2022-06-29 Nr. AB-18626-3-61-3-02554-2020-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-408-821/2022

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02554-2020-3

Procesinio sprendimo kategorija 19.3.6

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. birželio 29 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas), Ivetos Pelienės (pranešėja) ir Ernesto Spruogio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos J. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. gegužės 18 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos J. S. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėja J. S. kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Tarnyba) Vilniaus rajono skyriaus (toliau – ir Skyrius) 2020 m. gegužės 28 d. žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimo aktą Nr. KAM-17624-(10.9 E.) (toliau – ir Tikrinimo aktas) ir Skyriaus 2020 m. liepos 6 d. sprendimą Nr. 48SD-8821-(14.48.136E.) „Dėl skundo nagrinėjimo“ (toliau – ir Sprendimas).

2. Pareiškėja paaiškino, kad jai, M. K. ir Z. K. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Sklypas 1). M. K. bei Z. K. priklauso ir gretimas žemės sklypas, (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Sklypas 2). Vilniaus rajono apylinkės teismas 2019 m. vasario 4 d. sprendimu tenkino pareiškėjos ieškinį, t. y. nustatė Sklypų 1 ir 2 bendrą ribą. Atsižvelgdama į tai, pareiškėja parengė Sklypo 1 kadastrinių matavimų bylą ir pateikė ją Skyriui, prašydama pakeisti nustatytus žemės sklypo kadastro duomenis, tačiau Skyrius nepagrįstai netenkino šio jos prašymo. Tokie jo veiksmai nesuderinami su Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.75 straipsnio 1 dalies nuostatomis bei teismų praktika. Pareiškėja manė, kad todėl, jog minėti asmenys dalyvavo teisminiame procese ir jiems teismo sprendimas yra privalomas, šiuo atveju nereikia papildomo derinimo su bendraturčiais.

3. Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime į skundą prašė atmesti pareiškėjos skundą.

4. Atsakovas teigė, jog civilinėje byloje Nr. e2-264-860/2019 buvo nustatytos bendros ribos tarp Sklypų 1 ir 2, o ne nustatytos visos Sklypo 1 ribos, be to, teismo sprendime nenurodyta, kad žemės sklypo planas ir ribų paženklinimo-parodymo aktas gali būti suderinti be žemės sklypo bendrasavininkų sutikimo, todėl aplinkybė, jog minėti dokumentai nebuvo suderinti su visais bendrasavininkais, Tikrinimo akte pagrįstai pripažinta pažeidimu. Skyrius turėtų teisinį pagrindą derinti žemės sklypo kadastrinius matavimus be visų bendraturčių sutikimo (parašo) tik tuo atveju, jei teismas sprendimu nustatytų visas žemės sklypo ribas. Šiuo atveju neaišku, ar Sklypo 1 bendrasavininkai sutinka su kitomis šio žemės sklypo ribomis. Atsakovo įsitikinimu, Tikrinimo aktas ir Sprendimas yra pagrįsti objektyviais duomenimis ir teisės aktų nuostatomis, todėl nėra pagrindo juos panaikinti.

II. 5. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. gegužės 18 d. sprendimu atmetė pareiškėjos J. S. skundą.

6. Teismas nustatė, kad Vilniaus rajono apylinkės teismas 2019 m. vasario 4 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-264-860/2019 tenkino pareiškėjos ieškinį, t. y. nustatė Sklypų 1 ir 2 bendrą ribą pagal uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „GM Projektai“ 2018 m. lapkričio 13 d. parengtą žemės sklypo planą M 1:1000, kuriame bendra riba pažymėta tarp ribų posūkio taškų (duomenys neskelbtini). Vilniaus apygardos teismas 2019 m. lapkričio 26 d. nutartimi šį teismo sprendimą paliko nepakeistą.

