5ceff40077ba11e5b7eba10a9b5a9c5f · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. N575-338/2012

Teisminio proceso Nr. 4-43-3-01223-2010-5

Procesinio sprendimo kategorija 39.2; 45.4.4; 45.4.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. liepos 30 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas), Ričardo Piličiausko (pranešėjas) ir Virgilijaus Valančiaus, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato apeliacinį skundą dėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2011 m. sausio 13 d. nutarimo A. P. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Institucija) įgaliotas pareigūnas 2010 m. gruodžio 7 d. A. P. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad jis 2010 m. gruodžio 7 d., apie 17.10 val., Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį BMW 730, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nepasirinko reikiamo saugaus šoninio tarpo, kliudė stovintį automobilį ir jį apgadino, iš eismo įvykio vietos nuvažiavo, apie įvykį nepranešęs policijai. Tokiais veiksmais A. P. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 9, 132 ir 234 punktų reikalavimus, už tai atsakomybė numatyta Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje.

Šilutės rajono apylinkės teismas 2011 m. sausio 13 d. nutarimu A. P. už ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo padarymą skyrė 150 Lt baudą, o už ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymą – 3 000 Lt baudą be teisės vairuoti transporto priemones atėmimo. Vadovaudamasis ATPK 33 straipsniu, teismas, subendrinęs administracines nuobaudas, A. P. galutinai paskyrė 3 000 Lt baudą be teisės vairuoti transporto priemones atėmimo. Teismas, ištyręs bei įvertinęs byloje esančius duomenis, konstatavo, kad administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltė padarius jam inkriminuotus pažeidimus įrodyta byloje surinktais įrodymais. Skirdamas administracinę nuobaudą, teismas vadovavosi teisingumo ir protingumo kriterijais, atsižvelgė į padarytų pažeidimų pobūdį, jų pasekmes ir padarymo aplinkybes, taip pat tai, kad A. P. nuoširdžiai gailisi dėl padarytų pažeidimų, pakartotinai per metus padarė tokios pačios rūšies teisės pažeidimą, už kurį jam jau buvo paskirta administracinė nuobauda, paskirtas baudas yra sumokėjęs, be to, yra individualios įmonės savininkas, turi 5 565,77 Lt mokesčių įsiskolinimą, nors ir turi nekilnojamojo bei kilnojamojo turto, tačiau jis menkavertis, darbo užmokestis minimalus.

II. Apeliaciniu skundu Institucija prašo panaikinti Šilutės rajono apylinkės teismo 2011 m. sausio 13 d. nutarimą ir priimti naują sprendimą. Mano, kad skundžiamas pirmosios instancijos teismo nutarimas yra neteisėtas, kadangi teismas nepagrįstai taikė ATPK 301 straipsnio nuostatas. Pažymi, jog administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo padarė grubų KET pažeidimą.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą administracinėn atsakomybėn patrauktas A. P. prašo skundą atmesti ir palikti Šilutės rajono apylinkės teismo 2011 m. sausio 13 d. nutarimą nepakeistą. Mano, kad skundžiamas pirmosios instancijos teismo nutarimas yra teisėtas, motyvuotas ir pagrįstas. Pažymi, jog nagrinėjamo eismo įvykio metu padaryta žala buvo mažareikšmė, o pats eismo įvykis kilo dėl sudėtingų eismo sąlygų.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

III. Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Skundžiamu pirmosios instancijos teismo nutarimu A. P. administracinė nuobauda buvo paskirta už ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje numatytų pažeidimų padarymą. ATPK 127 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad KET pažeidimas, nulėmęs kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą), užtraukia baudą vairuotojams nuo 100 Lt iki 200 Lt arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 3 iki 6 mėnesių <...>. Tuo tarpu ATPK 130 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad <...> pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant KET užtraukia baudą vairuotojams nuo 3 000 Lt iki 4 000 Lt su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo 3 iki 5 metų arba administracinį areštą nuo 15 iki 30 parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo 3 iki 5 metų <...>.

Ginčo dėl minėtų administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui inkriminuotų pažeidimų nėra ir teisėjų kolegija, patikrinusi byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo abejoti dėl A. P. kaltės padarius ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje numatytus pažeidimus. Tačiau apeliaciniame skunde keliamas paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimo klausimas, teigiama, jog nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė ATPK 301 straipsnio nuostatas.

ATPK 301 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinių teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas šio kodekso 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į šio kodekso 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas bylas dėl nuobaudos sušvelninimo, yra ne kartą konstatavęs, jog administracinė nuobauda, vadovaujantis ATPK 301 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugpjūčio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N1‑1396/2007, 2007 m. sausio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N17‑103/2007). Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, sprendžia, kad tokių aplinkybių nagrinėjamoje byloje nenustatyta.

Pažymėtina, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 str.). Taigi administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų. Tokiu būdu įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą per prevencinių priemonių taikymą ir pažeidėjo nubaudimą užtikrinti eismo bei visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. gruodžio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N444-745/2008).

Atkreiptinas dėmesys, jog A. P. padarytas pažeidimas yra vienas iš pavojingiausių administracinių teisės pažeidimų, todėl vien administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios nuobaudos paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Skiriama nuobauda turėtų nubausti pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.

Tai, kad A. P. prisipažino padaręs jam inkriminuotus pažeidimus ir dėl jų nuoširdžiai gailisi, yra asmens atsakomybę švelninanti aplinkybė (ATPK 31 str. 1 d. 1 p.). Tačiau ši aplinkybė gali būti įvertinta parenkant administracinę nuobaudą sankcijos už padarytą pažeidimą ribose ir nesudaro pagrindo taikyti ATPK 301 straipsnio nuostatas. Kitos ginčijamame pirmosios instancijos teismo nutarime nurodytos aplinkybės (administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo yra individualios įmonės savininkas, turi 5 565,77 Lt mokesčių įsiskolinimą, anksčiau paskirtas baudas yra sumokėjęs, o jo turimas nekilnojamasis bei kilnojamasis turtas yra menkavertis, darbo užmokestis minimalus) taip pat neturi esminės reikšmės sprendžiant dėl administracinės nuobaudos sušvelninimo ir šių aplinkybių nepakanka taikyti ATPK 301 straipsnio nuostatas. Juolab kad nagrinėjamu atveju, skirdamas A. P. administracinę nuobaudą, pirmosios instancijos teismas, be kita ko, nustatė jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę – asmuo pakartotinai per metus padarė tokios pačios rūšies teisės pažeidimą, už kurį jam jau buvo paskirta administracinė nuobauda (ATPK 32 str. 1 d. 5 p.). Tuo tarpu Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą nurodyta, jog sunkinančių aplinkybių buvimas paprastai užkerta kelią taikyti ATPK 301 straipsnio nuostatas.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, jog administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui paskirta nuobauda yra aiškiai per švelni, ji buvo netinkamai individualizuota, kadangi nagrinėjamu atveju nebuvo jokio pagrindo taikyti ATPK 301 straipsnio nuostatas. Dėl šių priežasčių pirmosios instancijos teismo priimtas procesinis sprendimas panaikinamas. Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymas nenumato galimybės apeliacinės instancijos teismui, nagrinėjančiam bylą rašytinio proceso tvarka, sugriežtinti paskirtą nuobaudą, byla grąžinama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Šilutės rajono apylinkės teismo 2011 m. sausio 13 d. nutarimą panaikinti ir bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Romanas Klišauskas

Ričardas Piličiauskas

Virgilijus Valančius