5cf4efc7-a477-4bf3-98ad-7c8f6ca99114 · Regionų administracinis teismas

? Administracinė byla Nr. el3-159-554/2021 Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01251-2020-7 Procesinio sprendimo kategorija: 14.4.3; 15.8; (S) 19.3.6; 19.4; 55.1.1 REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. balandžio 15 d. Kaunas Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rimanto Giedraičio, Algio Markevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Nataljos Zelionkienės, sekretoriaujant Neringai Musinienei, dalyvaujant pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „ (duomenys neskelbtini) “ atstovams: advokatei D.

S., įgaliotai atstovei I. J., atsakovės Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Valstybinės miÅ¡kų tarnybos atstovams: R. Å ., R. B., trečiojo suinteresuoto asmens - VÄ® Valstybinių miÅ¡kų urėdijos atstovei L. P., vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ skundÄ atsakovei Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Valstybinei miÅ¡kų tarnybai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teismas n u s t a t ė: PareiÅ¡kėja 2020 m. gegužės 14 d. skundu kreipėsi į apygardos administracinį teismÄ ir prašė:

1) panaikinti Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos Valstybinės miÅ¡kų tarnybos 2020 m. balandžio 9 d. sprendimÄ Nr. R2-824-(39.4);

2) įpareigoti Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos Valstybinės miÅ¡kų tarnybÄ atlikti veiksmus – iÅ¡registruoti iÅ¡ 80,0216 ha žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos miÅ¡kų valstybės kadastre įregistruotÄ miÅ¡kÄ /miÅ¡ko žemę. PareiÅ¡kėja skunde nurodė, taip pat atstovės paaiÅ¡kino teismo posėdžių metu, kad 2015 metais pareiÅ¡kėja užsakė žemės sklypo Nr. 210 kadastrinius matavimus, kuriuos atlikus Å¡iam žemės sklypui suteiktas kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir buvo patikslintas žemės sklypo plotas iÅ¡ 79,6810 ha į 80,0216 ha.

Jokių duomenų apie tai, kad žemės sklype yra miÅ¡kas ar miÅ¡ko žemės naudmenys kadastrinių matavimų metu nenustatyta. Atitinkamai Nekilnojamojo turto registre nėra registruota specialioji žemės ir miÅ¡ko naudojimo sÄ lyga. PareiÅ¡kėjai tapo žinoma, kad (duomenys neskelbtini) durpyno ribose Lietuvos Respublikos miÅ¡kų valstybės kadastre 2002 – 2014 m. yra inventorizuota ir MiÅ¡kų valstybės kadastre įregistruotas 29,07 ha miÅ¡ko/miÅ¡ko žemės plotas. 2020-01-27 gautais duomenimis, miÅ¡ko/miÅ¡ko žemės sklype MiÅ¡kų valstybės kadastre registruota jau 24,27 ha - 4,8 ha mažiau.

MiÅ¡kas/miÅ¡ko žemė sklype inventorizuota ir įregistruota bei iÅ¡registruota neinformuojant apie tai pareiÅ¡kėjos, vykdančios durpynų eksploatavimo darbus. IÅ¡analizavus atsakovės pateiktÄ 1987 metų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) durpynų medynų planÄ , vieÅ¡ai prieinamus 1995-1999, 2005-2006 žemėlapius (ortofoto) ir 2000, 2003, 2004 m. (duomenys neskelbtini) durpių telkinio žemėtvarkos projektus, taip pat skelbiamus vieÅ¡ai portale https://www.geoportal.lt/map/, paaiÅ¡kėjo, jog Å¡iose žemės sklypo, naudojamo naudingųjų iÅ¡kasenų – durpių gavybai, teritorijose nei inventorizuojant ir registruojant miÅ¡kÄ /miÅ¡ko žemę, nei kada nors anksčiau, miÅ¡kas neaugo, todėl miÅ¡kas/miÅ¡ko žemė (duomenys neskelbtini) durpių telkinyje inventorizuota ir MiÅ¡kų valstybės kadastre registruota per klaidÄ .

Akcentavo, kad atsižvelgdama į Å¡ias paaiÅ¡kėjusias aplinkybes, pareiÅ¡kėja 2020-02-04 kreipėsi į atsakovę su praÅ¡ymu iÅ¡registruoti duomenis, kaip klaidingai miÅ¡ko/miÅ¡ko žemės inventorizacijos ir registracijos metu priskirtai miÅ¡ko žemei, nes tokio priskyrimo nenumatė galiojęs teisinis reglamentavimas. Atsakovė ginčijamu 2020-04-09 sprendimu Nr.R2-824-(39.4) atsisakė patenkinti pareiÅ¡kėjos reikalavimÄ dėl miÅ¡ko/miÅ¡ko žemės iÅ¡registravimo iÅ¡ žemės sklypo.

Šį sprendimÄ atsakovė motyvavo tuo, jog žemės sklypo dviejuose taksaciniuose sklypuose neva vykdyti miÅ¡ko kirtimai, todėl nėra galimybės objektyviai įvertinti, ar buvo padaryta inventorizacijos klaidų. Kartu pareiÅ¡kėjai persiųstas 2020-03-18 VÄ® Valstybinių miÅ¡kų urėdija raÅ¡tas Nr. S-20-474, kuriame nurodyta, kad miÅ¡kotvarkos darbų kokybę kontroliuoja atsakovė, todėl, jei bus nustatyta inventorizacijos klaidų, bus papraÅ¡yta apie tai informuoti VÄ® Valstybinių miÅ¡kų urėdijÄ .

Pabrėžė, kad remiantis atsakovės pateikta informacija, miÅ¡ko žemė pareiÅ¡kėjos žemės sklype registruota ir taip pat iÅ¡registruota 3 etapais: 1) 2003-10-09 pagal 2002 metų valstybinės sklypinės miÅ¡kų inventorizacijos duomenis (inventorizuoti ir registruoti taksaciniai miÅ¡ko žemės sklypai Nr. 33, 43, 44, 49, 50, 51, 52, 54, 55, 56, 59, 86); 2) 2014-06-09 pagal 2012 metų valstybinės sklypinės miÅ¡kų inventorizacijos duomenis (papildomai inventorizuoti ir registruoti taksaciniai miÅ¡ko žemės sklypai Nr. 32, 37, 60), 3) 2019-02-01 sprendimu Nr. S-1902-3 buvo nuspręsta iÅ¡registruoti KaiÅ¡iadorių miÅ¡kų urėdijos (duomenys neskelbtini) girininkijos 431 miÅ¡ko kvartalo 86 taksacinį sklypÄ - kaip per klaidÄ priskirtÄ miÅ¡ko žemėsi, nes neatitinka miÅ¡kui ir miÅ¡ko žemei keliamų reikalavimų; miÅ¡kas Å¡iame sklype niekada neaugo.

