2013-06-25 Nr. AB-3737-3-61-3-00140-2012-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A858-66/2013

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00140-2012-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 33.4.; 38. (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. birželio 25 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo (kolegijos pirmininkas), Ramūno Gadliausko ir Irmanto Jarukaičio (pranešėjas),

sekretoriaujant Gitanai Aleliūnaitei,

dalyvaujant pareiškėjo viešosios įstaigos Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Poilsio ir reabilitacijos centro „Pušynas“ atstovams advokatui S. T. ir V. N.,

atsakovo Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos atstovui G. M.,

atsakovo viešosios įstaigos Lietuvos verslo paramos agentūros atstovei A. A.,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo viešosios įstaigos Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Poilsio ir reabilitacijos centro „Pušynas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. balandžio 23 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo viešosios įstaigos Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Poilsio ir reabilitacijos centro „Pušynas“ skundą atsakovams Lietuvos Respublikos ūkio ministerijai, viešajai įstaigai Lietuvos verslo paramos agentūrai dėl aktų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas viešoji įstaiga Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Poilsio ir reabilitacijos centras „Pušynas“ (toliau – ir pareiškėjas, VšĮ „Pušynas“) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu (t. I, b. l. 1-10), patikslintu skundu (t. II, b. l. 67-77), prašydamas:

1) panaikinti Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos (toliau – ir Ūkio ministerija) 2011 m. gruodžio 19 d. sprendimą Nr. (19.2-52)-3-6784;

2) panaikinti Lietuvos Respublikos ūkio ministro (toliau – ir Ūkio ministras) 2011 m. gruodžio 14 d. įsakymą Nr. 4-915 ir 2011 m. gruodžio 14 d. įsakymą Nr. 4-920;

3) įpareigoti viešąją įstaigą Lietuvos verslo paramos agentūrą (toliau – ir VšĮ Lietuvos verslo paramos agentūra) nedelsiant parengti bei pateikti paraišką asignavimų valdytojui pagal 2011 m. balandžio 20 d. mokėjimo prašymą Nr. MP012 dėl 244 891,46 Lt išlaidų kompensavimo, kaip tai numatyta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. gruodžio 19 d. nutarimu Nr. 1443 patvirtintų Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 127 punkte;

4) įpareigoti VšĮ Lietuvos verslo paramos agentūrą parengti bei pateikti paraišką asignavimų valdytojui dėl pagal mokėjimo prašymą Nr. MP011 visų neapmokėtų 63 014,28 Lt išlaidų kompensavimo kaip tai numatyta Taisyklių 127 punkte;

5) įpareigoti Ūkio ministeriją pagal VšĮ „Pušynas“ 2011 m. gruodžio 1 d. prašymą Nr. SD-206(3.6.) priimti sprendimą pakeisti finansavimo ir administravimo 2009 m. balandžio 29 d. sutartį Nr. S-VP3-3.4-ŪM-03-V-01-025 skirto finansavimo apimtimi, sudarant papildomą susitarimą dėl sutarties pakeitimo, dalyje dėl pilno pastatų komplekso (ūkio dalies, gydyklų) renovavimo.

Pareiškėjas nesutiko su Ūkio ministerijos 2011 m. gruodžio 19 d. sprendimu Nr. (19.2-52)-3-6784, nes jis neatitiko Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio reikalavimų, t. y. nebuvo pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais), pakankamai motyvuotas ir pagrįstas įrodymais (neaišku, kokiais įrodymais ir faktinėmis aplinkybėmis remiantis yra apskaičiuotos konkrečios sumos ir kokios konkrečiai išlaidos bei kokiu pagrindu yra pripažintos netinkamomis finansuoti), nenurodyta, kokiu teisiniu pagrindu mažos vertės ir skubos tvarka organizuotiems pirkimams yra taikoma Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – ir VPĮ) 92 straipsnio 1 dalis.

