2017-07-14 Nr. AB-13850-3-61-3-01694-2015-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-4134-415/2017

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01694-2015-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 19.3.3; 19.3.4

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. liepos 14 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmanto Jarukaičio (kolegijos pirmininkas), Gintaro Kryževičiaus (pranešėjas) ir Ričardo Piličiausko,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. kovo 30 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo J. M. skundą atsakovui valstybės įmonei Registrų centrui, tretiesiems suinteresuotiems asmenims valstybės įmonės Registrų centro Kauno filialui, V. B. U. dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas J. M. (toliau – ir pareiškėjas, apeliantas) kreipėsi su skundu (I t., b. l. 1–4), kurį patikslino (II t., b. l. 7–11), į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas: 1) panaikinti valstybės įmonės Registrų centro Centrinio registratoriaus Ginčų nagrinėjimo komisijos (toliau – ir Komisija) 2015 m. vasario 9 d. sprendimą Nr. cspr1-45; 2) panaikinti valstybės įmonės Registrų centro Kauno filialo (toliau – ir VĮ Registrų centro Kauno filialas) 2015 m. sausio 5 d. sprendimą Nr. KAKT-17 „Dėl nuosavybės teisių į nekilnojamąjį daiktą išregistravimo iš Nekilnojamojo turto registro“; 3) pašalinti padarytą pažeidimą, t. y. panaikinti V. B. U. vardu atliktą teisinę registraciją ½ daliai šulinio (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (toliau – ir Šulinys) ir įpareigoti atsakovus šią šulinio dalį įregistruoti kaip jo nuosavybę.

Pareiškėjas nurodė, kad 2014 m. kovo 17 d. prašymu kreipėsi į VĮ Registrų centro Kauno filialą, prašydamas ištaisyti klaidas, t. y. ant žemės sklypų ribos esančio šulinio ½ dalį įteisinti kaip jo nuosavybę. Teritorinis registratorius 2014 m. kovo 26 d. sprendimu Nr. (3.4.5.) KAS-706 atsisakė patenkinti prašymą, motyvuodamas, kad Nekilnojamojo turto registre esantys duomenys apie nekilnojamuosius daiktus jo sklype ir nuosavybės teises į juos atitinka registruoti pateiktus dokumentus. Pagal 2014 m. kovo 17 d. atliktus kadastrinius duomenis, jo žemės sklype yra ½ Šulinio, todėl 2014 m. balandžio 28 d. pakartotinai kreipėsi į teritorinį registratorių, kuris 2014 m. gegužės 9 d. sprendimu Nr. KAKT-1062 atsisakė patenkinti prašymą. Nesutikdamas su teritorinio registratoriaus sprendimu, jį apskundė Komisijai, tačiau pastaroji 2014 m. birželio 9 d. sprendimu Nr. cspr1-142 paliko galioti teritorinio registratoriaus 2014 m. gegužės 9 d. sprendimą Nr. KAKT-1062. Šių teritorinio registratoriaus ir Centrinio registratoriaus sprendimų teisėtumas ir pagrįstumas buvo nagrinėjamas Kauno apygardos administraciniame teisme, kuris 2014 m. lapkričio 19 d. sprendimu atmetė skundo dalį ir nurodė, kad ikiteisminio nagrinėjimo metu jis nereiškė reikalavimo dėl teisinės registracijos į šulinį panaikinimo, todėl šią skundo dalį paliko nenagrinėtą. Atsižvelgdamas į tai, jis iš naujo kreipėsi į teritorinį registratorių, prašydamas panaikinti V. B. U. vardu atliktą teisinę registraciją ½ daliai Šulinio ir šią dalį įregistruoti jo vardu. Teritorinis registratorius 2015 m. sausio 5 d. sprendimu Nr. KAKT-17 atmetė skundą. Šį sprendimą apskundė Komisijai, kuri 2015 m. vasario 9 d. sprendimu Nr. cspr1-45 savavališkai pakoregavo skundo reikalavimus, skundą vertino kaip pakartotinį ir atsisakė jį nagrinėti. Su tokiu atsakymu nesutikdamas pareiškėjas teigė, kad skundą teikė prašydamas išregistruoti nuosavybės teisę, panaikinant šulinio teisinę registraciją V. B. U. vardu. Prašymą suformulavo taip, kaip jam nurodė Kauno apygardos administracinis teismas įsiteisėjusiame sprendime, todėl jo prašymas nėra pakartotinis ir turi būti išnagrinėtas. Komisijai nesuteikta teisė, trūkstant įrodymų, keisti pareiškėjo skundo reikalavimus ir tuo pagrindu atmesti skundą.

