5d0306f6-8aca-4378-8a5f-4d57883db114 · Vilniaus miesto apylinkės teismas

?Administracinio nusižengimo byla Nr. II-497-1133/2020 Teisminio proceso Nr. 4-68-3-02109-2020-7 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.12.1.; 16.9.3.; 21.10.4 (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS NUTARIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. lapkričio 13 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Dalia Ulianskaitė-Zabulionienė, sekretoriaujant Valentinai Solovejienei, Boženai VoiÅ¡vilienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui S. B., vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi administracinėn atsakomybėn patraukto S. B. (toliau – ir pareiÅ¡kėjas), a. k. (duomenys neskelbtini), gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)piliečio, aukÅ¡tojo iÅ¡silavinimo, vedusio, dirbančio (duomenys neskelbtini), turinčio du nepilnamečius vaikus, skundÄ dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Institucija) 2020 m. birželio 15 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-12570-2020, n u s t a t ė :

1. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus PaieÅ¡kos poskyrio specialistės 2020 m. birželio 15 d. nutarimu Nr. 10-ANR_N-12570-2020 S. B. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 4 dalį konstatavus, kad jis, 2019 m. liepos 25 d., 16.30 val., Vilniuje, Antakalnio g. 14, nesustojo prie ,,Stop“ linijos, įvažiavo į reguliuojamÄ pėsčiųjų perėjÄ degant draudžiamam Å¡viesoforo signalui. Jam paskirta nuobauda – 70 eurų bauda (b. l. 8).

2. Nesutikdamas su nutarimu S. B. 2020 m. birželio 16 d. Policijos elektroninių paslaugų sistemoje pateikė skundÄ , kuriame nurodė, jog praneÅ¡imo apie paskirtÄ baudÄ už administracinį nusižengimÄ 2020 m. kovo 26 d. buvo neperskaitytas ir neįteiktas (VMI portalo duomenys), todėl praÅ¡o skirti jam pirminę 30 Eur baudÄ (b. l. 9). 2020 m. rugsėjo 30 d. S. B. teismui pateikė patikslintÄ skundÄ dėl priimto nutarimo, kuriuo praÅ¡o panaikinti nutarimÄ ir administracinio nusižengimo teisenÄ nutraukti.

Patikslintame skunde S. B. nurodo, jog 2019 m. liepos 25 d. iÅ¡ tiesų važiavo paimti žmonos E. B., kuri dirba (duomenys neskelbtini). Toje vietoje, Å¡alia Å¡viesoforu reguliuojamos pėsčiųjų perėjos, esančios Vilniuje, Antakalnio g. 14, ypač „piko“ metu, dažnai susidaro transporto spÅ«stys dėl už 60 m esančios Å¡viesoforu reguliuojamos sankryžos. Privažiavęs minimÄ perėjÄ toliau važiavo, kadangi Å¡viesoforo signalas buvo žalias, tačiau buvo intensyvus eismo srautas, formavosi spÅ«stis, dėl ko sulėtino greitį ir tikėjosi pervažiuoti pėsčiųjų perėjÄ dar degant žaliam Å¡viesoforo signalui, juo labiau, kad ir priekyje degė žalias Å¡viesoforo signalas.

Tačiau pėsčiųjų perėjÄ reguliuojantis Å¡viesoforas persijungę į raudonÄ Å¡viesoforo signalÄ ir jis nežymiai kirto „Stop“ linijÄ . Vadovaujantis Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 160 punktu – draudžiama įvažiuoti į važiojamųjų dalių sankirtÄ , jeigu joje ar už jos yra kliÅ«tis, kuri priverstų vairuotojÄ sustoti sankryžoje ir trukdyti kitų transporto priemonių eismui – nusprendė likti stovėti ten, kur buvo sustojęs dar degant žaliam Å¡viesoforo signalui, vos užvažiavęs ant „Stop“ linijos, tačiau neįvažiavęs į pėsčiųjų perėjÄ , pažymėtÄ punktyriniu žymėjimu.

Teigia, jog greičio matavimo priemonė užfiksavo jo automobilį stovintį ant „Stop“ linijos, o ne važiuojant per pėsčiųjų perėjÄ degant raudonam Å¡viesoforo signalui, todėl Institucija neteisingai traktavo surinktus įrodymus dėl įvykio faktinių aplinkybių. Panagrinėjus byloje esančiÄ greičio matavimo priemonės padarytÄ fotonuotraukÄ matyti, kad automobiliai nejuda, nes nuotraukos skiltyje „greitis“ nėra nurodyta jokia skaitinė reikÅ¡mė, taip pat atstumas tarp automobilių per mažas, kad jie saugiai judėtų.

