5cf56edc-23f1-47c8-bc7d-ae6bc8e4aaa9 · Lietuvos apeliacinis teismas

?Baudžiamoji byla Nr. 1A-131-654/2021 Proceso Nr. 1-01-1-19255-2019-7 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.8.1.1; 1.1.8.6.2; 1.1.8.6.10; 1.2.3.1.2.6; 2.4.6.1. (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. vasario 17 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Bielskio, Aleno Piesliako (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Lino Šiukštos, sekretoriaujant Živilei Vološinienei, dalyvaujant prokurorei Jolitai Urbelienei, nuteistajai G.

M. ir jos gynėjai advokatei Annai Grinevič, teismo posėdyje vaizdo konferencijos bÅ«du apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistosios G. M. apeliacinį skundÄ dėl Kauno apygardos teismo 2020 m. spalio 12 d. nuosprendžio, kuriuo G. M. pripažinta kalta ir nuteista pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 6 punktÄ ir jai paskirta 15 metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 9 dalimi, 5 dalies 2 punktu, paskirtÄ jÄ bausmę apėmimo bÅ«du subendrinus su 2019 m. gegužės 28 d.

Vilniaus regiono apylinkės teismo Å irvintų rÅ«mų nuosprendžiu paskirta bausme, galutinė subendrinta bausmė G. M. paskirta 15 metų laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, 66 straipsniu, 63 straipsnio 9 dalimi, į bausmės laikÄ Ä¯skaitytas G. M. kardomajame kalinime (suėmime) iÅ¡bÅ«tas laikas nuo 2019 m. gegužės 9 d. iki 2020 m. spalio 12 d. ir atlikta bausmė pagal 2019 m. gegužės 28 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Å irvintų rÅ«mų nuosprendį.

Kardomoji priemonė suėmimas G. M. palikta iki nuosprendžio įsiteisėjimo ir jos laikas, vadovaujantis BK 66 straipsniu, įskaitytas į bausmės laikÄ . Č. P. civilinis ieÅ¡kinys tenkintas iÅ¡ dalies ir iÅ¡ G. M. priteista 1 205 eurai turtinės žalos atlyginimui ir 20 000 eurų neturtinės žalos atlyginimui. Likusioje dalyje Č. P. civilinis ieÅ¡kinys atmestas. IÅ¡ G. M. iÅ¡ieÅ¡kotini 413,20 eurai Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai antrinės teisinės pagalbos, teiktos nukentėjusiajam Č.

P., iÅ¡laidoms atlyginti. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė : I. Bylos esmė 1. G. M., 2019 m. gegužės 9 d., laikotarpiu nuo 16.59 val. iki 17.24 val., (duomenys neskelbtini) kieme, bÅ«dama apsvaigusi nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, konflikto dėl asmeninių nesutarimų su A. P. metu, tyčia, mažiausiai vienÄ kartÄ nenustatytu daiktu trenkė nukentėjusiajam A. P. į nosį, po ko Å¡is nugriuvo, tuo padarė A. P. poodinę kraujosruvÄ nosyje, kraujo iÅ¡siliejimÄ po voratinkliniu galvos smegenų dangalu kairėse momeninėje, smilkininėje, pakauÅ¡inėje skiltyse bei aplink kamienÄ , po to, tęsdama savo nusikalstamus veiksmus, tyčia ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytais pjaunančių savybių turinčiu daiktu bei aÅ¡triu duriančių pjaunančių savybių turinčiu daiktu mažiausiai 72 kartus dÅ«rė nukentėjusiajam į galvÄ , kaklÄ , plaÅ¡takas bei deÅ¡inę blauzdÄ , kuo padarė jam durtines - pjautines, pjautines akių vokų žaizdas su kairės akies obuolio junginės pažeidimu, odos nubrozdinimus akių apatiniuose vokuose, poodines kraujosruvas akių vokuose, durtines - pjautines, durtines bei pjautines kaklo, smakro ir kairės pažandės žaizdas, kraujosruvas kaklo minkÅ¡tuosiuose audiniuose, durtinį - pjautinį deÅ¡inės pažandės sužalojimÄ su deÅ¡inės pažandinės seilių liaukos ir deÅ¡inės miego arterijos pažeidimais, durtinius - pjautinius kaklo deÅ¡inės pusės sužalojimus su deÅ¡inės pusės kiauryminiais trachėjos pažeidimais, pjautines žaizdas plaÅ¡takose, durtinę - pjautinę deÅ¡inės blauzdos žaizdÄ , kas dėl durtinio - pjautinio deÅ¡inės pažandės sužalojimo su deÅ¡inės pažandinės seilių liaukos ir deÅ¡inės miego arterijos pažeidimais komplikavosi iÅ¡oriniu kraujavimu, vidiniu kraujavimu į kaklo minkÅ¡tuosius audinius, nukraujavimu, Å¡oku, dėl ko A.

