5cec53bc-8e4f-4cb6-a8fb-e96d636086fd · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla Nr. e2A-1114-180/2016Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01042-2016-1Procesinio sprendimo kategorija 2.5.11.4 (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. spalio 20 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Danguolės Martinavičienės, Gintaro Pečiulio ir Nijolės PiÅ¡kinaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės akcinės bendrovės „Panevėžio keliai“ apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. liepos 29 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-4887-340/2016 pagal ieÅ¡kovės akcinės bendrovės „Panevėžio keliai“ ieÅ¡kinį atsakovei Lietuvos automobilių kelių direkcijai prie Susisiekimo ministerijos, dalyvaujant tretiesiems asmenims: uždarajai akcinei bendrovei „Fima“ ir akcinei bendrovei „Kauno tiltai“, dėl perkančiosios organizacijos sprendimų panaikinimo, ir n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė IeÅ¡kovė AB „Panevėžio keliai“ prašė panaikinti atsakovės Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos (toliau – Kelių direkcija) 2016 m. gegužės 3 d. sprendimÄ atmesti jos pasiÅ«lymÄ ; pripažinti, kad jos pasiÅ«lymas atitinka pirkimo sÄ lygas ir nustatyti naujÄ pasiÅ«lymų eilę. PaaiÅ¡kino, kad atsakovė organizavo vieÅ¡Ä jį konkursÄ â€žDaugiafunkcinės pažeidimų kontrolės ir eismo stebėjimo sistemos bandomasis projektas“, sudarytÄ iÅ¡ 2-jų dalių:

A techninio pasiÅ«lymo (nurodyta visa techninė informacija) ir B finansinio pasiÅ«lymo (nurodyti įkainiai). Atsakovė, vertindama jos (ieÅ¡kovės) pasiÅ«lymÄ , pripažino, kad A pasiÅ«lymo dalis atitiko pirkimo sÄ lygų bei techninės specifikacijos reikalavimus ir suteikė aukščiausius ekonominio naudingumo balus, tačiau, paaiÅ¡kėjus pasiÅ«lymų kainoms, atsakovė veikė nesÄ Å¾iningai, siekdama paÅ¡alinti jÄ (ieÅ¡kovę) iÅ¡ pirkimo, pareikalaudama pateikti paaiÅ¡kinimus dėl B pasiÅ«lymo formoje nurodytų kiekių, kurie buvo perraÅ¡yti iÅ¡ A pasiÅ«lymo formos ir anksčiau atsakovei nekėlė jokių abejonių.

IeÅ¡kovės įsitikinimu, ji iÅ¡samiai pagrindė pasiÅ«lymo atitiktį pirkimo sÄ lygoms ir techninei specifikacijai, tačiau atsakovė į pateiktus paaiÅ¡kinimus neatsižvelgė ir nepagrįstai pasiÅ«lymÄ atmetė. II. Pirmosios instancijos teismo spendimo esmė Vilniaus apygardos teismas 2016 m. liepos 29 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetė.Teismas nustatė, kad atsakovė pirko magistralinių kelių priežiÅ«ros darbus, susidedančius iÅ¡ dviejų etapų – eismo stebėjimo postų įrengimo ir magistralinių kelių priežiÅ«ros po postų įrengimo darbų pabaigos.

PasiÅ«lymo B dalis (finansinis pasiÅ«lymas) turėjo bÅ«ti pateikta pagal perkančiosios organizacijos nustatytÄ B dalies pasiÅ«lymo formÄ . IeÅ¡kovė, teikdama B dalies pasiÅ«lymÄ , nesilaikė pirkimo dokumentų 1-ame priede „B pasiÅ«lymo forma (kainos)” nurodytų maksimalių darbų kiekių. IeÅ¡kovė Å¡ių aplinkybių neginčijo ir pripažino. Teismas nepripažino pagrįstais ieÅ¡kovės teiginius, kad pirkimo sÄ lygose nebuvo nurodytas konkretus darbų ir paslaugų kiekis, todėl ji (ieÅ¡kovė) turėjo galimybę B pasiÅ«lymo dalyje nurodyti ne maksimalius, bet savo nuožiÅ«ra parinktus terminus.