Darytina iÅ¡vada, kad transporto priemonės stovi, o jis „Stop“ linijÄ kirto dar degant žaliam Å¡viesoforo signalui. Jo vairuojamas automobilis „Toyta Prius“ (v. n. (duomenys neskelbtini)) jau stovi ant „Stop“ linijos, nėra įvažiavęs į pėsčiųjų perėjÄ taip, kad trukdytų pėsčiųjų eismui. Taigi nėra padarytas KET 165 punkte numatytas pažeidimas. Stovėdamas nesudarė kitiems eismo dalyviams kliÅ«ties ar pavojingos situacijos, net jei Å¡iek tiek ir kirto linijÄ degant žaliam Å¡viesoforo signalui.

Pažeidimas pats savaime reikÅ¡mingas, kai pažeidžia saugomÄ gėrį. Å iuo atveju jis nevažiavo per perėjÄ , nesudarė kliÅ«ties, pavojaus, kuris galėjo kilti, todėl didesnė vertybė turėtų bÅ«ti faktas, jog liko stovėti (b. l. 32-33).

3. Institucija pateikė atsiliepimÄ Ä¯ skundÄ , kuriame nurodo, jog nėra pagrindo taikyti ANK 625 straipsnio nuostatų ir naikinti 2020 m. birželio 15 d. nutarimÄ (b. l. 28). 2020 m. spalio 8 d. pateiktame papildomame atsiliepime į skunde praÅ¡o S. B. skundo netenkinti ir nutarimÄ palikti nepakeistÄ . Nurodo, jog greičio matavimo priemonės fotonuotraukose matosi, kad automobilis juda. Pirmoje ir antroje nuotraukoje matosi, kad užfiksuotas automobilis pajudėjo. Toje atkarpoje, Antakalnio gatvėje, leistinas važiavimo greitis 50 km/h, automobilio „Toyota Prius“ (v. n. (duomenys neskelbtini)) užfiksuotas greitis 16 km/h, įvertinus 3 km/h paklaidÄ . Laikas nuo raudono Å¡viesoforo signalo įsijungimo iki fotografavimo momento – pirmoje nuotraukoje 26,48 s, o antroje nuotraukoje 27,48 s (b. l. 49-50).

4. PareiÅ¡kėjas S. B. apklausiamas teismo posėdžio metu savo pirminį ir patikslintÄ skundus palaikė. Dėl pirmojo skundo paaiÅ¡kino, jog apie siunčiamus laiÅ¡kus sužinojo tik tuomet, kai per elektroninių paslaugų portalÄ 2020 m. birželio 16 d. iÅ¡ VMI gavo praneÅ¡imÄ . Iki tol į jo nurodytÄ paÅ¡to adresÄ siunčiami procesiniai dokumentai keliavo į Å¡iukÅ¡lių dėžę, kadangi naudoja „Google“ paÅ¡to paslaugas ir informacijos labai daug. Dėl Å¡ios priežasties negalėjo laiku reaguoti į policijos nurodymus.

GalbÅ«t bÅ«tų sutikęs sumokėti pirminę maÅ¾Ä baudÄ , dėl to praÅ¡o, kad bÅ«tų atstatytas terminas pirminei baudai sumokėti. Dėl antro, patikslinto skundo, parodė, kad susipažinęs su atsiliepimu pateikė praÅ¡ymÄ policijai leisti susipažinti su bylos medžiaga. Pateiktoje medžiagoje buvo viena nuotrauka, kurioje nenurodytas greitis, todėl suprato, jog ten automobilis nejuda. Yra prieÅ¡taravimas tarp teismui pateiktų dviejų nuotraukų. Vienoje nuotraukoje yra minusiukai ir greitis 0, o antroje nuotraukoje greitis 19 km/h, todėl konstatuotina, kad greičio fiksavimo aparatas blogai veikia.