Pažymėjo, jog VšĮ Lietuvos verslo paramos agentūra 2011 m. lapkričio 23 d. siūlyme Ūkio ministerijai nurodė, kad kartu su mokėjimo prašymais Nr. MP005, Nr. MP006, Nr. MP007, Nr. MP008, Nr. MP009, Nr. MP010 deklaruotos ir apmokėtos netinkamos finansuoti išlaidos dėl vejos atstatymo darbų, betoninių trinkelių grindinio įrengimo, antstato (vandentiekio, nuotekų šalinimo, šildymo, elektros, lubų) įrengimo darbų, dėl ko buvo pažeistas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. spalio 31 d. nutarimu Nr. 1179 patvirtintų Vykdomų pagal Lietuvos 2007–2013 metų Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo strategiją ir ją įgyvendinančias veiksmų programas projektų išlaidų ir finansavimo reikalavimų atitikties taisyklių (toliau – ir Atitikties taisyklės) 8.1 punktas, projekto finansavimo ir administravimo sutarties bendrųjų sąlygų 2.1.3 punktas. VšĮ Lietuvos verslo paramos agentūros siūlyme pateikta išvada apie išlaidų netinkamumą nėra pagrįsta faktiniais duomenimis, o patirtos išlaidos yra būtinos projekto įvykdymui, yra numatytos sutartyje, t. y. visos išlaidos yra susijusios su projekto įgyvendinimu, pagrįstos mokėjimo dokumentais.

Pareiškėjas nurodė, kad prieš pradėdamas vykdyti viešąjį rekonstrukcijos darbų pirkimą jis VšĮ Lietuvos verslo paramos agentūrai pateikė rekonstrukcijos darbų techninį projektą. Dėl techniniame projekte numatytų darbų apimties ir jų tinkamumo finansuoti projekto lėšomis VšĮ Lietuvos verslo paramos agentūra pastabų nepateikė ir leido numatyta darbų apimtimi vykdyti viešąjį rekonstrukcijos darbų pirkimą. Vejos ir betoninių trinkelių įrengimo darbai buvo būtini atstatant statybų metu sudarkytą aplinką, kiti būtini darbai, t. y. antstato vandentiekio, nuotekų šalinimo, šildymo, vidaus elektros, vidaus lubų įrengimas, buvo atlikti renovuojant visam pastatui bendras senas inžinerines sistemas ir atstatant vidaus apdailą. Visi darbai yra atlikti pagal VPĮ pagrindu sudarytą sutartį, sąmatą ir techninį projektą. Visos patirtos išlaidos, kurios yra nurodytos mokėjimo prašymuose Nr. MP005, Nr. MP006, Nr. MP007, Nr. MP008, Nr. MP009, Nr. MP010, yra būtinos projekto vykdymui ir yra numatytos projekto finansavimo ir administravimo sutartyje (sutarties priedai Nr. 1, 2). UAB „Verslo projektavimo centras“ 2011 m. sausio 7 d. raštu pateikė rekomendaciją, kad siekiant pasiekti projekte numatytų rezultatų yra būtina įvertinti kompleksinę pastatų renovacijos galimybę. Pareiškėjo nuomone, išlaidos, patirtos rekonstruojant antstatą (mokėjimo prašymas Nr. MP011), yra tinkamos finansuoti, nes buvo būtinos siekiant tinkamai įgyvendinti projektą, kadangi antstatas savo konstrukcija yra neatsiejamai susijęs su visu pastatu, nerekonstravus antstato, nebūtų pasiektas viso pastato energetinis efektyvumas.

Pareiškėjas pabrėžė, jog visi gauti pasiūlymai buvo atplėšti ir įvertinti, niekas iš potencialių tiekėjų pretenzijų nepareiškė. Vykdydamas skubos tvarka mažos vertės pirkimus pareiškėjas iš esmės laikėsi juos reglamentuojančių VPĮ nuostatų. Ginčas kilo dėl to, kad paslaugų teikimo sutartys 2009 m. gegužės 5 d. Nr. 090505, 2009 m. gruodžio 29 d. Nr. 48/09, 2009 m. gruodžio 29 d. Nr. S-49/09 buvo sudarytos skubos tvarka. Nurodė, jog faktiškai 25 procentų finansinės korekcijos taikymas yra paremtas Viešųjų pirkimų tarnybos 2011 m. lapkričio 5 d. raštu, kuriame nėra analizuojama įvardinamų pažeidimų sudėtis, sunkumas ar sukeltos pasekmės. Pažymėjo, kad neigiamų pasekmių nekilo, priešingai, įvykdžius viešuosius pirkimus buvo iš esmės sutaupytos projektui skirtos lėšos, nebuvo pažeisti tiekėjų interesai, buvo pasiekti viešųjų pirkimų tikslai.

