5cf8742e-75b4-4fdf-99c5-4eab610cea20 · Vilniaus apygardos teismas

? Baudžiamoji byla Nr. 1-30-172-2012 T-53-574/2020 Procesinio sprendimo kategorija: (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S 2020 m. gegužės 28 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Audriaus Cinino, Jurgitos Mačionytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Virginijos Pakalnytės-TamoÅ¡iÅ«naitės, teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo nuteistojo M. A. praÅ¡ymÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gruodžio 14 d. nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės suÅ¡velninimo. IÅ¡nagrinėjęs praÅ¡ymÄ , teismas n u s t a t ė:

1. Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gruodžio 14 d. nuosprendžiu M. A. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 181 straipsnio 3 dalyje, 25 straipsnio 3 dalyje, 178 straipsnio 3 dalyje, 253 straipsnio 1 dalyje, 25 straipsnio 3 dalyje, 129 straipsnio 2 dalies 9 punkte ir 180 straipsnio 3 dalyje, 214 straipsnio 1 dalyje, 302 straipsnio 1 dalyje, 25 straipsnio 3 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 2 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje, 25 straipsnio 3 dalyje ir 182 straipsnio 2 dalyje, 21 straipsnio 1 dalyje, 25 straipsnio 3 dalyje, 129 straipsnio 2 dalies 9 punkte ir 180 straipsnio 3 dalyje ir jam paskirta galutinė subendrinta 19 (devyniolikos) metų laisvės atėmimo bausmė, jÄ atliekant pataisos namuose.

2. Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gruodžio 29 d. nuosprendžiu Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gruodžio 14 d. nuosprendis pakeistas - M. A. nusikalstama veika iÅ¡ BK 25 straipsnio 3 dalies ir 129 straipsnio 2 dalies 9 punkto perkvalifikuota į BK 25 straipsnio 3 dalį ir BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punktÄ , 9 punktÄ , tačiau galutinė subendrinta bausmė nepakito – paskirta 19 (devyniolikos) metų laisvės atėmimo bausmė, jÄ atliekant pataisos namuose.

3. Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2017 m. lapkričio 16 d. nutartimi nuteistojo M. A. kasacinis skundas atmestas.

4. Nuteistasis M. A. praÅ¡o suÅ¡velninti paskirtÄ laisvės atėmimo bausmę.

5. Pažymi, jog pagal Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvensijos 7 straipsnio 1 punktÄ niekas negali bÅ«ti nuteistas už veiksmus ar neveikimÄ , kurie pagal galiojusius jų įvykdymo momentu valstybės vidaus įstatymus arba tarptautinę teisę nebuvo laikomi nusikaltimais. Taip pat negali bÅ«ti skiriama griežtesnė bausmė negu ta, kuri galėjo bÅ«ti taikyta nusikaltimo padarymo momentu. Tačiau po jam inkriminuotų nusikaltimo padarymo ir nuosprendžio priėmimo pasikeitė, t. y. sugriežtėjo Lietuvos Respublikos bausmių kodekso ir Pataisos įstaigos vidaus tvarkos taisyklių nuostatos dėl galimybės bÅ«ti lauke/gryname ore, piniginių lėšų limito apsiperkant pataisos įstaigos parduotuvėje, ilgalaikių pasimatymų, naudojimosi neÅ¡iojamu kompiuteriu laiko, maisto prekių pataisos įstaigoje asortimento, asmeninių daiktų svorio limito, leidžiamų turėti daiktų sÄ raÅ¡o, naudojimosi keramikos bei metaliniais stalo įrankiais, lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos sÄ lygų.

6. Nuteistasis atkreipia dėmesį į tai, kad, nors pasikeitė ir pasunkėjo bausmės atlikimo sÄ lygos, tačiau bausmė liko ta pati, kas leidžia daryti prielaidÄ , jog jis yra baudžiamas dar kartÄ , kai tik keičiasi teisės aktai.

7. Atsiliepimų į skundÄ , pareiÅ¡kimų dėl nuÅ¡alinimo ar kitų praÅ¡ymų negauta. PraÅ¡ymas atmestinas.

8. Pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimÄ ar baudžiamÄ jį nusižengimÄ padariusiam asmeniui. Teismas bausmę skiria pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijÄ laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų ir atsižvelgdamas į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes.