P. netrukus įvykio vietoje mirė, tokiu bÅ«du per trumpÄ laikÄ padarydama itin didelį skaičių durtinių pjautinių sužalojimų A. P. veide, kakle bei kitose vietose, ir suvokdama, kad tokiu bÅ«du A. P. sukelia dideles fizines kančias bei skausmÄ , itin žiauriai nužudė A. P.. Å ie G. M. veiksmai kvalifikuoti kaip nusikaltimas, numatytas BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punkte. II. Apeliacinio skundo argumentai ir praÅ¡ymai 2. Apeliaciniu skundu nuteistoji G. M. praÅ¡o pakeisti Kauno apygardos teismo 2020 m. spalio 12 d. nuosprendį ir sumažinti jai paskirtÄ bausmę. 2.1.

Skunde nurodė, kad ji yra nubausta per griežtai. Apygardos teismas nepagrįstai konstatavo, kad ji neiÅ¡reiÅ¡kė nuoÅ¡irdaus gailėjimosi padarius nusikalstamÄ veikÄ . PrieÅ¡ingai, ji labai gailėjosi ir verkė, maldavo nukentėjusiojo jai atleisti. Dėl patiriamo streso jai buvo sutrikusi sveikata. Nežino, kaip kitaip įrodyti, kad ji gailisi. Po įvykio pirmus du mėnesius nesuprato, kad nužudė žmogų ir nenorėjo prisipažinti. Praėjus keletui mėnesių po sulaikymo savo noru prisipažino, nes skausmas ir sÄ Å¾inės graužatis nedavė ramybės. 2.2.

Apeliantė nesutinka su liudytojų nurodytu nužudytojo A. P. apibÅ«dinimu, kad jis buvo geras ir ramus žmogus. Teigia, kad kai jis buvo blaivus, buvo ramesnis, bet iÅ¡gėręs tapdavo agresyvus. A. P. buvo ne kartÄ primušęs jÄ ir A. R.. A. P. muÅ¡davo savo buvusiÄ Å¾monÄ bei dukrÄ . Ji pažįsta nužudytojo Å¡eimÄ ir žino Å¡eimos istorijÄ , nes gyveno pas nužudytojo dukrÄ . Nužudytojo brolis Č. P. meluoja, kad gerai sutardavo su A. P., kad bendravo ir Å¡vęsdavo Å¡ventes. Jų santykiai buvo blogi.

Č. P. vydavo A. P. iÅ¡ savo namų, niekuo nepadėjo, todėl pastarasis ir gyveno pas svetimus žmones. 2.3. Teismas nepagrįstai nurodė, kad ji nepaaiÅ¡kino motyvo, kodėl dÅ«rė A. P.. Ji nurodė, kad sudaužė veidrodį, o nužudytasis įsiuto, rėkė, grasino, pastÅ«mė jÄ ir ji nukrito. Atsisukusi pamatė, kad A. P. įsiutęs laikė į jÄ atsukęs peilį. Ji iÅ¡sigando, kad jai durs, todėl nenorėdama bÅ«ti sužalota dÅ«rė jam pati. Turėjo bÅ«ti remiamasi BK 59 straipsnio 2 dalies 10 punktu, kuriame numatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kai veika padaryta dėl didelio susijaudinimo, kurį nulėmė neteisėti nukentėjusiojo asmens veiksmai.

