5cfd980c-5e07-4e35-97c8-12ea36bc7d0d · Panevėžio apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr. I-282-283/2012Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00116-2012-0Procesinio sprendimo kategorija: 11.4.2.; 11.6.2.; 74(S) PANEVĖŽIO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2012 m. gruodžio 18 d.Panevėžys Panevėžio apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalytės Zlatkuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Nijolės Čekanauskienės ir Irenos Varžinskienės,sekretoriaujant Danei Gvildienei,dalyvaujant pareiškėjui A.

P.,atsakovių Panevėžio miesto savivaldybės administracijos atstovui K. U., Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės Å«kio ministerijos, atstovaujamos Panevėžio skyriaus, atstovui K. Ch.,vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo A. P. skundÄ dėl įpareigojimo atlikti veiksmus ir atkurti nuosavybės teises atsakovėms Panevėžio miesto savivaldybės administracijai ir Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės Å«kio ministerijos, atstovaujamai Panevėžio skyriaus, trečiajam suinteresuotam asmeniui Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Valstybinei miÅ¡kų tarnybai, n u s t a t ė: pareiÅ¡kėjas A.

P. skundu kreipėsi Panevėžio apygardos administracinį teismÄ , praÅ¡ydamas:

1) įpareigoti Panevėžio miesto savivaldybės administracijÄ (toliau – ir Administracija) parengti esančio į Å¡iaurę nuo žemės sklypų (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, žemės sklypo kadastro duomenų bylÄ ir patvirtinti Å¡ioje byloje nurodyto žemės sklypo planÄ ;

2) įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybÄ prie Lietuvos Respublikos žemės Å«kio ministerijos (toliau – ir Nacionalinė žemės tarnyba) priimti sprendimÄ atkurti pareiÅ¡kėjui A. P. nuosavybės teises į buvusio žemės sklypo savininko J. V. laisvÄ Å¾emės sklypÄ Panevėžio mieste pagal Panevėžio miesto savivaldybės administracijos direktoriaus patvirtintÄ Å¾emės sklypo planÄ ;

3) priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas (b. l. 2-6). A. P. nurodė, kad pretenduoja atkurti nuosavybės teises į buvusio žemės savininko J. V. iki nacionalizacijos valdytÄ 7,1700 ha žemės sklypÄ , Å¡iuo metu esantį Panevėžio mieste. Ä® buvusio savininko valdytos žemės 5,3248 ha dalį nuosavybės teisės pareiÅ¡kėjui yra atkurtos, liko neatkurta į 1,8452 ha žemės. PareiÅ¡kėjas teigė, kad keletÄ kartų kreipėsi į Panevėžio skyrių dėl likusios 1,8452 ha žemės grÄ Å¾inimo natÅ«ra, tačiau Å¡i institucija jokių sprendimų nepriėmė.

Tvirtino, kad paskutinis pareiÅ¡kėjo 2012-03-06 praÅ¡ymas grÄ Å¾inti natÅ«ra buvusio savininko J. V. žemės, esančios į Å¡iaurę nuo Panevėžyje, (duomenys neskelbtini) sklypų, dalį buvo nagrinėjamas Administracijos direktoriaus 2011-09-22 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) sudarytos Darbo grupės žemės sklypams, grÄ Å¾inamiems natÅ«ra buvusiems žemės savininkams formuoti (toliau – Darbo grupė), 2012-04-06 posėdyje. PareiÅ¡kėjui apie šį posėdį nebuvo praneÅ¡ta, jis nebuvo kviečiamas jame dalyvauti.

Administracija 2012-04-12 raÅ¡tu pareiÅ¡kėjÄ informavo, kad minėtame Darbo grupės posėdyje buvo nuspręsta pareiÅ¡kėjui negrÄ Å¾inti natÅ«ra jo 2012-03-06 praÅ¡yme nurodytos teritorijos, kadangi nėra atlikti greta esančio miÅ¡ko kadastriniai matavimai. PareiÅ¡kėjas, remdamasis Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymo (toliau – AtkÅ«rimo įstatymas) 5 straipsnio 2 dalies 1 punktu, teigė, kad žemės plotas, į kurį jis pretenduoja atkurti nuosavybės teises, nėra priskirtas valstybės iÅ¡perkamai žemei, jame nėra suprojektuotų žemės sklypų, perduodamų piliečiams neatlygintinai individualiai statybai.

