5cfeffa0-20fe-40d9-b717-27ca9c4ffbf2 · Marijampolės apylinkės teismas

Civilinė byla NrBaudžiamoji byla Nr. 1-72-876/2018Teisminio proceso Nr. 1-03-2-00290-2017-7Procesinio sprendimo kategorijos: 22.1.1; 2.3.6.4.2; 2.3.6.4.4(S) MARIJAMPOLĖS APYLINKĖS TEISMAS N U O S P R E N D I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. kovo 2 d.Å akiai Marijampolės apylinkės teismo Å akių rÅ«mų teisėja Judita Sungailaitė,sekretoriaujant Eglei Kukienei, dalyvaujant prokurorei S. K., kaltinamajam T. K., jo gynėjui advokato padėjėjui V. B., vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje T.

K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, turintis aukÅ¡tÄ jį iÅ¡silavinimÄ , bÅ«damas T. K. individualios įmonės savininku, deklaruotos gyvenamosios vietos adresas: (duomenys neskelbtini), gyvenantis adresu: (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 253 straipsnio 1 dalies, padarymu. Teismas n u s t a t ė :                                                          T.

K. 2017 m. sausio 19 d. Å akių rajono apylinkės teisme teisiamojo posėdžio metu, apklausiamas liudytoju administracinio nusižengimo byloje Nr. A2.6.-15-829/2017, bÅ«damas pasiraÅ¡ytinai įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės, numatytos pagal BK 235 straipsnį, už žinomai melagingų parodymų davimÄ , turėdamas tikslÄ padėti administracinėn atsakomybėn traukiamam M. K. iÅ¡vengti administracinės atsakomybės, melagingai parodė, kad 2016 m. spalio 15 d., apie 15.00 val., jis vairavo M.

K. priklausantį automobilį „Audi A4“, kurį paėmė nieko apie tai nepranešęs automobilio savininkui, nuvažiuoti į miestÄ , tačiau automobiliu apsisukinėjant neplačiame kelyje, automobilio galinį ratÄ Ä¯nešė į duobę dėl ko nepavyko iÅ¡ jos iÅ¡važiuoti, kai įsiteisėjusia 2017 m. vasario 9 d. Å akių rajono apylinkės teismo nutartimi nustatyta, kad M. K. 2016 m. spalio 15 d., apie 13 val. 40 min., vairavo transporto priemonę „Audi A4“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) bÅ«damas neblaivus, nepateikė galiojančio vairuotojo pažymėjimo bei nuvažiavo nuo kelio ne tam skirtoje vietoje, tai yra padarė administracinės teisės pažeidimus numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisių pažeidimo kodekso (toliau – ATPK) 126 straipsnio 4 dalyje, 124-1 straipsnio 8 dalyje.

T. K. dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos, numatytos BK 235 straipsnio 1 dalyje, įvykdymo kaltu neprisipažino ir teismo posėdžio metu nurodė, kad tÄ dienÄ iÅ¡važiavo su automobiliu iÅ¡ kiemo, pasuko į deÅ¡inę pusę, važiavo link Å akių miesto centro, pavažiavus 100 metrų prisiminė, kad kažkÄ pamirÅ¡o ir bandė apsisukti. Sukdamasis atbulas galiniu deÅ¡iniu ratu įvažiavo į kanalÄ , bandė iÅ¡važiuoti, tada ir priekį įnešė, automobilis sustojo kreivai.

Apsisukinėjo atbulas, sukosi ant pagrindinės gatvės, sustojo deÅ¡iniame kelkraÅ¡tyje. Atbulas sukosi į kairę, tačiau nebaigė manevro, nes deÅ¡inys galinis ratas įkrito į kanalÄ ir sustojo griovyje. Bandė iÅ¡važiuoti, tačiau nepavyko. Tada paskambino tėvui ir paprašė, kad atvažiuotų padėti iÅ¡tempti automobilį. Tėvas sakė, kad nežino, kur atvažiuoti, todėl jis pasakė, kad ateis ant pagrindinės gatvės Å akiai-Kaunas. Jis išėjo, pasitikti tėvo, įsėdo pas šį į automobilį ir grįžo atgal iki įvykio vietos.

Ten jau buvo policijos pareigÅ«nai, kurie kažkÄ rašė. Su vieno pareigÅ«no pagalba iÅ¡traukė automobilį iÅ¡ griovio ir nuvarė jį į kiemÄ pas M. K.. Jam pasakė, kad matė liudytojai, jog M. K. sėdėjo už vairo ir kažkÄ darė, gazavo, kÅ«rė. Paklausė, kas bus vairuotojui ir jam pasakė, kad M. K. buvo girtas, todėl jam bus teismo procesas. Pažymėjo, kad po įvykio jam M. K. skambino ir klausė, kur jis yra. M. K. sakė, kad nori automobilį nuvežti, kad jis greičiau pasirodytų, jog automobilio nenutemtų, kad bÅ«tų blaivus vairuotojas.

Savo tėvo laukė gal pusvalandį. Pagrindinė gatvė yra gal už pusės kilometro, apie pusę valandos ėjo. Negali pasakyti, kaip M. K. atsirado automobilyje. Mano, kad gal išėjęs pamatė automobilį griovyje, nes ten už 100 metro buvo. Patikslino, kad kai atvažiavo į įvykio vietÄ , M. K. sakė, kad atvažiavo policija ir reikia iÅ¡temti automobilį, jog reikia blaivaus žmogaus. Jis tuo metu nepasakė, kad įvažiavo į griovį, tik vėliau pasakė, kai jie viskÄ iÅ¡siaiÅ¡kino.

Pirmiausiai buvo kalba, ar galima iÅ¡temti automobilį, jie viskÄ sutvarkė, iÅ¡tempė, automobilį nuvarė į kiemÄ ir pastatė. Jam pasakė, kad yra liudytojai, kurie matė, kad M. K. sėdėjo prie vairo. Pažymėjo, kad niekas jo neklausė, kas vairavo automobilį. Jis tik paskui suprato, kai jam pasakė, kad M. K. kaltina, jog Å¡is vairavo. Jis sakė, kad M. K. nevairavo, o tik sėdėjo. Liudytojai M. K. matė tik sėdintį automobilyje. Su M. K. jį sieja giminystės ryÅ¡iai, jis yra jo žmonos brolis.

Pažymėjo, kad kai davė parodymus administracinių nusižengimų byloje, netvirtino, kad vietoje M. K. vairavo. Liudytojai teigia, kad M. K. sėdėjo automobilyje, tačiau iki to įvykio, teigia, kad automobilį vairavo jis. Patvirtino, kad automobilis priklauso M. K., o jis jį pasiėmė nesiklausęs. Automobilis stovėjo kieme, raktai buvo viduje. Pas juos yra toks susitarimas, jog be atskiro pasiklausimo, jis gali pasiimti M. K. automobilį, o M. K. gali pasiimti jo automobilį, kai reikia kur važiuoti.