9. PraÅ¡ymÄ nagrinėjanti teisėjų kolegija pažymi, jog bendrosios kompetencijos teismų instancinės sistemos paskirtis yra sudaryti prielaidas aukÅ¡tesnės instancijos teismuose iÅ¡taisyti bet kurias fakto (t. y. teisiÅ¡kai reikÅ¡mingų faktų nustatymo ir vertinimo) ar bet kurias teisės (t. y. teisės taikymo) klaidas, kurias dėl kokių nors priežasčių gali padaryti žemesnės instancijos teismas, ir neleisti, kad kokioje nors bendrosios kompetencijos teismų nagrinėtoje byloje bÅ«tų įvykdytas neteisingumas, prieÅ¡ingu atveju bÅ«tų nukrypta nuo konstitucinio teisinės valstybės principo, pažeista asmens konstitucinė teisė į tinkamÄ teismo procesÄ (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 28 d., 2008 m. sausio 24 d. nutarimai, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-135-648/2016, 2K-190-648/2018). Vilniaus apygardos teismas 2012 m. gruodžio 14 d.

M. A. atžvilgiu priėmė apkaltinamÄ jį nuosprendį, Å¡io nuosprendžio teisėtumas ir pagrįstumas buvo patikrintas Lietuvos apeliacinio teismo, kuris 2016 m. gruodžio 29 d. nuosprendyje, dalyje jį pakeitęs, konstatavo, jog M. A. paskirta bausmė, įvertinus visas bausmių skyrimui reikÅ¡mingas aplinkybes, nelaikytina aiÅ¡kiai per griežta. Lietuvos Aukščiausiasis teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ kasacine tvarka, nuteistojo M. A. skundÄ atmetė.

10. Atkreiptinas nuteistojo dėmesys į tai, kad pagal galiojančiÄ teisę įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu paskirtÄ bausmę galima suÅ¡velninti tik tam tikrais atvejais, kaip, pvz., suteikus amnestijÄ ar malonę (BK 78, 79 straipsniai), priėmus įstatymÄ , lengvinantį nuteistojo teisinę padėtį (BPK 3621 straipsnis) ar atnaujinus baudžiamÄ jÄ bylÄ (BPK 443, 451 straipsniai).

11. IÅ¡ praÅ¡ymo matyti, kad nuteistasis praÅ¡o suÅ¡velninti jam paskirtÄ bausmę, nes, jo teigimu, po jam inkriminuotų nusikaltimo padarymo ir nuosprendžio priėmimo pasikeitė, t. y. sugriežtėjo Lietuvos Respublikos bausmių kodekso ir Pataisos įstaigos vidaus tvarkos taisyklių nuostatos. Nagrinėjamu atveju nuteistojo praÅ¡yme nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo Å¡velninti jam paskirtÄ bausmę.

12. Teisėjų kolegija pažymi, kad bausmių vykdymo sÄ lygas ir tvarkÄ reglamentuoja bausmių vykdymo teisė. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse (toliau – BVK) yra numatyta, jog bausmės yra vykdomos pagal jų vykdymo metu galiojančius Lietuvos Respublikos įstatymus (BVK 3 straipsnio 1 dalis). Todėl, vadovaujantis BVK 3 straipsnio 1 dalimi, nuteistajam bausmės vykdymo metu taikoma ta teisės norma, kuri galioja bausmės vykdymo metu.

13. Akivaizdu, kad pats laisvės atėmimo bausmės atlikimo faktas įkalinimo įstaigoje sÄ lygoja tam tikrų asmens teisių ir laisvių suvaržymÄ , tačiau tai savaime neleidžia konstatuoti konstitucinių teisių pažeidimų. Pažymėtina, kad, priklausomai nuo to, kuriai nuteistųjų grupei asmuo priskirtas, priklauso, kiek laiko asmuo turi teisę kasdien pasivaikščioti (BVK 73–75 straipsniai), o taip pat ir kitos BVK numatytos teisės. Laisvės atėmimo bausmės atlikimo sÄ lygos nesudaro teisinio pagrindo Å¡velninti nuteistajam paskirtÄ bausmę. Tokia galimybė nėra numatyta, nei BK, nei Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) ar BVK nuostatose. Nuteistieji dėl bausmės atlikimo sÄ lygų, kurios, jų manymu, yra netinkamos, gali kreiptis į pataisos namų administracijÄ ar Kalėjimų departamentÄ , kuriam yra pavaldžios visos laisvės atėmimo bausmę vykdančios pataisos įstaigos.

14. Taigi, esant įsiteisėjusiam teismo nuosprendžiui ir nesant įstatyminio pagrindo Å¡iuo nuosprendžiu paskirtÄ bausmę peržiÅ«rėti, nuteistojo M. A. praÅ¡ymas suÅ¡velninti paskirtÄ baumę netenkinamas. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 362, 364 straipsniais, n u t a r i a : nuteistojo M. A. praÅ¡ymÄ atmesti. Å i nutartis per 7 dienas nuo nutarties gavimo dienos, o nuteistajam nuo nutarties nuoraÅ¡o įteikimo dienos, gali bÅ«ti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui, skundÄ paduodant per Vilniaus apygardos teismÄ . Teisėjai Audrius Cininas Jurgita Mačionytė Virginija Pakalnytė-TamoÅ¡iÅ«naitė