Kadangi žemės plotas yra laisvas, jis turi bÅ«ti grÄ Å¾intas natÅ«ra. Nurodė, kad 1997 m. rugsėjo 29 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – Vyriausybė) nutarimu Nr.1057 patvirtinta Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymo įgyvendinimo tvarka (toliau – Tvarka) detaliai reglamentuoja nuosavybės teisių į žemę, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusiÄ miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose, atkÅ«rimÄ natÅ«ra grÄ Å¾inant laisvÄ (neužstatytÄ ) žemę turėtoje vietoje.

PareiÅ¡kėjas tvirtino, kad atsakovai nevykdo Tvarkoje numatytų procedÅ«rų ir vilkina nuosavybės teisių atkÅ«rimo procesÄ . Visi veiksmai, kurie priklausė nuo pareiÅ¡kėjo valios, yra atlikti, visi reikalingi dokumentai pateikti, todėl kliūčių priimti sprendimÄ ir grÄ Å¾inti miesto teritorijoje esančiÄ Å¾emę nėra. Teismo posėdyje A. P. prašė tenkinti reikalavimus, savo pozicijÄ iÅ¡ esmės grindė skunde nurodytais motyvais ir argumentais. Teismo posėdyje, vykusiame 2012 m. lapkričio 28 d., A.

P. konkrečiai nurodė, kad jis pageidauja, jog grÄ Å¾intinas natÅ«ra žemės sklypas bÅ«tų suformuotas pagal jo teismui pateiktÄ schemÄ , kurioje Å¡is sklypas apibrėžtas juoda linija. Atsakovė Panevėžio miesto savivaldybės administracija atsiliepimu su A. P. skundu nesutiko ir prašė atmesti jį kaip nepagrįstÄ (b. l. 35-37). Nurodė, kad Darbo grupė 2012-04-06 posėdyje iÅ¡siaiÅ¡kino, kad pareiÅ¡kėjo praÅ¡oma grÄ Å¾inti natÅ«ra žemė yra įtraukta į miÅ¡kų plotus ir galimai gali bÅ«ti priskiriama miÅ¡kui.

Todėl buvo nuspręsta laukti, iki bus parengti greta esančio miÅ¡ko kadastriniai matavimai. Tvirtino, kad jeigu žemė natÅ«ra bÅ«tų grÄ Å¾inta pareiÅ¡kėjui A. P., o po to priskirta miÅ¡ko plotui, bÅ«tų pažeistos Lietuvos Respublikos miÅ¡kų įstatymo (toliau – MiÅ¡kų įstatymas) 4 straipsnio 4 dalies, AtkÅ«rimo įstatymo 13 straipsnio, Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo (toliau - Žemės reformos įstatymas) 14 straipsnio, Lietuvos Respublikos žemės įstatymo (toliau – Žemės įstatymas) 4 straipsnio 1 dalies, Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – Konstitucija) 47 straipsnio nuostatos.

Be to, teigė, kad yra reikÅ¡mingas Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau - Konstitucinis Teismas) 2007 m. rugsėjo 6 d. nutarimas, kuriame konstatuota, kad, nepaisant to, ar Vyriausybė tam tikrus miestų miÅ¡kus formaliai yra priskyrusi valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kams, miestų miÅ¡kai yra valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kai. Teigė, jog, priėmus sprendimÄ A. P. atkurti nuosavybės teises perduodant natÅ«ra jo pageidaujamÄ Å¾emės sklypÄ , patenkantį į valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kų teritorijÄ , toks sprendimas bÅ«tų neteisėtas ir savo turiniu prieÅ¡taraujantis aukÅ¡tesnės galios teisės aktams.

Teismo posėdyje atsakovės atstovas K. U. prašė atmesti pareiÅ¡kėjo skundÄ kaip nepagrįstÄ , iÅ¡ esmės pateikdamas atsiliepime nurodytus motyvus ir argumentus. Administracijos atstovas papildomai nurodė, kad buvusio savininko žemės dalis, į kuriÄ patenka Panevėžio miesto miÅ¡ko žemės sklypas, negali bÅ«ti grÄ Å¾intas pareiÅ¡kėjui natÅ«ra, nes tai miesto miÅ¡kas, o buvusio savininko žemės dalyje, esančioje tarp žemės sklypų (duomenys neskelbtini), Panevėžyje ir Panevėžio miÅ¡kų urėdijos Panevėžio miesto miÅ¡kų 501 kvartalo 3 taksacinio miÅ¡ko žemės sklypo, suformuoti tinkamÄ ir grÄ Å¾intinÄ natÅ«ra A.