Atsakovas valstybės įmonė Registrų centras (toliau – ir VĮ Registrų centras) kartu su trečiuoju suinteresuotu asmeniu valstybės įmonės Registrų centro Kauno filialu atsiliepimu į skundą (I t., b. l. 35–37, 73–75; II t., b. l. 17–21) prašė skundo dalį dėl sprendimų panaikinimo atmesti kaip nepagrįstą, o kitą bylos dalį nutraukti.

VĮ Registrų centras ir VĮ Registrų centro Kauno filialas nurodė, kad Centrinis registratorius pareiškėjo skundo esmę išsiaiškino teisingai ir jos neiškraipė, o skundą vertino kaip prašymą ištaisyti klaidas Nekilnojamojo turto registre. Daiktinių teisių išregistravimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo (toliau – ir Nekilnojamojo turto registro įstatymas) 16 straipsnio 1 dalis. Šio įstatymo 33 straipsnio nuostatos, kuriomis vadovaujasi pareiškėjas, reglamentuoja klaidų Nekilnojamojo turto registre ištaisymą. Pareiškėjo skundai teritoriniam registratoriui ir Centriniam registratoriui yra grindžiami ne naujomis aplinkybėmis, o pirminiais 2000 m. dokumentais, kurie, pareiškėjo teigimu, patvirtina jo skundo pagrįstumą. Pažymėjo, jog duomenys Nekilnojamojo turto registre gali būti patikslinami ir ištaisomi dviem būdais: kai įrašyti duomenys neatitinka dokumentų, kurių pagrindu šie duomenys įrašyti, arba kai įrašant duomenis buvo padarytos klaidos. Pabrėžė, kad net ir tuo atveju, jeigu būtų konstatuota, jog šiuo atveju padaryta techninė klaida, jos negalima ištaisyti, nes tai pažeistų trečiųjų suinteresuotų asmenų nuosavybės teises (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2003 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A7-1020/2003, 2012 m. kovo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A602-211/2012). V. B. U. nuosavybės teisė į visą šulinį įregistruota VĮ Registrų centro Kauno filialo 2000 m. gegužės 4 d. sprendimu, o pareiškėjas dėl šio sprendimo panaikinimo į Centrinį registratorių nesikreipė.

Trečiasis suinteresuotas asmuo V. B. U. atsiliepime į skundą (I t., b. l. 24; II t., b. l. 26–27) nurodė, kad šulinys buvo iškastas jos žemės sklype, nes, kasant šulinį, buvo aptiktas didelio diametro drenažo vamzdis. 2013 m., kai buvo daromi kadastriniai matavimai, pareiškėjas informavo matininkus, kad jam priklauso ½ šulinio, ir taip buvo perkelta vienu metru jo sodo riba. Pareiškėjui nėra ribojama teisė naudotis šuliniu.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. kovo 30 d. sprendimu (II t., b. l. 70–75) atmetė pareiškėjo J. M. skundą kaip nepagrįstą.

Teismas nustatė, kad ginčas kilo dėl Komisijos sprendimo, kuriuo atsisakyta nagrinėti pareiškėjo 2014 m. gruodžio 16 d. skundą, teisėtumo ir pagrįstumo. Pareiškėjas, teikdamas skundus, siekė panaikinti V. B. U. vardu atliktą teisinę registraciją ½ daliai šulinio (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir šią šulinio dalį įregistruoti kaip savo nuosavybę.

