5cfdc77c-aba7-450f-b5e7-469e89ace3be · Klaipėdos apygardos teismas

?Pranešėja Dalia Kursevičienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-284-651/2019 Teisėja Irena Šeškauskienė Teisminio proceso Nr. 1-01-1-12408-2019-0 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.8.1.1; 1.1.8.7.1; 1.2.14.3.1; 2.4.6.1 (S) KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS NUTARTIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. lapkričio 14 d. Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kristinos Baškienės, Dalios Kursevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Editos Lapinskienės, sekretoriaujant Vitai Diekontienei, dalyvaujant prokurorei Linai Karbauskienei, nuteistojo L.

J. gynėjui advokatui Vaidotui Rutavičiui, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo L. J. apeliacinį skundÄ dėl Plungės apylinkės teismo Plungės rÅ«mų 2019 m. rugpjūčio 29 d. nuosprendžio, kuriuo L. J. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK)180 straipsnio 1 dalį ir nuteistas 40 parų areÅ¡to bausme. Bausmės pradžiÄ nurodyta skaičiuoti nuo L. J. sulaikymo dienos. Civilinis ieÅ¡kinys tenkintas iÅ¡ dalies ir priteista iÅ¡ nuteistojo L.

J. nukentėjusiajam V. N. 817 eurų žalai atlyginti ir advokato atstovavimo iÅ¡laidų. Kita ieÅ¡kinio dalis atmesta. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 1. Nuteistasis L. J. nuteistas už tai, kad veikdamas bendrininkų grupe su E. P. ir M. K., 2019 m. kovo 25 d. laikotarpiu nuo 23.00 val. iki 23.20 val., iÅ¡ anksto susitaręs įvykdyti plėšimÄ , t. y. panaudojant fizinį smurtÄ pagrobti svetimÄ turtÄ , M. K. vairuojamu automobiliu Volvo S60, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kartu su nukentėjusiuoju V.

N. atvažiavo prie irklavimo bazės, adresu (duomenys neskelbtini), ir jiems iÅ¡lipus iÅ¡ automobilio, L. J. tyčia vienÄ kartÄ kumščiu sudavė V. N. į pakauÅ¡io sritį, dėl ko nukentėjusysis nugriuvo ant žemės ir gulinčiam ne mažiau kaip du kartus tyčia kojomis įspyrė į įvairias kÅ«no vietas – pakauÅ¡io sritį, kaklÄ , petį, nugarÄ , taip padarydamas nukentėjusiajam galvos sumuÅ¡imÄ , galvos plaukuotosios dalies pavirÅ¡inį sužalojimÄ , kraujosruvÄ kairio skruosto-žando gleivinėje ties lÅ«pų kampu su gleivinės pažeidimais, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymÄ , ir atimdamas galimybę nukentėjusiajam prieÅ¡intis, iÅ¡ striukės kiÅ¡enės iÅ¡traukė odinę piniginę, 50 eurų vertės, kurioje buvo 450 eurų, V.

N. vardu ir pavarde iÅ¡duotas vairuotojo pažymėjimas, V. N. vardu ir pavarde iÅ¡duota LR asmens tapatybės kortelė, „Luminor“ banko kortelė, TAN kodų kortelė, įvairios pinigine iÅ¡raiÅ¡ka nevertinamos nuolaidų kortelės, o tuo pačiu E. P. nuo stalo pagrobė nukentėjusiajam priklausantį mobilaus ryÅ¡io telefonÄ â€žIphone 7“ su SIM kortele, kurio vertė 350 eurų, kuris buvo įdėtas į 5 eurų vertės dėklÄ . Tokiu bÅ«du M. K., L. J. ir E. P., veikdami bendrininkų grupėje, panaudoję fizinį smurtÄ , bendrais veiksmais pagrobė svetimÄ 855 eurų vertės turtÄ , priklausantį nukentėjusiajam V.

N..