Prisipažįsta, kad pasielgė netinkamai dėl iÅ¡gÄ sčio, kai pamatė A. P. rankoje peilį.

3. Atsiliepimų į skundÄ negauta.

4. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistoji ir jos gynėja prašė apeliacinį skundÄ tenkinti, o prokurorė prašė apeliacinį skundÄ atmesti. III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir iÅ¡vados Apeliacinis skundas atmetamas.

5. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalį teismas patikrina bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniame skunde.

6. Å ioje byloje apeliantė G. M. nesutinka su pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalimi dėl jai paskirtos bausmės, argumentuodama, kad bausmė buvo netinkamai individualizuota (nenustatytos jos atsakomybę Å¡velninančios aplinkybės) ir yra per griežta. Be to, skunde keliama versija dėl A. P. agresijos prieÅ¡ G. M., į kuriÄ reaguodama ji nusikalstamÄ veikÄ padarė dėl didelio susijaudinimo ir iÅ¡gÄ sčio (BK 59 straipsnio 1 dalies 10 punktas). Dėl BK 59 straipsnio 1 dalies 2 ir 10 punkte numatytų atsakomybę lengvinančių aplinkybių.

7. Skunde teigiama, kad apygardos teismas klaidingai nustatė, jog G. M. nuoÅ¡irdžiai nesigailėjo padariusi nusikalstamÄ veikÄ ir nepagrįstai nepripažino BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės. Su Å¡iais apeliacinio skundo argumentais teisėjų kolegija nesutinka.

8. Pagal BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktÄ atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra kai kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo nustatytÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailisi arba padėjo iÅ¡aiÅ¡kinti Å¡iÄ veikÄ ar joje dalyvavusius asmenis. Kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamÄ veikÄ pagal susiformavusiÄ teismų praktikÄ yra teismo vertinamas kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė tada, kai kaltininkas savanoriÅ¡kai, t. y. savo noru, o ne dėl surinktų byloje įrodymų, pripažįsta esmines jam inkriminuotos nusikalstamos veikos faktines aplinkybes ikiteisminio tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo metu; kartu turi bÅ«ti nustatyta, kad kaltininkas nuoÅ¡irdžiai gailisi dėl padarytos veikos, t. y. pats pripažįsta padaręs nusikalstamÄ veikÄ , kritiÅ¡kai vertina savo elgesį ir stengiasi suÅ¡velninti padarytos veikos padarinius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-381-507/2016, 2K-334-699/2017).

NuoÅ¡irdus gailėjimasis nustatomas ne vien pagal bendrus pareiÅ¡kimus dėl kaltės pripažinimo – jis turi bÅ«ti objektyviai įvertinamas pagal bylos aplinkybių visumÄ (duotus parodymus, kaltininko elgesį po įvykio ir vėliau ir pan.). Kaltininko nuoÅ¡irdus gailėjimasis dėl padarytos nusikalstamos veikos gali bÅ«ti teismo pripažįstamas aplinkybe, lengvinančia baudžiamÄ jÄ atsakomybę, kai kaltininkas ikiteisminio tyrimo metu ar bylÄ nagrinėjant teisme iki nuosprendžio priėmimo prisipažįsta ir gailisi padaręs nusikalstamÄ veikÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-38/2009, 2K-450/2010, 2K-299/2012, 2K-7-107/2013, 2K-163/2014 ir kt.).

9. Perduodant bylÄ nagrinėti teisme kaltinamajame akte buvo nurodyta, kad G. M. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, jog ji prisipažino padariusi nusikalstamÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailisi. Tačiau pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad G. M. nebuvo nuoÅ¡irdi ir neiÅ¡reiÅ¡kė gailesčio dėl padarytos nusikalstamos veikos, todėl jai nepripažino atsakomybę lengvinančios aplinkybės, nustatytos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte. Apygardos teismas iÅ¡samiai motyvavo tokį sprendimÄ ir apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo argumentams.

