012-7Procesinio sprendimo kategorija: 129.17 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. gegužės 31 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo teisėja Goda Ambrasaitė-Balynienė, apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo S. L. atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. vasario 28 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiÅ¡kėjo pareiÅ¡kimÄ dėl skolininko M.

K. turto dalies nustatymo bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, tretieji asmenys N. K. ir antstolis I. G., n u s t a t ė :Ginčo esmė PareiÅ¡kėjas S. L. kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas nustatyti skolininko M. K. dalį bendrame su skolininko sutuoktine N. K. turte, t.y. nustatyti, kad skolininkui M. K. priklauso: 1/2 dalis 400 Lt mėnesinio sutuoktinės N. K. darbo užmokesčio; 1/2 (realioji dalis: 92,02 kv. m.) poilsio namelio, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/2 dalies vidutinė rinkos vertė – 7 700,00 Lt; 1/2 realioji dalis: 23,50 kv.m., pirties, esančios (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/2 dalies vidutinė rinkos vertė – 750,00 Lt; 1/2 kitų statinių - kiemo statinių, pavėsinės (311 ž), rezervuarų (rl, r2, r3, r4), Å¡ulinio, esančių (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė – 900 Lt; 1/2 realioji dalis: 0,2200 ha, žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/2 dalies vidutinė rinkos vertė – 3 894,00 Lt; 1/2 realioji dalis: 1,9751 ha, žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/2 dalies vidutinė rinkos vertė – 3555,50 Lt; 1/2 dalis arba 15 vnt.

UAB „Visus pienus“ paprastųjų vardinių akcijų; teismo nuožiÅ«ra nustatyti skolininkui M. K. ir jo sutuoktinei N. K. priklausančio nekilnojamojo turto, kuriame praÅ¡oma nustatyti skolininko M. K. dalį, naudojimosi tvarkÄ ; priteisti iÅ¡ skolininko bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, kad vykdomojoje byloje Nr. 0008/12/02240 antstolis I. G., vykdydamas vykdymo veiksmus pagal Vilniaus miesto 7 notarų biuro 2012 m. birželio 26 d. iÅ¡duotÄ vykdomÄ jį įraÅ¡Ä Nr. VB7-5356 dėl 100 3022,90 Lt skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ M.

K. iÅ¡ieÅ¡kotojui S. L., areÅ¡tavo M. K. priklausantį nekilnojamÄ jį turtÄ bei skolininkui priklausančius 30 vnt. UAB „Visus pienus“ paprastųjų vardinių akcijų. Skolininkas yra vedęs N. K., santuoka sudaryta 1976 m. rugsėjo 14 d. Skolininkas ir jo sutuoktinė N. K. nėra sudarę vedybų sutarties, todėl vykdomojoje byloje Nr. 0008/12/02240 areÅ¡tuotas nekilnojamasis ir kilnojamasis turtas, taip pat skolininko sutuoktinės N. K. iÅ¡ darbo teisinių santykių gaunamos pajamos, yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė.Skolininkas M.

K. atsiliepimu prašė iÅ¡ieÅ¡kotojo praÅ¡ymo netenkinti. Nurodė, kad poilsio namelis, pirtis, kiti statiniai ir žemės sklypas Nr. 1 priklauso N. K. asmeninės nuosavybės teise, nes yra įgyti už asmenines N. K. lėšas. Pažymėjo, kad skolininko sutuoktinė Å¡iuo metu nebedirba, darbo užmokesčio negauna, o anksčiau gautÄ darbo užmokestį iÅ¡leido asmeniniais tikslais. Vekselis, kurio pagrindu Vilniaus miesto 7 notarų biuro iÅ¡davė vykdomÄ jį įraÅ¡Ä Nr. VB7-5356, yra suklastotas.Suinteresuotas asmuo I.

G. atsiliepimu prašė iÅ¡ieÅ¡kotojo praÅ¡ymÄ dėl skolininko turto dalies nustatymo spręsti teismo nuožiÅ«ra. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. vasario 28 d. nutartimi S. L. pareiÅ¡kimÄ atmetė – iÅ¡ pareiÅ¡kėjo S. L. valstybės naudai priteisė 19 Lt iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Teismas nustatė, kad Å¡iuo atveju prievolės suma sudaro 1003 022,90 Lt, todėl akivaizdu, kad kreditoriaus reikalavimų patenkinimui nepakanka asmeninio skolininko turto ir galėtų bÅ«ti nustatyta skolininko dalis bendrojoje dalinėje nuosavybėje.

Pažymėjo, kad kartu su praÅ¡ymu dėl skolininko turto dalies nustatymo turi bÅ«ti pateikiamas naudojimosi bendru nekilnojamuoju daiktu tvarkos projektas, nes, nustatydamas nekilnojamojo daikto skolininko dalį, teismas kartu privalo nustatyti naudojimosi skolininkui priklausančia nekilnojamojo daikto dalimi tvarkÄ . Teismui nebuvo pateiktas pastatų naudojimo tvarkos, žemės sklypo atidalijimo projektas, kuris turėjo bÅ«ti parengti žemės santykius reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka. Atskirojo skundo argumentai Atskiruoju skundu skolininkas S. L. praÅ¡o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. vasario 28 d. nutartį panaikinti ir iÅ¡spręsti klausimÄ iÅ¡ esmės – pareiÅ¡kėjo S. L. praÅ¡ymÄ dėl skolininko turto dalies nustatymo bendrojoje jungtinėje nuosavybėje tenkinti.