7. UAB „GM Projektai“ matininkė 2020 m. vasario 6 d. pateikė Skyriui patikrinti Sklypo 1 kadastro duomenų bylą. Patikrinęs bylą, Skyrius 2020 m. vasario 12 d. surašė Žemės sklypo kadastro duomenų bylos patikrinimo aktą Nr. 48KAM-9783, kuriame konstatavo, kad žemės sklypo atitiktis teritorijų planavimo dokumentams ar žemės valdos projektams nustatyta teisingai; žemės sklypo plotas nustatytas teisingai; žemės sklypo planas sudarytas neteisingai, kadangi nesuderintas su visais žemės sklypo savininkais bei tikslintina žemės sklypo data, tokiu būdu pažeidžiant Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 522 patvirtintų Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 38.4.5 ir 38.4.6.3 papunkčius; žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktas užpildytas neteisingai, kadangi nesuderintas su visais žemės sklypo bendrasavininkais, tokiu būdu pažeidžiant Taisyklių 21.5 papunktį; žemės sklypo kadastro duomenų forma užpildyta teisingai; žemės sklypo vertės apskaičiuotos teisingai; žemės sklypo kadastro duomenų byla parengta, sukomplektuota teisingai.

8. UAB „GM Projektai“ matininkė 2020 m. gegužės 21 d. pakartotinai pateikė patikrinti Sklypo 1 kadastro duomenų bylą. Patikrinęs bylą, Skyrius surašė ginčijamą 2020 m. gegužės 28 d. žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimo aktą Nr. KAM-17624-(10.9 E.), kuriame konstatavo, jog žemės sklypo planas ir žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktas nesuderintas su visais žemės sklypo bendrasavininkais. Skyrius, išnagrinėjęs pareiškėjos skundą dėl Tikrinimo akto, ginčijamu 2020 m. liepos 6 d. sprendimu Nr. 48SD-8821-(14.48.136E.) atmetė jį.

9. Teismas apžvelgė ginčui aktualų teisinį reglamentavimą. Pažymėjo, kad Vilniaus rajono apylinkės teismo sprendimu buvo nustatytos bendros ribos tarp Sklypų 1 ir 2, priklausančių pareiškėjai, M. K. ir Z. K., pažymėtos ribų posūkio taškais Nr. 10, Nr. 8 ir Nr. 7. Teismas nustatė tik bendras ribas tarp minėtų žemės sklypų, tačiau įsiteisėjusiu teismo sprendimu nebuvo nustatytos visos Sklypo 1 ribos. Atsižvelgiant į tai, jog teismo sprendime nebuvo nurodyta, kad Sklypo 1 planas ir ribų paženklinimo-parodymo aktas neturi būti derinami su visais žemės sklypo savininkais (bendraturčiais), vadovaujantis Taisyklių 22 ir 38.4.5 punktais, minėto žemės sklypo planas ir žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktas turėjo būti suderintas su visais žemės sklypo savininkais ir bendraturčiais. Nesant visų žemės sklypo bendrasavininkų (bendraturčių) sutikimo ir parašo dėl kitų Sklypo 1 ribų suderinimo / paženklinimo, Tarnyba ir Skyrius pagrįstai Tikrinimo aktu nederino Sklypo 1 kadastrinių matavimų bylos, atitinkamai, Tarnyba Sprendimu netenkino pareiškėjos skundo reikalavimo dėl Tikrinimo akto panaikinimo. Atsižvelgiant į tai, skundas atmestinas, o pareiškėjai nepriteistinas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas.

III. 10. Pareiškėja J. S. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. gegužės 18 d. sprendimą ir tenkinti jos skundą, taip pat priteisti jai bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