Atkreipė dėmesį į tai, kad VšĮ Lietuvos verslo paramos agentūra 2011 m. rugsėjo 13 d. raštu prašė Viešųjų pirkimų tarnybos patikrinti tik vieną pirkimą (projekto rengimo), nes kiti du pirkimai buvo vykdomi vėliau. Nebuvo atsižvelgta į tai, kad perkančioji organizacija apie supaprastintą pirkimą gali neskelbti, jeigu yra bent viena iš VPĮ 92 straipsnio 3–7 dalyse nurodytų sąlygų, t. y. neskelbiant apie pirkimą gali būti perkamos prekės, paslaugos ar darbai, kai dėl įvykių, kurių perkančioji organizacija negalėjo iš anksto numatyti, būtina skubiai įsigyti reikalingų prekių, paslaugų ar darbų, kai atliekami mažos vertės pirkimai perkančiosios organizacijos nustatytais atvejais. Viešųjų pirkimų tarnyba, VšĮ Lietuvos verslo paramos agentūra, Ūkio ministerija neįsigilino į skubos būtinumo aplinkybes (rekonstrukcijai įvykdyti buvo mažai laiko).

Pareiškėjas pažymėjo, jog VšĮ Lietuvos verslo paramos agentūra, Ūkio ministerija neatsižvelgia į tai, kad pagal Europos Komisijos parengtų Finansinių korekcijų taikymo dėl pažeidimų viešųjų pirkimų srityje gairių COCOF 07/0037/03-ES (toliau – ir Gairės) 21 punktą yra būtina atsižvelgti į pastabą Nr. 3, kurioje yra nurodyta, kad tam tikrais atvejais dėl susiklosčiusių aplinkybių, pavyzdžiui, dėl labai mažos ekonominės svarbos, kitose valstybėse narėse esantys ūkio subjektai nėra suinteresuoti sudaryti sutartį, tokiu atveju poveikis pagrindinėms laisvėms turėtų būti vertinamas, kaip nepakankamas ir finansinės pataisos neturi būti atliekamos. Pareiškėjo nuomone, pirkimų skuba buvo iš esmės būtina, pagrįsta ir teisėta bei pasiteisino, nes iki 2011 m. balandžio 15 d. pavyko atlikti rekonstrukcijos darbus, kurie buvo numatyti iki šio termino, visuomenės interesai nenukentėjo, t. y. visuomenei reabilitacijos ir poilsio paslaugų teikimas nebuvo nutrauktas, įstaiga turėjo galimybę surinkti pajamų ir skubiai organizuojant viešuosius pirkimus pavyko užtikrinti sklandų projekto įgyvendinimą ir sutaupyti 1 171 971,53 Lt iš visų skirtų lėšų. Manė, kad nėra pagrindo 25 procentų dydžio finansinei pataisai ir pareiga grąžinti gautą ir panaudotą paramą galioja ne bet kokiam viešųjų pirkimų taisyklių pažeidimui, o tik tokiam, kuris turi itin didelę ekonominę svarbą.

