2017-02-22 Nr. AB-4373-3-61-3-01596-2016-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. TA-9-502/2017

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01596-2016-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 43.8.2; 59.1.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2017 m. vasario 22 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (pranešėjas), Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas) ir Virginijos Volskienės, teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo pareiškėjo K. R. prašymą atnaujinti apeliacinio skundo padavimo terminą ir apeliacinio skundo dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. spalio 19 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo K. R. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kalėjimų departamentui prie Teisingumo ministerijos dėl neturtinės žalos atlyginimo, priėmimo klausimą.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėjas K. R. kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašė priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo (toliau – ir Lukiškių TI-K), 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą bei įpareigoti atsakovą nedelsiant nutraukti kankinantį ir žeminantį elgesį, perkelti pareiškėją į gyvenamąją patalpą, kurioje pareiškėjui priklausytų ne mažiau kaip 4 kv. m atskaičiavus tualeto, prausyklos ir baldų užimamą plotą, o taip pat pagerinti iki Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnio reikalavimų visas kitas sąlygas, aprašytas skunde.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. spalio 19 d. sprendimu pareiškėjo K. R. skundą tenkino iš dalies ir priteisė pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K, 400 Eur neturtinei žalai atlyginti. Kitą skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą.

Pareiškėjas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui 2016 m. gruodžio 12 d. (pagal spaudą ant voko) išsiuntė apeliacinį skundą bei prašymą atnaujinti terminą apeliaciniam skundui paduoti. Prašyme nurodo, kad 2016 m. spalio 27 d. atvykus iš Laisvės atėmimo vietų ligoninės, jam buvo įteiktas teismo sprendimas, su kuriuo pareiškėjas susipažino nepilnai, perskaitė tik jo dalį, kurioje jam priteistas neturtinės žalos atlyginimas. Kadangi pareiškėjas buvo grįžęs po etapo, teismo sprendimas dingo, kurio jis iki šiol neranda. Dėl susiklosčiusių aplinkybių prašo atnaujinti terminą apeliaciniam skundui paduoti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

II. Pareiškėjo prašymas dėl apeliacinio skundo padavimo termino atnaujinimo išnagrinėtas vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymu (toliau – ir ABTĮ), įsigaliojusiu 2016 m. liepos 1 d. (2016 m. birželio 2 d. įstatymo Nr. XII-2399 8 str. 1 d.).

ABTĮ 132 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apygardų administracinių teismų sprendimai, priimti nagrinėjant bylas pirmąja instancija, apeliacine tvarka per vieną mėnesį nuo sprendimo paskelbimo gali būti skundžiami Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad praleidus terminą apeliaciniam skundui paduoti, apelianto prašymu apeliacinis teismas skundo padavimo terminą gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties.

Svarbiomis termino praleidimo priežastimis teismų praktikoje laikytinos tik objektyvios, nuo asmens valios nepriklausiusios aplinkybės, kurios sutrukdė jam laiku kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo. Įstatymų nustatyta tvarka apriboti skundų padavimo terminai, inter alia, yra susiję su teisinio saugumo principo įgyvendinimu, jais siekiama užtikrinti, kad asmenys, manantys, jog jų teisės buvo pažeistos, turėtų ne tik teisę jas ginti, bet ir pareigą tai daryti per protingą ir pagrįstą laiko tarpą.

Termino atnaujinimas yra teismo teisė, bet ne pareiga, todėl teismo diskrecijai palikta spręsti, kokias priežastis pripažinti svarbiomis, kokias – nesvarbiomis, atsižvelgiant į faktines konkrečios bylos aplinkybes bei suformuotą teismų praktiką. Spręsdamas, ar termino skundui paduoti praleidimo priežastys yra svarbios, teismas vertina, ar minėtos aplinkybės galėjo užkirsti kelią asmeniui laiku ir tinkamai realizuoti šią teisę (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. lapkričio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS6-601/2006, 2006 m. birželio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS6-247/2006, 2006 m. birželio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS6-208/2006).

Kaip minėta, administracinių bylų nagrinėjimą reglamentuojantis įstatymas apeliacinio skundo padavimo teismui termino eigos pradžią tiesiogiai sieja su pirmosios instancijos teismo sprendimo paskelbimo momentu. ABTĮ nėra įtvirtinta galimybė pradėti skaičiuoti apeliacinio skundo padavimo teismui termino pradžią ne nuo nurodyto momento. Todėl ABTĮ 132 straipsnio 1 dalyje numatytas vieno mėnesio terminas apeliaciniam skundui paduoti turi būti skaičiuojamas nuo teismo sprendimo paskelbimo dienos, nepriklausomai nuo to, kada jis buvo šaliai įteiktas.