PrieÅ¡ įvykį buvo pas M. K., kadangi jam reikėjo iÅ¡važiuoti, tai pasiėmė automobilį ir iÅ¡važiavo. Neprisimena, ar turėjo galimybę su savo transporto priemone važiuoti tÄ dienÄ . Patvirtino, kad įvykio metu buvo blaivus. Liudytojas M. K. atsisakė duoti parodymus pagal BPK 80 straipsnio punktÄ . Liudytoja R. S. teismo posėdžio metu nurodė, kad atsimena, jog buvo gautas iÅ¡kvietimas dėl automobilio nuvažiavusio nuo kelio. Atvykus į įvykio vietÄ , automobilis buvo vienas, buvo liudytojų, kurie matė įvykį, kas važiavo.

Pabendravo su tais liudytojais. Tada nuėjo iki namo, prie kurio rado vairuotojÄ . Asmuo teigė, kad vairavo darbininkai, kad jis pats nevairavo automobilio, o vairavo namo remontus atlikę darbuotojai. Toliau nuo automobilio stovėjo gyventojai, kurie matė įvykį ir nurodė, kad galimai vairavo M. K.. Vėliau atvyko kaltinamasis T. K.. Negali nurodyti, ar kaltinamasis atvyko vienas. M. K. teigė, kad vairavo darbininkai, jie prašė pakviesti tuos darbininkus, bet jų neatsirado tuo momentu. Negalėjo nurodyti, kas konkrečiai iÅ¡ darbininkų vairavo.

Nurodė, kad kaltinamasis atvažiavo su automobiliu, tačiau ar su juo dar kas nors buvo, nematė. ProtokolÄ M. K. surašė kolega. Teismo posėdžio metu pagarsinti liudytojos R. S. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kuriuose ji nurodė, kad 2016 metų rudenį, tikslios datos neprisimena, tačiau atsimena, kad tÄ dienÄ buvo tarnyboje kartu su kolega G. B., kai iÅ¡ Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato budėtojo gavo praneÅ¡imÄ apie tai, kad Girėnų kaime, DzÅ«kų gatvėje, nuo kelio važiuojamosios dalies yra nuvažiavęs automobilis, kurį galimai vairavo neblaivus vairuotojas.

Reaguodami į įvykį, tarnybiniu automobiliu nuvažiavo į įvykio vietÄ , esančiÄ Girėnų kaime, DzÅ«kų gatvėje, tačiau kuriuo keliu važiavo į įvykio vietÄ , neprisimena. Atvažiavus į įvykio vietÄ , ji pamatė nuo kelio važiuojamosios dalies nuvažiavusį automobilį „Audi A6“, sidabrinės spalvos, valstybinio numerio neatsimena. Automobilio deÅ¡inės pusės priekinis ir galinis ratai buvo nuslydę nuo kelio važiuojamosios dalies, o kairės automobilio pusės ratai buvo ant kelio važiuojamosios dalies.

Kelias buvo neasfaltuotas, tai - žvyrkelis. Minėtame automobilyje niekas nesėdėjo, tačiau Å¡alia automobilio buvo pranešėjas, kurio pavardė lyg K., kuris nurodė, kad automobilį vairavęs asmuo nuėjo į gyvenamÄ jį namÄ , kuris nuo įvykio vietos yra maždaug už 50 metrų. Ji su kolega nuėjo į pranešėjo nurodyto namo kiemÄ , kuriame buvo asmuo galimai vairavęs automobilį „Audi A6“. Buvo nustatyta, kad tai M. K., kuris nurodė, kad jam priklausantį automobilį „Audi A6“, vairavo darbininkai, o ne jis.

M. K. teigė, kad jis tik pamatęs savo automobilį nuvažiavusį nuo kelio, norėjo jį iÅ¡ ten patraukti. M. K. alkotesteriu buvo nustatytas girtumas, todėl jam buvo nurodyta surasti blaivų vairuotojÄ automobilio perdavimui, kitu atveju automobilis bÅ«tų priverstinai nuvežtas į automobilių saugojimo aikÅ¡telę. Tada M. K. kažkam paskambino. Buvo pildomi reikiami dokumentai apie padarytÄ pažeidimÄ , kai į įvykio vietÄ atvažiavo vyras, kaip ji suprato, vyras atvyko kaip blaivus vairuotojas, kuriam buvo perduotas automobilis.

Minėto vyro, ji nepažįsta, žino jį tik iÅ¡ matymo. Su minėtu vyru daugiau bendravo kolega. Vyras apie tai, kad bÅ«tų vairavęs M. K. priklausantį automobilį ir juo nuvažiavęs nuo kelio, nieko nesakė. Jam tiesiog buvo perduotas automobilis, kaip blaiviam vairuotojui. Ar minėtas vyras atvažiavo vienas, ar su juo buvo daugiau asmenų, ji nežino, nes nematė (b. l. 60).Liudytoja R. S. patvirtino, kad ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai yra teisingi. Pažymėjo, kad neatsimena, ar atvažiavęs kaltinamasis kažkÄ sakė.

Nurodė, kad nekalbėjo su kaltinamuoju įvykio vietoje.Liudytojas G. B. teismo posėdžio metu nurodė, kad 2016 m. rudenį dirbo su kolege ir gavo praneÅ¡imÄ , kad nuo kelio nuvažiavęs automobilis, jog girtas vairuotojas važiavo. Nuvykę į įvykio vietÄ rado Å¡alia vaikÅ¡tinėjantį vairuotojÄ , suformino įvykį. Kiek atsimena, tai vairavo M. K., buvo liudytojas, kuris matė, kaip Å¡is vairavo, kaip važiavo. Dėl to nustatė M. K., kaip vairuotojÄ ir surašė protokolÄ . Po to atvažiavo kaltinamasis, kuriam jie perdavė automobilį.

Kaltinamajam paskambino M. K., nes jiems reikėjo perduoti automobilį blaiviam vairuotojui. Negali pasakyti, kiek reikėjo laukti, kol atvyks kaltinamasis. Jie pasiÅ«lė susirasti blaivų vairuotojÄ , tai M. K. ir susirado T. K.. Negali pasakyti, ar kaltinamasis vienas atvažiavo. Ä®vykio liudytojas matė, kad M. K. buvo užsikÅ«ręs automobilį, bandė iÅ¡važiuoti. Pirmyn - atgal judėjo. Patikslino, kad M. K. paskambino T. K. ir Å¡is atvažiavo su automobiliu. Jie T. K. perdavė automobilį, todėl jie taip ir suprato, kad tai yra iÅ¡kviestas blaivus vairuotojas.

T. K. atvažiavo ir sutiko, kad automobilis jam bÅ«tų perduotas. KaltinamÄ jį pirmÄ kartÄ pamatė, kai Å¡is atvyko į įvykio vietÄ . Pažymėjo, kad kai jie atvažiavo automobilis buvo griovyje, liudytojas ir vairuotojas vaikščiojo Å¡alia ant kelio. Gali bÅ«ti, jog vairuotojas sakė, kad bandė iÅ¡varyti automobilį, tačiau tiksliai neprisimena. Teismo posėdžio metu pagarsinti liudytojo G. B. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kuriuose jis nurodė, kad 2016 m. spalio 15 d., jam dirbant Marijampolės apskrities VPK Å akių rajono PK VieÅ¡osios policijos skyriaus Patrulio bÅ«rio vyriausiuoju patruliu kartu su kolege R.

