5cf6bbed-ff2f-4b70-b346-b465749e92eb · Klaipėdos apygardos teismas

Pranešėja DPranešėja AuÅ¡ra MaÅ¡kevičienė                                                                 Civilinė byla Nr. 2A-947-460/2011Teisėja Nijolė Å imkienė                                                                              (Proceso Nr. 2-43-3-02034-2009-2)Procesinio sprendimo kategorija 30.12; 121.21(S)KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I S 2011 m. lapkričio 24 d.Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininkės AuÅ¡ros MaÅ¡kevičienės, kolegijos teisėjų Eugenijos MorkÅ«nienės, Broniaus Valiaus, kolegijos posėdyje raÅ¡ytinio proceso apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ Nr. 2A-947-460/2011 pagal ieÅ¡kovo S. D. ieÅ¡kinį atsakovams R.

B., V. B., tretiesiems asmenims M. S., R. G., A. L. bei atsakovų (apeliantų) R. B. ir V. B. apeliacinius skundus dėl Å ilutės rajono apylinkės teismo 2011-01-28 sprendimo ir 2011-02-17 papildomo sprendimo.Teisėjų kolegija n u s t a t ė : IeÅ¡kovas nurodė, kad 1999-05-06 nusipirko iÅ¡ J. M. 0,0627 ha žemės sklypÄ , esantį sodininkų bendrijoje „ŠyÅ¡a“`, sklypo Nr. 56, Macikų kaime. 2004-05-13 atsakovai V. ir R. B. įsigijo iÅ¡ J. Ž. 0,0612 ha žemės sklypÄ , esantį sodų bendrijoje „ŠyÅ¡a“, sklypo Nr. 57, Macikų kaime.

UAB „Agrometra“ padarė jo sklypo kadastrinius matavimus, sudarė du brėžinius – vienÄ pagal esamÄ faktinį naudojimÄ , kitÄ pagal tai, kaip turėtų bÅ«ti teisingai nustatytos žemės sklypų ribos. Nusipirko didesnį žemės sklypÄ negu naudojasi. Atsakovai savo žemės sklypo kairės pusės ribas naudojasi neteisingai, naudojasi jam priklausančio žemės sklypo ribomis. Atsakovai naudoja didesniu žemės sklypu negu nusipirko. Prašė atsakovų nusistatyti tinkamai sklypų ribas, tačiau jie nesutiko. 2009-09-23 atsakovams buvo įteiktas notarinis patvirtintas pareiÅ¡kimas, bet į šį pareiÅ¡kimÄ nieko neatsakė.

Prašė gera valia nusistatyti sklypų ribas, siÅ«lė, jog jis pats atstatys tvorÄ ir persodins puÅ¡eles savo lėšomis, tačiau atsakovai nesutiko. Kiti sodo kaimynai yra sklypų Nr. 33, 55 savininkai, t. y. R. G. ir A. L., o atsakovų sklypo kaimynė yra sklypo Nr. 32 savininkė M. S.     2010-01-13 UAB „Agrometra“ atliko jo sklypo kadastrinius matavimus ir sudarė Å¡io žemės sklypo kadastrinių matavimų bylÄ . Å ie kadastriniai matavimai atitinka brėžinyje Nr. 2 nurodytas jo sklypo ribas.

Jo žemės sklypo plane pažymėta, kad sklypo galo ilgis yra 22 m. UAB „Agrometra“ atliktų jo sklypo kadastrinių matavimų skaičiavimais Å¡is ilgis yra mažesnis - 20,76 m. Atsakovų sklypo galo ilgis pagal jų žemės sklypo planÄ yra 24 m., o pagal UAB „Drava“ atliktus Å¡io sklypo kadastrinius matavimus Å¡is plotas yra jau virÅ¡ 1 metro daugiau - 25,05 m. Jeigu UAB „Drava“ bÅ«tų tiksliai skaičiavusi, remdamasi žemės sklypo planu bei kitais reikiamais dokumentais, tai ir bÅ«tų teisingai nustatytos sklypo ribos, tačiau Å¡i bendrovė atsakovų sklypo ribas apskaičiavo pagal faktinį naudojimÄ .