Turi bÅ«ti atvirkščiai, iÅ¡ pradžių 19 km/h, o paskui, po stabdymo, 0. Nors pateikti metrologiniai duomenys, kad aparatas tikrintas, bet kažkas su juo ne taip. Mano, kad tokių įrodymų nepakanka konstatuoti pažeidimÄ , kÄ nurodė policija atsiliepime. IÅ¡ vienos gautos nuotraukos negalėjo prisiminti, kas ten vyko, bet suprato, kad nebuvo važiuota per raudonÄ Å¡viesoforo signalÄ . Nėra linkęs daryti tokių grubių pažeidimų, kaip važiavimas per raudonÄ Å¡viesoforo signalÄ . Yra gavęs baudų už greičio virÅ¡ijimÄ , už neteisingÄ parkavimÄ si, kas mieste dažnai bÅ«na, bet už važiavimÄ per raudonÄ â€“ne.

Be to, policija galėjo iÅ¡kart pateikti visas nuotraukas susipažinimui. Prie pėsčiųjų perėjos stovėjo jo žmona, kurios jis atvažiavo paimti. Visuomet sustoja jos paimti už stotelės, todėl nebuvo pagrindo didinti greitį. Neturi polinkio didinti greitį, kad pravažiuotų per raudonÄ . Nebuvo reikalo taip greitinti, kadangi reikėjo paimti žmonÄ , jei prieÅ¡ Å¡viesoforÄ greitintų, paskui reikėtų staigiai stabdyti. Pačio fakto neginčija.

5. Posėdyje apklausta liudytoja K. S. parodė, kad priėmė nutarimÄ Å¡ioje byloje. Tokiose bylose greičio matavimo priemonė užfiksuoja, ar asmuo pravažiavo degant raudonam Å¡viesoforo signalui. Nuo matuoklio priklauso, kiek yra padaroma nuotraukų, kartais bÅ«na viena, kartais ir daugiau. Liudytojai parodžius byloje esančias nuotraukas (b. l. 51), liudytoja paaiÅ¡kino, jog pirmoje nuotraukoje tikriausiai užfiksuotas Å¡viesoforo signalas. Nuotraukose matomas judėjimas pagal laikÄ , greičiausiai S. B. norėdamas pravažiuoti pagreitino, todėl pirmoje nuotraukoje nėra užfiksuotas greitis, o antroje yra, iÅ¡ pradžių jis riedėjo savo greičiu, nevirÅ¡ydamas leistino greičio ir pamatęs, kad mirksi žalias Å¡viesoforo signalas, pagreitino.

Negali pasakyti, kokiu greičiu jis važiavo pirmoje nuotraukoje, pagal nuotraukÄ mano, kad S. B. jau matė, kad Å¡viesoforas mirksi. Pirmoje nuotraukoje nėra virÅ¡ytas greitis, antroje taip pat nėra virÅ¡ytas, bet jis jau užfiksuotas. Negali paaiÅ¡kinti, kodėl pirmoje nuotraukoje nesimato greičio, bÅ«na, kad nesimato, bet jie (pareigÅ«nai) nedetalizuoja, kaip viskas vyko. Yra taisyklėse paraÅ¡yta, kas leistina ir matosi, kaip važiavo, pagal tai ir suraÅ¡omas protokolas. Jeigu bÅ«na pažeidimas dėl virÅ¡yto leistino greičio, tai bÅ«na du pažeidimai, Å¡iuo atveju pažeidimas tik dėl važiavimo per raudonÄ Å¡viesoforo signalÄ .

Praktikoje dažniausios situacijos, jog padidina greitį norėdami pravažiuoti. S. B. buvo suraÅ¡ytas administracinio nusižengimo protokolas raÅ¡ytinio proceso tvarka, kadangi jis neatvyko į bylos nagrinėjimÄ . O kai susisiekė su juo telefonu, S. B. kaip ir sutiko dėl pažeidimo, tik prieÅ¡taravo dėl dokumentų neįteikimo, o po to nuomonė pasikeitė ir pradėjo aiÅ¡kintis dėl pačio pažeidimo. Nuotrauka daryta prieÅ¡ reguliuojamÄ pėsčiųjų perėjÄ . Aparatas fiksuoja pažeidimÄ , kad automobilis kerta „Stop“ linijÄ .

Pakanka, kad automobilio ratas užvažiuotų ant tos linijos. Dažnai iÅ¡kyla ginčytinų klausimų, kai sako, jog nepravažiavo per raudonÄ , bet tai traktuojama kaip įvažiavimas į reguliuojamÄ pėsčiųjų perėjÄ esant draudžiamam signalui. Reikalaujama sustoti prieÅ¡ „Stop“ linijÄ , nes kai užvažiuoja ant linijos – jau fiksuojamas pažeidimas. „Stop“ linija jau yra kaip perėjos dalis. Patys pareigÅ«nai pažeidimo nevertina, vadovaujasi tuo, kas yra pateikta, jie gauna jau suformuotÄ pažeidimÄ .