S., iÅ¡ budėtojo gavo praneÅ¡imÄ , kad (duomenys neskelbtini), nuo kelio važiuojamosios dalies yra nuvažiavęs automobilis „Audi“, kurį galimai vairavo neblaivus vairuotojas. Reaguojant į įvykio vietÄ važiavo trumpiausiu keliu, tačiau kuriuo neatsimena. Kiek pamena, lyg nevažiavo pagrindine Å akių miesto gatve, tai yra V. Kudirkos gatve. Nuvažiavus į įvykio vietÄ pamatė, kad DzÅ«kų gatvėje, kelio deÅ¡inėje pusėje, nuo kelio yra nuvažiavęs automobilis „Audi A6“, sidabrinės spalvos, valstybinių numerių neprisimena.

Automobilio viduje nieko nebuvo, tačiau Å¡alia automobilio stovėjo pranešėjas, kuris nurodė, kad automobilį vairavo jo kaimynas, kaip paaiÅ¡kėjo, tai buvo M. K., kuris taip pat buvo Å¡alia automobilio, nes pranešėjas jį buvo sulaikęs. Kitų paÅ¡alinių asmenų daugiau nebuvo. Tada jis su kolege alkotesteriu nustatė M. K. girtumÄ ir pasakė, kad automobilį reikia perduoti blaiviam vairuotojui, kitu atveju automobilis bus priverstinai nuvežtas į automobilių saugojimo aikÅ¡telę. Tada M.

K. telefonu kažkam paskambino, tačiau kam jis nežino. Po kurio laiko, atvyko T. K., kaip blaivus vairuotojas, kuriam buvo perduotas automobilis „Audi A6“. T. K. apie tai, kad jis vairavo automobilį „Audi A6“ ir nuvažiavo nuo kelio važiuojamosios dalies, jam nieko nesakė, jis T. K. taip pat nieko neklausė, tik perdavė automobilį kaip blaiviam vairuotojui. Ar T. K. į įvykio vienÄ atvažiavo vienas ar su juo buvo dar kitų asmenų, jis nežino, nes neprisimena (b. l. 57-58).Liudytojas G.

B. patvirtino, kad ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai yra teisingi. Pažymėjo, kad atvykęs kaltinamasis nekalbėjo apie tai, jog jis vairavo automobilį. Liudytojai parodė M. K., tačiau jis nenorėjo prisipažinti, kad vairavo.Liudytojas P. K. teismo posėdžio metu nurodė, kad 2016 m. spalio 15 d. apie pietus važiavo pas senelį, kuris gyvena (duomenys neskelbtini). Įsukdamas į gatvę, pamatė, kad dešinėje pusėje griovyje stovi sidabrinės spalvos „Audi“ markės automobilis.

Pravažiavus pamatė, kad automobilyje sėdi vairuotojas, nesustojo, nuvažiavo pas tėvukÄ Ä¯ kiemÄ . Tada pagalvojo, kad gal reikia žmogui pagalbos, todėl jis su tėvuku nuėjo link to automobilio. Matė, kad automobilis pasikabinęs ant dugno, kad vairuotojas bando iÅ¡važiuoti, automobilio variklio garsas buvo. Jie priėjo prie automobilio, tada vairuotojas iÅ¡lipo. Vairuotojas buvo M. K.. Iki to įvykio jis M. K. nepažinojo, dabar tik iÅ¡ matymo žino. Asmuo paprašė, kad galbÅ«t padėtų jį iÅ¡traukti, tačiau jis iÅ¡ karto pamatė, kad vairuotojas neblaivus, todėl paskambino policijai.

Jis neklausė, kaip atsirado griovyje. M. K. nuėjo link namų, jis dar kartÄ paskambino bendruoju pagalbos telefonu, paaiÅ¡kino situacijÄ , palaukė prie kiemo. Tada atvažiavo policija. Jis negali pasakyti, ar M. K. turėjo raktelius. Kai ėjo link jo, automobilio variklis buvo užvestas. Kai vairuotojas iÅ¡lipo, automobilio raktelių nematė. Atvažiavo policija, patikrino blaivumÄ , iÅ¡ jo paėmė paaiÅ¡kinimÄ , ant kurio pasirašė ir iÅ¡važiavo. Jokių daugiau žmonių prie automobilio nematė, buvo tik vairuotojas ir jo tėvukas.

Nurodė, kad davė paaiÅ¡kinimÄ policijos automobilyje ir iÅ¡važiavo namo. Patikslino, kad pirmiausiai automobilį pamatė, kai įvažiavo į gatvę, nes pirma gatvė yra DzÅ«kų, tada posÅ«kis į deÅ¡inę pusę, o už 10-15 metrų automobilis griovyje buvo. Nurodė, kad tikrai nematė, ar M. K. važiavo, pamatė tik tada, kai jau automobilis buvo griovyje. Patvirtino, kad asmuo automobilyje buvo vienas, bet negali pasakyti, ar daugiau žmonių buvo, nes automobilio galiniai langai yra tamsinti.

Negali pasakyti, kaip automobilis ten atsidÅ«rė, ar apsisukant, ar ne. Nurodė, kad automobilio priekis buvo nukreiptas į tuos namus, kur asmuo ėjo. Liudytojas A. K. teismo posėdžio metu nurodė, kad tÄ dienÄ P. K. jam atvilko priekabÄ , nes buvo pasiskolinęs. Atvažiavęs pasakė, kad griovyje yra automobilis, todėl jie išėjo pažiÅ«rėti. Automobilyje sėdėjo žmogus, bandė iÅ¡važiuoti iÅ¡ griovio, vienas ratas buvo pakibęs. Kai jie priėjo, žmogus iÅ¡lipo, pasijautė, kad su alkoholio kvapu.

P. K. paskambino policijai. Nurodė, kad tas žmogus iÅ¡lipo iÅ¡ automobilio ir nuėjo namo. Pažymėjo, kad iÅ¡ matymo pažįsta vairuotojÄ , jis netoli gyvena. Patvirtino, kad automobilis buvo griovyje, asmuo bandė iÅ¡važiuoti, variklis buvo užvestas, ratas prasikasęs, bet kadangi priekis varomas, jis niekaip negalėjo iÅ¡važiuoti. Pažymėjo, kad asmuo sakė, jog nevairavo. Paskui atvažiavo policija, daugiau nebendravo ir nuėjo namo. Kaltinamojo T. K. įvykio vietoje nematė. Patvirtino, kad jis nematė, kas įvažiavo į griovį, jis tik matė, kad M.