R. G. ir A. L. sutiko su sklypo ribų paženklinimu ir pasirašė ant 2010-01-13 Žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akto Nr. 8.Atsakovai išrovė iš jam priklausančio sklypo arčiau nei 3 m atstumu nuo jo sklypo ribos pasodintas pušeles, todėl šio ieškinio reikalavimo nebereiškia ir patikslintu ieškiniu prašo nustatyti jam priklausančio žemės sklypo, esančio sodininkų bendrijoje „Šyša“, sklypo Nr. 56 Macikų k. Šilutės r., kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ribas taip, kaip jos yra nustatytos UAB „AGROMETRA“ 2010-01-13 atliktų šio sklypo kadastrinių matavimų byloje, ir priteisti iš atsakovų turėtas bylinėjimosi išlaidas.Apie sodo sklypo kadastrinių matavimų netikslumus sužinojo tuomet, kai geodezininkas A.

G. sudarė brėžinius pagal esamÄ faktinį naudojimÄ ir kaip turėtų bÅ«ti pagal kadastrinius matavimus.         2009-09-09 pareiÅ¡kė notarine tvarka pareiÅ¡kimÄ atsakovams. Todėl netaikytina ieÅ¡kinio senatis. Atsakovai su ieÅ¡kiniu nesutiko ir paaiÅ¡kino, kad 2004-05-13 nusipirko žemės sklypÄ tokį, koks dabar yra. Jie sklypo ribų nenustatė. Tiek ieÅ¡kovas, tiek jie iki Å¡iol žemės sklypais naudojosi pagal faktines ribas. Nebuvo jokio ginčo. Kai ieÅ¡kovas pasidarė kadastrinius matavimus, tuomet prasidėjo ginčas, kad jam per mažai yra žemės, pareikalavo nugriauti tvorÄ , iÅ¡rauti puÅ¡eles.

Visame sode neatitinka kadastriniai matavimai, anksčiau pamatuodavo apytiksliai ir taip visi žmonės naudojosi. Jiems įregistruotas žemės sklypo plotas yra 0,0612 ha, turėtų bÅ«ti 0,0622, yra blogai skaičiuota, faktiÅ¡kai valdo 0,0630 ha. Atliekant žemės matavimus yra galimi tam tikri netikslumai ir nukrypimai. Pagal 2002-12-30 Žemės Å«kio ministro įsakymÄ Nr. 522, bÅ«tų leidžiama jo sklypo ribose suklysti net 48 kv. m. FaktiÅ¡kai rasta 624 kv. m pagal dokumentus, jis turėtų valdyti 612 kv. m, tai paklaida gaunasi 12 kv. m.

Kaimynų R. G., A. L., M. S. sklypų kadastriniai matavimai neatlikti, gal jų sklypai didesni ir iÅ¡ jų reikia paimti S. D. žemės? Be to, yra pažeistas 10 metų ieÅ¡kinio senaties terminas, o Å¡io termino atnaujinti ieÅ¡kovas neprašė, todėl turi bÅ«ti atmestas ieÅ¡kinys. Nusipirkęs žemės sklypÄ jis nieko nedarė, buvo betoninė tvorelė, pasodintos puÅ¡elės, Å¡iuo metu puÅ¡eles pasodintas iÅ¡rovė. Tretieji asmenys M. S., R.G., A. L. teismo posėdyje nedalyvavo, parašė praÅ¡ymus bylÄ nagrinėti jiems nedalyvaujant, su ieÅ¡kiniu sutiko ir prašė jį patenkinti (b. l. 35–37 ).Å ilutės rajono apylinkės teismas 2011-01-28 sprendimu nusprendė: ieÅ¡kinį tenkinti; nustatyti S. D. priklausančio žemės sklypo, esančio sodų bendrijoje „ŠyÅ¡a“ , sklypo Nr. 56, Macikų kaime, Å ilutės rajone, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ribas taip, kaip jos yra nustatytos UAB „Agrometra“ 2010-01-13 atliktų Å¡io sklypo kadastrinių matavimų byloje; priteisti solidariai iÅ¡ R.