P. žemės sklypÄ galimybės nėra. Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos prašė A. P. skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ (b. l. 29-31). Nacionalinė žemės tarnyba nurodė, kad, vadovaujantis AtkÅ«rimo įstatymo 5 straipsnio nuostatomis, nuosavybės teisės į žemę, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusiÄ miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose, atkuriamos perduodant neatlygintinai piliečiui naujÄ Vyriausybės nustatyta tvarka įrengtÄ ar neįrengtÄ Å¾emės sklypÄ arba grÄ Å¾inant natÅ«ra laisvÄ (neužstatytÄ ) žemę turėtoje vietoje piliečiui ar piliečiams bendrosios nuosavybės teise, iÅ¡skyrus žemę, pagal AtkÅ«rimo įstatymo 12 straipsnį priskirtÄ valstybės iÅ¡perkamai žemei.

Laisvos (neužstatytos) žemės plotuose grÄ Å¾inamų natÅ«ra turėtoje vietoje žemės sklypų formavimÄ ir jų planų rengimÄ Vyriausybės nustatyta tvarka ir sÄ lygomis organizuoja ir planus tvirtina savivaldybės administracijos direktorius. Atsakovė teigė, kad pareiÅ¡kėjo praÅ¡omoje grÄ Å¾inti teritorijoje esančio miesto miÅ¡ko sklypo kadastriniai matavimai galutinai nėra atlikti. Tokie matavimai buvo pradėti rengti apie 2008 m., parengtas kadastrinių matavimų planas buvo pateiktas patikrai Valstybės įmonei Registrų centrui.

Patikros duomenimis, praÅ¡oma grÄ Å¾inti teritorija yra įtraukta į miÅ¡ko plotus ir galimai ji gali bÅ«ti priskirta miÅ¡kui. Teismo posėdyje atsakovės atstovas K. Ch., remdamasis atsiliepime iÅ¡dėstytais argumentais, prašė atmesti pareiÅ¡kėjo skundÄ kaip nepagrįstÄ . Trečiajam suinteresuotam asmeniui Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Valstybinei miÅ¡kų tarnybai (toliau - Valstybinė miÅ¡kų tarnyba) apie teismo posėdį praneÅ¡ta įstatymo nustatyta tvarka, jos atstovas į teismo posėdį neatvyko.

Valstybinė miÅ¡kų tarnyba atsiliepimu prašė bylÄ nagrinėti jos atstovui nedalyvaujant (b. l. 61). Valstybinė miÅ¡kų tarnyba atsiliepimu prašė pareiÅ¡kėjo skundo dalies, kurioje jis praÅ¡o atkurti nuosavybės teises miÅ¡ko sklype, esančiame Panevėžio miesto miÅ¡kų 501 kvartalo 3 taksaciniame miÅ¡ko žemės sklype, netenkinti. Nurodė, kad  Panevėžio miesto savivaldybės teritorijoje, esančioje į Å¡iaurę nuo žemės sklypų Panevėžyje, (duomenys neskelbtini), yra Panevėžio miÅ¡kų urėdijos Panevėžio miesto miÅ¡kų 501 kvartalo 3 taksacinis miÅ¡ko žemės sklypas, kuris Lietuvos Respublikos miÅ¡kų valstybės kadastre (toliau - MiÅ¡kų valstybės kadastras) registruotas 2008 m. liepos 29 d. pagal 2008 m. liepos 1 d. valstybės įmonės Valstybinio miÅ¡kotvarkos instituto, vykdžiusio miÅ¡kų inventorizacijÄ , duomenų perdavimo ir priėmimo aktu perduotus 2007-2008 miÅ¡kų inventorizacijos duomenis.

Pažymėjo, kad MiÅ¡kų įstatyme yra įtvirtinta nuostata, jog Lietuvos Respublikai iÅ¡imtinės nuosavybės teise priklauso valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kai, jeigu jie priskirti miestų miÅ¡kams. Å iÄ nuostatÄ patvirtino Konstitucinis Teismas, 2007 m. rugsėjo 6 d. nutarime konstatavęs, kad, nepaisant to, ar Vyriausybė tam tikrus miestų miÅ¡kus formaliai priskyrusi valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kams, miesto miÅ¡kai pagal MiÅ¡kų įstatymÄ yra valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kai.