K. norėjo iÅ¡važiuoti su automobiliu iÅ¡ griovio.Liudytojas A. K. teismo posėdžio metu nurodė, kad jam paskambino sÅ«nus T. K. ir pasakė, kad atvažiuotų jo paimti į Girėnus prie kultÅ«ros namų, jokių aplinkybių neminėjo. Jis nuvažiavo automobiliu ir palaukė, kol sÅ«nus atėjo. Jie abu važiavo, T. K. jam parodė keliÄ , nes ten kažkokia gatvė netoli yra, jie atvažiavo į tÄ vietÄ . T. K. iÅ¡lipo, jis liko automobilyje, ten buvo užstrigęs kažkoks automobilis.

Paskui iÅ¡traukė tÄ automobilį, sėdo atgal pas jį, parvežė sÅ«nų namo ir pats parvažiavo namo. Patikslindamas įvykio aplinkybes nurodė, kad jam sÅ«nus pasakė, kur važiuoti, sakė, kad su automobiliu kažkas yra, kad „užbuksavusi“. T. K. norėjo tÄ automobilį iÅ¡traukti. Nurodė, kad sÅ«nus turėjo savo automobilių, tačiau nekreipė dėmesio, su kuo jis važinėjo. SÅ«nus nesakė, kaip tas automobilis atsirado griovyje. Patvirtino, kad vienas važiavo iÅ¡ savo namų, esančių Artojų gatvėje, vaikų nebuvo.

Pažymėjo, kad duodamas tyrėjai parodymus, nemelavo, kÄ pasakė, taip ir buvo, perskaitė, pasirašė, pasitiki policijos pareigÅ«nais. Neatsimena, ar sÅ«nus įsėdęs į automobilį skambino kam nors. Nurodė, kad kai visi reikalai toje gatvėje baigėsi, jis sÅ«nų namo nuvežė, ties namais Å¡is iÅ¡lipo ir pats nuvažiavo namo. Teismo posėdžio metu pagarsinti liudytojo A. K. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kuriuose jis nurodė, kad su savo sÅ«numi T. K. mažai bendrauja, jų Å¡eimos gyvena atskirai.

T. K. yra uždaro bÅ«do, todėl jis jam nelabai kÄ pasakoja. T. K. gyvena (duomenys neskelbtini), o jis gyvena (duomenys neskelbtini). Jis pažįsta M. K., kuris yra jo sÅ«naus „švogeris“, tai yra M. K. yra T. K. žmonos brolis. Kur M. K. gyvena, jis nežino, lyg Girėnų kaime, tikslaus adreso nežino, nes niekada pas jį nesilankė. Jis nebendrauja su M. K.. Maždaug prieÅ¡ metus laiko, lyg rudenį, tikslios datos neprisimena, dienos metu, nes dar nebuvo sutemę, jam paskambino sÅ«nus T. K., kuris paprašė atvažiuoti į Girėnų kaimÄ , jį pavėžėti.

SÅ«nus jokios pagalbos neprašė, prašė tik atvažiuoti jį parvežti namo. Atsimena, kad T. K. jo laukė ant pagrindinio kelio, Å akiai - Kaunas, Girėnų kaimo ribose. Atsimena, kad jis tada važiavo jam priklausančiu automobiliu, tačiau kuriuo automobiliu važiavo, neprisimena, nes tuo metu turėjo du automobilius, kurių markės: „VW Passat“ ir „Skoda“. Ä®sėdęs sÅ«nus į jo vairuojamÄ automobilį, nieko neaiÅ¡kino, tik paprašė jį parvežti namo, kÄ jis ir padarė.

Apie tai, kad T. K. būtų su automobiliu nuslydęs nuo kelio, jam nieko nesakė, jis sūnaus nieko ir neklausė, tiesiog parvežė jį namo. Parvežęs sūnų namo, pats taip pat nuvažiavo namo. Pas M. K. į namus sūnaus nevežė (b. l. 54-55). Liudytojas A. K. nurodė, kad gal tyrėja ne taip suprato, nes daug kalbėjo, bet jis tikrai buvo toje gatvėje. Nurodė, kad praėjo ilgas laiko tarpas, neprisimena smulkmenų. Pažymėjo, kad tyrėja rašė ne ranka, spaudė kažkokius klavišus, sakė perskaityti ir pasirašyti.

Jis pasitikėjo, kas paraÅ¡yta ten ir pasirašė. Nurodė, kad toje gatvėje matė policijos pareigÅ«nus, jis juos Å¡iandien pamatė koridoriuje ir iÅ¡ karto atpažino. Taip pat patvirtino, kad tÄ dienÄ matė automobilį griovyje, kaip automobilį traukė. Jis tuo metu buvo savo automobilyje. Nurodė, kad sÅ«nus gyvena Å akių mieste, Kudirkos gatvėje 114.Liudytoja L. J. teismo posėdžio metu nurodė, kad atliko A. K. apklausÄ . Parodė, kad jis buvo iÅ¡kviestas telefonu, pirmiausiai pagal procesÄ užsipildė pažymÄ apie asmens duomenis byloje, jam buvo iÅ¡aiÅ¡kintos jo teisės ir pareigos, kad jis gali atsisakyti duoti parodymus, kadangi jo sÅ«nus yra byloje įtariamasis.

Patvirtino, kad A. K. buvo paaiÅ¡kinta bylos esmė, dėl ko yra iÅ¡kviestas, atlikta liudytojo apklausa, dar kartÄ buvo paklausta, ar sutinka duoti parodymus apie bylos esmę, žmogus papasakojo, atsakė į klausimus, kuriuos uždavė. Tai buvo klausimai, ar apskritai prisimena tokį įvykį, ar kažkÄ Å¾ino apie administracinę bylÄ , apie M. K., ar jį pažįsta, ar žino, kur gyvena, ar sÅ«nus kreipėsi pagalbos kažkada ir panaÅ¡iai, kÄ Å¾mogus papasakojo, tÄ užrašė. Nurodė, kad parodymus kompiuteriu spausdino, uždavė klausimus, kÄ Å¾mogus pasakojo, tÄ užrašė, protokolÄ atspausdino, žmogus perskaitė, pasirašė, tada ji pasirašė, nuskenavo ir įkėlė į Ä®BPS.

Patvirtino, kad žmogus perskaitė protokolÄ . Nurodė, kad ji gali padaryti gramatinę klaidÄ , bet tikrai negali paraÅ¡yti prieÅ¡ingai, nei žmogus pasakoja, jai bÅ«tų atsakomybė už tokius jos veiksmus. Pažymėjo, kad garso ir vaizdo įraÅ¡o nebuvo daryta. Klausė informatiko, tai jis sakė, kad tos datos nėra jau iÅ¡likę. Liudytojas buvo gerai nusiteikęs, neatsisakė, parodė, kad nieko apie įvykį nežino, atsiminė, kad sÅ«nus yra skambinęs, prašęs pagalbos, laukęs ant pagrindinio kelio ties Girėnų kaimu.