Teismas, spręsdamas ginčą, vadovavosi Nekilnojamojo turto registro įstatymo 10 straipsnio 1 dalimi, 16 straipsnio 1 dalimi, 29 straipsnio 9 punktu, 33 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. balandžio 23 d. nutarimu Nr. 379 patvirtintų Nekilnojamojo turto registro nuostatų (toliau – ir Nuostatai) 25, 31, 37.2, 43, 69 punktais. Sistemiškai vertindamas pateiktą teisinį reguliavimą, teismas padarė išvadą, kad duomenys Nekilnojamojo turto registre gali būti keičiami dviem skirtingais pagrindais, t. y. patikslinant neteisingai įrašytus duomenis apie nekilnojamuosius daiktus ir daiktines teises į juos Nekilnojamojo turto registro įstatymo 33 straipsnio pagrindu ir išregistruojant daiktines teises į nekilnojamąjį daiktą Nekilnojamojo turto registro įstatymo 16 straipsnio pagrindu. Daiktinių teisių išregistravimas yra galimas tik tais atvejais, kai daiktinės teisės turėtojas netenka savo daiktinės teisės ar ją perleidžia ir yra įregistruojamas kitas daiktinės teisės turėtojas arba žūva ar išnyksta pats nekilnojamasis daiktas. Kreipiantis dėl daiktinės teisės išregistravimo, registratoriui, be kita ko, turi būti pateikiami šiuos juridinius faktus (t. y. kad daiktinė teisė pasibaigė arba pasikeitė daiktinės teisės turėtojas) patvirtinantys dokumentai. Tais atvejais, kai daiktinės teisės turėtojas netenka savo daiktinės teisės, prašymą išregistruoti nekilnojamąjį daiktą ir (ar) nuosavybės teises į jį teritoriniam registratoriui pateikia nuosavybės teisę į daiktą įgijęs asmuo.

Teismas nustatė, kad pareiškėjas teigė, jog 2014 m. gruodžio 16 d. skundu į teritorinį registratorių kreipėsi ne dėl Nekilnojamojo turto registro duomenų pakeitimo ar ištaisymo, o dėl V. B. U. vardu atliktos teisinės registracijos į ½ dalį Šulinio panaikinimo, ir rėmėsi Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. lapkričio 19 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-3223-422/2014, kuriuo pareiškėjo skundo dalis dėl prašymo įpareigoti VĮ Registrų centrą panaikinti V. B. U. vardu atliktą teisinę registraciją ½ daliai šulinio palikta nenagrinėta, pareiškėjui tokio reikalavimo VĮ Registrų centre neišreiškus išankstinio nagrinėjimo ne per teismą metu.

Teismo vertinimu, nors 2014 m. gruodžio 16 d. skunde teritoriniam registratoriui bei 2015 m. vasario 2 d. skunde Komisijai pareiškėjas prašė panaikinti V. B. U. vardu atliktą teisinę registraciją į ½ dalį Šulinio, tačiau jokių įrodymų, kad pastarosios daiktinės teisės į šį šulinį yra pasibaigusios ar kad pareiškėjas įgijo daiktines teises į dalį šio objekto, t. y. Nekilnojamojo turto registro įstatyme bei Nuostatuose nurodytus juridinius faktus pagrindžiančių dokumentų, pareiškėjas VĮ Registrų centrui nepateikė. Tokių duomenų pareiškėjas nepateikė ir teismui, taigi nagrinėjamu atveju nebuvo pagrindo išvadai, kad pareiškėjas yra įgijęs kokių nors daiktinių teisių į Šulinį ir kad dėl to jis yra tinkamas subjektas teritoriniam registratoriui teikti prašymą išregistruoti nekilnojamąjį daiktą ir (ar) nuosavybės teises į jį Nuostatuose įtvirtinta tvarka.