Pirkimo sÄ lygų 34 punkte tiesiogiai nurodyta, kad pasiÅ«lymo kaina turi bÅ«ti apskaičiuota ir iÅ¡reikÅ¡ta taip, kaip nurodyta 1 priede; lentelėse pateiktas atsakovės nurodytas maksimalus priežiÅ«ros kiekis skirtas įvertinti pasiÅ«lymo kainÄ . Pagal pirkimo sÄ lygas tiekėjai turėjo apskaičiuoti bendrÄ atskirų darbų/paslaugų kainÄ pagal nurodytÄ laikotarpį. Pirkimo dokumentuose buvo siekiama palyginti priežiÅ«ros darbų, atliktinų per vienodÄ laikotarpį, kainas, bet ne vieno mėnesio įkainį, t. y. ieÅ¡kovė, pateikusi pasiÅ«lymo kainÄ , apskaičiuotÄ už trumpesnį nei kiti tiekėjai laiko tarpÄ , sukÅ«rė įvaizdį, kad jos pasiÅ«lymo kaina yra mažiausia.Teismas atmetė kaip nepagrįstus ieÅ¡kovės teiginius, kad kainÄ galima palyginti jÄ perskaičiavus, nes pasiÅ«lymo kainos patikslintas paskaičiavimas pateiktas ne kartu su paaiÅ¡kinimu dėl pasiÅ«lymo, bet ieÅ¡kinyje.

Teismas taip pat sprendė, kad pasiÅ«lymo perskaičiavimas iÅ¡ esmės negali bÅ«ti vertinamas kaip pasiÅ«lymo patikslinimas, nekeičiantis pasiÅ«lymo esmės. PasiÅ«lyme nurodyti mažesni nei reikalaujama paslaugų kiekiai nelaikytini nei aritmetine klaida, kuriÄ bÅ«tų galima iÅ¡taisyti nekeičiant pasiÅ«lymo kainos, nei pasiÅ«lymo neaiÅ¡kumu. Klaidingas kiekio nurodymas negali bÅ«ti laikomas techninio pobÅ«džio klaida, nes padidinus paslaugų kiekius, atitinkami reikėtų mažinti paslaugų įkainius tam, kad galutinė pasiÅ«lymo kaina nesikeistų (VPÄ® 39 str. 1 d.).Teismas priėjo prie iÅ¡vados, kad atsakovė nepažeidė imperatyviųjų VPÄ® normų, viešųjų pirkimų principų, užtikrino vienodas sÄ lygas tiekėjams konkuruoti ir pagrįstai atmetė ieÅ¡kovės pasiÅ«lymÄ .

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai IeÅ¡kovė – AB „Panevėžio keliai“, apeliaciniame skunde praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. liepos 29 d. sprendimÄ ir ieÅ¡kinį patenkinti. Skundo esminiai argumentai:Teismas priėmė neteisėtÄ ir nepagrįstÄ sprendimÄ , nes neįvertino aplinkybės, kad pirkimo sÄ lygos buvo neaiÅ¡kios ir netikslios. Techninės specifikacijos 2.2.1.2 punkte buvo nurodyta, kad sutartis bus sudaroma 36 mėnesių laikotarpiui, tačiau pasiÅ«lymo B dalies formoje nurodė nustatytų reikalavimų neatitinkančius laikotarpius, nes, vadovaujantis atsakovės pateikta paslaugų teikimo apimtimi, tiekėjas pirkimo sutartį vykdytų bent penkerius metus.Pagal atsakovės parengtas sÄ lygas, nėra įmanoma tarpusavyje palyginti tiekėjų pasiÅ«lymų.

Kiekvienas tiekėjas galėjo pasirinkti, per kokį laikotarpį įrengs stebėjimo postus. Pasiūlymo B dalies formoje buvo nurodomi visų tiekėjų atžvilgiu vienodi techninės priežiūros po stebėjimo postų įrengimo terminai, nors faktiškai kiekvieno tiekėjo atžvilgiu šie terminai yra skirtingi, priklausomi nuo pasirinkto stebėjimo postų įrengimo laikotarpio. Atitinkamai skiriasi ir pasiūlymų kainos. Visi tiekėjai pasiūlė kainas už skirtingus laikotarpius, kurių neįmanoma palyginti tarpusavyje.

Vienintelė ieÅ¡kovė laikėsi reikalavimo, kad paslaugų teikimo laikotarpis negali virÅ¡yti 36 mėnesių. PasiÅ«lymus galima palyginti tarpusavyje tik tokiu atveju, jei visi tiekėjai nurodo realius paslaugų teikimo terminus. Perkančioji organizacija neturi teisės atmesti pasiÅ«lymo, nes jai tenka neaiÅ¡kių, netinkamai parengtų sÄ lygų rizika. Pagal teismų praktikÄ , esant prieÅ¡taringiems konkurso dokumentams, bÅ«tina atsižvelgti ir į koncentruotumo, ekonomiÅ¡kumo, sÄ Å¾iningumo ir teisingumo principus (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. rugpjūčio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-432/2008).