Atskirasis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: Teismui buvo pateikti nekilnojamojo turto, kuriame pareiÅ¡kėjas prašė nustatyti skolininko dalį, kadastrinių matavimų duomenys ir planai. Teismas privalėjo vertinti bÅ«tinumÄ nustatyti atitinkamo nekilnojamojo turto objekto dalies, priskirtinos skolininkui tik idealiÄ jÄ arba idealiÄ jÄ ir realiÄ jÄ dalį, tam, kad teismo sprendimo įvykdymas taptų galimas. Teismas iÅ¡ esmės nevertino ar pagal atitinkamo turto duomenis, ypač pastatų, statinių, galima nustatyti skolininkui priskirtino turto realiÄ sias dalis.

Nustačius, jog atskirų nekilnojamojo turto objektų daliai, priskirtinai skolininkui, negali bÅ«ti nustatyta realioji dalis, iÅ¡ esmės nebuvo bÅ«tinumo nustatyti to turto naudojimosi tvarkÄ , kadangi iÅ¡ieÅ¡kojimas galimas ir nustačius tik idealiÄ sias skolininkui priskirto turto dalis.Net ir teigiant, kad iÅ¡ieÅ¡kotojas teismui turėjo pateikti naudojimosi bendra jungtine nuosavybe priklausančio skolininkui ir jo sutuoktinei turto projektus, toks projektas galėjo bÅ«ti sudaromas ir teikiamas teismui tik po to, kai yra nustatoma skolininko dalis bendrojoje jungtinėje nuosavybėje.

Nustatyti sutuoktinio dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje yra iÅ¡imtinai teismo prerogatyva.Teismas turėjo galimybę nustatyti atitinkamų turto objektų, kurių atžvilgiu nustatyta skolininko realioji dalis, naudojimosi tvarkÄ ir nesant iÅ¡ieÅ¡kotojo ir/ar skolininko, suinteresuotų asmenų praÅ¡ymų dėl atitinkamos naudojimosi tvarkos nustatymo.Teismas nepagrįstai perkėlė įrodinėjimo pareigÄ pareiÅ¡kėjui ir tik Å¡iuo pagrindu atmetė praÅ¡ymÄ dėl skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo.

Suinteresuoti asmenys – skolininkas M. K. ir jo sutuoktinė N. K., turėjo visas procesines galimybes ginti savo teises ir pažeistus interesus, tačiau teismo posėdžiuose nedalyvavo, iÅ¡ esmės neteikė motyvuotų procesinių dokumentų, todėl suinteresuotiems asmenims nepasiÅ«lius dalijamo turto naudojimosi tvarkos projekto, teismas turėjo savo nuožiÅ«ra nustatyti skolininkui ir jo sutuoktinei priklausančio nekilnojamojo turto dalių naudojimosi tvarkÄ , esant nustatytai skolininko realiajai daliai, o nesant galimybės tokios tvarkos nustatyti, skolininkui turto dalį bendrame turte nustatyti kaip idealiÄ jÄ skolininkui priklausančiÄ dalį.

Atsiliepimų į atskirÄ jį skundÄ nepateikta. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir iÅ¡vados Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo teisinis ir faktinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas taip pat ex officio patikrina, ar nėra absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (tolia – CPK) 320 straipsnis). Absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta. Vykdymo proceso normose įtvirtinta, kad iÅ¡ieÅ¡kojimas iÅ¡ fizinių asmenų nukreipiamas į jo asmeninį turtÄ , į jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat į jo dalį jungtinėje nuosavybėje (CPK 666 straipsnio 1 dalis).

Tais atvejais, kai iÅ¡ieÅ¡kojimas pagal skolininko prievolę turi bÅ«ti vykdomas nukreipiant iÅ¡ieÅ¡kojimÄ Ä¯ jo asmeninį turtÄ , bÅ«tina nustatyti skolininko turto dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje CPK 667 straipsnio nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2005). CPK 667 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad, jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenims, dalis nenustatyta, antstolis apraÅ¡o ir areÅ¡tuoja bendrÄ turtÄ ir pasiÅ«lo iÅ¡ieÅ¡kotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis su praÅ¡ymu į teismÄ dėl skolininko dalies, esančios bendra su kitas asmenimis nuosavybe, nustatymo.

