Legislator Case Law & Legislation
5d04e7fa-6ad5-41a3-95cf-dc745ba74dbc AI generated

5d04e7fa-6ad5-41a3-95cf-dc745ba74dbc · Å iaulių apygardos teismas

Case Number 5d04e7fa-6ad5-41a3-95cf-dc745ba74dbc
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

?Pranešėjas BBaudžiamoji byla Nr. 1A-66-616/2022 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-46367-2019-1 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.3; 1.1.8.1.1; 1.1.9.7; 1.2.4.6.1; 2.1.7.4.1; 2.1.7.4.3; 2.1.7.4.4; 2.1.14; 2.4.6.4.1 (S) ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. sausio 26 d. Šiauliai Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nerijaus Masiulio, Ernestos Montvidienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos) ir Laisvydo Zederštremo, sekretoriaujant Vaivai Vilkei, dalyvaujant prokurorui Gintautui Vileikiui, nuteistojo L.

Legislator headnote

AI generated

5d04e7fa-6ad5-41a3-95cf-dc745ba74dbc · Å iaulių apygardos teismas: V., kuri teigė, kad L. M. nukentėjusiÄ jÄ stÅ«mė dviem rankomis į krÅ«tinę. Apelianto nuomone, tai yra visiÅ¡kai prieÅ¡ingos aplinkybės nei nurodė pati nukentėjusioji. Be to, teismas neatkreipė dėmesio į tai, kad po to, kai V. G. nukritusi nuo laiptų gulėjo laiptinės aikÅ¡telėje, visi kartu buvę vaikinai, tame tarpe ir L. M. pasiÅ¡alino ir nukentėjusioji liko viena su savo draugėmis. Taigi, kas galėtų paneigti aplinkybę, jog V. G. tiesiog pasakė savo draugėms, kad L.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

?Pranešėjas BBaudžiamoji byla Nr. 1A-66-616/2022 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-46367-2019-1 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.3; 1.1.8.1.1; 1.1.9.7; 1.2.4.6.1; 2.1.7.4.1; 2.1.7.4.3; 2.1.7.4.4; 2.1.14; 2.4.6.4.1 (S) ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. sausio 26 d. Šiauliai Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nerijaus Masiulio, Ernestos Montvidienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos) ir Laisvydo Zederštremo, sekretoriaujant Vaivai Vilkei, dalyvaujant prokurorui Gintautui Vileikiui, nuteistojo L.

M. gynėjui advokatui Gintarui Griciui, nukentėjusiosios V. G. atstovei advokatei Virginijai Vainorienei (vaizdo konferencijos bÅ«du), vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo L. M. gynėjo advokato Gintaro Griciaus apeliacinį skundÄ dėl TelÅ¡ių apylinkės teismo Mažeikių rÅ«mų 2021 m. lapkričio 19 d. nuosprendžio, kuriuo: L. M. pripažintas kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmė be intensyvios priežiÅ«ros, įpareigojant 6 (Å¡eÅ¡is) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos dalyvauti elgesio pataisos programoje ir per 6 (Å¡eÅ¡is) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai iÅ¡dirbti 60 (Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt) valandų sveikatos priežiÅ«ros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rÅ«pinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis ir visÄ bausmės vykdymo laikotarpį uždraudžiant vartoti psichikÄ veikiančias medžiagas; bausmės pradžiÄ nuspręsta skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuoraÅ¡o gavimo probacijos tarnyboje dienos. iki nuosprendžio įsiteisėjimo L.

M. kardomosios priemonės nuspręsta neskirti; L. M. iÅ¡aiÅ¡kinta, kad nuteistasis privalo: atvykti į probacijos tarnybÄ per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio, kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo arba probacijos tarnybos Å¡aukimo gavimo; laikytis nustatytų draudimų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones arba auklėjamojo poveikio priemones ir (ar) įpareigojimus, informuoti probacijos tarnybÄ apie jų vykdymÄ ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus; praneÅ¡ti probacijos tarnybai apie savo gyvenamÄ jÄ , darbo ar mokymosi vietÄ , iÅ¡vykimÄ už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų;

L. M. iÅ¡aiÅ¡kinta, kad laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti intensyviÄ priežiÅ«rÄ , paskirtas baudžiamojo poveikio priemones, auklėjamojo poveikio priemones, įpareigojimus ir (ar) draudimus kitomis Å¡io kodekso IX skyriuje numatytomis baudžiamojo poveikio priemonėmis <...>. Jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti Å¡io kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių <...>, ir (ar) Å¡io straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyviÄ priežiÅ«rÄ arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areÅ¡tu.

Laisvės apribojimo bausmė keičiama areštu pagal šio kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles; (duomenys neskelbtini) teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys tenkintas visiškai ir priteista iš L. M. 98,13 Eur (devyniasdešimt aštuoni eurai13 centų) (duomenys neskelbtini) teritorinei ligonių kasai; V. G. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir iš L. M. priteista V. G. 1000,00 Eur (vienas tūkstantis eurų) neturtinės žalos; priteista iš L. M. 1050,00 Eur (vienas tūkstantis penkiasdešimt eurų) nukentėjusios V.

G. naudai iÅ¡laidų advokato paslaugoms apmokėti; daiktus, turinčius reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: 3 (tris) CD diskus, kurie yra baudžiamojoje byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus, nuspręsta palikti baudžiamojoje byloje. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esmė 1. L. M. skundžiamu nuosprendžiu nuteistas už tai, kad jis nežymiai sužalojo kitÄ Å¾mogų, o bÅ«tent: 2019 m. spalio 26 d. apie 3.57 val., (duomenys neskelbtini) namo (duomenys neskelbtini) aukÅ¡to laiptinėje, žodinio konflikto metu su V.

G. rankomis nustÅ«mė jÄ nuo laiptų, ko pasėkoje nukentėjusioji, neliesdama laiptų pavirÅ¡iaus, nukrito į laiptinės aikÅ¡telę, esančiÄ tarp (duomenys neskelbtini) aukÅ¡tų, taip padarydamas nubrozdinimus veide ir deÅ¡iniame petyje. II. Apeliacinio skundo bei atsiliepimo į skundÄ argumentai ir praÅ¡ymai 2. Apeliaciniu skundu nuteistojo L. M. gynėjas advokatas Gintaras Gricius praÅ¡o panaikinti TelÅ¡ių apylinkės teismo Mažeikių rÅ«mų 2021 m. lapkričio 19 d. nuosprendį ir priimti naujÄ nuosprendį - L.

M. dėl jam inkriminuotos veikos iÅ¡teisinti. 2.1. Apeliaciniame skunde nuteistojo L. M. gynėjas advokatas Gintaras Gricius nurodo, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra nepagrįstas ir neteisėtas, teismas neteisingai vertino byloje nustatytas faktines aplinkybes bei surinktus įrodymus ir nepagrįstai pripažino L. M. kaltu. Apelianto nuomone, Å¡ioje byloje teismas, vertindamas įrodymus, buvo suklaidintas, neatkreipė dėmesio į reikÅ¡mingas detales ir susiformavo neteisingÄ vidinį įsitikinimÄ apie įvykio aplinkybes ir kaltinamojo kaltę.

Apelianto teigimu, L. M. savo kaltės dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos nepripažino nuo pat įvykio momento bei nuosekliai laikėsi savo pozicijos, jog neatliko jokių veiksmų, kurių pasėkoje bÅ«tų galėjusios kilti kaltinime nurodytos pasekmės. 2.2. Apelianto tvirtinimu, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme V. G. teigė, jog L. M. jÄ pastÅ«mė rankomis (ranka) į nugarÄ pečių srityje tuo metu, kai ji buvo nusisukusi nuo jo ir norėjo žengti žingsnį laiptais žemyn. Dėl stipraus pastÅ«mimo ji, neliesdama laiptų pavirÅ¡iaus, tiesiog „nuskrido“ žemyn iki laiptų aikÅ¡telės tarp aukÅ¡tų.