AtkÅ«rimo įstatymo 13 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad miesto miÅ¡kai yra valstybės iÅ¡perkami ir nuosavybės teisės natÅ«ra į juos neatkuriamos. AtkÅ«rimo įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad miÅ¡kas grÄ Å¾inamas natÅ«ra turėtoje vietoje piliečiui arba piliečiams nuosavybės teise, iÅ¡skyrus miÅ¡kus, pagal AtkÅ«rimo įstatymo 13 straipsnį priskirtus valstybės iÅ¡perkamiems. Žemės įstatymo 6 straipsnyje nustatyta, kad Lietuvos valstybei iÅ¡imtine nuosavybės teise priklauso žemė, įstatymų ir Vyriausybės nustatyta tvarka priskirta valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kams, ir kad Lietuvos valstybei iÅ¡imtine nuosavybės teise priklausančios žemės įsigyti privačion nuosavybėn negalima.

Trečiasis suinteresuotas asmuo teigė, kad, pagal Konstitucijos 47 straipsnyje, MiÅ¡kų įstatymo 5 straipsnio 6 dalies 3 punkte, Žemės įstatymo 4 straipsnyje, AtkÅ«rimo įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje ir 13 straipsnyje įtvirtintÄ teisinį reguliavimÄ , miesto miÅ¡kai, kaip valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kai, priskirti iÅ¡imtinei valstybės nuosavybei ir jokiu pagrindu, taip pat ir atkuriant nuosavybės teises į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ , negali bÅ«ti perduodami privačion nuosavybėn. Atkreipė dėmesį, kad toks teisės aiÅ¡kinimas nuosekliai teikiamas teismų praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-165/2012).

Tvirtino, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartÄ yra konstatavęs, jog institucijos, priimančios sprendimus dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo, turi įsitikinti, ar atitinkamas nekilnojamasis turtas nepriskirtas valstybės iÅ¡perkamam (2009-12-11 nutartis civilinėje byloje nr. 3K-3-559/2009 ir kt.). Pažymėjo, kad negalima tokia teisinė situacija, kad valstybei iÅ¡imtine nuosavybės teise priklausantis daiktas kartu nuosavybės teise priklausytų ir privačiam asmeniui. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.7 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad valstybei iÅ¡imtine nuosavybės teise priklausantys objektai yra iÅ¡imti iÅ¡ civilinės apyvartos ir negali bÅ«ti nuosavybės teisių perleidimo sandorių dalykas – tokie sandoriai, jei jie sudaryti, yra niekiniai ir negalioja (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.80 straipsnio 1 dalis).

Skundas atmestinas. Bylos medžiaga nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas A. P. 1998 m. lapkričio 5 d. sudaryta dovanojimo sutartimi, reg. Nr. (duomenys neskelbtini), iÅ¡ V. P. įgijo teisę atkurti nuosavybės teises į buvusio savininko J. V. iki nacionalizacijos valdytÄ 7,1700 ha žemės sklypÄ . Ä® buvusio savininko J. V. žemės dalį, sudarančiÄ 5,3248 ha, nuosavybės teisės pareiÅ¡kėjui A. P. atkurtos Panevėžio apskrities virÅ¡ininko 2004-06-11 sprendimais Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), 2005-04-29 sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini), 2006-03-16 sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini), 2008-12-12 sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini), 2010-01-18 sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) bei Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės Å«kio ministerijos 2010-09-02 sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 8-14).

PareiÅ¡kėjas 2012 m. kovo 6 d. praÅ¡ymu kreipėsi į AdministracijÄ , praÅ¡ydamas grÄ Å¾inti natÅ«ra likusiÄ buvusio savininko J. V. žemę, esančiÄ Â Ä¯ Å¡iaurę nuo žemės sklypų (duomenys neskelbtini), Panevėžyje. Panevėžio miesto savivaldybės Darbo grupė žemės sklypams, grÄ Å¾inamiems natÅ«ra buvusiems žemės savininkams, formuoti 2012 m. balandžio 6 d. posėdyje nustačiusi, kad A. P. praÅ¡oma grÄ Å¾inti natÅ«ra žemė yra įtraukta į miÅ¡kų plotus ir galimai gali bÅ«ti priskiriama miÅ¡kui, nusprendė laukti, iki bus atlikti greta esančio miÅ¡ko kadastriniai matavimai (b. l. 15-16).