11. Pareiškėja mano, kad teismas netinkamai aiškino ir taikė Taisyklių 22 ir 40.1 punktų nuostatas, nes nagrinėjamu atveju žemės sklypo kadastriniai matavimai atliekami ne įprastine tvarka, o pagal teismo sprendimą. 2019 m. vasario 4 d. teismo sprendime nurodyta, kad Nekilnojamojo turto registre ir kadastre duomenis keičia pats turto registratorius, pateikus jam tam tikrą įstatyme numatytą pagrindą; šiuo atveju pagrindu pakeisti duomenis minėtame registre bus šis teismo sprendimas, kai jis įsiteisės; išsprendus ginčą tarp šalių dėl sklypų bendros ribos ir ją nustačius teismo sprendimu, abiejų šalių sklypų duomenys Nekilnojamojo turto registre turės būti registruojami iš naujo, vadovaujantis teismo sprendimu. Vilniaus rajono apylinkės teismas sprendimu nustatė Sklypo 1 bendrą ribą pagal UAB „GM Projektai“ 2018 m. lapkričio 13 d. planą. M. K. ir Z. K. dalyvavo teismo procese civilinėje byloje, priimtas teismo sprendimas jiems yra privalomas, jie visapusiškai informuoti apie nustatytą Sklypo 1 plotą bei ribas. Bendraturčiai nepasinaudojo Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 patvirtintų Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų (toliau – ir Nuostatai) 32.1.1.5 papunktyje įtvirtinta teise reikšti pastabas. Pareiškėja atkreipia dėmesį į tai, kad ginčas dėl Sklypo 1 ribų nustatymo jau buvo išnagrinėtas pirmosios instancijos teisme, bet Vilniaus apygardos teismas 2018 m. balandžio 17 d. nutartimi, civilinėje byloje Nr. e2A-288-345/2018, panaikino Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 20 d. sprendimą ir grąžino bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Pareiškėja patikslino savo ieškinį, vykdydama Vilniaus rajono apylinkės teismo 2018 m. gegužės 4 d. nutartyje suformuluotus nurodymus, pateiktus atsižvelgiant į išaiškinimus Vilniaus apygardos teismo 2018 m. balandžio 17 d. nutartyje.

12. Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime į skundą prašo atmesti pareiškėjos apeliacinį skundą.

13. Atsakovas iš esmės pakartoja anksčiau išdėstytus savo argumentus, sutinka su teismo atliktu bylos aplinkybių vertinimu. Tvirtina, kad teismas objektyviai įvertino surinktus įrodymus, teisingai aiškino ir taikė materialiosios ir proceso teisės normas.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 14. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl Tikrinimo akto ir Sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.

15. Teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik jeigu teismas pripažįsta, kad tai būtina. Nauji įrodymai, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme, tiriami tik tuo atveju, jeigu teismas pripažįsta pagrįstomis priežastis, dėl kurių tai nebuvo padaryta anksčiau, arba kai naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Pabrėžtina, jog apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013, 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1855-575/2017). Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų.

16. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, tikrindamas skunde išdėstytų teiginių teisingumą, pakankamai detaliai išanalizavo bylos proceso šalių argumentus, išsamiai išnagrinėjo ir įvertino byloje reikšmingas faktines aplinkybes. Aiškindamasis dėl pareiškėjos nusiskundimų, teismas atliko byloje esančių įrodymų vertinimą esminiais aspektais, t. y. ar jie patvirtina pareiškėjos nurodytus pažeidimus. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis ir motyvais, kad Tikrinimo akte ir Sprendime nurodyti Sklypo 1 kadastro duomenų bylos trūkumai nustatyti pagrįstai. Apeliaciniame skunde pareiškėja iš esmės pakartoja anksčiau išdėstytą savo poziciją, tvirtindama, kad teismas netinkamai aiškino ir taikė teisės normas. Teisėjų kolegija, byloje nenustačiusi sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, pripažįsta tikslinga tik papildyti skundžiamo teismo sprendimo motyvus, atsakydama į apeliacinio skundo argumentus.

17. Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų, kadastro duomenų surinkimo, tikslinimo bei apdorojimo tvarką reglamentuoja Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklės (ginčui aktuali 2018 m. vasario 20 d. įsakymo Nr. 3D-96 redakcija). Šių Taisyklių 22 punkte įtvirtinta, kad jei žemės sklypas priklauso ar priklausys keliems savininkams (bendraturčiams), žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktą pasirašo visi žemės sklypo (esamieji arba būsimieji) savininkai (bendraturčiai). Pagal Taisyklių 40.1 papunktį, Žemės sklypo planas turi būti suderintas su užsakovu. Pastebėtina, kad Taisyklės buvo patvirtintos vadovaujantis, be kita ko, Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatais (ginčui aktuali 2005 m. birželio 23 d. nutarimo Nr. 695 redakcija). Nuostatuose užsakovu įvardijamas nekilnojamojo daikto savininkas ar naudotojas arba jų įgaliotas asmuo (9.9 p.).