Teismas, įvertinęs pareiškėjo 2014 m. gruodžio 16 d. skundo teritoriniam registratoriui ir 2015 m. vasario 2 d. skundo Komisijai turinį ir prasmę, pažymėjo, kad V. B. U. vardu atliktos teisinės registracijos į ½ dalį Šulinio panaikinimą pareiškėjas laiko techninės registratoriaus padarytos klaidos ištaisymu. Šiuose skunduose pareiškėjas registratoriui ginčijo V. B. U. daiktines teises į ½ dalį Šulinio bei prašė įregistruoti jo daiktines teises į ½ dalį šio šulinio, t. y. iš esmės kėlė klausimus, analogiškus jau išnagrinėtiems teritorinio registratoriaus 2014 m. kovo 26 d. raštu Nr. (3.4.5)KAS-706 ir 2014 m. gegužės 9 d. raštu Nr. KAKT-1062, Komisijos 2014 m. birželio 9 d. sprendimu Nr. cspr1-142, taip pat įsiteisėjusiu Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. lapkričio 19 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-3223-422/2014. Tačiau, kaip paminėta, jokių naujų įrodymų, patvirtinančių galimybę Nekilnojamojo turto registro duomenis apie V. B. U. vardu įregistruotą Šulinį pakeisti Nekilnojamojo turto registro įstatymo 16 straipsnyje įtvirtintu būdu (t. y. išregistruojant daiktines teises į dalį nekilnojamojo daikto), pareiškėjas nepateikė. Todėl pareiškėjo teiginį, kad jo 2014 m. gruodžio 16 d. prašymas nebuvo pakartotinis, teismas atmetė kaip nepagrįstą.

Teismas pažymėjo, jog Kauno apygardos administracinis teismas 2014 m. lapkričio 19 d. sprendime administracinėje byloje Nr. I-3223-422/2014 pareiškėjui išaiškino, kad registro tvarkytojas negali išspręsti ginčo dėl daiktinių teisių į statinį, nes toks tarp suinteresuotų asmenų kilęs ginčas spręstinas bendrosios kompetencijos teisme. Byloje nebuvo duomenų, kad toks civilinis ginčas tarp pareiškėjo ir V. B. U. būtų inicijuotas. Tačiau tik tokį ginčą išsprendus, t. y. bendrosios kompetencijos teismui nustačius J. M. ir V. B. U. daiktinių teisių į Šulinį apimtį, galbūt atsirastų pagrindas kreiptis į teritorinį registratorių Nekilnojamojo turto registro įstatymo 16 straipsnyje įtvirtintais pagrindais.

Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes bei su jomis susijusį teisinį reguliavimą, padarė išvadą, kad Komisija tinkamai įvertino pareiškėjo 2014 m. gruodžio 16 d. skunde teritoriniam registratoriui bei 2015 m. vasario 2 d. skunde Komisijai išdėstytas aplinkybes, pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjas nepateikė jokių naujų dokumentų, ir pagrįstai šiuos skundus laikė pakartotiniais prašymais ištaisyti Nekilnojamojo turto registro klaidas Nekilnojamojo turto registro įstatymo 33 straipsnio pagrindu, todėl panaikinti sprendimą nebuvo teisinio ir faktinio pagrindo.

Teismas nurodė, kad pareiškėjo skundo reikalavimas pašalinti padarytą pažeidimą – panaikinti V. B. U. vardu atliktą teisinę registraciją ½ daliai Šulinio ir įpareigoti atsakovus šulinio dalį įregistruoti kaip jo nuosavybę – yra išvestinis. Paminėjo, kad, siekdamas panaikinti V. B. U. vardu atliktą teisinę registraciją ½ daliai šulinio, pareiškėjas turi teisę skųsti VĮ Registrų centro Kauno filialo 2000 m. gegužės 4 d. sprendimą, kuriuo V. B. U. buvo įregistruota nuosavybės teisė į visą šulinį. Tokia pareiškėjo teisė buvo išaiškinta skundžiamame sprendime, nurodant, kad pareiškėjas, siekdamas panaikinti paminėtą sprendimą, kartu su skundu Centriniam registratoriui turi pateikti ir prašymą atnaujinti terminą skundui dėl VĮ Registrų centro Kauno filialo 2000 m. gegužės 4 d. sprendimo panaikinimo padavimo, pateikdamas įrodymus, kada jam tapo žinoma apie šio sprendimo priėmimą ir dėl kokių objektyvių priežasčių buvo praleistas terminas skundui paduoti.