Nagrinėjamoje byloje kilęs ginčas dėl pareiÅ¡kėjo A. P. teisės atkurti nuosavybės teises susigrÄ Å¾inant natÅ«ra buvusio savininko J. V. žemės dalį, esančiÄ Ä¯ Å¡iaurę nuo žemės sklypų (duomenys neskelbtini), Panevėžyje. AtkÅ«rimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1 punktas nustato, kad nuosavybės teisės į žemę, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusiÄ miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose, atkuriama (piliečiui pageidaujant) grÄ Å¾inant natÅ«ra laisvÄ (neužstatytÄ ) žemę turėtoje vietoje iÅ¡skyrus žemę, pagal Å¡io įstatymo 12 straipsnį priskirtÄ valstybės iÅ¡perkamai žemei.

Pagal AtkÅ«rimo įstatymo 13 straipsnio 1 punktÄ , valstybės iÅ¡perkami yra miÅ¡kai, priskirti valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kams. Konstitucijos 47 straipsnis nustato, kad Lietuvos Respublikai iÅ¡imtine nuosavybės teise priklauso valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kai. Pagal Konstitucinio Teismo pateiktus iÅ¡aiÅ¡kinimus, tokį Å¡io nekilnojamojo turto statusÄ nulemia ypatinga miÅ¡kų, kaip gamtinės aplinkos objektų, reikÅ¡mė, dėl ko valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kams gali bÅ«ti nustatytas specialus teisinis režimas, o miÅ¡kų savininkams - tam tikri nuosavybės teisės suvaržymai ar apribojimai (1998 m. birželio 1 d., 2005 m. gegužės 13 d., 2006 m. kovo 14 d. nutarimai).

Nurodyta konstitucinė nuostata yra perkelta į Miškų įstatymo 4 straipsnį, imperatyviai nustatantį, jog Lietuvos Respublikai išimtine nuosavybės teise priklauso valstybinės reikšmės miškai. Be to, šiame straipsnyje yra konkrečiai išvardinta, kokie miškai yra priskiriami valstybinės reikšmės miškams, tarp jų nurodyti ir miestų miškai (4 straipsnio 4 dalies 2 punktas). Išanalizavus išvardintas teisės normas, daroma išvada, kad Miškų įstatymas miestų miškus priskiria valstybinės reikšmės miškų, išimtinėmis teisėmis priklausančių tik Lietuvos Respublikai, kategorijai.

Dėl tokio valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kų statuso Žemės reformos įstatymo 14 straipsnyje yra įtvirtintas draudimas miÅ¡kus privatizuoti, t. y. įgyti privačion nuosavybėn. AtkÅ«rimo įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje yra pateiktas sÄ raÅ¡as miÅ¡kų ir vandens telkinių, kurie Å¡io įstatymo 2 straipsnyje nurodytiems piliečiams negrÄ Å¾inami, o yra valstybės iÅ¡perkami ir už juos valstybė atlygina pagal Å¡io įstatymo 16 straipsnį. Å iame sÄ raÅ¡e 3-ju punktu yra nurodyti miestų miÅ¡kams priskirti miÅ¡kai.

AiÅ¡kinant ir taikant aukščiau paminėtas teisės normas, reikÅ¡mingas Konstitucinio Teismo 2007 m. rugsėjo 6 d. nutarimas. Å iame nutarime nurodyta, jog įstatymų leidėjo nuostata, kad valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kai, įskaitant ir priskirtus miestų miÅ¡kams, iÅ¡imtine nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai, buvo nuosekli ir nekintanti nuo pat MiÅ¡kų įstatymo priėmimo 1994 m. lapkričio 22 d. Konstitucinis Teismas iÅ¡aiÅ¡kino, kad, nepaisant to, ar Vyriausybė tam tikrus miestų miÅ¡kus formaliai yra priskyrusi valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kams, miestų miÅ¡kai, pagal MiÅ¡kų įstatymÄ , yra valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kai.