Tačiau, bÅ«dama pastumta į nugarÄ , nukentėjusioji kažkodėl krito ne veidu žemyn, o aukÅ¡tielninka. Ant peties turėta kuprinė kažkaip atsirado jai po galva. Nukentėjusiosios plaukuotoji galvos dalis nesužalota, smegenų sukrėtimas nekonstatuotas, tačiau ji pati teigia, buvusi trumpam praradusi sÄ monę - „akyse užtemo“. IÅ¡ pačios nukentėjusiosios į bylÄ pateiktų fotonuotraukų matyti, kad sumuÅ¡tas veidas - pamėlusi kairioji akis ir kairio peties priekinis pavirÅ¡ius (matoma hematoma).

Å ie sužalojimai, apelianto nuomone, niekaip negalėjo atsirasti pačios nukentėjusiosios nurodytomis aplinkybėmis. Jokių smÅ«gių jai į veidÄ suduota nebuvo, ji niekur nesitrenkė veidu į kietus pavirÅ¡ius - krito ant nugaros ir kuprinė buvo po galva. Atvežta į ligoninę nukentėjusioji nurodė, kad jai skauda galvÄ , kairį rieÅ¡Ä ir kairį petį. Todėl apeliantas abejoja, ar nukentėjusiajai nustatyti sužalojimai atitinka aplinkybes, kurias nurodė nukentėjusioji ir kurios perkeltos į kaltinimÄ . 2.3.

Apelianto teigimu, nukentėjusiosios parodymai nesutampa su liudytojų, tariamai mačiusių L. M. pastÅ«mimo veiksmÄ , parodymais. Nors visos trys nukentėjusiosios draugės - M. V., L. G. ir R. R. nuo pat to momento, kai į įvykio vietÄ atvyko policijos pareigÅ«nai ir greitoji medicinos pagalba, teigė mačiusios, kaip L. M. nustÅ«mė V. G. nuo laiptų, tačiau toks jų teiginys buvo visiÅ¡kai abstraktus ir nedetalizuojantis konkrečių aplinkybių. Tik pradėjus atlikti akistatas minėtos liudytojos pradėjo detalizuoti tai, kÄ iÅ¡ tikro matė, ir paaiÅ¡kėjo, kad pastÅ«mimÄ realiai matė tik vienintelė M.

V., kuri teigė, kad L. M. nukentėjusiÄ jÄ stÅ«mė dviem rankomis į krÅ«tinę. Apelianto nuomone, tai yra visiÅ¡kai prieÅ¡ingos aplinkybės nei nurodė pati nukentėjusioji. Be to, teismas neatkreipė dėmesio į tai, kad po to, kai V. G. nukritusi nuo laiptų gulėjo laiptinės aikÅ¡telėje, visi kartu buvę vaikinai, tame tarpe ir L. M. pasiÅ¡alino ir nukentėjusioji liko viena su savo draugėmis. Taigi, kas galėtų paneigti aplinkybę, jog V. G. tiesiog pasakė savo draugėms, kad L.

M. jÄ nustÅ«mė nuo laiptų, nors realiai ji nugriuvo pati. Gali bÅ«ti, kad draugės tuo patikėjo ir dar trumpai pasikalbėjusios apie tai susikÅ«rė sau vaizdÄ , kaip viskas buvo, o vėliau viskÄ perpasakojo atvykusiems policijos pareigÅ«nams. BÅ«tent todėl, o ne dėl patirto Å¡oko ir baimės, kaip konstatavo pirmosios instancijos teismas, jų parodymai skiriasi ir yra neiÅ¡samÅ«s. Byloje apklausti liudytojai D. R., J. V. ir G. V. nukentėjusiosios ir jos draugių versijos byloje nepatvirtino, nes arba nematė įvykio, arba patvirtino L.

M. parodymus. 2.4. Apeliantas nurodo, kad valstybinį kaltinimÄ baudžiamojoje byloje palaikiusi prokurorė baigiamųjų kalbų metu pati, galimai supratusi, jog įvykio aplinkybės galėjo bÅ«ti visai ne tokios, kaip nurodyta kaltinime, pradėjo aiÅ¡kinti, jog galėjo bÅ«ti ir kitaip, nukentėjusioji galėjo kabintis už turėklų, galėjo kliudyti kitus laiptų pavirÅ¡ius ir panaÅ¡iai. Atsižvelgiant į Å¡ias aplinkybes, apeliantas daro iÅ¡vadÄ , kad jog L. M. pateiktas kaltinimas nekonkretus, o įvykio aplinkybės iki galo neaiÅ¡kios. 2.5.

Apelianto teigimu, G. D. byloje kaip liudytoja atsirado nukentėjusiosios iniciatyva tik tada, kai teismo posėdžio metu buvo apklaustas liudytojas J. V.. Apeliantui akivaizdu, jog nukentėjusioji ir jos gynėja, pajutusios grėsmę dėl nukentėjusiosios parodymų patikimumo, ėmėsi iniciatyvos paneigti bÅ«simus liudytojos D. J. parodymus. 2.6. Apelianto įsitikinimu, atliktas eksperimentas, panaudojant beveik identiÅ¡ko svorio manekenÄ , neabejotinai patvirtino aplinkybę, jog neįmanoma žmogaus formos objekto, kurio svoris 60 kg ir daugiau, nustumti nuo laiptų taip, kad jis kristų („skristų“) į apačiÄ , neliesdamas laiptų pavirÅ¡iaus.

Detalės, kurias teismas įvardijo skundžiamame nuosprendyje (svorio, ūgio ir eksperimento dalyvio neatitikimai), nėra esminės ir negali būti pagrindu tam, kad nevertinti eksperimento išvadų. 2.7. Apeliantas pažymi, kad pirmosios instancijos teismui buvo žinoma, jog L. M. gyvena ir dirba užsienio šalyje - (duomenys neskelbtini). Teismo posėdžiuose jis visada dalyvavo tik nuotoliniu būdu. L. M. anksčiau neteistas, inkriminuojama veika priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai. Tačiau nepaisant to, L.

M. parinkta tokia bausmės rūšis bei tokios baudžiamojo poveikio priemonės, kurios akivaizdžiai trukdys jam toliau gyventi ir dirbti užsienyje. L. M. yra įmonės vadovas (duomenys neskelbtini), turi su tuo susijusias pareigas bei funkcijas, todėl paskirta bausmė neturėtų žlugdyti asmens darbinės veiklos ir pajamų galimybių. Tuo atveju, jeigu apeliacinės instancijos teismas visgi nuspręstų, kad L. M. yra kaltas, apelianto nuomone, turėtų būti pakeista nuosprendžio dalis, susijusi su bausmės ir baudžiamojo poveikio priemonių parinkimu, kad L.

M. galėtų tęsti savo gyvenimÄ ir darbÄ (duomenys neskelbtini).

3. Atsiliepimu į nuteistojo L. M. gynėjo advokato Gintaro Griciaus apeliacinį skundÄ nukentėjusiosios V. G. atstovė advokatė Virginija Vainorienė praÅ¡o atmesti nuteistojo L. M. gynėjo advokato Gintaro Griciaus apeliacinį skundÄ kaip nepagrįstÄ ir priteisti iÅ¡ nuteistojo L. M. nukentėjusiosios V. G. patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. 3.1. Atsiliepime nukentėjusiosios V. G. atstovė advokatė nurodo, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir priimtas įvertinus visas byloje surinktas aplinkybes.

Pirmosios instancijos teismas, pripažindamas L. M. kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo, rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais bei teisminio nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais ir padarė teisingÄ iÅ¡vadÄ , kad L. M. atliko nusikalstamus veiksmus nukentėjusiosios atžvilgiu. Pirmosios instancijos teismo nuosprendis suraÅ¡ytas laikantis baudžiamojo proceso įstatymų reikalavimų, yra pagrįstas iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, o nuteistojo L. M. veika pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį kvalifikuota tinkamai.

4. Teismo posėdžio metu nuteistojo L. M. gynėjas advokatas Gintaras Gricius prašė apeliacinį skundÄ tenkinti ir L. M. iÅ¡teisinti, o apeliacinės instancijos teismui nusprendus, jog L. M. kaltas dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, prašė jam už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ palikti pirmosios instancijos teismo paskirtÄ laisvės apribojimÄ , tačiau pakeisti jam paskirtus įpareigojimus - 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos dalyvauti elgesio pataisos programoje ir per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai iÅ¡dirbti 60 valandų sveikatos priežiÅ«ros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rÅ«pinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, vietoj jų paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę - įmokÄ Ä¯ nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondÄ .

Prokuroras Gintautas Vileikis ir nukentėjusiosios V. G. atstovė advokatė Virginija Vainorienė prašė nuteistojo L. M. gynėjo advokato Gintaro Griciaus apeliacinį skundÄ atmesti ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendį, papildomai nukentėjusiosios V. G. atstovė advokatė Virginija Vainorienė prašė priteisti iÅ¡ nuteistojo L. M. nukentėjusiajai V. G. jos turėtas proceso iÅ¡laidas advokato atstovavimo apeliacinės instancijos teisme paslaugoms apmokėti. III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir iÅ¡vados 5.

Nuteistojo L. M. gynėjo advokato Gintaro Griciaus apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 328 straipsnio 1 punktas).

6. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaujantis BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumÄ ir pagrįstumÄ patikrina tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Dėl kitų bylos aspektų, nepaisydamas to ar gautas dėl jų skundas, teismas pasisako tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų. Apeliacinės instancijos teismo paskirtis – iÅ¡aiÅ¡kinti, o nustačius Å¡alinti žemesnės instancijos teismo padarytas klaidas, todėl, siekdami užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai (nutartys), o teisėti ir pagrįsti nuosprendžiai (nutartys) nebÅ«tų naikinami ar keičiami, apeliacinės instancijos teismai turi kruopščiai patikrinti apskųstų nuosprendžių (nutarčių) teisėtumÄ ir pagrįstumÄ , laikydamiesi apeliacinį procesÄ reglamentuojančių normų reikalavimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-69/2011, 2K-319-976/2015, 2K-418-699/2015, 2K-190-648/2018, 2K-248-689/2018).

7. Nuteistojo L. M. gynėjas advokatas Gintaras Gricius apeliaciniu skundu iÅ¡ esmės nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu ir teismo iÅ¡vadomis dėl L. M. kaltės padarius jam inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ , mano, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, nepagrįstai jį nuteisė pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, todėl praÅ¡o skundžiamÄ TelÅ¡ių apylinkės teismo Mažeikių rÅ«mų 2021 m. lapkričio 19 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naujÄ iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį L.

M. atžvilgiu. Taigi apeliacinės instancijos teismas patikrina bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniu skundu (BPK 320 straipsnio 3 dalis). Dėl įrodymų vertinimo ir L. M. kaltės padarius jam inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 140 straipsnio 1 dalyje 8. Pažymėtina, kad įrodymus teisėjai įvertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu (BPK 20 straipsnio 5 dalis). Ä®rodymų vertinimas iÅ¡ esmės yra subjektyvus loginis procesas, kuris vyksta BPK normų sistemos nustatytose ribose, o teisminis nagrinėjimas ir baigiamojo akto motyvai yra ypatingas argumentacijos atvejis, kuriame derinami faktiniai duomenys ir loginės taisyklės. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikosi bendros pozicijos, kad teismo vidinis įsitikinimas privalo turėti objektyvų pagrindÄ , tai yra jis turi bÅ«ti pagrįstas visų byloje esančių duomenų patikrinimu, palyginimu, prieÅ¡taravimų paÅ¡alinimu ir savo sprendimų argumentavimu.

Viena svarbiausių įrodymų vertinimo sÄ lygų, kurios privalo laikytis tiek pirmosios, tiek ir apeliacinės instancijos teismai, yra ir ta, kad turi bÅ«ti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-221/2008, Nr. 2K-122/2013). Pagal baudžiamojo proceso įstatymÄ duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva. Kiti proceso dalyviai gali teismui tik teikti pasiÅ«lymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl iÅ¡vadų, darytinų vertinant įrodymus.

Ta aplinkybė, kad duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas neatitinka nuteistojo ar jo gynėjo lÅ«kesčių, nėra nuosprendžio neiÅ¡samumÄ ar prieÅ¡taringumÄ patvirtinančios aplinkybės.

9. Ä®vertinus bylos medžiagÄ , pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir apeliacinio skundo argumentus, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡tyrė visas L. M. inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, padarymo aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir pagrįstai nusprendė dėl L. M. kaltės padarius jam inkriminuotÄ nusikaltimÄ . Skundžiamo nuosprendžio turinys atitinka baudžiamojo proceso įstatymo keliamus reikalavimus.

IÅ¡ baudžiamosios bylos medžiagos matyti, jog pirmosios instancijos teismas, pripažindamas L. M. kaltu padarius jam inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 140 straipsnio 1 dalyje, iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡nagrinėjo visas bylos aplinkybes ir teisiamajame posėdyje patikrino teisėtais bÅ«dais gautus duomenis, tai yra apklausė patį nuteistÄ jį (tuo metu – kaltinamÄ jį) L. M., nukentėjusiÄ jÄ V. G., liudytojus M. V., L. G., R. R., G. V., D. R., J. V., G. D., D. J., iÅ¡tyrė (iÅ¡vardino) dokumentus, turinčius reikÅ¡mės bylai nagrinėti, o nuosprendį, laikydamasis BPK 301 straipsnio 1 dalies nuostatų, pagrindė teisiamajame posėdyje iÅ¡tirtais įrodymais.

Pirmosios instancijos teismas, vertindamas įrodymus, nepadarė procesinių pažeidimų, laikėsi BPK 20 straipsnio 4 ir 5 dalies nuostatų ir įrodymus vertino tiek atskirai, tiek lygindamas tarpusavyje ir susiejo juos į vientisÄ loginę grandinę. Teismas tyrė bei analizavo tiek L. M. teisinančius, tiek jį kaltinančius įrodymus, o apkaltinamojo nuosprendžio apraÅ¡omojoje dalyje, kaip to ir reikalaujama BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkte, be įrodymų, kuriais grindžiamos teismo iÅ¡vados, nurodė ir motyvus, kuriais vadovaudamasis atmetė kitus – L.

M. teisinančius – įrodymus (paties L. M. parodymus, liudytojų G. V., D. J. parodymus). Nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme, visos bylos aplinkybės iÅ¡samiai iÅ¡nagrinėtos, laikantis objektyvumo, teisingumo ir rungimosi principų. Atsižvelgusi į iÅ¡dėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nuteistojo L. M. kaltė padarius jam inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ pagrįsta nuosprendyje iÅ¡dėstytų bei įvertintų įrodymų visetu.

10. Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas muÅ¡damas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmÄ arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Veika objektyviai pasireiÅ¡kia muÅ¡imu ar kitokiu smurtavimu ir yra padaroma tiesiogine arba netiesiogine tyčia. Å ios nusikalstamos veikos sudėtis yra materialioji, taigi bÅ«tina nustatyti, kad muÅ¡imo ar kitokio smurtavimo atveju nukentėjusiajam sukeliamas fizinis skausmas arba nežymiai sutrikdoma sveikata, arba jis trumpam susargdinamas. Baudžiamajame įstatyme nedetalizuojama, kaip konkrečiai nukentėjusysis turi bÅ«ti muÅ¡amas ar prieÅ¡ jį smurtaujama, – baudžiamajai atsakomybei kilti svarbu tai, kad bÅ«tų sukeliami atitinkami Å¡ioje normoje nurodyti padariniai.

11. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme L. M. savo kaltės dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, nepripažino ir parodė, kad byloje nagrinėjamo įvykio metu tarp jo ir nukentėjusiosios V. G. kilo žodinis konfliktas, tačiau jis jos nuo laiptų nenustÅ«mė, V. G. susipynė kojos ir ji pati nukrito nuo laiptų (1 t., b. l. 187-188, 2 t., b. l. 18, 88-90). Tiek 2020 m. birželio 15 d. akistatos su nukentėjusiÄ ja V. G. metu (1 t., b. l. 192-194), tiek 2020 m. liepos 20 d. akistatos su liudytoja R. R. metu (2 t., b. l. 3-5), tiek 2020 m. rugsėjo 15 d. akistatos su liudytoja L. G. metu (2 t., b. l. 10-11) L. M. parodė iÅ¡ esmės tas pačias byloje nagrinėjamo įvykio aplinkybes, kad žodinio konflikto su nukentėjusiÄ ja V. G. metu fizinio smurto jos atžvilgiu nenaudojo, ji pati nukrito nuo laiptų.