Teismas nurodė, kad pareiškėjas taip pat reiškė reikalavimą panaikinti VĮ Registrų centro Kauno filialo 2015 m. sausio 5 d. sprendimą, tačiau skundžiamu Komisijos sprendimu šis sprendimas jau yra panaikintas, todėl toks pareiškėjo reikalavimas yra perteklinis.

III. Pareiškėjas J. M. apeliaciniu skundu (II t., b. l. 79–84) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. kovo 30 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – patenkinti skundą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Negali pateikti duomenų, kad V. B. U. teisė į šulinio dalį jo sklype pasibaigė ar perėjo kitiems asmenims, nes ši teisė V. B. U. niekada ir nepriklausė. Vadovaudamasis Nekilnojamojo turto registro įstatymo 33 straipsnio 1 dalimi, jis siekia ištaisyti klaidą ir susigrąžinti šulinio dalies nuosavybę. Nėra įrodymų, kad V. B. U. įsigijo iš jo dalį šulinio. Ginčo šulinys yra abiejų žemės sklypuose, todėl negali būti vien tik V. B. U. sodo namelio priklausiniu.

2. Šioje byloje yra apskundęs būtent teisinę registraciją. Skundo reikalavimų esmė yra aiški, nepareikalauta pašalinti skundo trūkumus.

3. Neteisingas teismo teiginys, kad ginčas spręstinas bendrosios kompetencijos teisme. V. B. U. nekalta dėl susidariusios padėties. Turto registracijos klaidą padarė VĮ Registrų centro Kauno filialas, kuris ją ir privalo ištaisyti.

Atsakovas valstybės įmonė Registrų centras kartu su trečiuoju suinteresuotu asmeniu valstybės įmonės Registrų centro Kauno filialu atsiliepimu į apeliacinį skundą (II t., b. l. 113–115) prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. kovo 30 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

VĮ Registrų centras ir VĮ Registrų centro Kauno filialas nurodo, kad Centrinis registratorius teisingai išsiaiškino pareiškėjo 2015 m. vasario 2 d. skundo esmę ir pagrįstai šį skundą vertino kaip prašymą ištaisyti klaidas Nekilnojamojo turto registre. Remiantis pirmiau nurodyta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika aiškinant Nekilnojamojo turto registro įstatymo 33 straipsnį, V. B. U. nuosavybės teisė į ½ dalį šulinio negalėtų būti išregistruojama net ir nustačius klaidą, nes būtų sumažinta V. B. U. teisių apimtis, o toks teisių sumažinimas negalimas per administracinę procedūrą. Teismas išsamiai ir objektyviai ištyrė visas bylos aplinkybes ir priėmė pagrįstą sprendimą.

Trečiasis suinteresuotas asmuo V. B. U. atsiliepimu į apeliacinį skundą (II t., b. l. 96) nesutinka su apeliaciniu skundu.

V. B. U. nurodo, kad šulinys yra jos sklype ir jai priklauso. 2013 m. vasario 25 d. žemės sklypo ribų paženklinimo–parodymo akte nurodyta, jog ant sklypų ribos nėra bendrų statinių. 2014 m. kovo 17 d. kadastrinių matavimų metu pareiškėjas pasididino savo sklypą ir pradėjo pretenduoti į ½ dalį jos šulinio.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Pareiškėjas siekia, kad būtų ištaisyti, jo manymu, neteisingi duomenys Nekilnojamojo turto registre vadovaujantis Nekilnojamojo turto registro įstatymo 33 straipsnio 1 dalimi, kurioje nustatyta, jog suinteresuoti asmenys, sužinoję, kad į Nekilnojamojo turto registrą įrašyti duomenys neatitinka dokumentų, kurių pagrindu šie duomenys buvo įrašyti, gali pareikalauti, kad teritorinis registratorius netikslius ir klaidingus duomenis patikslintų ir ištaisytų arba neišsamius papildytų.

Ši teisės norma nustato vienintelį pagrindą į Nekilnojamojo turto registrą įrašytų duomenų ištaisymui (patikslinimui, papildymui), t. y. kai duomenys neatitinka dokumentų, kurių pagrindu šie duomenys buvo įrašyti į Nekilnojamojo turto registrą.