Atidus ir rÅ«pestingas tiekėjas galėjo skirtingai suprasti pirkimo sÄ lygas, konkurso sÄ lygose nebuvo aiÅ¡kiai įtvirtintas kriterijus, kokiu principu turi bÅ«ti apskaičiuotas techninės priežiÅ«ros teikimo konkretus laikotarpis, todėl atsakovė nepagrįstai neaiÅ¡kias pirkimo sÄ lygas taikė ieÅ¡kovės nenaudai. PrieÅ¡ingai nei nurodė teismas, ji (ieÅ¡kovė) nurodė ne mažesnius, bet realius paslaugų teikimo kiekius, t. y. realų paslaugų teikimo laikotarpį, taip pat aiÅ¡kiai nurodė vieno mėnesio paslaugų teikimo įkainius.

Atsakovė galėjo savo iniciatyva atlikti matematinius skaičiavimus ir nustatyti pasiÅ«lymo kainÄ sudauginusi jos (ieÅ¡kovės) nurodytus įkainius su pateiktais kiekiais ir tokiu bÅ«du nustatyti palyginamÄ jÄ kainÄ . Tai nelaikytina pasiÅ«lymo keitimu, nes realiai nei viso pasiÅ«lymo, nei vieno mėnesio paslaugų teikimo kaina nesikeičia. Aritmetinis kainos perskaičiavimas, nekeičiant kainos sudedamųjų dalių, yra leidžiamas. Tai patvirtina ir teismų praktika (Kauno apygardos teismo 2016 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1484-657/2016).

Prioritetas turi bÅ«ti teikiamas ne formaliems, bet turiningiems pasiÅ«lymų vertinimo kriterijams.Atsakovė neprašė patikslinti pasiÅ«lymo lyginamosios kainos, atliekant patikslintus aritmetinius skaičiavimus; pasiÅ«lymÄ vertino formaliai, nepagrįstai atmetė ekonomiÅ¡kai naudingiausiÄ pasiÅ«lymÄ , ir taip pažeidė racionalaus lėšų panaudojimo principÄ . Atsakovė – Kelių direkcija, praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti. Esminiai atsiliepimo argumentai:Apeliantė skunde pakartojo argumentus, teiktus pirmosios instancijos teisme, nenurodydama jokių motyvų, dėl kurių nesutinka su teismo sprendimu.

Nepagrįsti apeliantės teiginiai, kad pirkimo sÄ lygos buvo neaiÅ¡kios. Teismas teisingai konstatavo, kad pasiÅ«lymo rengimo ir kainos apskaičiavimo tvarka buvo aiÅ¡kiai iÅ¡dėstyta, tačiau apeliantė ja nesivadovavo, nurodė kitus paslaugų teikimo terminus, dėl to nėra pagrindo konkurso sÄ lygas taikyti ir aiÅ¡kinti apeliantės naudai. Visi tiekėjai vienodai suprato pirkimo sÄ lygas ir pagal jas pateikė pasiÅ«lymus, iÅ¡skyrus apeliantę, kuri nei prašė paaiÅ¡kinti sÄ lygas, nei jas skundė.

Teismas teisingai sprendė, kad atsakovė siekė palyginti priežiÅ«ros darbų, atliktinų vienodÄ laiko tarpÄ , kainas, bet ne vieno mėnesio įkainį. KonkretÅ«s laikotarpiai buvo įraÅ¡yti pasiÅ«lymo formose, kurias turėjo užpildyti tiekėjai nieko nekeisdami. Apeliantė pateikė pasiÅ«lymo kainÄ , apskaičiuotÄ už trumpesnį nei kiti tiekėjai laiko tarpÄ , todėl sukÅ«rė įvaizdį, kad jo pasiÅ«lymo kaina yra mažiausia. Dėl to nėra galimybės palyginti apeliantės pasiÅ«lymo su kitais.