Byloje nustatyta, kad ikiteisminio tyrimo metu pirminėje apklausoje G. M. neprisipažino padariusi nusikalstamÄ veikÄ ir tik praėjus keliems mėnesiams po įvykio, papildomoje apklausoje, ji prisipažino nužudžiusi A. P.. Nors apeliaciniame skunde teigiama, kad G. M. pirmus du mėnesius nesuprato nužudžiusi žmogų ir tik po to slegiama sÄ Å¾inės graužaties prisipažino, tačiau 2020 m. rugpjūčio 8-26 d. teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto Nr. 83TPK-413/2020 iÅ¡vadoje nurodyta, kad G.

M., atsižvelgiant į jos protinio išsivystymo lygį, jai būdingus individualius psichologinius ypatumus bei situacijos ypatumus, nusikalstamos veikos padarymo metu galėjo visiškai suvokti savo veiksmus bei juos kontroliuoti. Nenustatyta tokių G. M. psichinės būklės, individualių psichologinių ypatumų, kurie kliudytų jai prisiminti galimai jos atliktus smurtinius veiksmus nukentėjusiojo atžvilgiu. Apygardos teismas akcentavo, kad duodama parodymus teisme G. M. neatskleidė tikrųjų nusikaltimo padarymo aplinkybių.

Nuteistoji teisme nurodė, kad dÅ«rė A. P. į krÅ«tinę, nors tokių sužalojimų byloje nėra užfiksuota, taip pat teigė dÅ«rusi 4-5 kartus, nors byloje užfiksuoti mažiausiai 72 durtiniai sužalojimai. Tokie nuteistosios parodymai teisėjų kolegijos vertinami ne kaip nuoÅ¡irdus prisipažinimas padarius inkriminuotÄ veikÄ , bet kaip savo parodymų ir pozicijos pateikimas siekiant lengvinti savo teisinę padėtį. PagrįstÄ abejonę dėl G. M. gailėjimosi padarius nusikalstamÄ veikÄ teismui sukėlė teismo psichiatrinės, teismo psichologinės ekspertizės akte nurodytas G.

M. požiÅ«ris į padarytÄ nusikaltimÄ . Akte užfiksuota, kad pasakodama apie įvykį ir savo emocinę bÅ«senÄ G. M. juokėsi („tokia persiÅ«tus buvau, sudraskyt galėjau, tai ir sudraskiau (juokiasi)“). CiniÅ¡kas nuteistosios požiÅ«ris į žiaurų poelgį nerodo nuoÅ¡irdaus gailėjimosi dėl savo veiksmų. Å iame teismo psichiatrinės, teismo psichologinės ekspertizės akte užfiksuota ir tai, kad G. M. dėl jos veikos sukeltų padarinių reiÅ¡kia gailestį dėl nužudytojo dukters, bet ne paties nužudytojo A.

P.. Nuoširdaus G. M. gailėjimosi dėl savo veiksmų nerodo ir jos pozicija, jog alkoholis jos veiksmams neturėjo įtakos ir gindamasi ji būtų taip pat pasielgusi, net ir būdama blaivi.

10. Nors skunde teigiama, kad ji labai gailisi dėl savo veiksmų, daug verkė, o dėl patiriamo streso net sutriko jos sveikata, tačiau teisėjų kolegijos vertinimu Å¡ios aplinkybės nerodo G. M. nuoÅ¡irdaus gailėjimosi padarius nusikalstamÄ veikÄ . Tai, kad po nusikaltimo padarymo G. M. slegia kaltės jausmas, ji patiria stresÄ ir yra nervinga, visiÅ¡kai suprantama. NatÅ«ralu, jog nužudžius žmogų, G. M. slėgė vidiniai pergyvenimai. Kita vertus, Å¡iuos iÅ¡gyvenimus jai galėjo sukelti ir baimė dėl gresiančios griežtos laisvės atėmimo bausmės. G. M. gailėjimasis yra ne nuoÅ¡irdus, o formalus, siekiant labiau save pateisinti, nei kritiÅ¡kai vertinti savo veiksmus.