Skolininko dalis bendroje nuosavybėje nustatoma teismo nutartimi. Jei nustatoma skolininko dalis į nekilnojamÄ jį daiktÄ , teismas kartu turi nustatyti naudojimosi nekilnojamojo daikto dalimi, priklausančia skolininkui, tvarkÄ (CPK 667 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ dėl skolininko turto dalies nustatymo bendrojoje jungtinėje nuosavybėje atmetė motyvuodamas vien tuo, kad kartu su praÅ¡ymu dėl skolininko turto dalies nustatymo turi bÅ«ti pateikiamas naudojimosi bendru nekilnojamuoju daiktu tvarkos projektas, kuris teismui pateiktas nebuvo.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, toks pirmosios instancijos teismo procesinis sprendimas priimtas pažeidžiant proceso teisės normas ir dėl to neatskleidus bylos esmės, dėl ko bylos iÅ¡nagrinėjimas iÅ¡ esmės apeliacinės instancijos teisme yra negalimas, o klausimas grÄ Å¾intinas iÅ¡ naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas Å¡ios kategorijos bylose yra suformavęs praktikÄ , kad CPK 667 straipsnio pagrindu teismas gali nustatyti bendrosios nuosavybės bendraturčių idealiÄ sias bei (ar) realiÄ sias dalis ir jos turi bÅ«ti nustatytos taip, kad bÅ«tų įmanoma iÅ¡ieÅ¡koti, nes prieÅ¡ingu atveju teismo sprendimo įvykdymas taptų negalimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-23/2006).

IÅ¡ieÅ¡kojimas galimas esant nustatytai tiek idealiajai, tiek realiajai daliai, nes CPK normos neįpareigoja bÅ«tinai nustatyti realiosios skolininkui priklausančio turto bendroje nuosavybėje dalies. Tik remdamasis pagal CPK 667 straipsnio 1 dalį iÅ¡ieÅ¡kotojo ar bendrosios nuosavybės dalyvių pateiktu praÅ¡ymu nustatęs skolininko dalį teismas turi vadovautis CPK 667 straipsnio 2 dalimi ir kartu nustatyti naudojimosi tvarkÄ skolininkui priklausančia nekilnojamojo daikto dalimi. Å ių proceso teisės normų, kuriose nustatytas įpareigojimas teismui nustatyti naudojimosi nekilnojamuoju turtu tvarkÄ po to, kai buvo nustatyta skolininko dalis bendroje nuosavybėje, paskirtis yra tai, kad skolininko ir kitų bendraturčių bendrosios nuosavybės teise valdomas, naudojamas ir disponuojamas nekilnojamasis daiktas bÅ«tų parduodamas už kuo didesnę kaina, taip užtikrinant kreditoriaus bei skolininko interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2005; 2005 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-360/2005).IÅ¡ teismui pateikto praÅ¡ymo turinio matyti, kad juo praÅ¡oma nustatyti bÅ«tent realiÄ sias, o ne idealiÄ sias skolininkui priklausančio nekilnojamojo turto dalis (b.l. 3), naudojimosi tvarkÄ nustatyti teismo nuožiÅ«ra.

Taigi teismui pateiktas praÅ¡ymas apėmė ir praÅ¡ymÄ nustatyti naudojimosi nekilnojamaisiais daiktais tvarkÄ . Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad tokiu atveju teismui turėjo bÅ«ti pateikiamas naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos projektas (Žr. pvz.: Vilniaus apygardos teismo 2011 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2S-1815-567/2011). Nagrinėjama byla yra dispozityvaus pobÅ«džio, todėl nepragrįstais pripažintini apelianto argumentai, kad teismas realiųjų turto dalių nustatymo tikslingumo klausimÄ ir naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos nustatymo klausimÄ turėjo spręsti ex officio.

Tačiau Å¡i pirmosios instancijos teismo nustatyta aplinkybė (naudojimosi tvarkos projekto nepateikimas) laikytinas teismui pateikto procesinio dokumento – praÅ¡ymo, formos trÅ«kumu, kuris teismo turėjo bÅ«ti Å¡alinamas taikant procesinių dokumentų trÅ«kumų Å¡alinimo institutÄ . Kaip matyti iÅ¡ byloje esančių duomenų, pareiÅ¡kėjui nebuvo nustatytas terminas naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos projektui pateikti, o tai, kad tai buvo padaryta kitoje civilinėje byloje, į kuriÄ duodama nuoroda ginčijama nutartimi, nedaro įtakos ginčijamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo vertinimui.

Vien ta aplinkybė, kad teismui nebuvo pateiktas naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos projektas, nėra pagrindas konstatuoti, kad pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymas nustatyti skolininko M. K. dalį bendrame su skolininko sutuoktine turte yra nepagrįstas ir šį praÅ¡ymÄ atmesti. Teismas neanalizuoja kitų apelianto argumentų, nes jie neturi esminės reikÅ¡mės nagrinėjamo klausimo iÅ¡sprendimui. Vadovaudamasis CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teismas n u t a r ė: PareiÅ¡kėjo S. L. atskirÄ jį skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies.Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. vasario 28 d. nutartį panaikinti ir pareiÅ¡kėjo S. L. pareiÅ¡kimÄ dėl skolininko M.

K. turto dalies nustatymo bendrojoje jungtinėje nuosavybėje perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iÅ¡ naujo. Teisėja                                                                                                                     Goda Ambrasaitė-Balynienė             Â