PrieÅ¡ingai nei teigia apeliantė, klaidingas kiekio nurodymas negali bÅ«ti laikomas techninio pobÅ«džio klaida. Apeliantė bÅ«tų turėjusi iÅ¡taisyti pasiÅ«lymÄ tokiu bÅ«du, kad nesikeistų vokų su pasiÅ«lymais atplėšimo posėdžio metu paskelbta kaina. Padidinus paslaugų kiekius, atitinkamai reikėtų mažinti paslaugų įkainius tam, kad galutinė pasiÅ«lymo kaina nesikeistų. PasiÅ«lymo esmės pakeitimas prieÅ¡tarautų VPÄ® 39 straipsnio 1 daliai. Vertinti pasiÅ«lymÄ , kuris parengtas nesilaikant pirkimo sÄ lygų, nepaisant jo mažiausios kainos, nėra pagrindo.

Teismų praktikoje konstatuota, kad klaidingas kiekio nurodymas negali bÅ«ti laikomas techninio pobÅ«džio klaida (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-657-236/2016). Ji (atsakovė) 2016 m. balandžio 22 d. kreipėsi į apeliantę su praÅ¡ymu paaiÅ¡kinti pasiÅ«lymÄ , todėl teiginys, kad nebuvo praÅ¡oma paaiÅ¡kinti pasiÅ«lymo, nepagrįstas.              Atsiliepime į apeliacinį skundÄ trečiasis asmuo UAB „Fima“ palaiko atsakovės pozicijÄ .             Esminiai atsiliepimo argumentai:Apeliantė nepagrįstai tik apeliacinėje instancijoje kelia naujÄ reikalavimÄ pripažinti konkurso sÄ lygas netiksliomis ir neaiÅ¡kiomis.

Apeliacija yra ribota, todėl negali bÅ«ti pateikiamos naujos aplinkybės, nenurodytos nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme (CPK 301 str. 1 d., 306 str. 2 d.). Apeliantė tiek ieÅ¡kinyje, tiek dublike akcentavo, kad įvertino visus pirkimo sÄ lygų ir techninės specifikacijos reikalavimus ir pateikė atitinkamo turinio pasiÅ«lymÄ , kuris, apeliantės įsitikinimu, visiÅ¡kai atitinka pirkimo sÄ lygų reikalavimus ir negalėjo bÅ«ti atmestas. Apeliaciniame skunde teigiama, kad konkurso sÄ lygų reikalavimai suformuoti ydingai, kad tiekėjai neturėjo galimybių parengti lygiaverčių pasiÅ«lymų.Pagal teismų praktikÄ tiekėjams taikomas ribojimas ginčyti pirkimo sÄ lygas, o teismui – jas vertinti, jei pirkimo sÄ lygų teisėtumas kvestionuojamas bet kurioje vėlesnėje vieÅ¡ojo pirkimo stadijoje, kai perkančioji organizacija priima sprendimÄ .

Tokiuose ginčuose teismai gali vertinti, ar perkančioji organizacija tinkamai dalyviams pritaikė pirkimo sÄ lygas, bet ne tai, ar jos yra teisėtos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-506/2009 ir kt.).Teismas priėmė pagrįstÄ ir teisėtÄ sprendimÄ dėl konkurso sÄ lygų aiÅ¡kinimo, nes tiekėjai negalėjo pakeisti konkurso sÄ lygų 1 priedo B dalies lentelėje nurodytų kiekių, o tik užpildyti paliktas vietas. Tais atvejais, kai tiekėjams buvo leidžiama nurodyti savo pasiÅ«lytÄ darbų kiekį (terminÄ ), tai buvo aiÅ¡kiai ir nedviprasmiÅ¡kai suformuluota pirkimo sÄ lygose.Apeliantė nepagrįstai teigia, kad jos pasiÅ«lymo paaiÅ¡kinimas, t. y. kitų kiekių nurodymas bei pasiÅ«lymo galutinės kainos pakeitimas pagal pasikeitusius kiekius, nepažeidžia VPÄ® 39 straipsnio 1 dalies.

Tiekėjai negali pakeisti pasiÅ«lymo esmės, įskaitant siÅ«lomus paslaugų kiekius bei pasiÅ«lymo galutinę kainÄ . Be to, apeliantė objektyviai negalėtų pateikti paprasto aritmetinio pasiÅ«lymo kainos patikslinimo, nes jos pasiÅ«lyme bÅ«tina pakeisti paslaugų kiekius ir galutinę pasiÅ«lymo kainÄ . Atsiliepime į apeliacinį skundÄ trečiasis asmuo AB „Kauno tiltai“ palaiko atsakovės pozicijÄ , nurodo iÅ¡ esmės tuos pačius argumentus kaip atsakovė ir trečiasis asmuo UAB „Fima“.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliacinis skundas netenkinamas.Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos teismo sprendimo dalies teisėtumÄ ir pagrįstumÄ , analizuoja apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme numatytas iÅ¡imtis. Nei absoliučių, nei kitų procesinės bei materialinės teisės normų pažeidimų, dėl kurių bÅ«tų pagrindas panaikinti ar pakeisti skundžiamÄ teismo sprendimÄ , nėra.