Apie tai pareiškėja sužinojo 2020-01-27, paprašius atsakovės pateikti duomenis apie inventorizuotus ir registruotus miško žemės plotus pareiškėjos valdomame žemės sklype. Nurodė, kad atsakovė kaip viešojo administravimo subjektas, priimdama sprendimus, privalo vadovautis įstatymo viršenybės principu. Atsakovė iš esmės nenagrinėjo pareiškėjos prašymo ir nevertino jame nurodytų faktinių duomenų apie esamas klaidas, nors dar 2019-02-01 sprendimu Nr. S-1902-03 nusprendė, kad pareiškėjo valdomo durpyno teritorijoje (duomenys neskelbtini) girininkijos 431 miško kvartalo 86 taksacinis sklypas klaidingai buvo priskirtas miškui, nes neatitiko miškui ir miško žemei keliamų reikalavimų, nes miškas šiame sklype niekad neaugo.

Kokiu pagrindu analogiÅ¡kai nevertinami visi kiti miÅ¡ko žemei priskirti taksaciniai sklypai, atsakovė ginčijamame raÅ¡te nenurodė, todėl tikėtina, jog net nenagrinėjo nei pateiktų pareiÅ¡kėjos duomenų, neatliko jokių kontrolinių veiksmų, susijusių su miÅ¡kotvarkos darbų kokybe. Atsakovė turi pareigÄ kontroliuoti ir aiÅ¡kintis dėl padarytų klaidų atliekant miÅ¡kų inventorizacijÄ , tačiau iÅ¡ pateikto byloje ginčijamo atsakymo akivaizdu, kad atsakovė visiÅ¡kai nevykdė savo pareigų, o tik perrašė iÅ¡ kitų institucijų gautus atsakymus.

Teismų praktikoje laikomasi principo, kad iÅ¡ ne teisės teisė negali atsirasti, t. y. neteisėti veiksmai negali sukurti jokių teisinių padarinių. Atlikus klaidingas inventorizacijas atsakovė privalo veikti ir tokias klaidas iÅ¡taisyti arba nurodyti aiÅ¡kius pagrindus bei faktinius duomenis, kodėl kitos paskirties žemėje, priskirtoje naudingų iÅ¡kasenų teritorijai, atliktos miÅ¡ko žemės inventorizacijos yra teisingos ir nėra jokių inventorizacijos klaidų. Atsakovė tik pakartojo VÄ® Valstybinių miÅ¡kų urėdijos 2020-03-18 raÅ¡te Nr.S-20-474 nurodytus motyvus, tačiau visiÅ¡kai neanalizavo bei nepasisakė dėl klaidingų veiksmų atliekant inventorizacijÄ kituose sklypuose, t. y. iÅ¡ esmės neiÅ¡nagrinėjo pareiÅ¡kėjos 2020-02-04 praÅ¡ymo.

Atsakovė neišnagrinėjo prašymo iš esmės, t. y. neatliko savo funkcijų, susijusių su inventorizacijos klaidų kontrole. Ginčijamu sprendimu taip pat pažeidžiama viešojo administravimo subjektams keliama pareiga priimti motyvuotus ir objektyvius sprendimus. Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalis. numato, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. Atsakovė ginčijamame spendime nenurodo absoliučiai jokių pagrindų, kurie leistų abejoti jos priimto individualaus teisės akto teisėtumu ir neklaidingumu.

Pabrėžė, kad atsakovė privalėjo vertinti faktinius duomenis, ar miškas/miško žemė esanti 80,0216 ha žemės sklypo ribose buvo registruota tinkamai, t. y. ar nėra LR Vyriausybės 2003 m. spalio 9 d. nutarime Nr. 1255 „Dėl Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro steigimo ir jo nuostatų patvirtinimo“ patvirtintų pagrindų: 30.3. paaiškėja, kad duomenys, informacija, dokumentai ir (arba) jų kopijos, kuriais remiantis registruotas kadastro objektas, klaidingi; 30.4. paaiškėja, kad kadastro objektas registruotas dėl kadastro tvarkytojo klaidos.

Nagrinėjamojoje administracinėje byloje nepateikti jokie faktiniai duomenys, kas ir kokius duomenis vertino iki priimant atsakovės skundžiamÄ sprendimÄ , kuriame nurodoma - po 2012 metais atliktos KaiÅ¡iadorių rajono savivaldybės miÅ¡kų inventorizacijos, KaiÅ¡iadorių miÅ¡kų urėdijos (duomenys neskelbtini) girininkijos 431 kvartalo 32 ir 60 taksaciniuose miÅ¡ko žemės sklypuose ir dalyje kitų į taksacinių sklypų buvo vykdyta Å«kinė veikla (miÅ¡ko kirtimai), todėl nėra galimybės objektyviai įvertinti ar buvo padaryta inventorizacijos klaidų.

Kadastro nuostatų 26 punktas numato, kad kadastro tvarkytojas, gavęs iÅ¡ kadastro duomenų teikėjų duomenis, kadastro tvarkytojo nustatyta tvarka patikrina, ar kadastro objektui registruoti, iÅ¡registruoti ar kadastro duomenims pakeisti pateikti duomenys, informacija, dokumentai ir (arba) jų kopijos teikiami kadastro tvarkytojo nustatyta tvarka. Jeigu tikrinant nustatoma, kad kadastrui teikiami duomenys klaidingi, netikslÅ«s, neiÅ¡samÅ«s, kadastro tvarkytojas privalo ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo praÅ¡ymo gavimo apie tai informuoti kadastro duomenų teikėjÄ , pareikalauti iÅ¡taisyti trÅ«kumus ir pateikti teisingus, tikslius, iÅ¡samius duomenis.

Gavęs tokį praÅ¡ymÄ , duomenų teikėjas privalo pateikti patikslintus duomenis arba motyvuotÄ atsisakymÄ juos tikslinti ne vėliau kaip per 5 darbo dienas. Kadastro nuostatų 36 punktas numato, kad nustačius, jog kadastro duomenys klaidingi, netikslÅ«s ar neiÅ¡samÅ«s (toliau – netikslÅ«s), kadastro duomenys taisomi kadastro tvarkytojo iniciatyva arba gavus kadastro duomenų gavėjo ar susijusio valstybės registro tvarkytojo praÅ¡ymÄ ir jį pagrindžiančius dokumentus. Tai patvirtina, kad atsakovė privalo ne tik persiųsti VÄ® Valstybinių miÅ¡kų urėdijai atlikto patikrinimo duomenis, tačiau ir pats aktyviai veikti ir tikrinti teikiamus duomenis.