B. ir V. B. S. D. turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas 131 Lt ir iÅ¡laidas advokato pagalbai apmokėti 3 300 Lt ir 97 Lt paÅ¡to iÅ¡laidų į valstybės biudžetÄ . Nurodė, jog palyginus ieÅ¡kovo ir atsakovų pateiktus sodo žemės sklypų kadastrinius planus nustatyta, kad Å¡ių sklypų dydžiai neatitinka Nekilnojamojo turto registre įregistruotų žemės sklypų, todėl atsižvelgė į Å¡alių įgytų sklypų plotus, į faktiÅ¡kai naudojamus sklypus, į teisiÅ¡kai registruotus sklypus, nustatant jų ribas, atsižvelgė į tai, kad atsakovai naudojasi didesniu sklypu negu turėtų naudotis, o ieÅ¡kovas mažesniu sklypu negu turėtų naudotis, vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, nusprendė sumažinti atsakovų sodo sklypÄ ieÅ¡kovo naudai.

Å ilutės rajono apylinkės teismas 2011-02-17 papildomu sprendimu nusprendė priteisti iÅ¡ R. B. ir V. B. solidariai 504 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų ieÅ¡kovo S. D. naudai. Nurodė, jog byloje 2011-01-28 buvo priimtas teismo sprendimas, kuriame ne iki galo buvo iÅ¡spręstas iÅ¡ atsakovų priteistinų bylinėjimosi iÅ¡laidų klausimas. IeÅ¡kovas byloje yra pateikęs 2010-06-28 Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolÄ bei 2010-06-29 kasos pajamų orderį Nr. 366149, kuriame buvo nurodyta, kad už faktinių aplinkybių konstatavimÄ ieÅ¡kovas antstoliui sumokėjo 504 Lt, tačiau teismas Å¡ių bylinėjimosi iÅ¡laidų klausimo neiÅ¡sprendė.

Apeliaciniu skundu atsakovai (apeliantai) praÅ¡o panaikinti 2011-01-28 Å ilutės rajono apylinkės teismo sprendimÄ ir praÅ¡o priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti; priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Apeliantai praÅ¡o panaikinti ir Å ilutės rajono apylinkės teismo 2011-02-17 papildomÄ sprendimÄ . Nurodo, jog teismas nepagrįstai netaikė sutrumpinto10 metų senaties termino. Pažymėjo, kad priėmus sprendimÄ taip ir liko neaiÅ¡ku, kokia konkrečiai žemės sklypo dalimi buvo sumažintas atsakovų sklypas.

Å alia esančių sklypų savininkai kadastrinių matavimų nėra pasidarę iki Å¡iol. Pagal 1992-04-28 pirminiame žemės sklype nustatytas ribas, faktiniai pirminio žemės sklypo neatitikimo parametrai nuo dabar atsakovo valdomo skiriasi 5,25 kv. m, sklypo ribos nekeičiamos atliekant kadastrinius matavimus. Atsiliepime su apeliaciniu skundu ieÅ¡kovas nesutinka, praÅ¡o Å ilutės rajono apylinkės teismo      2011-01-28 sprendimÄ ir Å ilutės rajono apylinkės teismo 2011-02-17 papildomÄ sprendimÄ palikti nepakeistus; priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Nurodo, jog akivaizdžiai matyti, kad atsakovų žemės sklypo galo ilgis yra daugiau nei 1 metru ilgesnis, nei nustatyta pirminiame žemės sklypo plane. Pažymėjo, jog sklypo kadastriniai matavimai atlikti pagal norminius aktus, žemės sklypo įsigijimo aktus, pirminį žemės sklypo planÄ ir kitus dokumentus.Apeliaciniai skundai netenkintini.IÅ¡ byloje esančios medžiagos matyti, kad Nekilnojamojo turto registre ieÅ¡kovo įregistruotas žemės sklypo plotas 0.0627 ha (b. l. 6 ), atsakovų – 0.0612 ha (b. l. 8 ).

Pagal UAB „Agrometra“ žemės sklypo kadastrinių matavimų bylÄ , ieÅ¡kovas faktiÅ¡kai naudojasi 0,0597 ha (b. l. 49), atsakovai pagal žemės sklypo kadastrinius matavimus faktiÅ¡kai naudojasi 0,0630 ha (b. l. 60). Dėl ieÅ¡kinio senatiesIeÅ¡kinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieÅ¡kinį atsiradimo dienos. Teisė į ieÅ¡kinį atsiranda nuo tos dienos, kuriÄ asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ (CK 1.127 str. ) . IÅ¡ byloje esančios medžiagos matyti, kad ieÅ¡kovas apie savo teisės pažeidimÄ sužinojo 2009 metais, atlikus žemės sklypo kadastrinius matavimus.

Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija atmeta apeliantų praÅ¡ymÄ taikyti ieÅ¡kinio senatį (46–53). Dėl sklypų ribųTeisėjų kolegija kaip nepagrįstÄ atmeta apeliantų argumentÄ , jog pirmosios instancijos teismo sprendimu atlikta apeliantų dalies sklypo nacionalizacija. Nustačius žemės sklypo ribas taip, kaip jos nustatytos apeliantams priklausančio sklypo kadastrinių matavimų byloje, apeliantų sklypo žemės plotas atitiks ploto dydį, kuris yra nustatytas ir įtvirtintas valstybės įmonės Registrų centro Nekilnojamojo turto registre, t. y. 0,0612 ha (b. l. 8).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo dėl žemės sklypų ribų nustatymo yra iÅ¡aiÅ¡kinta, kad, tobulėjant žemės matavimo prietaisams, dėl ankstesnių matavimų gali atsirasti netikslumų, gretimų žemės sklypų persidengimų, tačiau dėl to negali bÅ«ti pažeistos asmenų nuosavybės teisės, jeigu jie įgijo nuosavybę į konkretaus dydžio žemės sklypÄ ; sprendžiant ginčus tarp kaimyninių žemės sklypų savininkų dėl žemės sklypų ribų, sklypų ribos gali bÅ«ti keičiamos, taip pat gali bÅ«ti keičiama sklypo konfigÅ«racija, tačiau negali bÅ«ti keičiamas (didėti ar mažėti) žemės sklypo dydis (plotas), prieÅ¡ingu atveju turėtų bÅ«ti keliamas klausimas dėl nuosavybės teisės įgijimo pagrindo, ginčijant pirkimo-pardavimo sutartį (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 2 d. nutartį civilinėje byloje Z.

P. v. Č. P. ir kt., bylos Nr. 3K-3-539/2005; 2010 m. sausio 4 d. nutartį civilinėje byloje L. J. v. P. A. T., bylos Nr. 3K-3-6/2010; kt.).Teisėjų kolegija kaip nepagrįstÄ atmeta apeliantų argumentÄ , jog sprendimu neliko iÅ¡spręstas ieÅ¡kovo sklypo ribų atkÅ«rimo klausimas. Kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismÄ , kad bÅ«tų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas (CPK 5 straipsnio 1 dalis). Civilines teises įstatymų nustatyta tvarka gina teismas, nevirÅ¡ydamas savo kompetencijos, CK 1.138 straipsnyje nustatytais bÅ«dais.

Konkretų savo teisių gynimo bÅ«dÄ pasirenka ieÅ¡kovas (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 ir 4 punktai). Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovas pateikė ieÅ¡kinį apeliantams ir nurodė, kad Å¡ie nepagrįstai valdo ir naudojasi jo žemės sklypu. Be to, apeliantai nepagrįstai nurodo, jog reikėjo atlikti visų sklypų kadastrinius matavimus. IÅ¡ byloje pateiktų raÅ¡ytinių įrodymų akivaizdžiai matyti, kad apeliantai naudojasi didesniu žemės sklypu, t. y. apeliantų faktiÅ¡kai naudojamo sklypo galo ilgis yra daugiau kaip 1 metru ilgesnis, nei jis nubraižytas pirminiame jo žemės sklypo plane, todėl ir teismai ginÄÄ sprendžia neperžengdami ieÅ¡kinio ribų (CPK 178 str., CPK 197 str. 1 d.).

Apeliantai apeliaciniame skunde remiasi 2002-12-30 Žemės Å«kio ministro įsakymo Nr. 522 23 straipsnio nuostatomis nurodydami, jog pagal Å¡ias nuostatas jų sklypo ploto skirtumas nevirÅ¡ija leistinos maksimalios žemės sklypo ribos paklaidos. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad Å¡iuo įsakymu buvo patvirtintos Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklės. Taigi nagrinėjamoje byloje matavimo paklaidų iÅ¡siaiÅ¡kinimas nėra nagrinėjamas dalykas Å¡ioje byloje, Å¡ios bylos dalykas yra ieÅ¡kovo prarastas dalies žemės sklypo valdymas, t. y. jis nuosavybės teise įsigijęs 0,0627 ha sklypÄ valdo 0,0597 ha (b. l. 49), o apeliantai Å¡alia esantį sklypÄ valdo didesnį, nei įgytas. 2002-12-30 Žemės Å«kio ministro įsakymu Nr. 522 patvirtintomis Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklėmis privalo vadovautis visi kadastrinius matavimus atliekantys specialistai.