Viešųjų pirkimų tvarkÄ , Å¡ių pirkimų subjektų teises, pareigas ir atsakomybę, viešųjų pirkimų kontrolės ir ginčų sprendimo tvarkÄ reglamentuoja Viešųjų pirkimų įstatymas (toliau – VPÄ®). Å io įstatymo 3 straipsnio 1 ir 2 dalyse perkančiajai organizacijai nustatyta imperatyvioji pareiga užtikrinti, kad, atliekant pirkimo procedÅ«ras ir nustatant laimėtojÄ , bÅ«tų laikomasi lygiateisiÅ¡kumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principų bei kitų įstatymo reikalavimų įgyvendinant pirkimų tikslÄ â€“ sudaryti vieÅ¡ojo pirkimo sutartį, leidžiančiÄ Ä¯sigyti perkančiajai organizacijai ar tretiesiems asmenims reikalingų prekių, paslaugų ar darbų, racionaliai panaudojant lėšas.

VPÄ® ir kituose teisės aktuose nustatyti reikalavimai tiek perkančiajai organizacijai, tiek ir tiekėjams tam, kad Å¡iomis procedÅ«romis bÅ«tų įgyvendinti viešųjų pirkimų tikslai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-25/2009 ir kt.).Nagrinėjamu atveju perkančioji organizacija atmetė apeliantės pasiÅ«lymÄ dėl to, kad jis neatitiko pirkimo sÄ lygose nustatytų reikalavimų – pasiÅ«lymo B formoje nustatytų maksimalių paslaugų teikimo kiekių, kurių tiekėjai savo pasiÅ«lymuose negalėjo keisti.

Pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ dėl tokio atsakovės sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, teisingai įvertinęs faktines bylos aplinkybes, tinkamai taikęs ir aiÅ¡kinęs materialinės bei procesinės teisės normas (CPK 185 str.). Apeliantė neneigia, kad pasiÅ«lymÄ parengė ir kainÄ apskaičiavo pagal savo pasirinktus paslaugų teikimo terminus, nesilaikydama pasiÅ«lymo formoje nurodytų maksimalių kiekių (mėnesiais). Jos įsitikinimu, ji turėjo teisę savo nuožiÅ«ra pasirinkti paslaugų tiekimo terminÄ ir įraÅ¡yti šį terminÄ Ä¯ pasiÅ«lymo formÄ , nes prieÅ¡ingu atveju pasiÅ«lymų nėra įmanoma palyginti tarpusavyje.

Ginčo konkurso sÄ lygose buvo aiÅ¡kiai nurodyta, kad pasiÅ«lymo B dalis (finansinis pasiÅ«lymas), turėjo bÅ«ti pateikiama pagal perkančiosios organizacijos nustatytÄ B dalies pasiÅ«lymo formÄ . Pirkimo sÄ lygų 34 punkte nustatyta, kad pasiÅ«lyme nurodoma pirkimo kaina turi bÅ«ti apskaičiuota ir iÅ¡reikÅ¡ta taip, kaip nurodyta 1 priede, o Å¡iame priede pateiktuose pasiÅ«lymo formose aiÅ¡kiai nurodyta, kad lentelėse pateiktas atsakovės nurodytas maksimalus priežiÅ«ros kiekis yra skirtas įvertinti pasiÅ«lymo kainÄ .

B formoje buvo pateikta lentelė su nurodytais darbais ir su jais susijusiomis paslaugomis, mato vienetais ir kiekiu, iÅ¡ viso pateikta 16 darbų su įraÅ¡ytais skirtingais mato vienetais ir kiekiais. Po nurodyta lentele buvo įraÅ¡yta pastaba: „pateikiamas maksimalus priežiÅ«ros kiekis, skirtas įvertinti pasiÅ«lymo kainÄ â€œ. Taigi akivaizdu, kad tiekėjai, teikdami pasiÅ«lymus, neturėjo teisės savavaliÅ¡kai keisti perkančiosios organizacijos nurodytų darbų pavadinimų, mato vienetų ir kiekių.