6. Posėdyje apklausta liudytoja E. B. parodė, kad įvykis galimai buvo 2019 m. liepos 25 d., apie 16.30 val. Gali bÅ«ti toks laikas, kadangi tokiu laiku baigia darbÄ ir vyras atvažiuoja jos paimti. Vyras jÄ paima už stotelės, tÄ dienÄ turbÅ«t buvo taip pat. Vyras sustoja jos paimti Å¡iek tiek toliau, nei sustoja troleibusai. Liudytojai parodžius nuotraukÄ (b. l.

51) nurodė, jog joje galimai matosi ji, tačiau nesimato stotelės, nes ji yra toliau. Nuotraukoje turbÅ«t matosi kaip ji pereina gatvę, sustoja, pažiÅ«ri, nes visada pažiÅ«ri, ar atvažiuoja, kartais palaukia ir tuomet eina, kur jÄ paima. Visuomet pereina gatvę ir eina už autobuso sustojimo, nes ten dažniausiai laukia vyras, jeigu bÅ«tų buvęs raudonas Å¡viesoforo signalas, vis tiek taip pat bÅ«tų ėjusi. Kartais bÅ«na kamščiai dideli, tai paeina pažiÅ«rėti, ar ten toliau yra, bet paėmimo vieta yra sutartinė.

Nepamena, jog vyras jÄ bÅ«tų paėmęs prie Å¡viesoforo, niekada nėra pastebėjusi, kad jis važiuotų per raudonÄ Å¡viesoforo signalÄ . VisÄ laikÄ taip pat bÅ«na, tÄ dienÄ nieko iÅ¡skirtinio nepamena. Nepamena, kad vyras bÅ«tų kada paėmęs jÄ prieÅ¡ Å¡viesoforÄ , visuomet paima toje pačioje vietoje. BÅ«na paeina ir į kitÄ pusę, jeigu kamÅ¡tis bÅ«na, tai gali visai toli stovėti. Paeina, pasižiÅ«rėti ar yra, ir tada eina. Skundas tenkintinas 7. Pagal ANK 617 straipsnio 1 dalį pareigÅ«nas, nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylÄ ne teismo tvarka, privalo nustatyti: ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar Å¡is asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar nėra ANK 591 straipsnyje nurodytų aplinkybių, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikÅ¡mės bylai teisingai iÅ¡nagrinėti.

Teismas, nagrinėdamas bylÄ dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ (ANK 641 str.).

8. ANK 417 straipsnio 4 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už važiavimÄ esant draudžiamam Å¡viesoforo signalui arba reguliuotojo gestui, nesustojimÄ prieÅ¡ pėsčiųjų perėjÄ , kai to reikalaujama pagal taisykles.

9. KET 165 punkte numatyta, jog esant draudžiamajam Å¡viesoforo ar reguliuotojo signalui, vairuotojas privalo sustoti prieÅ¡ kelio ženklÄ â€žStop“ linija“ ir (ar) „Stop“ linijÄ , o jeigu jų nėra, – prieÅ¡ Å¡viesoforÄ , kertamÄ ar prisijungiančiÄ važiuojamÄ jÄ dalį, pėsčiųjų perėjÄ taip, kad nekliudytų transporto ir pėsčiųjų eismui.

10. Å ioje byloje 2020 m. birželio 15 d. nutarimu S. B. nubaustas pagal ANK 417 straipsnio 4 dalį dėl to, kad jis 2019 m. liepos 25 d., 16.30 val., Vilniuje, Antakalnio g. 14, nesustojo prie „Stop“ linijos, įvažiavo į reguliuojamÄ pėsčiųjų perėjÄ degant draudžiamam Å¡viesoforo signalui. S. B. nesutinka su nutarime nurodytais faktais ir praÅ¡o panaikinti minėtÄ nutarimÄ , tvirtindamas, kad jis administracinio nusižengimo nepadarė.

