2024-11-20 Nr. AB-16969-3-66-3-00081-2024-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eR-70-415/2024

Teisminio proceso Nr. 3-66-3-00081-2024-5

Procesinio sprendimo kategorija 5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2024 m. lapkričio 20 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus (pranešėjas), Jolantos Malijauskienės ir Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas),

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjų G. U., E. V., D. T., T. J., J. R., V. J., G. M.-J. ir Z. V. skundo atsakovui Lietuvos Respublikos vyriausiajai rinkimų komisijai dėl sprendimų panaikinimo priėmimo klausimą,

nustatė:

I. Pareiškėjai G. U., E. V., D. T., T. J., J. R., V. J., G. M.-J. ir Z. V. (toliau – ir pareiškėjai) 2024 m. lapkričio 7 d. kreipėsi į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą su skundu, prašydami: 1) panaikinti Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos (toliau – ir VRK) 2024 m. lapkričio 3 d. sprendimo Nr. Sp289 dalį dėl Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų I ir II turų balsavimo rezultatų patvirtinimo rinkimų apygardoje Nr. 71; 2) panaikinti rinkimų apygardos Nr. 71 balsavimo komisijos Nr. 55 pirmininkės J. B. – Š. 2024 m. spalio 21 d. sprendimą dėl stebėtojų teisės atėmimo iš J. R., L. V. ir V. J.. Pareiškėjai taip pat prašo, teismui nustačius būtinybę, kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą dėl Lietuvos Respublikos Rinkimų kodekso (toliau – ir Rinkimų kodeksas) 189 straipsnio 4 dalies prieštaravimo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 daliai bei 29 straipsnio 1 daliai.

Pareiškėjų teigimu, antrojo Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų turo balsavimo rezultatai vienmandatėje rinkimų apygardoje Nr. 71 pripažintini negaliojančiais, nes antrajame rinkimų ture buvo balsuojama rinkimų biuleteniais, nesurašius rinkimų apygardos Nr. 71 atitinkamo balsų skaičiavimo protokolo. Antrajame rinkimų ture balsavimui buvo naudojami neidentifikuoti rinkimų biuleteniai. Rinkimų apygardos Nr. 71 balsavimo komisijoje Nr. 55 rinkimų stebėtojai fiksavo pažeidimus, susijusius su rinkimų balsavimo biuletenių kiekio neatitikimais, nepanaudotų rinkimų biuletenių netinkamu apskaitymu. Į rinkimų stebėtojų skundus dėl nurodytų pažeidimų VRK atsakė tik 2024 m. lapkričio 4 d., t. y. po galutinių rinkimų rezultatų patvirtinimo. Pareiškėjai skundžiasi, kad buvo pažeistos jų, kaip rinkimų stebėtojų teisės skaičiuojant balsavimo paštu rezultatus Rinkimų apygardos Nr. 71 balsavimo komisijoje Nr. 55, pažeistas Rinkimų kodekso 48 straipsnio 2 dalies reikalavimas apylinkių rinkimų komisijas sudaryti ne vėliau kaip likus 45 dienoms iki rinkimų. Dėl atsakovo netinkamo administravimo neužtikrinama rinkimo biuletenių, kaip griežtos atskaitomybės dokumentų, tinkama apskaita.

Pareiškėjų teigimu, VRK pažeidė Rinkimų kodekso 185 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą pareigą skundą dėl rinkimų biuletenių išnagrinėti per 3 dienas, bet ne vėliau kaip iki rinkimų dienos.

Pareiškėjai nurodo teikiantys skundą Rinkimų kodekso 185 straipsnio 2 dalies ir 6 dalies pagrindu.

Pareiškėjų teigimu, nėra pagrindo riboti konstitucinę stebėtojų teisę kreiptis į teismą dėl galutinių Respublikos Prezidento ir Seimo rinkimų rezultatų, kadangi tokiu atveju Rinkimų kodekse įtvirtintas stebėtojų institutas tampa beprasmiu. VRK nepagrįstai vilkinant pareiškėjų skundų nagrinėjimą jie netenka teisės ginti savo pažeistas teises teisme. Pareiškėjai prašo sprendžiant skundo priėmimo klausimą tiesiogiai taikyti Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalį ir 29 straipsnio 1 dalį.