Jis nuvažiavo, sÅ«nus įsėdo į automobilį, parvežė sÅ«nų namo ir jis pats nuvažiavo namo. Apie tai, kad sÅ«nus bÅ«tų prašęs pagalbos iÅ¡traukti automobilį, kad automobilis bÅ«tų nuvažiavęs nuo kelio, žmogus neprisiminė. Kaltinamasis prašė kopijos, ikiteisminio tyrimo medžiagos kopija buvo padaryta, protokolu įteikta visa bylos medžiaga, Å¡is jÄ vartė, skaitė, komentavo. Pasakė, kad gerai apklaustas tėtis, kad tėtis pakeis parodymus byloje teismo metu.

Nurodė, kad kiekviename apklausos kambaryje yra įrengta vaizdo fiksavimo įranga, daromas vaizdo ir garso įraÅ¡as, bet ne visose bylose daromas. Å ioje byloje nedarė, nes ji nematė prasmės. PaaiÅ¡kino, kad pagal BPK nepilnamečių apklausos yra filmuojamos, daromas garso ir vaizdo įraÅ¡as, o visų kitų nėra privalomas. Patvirtino, kad tÄ dienÄ Å¾mogus tikrai jautėsi gerai, buvo gerai nusiteikęs, jam buvo paaiÅ¡kinta bylos esmė, kokiu pagrindu jis buvo pakviestas į apklausÄ , žmogus neatsisakė duoti parodymų.

Nežino, ar galėjo žmogus neprisiminti tokio įvykio. Nurodė, kad ji ne medikė, nevertina, gal žmogus turi ligų. Patvirtino, kad jo buvo paklausta, jis prisiminė, kad pernai rudenį sÅ«nus skambino, prašė, kad atvažiuotų prie pagrindinio Å akių kelio, jį paėmė, nuvežė, bet kad sÅ«nus bÅ«tų prašęs kažkokios pagalbos, kad bÅ«tų sakęs, jog nuvažiavo į griovį, reikia iÅ¡traukti automobilį, tokių aplinkybių neprisiminė. Jis, kÄ prisiminė, tÄ papasakojo, tÄ ji užrašė.

Jis teigė, kad atvažiavo ant pagrindinio kelio, paėmė sÅ«nų, nuvežė namo, ir pats nuvažiavo namo. Ji klausė, ar sÅ«nus kažkÄ sakė apie eismo įvykį, jis sakė, kad ne. Neuždavė klausimo, ar jie buvo kur nors sustoję pakeliui į namus. Neklausė, ar buvo dar koks nors asmuo automobilyje. Klausė, ar žino, kur gyvena M. K., tačiau Å¡is atsakė, kad nežinot, ten niekada nesilankęs. Mobiliojo ryÅ¡io operatoriaus duomenų, skambučių duomenų nebuvo rinkta. Nurodė, kad buvo apklausti liudytojai.

P. K. buvo tas liudytojas, iÅ¡kvietęs pareigÅ«nus, jo senelis ir kaltinamojo parodymai. K. paliudijo, kad jie matė M. K. sėdintį už vairo, bandantį iÅ¡važiuoti iÅ¡ griovio. Jie nematė, kad M. K. įvažiavo į griovį. Patvirtino, kad kÄ Å¾mogus pasakojo, tÄ ji ir užrašė. Nors kaltinamasis T. K. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu kaltės nepripažino, tačiau jo parodymus visiÅ¡kai paneigia neÅ¡aliÅ¡kų liudytojų R. S., G. B., L. J., P. K. ir A.

K. parodymai bei kita baudžiamosios bylos medžiaga:2017 m. balandžio 28 d. Kauno apygardos prokuratÅ«ros Marijampolės apylinkės prokuratÅ«ros prokuroro nutarimas pradėti ikiteisminį tyrimÄ Nr. 03-2-00290-17 pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 235 straipsnio 1 dalyje (b. l. 1-6);Å akių rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 9 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. A2.6.-15-829/2017, kurioje M. K. pripažintas padaręs administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 126 straipsnio 4 dalyje, ATPK 124-1 straipsnio 8 dalyje, už tai, kad 2016 m. spalio 15 d. apie 13 val. 40 min. (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę – „Audi A4“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) bÅ«damas neblaivus – nustatytas 3,04 promilių neblaivumo laipsnis ir nesuvaldęs vairuoto automobilio nuvažiavo nuo kelio ne tam skirtoje vietoje bei nepateikė vairuotojo pažymėjimo (b. l. 9-11); 2016 m. spalio 15 d. tarnybinis praneÅ¡imas, kuriame nurodoma, kad rasta nuo kelio nuvažiavęs automobilis, už kurio vairavo buvo akivaizdžiai neblaivus M.

K. (b. l. 16); neblaivumo nustatymo kvitas, iš kiurio matyt, kad M. K. nustatytas 3,04 promilės girtumas (b. l. 18);2016 m. spalio 15 d. pranešimas nuo nušalinimo nuo transporto priemonės vairavimo, kuriame nurodyta, kad neblaivus M. K. nušalintas, kol išblaivės, o automobilis perduotas blaiviam T. K. (b. l. 18);2016 m. spalio 15 d. administracinio teisės pažeidimo protokolas, kuriame konstatuota, jog M. K. vairavo automobilį būdamas neblaivus (b. l. 19);T. K. pasirašytas įspėjimas dėl numatytos atsakomybės pagal BK 235 straipsnį (b. l. 30);Kauno apygardos teismas 2017 m. balandžio 14 d. nutartis, kuria Šakių rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 9 d. nutarimas paliktas nepakeistas ir M.

K. atstovo apeliacinis skundas netenkintas (b. l. 34-35);2017 m. birželio 2 d. Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šakių rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėjos J. R. suvestinė, kurioje aprašytas 2017 m. sausio 19 d. Šakių rajono apylinkės teismo posėdžio metu darytas garso įrašas. Užfiksuoti T. K. teismo posėdžio metu duoti parodymai. Byloje nustatyta, jog kaltinamasis T. K. 2017 m. sausio 19 d. Šakių rajono apylinkės teisme buvo apklaustas liudytoju. T.

K. prieÅ¡ parodymų davimÄ buvo iÅ¡aiÅ¡kintos liudytojo teisės, pareigos ir atsakomybė, jis buvo įspėtas, kad už melagingų parodymų davimÄ atsako pagal BK 235 straipsnį. Liudytojo apklausos protokoluose užfiksuoti kaltinamojo T. K. parodymai, jog 2016 m. spalio 15 d., apie 15.00 val., jis vairavo M. K. priklausantį automobilį „Audi A4“, kurį paėmė nieko apie tai nepranešęs automobilio savininkui, nuvažiuoti į miestÄ , tačiau automobiliu apsisukinėjant neplačiame kelyje, automobilio galinį ratÄ Ä¯nešė į duobę dėl ko nepavyko iÅ¡ jos iÅ¡važiuoti (b. l. 37-41);CD kompaktinis diskas su 2017 m. vasario 2 d. teismo posėdžio metu darytu garso įraÅ¡u (b. l. 42).