11. PareiÅ¡kėjas skunde bei posėdžio metu parodė, kad kaip kiekvienÄ dienÄ važiavo iÅ¡ darbo paimti savo žmonos. Visuomet jÄ paima už Å¡viesoforo esančios stotelės pabaigoje. Toje vietoje, ypač „piko“ metu, formuojasi spÅ«stys, šį kartÄ buvo taip pat. Nurodė, jog iÅ¡ byloje esančių nuotraukų matyti, kad vienoje nuotraukoje nėra nurodytas greitis, o kitoje rodo 19 km/h greitį. Žino, jog tikrai nepravažiavo per raudonÄ Å¡viesoforo signalÄ , nėra linkęs daryti tokių grubių pažeidimų, mano, kad kažkas negerai su fiksuojančiu aparatu. Neturėjo tikslo prieÅ¡ Å¡viesoforÄ greitėti, kadangi po to bÅ«tų reikėję staigiai stabdyti, kad paimti žmonÄ . Jis nežymiai kirto „Stop“ linijÄ , tačiau sustojęs nekliudė nei kitoms transporto priemonėms, nei pėstiesiems.

12. Posėdžio metu apklausta liudytoja E. B. patvirtino administracinėn atsakomybėn patraukto S. B. parodymus. Teigė, jog jos vyras visuomet po darbo jÄ paima toje pačioje vietoje, stotelės gale, kuri yra už Å¡viesoforo, nepamena, jog bÅ«tų kada nors paėmęs kitur. Taip pat nėra pastebėjusi, jog kada nors jos vyras bÅ«tų pravažiavęs degant raudonam Å¡viesoforo signalui. Nors Å¡i liudytoja yra S. B. žmona, tačiau teismas neturi pagrindo abejoti jos parodymais, kadangi ji buvo teismo posėdyje apklausta įspėta dėl atsakomybės už žinomai melagingų parodymų davimÄ .

13. Apklausiama liudytoja K. S., kuri priėmė nutarimÄ S. B. nubausti, posėdžio metu parodė, jog dirbant gauna duomenis, jog yra fiksuotas pažeidimas, tačiau nedetalizuoja, kaip ir kokiu bÅ«du jis įvyko. IÅ¡ byloje esančių nuotraukų matyti, jog pirmoje nuotraukoje nėra užfiksuotas greitis ir ji negali paaiÅ¡kinti kodėl, bet jis tikrai nebuvo virÅ¡ytas, kadangi nėra fiksuoto tokio pažeidimo. Pirmoje nuotraukoje tikriausiai yra užfiksuotas raudono Å¡viesoforo signalas. Mano, jog S. B. pamatęs, jog mirksi žalias Å¡viesoforo signalas, padidino greitį norėdamas pravažiuoti, todėl antroje nuotraukoje jau buvo užfiksuotas greitis.

Praktikoje taip dažniausiai pasitaiko, jog padidina greitį norėdami pravažiuoti. Teismas vertina, jog tokie liudytojos parodymais nepagrindžia S. B. kaltės, kadangi, kaip ji pati nurodė, gavus duomenis apie pažeidimÄ nėra vertinamas kaip įvyko pažeidimas, tiesiog žiÅ«rima į faktÄ . Ji nurodė, kaip dažniausiai bÅ«na praktikoje, tačiau nesigilino į konkrečiÄ situacijÄ , juo labiau, kad ir byla buvo iÅ¡nagrinėtina raÅ¡ytinio proceso tvarka, neiÅ¡klausius pareiÅ¡kėjo paaiÅ¡kinimų.

14. IÅ¡ byloje esančių nuotraukų matyti, jog S. B. vairuojamas automobilis „Toyota Prius“ (v. n. (duomenys neskelbtini)) iÅ¡ tiesų yra kirtęs „Stop“ linijÄ , to neginčija ir pats S. B., bei kad jo greitis antroje nuotraukoje po paklaidos yra 16 km/h (b. l. 51). Kadangi pirmoje nuotraukoje nėra nurodytas greitis, teismas negali nustatyti, ar automobilis tuo metu lėtėjo ar ne, visgi taigi teismas negali paneigti S. B. parodymų, jog jis tuo metu lėtėjo, o ne prieÅ¡ingai, nei teigia liudytoja K.