Tokio MiÅ¡kų įstatymu apibrėžto miesto miÅ¡kų statuso aiÅ¡kinimo Konstitucinis teismas laikėsi ir priimdamas 2010 m. kovo 9 nutarimÄ . Teismas, taikydamas Konstitucijos 47 straipsnio, MiÅ¡kų įstatymo 4 straipsnio 4 dalies 2 punkto, AtkÅ«rimo įstatymo 13 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatas, taip pat atsižvelgia ir į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) iÅ¡aiÅ¡kinimus Å¡ių teisės normų taikymo klausimais. LVAT iÅ¡plėstinė teisėjų kolegija 2010 m. sausio 25 nutartyje nurodė, kad AtkÅ«rimo įstatymo 13 straipsnyje suformuluota nuostata, jog miÅ¡kai iÅ¡ Å¡io įstatymo 2 straipsnyje nurodytų piliečių iÅ¡perkami valstybės ir už juos valstybė atlygina pagal Å¡io įstatymo 16 straipsnį, jeigu jie patenka į Å¡io straipsnio 1 dalies 1–7 punktuose pateikiamÄ miÅ¡kų sÄ raÅ¡Ä , į kurį įtraukti ir priskirti miestų miÅ¡kams (3 punktas), yra imperatyvi ir aiÅ¡kiai nustatanti, kad tam tikras sÄ lygas atitinkantys miÅ¡kai yra iÅ¡perkami.

IÅ¡plėstinė teisėjų kolegija pažymėjo, kad AtkÅ«rimo įstatymo 13 straipsnio nuostatos laikytinos specialiosiomis, kurios taikytinos visiems atvejams, kai teritorija, į kuriÄ numatoma atkurti nuosavybės teises, atitinka miÅ¡ko sÄ vokÄ pagal MiÅ¡kų įstatymÄ . Taip pat iÅ¡plėstinė teisėjų kolegija, nurodžiusi, kad nėra teisiÅ¡kai reikÅ¡minga, ar sklype, į kurį atkuriamos nuosavybės teisės, miÅ¡kas, taip kaip jis suprantamas pagal MiÅ¡kų įstatymÄ , buvo iki nacionalizacijos ar susiformavo po jos, akcentavo, kad tuo atveju, jei sprendimo atkurti nuosavybės teises priėmimo metu tam tikra teritorija pagal MiÅ¡kų įstatymo nuostatas yra suprantama kaip miÅ¡kas ir atitinka bent vienÄ iÅ¡ AtkÅ«rimo įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje nustatytų sÄ lygų, t. y.

įskaitant ir priskyrimÄ miestų miÅ¡kams, Å¡is straipsnis privalo bÅ«ti taikomas ir miÅ¡kas valstybės iÅ¡perkamas, nepriklausomai nuo to, ar nuosavybė atkuriama pagal AtkÅ«rimo įstatymo 4, 5 ar 6 straipsnius (administracinė byla Nr. A-525-19/2010). Teismas atkreipia dėmesį, kad analogiÅ¡kÄ AtkÅ«rimo įstatymo 13 straipsnio taikymo praktikÄ yra suformavęs ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas. Å io teismo teisėjų kolegija 2009 m. gruodžio 11 d. nutartyje pabrėžė, kad aplinkybė, jog AtkÅ«rimo įstatymo 13 straipsnio 1 dalies 3 punkte yra įtvirtintas tam tikras pavedimas Vyriausybei, nesudaro pagrindo daryti iÅ¡vados, kad miÅ¡kas įgyja valstybinio miÅ¡ko statusÄ , Vyriausybei patvirtinus jų plotus, o jų nepatvirtinus - tokio statuso neįgyja.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas iÅ¡aiÅ¡kino, kad nustačius aplinkybes, jog tam tikra teritorija pagal MiÅ¡kų įstatymÄ yra miÅ¡kas, ir kad jis yra miesto teritorijoje, tai pagal MiÅ¡kų įstatymÄ , toks miÅ¡kas yra pripažįstamas valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡ku, priklausančiu Lietuvos Respublikai iÅ¡imtine nuosavybės teise, ir pagal AtkÅ«rimo įstatymo 13 straipsnį, yra valstybės iÅ¡perkamas turtas, į kurį nuosavybės teisė natÅ«ra neatkuriama (civilinė byla Nr. 3K-3-559-2009).