Tokia teisinį reglamentavimÄ atitinkanti VÄ® Valstybinių miÅ¡kų urėdijos pozicija iÅ¡dėstyta ir 2020-03-18 atsakyme Nr. S-20-474 atsakovui. Nei ginčijamame sprendime, taip pat atskirai nėra iÅ¡dėstyti motyvai, nepateiktas teisinis pagrindas, kuriuo vieÅ¡ojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį sprendimÄ . Atsakovei nepateikus motyvuoto atsakymo ir nenurodžius jokių nepateikimo motyvų, pripažintina, kad atsakovė iÅ¡ esmės neiÅ¡nagrinėjo praÅ¡ymo dėl 24,27 ha patikslinimo priėmė skundžiamÄ sprendimÄ be motyvuojamosios dalies, kuriame nėra nurodytas faktinis bei teisinis jo pagrindas.

Akcentavo, kad VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 punkte įtvirtintas įstatymo virÅ¡enybės principas reikalauja, kad administraciniai aktai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais turi bÅ«ti pagrįsti įstatymais. MiÅ¡kų įstatymo visų redakcijų, galiojusių 2002 -2013 metais, 13 straipsnio 2 dalyje buvo įtvirtinta nuostata, kad medžių savaiminukais apaugusi ne miÅ¡ko žemė miÅ¡kotvarkos metu inventorizuojama ir įtraukiama į apskaitÄ kaip miÅ¡kas Aplinkos ministerijos ir Žemės Å«kio ministerijos nustatyta tvarka, t. y. medžių savaiminukais apaugusios ne miÅ¡ko žemės inventorizavimui ir registravimui poįstatyminiais teisės aktais turėjo bÅ«ti nustatyta speciali tvarka.

Å i tvarka ginčo laikotarpiu nors ir buvo sukurta, tačiau nebuvo paskelbta teisės aktų nustatyta tvarka, kas reiÅ¡kia, kad ji buvo negaliojanti ir todėl negalėjo bÅ«ti teisiniu pagrindu (duomenys neskelbtini) durpyno žemės sklype iÅ¡augusius savaiminius žėlinius inventorizuoti ir registruoti miÅ¡ku. Atsakovė ir jos atstovai teismo prašė pareiÅ¡kėjos skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Atsiliepime į skundÄ atsakovė nurodė, taip pat atstovai paaiÅ¡kino teismo posėdžių metu, kad į pareiÅ¡kėjos valdomÄ Å¾emės sklypÄ Å¡iuo metu patenka 24,27 ha miÅ¡ko žemės plotas.

Sklype esantys miškai Miškų valstybės kadastre buvo registruoti 2003 m. spalio 16 d. įsigaliojus Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. spalio 9 d. nutarimui Nr. 1255 ,,Dėl Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro steigimo ir jo nuostatų patvirtinimo“, pagal 2002 metų miškų inventorizacijos duomenis ir atnaujinti pagal 2012 metų miškų inventorizacijos duomenis. Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastre įrašyti 2014-03-24 miškų inventorizacijos duomenų perdavimo ir priėmimo akto pagrindu.

Nurodė, kad 2002 metų inventorizacija buvo atliekama vadovaujantis Miškų įstatymo 13 straipsniu, Aplinkos ministro ir Žemės ūkio ministro 2001-07-11 įsakymu Nr. 371/237 „Dėl medžių savaiminukais apaugusios ne miško žemės plotų kartografavimo bei įrašymo valstybiniame žemės kadastre tvarkos patvirtinimo“ patvirtinta Tvarka. Šio įsakymo 3 dalyje numatyti požymiai pagal kuriuos yra inventorizuojama ne miško žemė apaugusi savaiminukais. Taip pat buvo vadovautasi ir Aplinkos ministro 2001-07-02 įsakymu Nr. 352 „Dėl Valstybinės miškų inventorizacijos, valstybinės miškų apskaitos, miškotvarkos projektų rengimo, derinimo ir tvirtinimo, miškotvarkos duomenų centralizuoto kaupimo, tvarkymo ir pateikimo miškų savininkams bei valdytojams tvarkos patvirtinimo“.

Atsakovė 2016-11-14 raÅ¡tu Nr. R6-7085 informavo pareiÅ¡kėjÄ , kad į žemės sklypÄ patenka 29,07 ha miÅ¡ko žemės plotas. 2017-10-16 raÅ¡tu Nr. R6-6043 taip pat informavo pareiÅ¡kėjÄ , kad dar prieÅ¡ žemės sklypo įregistravimÄ Nekilnojamojo turto registre 2015 metais, nagrinėjamoje teritorijoje 2002 metais ir 2012 metais valstybinės sklypinės miÅ¡kų inventorizacijos metu buvo inventorizuoti ir Lietuvos Respublikos miÅ¡kų valstybės kadastre 2003 metais ir 2014 metais įregistruoti miÅ¡ko žemės plotai.

PareiÅ¡kėja manydama, kad pažeistos jos teisės, galėjo jas ginti jau seniai. 2016-12-12 ir 2019-12-17 pareiÅ¡kėja jau kreipėsi į atsakovę dėl pažymos iÅ¡davimo, siekiant miÅ¡ko žemę paversti kitomis naudmenomis naudingų iÅ¡kasenų eksploatavimo teritorijoms formuoti ir naudoti ginčo sklypuose. Atsakovė 2017-01-03 raÅ¡tu Nr. R6-48 ir 2020-01-07 raÅ¡tu Nr. R6-19 praÅ¡omus dokumentus pateikė pareiÅ¡kėjai. Akcentavo, kad pareiÅ¡kėja susidariusiÄ situacijÄ Ä¯vardija kaip pastebėtas valstybinės sklypinės miÅ¡kų inventorizacijos klaidas ir siekia jas iÅ¡taisyti MiÅ¡kų valstybės kadastro nuostatų 30 punkto pagrindu.

Klaidos turinys 30 punkte nėra nurodytas, taip pat klaidos apibrėžimo nėra ir kituose specialiuose teisės aktuose, todėl aiÅ¡kinant klaidos sÄ vokÄ bÅ«tina remtis bendrÄ ja teisės norma, t. y. VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 35 straipsniu, kuriame nurodoma, kad administracinės procedÅ«ros sprendimÄ priėmęs vieÅ¡ojo administravimo subjektas, gavęs asmens, dėl kurio buvo pradėta administracinė procedÅ«ra, ar kito asmens motyvuotÄ informacijÄ apie skaičiavimo, spausdinimo, faktinių duomenų neatitikimo ar kitas technines klaidas, imasi reikalingų priemonių klaidoms iÅ¡taisyti.