2. Apylinkės teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, paties nuteistojo prisipažinimÄ , konstatavo, kad byloje įrodyta L. J. kaltė padarius BK 180 straipsnio 1 dalyje numatytÄ nusikaltimÄ . Skirdamas bausmę teismas vadovavosi BK 41 straipsnyje numatytais bausmės skyrimo kriterijais, bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalyse, atsižvelgė į tai, kad jis padarė vienÄ apysunkį nusikaltimÄ , įvertino jo atsakomybę lengvinančias aplinkybes (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 3 punktas, 6punktas) ir atsakomybę sunkiančiÄ aplinkybę (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas), asmenybę charakterizuojančius duomenis (dirba, nusikalto ne pirmÄ kartÄ ).

Nors L. J. ir buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės nukentėjusiajam ir kalinamajam susitaikius, tačiau, teismo įsitikinimu, toks jo elgesys rodo, kad išvadų iš savo netinkamo elgesio nepadarė, nėra linkęs laikytis įstatymų ir visuotinai pripažintų gero elgesio normų, tai patvirtina ir išrašas apie jam taikytas administracines nuobaudas. Teismo vertinimu, bausmės tikslai bus pasiekti paskiriant jam mažesnę negu vidurkis arešto bausmę – 40 parų. II. Apeliacinio skundo argumentai ir prašymai 3.

Apeliaciniu skundu nuteistasis L. J. praÅ¡o pakeisti Plungės apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 29 d. nuosprendį ir sumažinti jam paskirtÄ areÅ¡to bausmę iki 15 parų. Nurodo, kad teismas nepagrįstai nustatė jo atsakomybę sunkinančiÄ aplinkybę, numatytÄ BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punkte. Teigia, kad nors jie visi trise susitarė apiplėšti nukentėjusįjį, tačiau viskÄ padarė jis vienas: sudavė smÅ«gius, pagrobė pinigus ir juos padalijo tarp visų trijų asmenų, dalyvavusių darant nusikaltimÄ .

Dėl to nors formaliai buvo bendrininkų grupė, tačiau faktiÅ¡kai viskÄ atliko jis vienas, o tai reiÅ¡kia, kad nusikaltimas padarytas ne bendrininkų grupe. Kitų asmenų dalyvavimas nusikalstamoje veikoje buvo visiÅ¡kai pasyvus. Teismas, remiantis Å¡iomis aplinkybėmis, neturėjo pagrindo pripažinti veikimÄ bendrininkų grupėje kaip jo atsakomybę sunkinančiÄ aplinkybę. Kadangi teismas nustatė tris jo atsakomybę lengvinančias aplinkybes ir sprendė, kad yra pagrindas paskirti areÅ¡to bausmę mažesnę nei Å¡ios bausmės vidurkis, todėl nepripažinus vienos jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės, yra pagrindas paskirti minimalų Å¡ios bausmės terminÄ , t. y. 15 parų areÅ¡to.

Be to, nurodo, kad naujame darbe jis dirba tik 8 mėnesius, todėl kasmetinių atostogų turi tik 15 dienų, per kurias ir galėtų atlikti bausmę. PrieÅ¡ingu atveju, jis bausmę turėtų atlikti neinant į darbÄ , dėl to grėstų bÅ«ti atleistam iÅ¡ darbo.

4. Teismo posėdžio metu prokurorė prašė apeliacinį skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Skunde iÅ¡dėstyti argumentai dėl bendrininkų grupės nebuvimo yra tik nuteistojo interpretacijos. Bendrininkų grupe, neatsižvelgiant į tai, kas sudavė smÅ«gius, laikoma asmenų grupė iÅ¡ anksto susitarę apiplėšti asmenį. Pirmosios instancijos teismas įvertino visas reikÅ¡mingas aplinkybes bausmės skyrimui ir parinko tinkamÄ bausmės rūšį. 4.1. Nuteistojo gynėjas advokatas V. Rutavičius prašė tenkinti apeliacinį skundÄ . Nurodo, kad apeliaciniame skunde iÅ¡dėstyti motyvai sudaro pagrindÄ paskirti minimaliÄ areÅ¡to bausmės trukmę - 15parų. III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir iÅ¡vados Skundas atmetamas.

5. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau BPK) 320 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad teismas patikrina bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Skundžiamu nuosprendžiu atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės M. K. ir E. P., tačiau jie apeliacinių skundų nepateikė.