Byloje nėra įrodymų, kurių pagrindu galima būtų konstatuoti, kad nuosavybės teisės į šulinį (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) teisinė registracija V. B. U. vardu atlikta ne dokumentų pagrindu ar ne pagal dokumentuose esančius įrašus, todėl Nekilnojamojo turto registro įrašų pakeitimams vadovaujantis Nekilnojamojo turto registro įstatymo 33 straipsnio 1 dalimi nėra teisinio pagrindo.

Iš pareiškėjo pateiktos faktinės argumentacijos galima daryti išvadą, kad įrašų Nekilnojamojo turto registre keitimo procedūra siekiama įgyti teisę į nekilnojamojo turto objektą (galbūt atkurti pažeistą teisę).

Nekilnojamojo turto registro įstatymo 16 straipsnyje įtvirtinta, jog Nekilnojamojo turto registre įregistruota daiktinė teisė į nekilnojamąjį daiktą išregistruojama, jeigu pateikiami įstatymų nustatyti dokumentai, patvirtinantys, kad ta daiktinė teisė pasibaigė arba pasikeitė daiktinės teisės turėtojas (1 d.). Žyma apie sudarytą sandorį ar priimtą sprendimą, kurio pagrindu keičiasi nuosavybės teisės į nekilnojamąjį daiktą turėtojas, panaikinama, kai Nekilnojamojo turto registre įregistruojama asmens nuosavybės teisė, atsiradusi tuo pačiu teisiniu pagrindu kaip ir žyma (3 d.).

Nekilnojamojo turto registro įstatymo 22 straipsnyje numatyta, kad daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą atsiradimą, juridinius faktus patvirtinantys dokumentai, kuriais remiantis šios teisės, jų suvaržymai bei juridiniai faktai registruojami Nekilnojamojo turto registre, inter alia (lot. k. be kita ko) yra: 1) valstybės institucijos sprendimas; 2) teismo sprendimas, nutartis, nutarimas, nuosprendis; <...> 7) rašytiniai sandoriai.

Nekilnojamojo turto registro įstatymo 23 straipsnyje reglamentuota prašymų įregistruoti daiktines teises į nekilnojamąjį daiktą, šių teisių suvaržymus, juridinius faktus padavimo tvarka. Šio straipsnio 2 dalyje inter alia numatyta, kad kartu su prašymu turi būti pateikiami dokumentai, patvirtinantys prašomų įregistruoti daiktinių teisių, šių teisių suvaržymų, juridinių faktų atsiradimą.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas jokių dokumentų, patvirtinančių jo nuosavybės teisę į ½ dalį šulinio (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), nepateikė, todėl konstatuotina, kad teritorinis registratorius neturi teisinio pagrindo Nekilnojamojo turto registre šulinio (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) teisinę registraciją pakeisti (išregistruoti daiktinę teisę) Nekilnojamojo turto registro įstatymo 16 straipsnio 1 dalies taikymo prasme įregistruojant nuosavybės teisę po ½ šulinio (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) pareiškėjui ir V. B. U.

Pareiškėjo reikalavimų kontekste pažymėtina, kad nuosavybės teisės įgijimo pagrindai yra nustatyti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.47 straipsnyje. Nuosavybės teisės registravimas Nekilnojamojo turto registre atlieka tik įgytos teisės išviešinimo funkciją, todėl siekdamas teisės į ½ šulinio ar nuosavybės teisės pažeidimo pašalinimo pareiškėjas turi įstatymų nustatyta tvarka kreiptis teisminės gynybos įrodinėdamas nuosavybės teisės įgijimo pagrindus, o jei tokie yra – nuosavybės teisės pažeidimą reikalaudamas jį pašalinti (CK 1.138 str.). Tai – civilinio teisinio pobūdžio ginčas, nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teismuose.

Dėl nurodytų argumentų apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 str. 1 d. 1 p.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo J. M. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. kovo 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Irmantas Jarukaitis Gintaras Kryževičius Ričardas Piličiauskas