PareiÅ¡kėjas, tikslindamas savo reikalavimÄ , teismui pateikė pageidaujamos susigrÄ Å¾inti natÅ«ra žemės sklypo schemÄ (b. l. 76). Teismo posėdyje, vykusiame 2012 m. lapkričio 28 d., A. P. patvirtino, kad jis pageidauja, jog grÄ Å¾intinas natÅ«ra žemės sklypas bÅ«tų suformuotas bÅ«tent toje buvusio savininko valdytos žemės teritorijoje, kuri jo pateiktoje schemoje yra apibrėžta juoda linija. PareiÅ¡kėjas reikalavimo dalies dėl grÄ Å¾intino natÅ«ra žemės sklypo suformavimo buvusio savininko J.

V. valdytos žemės dalyje, esančioje tarp žemės sklypų (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini) ir Panevėžio miÅ¡kų urėdijos Paežerio girininkijos Panevėžio miesto miÅ¡kų 501 kvartalo 3 taksacinio miÅ¡ko žemės sklypo, netikslino. Tokiu bÅ«du, atsižvelgus į aukščiau nurodytÄ teisinį reglamentavimÄ , spręstinas klausimas, ar pareiÅ¡kėjo A. P. konkrečiai apibrėžta ir įvardinta buvusio savininko valdytos žemės dalis, praÅ¡oma grÄ Å¾inti natÅ«ra, atitinka MiÅ¡kų įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje pateiktÄ miÅ¡ko sÄ vokÄ .

Pagal MiÅ¡kų įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje pateiktÄ sÄ vokÄ , miÅ¡kas suprantamas kaip ne mažesnis kaip 0,10 hektaro žemės plotas, apaugęs medžiais, kurių aukÅ¡tis natÅ«ralioje augavietėje brandos amžiuje siekia ne mažiau kaip 5 metrus, kita miÅ¡ko augalija, taip pat iÅ¡retėjęs ar dėl žmogaus veiklos bei gamtinių veiksnių netekęs augalijos plotas (kirtavietės, degavietės, aikÅ¡tės). MiÅ¡kų įstatymas ir MiÅ¡kų valstybės kadastro veiklÄ reglamentuojantys teisės aktai nenustato specialių teritorijos priskyrimo miÅ¡kams procedÅ«rų.

Tai yra išaiškinęs ir LVAT, nurodydamas, kad tam tikros teritorijos priskyrimas miškui nėra siejamas su įgaliotų valstybės institucijų valiniais sprendimais, o teritorija yra miškas, jeigu pagal faktinę padėtį atitinka Miškų įstatymo 2 straipsnio 1 dalies kriterijus (2004 m. gegužės 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. Nr. A-14-499-2004). Kaip matyti iš Valstybinės miškų tarnybos pateiktų dokumentų (2008-07-01 Duomenų perdavimo ir priėmimo akto, 2012-08-22 pažymos Nr. 35342 apie grafinius Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenis ir Miškų žemėlapio fragmento, 2012-08-31 pažymos Nr. 35492 apie tekstinius Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenis, 2012-10-22 pažymos Nr. 36801 apie grafinius Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenis ir Miškų žemėlapio fragmento), valstybės įmonės Registrų centro Panevėžio filialo pateiktos Kadastro žemėlapio ištraukos, buvusio savininko J.

V. valdytos žemės sklypo dalį, kurioje pareiÅ¡kėjas pageidauja gauti natÅ«ra grÄ Å¾intinÄ Å¾emės sklypÄ , Å¡iuo metu užima Panevėžio miÅ¡kų urėdijos Paežerio girininkijos Panevėžio miesto miÅ¡kų 501 kvartalo 3 taksacinis miÅ¡ko žemės sklypas (b. l. 51-54,74, 80). Valstybinės miÅ¡kų tarnybos 2012-08-31 pažymos Nr. 35492 duomenimis, šio miÅ¡ko žemės sklypo plotas yra 1,40 ha; medynÄ sudarančių medžių amžius yra nuo 54 iki 30 metų, medžių aukÅ¡tis siekia 23 m - 21 m, trakas yra vidutinio tankumo (b. l. 54).

Teismas neturi pagrindo abejoti Valstybinės miÅ¡kų tarnybos pateiktais MiÅ¡kų valstybės kadastro duomenimis. Darydamas tokiÄ iÅ¡vadÄ , teismas atsižvelgia, jog ta aplinkybė, jog MiÅ¡kų valstybės kadastras nėra pagrindinis valstybės kadastras, nesudaro pagrindo teigti, kad Å¡io kadastro duomenys nėra teisingi. LVAT, aiÅ¡kindamas MiÅ¡kų valstybės kadastro duomenų reikÅ¡mę, yra nurodęs, kad Lietuvos Respublikos valstybės registrų įstatymo 14 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta registro duomenų teisingumo prezumpcija taikytina ir ne pagrindiniuose valstybės registruose esantiems duomenims (2010 m. rugpjūčio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-858-1095/2010).