12. Nors viso proceso metu L. M. parodymai dėl byloje nagrinėjamo konflikto aplinkybių buvo iÅ¡ esmės nuoseklÅ«s, tačiau pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė Å¡iuos L. M. parodymus ir vadovavosi nukentėjusiosios V. G., liudytojų M. V., L. G., R. R., G. D. parodymais, o taip pat raÅ¡ytine bylos medžiaga ir jų pagrindu nustatė, kad L. M. 2019 m. spalio 26 d. apie 3.57 val., (duomenys neskelbtini) laiptinėje, žodinio konflikto metu su V. G. rankomis nustÅ«mė jÄ nuo laiptų, ko pasėkoje nukentėjusioji nukrito į laiptinės aikÅ¡telę, taip padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymÄ sukėlusius sužalojimus.

13. Nukentėjusioji V. G. pirmosios instancijos teisme parodė, kad žodinio konflikto metu namo laiptinėje L. M. su ranka jÄ pastÅ«mė ir ji krito nuo laiptų, bandė įsikabinti į turėklus, bet neliesdama laiptų pavirÅ¡iaus nukrito („nuskrido oru“) į laiptinės aikÅ¡telę, esančiÄ tarp (duomenys neskelbtini) namo aukÅ¡tų (2 t., b. l. 90-92). Nukentėjusioji V. G. pirmosios instancijos teisme parodymus davė bÅ«dama įspėta dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimÄ .

IÅ¡ esmės tokius pačius parodymus nukentėjusioji V. G. davė ir apklausta ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 27-28, 59-60), savo parodymus ji patvirtino ir akistatų su nuteistuoju L. M. ir liudytoju J. V. metu (1 t., b. l. 79-81, 192-194). Netikėti nukentėjusiosios V. G. parodymais bei jais nesivadovauti pirmosios instancijos teismas neturėjo teisinio pagrindo, nes jie viso ikiteisminio tyrimo metu bei bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme dėl esminių byloje nagrinėjamo įvykio aplinkybių buvo iÅ¡ esmės nuoseklÅ«s ir neprieÅ¡taringi, juos patvirtina ir papildo kiti byloje surinkti duomenys.

Tai, kad nukentėjusioji V. G. teigė, jog L. M. jÄ pastÅ«mė rankomis į nugarÄ pečių srityje, o kartu buvusi nukentėjusiosios draugė – liudytoja M. V., nurodė, kad L. M. nukentėjusiÄ jÄ stÅ«mė rankomis į krÅ«tinę, teisėjų kolegijos vertinimu, Å¡is nukentėjusiosios ir liudytojos parodymų neatitikimas laikytinas neesminiu ir neiÅ¡kreipiančiu nukentėjusiosios V. G. parodymų esmės dėl įvykio aplinkybių (kad L. M. jÄ pastÅ«mė ir ji nukrito nuo laiptų) ir nepaneigia jų patikimumo.

14. Teisėjų kolegija pažymi, kad nukentėjusiosios V. G. duoti parodymai yra iš esmės nuoseklūs, logiški ir aiškūs. Nukentėjusiosios V. G. parodymus, priešingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, patvirtina ir kiti byloje surinkti duomenys, kuriuos pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino įrodymais (BPK 20 straipsnio 2 dalis) – tai liudytojų M. V., L. G., R. R. ikiteisminio tyrimo metu ir pirmosios instancijos teisme duoti parodymai, kad jos matė, kaip byloje nagrinėjamo įvykio metu L.

M. pastÅ«mė V. G. ir ji nukrito nuo laiptų (1 t., b. l. 83-84, 86-87, 89-90, 2 t., b. l. 104-108, 122-123), savo parodymus liudytojos M. V., L. G., R. R. patvirtino ir akistatų su liudytoju J. V. bei nuteistuoju L. M. metu (1 t., b. l. 100-101, 2 t., b. l. 3-5, 10-11); liudytojos G. D. pirmosios instancijos teisme duoti parodymai, kad jai V. G. pasakojo, jog buvo su draugėmis pas vaikinus bute, jie jų neiÅ¡leido, bet joms kažkaip pavyko iÅ¡bėgti, tačiau vienas vaikinas nustÅ«mė jÄ nuo laiptų (3 t., b. l. 19-20); 2019 m. spalio 26 d. praneÅ¡ime policijai ((duomenys neskelbtini)) užfiksuotos aplinkybės, kad bendrabutyje kÄ tik nepažįstamas vaikinas nuo laiptų nustÅ«mė merginÄ , pranešėja vietoje, neprisistatė; iÅ¡ įvykio vietos GMP apie 4.38 val.

į (duomenys neskelbtini) ligoninės priėmimo skyrių pristatė V. G., kuriai diagnozuotas galvos ir kairės rankos sumuÅ¡imas, stebėjimui paguldyta į chirurgijos skyrių (1 t., b. l. 7–8); 2019 m. spalio 26 d. (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyresniojo tyrėjo A. Å . tarnybiniame praneÅ¡ime užfiksuotos aplinkybės, kad pagal gautÄ informacinį praneÅ¡imÄ nuvykus į įvykio vietÄ adresu (duomenys neskelbtini), laiptinėje tarp (duomenys neskelbtini) aukÅ¡tų laiptų aikÅ¡telėje buvo pastebėta gulinti mergina (V.

G.), Å¡alia jos buvo 3 merginos (R. R., M. V., L. G.), kurios paaiÅ¡kino, kad bute, adresu (duomenys neskelbtini), jos su 4 iÅ¡ matymo pažįstamais vaikinais vartojo alkoholį. Joms norint eiti namo, vienas iÅ¡ vaikinų, vardu L., ant jų supyko, ėmė jas įžeidinėti įžeidžiančiais, necenzÅ«riniais žodžiais, o joms išėjus iÅ¡ buto į laiptinę, jis tyčia nustÅ«mė V. G. nuo laiptų, dėl ko ji griÅ«dama susitrenkė galvÄ ir kairiÄ jÄ rankÄ , po Å¡io įvykio visi vaikinai iÅ¡ buto pasiÅ¡alino (1 t., b. l. 9); 2019 m. spalio 26 d.

įvykio vietos apžiÅ«ros protokole užfiksuotos aplinkybės (1 t., b. l. 49-53), Valstybinės teismo medicinos tarnybos (duomenys neskelbtini) skyriaus specialisto iÅ¡vadoje Nr. (duomenys neskelbtini) dėl V. G. nustatytų kÅ«no sužalojimų, jų padarymo bÅ«do užfiksuoti duomenys (1 t., b. l. 73). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad visi Å¡ie duomenys papildo vieni kitus ir bendrai su kitais byloje surinktais įrodymais sudaro vieningÄ Ä¯rodymų visumÄ , neabejotinai patvirtinančiÄ nuteistojo L.

M. kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, padarymo, todėl teisėjų kolegija neturi jokio pagrindo jais nesiremti.

15. Pažymėtina, kad nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, kurie sudarytų pagrindÄ manyti, jog nukentėjusioji V. G. bei liudytojos M. V., L. G., R. R., G. D. galėjo apkalbėti nuteistÄ jį L. M., apkaltinti jį nusikaltimo padarymu ir dėl to bÅ«tų davusios neobjektyvius parodymus. Nukentėjusioji V. G. bei liudytojos M. V., L. G., R. R., G. D. parodymus pirmosios instancijos teisme davė bÅ«damos įspėtos dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimÄ . Nors apeliaciniame skunde teigiama, kad byloje apklausti liudytojai D.

R., J. V. ir G. V. nukentėjusiosios ir jos draugių versijos byloje nepatvirtino, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl L. M. kaltės padarius jam inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ pagrįstai nesivadovavo Å¡ių liudytojų parodymais, nes, kaip nurodė patys liudytojai D. R., J. V. ir G. V., jie nematė momento, kai nukentėjusioji V. G. nukrito nuo laiptų (3 t., b. l. 5-8). Tai, kad liudytoja G. D. byloje kaip liudytoja apklausta nukentėjusiosios ir jos atstovės iniciatyva, kad ji apklausta po to, kai parodymus davė liudytojas J.