Pagal BK 235 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas pateikė melagingÄ skundÄ , pareiÅ¡kimÄ , praneÅ¡imÄ apie nusikalstamÄ veikÄ arba davė melagingus parodymus apklausiamas kaip liudytojas ar nukentėjęs asmuo, arba bÅ«damas ekspertu ar specialistu pateikė melagingÄ iÅ¡vadÄ ar paaiÅ¡kinimÄ , arba bÅ«damas vertėju melagingai ar žinomai neteisingai iÅ¡vertė ikiteisminio tyrimo metu ir (ar) teisme arba Tarptautiniame baudžiamajame teisme ar kitoje tarptautinėje teisminėje institucijoje.Kvalifikuojant kaltininko veikÄ pagal BK 235 straipsnio 1 dalį, svarbus pats melagingų parodymų davimo faktas, o ne tai, kokiÄ Ä¯takÄ tie melagingi parodymai padarė ikiteisminio tyrimo pareigÅ«no, prokuroro, teismo procesinio sprendimo turiniui.

BK 235 straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstamos veikos sudėtis yra formali. Å is nusikaltimas laikomas baigtu nuo melagingų parodymų davimo momento, nepriklausomai nuo to, ar tai sukėlė kokius nors padarinius (Kauno apygardos teismo 2016 m. sausio 14 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-79-175/2016). BK 235 straipsnio 1 dalyje numatyta veika – melagingų parodymų davimas (kaip ir kitos Å¡iame straipsnyje numatytos veikos) – yra padaroma tik tiesiogine tyčia. Darydamas šį nusikaltimÄ , kaltininkas supranta savo procesinę padėtį, žino teisinę pareigÄ padėti vykdyti teisingumÄ ir duoti tikrovę atitinkančius parodymus.

Tai, kad kaltininkas suvokia pareigÄ duoti teisingus parodymus ir žino apie atsakomybę už melagingų parodymų davimÄ . Å iuo atveju kaltininko tiesioginė tyčia pasireiÅ¡kia ir tuo, kad jis suvokia, jog duoda tikrovės neatitinkančius parodymus, supranta tai ir nori, kad tokia informacija bÅ«tų užfiksuota procesiniuose dokumentuose ir panaudota byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2016 m. vasario 11 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-3-489/2016 ir kt.). BK 235 straipsnio 1 dalies prasme melagingais laikomi parodymai, kai jie visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies neatitinka tikrovės, ji iÅ¡kraipoma arba neigiami realÅ«s egzistuojantys faktai ir nurodomi iÅ¡galvoti.Teismas pažymi, kad baudžiamoji atsakomybė pagal BK 235 straipsnio 1 dalį netaikytina, kai liudytojas objektyviosios tikrovės neatitinkančius parodymus davė dėl to, kad pamirÅ¡o įvykio aplinkybes, neteisingai jas suprato ir dėl to klydo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2016 m. vasario 11 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-3-489/2016).

Kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos T. K. bÅ«damas pasiraÅ¡ytinai įspėtas dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimÄ pagal BK 235 straipsnį (b. l.

30) ir pilnai suprasdamas savo atsakomybę, 2017 m. sausio 19 d. Å akių rajono apylinkės teismo posėdžio metu melagingai parodė, kad 2016 m. spalio 15 d., apie 15.00 val., jis vairavo M. K. priklausantį automobilį „Audi A4“, kurį paėmė nieko apie tai nepranešęs automobilio savininkui, nuvažiuoti į miestÄ , tačiau automobiliu apsisukinėjant neplačiame kelyje, automobilio galinį ratÄ Ä¯nešė į duobę dėl ko nepavyko iÅ¡ jos iÅ¡važiuoti, kai įsiteisėjusia 2017 m. vasario 9 d.

Šakių rajono apylinkės teismo nutartimi nustatyta, kad M. K. 2016 m. spalio 15 d., apie 13 val. 40 min., vairavo transporto priemonę „Audi A4“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, nepateikė galiojančio vairuotojo pažymėjimo bei nuvažiavo nuo kelio ne tam skirtoje vietoje, tai yra padarė administracinės teisės pažeidimus numatytus ATPK 126 straipsnio 4 dalyje, 124-1 straipsnio 8 dalyje.Tai, kad kaltinamasis T. K. pasakodamas apie 2016 m. spalio 15 d. įvykį davė melagingus parodymus administracinio nusižengimo byloje patvirtina ir tai, kad Šakių rajono apylinkės teismo priimtame ir įsiteisėjusiame 2017 m. vasario 9 d. nutarime nustatyta, jog M.

K. raÅ¡ytiniame paaiÅ¡kinime nurodė, kad automobilį vairavo darbininkas, atliekantis remonto darbus, tačiau negalėjo nurodyti kuris. M. K. iÅ¡keltÄ versijÄ paneigė liudytojo P. K. parodymai, kad priėjus prie griovyje esančio automobilio, matė kaip bÅ«tent M. K. bandė iÅ¡važiuoti su automobiliu iÅ¡ griovio, po to automobilio variklį užgesino ir iÅ¡ jo iÅ¡lipo. TÄ pačiÄ Ä¯vykio sekÄ patvirtino ir liudytojas A. K.. Daugiau jokių asmenų aplink Å¡ie liudytojai nematė. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad T.

K., kuris į įvykio atvyko paskambinus M. K. ir perėmė Å¡io automobilį, tuo metu nenurodė nei policijos pareigÅ«nams, nei pačiam M. K. apie tai, kad jis vairavo automobilį ir su juo nuvažiavo nuo kelio, nors suprato, kad M. K. raÅ¡omas protokolas, gresia atsakomybė. Teismo posėdžio metu T. K. aiÅ¡kino, kad jis vairavo automobilį, tačiau atsižvelgiant į įvykio sekos nuoseklumÄ , teismas nelaiko tai teisingais ir patikimais įrodymais, atitinkančiais bylos medžiaga. Kaip ir teismas negali laikyti, jog T.

K. sÄ Å¾iningai klydo, nes jo pateiktas faktas apie automobilio vairavimÄ yra akivaizdžiai melagingas ir šį faktÄ patvirtina nustatytos aplinkybės. Pirmiausia T. K. tik praėjus tam tikram laiko tarpui nurodė aplinkybę, jog jis įvažiavo į griovį. Kas leidžia manyti, kad tokia įvykių versija buvo sukurta vėliau, M. K. ir T. K. susiderinus įvykių sekÄ . Pačio įvykio metu tiek pats M. K., tiek T. K. nenurodė, jog T. K. vairavo automobilį. M. K. aiÅ¡kino, kad vairavo darbininkai, tačiau negalėjo įvardinti kurie.

Akivaizdu, kad M. K. turėjo žinoti, kurie darbininkai pas jį dirbo, tuo labiau, kad kaip buvo teigiama vėliau, tai buvo jo giminaitis T. K., kurį jis pažinojo ilgÄ laikÄ . Be to, ir pats T. K. bÅ«damas blaivus ir sÄ moningas, bÅ«damas įvykio vietoje bei suvokdamas, jog raÅ¡omas protokolas M. K. už vairavimÄ esant neblaiviu, kaip atsakingas ir protingas žmogus bÅ«tų tikrai pareigÅ«nams nurodęs tikrÄ sias įvykio aplinkybes. Tuo labiau, kad nebuvo priežasčių tai slėpti, nes jis yra pilnametis, turintis vairuotojo pažymėjimÄ ir tuo metu buvo blaivus.