Pirmosios instancijos teismo posėdyje specialistai L. Ž. ir A. G., atlikę sklypų matavimus, patvirtino, kad vadovavosi minėtomis taisyklėmis, atsižvelgė į žemės sklypo įsigijimo dokumentus, pirminį žemės sklypo planÄ bei specialųjį planÄ , t. y. sodo planÄ , o apeliantų žemės sklypo kadastrinius matavimus atlikęs geodezininkas G. K. nurodė, kad kadastrinius matavimus atliko tik pagal faktinį naudojimÄ , tai reiÅ¡kia, kad apeliantų sklypo kadastriniai matavimai neatitinka    2002-12-30 Žemės Å«kio ministro įsakymu Nr. 522 patvirtintų Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių 11 ir 14 straipsnių reikalavimų (b. l. 77–80).Apeliantai savo skundÄ pagrindė abejonėmis, spėlionėmis, tačiau patys nepateikė jokių duomenų ar skaičiavimų, kaip, jų manymu turėtų bÅ«ti teisingai iÅ¡spręstas klausimas dėl ieÅ¡kovo žemės sklypo ribų (CPK 178 str., CPK 197 str. 1 d.).Apibendrindama iÅ¡dėstytus argumentus, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiÅ¡kino ir taikė materialiosios teisės normas, nepadarė proceso teisės normų pažeidimų, kurie galėtų turėti įtakos neteisėto sprendimo priėmimui, todėl apeliacinis skundas dėl Å ilutės rajono apylinkės teismo 2011-01-28 sprendimo atmestinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl Å ilutės rajono apylinkės teismo 2011-02-17 papildomo sprendimoBylinėjimosi iÅ¡laidos – žyminis mokestis ir iÅ¡laidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (CPK 79 str.).Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ . Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovas byloje yra pateikęs 2010-06-28 Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolÄ bei 2010-06-29 kasos pajamų orderį Nr. 366149, pažymintį, kad už faktinių aplinkybių konstatavimÄ ieÅ¡kovas antstoliui sumokėjo 504 Lt.

Esant nurodytoms aplinkybėms Å ilutės rajono apylinkės teismo 2011-02-17 papildomo sprendimo apeliacinio skundo motyvais naikinti ar keisti nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų apeliacinės instancijos teisme IeÅ¡kovas teismui pateikė įrodymus, jog apeliacinės instancijos teisme patyrė 1 700 Lt teisinės pagalbos iÅ¡laidų (b. l. 169). Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ .Vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr.1R-85 patvirtintas Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas), už atsiliepimo į apeliacinį skundÄ paruoÅ¡imÄ rekomenduojama maksimali suma yra 1,5 MMA, t. y. 1 200 Lt (nustatytas 1 MMA dydis yra 800 Lt).

Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovui advokatė paruošė 2 atsiliepimus į apeliacinius skundus. Å ios iÅ¡laidos nevirÅ¡ija rekomendacijoje nurodytų iÅ¡laidų maksimalių dydžių, jos pagrįstai atitinka atliktų darbų apimtį, todėl priteistinos iÅ¡ apeliantų ieÅ¡kovui (CPK 88 str. 1 d. 6 p., CPK 93 str. 1 d.).Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 325–333 str.,n u t a r i a :Å ilutės rajono apylinkės teismo 2011-01-28 sprendimÄ ir 2011-02-17 papildomÄ sprendimÄ palikti nepakeistus.IÅ¡ atsakovų R.

B. ir V. B. priteisti po 850 Lt (iš viso 1 700 Lt) teisinės pagalbos išlaidų ieškovui S. D. apeliacinės instancijos teisme. Kolegijos pirmininkė                                                                                                    Aušra Maškevičienė Kolegijos teisėjai                                                                                                                              Eugenija Morkūnienė                        Bronius Valius