V., teisėjų kolegijos vertinimu, priešingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, taip pat nesudaro pagrindo abejoti ar netikėti šios liudytojos bylos nagrinėjimo teisme metu duotais parodymais. Teisėjų kolegija, įvertinusi nukentėjusiosios V. G. bei liudytojų M. V., L. G., R. R., G. D. viso proceso metu duotus parodymus kitų bylos duomenų kontekste, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai jais patikėjo ir rėmėsi.

16. Nuteistojo L. M. gynėjo teigimu, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme V. G. teigė, jog L. M. jÄ pastÅ«mė rankomis (ranka) į nugarÄ pečių srityje tuo metu, kai ji buvo nusisukusi nuo jo ir norėjo žengti žingsnį laiptais žemyn. Dėl stipraus pastÅ«mimo ji, neliesdama laiptų pavirÅ¡iaus, tiesiog „nuskrido“ žemyn iki laiptų aikÅ¡telės tarp aukÅ¡tų. Tačiau, bÅ«dama pastumta į nugarÄ , nukentėjusioji kažkodėl krito ne veidu žemyn, o aukÅ¡tielninka.

Ant peties turėta kuprinė kažkaip atsirado jai po galva. Nukentėjusiosios plaukuotoji galvos dalis nesužalota, smegenų sukrėtimas nekonstatuotas, tačiau ji pati teigia, buvusi trumpam praradusi sÄ monę - „akyse užtemo“. IÅ¡ pačios nukentėjusiosios į bylÄ pateiktų fotonuotraukų matyti, kad sumuÅ¡tas veidas - pamėlusi kairioji akis ir kairio peties priekinis pavirÅ¡ius (matoma hematoma). Å ie sužalojimai, apelianto nuomone, niekaip negalėjo atsirasti pačios nukentėjusiosios nurodytomis aplinkybėmis.

Jokių smÅ«gių jai į veidÄ suduota nebuvo, ji niekur nesitrenkė veidu į kietus pavirÅ¡ius - krito ant nugaros ir kuprinė buvo po galva. Atvežta į ligoninę nukentėjusioji nurodė, kad jai skauda galvÄ , kairį rieÅ¡Ä ir kairį petį. Todėl apeliantas abejoja, ar nukentėjusiajai nustatyti sužalojimai atitinka aplinkybes, kurias nurodė nukentėjusioji.

17. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, atsakydama į šiuos apeliacinio skundo argumentus, pažymi, kad, teisėjų kolegijos vertinimu, Valstybinės teismo medicinos tarnybos (duomenys neskelbtini) skyriaus specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l.

73) dėl V. G. nustatytų kÅ«no sužalojimų, jų padarymo bÅ«do ir V. G. pateiktas byloje esantis VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninės gydytojo įraÅ¡as (1 t., b. l. 103) dėl medicininės apžiÅ«ros ligoninėje metu V. G. nustatytų diagnozių, vertinant juos su anksčiau aptartų duomenų (nukentėjusiosios V. G., liudytojų M. V., L. G., R. R., G. D. parodymai ir kt.) visuma, sustiprina teisėjų kolegijos vidinį įsitikinimÄ , kad sužalojimai nukentėjusiajai V. G. buvo padaryti bÅ«tent byloje nustatytomis aplinkybėmis.

Specialisto iÅ¡vadoje Nr. (duomenys neskelbtini) ir VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninės gydytojo įraÅ¡e užfiksuotos aplinkybės nepaneigia nukentėjusiosios V. G. nurodomų faktų dėl sužalojimų padarymo aplinkybių ir tuo pačiu nepatvirtina nuteistojo L. M. gynėjo versijų, kad L. M. fizinio smurto V. G. atžvilgiu nenaudojo, kad ji niekur nesitrenkė veidu į kietus pavirÅ¡ius, kad V. G. tiesiog pasakė savo draugėms, kad L. M. jÄ nustÅ«mė nuo laiptų, nors realiai ji nugriuvo pati, kad draugės tuo patikėjo ir dar trumpai pasikalbėjusios apie tai susikÅ«rė sau vaizdÄ , kaip viskas buvo, o vėliau viskÄ perpasakojo atvykusiems policijos pareigÅ«nams.

Byloje nėra duomenų, kad nukentėjusioji V. G. iki byloje nagrinėjamo įvykio (iki 2019 m. spalio 26 d. 3.57 val.) turėjo kokių nors sužalojimų. Kad būtų pastebėjęs kokius sužalojimas ant nukentėjusiosios kūno byloje nagrinėjamo įvykio metu, nenurodė ir pats L. M.. Taigi teisėjų kolegijai nekyla jokių pagrįstų abejonių, kad nubrozdinimai veide ir dešiniame petyje nukentėjusiajai buvo padaryti būtent byloje nagrinėjamo įvykio metu.

18. Nuteistojo L. M. gynėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad atliktas eksperimentas, panaudojant beveik identiÅ¡ko svorio manekenÄ , neabejotinai patvirtino aplinkybę, jog neįmanoma žmogaus formos objekto, kurio svoris 60 kg ir daugiau, nustumti nuo laiptų taip, kad jis kristų („skristų“) į apačiÄ , neliesdamas laiptų pavirÅ¡iaus. Detalės, kurias teismas įvardijo skundžiamame nuosprendyje (svorio, Å«gio ir eksperimento dalyvio neatitikimai), nėra esminės ir negali bÅ«ti pagrindu tam, kad nevertinti eksperimento iÅ¡vadų. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamoje byloje priimant skundžiamÄ nuosprendį pagrįstai nebuvo remtasi nuteistojo L. M. gynėjo advokato Gintaro Griciaus atlikto eksperimento rezultatais.

19. BPK 197 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad liudytojų, nukentėjusiųjų, įtariamųjų parodymams ar versijoms patikrinti galima atkurti tiriamo įvykio situacijÄ , aplinkÄ , asmenų veiksmus ar kitas aplinkybes ir atlikti reikiamus bandymus. Kaip matyti iÅ¡ bylos duomenų, nuteistojo L. M. gynėjas advokatas Gintaras Gricius, siekiant atkurti byloje nagrinėjamo įvykio aplinkybes bei patikrinti nukentėjusiosios V. G. parodymus, kad, L. M. jÄ pastÅ«mus, ji neliesdama laiptų pavirÅ¡iaus nukrito į laiptinės aikÅ¡telę, esančiÄ tarp dviejų namo aukÅ¡tų, atliko eksperimentÄ (2 t., b. l. 145).

Byloje esančiame 2021 m. birželio 6 d. eksperimento baudžiamojoje byloje protokole pateikta iÅ¡vada, jog neįmanoma žmogaus formos objekto, kurio svoris 60 kg ir daugiau, nustumti nuo laiptų taip, kad jis kristų (skirtų) į apačiÄ , neliesdamas laiptų pavirÅ¡iaus. Tačiau teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesutiko ir nesirėmė Å¡io atlikto eksperimento rezultatais, nes jį atliekant nebuvo atkurtos sÄ lygos, buvusios byloje nagrinėjamo įvykio metu.

Kaip matyti iÅ¡ eksperimento atlikimo protokolo (2 t., b. l. 145), eksperimentas darytas iÅ¡ dalies kitoje vietoje (toje pačioje namo laiptinėje, tačiau (duomenys neskelbtini) aukÅ¡te) negu byloje nagrinėjamo įvykio metu (toje pačioje namo laiptinėje tarp (duomenys neskelbtini) namo aukÅ¡tų), kitu metų ir paros laiku (2021 m. birželio 6 d. nuo 16.27 val. iki 17.05 val.) negu byloje nagrinėjamas įvykis (2019 m. spalio 26 d. apie 3.57 val.), taigi esant skirtingoms vietos apÅ¡vietimo sÄ lygoms (taip pat skirtingoms matomumo sÄ lygoms), eksperimente buvo naudojamas savos gamybos manekenas, kuris, prieÅ¡ingai nei gyvas žmogus, krisdamas nuo laiptų neatliko jokių judesių, iÅ¡liko statiÅ¡kas, manekeno svoris nebuvo identiÅ¡kas nukentėjusiosios svoriui, o Å«gis iÅ¡ vis nenustatytas.