18. Tikrinimo akte konstatuoti šie pažeidimai: (1) žemės sklypo planas nesuderintas su visais žemės sklypo bendrasavininkais (Taisyklių 38.4.5 p.); (2) žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktas nesuderintas su visais žemės sklypo bendrasavininkais (Taisyklių 21.5 p.).

19. Taisyklių 21.5 papunktyje (2018 m. spalio 2 d. įsakymo Nr. 3D-711 redakcija) nurodyta, kad 4 punkte esančioje lentelėje (t. y. paženklinimo-parodymo akte) įrašomi kviestiniai asmenys. Jeigu jie sutinka su žemės sklypo ribomis, sutikimą patvirtina parašu, nurodydami datą. Tais atvejais, kai žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktą pasirašo žemės sklypo savininko (esamojo arba būsimojo) ar kviestinio asmens įgaliotas asmuo, žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akto 4 punkte esančioje lentelėje įrašomi įgalioto asmens vardas, pavardė, įgaliojimo registravimo data ir numeris. Jeigu ženklinamas žemės sklypas ribojasi su valstybine žeme, lentelėje pasirašo valstybinės žemės patikėtinio atstovas, nurodydamas pareigas, vardą ir pavardę, parašą, datą.

20. Taisyklių 38.4.5 papunktyje (2018 m. spalio 2 d. įsakymo Nr. 3D-711 redakcija) įtvirtinta, kad Taisyklių 5 priedo 5 lentelės pirmoje eilutėje nurodoma žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo data. Ketvirtoje eilutėje nurodomas žemės sklypo savininko (esamojo arba busimojo) vardas ir pavardė arba jo įgalioto asmens vardas ir pavardė, arba juridinio asmens ar kitos užsienio organizacijos pavadinimas. Žemės sklypo savininkas (esamasis arba būsimasis) arba jo įgaliotas asmuo, arba juridinis asmuo ar kitos užsienio organizacijos atstovas pasirašo, nurodydamas pasirašymo datą. Datos rašymo formatas YYYY-MM-DD, čia YYYY – metai, MM – mėnuo, DD – diena. Ketvirtoje eilutėje pasirašydamas žemės sklypo savininkas (esamasis arba būsimasis) arba jo įgaliotas asmuo, arba juridinis asmuo ar kitos užsienio organizacijos atstovas patvirtina, kad sutinka su pagal žemės sklypo ribų paženklinimą-parodymą parengtame žemės sklypo plane išbraižytomis žemės sklypo ribomis ir apskaičiuotu žemės sklypo plotu.

21. Teisėjų kolegija, išanalizavusi ginčo aplinkybes ir aktualų teisinį reglamentavimą, pritaria atsakovo ir pirmosios instancijos teismo pozicijai, kad Sklypo 1 planas ir Sklypo 1 ribų paženklinimo-parodymo aktas privalėjo būti pasirašytinai suderinti su visais šio žemės sklypo savininkais, tačiau nagrinėjamu atveju tai nebuvo padaryta. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2019 m. vasario 4 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-264-860/2019 nustatė tik bendrą Sklypų 1 ir 2 ribą (ties posūkio taškais Nr. 10, Nr. 8 ir Nr. 7), bet ne visas Sklypo 1 ribas, todėl pareiškėjos pozicija, kad, esant priimtam teismo sprendimui, kitų sklypo bendraturčių sutikimas nebėra būtinas, nepagrįsta. 2019 m. vasario 4 d. sprendime nurodyti teiginiai, kad šiuo atveju pagrindu pakeisti duomenis Nekilnojamojo turto registre ir kadastre bus šis teismo sprendimas, kai jis įsiteisės; abiejų šalių sklypų duomenys Nekilnojamojo turto registre turės būti registruojami iš naujo remiantis teismo sprendimu ir pan., nereiškia, kad gali būti registruojami bet kokie Sklypo 1 duomenys, pateikti kartu su minėtu teismo sprendimu. Pastebėtina, kad minėtoje civilinėje byloje nebuvo sprendžiamas klausimas dėl kitų Sklypo 1 ribų, o pats bylos dėl sklypų ribų nustatymo iškėlimo teisme faktas ir 2019 m. vasario 4 d. teismo sprendimo turinys patvirtina, jog tarp bendraturčių yra kilęs ginčas dėl Sklypų 1 ir 2 ploto, ribų, faktinio naudojimo. 2019 m. vasario 4 d. teismo sprendime nebuvo nurodyta, jog Sklypo 1 planas ir ribų paženklinimo-parodymo aktas neturi būti suderinti su visais šio žemės sklypo savininkais (bendraturčiais), todėl pareiškėja nebuvo teismo atleista nuo Taisyklių 22 ir 38.4.5 punktuose įtvirtintos pareigos ir nepagrįstai jos neįvykdė.