PareiÅ¡kėjas teiginių, kad jo pageidaujamas natÅ«ra susigrÄ Å¾inti žemės sklypas nepagrįstai laikomas miÅ¡ku, pagrindimui nurodė, kad Å¡ioje teritorijoje žemė visus metus bÅ«na Å¡lapia, joje telkÅ¡o balos. Tokius teiginius pareiÅ¡kėjas grindė ginčo teritorijos nuotraukomis (b. l. 78). Ä®vertinus Å¡ias nuotraukas, akivaizdžiai matyti, kad minėtame miÅ¡ko sklype auga tiek pagrindinę miÅ¡ko dalį (medynÄ ) sudarantys medžiai, tiek jauni medeliai (pomiÅ¡kis), tiek ir krÅ«mai (medyne augantys krÅ«mai).

PareiÅ¡kėjo pateiktose nuotraukose matyti ir medžiais, jaunais medeliais bei krÅ«mais neapaugę plotų. Pagal MiÅ¡kų įstatymo 2 straipsnyje pateiktÄ miÅ¡ko sÄ vokÄ , kaip miÅ¡kas suprantama kita miÅ¡ko augalija, taip pat žemės plotas, iÅ¡retėjęs ar dėl žmogaus veiklos ir gamtinių veiksnių netekęs augalijos (kirtavietės, degavietės, aikÅ¡tės). Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, daroma iÅ¡vada, kad A. P. pateiktos nuotraukos Valstybinės miÅ¡kų tarnybos pateiktų Panevėžio miesto miÅ¡kų 501 kvartalo 3 taksacinio miÅ¡ko žemės sklypo taksacinių duomenų nepaneigė.

Kitokių įrodymų, paneigiančių Valstybinės miÅ¡kų tarnybos pateiktų duomenų teisingumÄ , pareiÅ¡kėjas nepateikė. Remdamasis tuo, kas buvo nurodyta, teismas sprendžia, kad buvusio savininko J. V. valdyto žemės sklypo dalis, MiÅ¡kų valstybės kadastre registruota kaip Panevėžio miÅ¡kų urėdijos Panevėžio miesto miÅ¡kų 501 kvartalo 3 taksacinis miÅ¡ko žemės sklypas, atitinka MiÅ¡kų įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje pateiktÄ miÅ¡ko sÄ vokÄ ir pripažįstamas kaip Panevėžio miesto miÅ¡kas.

Dėl Å¡ių priežasčių į nurodytÄ Å¾emės sklypo dalį pareiÅ¡kėjui A. P. nuosavybės teisės natÅ«ra negali bÅ«ti atkurtos, nes sklypas patenka į AtkÅ«rimo įstatymo 13 straipsnio 3 punkte nurodytÄ valstybės iÅ¡perkamo turto – miesto miÅ¡kų – kategorijÄ . Esant nurodytoms aplinkybėms, nėra pagrindo įpareigoti Panevėžio miesto savivaldybės administracijÄ pareiÅ¡kėjo pateiktoje schemoje įbraižytoje vietoje nustatyta tvarka suformuoti natÅ«ra grÄ Å¾intinÄ Å¾emės sklypÄ , o po to įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybÄ priimti sprendimÄ atkurti nuosavybės teises grÄ Å¾inant natÅ«ra šį sklypÄ . Atmetus A.

P. skundÄ , netenkintinas jo praÅ¡ymas atlyginti turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 44 straipsnis). Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi, n u s p r e n d ž i a: pareiÅ¡kėjo A. P. skundÄ dėl įpareigojimo atlikti veiksmus ir atkurti nuosavybės teises atsakovėms Panevėžio miesto savivaldybės administracijai ir Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės Å«kio ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Valstybinei miÅ¡kų tarnybai atmesti kaip nepagrįstÄ .Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Teisėjos:                                                                                                                Dalytė Zlatkuvienė                                                                                                         Nijolė Čekanauskienė                                                                                                                   Irena Varžinskienė