Taip pat labai svarbu tai, kad eksperimente nedalyvavo pats L. M., manekenas nuo laiptų buvo stumiamas kito asmens ir neaišku, ar šio asmens ūgis ir svoris buvo identiški L. M. ūgiui ir svoriui. Taip pat byloje neaišku ir neįmanoma nustatyti, kokio stiprumo jėga buvo nustumta nuo laiptų nukentėjusioji byloje nagrinėjamo įvykio metu ir ar tokio pat stiprumo jėga eksperimento metu nuo laiptų buvo stumiamas manekenas. Taigi eksperimento metu nebuvo atkurta byloje nagrinėjamo įvykio situacija, aplinka, asmenų veiksmai ir kitos aplinkybės, kaip to reikalauja BPK 197 straipsnis, todėl vadovautis nuteistojo L.

M. gynėjo advokato atlikto eksperimento iÅ¡vadomis ir teigti, kad neįmanoma žmogaus formos objekto, kurio svoris 60 kg ir daugiau, nustumti nuo laiptų taip, kad jis kristų („skristų“) į apačiÄ , neliesdamas laiptų pavirÅ¡iaus, nėra pagrindo. Taigi atlikto eksperimento rezultatai nepaneigia L. M. kaltės padarius jam inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ .

20. Teisėjų kolegija pažymi, kad teisingÄ teismo baudžiamojo akto priėmimÄ lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių iÅ¡vadų pagrįstumas, o įrodinėjimo procesas neturi ir negali bÅ«ti begalinis. Teismas kiekvienu atveju turi teisę nuspręsti dėl įrodymų pakankamumo. Nagrinėjamu atveju, kaip jau aptarta, L. M. kaltei pagrįsti pakanka byloje surinktų ir iÅ¡tirtų įrodymų, kurie tarpusavyje sudaro logiÅ¡kai bei nuosekliai susijusiÄ Ä¯rodymų grandinę. Teisėjų kolegijos vertinimu, Å¡ioje byloje atlikti visi procesiniai veiksmai, kuriais surinktas pakankamas įrodymų kiekis, leidžiantis daryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad nagrinėjamu atveju padaryta nusikalstama veika, numatyta BK 140 straipsnio 1 dalyje, ir kad jÄ padarė bÅ«tent L. M..

21. Vadovaudamasi anksčiau paminėtų duomenų visuma, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nuteistasis L. M. betarpiÅ¡kai realizavo visus jam inkriminuojamo nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 1 dalyje, požymius, kurie, beje, aiÅ¡kiai atskleidžia jo veikimÄ tiesiogine tyčia. Byloje nustatytas konflikto pobÅ«dis, nuteistojo L. M. elgesys, naudojant fizinį smurtÄ nukentėjusiosios V. G. atžvilgiu, patvirtina, kad L. M. suprato, jog savo veika kėsinasi į kito žmogaus (V. G.) sveikatÄ . Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, panaikinti TelÅ¡ių apylinkės teismo Mažeikių rÅ«mų 2021 m. lapkričio 19 d. nuosprendį ir priimti naujÄ nuosprendį – L. M. iÅ¡teisinti, nėra pagrindo.

22. Teisėjų kolegija, apibendrindama nustatytų aplinkybių visumÄ , konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, pripažindamas L. M. kaltu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, baudžiamojo įstatymo taikymo klaidos nepadarė, tinkamai vertino Å¡ios nusikalstamos veikos sudėties požymius nagrinėdamas ne tik L. M. atliktus neteisėtus veiksmus bei V. G. patirtus sužalojimus, bet ir vertindamas visÄ susidariusiÄ konfliktinę situacijÄ . Pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡tyrė visas teisingam bylos iÅ¡sprendimui svarbias aplinkybes, iÅ¡ esmės visapusiÅ¡kai ir objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, tinkamai motyvavo savo iÅ¡vadas.

Nuteistojo L. M. gynėjo apeliacinio skundo argumentai dėl to, kad L. M. nepagrįstai pripažintas kaltu padarius jam inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ , kad teismas, vertindamas įrodymus, buvo suklaidintas, neatkreipė dėmesio į reikÅ¡mingas detales ir susiformavo neteisingÄ vidinį įsitikinimÄ apie įvykio aplinkybes ir kaltinamojo kaltę, kad įvykio aplinkybės iki galo neaiÅ¡kios, yra nepagrįsti, todėl nuteistojo gynėjo advokato apeliacinis skundas netenkintinas. Vien tai, kad Å¡iuo atveju nuteistajam L.

M. ir jo gynėjui advokatui Gintarui Griciui nepriimtinos teismo iÅ¡vados dėl įrodymų vertinimo, bylos faktinių aplinkybių nustatymo ir tai, kad teismas priėmė kitokį sprendimÄ nei tikėjosi nuteistasis ir jo gynėjas, nesant esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, savaime nėra pagrindas teigti, kad teismas netinkamai vertino įrodymus, ir naikinti ar keisti teismo sprendimÄ . Dėl nuteistajam L. M. paskirtos bausmės 23. Vadovaujantis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijÄ ir laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis).

Teismas, skirdamas bausmę, privalo užtikrinti, kad ji bÅ«tų teisinga bei proporcinga padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui, tarp padarytos nusikalstamos veikos ir už Å¡iÄ veikÄ nustatytos bausmės, siekiamo tikslo ir priemonių Å¡iam tikslui pasiekti, turi bÅ«ti nustatyta teisinga pusiausvyra. Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę suÅ¡velninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikÅ¡mingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiÅ¡kiai per griežtÄ arba aiÅ¡kiai per Å¡velniÄ bausmę.

24. Už nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 140 straipsnio 1 dalyje, baudžiama vieÅ¡aisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areÅ¡tu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų. Pirmosios instancijos teismas L. M. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, padarymÄ nubaudė laisvės apribojimu 9 mėnesiams be intensyvios priežiÅ«ros, įpareigojant 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos dalyvauti elgesio pataisos programoje ir per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai iÅ¡dirbti 60 valandų sveikatos priežiÅ«ros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rÅ«pinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis ir visÄ bausmės vykdymo laikotarpį uždraudžiant vartoti psichikÄ veikiančias medžiagas.

25. Apeliaciniame skunde nuteistojo L. M. gynėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismui buvo žinoma, jog L. M. gyvena ir dirba (duomenys neskelbtini), yra įmonės vadovas, tačiau, nepaisant to, L. M. parinkta tokia bausmės rūšis bei tokios baudžiamojo poveikio priemonės, kurios akivaizdžiai trukdys jam toliau gyventi ir dirbti užsienyje. todėl tuo atveju, jeigu apeliacinės instancijos teismas visgi nuspręstų, kad L. M. yra kaltas, apelianto nuomone, turėtų būti pakeista nuosprendžio dalis, susijusi su bausmės ir baudžiamojo poveikio priemonių parinkimu, kad L.

M. galėtų tęsti savo gyvenimÄ ir darbÄ (duomenys neskelbtini). Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu nuteistojo L. M. gynėjas advokatas Gintaras Gricius prašė, apeliacinės instancijos teismui nusprendus, jog L. M. kaltas dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, palikti jam už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ pirmosios instancijos teismo paskirtÄ laisvės apribojimo bausmę, tačiau pakeisti L. paskirtus įpareigojimus - 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos dalyvauti elgesio pataisos programoje ir per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai iÅ¡dirbti 60 valandų sveikatos priežiÅ«ros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rÅ«pinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, vietoj jų L.

M. paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę - įmokÄ Ä¯ nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondÄ .

26. Pažymėtina, kad nuo 2020 m. liepos 1 d. įsigaliojo nauja BK 48 straipsnio, reglamentuojančio laisvės apribojimo bausmę, redakcija (2019 m. birželio 27 d. įstatymas Nr. XIII-2263). L. M. inkriminuota nusikalstama veika padaryta 2019 m. spalio 26 d., tai yra iki naujos BK 48 straipsnio redakcijos įsigaliojimo. BK 48 straipsnio 2 dalyje (straipsnio redakcija, galiojusi iki 2020 m. liepos 1 d.) buvo numatyta, jog laisvės apribojimo bausmė gali būti skiriama nuo 3 mėnesių iki 2 metų, taigi šios bausmės vidurkį sudaro 1 metai 1 mėnuo ir 15 dienų.