Darytina iÅ¡vada, jog klaida turėtų bÅ«ti suprantama kaip techninė klaida, padaryta atliekant sklypo inventorizacijÄ , ar vidinių rodiklių klaidos, nekeičiančios esminių MiÅ¡kų valstybės kadastro rodiklių. PareiÅ¡kėjos praÅ¡ymas, susijęs su ribų pakeitimu, turi bÅ«ti vertinamas kaip esminių, MiÅ¡kų valstybės kadastre esamų rodiklių pakeitimas, kadangi keičiant ribas bÅ«tų pakeistas miÅ¡ko plotas. Nurodė, kad MiÅ¡kų valstybės kadastro objektas – miÅ¡ko masyvas, jį sudarantys miÅ¡ko kvartalai, taksaciniai miÅ¡ko žemės sklypai.

Å is kadastras apima visumÄ duomenų apie miÅ¡kus, jų priklausomybę, miÅ¡ko iÅ¡teklių kiekį bei kokybę ir ekonominę vertę. Teisės aktuose nėra nustatyto privalomo miÅ¡ko naudmenų įregistravimo Nekilnojamojo turto registre, kad galima bÅ«tų identifikuoti, ar į konkretų žemės sklypÄ patenka miÅ¡kas. MiÅ¡kų kadastro paskirtis yra MiÅ¡kų įstatyme nustatyta tvarka rinkti, kaupti, apdoroti, sisteminti, saugoti, naudoti, atnaujinti ir teikti duomenis apie Lietuvos miÅ¡kus. MiÅ¡kų valstybės kadastre kaupiami erdviniai duomenys apie miÅ¡kų plotų ribas.

Å ie duomenys yra nepriklausomi nuo Nekilnojamojo turto registre esančių duomenų, kuriame miÅ¡kai, skirtingai nuo MiÅ¡kų kadastro, nėra grafiÅ¡kai lokalizuoti. Atsakovė pareiÅ¡kėjos teisių nepažeidė, ginčo sklypas atitinka miÅ¡kui ir miÅ¡ko žemei keliamus reikalavimus, todėl iÅ¡braukti Å¡io sklypo iÅ¡ MiÅ¡kų valstybės kadastro atsakovė neturi teisinio pagrindo. Trečiasis suinteresuotas asmuo – VÄ® Valstybinių miÅ¡kų urėdija ir jos atstovė teismo prašė pareiÅ¡kėjos skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .

Atsiliepime į skundÄ nurodė, taip pat atstovė paaiÅ¡kino teismo posėdžių metu, kad į pareiÅ¡kėjos valdomÄ Å¾emės sklypÄ Å¡iuo metu patenka 24,27 ha miÅ¡ko žemės plotas, kuris Lietuvos Respublikos miÅ¡kų valstybės kadastre buvo registruotas 2003 m. spalio 16 d. pagal 2002 metų miÅ¡kų inventorizacijos duomenis. Duomenys atnaujinti pagal 2012 metų miÅ¡kų inventorizacijos duomenis. MiÅ¡kų įstatymo 13 straipsnio 2 dalyje (inventorizacijos metu galiojusi įstatymo redakcija) reglamentuota, jog medžių savaiminukais apaugusi ne miÅ¡ko žemė miÅ¡kotvarkos metu inventorizuojama ir įtraukiama į apskaitÄ kaip miÅ¡kas Aplinkos ministerijos ir Žemės Å«kio ministerijos nustatyta tvarka – t. y. remiantis Aplinkos ministro ir Žemės Å«kio ministro 2001 m. liepos 11 d.

įsakymu Nr. 371/237 „Dėl medžių savaiminukais apaugusios ne miÅ¡ko žemės plotų kartografavimo bei įraÅ¡ymo valstybiniame žemės kadastre tvarkos patvirtinimo“ 3 dalyje nustatyta tvarka, pagal kuriÄ yra inventorizuojama ne miÅ¡ko žemė apaugusi savaiminukais. Visi inventorizacijos metu gauti duomenys yra perduodami Valstybinei miÅ¡kų tarnybai, kuri ir priima sprendimÄ Ä¯traukti pateiktus duomenis į MiÅ¡kų valstybės kadastrÄ , atsako už miÅ¡kų valstybės kadastro duomenų keitimÄ ir papildymÄ .

Inventorizacija buvo atlikta pagal tuo metu galiojusius teisės aktus ir laikantis juose įtvirtintų reikalavimų. Klaida turėtų bÅ«ti suprantama kaip techninė klaida, padaryta atliekant sklypo inventorizacijÄ , ar vidinių rodiklių klaidos, nekeičiančios esminių Lietuvos Respublikos miÅ¡kų valstybės kadastro rodiklių. Pabrėžė, kad urėdija 2020-03-03 gavo atsakovės raÅ¡tÄ Nr. R6-373, kuriuo praÅ¡oma įvertinti miÅ¡kų inventorizacijos duomenų teisingumÄ pagal pareiÅ¡kėjo pateiktÄ praÅ¡ymÄ .

VMU atliko miÅ¡kų inventorizacijos duomenų patikrinimÄ pareiÅ¡kėjos žemės sklype. Patikrinus vietoje nustatyta, kad po 2012 metais atliktos KaiÅ¡iadorių rajono savivaldybės miÅ¡kų inventorizacijos, raÅ¡te paminėtuose (duomenys neskelbtini) girininkijos 431 miÅ¡ko kvartalo 32 ir 60 taksaciniuose sklypuose ir dalyje kitų į nagrinėjamÄ teritorijÄ patenkančių taksacinių sklypų buvo vykdyta Å«kinė veikla (miÅ¡ko kirtimai), todėl urėdija neturėjo galimybės objektyviai įvertinti ar buvo padaryta inventorizacijos klaidų.

Ši informacija buvo pateikta atsakovei 2020-03-18 raštu Nr. S-20-474. Pareiškėjos skundas patenkintinas iš dalies Teismui pateiktų įrodymų (taip pat ir TIS Liteko) visetas patvirtina teisiškai reikšmingas aplinkybes, kad pareiškėja turi teisę naudoti (duomenys neskelbtini) telkinio durpių išteklius 80,0216 ha ploto žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini) (sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Žemės sklypas nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai, o valstybinės žemės patikėjimo teise jį valdo Nacionalinė žemės tarnyba (toliau – NŽT).

NŽT KaiÅ¡iadorių skyriaus vedėjas 2015 m. birželio 19 d. įsakymu Nr. 6VÄ®-552-(14.6.2) pagal 2015 m. birželio 22 d. sudarytÄ valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. 6SŽN-26-(14.6.62.) pareiÅ¡kėjai iÅ¡nuomojo 80,0216 ha ploto žemės sklypÄ (paskirtis – kita, naudojimo bÅ«das – naudingųjų iÅ¡kasenų teritorijos). Geologijos tarnyba 1998 – 2017 metų laikotarpiui iÅ¡davė pareiÅ¡kėjai leidimÄ eksploatuoti (duomenys neskelbtini) durpyno iÅ¡teklius. 2017 m. kovo 31 d. buvo sudaryta (duomenys neskelbtini) telkinio durpių iÅ¡teklių dalies naudojimo sutartis (priedas prie Leidimo naudoti žemės gelmių iÅ¡teklius ir ertmes Nr. KN-17-15 p.).