Jo teiginys, jog jo neklausė apie įvykio aplinkybes yra nelogiÅ¡kas bei atrodo, kaip bandymas pateisinti savo nelogiÅ¡kÄ elgesį įvykio metu. Taip pat ir bylos nagrinėjimo metu buvę įvykio vietoje pareigÅ«nai patvirtino, jog T. K. atvyko po to, kai M. K. buvo pasakyta, jog reikalingas blaivus asmuo, galintis vairuoti automobilį. Å io įvykio seka atrodo logiÅ¡ka ir nuosekli yra ta, kuri suformuojama pagal į įvykio vietÄ atvykusių pareigÅ«nų G. B., R. S. bei liudytojų P. K., A. K. parodymus.

Tuo tarpu T. K. nurodomos aplinkybės, jog jis įvažiavo į griovį, po to iÅ¡ įvykio vietos pasiÅ¡alino. Tuo tarpu nieko nežinodamas apie įvykį netikėtai iÅ¡ namų išėjo M. K., kuris pamatęs griovyje automobilį į jį įsėdo ir tuo metu jį pamato liudytojai bei iÅ¡kviečia pareigÅ«nus. Atvykus pareigÅ«nams, M. K. nurodoma, kad reikia blaivaus asmenis, kuris galėtų vairuoti automobilį. Tada M. K. skambino T. K., kuris sulaukęs pagalbos sugrįžta į įvykio vietÄ , mato pareigÅ«nus ir kitus asmenis, tačiau niekam nesako, jog jis nuvažiavo į griovį.

Nors jis bendrauja su pareigÅ«nais ir pasiraÅ¡o dokumentus dėl automobilio perėmimo. Akivaizdu, kad tokioje įvykių sekoje yra labai daug atsitiktinumų, kas leidžia jÄ laikyti mažai tikėtina. Å akių rajono apylinkės teismas priimdamas 2017 m. vasario 9 d. nutarimÄ administracinio nusižengimo byloje vadovavosi liudytojų P. K., A. K., G. B. ir R. S., kaip nesuinteresuotų bylos baigtimi asmenų, parodymais, laikydamas, kad jų teismo posėdžio metu duoti parodymai neprieÅ¡taravo tarpusavyje, vieni kitus papildė esminėse aplinkybėse, todėl teismas neturėjo priežasties Å¡iais parodymais netikėti ir jais nesivadovauti nustatant įvykio aplinkybes.

Kauno apygardos teismas 2017 m. balandžio 14 d. nutartyje konstatavo, kad Šakių rajono apylinkės teismas pagrįstai nelaikė liudytojo T. K. parodymų patikimais, kadangi minėtas liudytojas glaudžiai susijęs su administracinėn atsakomybėn traukiamu asmeniu, todėl yra suinteresuotas duoti tokius parodymus, kurie padėtų pažeidėjui išvengti administracinės atsakomybės. Taip pat pažymėjo, jog šio liudytojo dėstomos aplinkybės prieštarauja kitiems byloje esantiems įrodymams.

Teismas konstatavo, kad pirmos instancijos teismas, nagrinėdamas bylÄ , betarpiÅ¡kai iÅ¡tyrė raÅ¡ytinius įrodymus ir savo iÅ¡vadas dėl M. K. kaltės padarius jam inkriminuotus administracinius teisės pažeidimus, pagrindė aptartų įrodymų visumos analize bei vertinimu. AukÅ¡tesnysis teismas sutiko su apylinkės teismo iÅ¡vada, kad bylos duomenimis įrodyta, jog bÅ«tent M. K., o ne T. K., administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytu laiku ir vietoje bÅ«damas neblaivus, nesuvaldęs vairuoto automobilio nuvažiavo nuo kelio ne tam skirtoje vietoje.

Šioje baudžiamojoje byloje liudytojai P. K., A. K., R. S. ir G. B. davė analogiškus ir nuoseklius parodymus, kaip ir administracinio nusižengimo byloje Nr. A2.6.-15-829/2017. Teismas neturi pagrindo abejoti policijos pareigūnų R. S. ir G. B., kasdien susiduriančių su kelių eismo taisyklių pažeidėjais, objektyviomis galimybėmis nustatyti tyrimui reikšmingas aplinkybes. Be to, kaip pažymėjo Kauno apygardos teismas 2017 m. balandžio 14 d. priimtoje nutartyje, byloje nebuvo nustatyta jokių aplinkybių, dėl kurių pareigūnai bei liudytojai P. K. ir A.

K. bÅ«tų suinteresuoti apkalbėti M. K.. Jokių liudytojų suinteresuotumÄ byloje galinčių patvirtinti duomenų, Å¡ioje byloje nepateikė ir kaltinamasis T. K., todėl teismas neturi jokio pagrindo abejoti Å¡ių asmenų parodymais ir manyti, jog jie elgėsi tendencingai ar siekė pakenkti administracine tvarka nubaustam asmeniui.Kaip matyti kaltinamasis T. K. administracinių nusižengimų byloje davė objektyviosios tikrovės neatitinkančius parodymus ir akivaizdu, jog tai padarė ne dėl to, jog pamirÅ¡o įvykio aplinkybes, neteisingai jas suprato ir dėl to klydo, bet todėl, kad norėjo padėti iÅ¡vengti administracinės atsakomybės M.

K.. Teismas konstatuoja, kad T. K. bÅ«damas pilnamečiu, sveiku, pakaltinamu asmeniu, puikiai suprato savo, kaip liudytojo procesinę padėtį, žinojo teisinę pareigÄ duoti teisingus parodymus, suvokė, jog duoda tikrovės neatitinkančius parodymus bei sÄ moningai ir tyčia melavo. T. K., kaip liudytojo, informavimas ir jo suvokimo užfiksavimas yra tinkamai procesiÅ¡kai užfiksuotas – prieÅ¡ duodant parodymus teisme jam buvo iÅ¡aiÅ¡kintos jo procesinės teisės ir procesinė pareiga duoti teisingus parodymus, jis buvo įspėtas, kad už žinomai melagingų parodymų davimÄ gresia baudžiamoji atsakomybė, numatyta BK 235 straipsnyje.

Liudytojo pareigos ir atsakomybės už jos nevykdymÄ Å¾inojimÄ T. K. patvirtino savo paraÅ¡u. Apie tai, kad jis nesuprato įspėjimo esmės, liudytojo apklausos protokole nėra užfiksuota.Akivaizdu, kad T. K. suvokė ir savo faktinio elgesio 2017 m. sausio 19 d. vykusio teismo posėdyje administracinėje byloje pavojingÄ pobÅ«dį – suvokė, kad jam teisme nurodžius tokias faktines aplinkybes, kurių nebuvo, tvirtinus faktus, kurie neatitinka tikrovės, Å¡ie faktai ir aplinkybės yra fiksuojami procesiniuose dokumentuose ir bus panaudojami bei jais bus vadovaujamasi priimant procesinius sprendimus.