27. Skirdamas bausmę nuteistajam L. M. pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į visas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, tai yra į tai, kad L. M. padarė vienÄ nesunkų nusikaltimÄ (BK 11 straipsnio 3 dalis) žmogaus sveikatai, veikė tiesiogine tyčia, taip pat į kaltininko asmenybę – į tai, kad L. M. nevedęs, turi nuolatinę gyvenamÄ jÄ vietÄ , dirba (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikoje nedirba, baustas administracine tvarka, anksčiau neteistas, UAB (duomenys neskelbtini) psichinės sveikatos centre nesilankė. Pirmosios instancijos teismas nenustatė nuteistojo L. M. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių.

28. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs reikÅ¡mingas bausmės skyrimui aplinkybes, padarė teisingÄ iÅ¡vadÄ , jog bausmės tikslai nuteistojo L. M. atžvilgiu bus pasiekti jam už nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 140 straipsnio 1 dalyje, paskyrus sankcijoje numatytÄ vienÄ Å¡velniausių bausmės rūšių – laisvės apribojimÄ , jos dydį nustatant mažesnį už Å¡ios rūšies bausmės vidurkį (BK 48 straipsnio 2 dalis). Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas nuteistajam L. M. už nusikalstamÄ veikÄ tinkamai parinko bausmės rūšį, nuteistajam L. M. už nusikalstamÄ veikÄ paskirta bausmė (laisvės apribojimas 9 mėnesiams) nėra per griežta ar aiÅ¡kiai neteisinga, mažinti jÄ ar paskirti kitos rūšies bausmę nuteistojo L. M. gynėjo apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

29. Pažymėtina, kad veikos nusikalstamumÄ ir asmens baudžiamumÄ nustato tos veikos padarymo metu galiojęs baudžiamasis įstatymas (BK 3 straipsnio 1 dalis). Baudžiamasis įstatymas, nustatantis veikos nusikalstamumÄ , griežtinantis bausmę arba kitaip sunkinantis nusikalstamÄ veikÄ padariusio asmens teisinę padėtį, neturi grįžtamosios galios (BK 3 straipsnio 3 dalis). Kaip minėta, nustatytÄ nusikaltimÄ L. M. įvykdė 2019 m. spalio 26 d. BK 48 straipsnyje (redakcija, galiojusi iki 2020 m. liepos 1 d.) numatyta, jog asmeniui, kuriam paskirta laisvės apribojimo bausmė, teismas gali paskirti Å¡io straipsnio 5 ir 6 dalyje numatytus draudimus ir įpareigojimus.

BK 48 straipsnio 7 dalyje numatyta, kad teismas vietoj Å¡io straipsnio 5 ir 6 dalyse nurodytų draudimų ar įpareigojimų asmeniui jo ar kitų baudžiamojo proceso dalyvių praÅ¡ymu gali paskirti kitus baudžiamajame įstatyme nenumatytus draudimus ar įpareigojimus, jeigu, teismo nuomone, tai darytų teigiamÄ Ä¯takÄ jo elgesiui. Nors nagrinėjamu atveju skiriant L. M. bausmę taikyta BK 48 straipsnio redakcija nuosprendyje nenurodyta, tačiau iÅ¡ skundžiamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turinio akivaizdu, kad teismas, pripažinęs L.

M. kaltu padarius jam inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ ir paskyręs jam laisvės apribojimo bausmę, įpareigojimus ir draudimus skyrė, vadovaudamasis nuo 2020 m. liepos 1 d. įsigaliojusia BK 48 straipsnio redakcija, nes nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusi BK 48 straipsnio redakcija nenumatė galimybės skirti įpareigojimÄ dalyvauti elgesio pataisos programoje ir draudimÄ vartoti psichikÄ veikiančias medžiagas.

30. Lyginant abi BK 48 straipsnio redakcijas (galiojusiÄ iki 2020 m. liepos 1 d. ir galiojančiÄ nuo 2020 m. liepos 1 d.) matyti, kad Å¡iuo metu galiojančios BK 48 straipsnio nuostatos yra griežtesnės, nes naujai numatė, kad skirdamas laisvės apribojimo bausmę, teismas paprastai paskiria kaltinamajam intensyviÄ priežiÅ«rÄ â€“ nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytÄ laikÄ kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis (BK 48 straipsnio 3 dalis). Taigi Å¡is reglamentavimas nagrinėjamu atveju neturi grįžtamosios galios ir negali bÅ«ti taikomas.

31. Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas L. M. kartu su laisvės apribojimo bausme paskyręs įpareigojimus dalyvauti elgesio pataisos programoje ir neatlygintinai iÅ¡dirbti 60 valandų sveikatos priežiÅ«ros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rÅ«pinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis bei draudimÄ visÄ bausmės vykdymo laikotarpį vartoti psichikÄ veikiančias medžiagas netinkamai pritaikė baudžiamÄ jį įstatymÄ â€“ BK 48 straipsnio 4 dalies 1 punktÄ , 2 punktÄ , 5 dalies 4 punktÄ (nuo 2020 m. liepos 1 d. galiojanti straipsnio redakcija) (BPK 328 straipsnio 1 punktas). Dėl Å¡ių aplinkybių nuteistojo L. M. gynėjo advokato Gintaro Griciaus apeliacinis skundas tenkinamas iÅ¡ dalies ir pirmosios instancijos teismo nuosprendis keičiamas, panaikinant L. M. paskirtus įpareigojimus ir draudimÄ (BPK 328 straipsnio 1 punktas).

32. BK 48 straipsnio 7 dalyje (redakcija, galiojusi iki 2020 m. liepos 1 d.) numatyta, kad teismas vietoj Å¡io straipsnio 5 ir 6 dalyse nurodytų draudimų ar įpareigojimų asmeniui jo ar kitų baudžiamojo proceso dalyvių praÅ¡ymu gali paskirti kitus baudžiamajame įstatyme nenumatytus draudimus ar įpareigojimus, jeigu, teismo nuomone, tai darytų teigiamÄ Ä¯takÄ jo elgesiui. Kaip jau minėta, apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu nuteistojo L. M. gynėjas advokatas Gintaras Gricius prašė pakeisti L.

M. paskirtus įpareigojimus (6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos dalyvauti elgesio pataisos programoje ir per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai iÅ¡dirbti 60 valandų sveikatos priežiÅ«ros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rÅ«pinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis), vietoj jų paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę - įmokÄ Ä¯ nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondÄ .

Pagal nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusiÄ BK 67 straipsnio 3 dalies redakcijÄ , kuri įsigaliojo 2019 m. liepos 6 d., buvo numatyta, kad asmeniui kartu su bausme galima paskirti ir baudžiamojo poveikio priemonę – įmokÄ Ä¯ nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondÄ .

33. L. M., kaip jau minėta, įvykdė vienÄ nesunkų tyčinį nusikaltimÄ , BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ L. M. padarė pavartodamas fizinį smurtÄ prieÅ¡ nukentėjusiÄ jÄ V. G., L. M. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nėra, anksčiau neteistas, nuo nusikalstamos veikos padarymo praėjo daugiau nei dveji metai, Å¡iuo metu gyvena ir dirba (duomenys neskelbtini), todėl, iÅ¡ dalies tenkinant nuteistojo L. M. gynėjo advokato Gintaro Griciaus apeliacinį skundÄ ir siekiant užtikrinti bausmės paskirtį, L.

M. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – 10 MGL (500 Eur) dydžio įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondÄ (BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punktas, 71 straipsnis), jÄ Ä¯pareigojant sumokėti per 2 mėnesius nuo Å¡io nuosprendžio paskelbimo dienos. Teisėjų kolegijos vertinimu, 10 MGL (500 Eur) dydžio įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondÄ bus proporcinga nuteistojo įvykdytai veikai ir užtikrins kitų teisės pažeidimų prevencijÄ bei neleis formuotis nebaudžiamumo jausmui.