Pareiškėjai taip pat nurodo, kad 2024 m. spalio 21 d. Rinkimų apygardos Nr. 71 balsavimo komisijos Nr. 55 pirmininkės J. B.-Š. sprendimais stebėtojoms J. R., L. V. ir V. J. neteisėtai buvo atimtos stebėtojų teisės. Pareiškėjai nurodo, kad šios stebėtojos pateikė skundus, kurie iki šiol neišnagrinėti.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2024 m. lapkričio 7 d. nutartimi atidėjo skundo priėmimo klausimo nagrinėjimą, iki teisme bus gautas J. R., G. M.-J. ir V. J. originaliais parašais pasirašytas skundas, išsiųstas iš Londono į Lietuvą registruotomis pašto siuntomis 2024 m. lapkričio 6 d.

Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui 2024 m. lapkričio 12 d. buvo pateiktas pareiškėjos V. J. pasirašytas skundas, o 2024 m. lapkričio 15 d. – pareiškėjos J. R. pasirašytas skundas.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2024 m. lapkričio 18 d. nutartimi nustatė pareiškėjai G. M.-J. terminą iki 2024 m. lapkričio 21 d. pašalinti skundo trūkumą, t. y. pasirašyti teismui pateiktą skundą.

Pareiškėjos G. M.-J. pasirašytas skundas teismui pateiktas 2024 m. lapkričio 19 d., todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad skundo trūkumas, nustatytas 2024 m. lapkričio 18 d. nutartimi, yra pašalintas.

II. Spręsdama pareiškėjų skundo priėmimo klausimą teisėjų kolegija pirmiausia pažymi, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos turi būti įgyvendinama laikantis procesiniuose įstatymuose nustatytos kreipimosi į teismą tvarkos ir terminų, kuriuos įtvirtina Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nuostatos (žr., pvz., LVAT 2012 m. birželio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS556-466/2012).

Viena iš kreipimosi į teismą sąlygų – paduoti skundą teismui, kuriam priskirtas nagrinėti konkretus ginčas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. kovo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eR-9-1047/2024; 2024 m. kovo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eR-8-415/2024; kt.).

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 9 punkte nustatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl Rinkimų kodekso ir Lietuvos Respublikos referendumo konstitucinio įstatymo pažeidimų. ABTĮ 20 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Regionų administracinis teismas yra pirmoji instancija administracinėms byloms, nurodytoms šio įstatymo 17 straipsnyje, išskyrus bylas, nurodytas šio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 11, 13 ir 14 punktuose. ABTĮ 21 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra galutinė instancija byloms pagal skundus dėl VRK sprendimų ar neveikimo, išskyrus skundus, kurie priskirti Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo kompetencijai.

Vadovaujantis ABTĮ 124 straipsnio 1 dalimi Rinkimų kodekse, Referendumo konstituciniame įstatyme nustatyti asmenys šiuose įstatymuose nurodytais pagrindais ir per nurodytus terminus gali apskųsti Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimus. Skundai paduodami raštu, faksimiliniu laišku arba elektronine forma elektroninių ryšių priemonėmis Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui (ABTĮ 124 str. 2 d.).

Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas ABTĮ ir Rinkimų kodekso nuostatas, susijusias su skundo dėl VRK sprendimo teikimo tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, yra nurodęs, kad skundai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, kaip pirmajai ir vienintelei instancijai, gali būti teikiami tik griežtai vadovaujantis Rinkimų kodekso nuostatomis (žr., pvz., 2024 m. kovo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eR-8-415/2024; 2024 m. kovo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eR-9-1047/2024; 2024 m. balandžio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eR-23-602/2024; 2024 m. balandžio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eR-24-463/2024; 2024 m. gegužės 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eR-25-556/2024; 2024 m. gegužės 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eR-28-525/2024; 2024 m. gegužės 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eR-30-624/2024; kt.).