Pirkimo sÄ lygose buvo leidžiama pačiam tiekėjui nurodyti pasirinktÄ terminÄ , per kurį jis atliks stebėjimo postų įrengimo darbus, t. y. konkrečiai pasiÅ«lymo formos A lentelėje, tačiau tai nesuteikė teisės keisti pasiÅ«lymo B formoje nurodytų kitų terminų. Tiekėjas viešųjų pirkimų procedÅ«rose privalo bÅ«ti rÅ«pestingas, atidus ir preciziÅ¡kai tikslus, t. y. kiekvienÄ konkurso sÄ lygÄ vykdyti tiksliai. Å is reikalavimas yra vienodas visiems pirkime dalyvaujantiems tiekėjams ir visi tiekėjai privalo jo laikytis.

Tai atitinka VPÄ® 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus lygiateisiÅ¡kumo ir skaidrumo principus.Pagal nusistovėjusiÄ kasacinę praktikÄ VPÄ® ir kituose teisės aktuose nustatyti reikalavimai tiek perkančiajai organizacijai, tiek tiekėjams yra nustatyti ne tam, kad kaip savitikslės bÅ«tų atliktos formalios procedÅ«ros, kuriose perkančiosios organizacijos ir tiekėjo veiksmai atitiktų teisės normas ar atitinkamas pirkimo sÄ lygas, o siekiant viešųjų pirkimo tikslo, iÅ¡plaukiančio iÅ¡ VPÄ® 3 straipsnio ir viešųjų pirkimų reguliavimo.

Tiekėjų veiksmų ir perkančiosios organizacijos sprendimų turiningasis vertinimas, atsižvelgiant į viešųjų pirkimų principus ir tikslus, turi virÅ¡enybę prieÅ¡ formalumus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-150/2010; 2011 m. kovo 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-119/2011). VPÄ® 39 straipsnio 1 dalis nustato, kad perkančioji organizacija gali praÅ¡yti, kad dalyviai paaiÅ¡kintų savo pasiÅ«lymus, tačiau ji negali praÅ¡yti, siÅ«lyti arba leisti pakeisti pasiÅ«lymo, pateikto atviro ar riboto konkurso metu esmės – pakeisti kainÄ arba padaryti kitų pakeitimų, dėl kurių pirkimo dokumentų reikalavimų neatitinkantis pasiÅ«lymas taptų atitinkantis pirkimo dokumentų reikalavimus.

Apeliantė akivaizdžiai melagingai teigia, kad atsakovė Å¡ios pareigos nevykdė ir nesikreipė į jÄ su praÅ¡ymu paaiÅ¡kinti pasiÅ«lymÄ . PrieÅ¡ingai, kaip matyti iÅ¡ bylos duomenų, atsakovė 2016 m. balandžio 22 d. kreipėsi į apeliantę, praÅ¡ydama paaiÅ¡kinti pasiÅ«lyme pateiktų kiekių neatitiktį pirkimo sÄ lygų reikalavimams (1 t., b. l. 10). Atsakovė, įvertinusi apeliantės paaiÅ¡kinimus, pasiÅ«lymÄ atmetė, nustačiusi, kad jis neatitinka pirkimo sÄ lygų reikalavimų.

Apeliantės įsitikinimu, svarbiausias yra vieno mėnesio paslaugų teikimo įkainis, todėl atsakovė galėjo savo iniciatyva atlikti matematinius skaičiavimus – sudauginti apeliantės nurodytus įkainius su sÄ lygose pateiktais kiekiais ir tokiu bÅ«du nustatyti apeliantės palyginamÄ jÄ kainÄ . Teisėjų kolegija nesutinka su Å¡iais apeliantės teiginiais.Atsakovės praÅ¡ymas paaiÅ¡kinti pasiÅ«lymÄ negali bÅ«ti aiÅ¡kinamas kaip suteikiantis tiekėjui neribotÄ teisę iÅ¡taisyti pasiÅ«lymÄ .

Nedraudžiama iÅ¡imtiniais atvejais taisyti ar pildyti atskirus pasiÅ«lymo duomenis dėl to, kad akivaizdžiai bÅ«tinas paprastas jų paaiÅ¡kinimas, arba siekiant iÅ¡taisyti akivaizdžias redakcinio pobÅ«džio klaidas, jei dėl Å¡io pakeitimo faktiÅ¡kai nepateikiamas naujas pasiÅ«lymas. Svarbiausias reikalavimas, keliamas tiekėjų pasiÅ«lymų paaiÅ¡kinimui, yra tas, kad tiekėjai paaiÅ¡kinimu negali keisti pateiktų pasiÅ«lymų kainos arba atlikti kitų pakeitimų, dėl kurių pirkimo sÄ lygų neatitinkantis pasiÅ«lymas taptų atitinkančiu pirkimo dokumentuose nustatytus reikalavimus.