11. Skunde teigiama, kad apygardos teismas neįvertino kitos G. M. atsakomybę lengvinančios aplinkybės, numatytos BK 59 straipsnio 1 dalies 10 punkte, jog veika padaryta dėl didelio susijaudinimo, kurį nulėmė neteisėti mirusiojo veiksmai. Nuteistoji motyvuoja, kad nusikalstamÄ veikÄ padarė netinkamai reaguodama į agresyvų A. P. elgesį, nes jis Å¡aukė ant jos, keikėsi, jÄ pastÅ«mė, laikė į jÄ atsukęs peilį, o ji, bÅ«dama iÅ¡sigandusi ir susijaudinusi, kad jis jai įdurs, dÅ«rė jam pati. Teisėjų kolegijos vertinimu G. M. atžvilgiu nėra pagrindo pripažinti BK 59 straipsnio 1 dalies 10 punkte įtvirtintos atsakomybę lengvinančios aplinkybės.

12. Pagal BK 59 straipsnio 1 dalies 10 punktÄ atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad veika padaryta dėl didelio susijaudinimo, kurį sukėlė neteisėti nukentėjusiojo veiksmai. Neteisėtais nukentėjusiojo veiksmais pripažįstami bet kokie prieÅ¡ kaltininkÄ ar kitÄ asmenį nukreipti prieÅ¡ingi teisei veiksmai, kurie gali reikÅ¡tis kėsinimusi į kaltininko ar kito asmens gyvybę ir sveikatÄ , turtÄ , smÅ«gių sudavimu, kankinimu, laisvės atėmimu ir pan., taip pat psichiniu poveikiu – grasinimu panaudoti fizinį smurtÄ , tyčiojimusi, įžeidimu, Å¡antažu ir pan.

Dideliu susijaudinimu teismų praktikoje laikomas ne bet koks susijaudinimas, o tokia emocinė žmogaus bÅ«sena, kai iÅ¡ dalies aptemsta sÄ monė, susilpnėja savitvarda, tačiau neprarandamas gebėjimas suprasti savo veiksmus ir juos valdyti, t. y. fiziologinis afektas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje 2K-538-788/2015). Fiziologinis afektas yra fakto klausimas, kurį kiekvienÄ kartÄ nustato teismas, atsižvelgdamas į visas bylos aplinkybes.

13. IÅ¡skyrus G. M. parodymus, byloje nėra kitų duomenų, kurie patvirtintų, kad A. P. neteisėti veiksmai buvo tokio mÄ sto, jog galėjo sukelti jai didelį susijaudinimÄ , dėl kurio ji galėjo padaryti nusikalstamÄ veikÄ . Byloje apklausti liudytojai patvirtino, kad A. P. buvo ramus žmogus, bÅ«damas neblaivus nebuvo agresyvus, o G. M., pavartojusi alkoholio, buvo agresyvi ir nenuspėjama (tai patvirtina ankstesnis jos teistumas dėl A. R. sužalojimo). Nors apeliaciniame skunde G. M. tvirtina, kad ji labai susijaudino ir iÅ¡sigando dėl A.

P. prieÅ¡ jÄ iÅ¡reikÅ¡tos agresijos, tačiau iÅ¡ jos parodymų akivaizdu, jog ji buvo labiau supykusi dėl netinkamo A. P. elgesio. Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto iÅ¡vadoje nurodyta, kad G. M. veikos padarymo metu galėjo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti, nusikalstamos veikos padarymo metu jautė stiprų pyktį, bet Å¡i emocinė bÅ«sena nekliudė jai suvokti ir valdyti savo veiksmų. Ekspertizės akte nustatyta, kad pavartotas alkoholis ir G. M. nustatytas 1,87 promilės girtumas leidžia atmesti fiziologinio afekto galimybę.