22. Pareiškėja apeliaciniame skunde taip pat akcentavo Nuostatų 32.1.1.5 papunktį (2011 m. spalio 12 d. įsakymo Nr. 1181 redakcija), kuriame numatyta, kad, nustatant nekilnojamojo daikto kadastro duomenis, kviestiniams asmenims pateikus pastabų raštu, vykdytojas pagal Nekilnojamojo turto registre įregistruotų žemės sklypų (ženklinamo ir besiribojančių) suformavimo dokumentus (žemės sklypo planus, lauko matavimų abrisus, žemės sklypų ribų paženklinimo-parodymo aktus ir kitą kartografinę medžiagą) išnagrinėja pastabas ir per 5 darbo dienas nuo pastabų pateikimo priima sprendimą dėl būtinumo patikslinti žemės sklypų ribas vietovėje. Dėl pateiktų pastabų kadastriniai matavimai nestabdomi. Apie priimtą sprendimą vykdytojas raštu informuoja pastabas raštu pateikusius kviestinius asmenis ir nurodo tokio sprendimo priėmimo motyvus. Teisėjų kolegija akcentuoja, kad Nuostatuose kviestiniai asmenys apibrėžiami kaip žemės sklypo savininkas (esamasis arba būsimasis) arba jo įgaliotas asmuo, taip pat suinteresuoti asmenys – gretimų sklypų savininkai arba jų įgalioti asmenys, gretimos valstybinės ar savivaldybės žemės, pagal teritorijų planavimo dokumentą ar žemės valdos projektą nesuformuotos atskiru žemės sklypu, patikėtinis (-iai), taip pat sodininkų bendrijos pirmininkas, jeigu matuojamas žemės sklypas ribojasi su sodininkų bendrijai skirtoje mėgėjų sodo teritorija arba jeigu matuojamas žemės sklypas yra joje (32.1.1 p.; 2014 m. balandžio 1 d. nutarimo Nr. 303 redakcija). Pabrėžtina, kad aptarta teisės norma reglamentuoja kviestinių asmenų pateiktų pastabų nagrinėjimo tvarką, ji nepaneigia teisės aktuose įtvirtintų kitų pareiškėjos pareigų nustatant nekilnojamojo daikto kadastro duomenis ir todėl nekeičia anksčiau pateikto teisėjų kolegijos vertinimo.

23. Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai aiškino ir taikė materialiosios ir proceso teisės normas, todėl pagrįstai atsisakė tenkinti pareiškėjos reikalavimą panaikinti Tikrinimo aktą ir Sprendimą. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjos apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas. Kadangi galutinis teismo procesinis sprendimas priimamas ne pareiškėjos naudai, ji neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 str. 1 d.), todėl jos prašymas priteisti tokių išlaidų atlyginimą taip pat netenkinamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjos J. S. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. gegužės 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Gintaras Kryževičius

Iveta Pelienė

Ernestas Spruogis