Lietuvos durpynų kadastre nuo 1997 m. liepos 17 d. yra įregistruoti (duomenys neskelbtini) durpyno kadastriniai duomenys (telkinio eksploatacijos pradžia nurodyta - 1963 m. sausio 1 d.). 2004 metais teisės aktų nustatyta tvarka buvo patvirtintas (duomenys neskelbtini) durpių telkinio naudojimo (kasybos ir rekultivavimo) projektas, taip pat įrengta nusausinimo sistema (pastatyti hidrotechniniai statiniai). 2002 metų ir 2012 metų valstybinės sklypinės miškų inventorizacijos metu 80,0216 ha ploto žemės sklype buvo inventorizuoti ir Miškų valstybės kadastre 2003 metais ir 2014 metais buvo įregistruoti miško žemės plotai - 29,07 ha miško plotas, iš jo 26,17 ha valstybinės reikšmės miško plotas. 2019 m. vasario 1 d. atsakovės sprendimu Nr. S-1902-3 (duomenys neskelbtini) girininkijos 431 miško kvartalo 86 taksacinis sklypas buvo išregistruotas iš Miškų kadastro kaip nepagrįstai inventorizuotas valstybinės miškų inventorizacijos metu.

Pateikti duomenys taip pat patvirtina, kad pareiÅ¡kėja 2020 m. vasario 4 d. praÅ¡ymu Nr. 20/04 (apimtis be priedų - 3 lapai) kreipėsi į atsakovę ir prašė iÅ¡ viso durpyno ploto (apie 80 ha žemės sklypo ploto) iÅ¡registruoti per klaidÄ Ä¯registruotÄ 29,07 ha miÅ¡kÄ (miÅ¡ko žemę, kurios plotas 2020 metais – 24,27 ha) bei inicijuoti Valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kų plotų schemos tikslinimÄ . Savo praÅ¡ymÄ pareiÅ¡kėja grindė sekančiomis aplinkybėmis: inventorizacija ir registracija buvo atlikta neinformavus pareiÅ¡kėjos ir jai vėliau nepateikiant jokių sprendimų dėl miÅ¡ko žemės registravimo oficialiame registre; 1987 metų (duomenys neskelbtini) ir Raisto durpynų medynų projekto duomenimis ginčo teritorijoje visiÅ¡kai nebuvo medžių ir krÅ«mų; 1995 – 1999 metų ortofoto duomenimis teritorija taip pat nebuvo apaugusi medžiais, krÅ«mais, joje matosi įrengta telkinio nusausinimo sistema; 2005 – 2006 metų ortofoto duomenimis teritorijoje augo tik pavieniai medžiai ir krÅ«mai; 2000, 2003, 2004 metų (duomenys neskelbtini) durpių telkinio žemėtvarkos projektų duomenys rodo, jog miÅ¡ko žemė žymima tik už durpių telkinio sklypo ribos.

PraÅ¡yme pareiÅ¡kėja taip pat nurodė, kad iki 2002 metų inventorizacijos sklype miÅ¡ko nebuvo, todėl dalis teritorijos negali bÅ«ti vertinama kaip kirtavietė, žuvęs medynas, miÅ¡ko aikÅ¡tė. PraÅ¡yme taip pat nurodė, kad 2012 metų inventorizacijos metu nepagrįstai kaip miÅ¡ko žemė buvo inventorizuoti 32, 60 taksaciniai sklypai, nes sklypuose augo tik pavieniai medžiai, kurių amžius galėjo siekti tik 10 – 13 metų. Atsakovė Å¡ioje administracinėje byloje ginčijamu 2020 m. balandžio 9 d. raÅ¡tu Nr. R2-824-(39.4), vadovaudamasis Valstybinių miÅ¡kų urėdijos raÅ¡tu Nr. S-20-474, atsakydama į pareiÅ¡kėjos 2020 m. vasario 4 d. praÅ¡ymÄ Nr. 20/04, nurodė, kad Valstybinių miÅ¡kų urėdija atliko patikrinimÄ visame žemės sklypo plote.

Po 2012 metais atliktos inventorizacijos buvo nustatytos naujos aplinkybės – 32, 60 taksaciniuose miško žemės sklypuose ir dalyje kitų pareiškėjos naudojamo žemės sklypo taksacinių sklypų buvo vykdomi miško kirtimai, todėl nėra objektyvios galimybės nustatyta, ar 2012 metais buvo padaryta inventorizacijos klaidų. Vertinant, ar viešojo administravimo subjekto priimtas administracinis aktas yra teisėtas bei pagrįstas, būtina atsižvelgti į teisės normas, reglamentuojančias atitinkamus teisinius santykius, kurių srityje buvo priimtas viešojo administravimo subjekto administracinis aktas.

Skirtinguose teisiniuose santykiuose reikalavimai dėl priimamų individualių administracinių aktų teisėtumo ir pagrįstumo gali bÅ«ti skirtingi (pagal minimaliai bÅ«tinų prielaidų ir sÄ lygų sprendimui priimti apimtį, pobÅ«dį ir pan.), nes gali bÅ«ti sÄ lygoti tų specialiųjų teisės normų reikalavimų, kurios reglamentuoja atitinkamus teisinius santykius. Dėl to kiekvienu konkrečiu atveju vertinant ar ginčijamas administracinis aktas atitinka minėtus reikalavimus, turi bÅ«ti nustatoma kokius specifinius reikalavimus administracinio akto teisėtumui bei pagrįstumui kelia teisės aktai, reglamentuojantys atitinkamus teisinius santykius, t. y. turi bÅ«ti nustatoma kokios faktinės aplinkybės ir kokia apimtimi sudaro minimaliai bÅ«tinas prielaidas bei sÄ lygas priimti administracinį aktÄ , kad juo asmeniui bÅ«tų galima sukurti, panaikinti ar pakeisti subjektines teises ir pareigas.

Viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) 8 straipsnio 1 – 3 dalys reglamentuoja, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės (licencijos ar leidimo galiojimo panaikinimas, laikinas uždraudimas verstis tam tikra veikla ar teikti paslaugas, bauda ir kt.) turi būti motyvuotos. Individualiame administraciniame akte turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos ir nurodyta akto apskundimo tvarka.

Individualus administracinis aktas turi būti pasirašytas jį priėmusio pareigūno ar valstybės tarnautojo arba viešojo administravimo subjekto vadovo, jo pavaduotojo ar įgalioto asmens ir patvirtintas antspaudu. Kai individualus administracinis aktas priimamas naudojantis valstybės informacinėmis sistemomis, jo pasirašymui ir patvirtinimui antspaudu prilyginamas patvirtinimas (autorizavimas) valstybės informacinėje sistemoje (teismas vadovaujasi VAĮ redakcija, galiojusia ginčijamo administracinio akto priėmimo metu).