Nagrinėjamu atveju Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas buvo paskelbtas 2016 m. spalio 19 d., todėl terminas šiam sprendimui apskųsti baigėsi 2016 m. lapkričio 19 d. Pareiškėjas apeliacinį skundą Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui išsiuntė 2016 m. gruodžio 12 d., t. y. akivaizdžiai praleidęs apeliacinio skundo padavimo terminą.

Pareiškėjas, kaip minėta, terminą apeliaciniam skundui paduoti atnaujinti prašo motyvuodamas tuo, kad susipažino tik su dalimi teismo sprendimo, o vėliau sprendimas dingo, todėl dėl susiklosčiusių aplinkybių negalėjo laiku apskųsti teismo sprendimą.

Teisėjų kolegija pažymi, kad administracinių teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog aplinkybė, kad laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo teismo sprendimą gauna jau prasidėjus apeliacinio skundo padavimo terminui, nors ir sutrumpino laiką apeliacinio skundo parengimui bei padavimui, vis dėlto pati savaime negali būti pagrindas atnaujinti apeliacinio skundo padavimo terminą, nes net ir sutrumpėjus apeliacinio skundo padavimo termino laikui, kurį pareiškėjas galėjo išnaudoti apeliacinio skundo parengimui ir padavimui, pareiškėjui vis tiek dar buvo likę pakankamai laiko, kad būtų galima suspėti parengti ir paduoti apeliacinį skundą per įstatymo nustatytą terminą (žr., pvz., LVAT 2013 m. gegužės 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. TA858-41/2013).

Bylos medžiaga nustatyta, kad teismo sprendimas pareiškėjui išsiųstas 2016 m. spalio 19 d., o įteiktas – 2016 m. spalio 28 d. Kaip prašyme atnaujinti terminą teigia pareiškėjas, jis su teismo sprendimo dalimi susipažino, o vėliau sprendimas dingo, tačiau šioms aplinkybėms pagrįsti pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų. Byloje duomenų apie tai, kad pareiškėjas kreipėsi į teismą su prašymu pakartotinai išduoti sprendimo kopiją, taip pat, kad sprendimo kopija jam nebuvo išduota, nėra, jų nenurodo ir pareiškėjas. Netinkamas savo teisių realizavimas, priklausantis nuo paties pareiškėjo valios, nėra svarbi priežastis, dėl kurios turėtų būti atnaujintas terminas. Nagrinėjamu atveju taip pat atsižvelgtina ir į tai, jog ginčijamame teismo sprendime buvo aiškiai nurodyta, per kiek laiko jis gali būti skundžiamas.

Kartu teisėjų kolegija pastebi, jog apeliacinio skundo padavimo terminas praleistas ženkliai, kadangi apeliacinis skundas teismui išsiųstas praėjus daugiau nei trims savaitėms po termino apeliaciniam skundui paduoti. Toks ženklus termino praleidimas neatitinka operatyvumo, rūpestingumo ir atidumo standartų, kurie taip pat aktualūs sprendžiant dėl praleisto termino atnaujinimo galimybės (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS442-4/2012, 2012 m. vasario 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA146-18/2012, 2011 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-657/2011, 2016 m. lapkričio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-131-525/2016 ir kt.).

Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjas pats pasirinko savo elgesio variantą, todėl apeliacinio skundo padavimo terminą praleido dėl subjektyvių, nuo jo valios ir veiksmų (neveikimo) priklausiusių priežasčių, kurios negali būti pripažintos svarbiomis ABTĮ 132 straipsnio 2 dalies taikymo kontekste. Šiuo konkrečiu atveju taip pat nėra jokio objektyvaus pagrindo vertinti pareiškėjo procesinę padėtį kitaip ir suteikti jam daugiau teisių bei privilegijų vien dėl to, kad jis atlieka laisvės atėmimo bausmę. Priešingu atveju tai suponuotų nepagrįstą asmenų lygybės įstatymui ir teismui principo pažeidimą. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo prašymas atnaujinti apeliacinio skundo padavimo terminą netenkinamas ir jo apeliacinį skundą atsisakytina priimti (ABTĮ 138 straipsnio 3 dalies 1 punktas).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 132 straipsnio 2 dalimi, 138 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo K. R. prašymo atnaujinti terminą apeliaciniam skundui dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. spalio 19 d. sprendimo paduoti netenkinti.

Atsisakyti priimti pareiškėjo K. R. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. spalio 19 d. sprendimo ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Artūras Drigotas Dainius Raižys Virginija Volskienė