Pirmuoju skundo reikalavimu pareiškėjai prašo panaikinti Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos 2024 m. lapkričio 3 d. sprendimo Nr. Sp289 dalį dėl Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų I ir II turų balsavimo rezultatų patvirtinimo rinkimų apygardoje Nr. 71. Minėtu VRK sprendimu yra nustatyti ir paskelbti galutiniai 2024 m. spalio 13 d. Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų rezultatai.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 105 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad Konstitucinis Teismas teikia išvadas, ar nebuvo pažeisti rinkimų įstatymai per Respublikos Prezidento ar Seimo narių rinkimus. Vadovaudamasis Konstitucijos 106 straipsnio 6 dalimi, prašyti Konstitucinio Teismo išvados gali Seimas, o dėl Seimo rinkimų ir tarptautinių sutarčių – ir Respublikos Prezidentas.

Remiantis Rinkimų kodekso 191 straipsnio 1 dalimi, Respublikos Prezidento ir Seimo paklausimo teikimo ir jo nagrinėjimo Konstituciniame Teisme tvarką nustato Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymas. Jeigu Konstitucinis Teismas pateikia išvadą, kad Rinkimų kodeksas buvo šiurkščiai pažeistas ir tai turėjo esminės įtakos rinkimų rezultatams, Seimas gali priimti vieną iš šių nutarimų: 1) pripažinti negaliojančiais Respublikos Prezidento ar Seimo rinkimų rezultatus, jeigu pagal balsų skaičiavimo protokolus negalima nustatyti tikrųjų rinkimų rezultatų; 2) nustatyti Respublikos Prezidento ar Seimo rinkimų rezultatus pagal rinkimų komisijų patvirtintus rinkėjų balsų skaičiavimo protokolus, jeigu rinkimų komisijų sprendimai dėl šių protokolų patvirtinimo nebuvo apskųsti Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui ir šis teismas nepanaikino rinkimų komisijų sprendimų dėl šių protokolų patvirtinimo (Rinkimų kodekso 191 str. 2 d.).

Pagal Konstitucinio Teismo įstatymo 77 straipsnį su paklausimu, ar nebuvo pažeistas Rinkimų kodeksas rengiant ir vykdant rinkimus konkrečioje rinkimų apygardoje per Respublikos Prezidento ar Seimo narių rinkimus, šio įstatymo 74 straipsnyje nurodytos institucijos kreipiasi į Konstitucinį Teismą ne vėliau kaip per 3 dienas po to, kai oficialiai paskelbiamas Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimas dėl rinkimų galutinių rezultatų toje rinkimų apygardoje nustatymo arba dėl laisvos Seimo nario vietos atsiradimo ar užėmimo. Konstitucinis Teismas tiria ir vertina tik Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimus (arba jos atsisakymą nagrinėti skundus dėl Rinkimų kodekso pažeidimų) tais atvejais, kai sprendimai buvo priimti (ar kita šios komisijos veika buvo padaryta) pasibaigus balsavimui renkant Seimo narius ar Respublikos Prezidentą. Konstitucinio Teismo įstatymo 74 straipsnyje yra nustatyta, kad prašyti Konstitucinio Teismo išvados visais šio įstatymo 73 straipsnyje nurodytais klausimais gali Seimas.

Vadovaudamasi nurodytu teisiniu reguliavimu teisėjų kolegija konstatuoja, kad Lietuvos vyriausias administracinis teismas nenagrinėja skundų dėl Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimų, kuriais yra nustatomi galutiniai Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų rezultatai. Paklausimai dėl Rinkimų kodekso pažeidimo tokiais atvejais teikiami Lietuvos Respublikos Konstituciniam Teismui Konstitucinio Teismo įstatymo 77 straipsnyje nustatyta tvarka. Taigi, skundą dėl Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos 2024 m. lapkričio 3 d. sprendimo Nr. Sp289 dalies, kuria patvirtinti galutiniai balsavimo rezultatai Lietuvos Respublikos Seimo rinkimuose rinkimų apygardoje Nr. 71, atsisakytina priimti ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kaip nenagrinėtą teismų ABTĮ nustatyta tvarka.

Pareiškėjai taip pat prašo panaikinti Lietuvos Respublikos ambasados Jungtinėje Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystėje balsavimo komisijos pirmininkės J. B.-Š. 2024 m. spalio 21 d. sprendimus, kuriais panaikintas rinkimų stebėtojų registravimas ir anuliuoti Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų stebėtojų pažymėjimai šių rinkimų stebėtojoms V. J., J. R. ir L. V..