Å iuo atveju apeliantė nepateikė jokių skaičiavimų, pagrindžiančių jos nurodytÄ kainÄ , kuri atitiktų paslaugų teikimo terminus, tačiau pateikė niekuo nepagrįstÄ pirkimo sÄ lygų interpretacijÄ (CPK 178 str.). PrieÅ¡ingai nei teigia apeliantė, atsakovė privalo įvertinti pateiktÄ pasiÅ«lymÄ ir jo pirkimo sÄ lygų reikalavimų atitikimÄ , o ne pati atlikti tam tikrus apskaičiavimus, kaip to norėtų apeliantė. Tai neatitiktų ne tik turiningojo pasiÅ«lymo vertinimo, teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principų, bet ir lygiateisiÅ¡kumo, skaidrumo principų (VPÄ® 3 str.).

Apeliantė teigia, kad pirkimo sÄ lygos buvo neaiÅ¡kios, dviprasmiÅ¡kos, pagal jas nėra įmanoma pasiÅ«lymų palyginti tarpusavyje, B formoje nurodyti paslaugų teikimo terminai neatitinka techninės specifikacijos, todėl jai negali tekti tokių sÄ lygų aiÅ¡kinimo rizika, nepaisant to, kad ji nesikreipė dėl sÄ lygų paaiÅ¡kinimo. Teisėjų kolegija Å¡iuos teiginius atmeta kaip nepagrįstus. Kaip matyti iÅ¡ apeliantės procesinių dokumentų turinio, ji neteisingu pirkimo sÄ lygų aiÅ¡kinimu iÅ¡ esmės siekia pagrįsti savo pasiÅ«lymÄ ir jame pateiktus pirkimo sÄ lygų neatitinkančius paslaugų tiekimo terminus.

Kaip matyti iÅ¡ bylos duomenų, pačios apeliantės pozicija Å¡iuo klausimu iÅ¡ esmės buvo nenuosekli ir dviprasmiÅ¡ka: vienu metu apeliantė teigė, kad ji, kaip vidutiniÅ¡kai ir gerai informuota tiekėja, turinti patirties, aiÅ¡kiai suprato, kokiu bÅ«du turi bÅ«ti pasiÅ«lymas paruoÅ¡tas, kokiu principu apskaičiuota pasiÅ«lymo kaina, vėliau savo pozicijÄ pakeitė ir teigė, kad sÄ lygos buvo neaiÅ¡kios. Akivaizdu, kad toks apeliantės paaiÅ¡kinimas grindžiamas prielaida, nėra aiÅ¡kus ir pagrįstas (CPK 177, 178 str.).

Jei apeliantei sÄ lygos nebuvo aiÅ¡kios, ji turėjo teisę praÅ¡yti perkančiÄ jÄ organizacijÄ jas paaiÅ¡kinti, tačiau to nepadarė, dėl to teisėjų kolegija prieina prie iÅ¡vados, kad konkurso sÄ lygos dėl paslaugos teikimo termino apeliantei buvo žinomos, aiÅ¡kios ir tai ji patvirtino pateikdama pasiÅ«lymÄ (VPÄ® 24 str. 2 d. 15 p., 9 d.). Visi kiti tiekėjai, dalyvavę pirkime, sÄ lygas suprato vienodai, pateikė pasiÅ«lymus pagal perkančiosios organizacijos parengtas sÄ lygas. Vien tai, kad apeliantė pateikė pasiÅ«lymÄ neatitinkantį pirkimo sÄ lygų reikalavimų, nesudaro pagrindo daryti iÅ¡vadÄ , kad pirkimo sÄ lygos buvo neaiÅ¡kios. Apeliantės teigimu, Å¡ioje byloje bÅ«tina peržengti nagrinėjamos bylos ribas ir pasisakyti dėl pirkimo sÄ lygų neteisėtumo.