Alkoholio poveikyje tik dar labiau iÅ¡ryÅ¡kėjo baziniai tiriamajai bÅ«dingi asmenybės ypatumai bei tipiÅ¡ki reagavimo konfliktinėse situacijose bÅ«dai (disforiÅ¡kumas, impulsyvumas, agresyvumas). G. M. veikloje taip pat nenustatyta tipiÅ¡kos trifazės emocinių iÅ¡gyvenimų atsiradimo ir vystymosi struktÅ«ros, afektogeninio sÄ monės susiaurėjimo, elgesio dezorganizacijos, postafektinės astenijos bei kitų stipraus susijaudinimo bÅ«senai bÅ«dingų ir jai diagnozuoti bÅ«tinų požymių. Remiantis G.

M. pasisakymais apie polinkį smurtauti, asocialius poelgius, piktnaudžiavimÄ alkoholiu, iÅ¡vadoje konstatuota, kad iÅ¡gertuvių metu kilęs konfliktas nebuvo G. M. netikėta, ekstremali, ypatingai frustruojanti situacija, paskatinusi jÄ rinktis nebÅ«dingus reagavimo bÅ«dus. Dėl jaučiamo pykčio G. M. reagavimas konfliktinėje situacijoje buvo jai įprastinis ir tipiÅ¡kas. Teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad įvertinus panaudoto smurto pobÅ«dį, jo trukmę, intensyvumÄ , padarytų sužalojimų kiekį, jų lokalizacijÄ , nėra pagrindo tvirtinti, kad nusikalstama veika padaryta dėl didelio susijaudinimo.

G. M. padarytas nusikaltimas kvalifikuotas kaip itin žiaurus (72 durtiniai-pjautiniai sužalojimai, kurių dauguma padaryti galvoje ir kakle), nusikalstami veiksmai smurtaujant prieš A. P. truko pakankamai ilgai (remiantis G. M. parodymais veiksmai truko nuo 1 minutės iki 1 minutės 30 sekundžių), o toks brutalus ir žiaurus elgesys negali būti didelio susijaudinimo pasekmė. Taigi nėra pagrindo pripažinti šios G. M. atsakomybę lengvinančios aplinkybės. Dėl bausmės 14. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išdėstytais bausmės skyrimo G.

M. motyvais, o apeliacinio skundo argumentai nėra pagrindas keisti nuosprendį.

15. Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija. Apeliacinės instancijos teismas bausmę sugriežtinti ar suÅ¡velninti gali tik tuo atveju, jeigu žemesnės instancijos teismas neįvertino visų bausmei individualizuoti reikÅ¡mingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiÅ¡kiai per Å¡velniÄ ar per griežtÄ ir todėl neteisingÄ bausmę. Teismų praktikoje ne kartÄ konstatuota, kad teisingumo principo reikalavimų įgyvendinimas paskiriant bausmę kaltininkui (BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punktas) – tai ne tik nusikalstamos veikos, jos padarymo aplinkybių ir kaltininko asmenybės įvertinimas. Ne mažiau svarbus Å¡ia prasme yra ir nuo nusikaltimo nukentėjusių asmenų teisėtų interesų suvokimas, siekis juos saugoti ir baudžiamajame įstatyme numatytomis priemonėmis ginti. Dėl to bausmė yra teisinga, kai jÄ skiriant įvertinami ir kaltininko, ir nukentėjusiojo interesai, kai nė vieniems iÅ¡ jų nesuteikiama prioritetinė reikÅ¡mė.