S., jis didino greitį, kad pravažiuoti Å¡viesoforÄ , nes leistinas greitis Å¡ioje vietoje yra 50 km/h, o užfiksuotas kirtus „Stop“ linijÄ â€“ 16 km/h. Tokį teismo įsitikinimÄ taip pat stiprina antroje nuotraukoje užfiksuotas 16 km/h greitis (po paklaidos), kuriam esant galima greitai sustabdyti automobilį. Be to, iÅ¡ nuotraukų taip pat matyti, jog tarp pirmos ir antros nuotraukos yra 1 s skirtumas ir per šį laikÄ automobilis tik nežymiai pajudėjo į priekį, kas leidžia teigti, jog S. B. iÅ¡ tiesų nedidino greičio, o lėtėjo.

Taip pat teismas atkreipia dėmesį, jog, iÅ¡ pateiktos nuotraukos matyti, kad toje vietoje be S. B. vairuojamo automobilio yra dar du kiti automobiliai taip pat pravažiavę „Stop“ linijÄ , kas leidžia teismui tikėti S. B. versija, jog tuo metu iÅ¡ tiesų buvo intensyvus eismas.

15. Kaip minėta, S. B. iÅ¡ tiesų buvo pravažiavęs „Stop“ linijÄ , tačiau jo teigimu jis sustojo taip, kad netrukdytų kitų automobilių ir pėsčiųjų eismui. Teismas negali paneigti tokios pareiÅ¡kėjo versijos, pažeidimas, už kurį jis yra nubaustas, negali bÅ«ti vertinamas formaliai. Pagal ANK 5 straipsnio 1 dalį administracinis nusižengimas yra Å¡iame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį nustatyta administracinė nuobauda, požymius. Taigi, tam kad asmeniui kiltų administracinė atsakomybė, jo padaryta veika turi ne tik atitikti ANK numatytÄ administracinio nusižengimo sudėtį, tačiau taip pat ir bÅ«ti pavojinga.

16. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad administracinio nusižengimo pavojingumas skiriasi nuo nusikalstamos veikos pavojingumo ir negali būti su juo tapatinamas. Nusikalstama veika paprastai pasižymi didesniu nei administracinis nusižengimas pavojingumo laipsniu ir pobūdžiu ir tai yra vienas iš pagrindinių kriterijų atskiriant šiuos skirtingus teisės pažeidimus. Tačiau tai nereiškia, kad administraciniam nusižengimui neturi būti būdingas atitinkamas pavojingumo laipsnis ir pobūdis.

Tiek administracinės atsakomybės paskirtis, tiek ir bendrieji teisės principai, įtvirtinti demokratinių teisinių valstybių jurisprudencijoje, suponuoja tai, kad negalimas tokios teisinės praktikos formavimas, kai asmens elgesys, tik formaliai atitinkantis administracinio nusižengimo požymį, nesant jo pavojingumui, vertinamas kaip atitinkamo administracinio nusižengimo padarymas. Sprendžiant, ar asmens veika yra pasiekusi administraciniam nusižengimui bÅ«dingÄ pavojingumÄ , atsižvelgiama į tokios veikos objektyviuosius (jos mastÄ , pobÅ«dį, padarinius, grėsmę saugomiems teisiniams gėriams ir pan.), subjektyviuosius (kaltės laipsnį, tyčios kryptingumÄ , veikos motyvus, tikslus, asmens socialinę brandÄ ir pan.) požymius.

Šiuo atveju gali būti vertinama ir pati situacija, kuriai esant buvo padaryta veika (Lietuvos aukščiausiojo teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-26-895/2019).

17. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas vertina, jog S. B. veika formaliai atitinkanti ANK 417 straipsnio 4 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo sudėtį, tačiau Å¡i veika, pagal savo objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius, atsižvelgiant į jos padarymo situacijÄ , kai jis sustojo sankryžoje nežymiai kirtęs „Stop“ linijÄ netrukdydamas kitiems eismo dalyviams, nepasižymi administraciniam teisės nusižengimui bÅ«dingu pavojingumu, todėl nutarimas naikintinas ir administracinio nusižengimo teisena S. B. nutrauktina.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 641 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 646 straipsniu, n u t a r i a : panaikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus PaieÅ¡kos poskyrio 2020 m. birželio 15 d. nutarimÄ Nr. 10-ANR_N-12570-2020 ir administracinio nusižengimo teisenÄ S. B. dėl administracinio nusižengimo, nustatyto ANK 417 straipsnio 4 dalyje, nutraukti. Nutarimas per dvideÅ¡imt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali bÅ«ti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundÄ paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ .

Teisėja Dalia Ulianskaitė-Zabulionienė