Teisėjų kolegija pažymi, kad L. V. nėra šios bylos pareiškėja, todėl reikalavimą dėl stebėtojos teisių panaikinimo šiam asmeniui atsisakytina priimti ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 8 punkto pagrindu, kaip paduotą neįgalioto vesti bylą asmens.

Teisėjų kolegija taip pat atkreipia pareiškėjų dėmesį, kad skundų nagrinėjimą rinkimų komisijose reglamentuoja Rinkimų kodekso 184 straipsnis, kurio 2 dalyje nustatyta, jog apylinkės rinkimų komisijos sprendimas gali būti skundžiamas apygardos, savivaldybės rinkimų komisijai, o apygardos, savivaldybės rinkimų komisijos – Vyriausiajai rinkimų komisijai. Aukštesnė rinkimų komisija, išnagrinėjusi skundą dėl žemesnės rinkimų komisijos priimto sprendimo, turi teisę tokį sprendimą patvirtinti, panaikinti, pakeisti arba grąžinti nagrinėti iš naujo žemesnei rinkimų komisijai.

Bylos duomenys patvirtina, kad rinkimų stebėtoja J. R. skundė ambasados Jungtinėje Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystėje balsavimo komisijos pirmininkės J. B.-Š. 2024 m. spalio 21 d. sprendimą Rinkimų apygardos Nr. 71 komisijai. Pažymėtina, kad vadovaujantis Rinkimų kodekso 184 straipsnio 2 dalimi, rinkimų apygardos komisijos veiksmai ar neveikimas skundžiami Vyriausiajai rinkimų komisijai. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, įvertinusi tai, kad Regionų administracinis teismas yra pirmoji instancija administracinėms byloms dėl Lietuvos Respublikos rinkimų kodekso ir Lietuvos Respublikos referendumo konstitucinio įstatymo pažeidimų (ABTĮ 20 str. 1 d.), teisėjų kolegija sprendžia, kad skundo dalis dėl J. R. stebėtojos registravimo panaikinimo ir stebėtojo pažymėjimo anuliavimo nepriskirtina Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui (ABTĮ 33 str. 2 d. 2 p.).

Teisėjų kolegija iš pareiškėjų pateiktų duomenų nustatė, kad pareiškėja V. J. skundė ambasados Jungtinėje Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystėje balsavimo komisijos pirmininkės J. B.-Š. 2024 m. spalio 21 d. sprendimą Vyriausiajai rinkimų komisijai. Vyriausiojo rinkimų komisija 2024 m. lapkričio 4 d. sprendimu V. J. skundo netenkino. Taigi, skunde nepagrįstai nurodyta, kad pareiškėja V. J. skundė ambasados Jungtinėje Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystėje balsavimo komisijos pirmininkės J. B.-Š. 2024 m. spalio 21 d. sprendimą, tačiau jos skundas neišnagrinėtas. Pareiškėjams išaiškintina, kad nagrinėjamu atveju turėtų būti skundžiamas Vyriausiosios rinkimų komisijos 2024 m. lapkričio 4 d. sprendimas, priimtas išnagrinėjus skundą ikiteismine tvarka. Kaip jau minėta, Regionų administracinis teismas yra pirmoji instancija administracinėms byloms dėl Lietuvos Respublikos rinkimų kodekso ir Lietuvos Respublikos referendumo konstitucinio įstatymo pažeidimų (ABTĮ 20 str. 1 d.), todėl skundas dėl Vyriausiosios rinkimų komisijos 2024 m. lapkričio 4 d. sprendimo nagrinėtinas Regionų administraciniame teisme.

Apibendrindama tai, kas išdėstyta teisėjų kolegija konstatuoja, jog pareiškėjų skundą atsisakytina priimti ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkte, 2 punkte ir 8 punkte nustatytais pagrindais.

Teismui atsisakius priimti pareiškėjų skundą, nespręstinas pareiškėjų skunde nurodytas prašymas dėl kreipimosi į Konstitucinį Teismą (ABTĮ 113 str. 1 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 2 punktu ir 8 punktu teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsisakyti priimti pareiškėjų G. U., E. V., D. T., T. J., J. R., V. J., G. M.-J. ir Z. V. skundą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Gintaras Kryževičius

Jolanta Malijauskienė

Dainius Raižys