Teismas pabrėžia, kad LVAT jau ne kartÄ yra imperatyviai konstatavęs, kad individualiame administraciniame akte motyvų iÅ¡dėstymas turi bÅ«ti adekvatus, aiÅ¡kus ir pakankamas. Akte turėtų bÅ«ti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas (nurodytos teisės normos – ginčo atveju, pvz., Valstybės miÅ¡kų kadastro nuostatų), kuriuo vieÅ¡ojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktÄ . Administracinio sprendimo priėmimas ir kiti oficialÅ«s vieÅ¡ojo administravimo subjekto veiksmai turi bÅ«ti neÅ¡aliÅ¡ki ir objektyvÅ«s, pagrįsti nepiktnaudžiavimo valdžia bei kitais principais.

Pažymėtina, jog ne visais atvejais visi individualaus administracinio akto motyvai turi bÅ«ti nurodyti pačiame akte, tačiau tokiu atveju akte turi bÅ«ti pateikiama nuoroda į kitus dokumentus, kuriuose iÅ¡dėstyti tokio individualaus administracinio akto priėmimo motyvai. Ä®vertinus ginčijamo administracinio akto ir jo priedo turinį teismas daro iÅ¡vadÄ , kad jis visiÅ¡kai nepagrįstas teisės normomis (netgi jį kompleksiÅ¡kai vertinant su Valstybinių miÅ¡kų urėdijos 2020 m. kovo 18 d. raÅ¡to Nr. S-20-474 turiniu).

Ginčijamame akte nenurodytos nei MiÅ¡kų įstatymo, nei Valstybės miÅ¡kų kadastro nuostatų materialinės ir procesinės teisės normos, kurių pagrindu buvo netenkintas pareiÅ¡kėjos 2020 m. vasario 4 d. praÅ¡ymas. Aukščiau paminėtas teisės normas (VAÄ®, MiÅ¡kų įstatymo, Valstybės miÅ¡kų kadastro nuostatų) galima tik numanyti, iÅ¡nagrinėjus atsakovės atsiliepimo į pareiÅ¡kėjos skundÄ argumentus, tačiau tai neatleidžia atsakovės nuo pareigos ginčijamÄ teisės aktÄ pagrįsti faktinėmis aplinkybėmis ir teisės normomis.

Å iÄ iÅ¡vadÄ teismas daro įvertinęs pareiÅ¡kėjos 2020 m. vasario 4 d. praÅ¡ymo, atsakovės 2020 m. gegužės 9 d. atsakymo, taip pat 2020 m. birželio 9 d. atsiliepimo į skundÄ apimtį bei turinį. Tai yra esminis VAÄ® 8 straipsnio 1 dalies nuostatų pažeidimas, sudarantis savarankiÅ¡kÄ ir pakankamÄ pagrindÄ ginčijamam individualiam administraciniam aktui panaikinti (ABTÄ® 91 str. 1 d. 1 p.). Svarbu ir tai, kad VAÄ® 3 straipsnio 1 punkte įtvirtintas imperatyvus įstatymo virÅ¡enybės principas.

Å is principas reiÅ¡kia, kad vieÅ¡ojo administravimo subjektų įgaliojimai atlikti vieÅ¡Ä jį administravimÄ turi bÅ«ti nustatyti teisės aktuose, o veikla turi atitikti Å¡iame įstatyme iÅ¡dėstytus teisinius pagrindus. Administraciniai aktai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais turi bÅ«ti pagrįsti įstatymais. VAÄ® 3 straipsnio 13 punkte įtvirtintas vieÅ¡ojo administravimo iÅ¡samumo principas. Å is principas reiÅ¡kia, kad vieÅ¡ojo administravimo subjektas į praÅ¡ymÄ ar skundÄ turi atsakyti aiÅ¡kiai ir argumentuotai, nurodydamas visas praÅ¡ymo ar skundo nagrinėjimui įtakos turėjusias aplinkybes ir konkrečias teisės aktų nuostatas, kuriomis rėmėsi vertindamas praÅ¡ymo ar skundo turinį.

Paminėtais principais atsakovė ginčo situacijoje privalėjo besÄ lygiÅ¡kai vadovautis. Teismas pabrėžia, kad iÅ¡ ginčo situacijos ir atsakovės teisinio statuso akivaizdu, jog visÄ pareiÅ¡kėjos valdomÄ durpyno teritorijÄ vertinti aukščiau paminų teisės aktų normų kontekste privalėjo ne pati pareiÅ¡kėja, o atsakovė – vieÅ¡ojo administravimo subjektas, kuris atsakingas už valstybinių miÅ¡kų kadastro duomenų iÅ¡samumÄ bei teisingumÄ . Akivaizdu, kad atsakovė Å¡ios pareigos tinkamai neįvykdė ir priėmė nemotyvuotÄ individualų administracinį aktÄ .

Teismui pateikti duomenys taip pat patvirtina iÅ¡vadÄ , kad tinkamai iÅ¡nagrinėti pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymÄ atsakovė turėjo realiÄ galimybę, kadangi ankstesniu 2019 m. vasario 1 d. sprendimu Nr. S-1902-3 jau buvo pripažinusi duomenų klaidingumÄ vieÅ¡ajame kadastre (nepagrįstai kadastre įregistravo 86 taksacinį sklypÄ ), dalyvavo administracinės bylos Nr. eI-1312-422/2018 nagrinėjime. Be to, ginčijamame akte atsakovė nepadarė jokių nurodymų į anksčiau priimtus atsakymus, individualius administracinius aktus, kitų institucijų sprendimus, o atsakymÄ , iÅ¡ dalies atitinkantį VAÄ® 3, 8 straipsnių nuostatas, pateikė tik atsiliepime į skundÄ administracinėje byloje (ABTÄ® 88 str. 2 p.).

PareiÅ¡kėja taip pat praÅ¡o įpareigoti atsakovę iÅ¡registruoti iÅ¡ 80,0216 ha žemės sklypo Lietuvos Respublikos miÅ¡kų valstybės kadastre įregistruotÄ miÅ¡kÄ /miÅ¡ko žemę. Å is pareiÅ¡kėjos skundo reikalavimas patenkintinas iÅ¡ dalies. Teismui pateikti duomenys patvirtina, kad atsakovė tinkamai iÅ¡ esmės neiÅ¡nagrinėjo pareiÅ¡kėjos 2020 m. vasario 4 d. praÅ¡ymo Nr. 20/04 ir nepriėmė dėl jo pilnai motyvuoto, teisės aktais pagrįsto sprendimo. Dėl to yra pakankamas pagrindas įpareigoti atsakovę iÅ¡ naujo iÅ¡nagrinėti pareiÅ¡kėjos 2020 m. vasario 4 d. praÅ¡ymÄ , nes patenkinti visiÅ¡kai šį reikalavimÄ Å¡iuo metu nėra pakankamo pagrindo faktinių duomenų (ABTÄ® 88 str. 2 p.).