6. Kolegija, susipažinusi su bylos medžiaga, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus ir tiesiogiai teisiamajame teismo posėdyje iÅ¡tirtus įrodymus ir nuteistojo L. J. nusikalstamÄ veikÄ tinkamai kvalifikavo, kartu teisingai taikė baudžiamojo įstatymo bei baudžiamojo proceso normas. Kadangi nuteistasis neginčija kaltės, todėl teisėjų kolegija dėl nuteistojo kaltės nepasisako (BPK 320 straipsnio 3 dalis). Apeliantas nesutinka su paskirta bausme ir praÅ¡o jÄ Å¡velninti, paskiriant minimalų areÅ¡to bausmės terminÄ â€“ 15 parų.

7. Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijÄ , laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos stadijÄ , kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamÄ veikÄ formÄ ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys).

Pažymėtina, kad, individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė (kasacinės bylos Nr. 2K-7-576/2006, 2K-118/2011 ir kt.). Be to, skirdamas bausmę, teismas privalo atsižvelgti ne tik į BK VIII skyriaus reikalavimus, bet ir į bausmės paskirtį, todėl teismas kaskart turi nustatyti, ar parinkta bausmės rūšis ir nustatytas jos dydis bus pakankamai efektyvūs norint sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, ar tokiu būdu asmuo bus pakankamai nubaustas, ar jam bus atimta ar apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas (BK 41 straipsnio 2 dalis).

8. Kolegija, įvertinusi skundžiamÄ nuosprendį, apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytus argumentus, neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo nuteistajam paskirta bausmės rÅ«Å¡imi bei dydžiu. Pirmosios instancijos teismas įvertino visas bausmės skyrimui reikÅ¡mingas aplinkybes ir padarė visiÅ¡kai pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad L. J. paskyrus Å¡velnesnę bausmę, nebÅ«tų įgyvendinti bausmės tikslai.

9. IÅ¡ apeliacinio skundo argumentų matyti, kad nuteistasis nesutinka su jam paskirtos areÅ¡to bausmės dydžiu dėl to, kad neva teismas nepagrįstai nustatė jo vienÄ atsakomybę sunkinančiÄ aplinkybę. Tvirtina, kad nors nusikalstamÄ veikÄ buvo susitarę padaryti iÅ¡ anksto visi trys, tačiau viskÄ atliko jis vienas, o kiti dalyviai buvo pasyvÅ«s. Mano, kad Å¡i aplinkybė sudaro pagrindÄ paÅ¡alinti skundžiamu nuosprendžiu jam nustatytÄ jo atsakomybę sunkinančiÄ aplinkybę – veikos padarymÄ bendrininkų grupe ir dėl to Å¡velninti bausmę.

10. Kolegija, įvertinus bylos duomenis, susijusius su veikos padarymo aplinkybėmis, neturi pagrindo nesutikti su apylinkės teismu, jog nusikalstama veika buvo padaryta veikiant bendrininkų grupėje ir pagrįstai tai pripažino kaip L. J. atsakomybę sukinančiÄ aplinkybę.

11. Byloje nustatyta, kad L. J., M. K. ir E. P. veikė bendrininkų grupėje, ir teisėjų kolegijai abejonių dėl tarp jų buvusio susitarimo apiplėšti nukentėjusįjį bei jų tyčios bendrumo nekyla.

12. Pagal teismų praktikÄ , įrodinėjant bendrininkų susitarimo buvimÄ , nėra bÅ«tina nustatyti, kad visi bendrininkai yra iÅ¡samiai aptarę nusikalstamos veikos atlikimo detales. NebÅ«tina netgi tai, kad visi bendrÄ sumanymÄ Ä¯gyvendinantys asmenys pažinotų vienas kitÄ , palaikytų tarpusavio ryÅ¡ius ir panaÅ¡iai. Pakanka abipusio supratimo, kad nusikalstamos veikos padarymo planÄ jie realizuoja bendrai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinės sesijos nutartis Nr. 2K-P-9/2009).