16. Pirmosios instancijos teismas skirdamas bausmę G. M. atsižvelgė į visas reikÅ¡mingas bausmei skirti aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis) ir paskyrė jai laisvės atėmimo bausmę neperžengdamas BK 129 straipsnio 2 dalies sankcijos ribų, t. y. paskyrė G. M. laisvės atėmimÄ penkiolikai metų. Skirdamas bausmę pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad buvo padarytas labai sunkus, neatitaisomas pasekmes sukėlęs tyčinis nusikaltimas. Atsižvelgė į nuteistosios G. M. asmenybę – ji netekėjusi, nedirbanti, Å¡eÅ¡is kartus teista už turtinius ir smurtinius nusikaltimus, nusikalto neiÅ¡nykus ankstesniam teistumui, bausta administracine tvarka, teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės aktu konstatuotas nestabilaus tipo asmenybės sutrikimas (F 60.3) (tiek veikos padarymo metu, tiek Å¡iuo metu).

Teismas nenustatė G. M. atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Patikrinęs apygardos teismo sprendimÄ , G. M. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatė ir apeliacinės instancijos teismas. Apygardos teismas nustatė dvi G. M. atsakomybę sunkinančias aplinkybes, numatytas BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punkte (veikÄ padarė asmuo, apsvaigęs nuo alkoholio ir Å¡ios aplinkybės turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui), 13 punkte (veikÄ padarė recidyvistas).

17. Nuteistosios G. M. nusikalstamÄ veikÄ kvalifikuojanti aplinkybė – nusikalstamos veikos padarymas kankinant ir itin žiauriai, ankstesni teistumai, atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebÅ«vimas bei jos atsakomybę sunkinančios aplinkybės – veikos padarymas apsvaigus nuo alkoholio, kai tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui ir kai veika padaryta recidyvisto, turėjo lemiamos įtakos bausmės dydžio nustatymui. Kaip minėta, apeliacinės instancijos teismas bausmę suÅ¡velninti gali tik tada, kai paskirta aiÅ¡kiai per griežta ar per Å¡velni bausmė.

Tačiau G. M. paskirta didesnė nei sankcijoje nustatytas bausmės vidurkis bausmė nėra aiÅ¡kiai per griežta. Å ioje byloje BK 62 straipsnio ir BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymo pagrindų taip pat nėra. Dėl to apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į pirmiau nurodytas aplinkybes bei taikydamas baudžiamojo įstatymo nuostatas dėl bausmės skyrimo, Å¡io įstatymo normų nepažeidė, G. M. paskirta bausmė atitinka įstatymo reikalavimus ir nėra aiÅ¡kiai neteisinga ar per griežta, užtikrina teisingumo principo įgyvendinimÄ ir BK 41 straipsnyje nurodytų bausmės tikslų pasiekimÄ .

Nuteistajai paskirta bausmė yra adekvati (proporcinga) jos padarytai nusikalstamai veikai bei jos asmenybės pavojingumui ir atitinka bausmės tikslus ir bendrÄ sias bausmės skyrimo taisykles.

18. BylÄ nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme buvo gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų. Pažymoje nurodyta, kad G. M. suteiktos antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidos sudaro 63 eurus ir tokia suma yra priteistina valstybės naudai. Pagal BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka.

Å io straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamÄ jį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimÄ iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidas, susidariusias dėl bÅ«tino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, iÅ¡skyrus Å¡io Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Pagal naujÄ jÄ Å¡iuo metu galiojančiÄ straipsnio redakcijÄ , teismas priima sprendimÄ iÅ¡ieÅ¡koti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidas iÅ¡ kaltininko, o priimdamas sprendimÄ gali atsižvelgti tik į kaltininko turtinę padėtį.

Å ioje byloje teismas neturi duomenų apie G. M. turtinę padėtį, tačiau teisėjų kolegija mano, kad iÅ¡ jos praÅ¡omi iÅ¡ieÅ¡koti 63 eurai yra nedidelė suma ir G. M. turtinės padėties žymiai nepaveiks, Å¡i suma už jai suteiktas atstovavimo paslaugas yra adekvati. Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : nuteistosios G. M. apeliacinį skundÄ atmesti. IÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ G.

M. 63 eurus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo. Teisėjai Albinas Bielskis Alenas Piesliakas Linas Šiukšta