Nagrinėjamu atveju pirkimo sÄ lygų neteisėtumas grindžiamas iÅ¡ esmės subjektyviu ir neteisingu apeliantės pirkimo sÄ lygų aiÅ¡kinimu, todėl teisėjų kolegijos įsitikinimu, nenustatyta faktinių aplinkybių, kurios lemtų bÅ«tinybę peržengti nagrinėjamos bylos ribas (CPK 4238 str.).Nepagrįsti apeliantės teiginiai, kad pagal pirkimo sÄ lygas neįmanoma palyginti tiekėjų pasiÅ«lymų. PrieÅ¡ingai, kaip nustatyta byloje, pasiÅ«lymÄ sudarė dvi dalys – A forma, kurioje buvo vertinamas ekonominis pasiÅ«lymo naudingumas skiriant balus, ir B forma, t. y. finansinė dalis.

B formoje ir buvo nurodyti konkretÅ«s paslaugų teikimo kiekiai, kad visi tiekėjai nurodytų vienodus kiekius ir pasiÅ«lymus bÅ«tų įmanoma palyginti. Å iuo atveju apeliantė pateikė pasiÅ«lymÄ , neatitinkantį pirkimo sÄ lygų, todėl atsakovė pagrįstai jį atmetė (VPÄ® 39 str. 2 d.). Apeliantė, teigdama, kad perkančioji organizacija, nepraÅ¡iusį patikslinti ar paaiÅ¡kinti pirkimo sÄ lygų, negali tuo remtis, pateisindama savo veiksmų neteisėtumÄ , nes bÅ«tent perkančiajai organizacijai tenka pareiga tinkamai suformuluoti pirkimo sÄ lygas, be pagrindo remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-158/2011, nes jos ir nagrinėjamos bylos ratio decidendi visiÅ¡kai nesutampa.

Paminėtoje byloje buvo sprendžiama, ar tiekėjas turi teisę ginčyti pirkimo sÄ lygas, kai perkančiajai organizacijai laiku nepaduota pretenzija dėl ginčytinos pirkimo sÄ lygos. Nagrinėjamu atveju apeliantė neginčija pirkimo sÄ lygų. Be to, atsakovės neteisėti veiksmai nenustatyti. Teisėjų kolegija prieina prie iÅ¡vados, kad pirmosios instancijos teismas visapusiÅ¡kai iÅ¡nagrinėjo bylÄ , tinkamai taikė ir aiÅ¡kino materialinės ir procesinės teisės normas, nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių, teismo sprendimÄ motyvavo.Ä® esminius apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus atsakyta.

Kiti nėra reikÅ¡mingi. Keisti ar naikinti teisėtÄ ir pagrįstÄ pirmosios instancijos teismo sprendimÄ apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų CPK 93 straipsnio 1 dalis nustato, kad Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios pusės, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ . Netenkinus apeliacinio skundo, iÅ¡ apeliantės atsakovei ir trečiajam asmeniui priteisiamos bylinėjimosi iÅ¡laidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme.

IÅ¡ teismui pateiktų dokumentų (PVM sÄ skaitų faktÅ«rų, sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡o ir mokėjimo nurodymo) sprendžiama, kad atsakovė apeliacinės instancijos teisme patyrė 682,44 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų, trečiasis asmuo – 1 191,85 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų. Å ių iÅ¡laidų dydis iÅ¡ esmės nevirÅ¡ija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose rekomendacijose Dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) nustatytų maksimalių dydžių už atsiliepimÄ Ä¯ skundÄ .

Å ios iÅ¡laidos priteisiamos iÅ¡ apeliantės. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, remdamasi Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : Vilniaus apygardos teismo 2016 m. liepos 29 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .Priteisti atsakovei – Lietuvos automobilių kelių direkcijai prie Susisiekimo ministerijos (j. a. k. 188710638), iÅ¡ ieÅ¡kovės – akcinės bendrovės ,,Panevėžio keliai“ (j. a. k. 147710353), 682,44 Eur (Å¡eÅ¡is Å¡imtus aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt du eurus ir keturiasdeÅ¡imt keturis euro centus) bylinėjimosi iÅ¡laidų.

Priteisti trečiajam asmeniui – uždarajai akcinei bendrovei ,,Fima“ (j. a. k. 12128994), iÅ¡ ieÅ¡kovės – akcinės bendrovės ,,Panevėžio keliai“ (j. a. k. 147710353), 1 191,85 Eur (vienÄ tÅ«kstantį Å¡imtÄ devyniasdeÅ¡imt vienÄ eurÄ ir aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt penkis euro centus) bylinėjimosi iÅ¡laidų. Teisėjai                                                                 Danguolė Martinavičienė                                                                  Gintaras Pečiulis                                                                  Nijolė PiÅ¡kinaitė