Å iuo atveju neginčytinai nustatyta, jog nuteistasis padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 180 straipsnio 1 dalyje, veikdamas bendrininkų grupe su M. K. ir E. P.. Bylos duomenys patvirtina, kad visi trys dalyvavo apiplėšiant nukentėjusįjį, t. y. visi veikė bendrai. Nors L. J. sudavė tyčia vienÄ kartÄ kumščiu nukentėjusiajam į pakauÅ¡io sritį ir gulinčiam ne mažiau kaip du kartus tyčia kojomis įspyrė į įvairias kÅ«no vietas, iÅ¡ striukės kiÅ¡enės iÅ¡traukė odinę piniginę, tačiau tiek M.

K., tiek E. P. buvo kartu ir visus L. J. veiksmus matė, vadinasi, vienas kito veiksmams pritarė, todėl veikė kartu bendrininkų grupe kaip nusikaltimo bendravykdytojai. Be kita ko, E. P., prieÅ¡ingai nei teigia apeliantas, taip pat aktyviais veiksmais prisidėjo prie nusikalstamos veikos darymo: jis nuo stalo pagrobė nukentėjusiajam priklausantį mobilaus ryÅ¡io telefonÄ . Taigi, nors visų objektyvių veiksmų visi trys kartu neatliko, tačiau neginčytinai nustatyta, jog kitiems nusikalstamos veikos bendrininkams (M.

K. ir E. P.) buvo žinoma, jog jie veikia bendrininkų grupe, jog atliekama nusikalstama veika, ir savo valiniais veiksmais prisidėjo prie nusikalstamos veikos padarymo.

13. Nustatytos aplinkybės, teisinis bendrininkų grupės reglamentavimas, paneigia apelianto argumentus, jog jis veikė vienas. Analizuojamu atveju apylinkės teismas visiÅ¡kai pagrįstai veikimÄ bendrininkų grupėje pripažino kaip L. J. atsakomybę sunkinančiÄ aplinkybę.

14. Atmetus apeliacinio skundo argumentÄ dėl neva nepagrįstai pripažintos jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės, nėra pagrindo nuteistajam suÅ¡velninti paskirtÄ bausmę. Kolegijos vertinimu, apylinkės teismo paskirta bausmės rÅ«Å¡is ir jos dydis visiÅ¡kai atitinka nuteistojo asmenybę, padarytos nusikalstamos veikos pobÅ«dį, sunkumÄ ir nėra per griežta. Aplinkybė, kad bausmę nuteistajam gali tekti atlikti darbo metu, nekeičia situacijos, nes darbinės aplinkybės savaime nesuponuoja iÅ¡vados, kad asmuo negali atlikti areÅ¡to bausmės. Pažymėtina, kad parenkant bausmės rūšį ir jos dydį nuteistojo padėties pabloginimas negali bÅ«ti prioritetinės, lyginant su pagrindinėmis baudžiamosios atsakomybės nuostatomis. Atkreiptinas apelianto dėmesys, kad jis, siekdamas iÅ¡saugoti turimÄ darbÄ , turi teisę pasinaudoti BK 49 straipsnio 5 dalies nuostatomis, pagal kurias teismas gali nustatyti atlikti jį poilsio dienomis BPK 354, 362 straipsniuose nustatyta tvarka.

15. Vadovaudamasi tuo, kas iÅ¡dėstyta, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija konstatuoja, kad nuteistojo apeliacinio skundo argumentai nesukelia abejonių dėl pirmosios instancijos teismo bausmės rÅ«Å¡ies bei jos dydžio parinkimo pagrįstumo nuteistajam, todėl laikyti už nusikalstamÄ veikÄ paskirtÄ bausmę per griežta ir jÄ Å¡velninti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Teisėjų kolegijos vertinimu, nuteistajam paskirta bausmė individualizuota teisingai, t. y. nepažeidžiant BK 41 ir 54 straipsniuose nustatytų nuostatų. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a: atmesti nuteistojo L. J. apeliacinį skundÄ . Teisėjos Kristina BaÅ¡kienė Dalia Kursevičienė Edita Lapinskienė