Dėl proceso iÅ¡laidų 34. Atsiliepimu į nuteistojo L. M. gynėjo advokato Gintaro Griciaus apeliacinį skundÄ nukentėjusiosios V. G. atstovė advokatė Virginija Vainorienė praÅ¡o priteisti iÅ¡ nuteistojo L. M. nukentėjusiosios V. G. turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas advokato atstovavimo apeliacinės instancijos teisme paslaugoms apmokėti. Kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundÄ nukentėjusiosios atstovė advokatė pateikė 2021 m. gruodžio 22 d. sÄ skaitÄ už teisines paslaugas ir 2021 m. gruodžio 22 d. mokėjimo nurodymÄ (3 t., b. l. 100-101), iÅ¡ kurių matyti, kad advokatė Virginija Vainorienė susipažino su apeliaciniu skundu, paruošė ir teismui pateikė atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ , o nukentėjusioji V.

G. už Å¡ias paslaugas advokatei sumokėjo 500 Eur. 2022 m. sausio 14 d. Å iaulių apygardos teisme gautas advokatės Virginijos Vainorienės praÅ¡ymas dėl iÅ¡laidų advokato paslaugoms apmokėti priteisimo, kuriuo praÅ¡oma iÅ¡ nuteistojo L. M. priteisti nukentėjusiosios V. G. patirtas iÅ¡laidas apeliacinės instancijos teisme, susijusias su atsiliepimo į apeliacinį skundÄ paruoÅ¡imu ir atstovavimu apeliacinės instancijos teismo posėdžiuose, taip pat nurodoma, kad bendra iÅ¡laidų suma 700 Eur, be jau minėto 2021 m. gruodžio 22 d. mokėjimo nurodymo kartu su Å¡iuo praÅ¡ymu pateiktas 2022 m. sausio 12 d. mokėjimo nurodymas, iÅ¡ kurio matyti, kad nukentėjusioji V.

G. už paslaugas advokatei sumokėjo dar 200 Eur (3 t., b. l. 104-106).

35. Pažymėtina, kad Baudžiamojo proceso įstatymas numato nukentėjusiojo teisę bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu turėti atstovÄ , kad proceso metu visapusiÅ¡kai bÅ«tų ginamos ir užtikrinamos jo teisės bei teisėti interesai. BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamÄ jį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimÄ iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidas, susidariusias dėl bÅ«tino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, iÅ¡skyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus.

Be to, teismas turi teisę nuspręsti iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo patirtas iÅ¡laidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieÅ¡kovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Å ios nuostatos galioja taip pat ir bylÄ nagrinėjant apeliacinėje instancijoje, tačiau Å¡iuo atveju, priteisiant iÅ¡laidas advokato paslaugoms apmokėti, bÅ«tina atsižvelgti į tai, pagal kieno skundÄ buvo nagrinėta byla ir koks yra Å¡io skundo nagrinėjimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-377/2009, 2K-267/2009, 2K-272/2011, 2K-419/2011, 2K-605/2011, 2K-431/2012, 2K-147/2013, 2K-174/2014, 2K-52-942/2016, 2K-331-976/2018 ir kt.).

Teismų praktikoje taip pat yra iÅ¡aiÅ¡kinta, jog nukentėjusiojo nurodomas patirtų atstovavimo iÅ¡laidų dydis neįpareigoja teismo priteisti nurodomos sumos, o yra tik viena iÅ¡ aplinkybių, į kuriÄ atsižvelgiama nustatant proceso iÅ¡laidų dydį. Teismas negali priteisti proceso dalyvio praÅ¡omos atstovavimo iÅ¡laidų sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, kad nurodoma atstovavimo iÅ¡laidų suma yra per didelė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K- 272/2011, 2K-605/2011, 2K-687/2012, 2K-152-303/2017).

36. Nagrinėjamoje byloje apeliacinis procesas vyko pagal nuteistojo L. M. gynėjo advokato Gintaro Griciaus apeliacinį skundÄ . IÅ¡nagrinėjusi bylÄ , teisėjų kolegija Å¡iuo nuosprendžiu nusprendė apeliacinį skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies ir pakeisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo. Tačiau nuteistojo L. M. gynėjo advokato Gintaro Griciaus apeliaciniame skunde buvo ginčijami ir klausimai, tiesiogiai liečiantys nukentėjusiosios V. G. interesus (apeliaciniame skunde buvo ginčijama nuteistojo L. M. kaltė), todėl akivaizdu, jog dėl Å¡ios priežasties nukentėjusioji kreipėsi į advokatę dėl teisinės pagalbos.

37. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos sudėtingumÄ (nesudėtinga, nedidelės apimties – viena nusikalstama veika, vienas nuteistasis, bylÄ sudaro 3 tomai), posėdžių apeliacinės instancijos teisme skaičių (vyko vienas teismo posėdis), jų trukmę (posėdis truko 23 minutes), atstovės darbo sÄ naudas ginant nukentėjusiosios interesus (advokatė Virginija Vainorienė atstovavo nukentėjusiÄ jÄ ir pirmosios instancijos teisme, taigi bylos aplinkybės jai buvo žinomos ir didelių jos laiko sÄ naudų paruoÅ¡ti atsiliepimui nereikalavo, advokatė apeliacinės instancijos teismo posėdyje dalyvavo vaizdo konferencijos bÅ«du ir jame pasakė baigiamÄ jÄ kalbÄ , teismo posėdyje nebuvo atliekamas įrodymų tyrimas), parengto atsiliepimo į apeliacinį skundÄ apimtį (5 lapai), sprendžia, kad nukentėjusiosios V.

G. turėtos iÅ¡laidos ir praÅ¡oma iÅ¡ieÅ¡koti atstovavimo iÅ¡laidų suma – 700 Eur yra per didelė, vertintina kaip nepagrįsta ir neproporcinga nukentėjusiosios atstovės suteiktoms paslaugoms, atstovaujant nukentėjusiÄ jÄ apeliacinės instancijos teisme, todėl nukentėjusiosios atstovės praÅ¡ymas yra tenkinamas iÅ¡ dalies ir nukentėjusiajai V. G. iÅ¡ nuteistojo L. M. priteistina 550 eurų suma advokatės paslaugoms apmokėti, kas, teisėjų kolegijos vertinimu, atitinka protingumo ir sÄ Å¾iningumo principus.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu, n u s p r e n d ž i a : TelÅ¡ių apylinkės teismo Mažeikių rÅ«mų 2021 m. lapkričio 19 d. nuosprendį pakeisti: panaikinti nuosprendžio dalį, kuria L. M. įpareigotas (Å¡eÅ¡is) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos dalyvauti elgesio pataisos programoje ir per 6 (Å¡eÅ¡is) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai iÅ¡dirbti 60 (Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt) valandų sveikatos priežiÅ«ros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rÅ«pinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis ir visÄ bausmės vykdymo laikotarpį jam uždrausta vartoti psichikÄ veikiančias medžiagas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu, 71 straipsniu, L. M. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – 10 MGL (500 Eur) dydžio įmokÄ Ä¯ nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondÄ , įpareigojant Å¡iÄ Ä¯mokÄ sumokėti per 2 (du) mėnesius nuo Å¡io nuosprendžio paskelbimo dienos į Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (juridinio asmens kodas 188604955) Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondo banko sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini), esančiÄ â€ž(duomenys neskelbtini)“ banke, mokėjimo paskirtyje nurodant asmens (kuriam buvo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė) vardÄ , pavardę, asmens kodÄ ;

Likusioje dalyje TelÅ¡ių apylinkės teismo Mažeikių rÅ«mų 2021 m. lapkričio 19 d. nuosprendį palikti nepakeistÄ . Priteisti iÅ¡ nuteistojo L. M. nukentėjusiajai V. G. 550 Eur (penkis Å¡imtus penkiasdeÅ¡imt eurų) turėtų proceso iÅ¡laidų advokato atstovavimo apeliacinės instancijos teisme paslaugoms apmokėti. Teisėjai Nerijus Masiulis Ernesta Montvidienė Laisvydas ZederÅ¡tremas