Pažymėtina, jog administracinio akto priėmimas ginčo situacijoje yra iÅ¡imtinai vieÅ¡ojo administravimo subjekto - atsakovės prerogatyva, todėl teismas, įpareigodamas atsakovÄ priimti naujÄ sprendimÄ dėl pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymo, neturi teisinio pagrindo nurodyti atsakovei, kokį sprendimÄ ji turėtų priimti. Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytus argumentus atsakovė įpareigotina iÅ¡ naujo iÅ¡nagrinėti pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ . Atsakovei priėmus sprendimÄ dėl pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymo, pareiÅ¡kėjai neužkertamas kelias vėl kreiptis į teismÄ , jeigu priimtas sprendimas jos netenkins.

Teismas taip pat atkreipia dėmesį, kad iÅ¡ naujo nagrinėjant pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymÄ bÅ«tina įvertinti teisiÅ¡kai reikÅ¡mingÄ aplinkybę, jog 2001 m. liepos 11 d. Aplinkos ministro ir Žemės Å«kio ministro įsakymu Nr. 371/237 patvirtinta Medžių savaiminukais apaugusios ne miÅ¡ko žemės plotų kartografavimo bei įraÅ¡ymo Valstybiniame žemės kadastre tvarka juridiÅ¡kai negaliojo, nes nebuvo paskelbta leidinyje ,,Valstybės žinios“, kaip to reikalavo LR įstatymų ir kitų teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos įstatymo 1, 2 straipsniai.

Å is įsakymas taip pat nebuvo įregistruotas ir Teisės aktų registre. Atsakovei iÅ¡lieka pareiga nurodyti teisinį pagrindÄ , kurio pagrindu buvo atlikta pirminė miÅ¡ko/miÅ¡ko žemės inventorizacija pareiÅ¡kėjos valdomame durpyno sklype. BÅ«tina įvertinti (duomenimis pasiremti arba juos atmesti) ir R. D. Ekspertinės iÅ¡vados Nr. 2020/11/30, antstolio Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolų duomenis, administracinio nusižengimo bylos dėl neteisėto kirtimo procesinių sprendimų duomenimis ir tik tada daryti iÅ¡vadÄ inventorizacijos klaidų buvimÄ (arba nebuvimÄ ).

Likusieji tiek pareiÅ¡kėjos, tiek ir atsakovės bei jų atstovų argumentai laikytini pertekliniais, neturintys lemiamos juridinės reikÅ¡mės kilusio ginčo iÅ¡sprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, LVAT ir Europos Žmogaus Teisių Teismo formuoja praktikÄ , kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi bÅ«ti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 16034/90 V. de H. v Netherlands, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999 m. sausio 21 d. sprendimas byloje Nr. 30544/96 G.

R. v Spain ir kt.). LVAT jurisprudencijoje aiÅ¡kinant ABTÄ® normas (ABTÄ® 15 str. 1 d., 21 str.) taip pat ne kartÄ buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimÄ nereiÅ¡kia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvienÄ proceso dalyvio argumentÄ (LVAT 2008 m. gruodžio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009 m. liepos 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009 m. lapkričio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P525 -194/2009, 2013 m. vasario 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).

PareiÅ¡kėja praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovės 2600,04 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų. Pagal ABTÄ® 40 straipsnio 1 dalį proceso Å¡alis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iÅ¡ kitos proceso Å¡alies savo iÅ¡laidų atlyginimÄ . Å ioje administracinėje byloje sprendimas priimamas iÅ¡ dalies pareiÅ¡kėjos naudai, todėl ji turi teisę į bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ . PraÅ¡omas priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas sudaro 2570,04 Eur atstovavimų iÅ¡laidų ir 30 Eur iÅ¡laidų, patirtų sumokant žyminį mokestį.

Patirtos atstovavimo iÅ¡laidos grindžiamos 2021 m. kovo 2 d. pažyma, 2020 m. gegužės 29 d. PVM sÄ skaita-faktÅ«ra Nr. ADV33502, 2020 m. lapkričio 30 d. PVM sÄ skaita-faktÅ«ra Nr. ADV34545, 2020 m. gruodžio 31 d. PVM sÄ skaita-faktÅ«ra Nr. ADV34618, 2021 m. vasario 26 d. PVM sÄ skaita-faktÅ«ra Nr. ADV34920, suteiktų paslaugų ataskaitomis, AB SEB bankas 2020 m. birželio 10 d., 2020 m. spalio 18 d., 2021 m. sausio 29 d., 2021 m. kovo 2 d. patvirtinimais apie lėšų įskaitymÄ Ä¯ kliento sÄ skaitÄ , iÅ¡ kurių matyti, jog pareiÅ¡kėja Advokatų profesinei bendrijai Magnuson ir partneriai sumokėjo 2570,04 Eur.

Atstovavimo iÅ¡laidas taip pat sudaro iÅ¡laidos už pareiÅ¡kėjos pateiktų dokumentų analizę dėl skundo parengimo, skundo redagavimÄ ir teisines konsultacijas – 653,40 Eur, pasirengimÄ teismo posėdžiams, susipažinimÄ su pateiktais dokumentais, atstovavimÄ byloje – 1916,64 Eur. Å alies iÅ¡laidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumÄ ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sÄ naudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d.

įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) (toliau – Rekomendacijos). Rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato teikiamas teisines paslaugas maksimalÅ«s dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus. Pagal Rekomendacijų 7 punktÄ , Å¡ių koeficientų pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis Å¡alies Å«kyje (be individualių įmonių).

Kadangi skundÄ teismui pareiÅ¡kėja pateikė 2020 m. gegužės 15 d. (2020 m. antras ketvirtis), sprendžiant dėl iÅ¡laidų, patirtų už skundo suraÅ¡ymÄ priteisimo, Rekomendacijose numatyto koeficiento pagrindu imamas 2019 metų ketvirto ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis (1358,60 Eur). Pagal Rekomendacijų 8.2 punktÄ maksimali už skundo parengimÄ galima priteisti suma yra 3396,50 Eur (1358,60 Eur (2019 m. ketvirto ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis Å¡alies Å«kyje) x 2,5 (koeficientas).