Tokie duomenys nekelia jokių abejonių, jog kaltinamasis neabejotinai suprato, kad duodamas melagingus parodymus dėl įvykio aplinkybių, jis elgiasi neteisėtai, suprato savo veikos pavojingumÄ ir sÄ moningai norėjo taip elgtis, tai yra Å¡iÄ veikÄ jis padarė veikdamas tiesiogine tyčia. Teismas nustato, kad nusikalstama veika pagrįstai ir teisingai kvalifikuotos pagal BK 235 straipsnio 1 dalį, kadangi kaltinamojo veiksmai atitinka Å¡iame straipsnyje ir jo dalyje numatytÄ nusikaltimo sudėtį, nes kaltinamasis bÅ«damas liudytojas administracinių nusižengimų byloje ir įspėtas pagal BK 235 straipsnį dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimÄ , davė melagingus parodymus.Vadovaudamasis tuo, kas iÅ¡dėstyta, teismas konstatuoja, kad surinktų įrodymų visetas, susiejus juos į vientisÄ loginę grandinę, leidžiančiÄ susiformuoti teismo vidiniam įsitikinimui dėl kaltinamojo T.

K. kaltumo, rodo, jog kaltinamasis, veikdamas tiesiogine tyčia, suvokdamas neteisėtÄ savo veiksmų pobÅ«dį, suprasdamas savo, kaip liudytojo baudžiamojoje byloje, procesinę padėtį, žinodamas savo pareigÄ padėti vykdyti teisingumÄ ir duoti tikrovę atitinkančius, nemelagingus parodymus, apklausiamas kaip liudytojas ir bÅ«damas pasiraÅ¡ytinai įspėtas dėl atsakomybės pagal BK 235 straipsnį, teismo posėdžio metu davė melagingus parodymus, patvirtindamas M. K. gynybinę versijÄ apie pastarojo veiksmus ir įvykio aplinkybes, taip siekdamas padėti M.

K. iÅ¡vengti administracinės atsakomybės, suprasdamas ir norėdamas, kad Å¡i melaginga informacija bÅ«tų užfiksuota procesiniuose dokumentuose ir panaudota byloje.Bylos nagrinėjimo metu buvo apklaustas liudytojas A. K., kurio teisme nurodytos aplinkybės neatitiko ikiteisminio tyrimo metu pateiktus parodymus. Teismas laiko, kad A. K. duoti parodymai nelaikytini visiÅ¡kai neteisingais. Teismas mano, kad tiek ikiteisminio tyrimo metu tiek teisminio nagrinėjimo metu asmuo galėjo sÄ Å¾iningai klysti. Tikėtina, jog jam ne kartÄ teko padėti sÅ«nui ir jį pavežti, tad asmuo tiesiog galėjo sumaiÅ¡yti įvykius bei suklysti dėl nurodomų aplinkybių.

Kaltinamojo T. K. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė.Skiriant bausmę bÅ«tina laikytis BK 54 straipsnyje numatytų bendrųjų bausmių skyrimo pagrindų. Å io straipsnio antroje dalyje nurodoma, kad skiriant bausmę bÅ«tina atsižvelgti į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadijÄ , kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytÄ Å¾alÄ .

BK 235 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos bausmių rÅ«Å¡ys yra – vieÅ¡ieji darbai, bauda, laisvės apribojimas, areÅ¡tas arba laisvės atėmimas iki dvejų metų. Ä®vykio aplinkybės leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog padaryta nusikalstama veika buvo noras pagelbėti savo sesers vyrui M. K. iÅ¡vengti administracinės atsakomybės, kaltinamasis nusikalstamÄ veikÄ Ä¯vykdė dėl susiklosčiusių aplinkybių, tačiau visumoje nėra linkęs sistemingai pažeidinėti įstatymus, todėl jo asmenybė laikytina nepavojinga bei teismas laiko, jog bausmės tikslai bus pasiekti jam paskyrus su laisvės atėmimu nesusijusiÄ bausmę.

Skirdamas bausmę kaltinamajam T. K. teismas atsižvelgia į tai, kad padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas, suvokiant daromos veikos pavojingumÄ , numatant jog gali atsirasti BK numatyti padariniai. Taip pat atsižvelgiama į nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, – nusikaltimas padarytas dėl siekio padėti savo sesers vyrui iÅ¡vengti administracinės atsakomybės, į tai, kad nusikaltimas baigtas. Taip pat bÅ«tina įvertinti kaltinamojo asmenybę – T. K. neigiamai charakterizuojančių duomenų nėra, jis yra individualios įmonės savininkas (b. l. 86), vedęs, neteistas (b. l. 84), už administracinius teisės pažeidimus baustas vienÄ kartÄ â€“ 2016 m. gruodžio 8 d. už kelių eismo taisyklių pažeidimÄ , paskirta bauda – 14 Eur sumokėta (b. l. 85), gydytojo psichiatro ir priklausomybės ligų kabineto įskaitoje neįraÅ¡ytas (b. l. 88).

Taip pat vertintina tai, kad nenustatyta T. K. atsakomybę nei lengvinančių, nei sunkinančių aplinkybių. Nusikalstama veika žala nepadaryta. Taigi, atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes bei siekiant, kad paskirta bausmė pasiektų BK 41 straipsnyje numatytus tikslus bei paveiktų, kad kaltinamasis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, teismas konstatuoja, kad kaltinamajam paskirtina piniginė bauda. Inkriminuoto nusikaltimo sankcijoje nėra nurodytos piniginės baudos dydžio ribos, tad jos dydis nustatytinas atsižvelgiant į BK 47 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodytÄ dydį, kuriame numatyta, kad už nesunkų nusikaltimÄ nustatoma bauda nuo 50 iki 2 000 MGL dydžio.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, kaltinamajam T. K. skirtina Å¡iek tiek didesnė nei minimali piniginė bauda - 60 MGL (2259,80 Eur) dydžio bauda.Daiktas, turintis reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti - kompaktinis diskas su garso įraÅ¡u, paliktinas saugoti prijungtas prie baudžiamosios bylos.Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 302 – 308 straipsniais, n u s p r e n d ž i a : T. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikaltimÄ , numatytÄ BK 235 straipsnio 1 dalyje ir paskirti 60 MGL (2259,80 Eur) dydžio piniginę baudÄ .DaiktÄ , turintį reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti - kompaktinį diskÄ su garso įraÅ¡u, palikti saugoti prijungtÄ prie baudžiamosios bylos.Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo gali bÅ«ti skundžiamas Kauno apygardos teismui, padavus apeliacinį skundÄ Marijampolės apylinkės teismo Å akių rÅ«muose.

Teisėja                                                                                                                  Judita Sungailaitė             Â