Ataskaitoje nurodytos teisinės paslaugos – kliento pateiktų dokumentų analizė dėl skundo Regionų apygardos administraciniam teismui, teisinės konsultacijos laikytinos skundo parengimo sudedamÄ ja dalimi, todėl atskirai nevertintinos. PareiÅ¡kėjos praÅ¡oma priteisti 653,40 Eur suma už skundo parengimÄ nevirÅ¡ija maksimalaus Rekomendacijose numatyto dydžio. Taip pat pareiÅ¡kėja praÅ¡o priteisti 1916,64 Eur iÅ¡laidų, susijusių su pasirengimu teismo posėdžiams, susipažinimu su pateiktais dokumentais, atstovavimu byloje ir nurodo, kad minėtos paslaugos truko 12,80 val. (12 val. 48 min.), kas pagal Rekomendacijų 9 punktÄ prilyginama 13 val.

Atsižvelgus į tai, kad pareiÅ¡kėjos atstovė advokatė D. S. dalyvavo teismo posėdžiuose, kurie iÅ¡ viso truko 4 val. 34 min, taip pat į bylos sudėtingumÄ , byloje esančių dokumentų apimtį, bendra nurodyta susipažinimo su dokumentais, pasirengimo teismo posėdžiams ir atstovavimo teismo posėdžiuose 13 val. trukmė nevertintina kaip neadekvačiai ilga. Vadovaujantis Rekomendacijų 8.19 punktu už pasirengimÄ teismo posėdžiams, susipažinimÄ su dokumentais ir atstovavimÄ teismo posėdžiuose maksimali priteistina suma gali bÅ«ti 1891,24 Eur (1454,80 Eur (2020 m. ketvirto ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis Å¡alies Å«kyje) x 0,1 (koeficientas) x 13 (valandų skaičius).

PareiÅ¡kėjos praÅ¡oma priteisti 1916,64 Eur suma virÅ¡ija maksimalų Rekomendacijose numatytÄ dydį, pagrindo nukrypti nuo maksimalių Rekomendacijose nustatytų priteistinų dydžių teismas nenustatė, todėl pareiÅ¡kėjos praÅ¡oma priteisti 1916,64 Eur suma už susipažinimÄ su dokumentais, apsirengimÄ teismo posėdžiams ir atstovavimÄ teismo posėdžiuose suma mažintina ir pagrįsta laikytina 1891,24 Eur suma. PareiÅ¡kėjos pateiktas 2020 m. gegužės 13 d. AB SEB bankas mokėjimo nurodymas Nr. 9889 patvirtina 30 Eur žyminio mokesčio sumokėjimÄ .

Pagal ABTÄ® 35 straipsnio 1 dalį administracinėse bylose už kiekvienÄ skundÄ (praÅ¡ymÄ , pareiÅ¡kimÄ ), nepaisant to, kiek jame keliama reikalavimų, mokamas 30 eurų žyminis mokestis. Å iame straipsnyje nurodytus skundus (praÅ¡ymus, pareiÅ¡kimus) paduodant teismui tik elektroninių ryÅ¡ių priemonėmis, mokama 75 procentai už atitinkamÄ skundÄ (praÅ¡ymÄ , pareiÅ¡kimÄ ) mokėtinos žyminio mokesčio sumos. Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėja skundÄ teismui pateikė tik elektroninių ryÅ¡ių priemonėmis, todėl turėjo sumokėti 23 Eur žyminį mokestį.

Minėta 23 Eur suma laikytina pagrįstomis bylinėjimosi išlaidomis. Taigi, pareiškėjai galėtų būti priteista 2567,64 Eur (653,40 + 1891,24 + 23) su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų, tačiau LVAT nuosekliai laikosi pozicijos, jog tais atvejais, kai skundas yra patenkinamas iš dalies, proceso šaliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, jos patirtos su bylos nagrinėjimu susijusios išlaidos atlyginamos proporcingai patenkintų (atmestų) skundo reikalavimų daliai. Konkreti proporcija nustatoma atsižvelgiant į tai, kokia apimtimi įsiteisėjusiu administracinio teismo baigiamuoju procesiniu aktu buvo patenkinti pareiškėjo pirmosios instancijos teisme pareikšti materialiniai teisiniai reikalavimai (žr., pvz., LVAT 2020 m. gegužės 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3910-662/2020; 2017 m. birželio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1282-442/2017).

Administracinė byla buvo nagrinėjama dėl dviejų pareiÅ¡kėjos reikalavimų. PareiÅ¡kėjos reikalavimas dėl administracinio akto panaikinimo patenkinamas, reikalavimas dėl atsakovo įpareigojimo atlikti veiksmus tenkinamas iÅ¡ dalies. Taigi, skundas patenkinamas 75 procentais, todėl atsižvelgiant į bylos sudėtingumÄ , maksimalias galimas priteisti sumas, iÅ¡ atsakovės Valstybinės miÅ¡kų tarnybos prie Aplinkos ministerijos pareiÅ¡kėjai priteistina 1925,73 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų suma (ABTÄ® 40 str. 2 d., 41 str.).

Pagal ABTÄ® 38 straipsnio 1 dalies 1 punktÄ , sumokėtas žyminis mokestis arba jo dalis grÄ Å¾inami, kai sumokėta daugiau žyminio mokesčio, negu reikia pagal šį įstatymÄ . Atsižvelgiant į tai, pareiÅ¡kėjai grÄ Å¾intina 7 Eur žyminio mokesčio, sumokėto Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (ABTÄ® 38 str. 1 d. 1 p.). Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 – 87 straipsniais, 88 straipsnio 1, 2 punktais, teismas n u s p r e n d ž i a:

PareiÅ¡kėjos uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ skundÄ patenkinti iÅ¡ dalies. Panaikinti Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos Valstybinės miÅ¡kų tarnybos 2020 m. balandžio 9 d. sprendimÄ Nr. R2-824-(39.4). Ä®pareigoti atsakovę Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos Valstybinės miÅ¡kų tarnybÄ iÅ¡ naujo iÅ¡nagrinėti pareiÅ¡kėjos uždarosios akcinės bendrovės ,,(duomenys neskelbtini)“ 2020 m. vasario 4 d. praÅ¡ymÄ Nr. 20/04. Priteisti pareiÅ¡kėjai UAB „(duomenys neskelbtini)“ iÅ¡ atsakovės Valstybinės miÅ¡kų tarnybos prie Aplinkos ministerijos 1925,73 Eur (vienÄ tÅ«kstantį devynis Å¡imtus dvideÅ¡imt penkis eurus 73 euro ct) iÅ¡laidų, susijusių su bylos nagrinėjimu Regionų apygardos administraciniame teisme.

GrÄ Å¾inti pareiÅ¡kėjai UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2020 m. gegužės 13 d. į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ sumokėtÄ 7 Eur žyminio mokesčio dalį. Likusioje dalyje pareiÅ¡kėjos UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Sprendimas per trisdeÅ¡imt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rÅ«mus.

Teisėjai Rimantas Giedraitis Algis Markevičius Natalja Zelionkienė