Nurodė, jog Ūkio ministras 2011 m. gruodžio 14 d. įsakymu Nr. 4-915 pripažino 258 606,54 Lt išlaidas netinkamomis finansuoti, tačiau tokia teisė Taisyklių 126, 198 punktuose jam nėra suteikta. Iš mokėjimo prašymų priedų yra matyti, kad didžiąją dalį išlaidų VšĮ Lietuvos verslo paramos agentūra buvo pripažinusi. Be to, skundžiamame įsakyme nenurodyta jo apskundimo tvarka, jis priimtas neatsižvelgus į VšĮ Lietuvos verslo paramos agentūros siūlymo pagrįstumą, įsakyme nepateikiama pažeidimo esmė, nepagrįstos konkrečios nurodytos sumos faktiniais konkrečiais duomenimis, todėl įsakymas neatitinka Lietuvos Respublikos finansų ministro 2009 m. gegužės 29 d. įsakymu Nr. 1K-173 patvirtintų Metodinių pažeidimų tyrimo ir nustatymo rekomendacijų (toliau – ir Metodinių pažeidimų tyrimo ir nustatymo rekomendacijos) 12 punkto, VAĮ 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų. Manė, kad priimant skundžiamą įsakymą nebuvo pakankamai įvertinas VšĮ Lietuvos verslo paramos agentūros siūlymo pagrįstumas.

Pabrėžė, kad mokėjimo prašymas Nr. MP012 buvo pateiktas 2011 m. balandžio 20 d., t. y. iki skundžiamų įsakymų priėmimo. Mokėjimo prašymo 244 891,46 Lt išlaidų suma viršija ginčo išlaidų, kurios apmokėtos ir kurių tinkamumas finansuoti ginčijamas. Šis mokėjimo prašymas privalėjo būti įvykdytas dar iki skundžiamų Ūkio ministro 2011 m. gruodžio 14 d. įsakymų priėmimo, o priimant minėtus įsakymus, kol galutinai nėra išspręstas ginčas dėl išlaidų tinkamumo, turėjo būti taikomas Taisyklių 198.3 punktas. Teigė, kad nepagrįstai yra vilkinamas visų išlaidų apmokėjimas ir pagal mokėjimo prašymus Nr. MP005, Nr. MP006, Nr. MP007, Nr. MP008, Nr. MP009, Nr. MP010.

Pareiškėjas rėmėsi Taisyklių 127 punktu ir nurodė, jog 2011 m. balandžio 20 d. pareiškėjas VšĮ Lietuvos verslo paramos agentūrai pateikė mokėjimo prašymą Nr. MP012, prie prašymo pridėjo įrodymus apie darbų atlikimą bei jų priėmimą ir kitus reikalingus dokumentus (Taisyklių 120, 121 p.), tačiau iki šiol nesulaukė išlaidų kompensavimo. Ūkio ministerija 2012 m. sausio 13 d. raštu patvirtino, kad mokėjimo prašymas Nr. MP012 yra pateiktas, tik dėl skundžiamų 2011 m. gruodžio 14 d. Ūkio ministro įsakymų nėra vykdomas.

Pareiškėjas 2011 m. gruodžio 1 d. raštu Ūkio ministerijos prašė įpareigoti VšĮ Lietuvos verslo paramos agentūrą paskyrus kitus ekspertus išanalizuoti objekto situaciją vietoje, įvertinti pateiktus faktus ir parengti bei pateikti paraišką asignavimų valdytojui, tačiau dėl šio prašymo Ūkio ministerija skundžiamame 2011 m. gruodžio 19 d. rašte nepasisakė. Prašymuose Nr. MP007, Nr. MP010 nepripažintos vejos plotų atnaujinimo/atstatymo 28 237,33 Lt išlaidos buvo įtrauktos į mokėjimo prašymą Nr. MP011 ir pagal šį mokėjimo prašymą jos bei 34 776,95 Lt antstato rekonstrukcijos išlaidos, iš viso – 63 014,28 Lt nebuvo apmokėtos, nes tai išlaidų daliai nebuvo parengta paraiška asignavimų valdytojui, todėl išnagrinėjus ginčą ir nusprendus, kad šios išlaidos yra kompensuotinos, VšĮ Lietuvos verslo paramos agentūra yra įpareigotina parengti bei pateikti paraišką asignavimų valdytojui dėl pagal mokėjimo prašymą Nr. MP011 visų neapmokėtų 63 014,28 Lt išlaidų kompensavimo (Taisyklių 127 p.).

Pažymėjo, jog pareiškėjas 2011 m. gruodžio 1 d. pirmą kartą pateikė Ūkio ministerijai ir VšĮ Lietuvos verslo paramos agentūrai prašymą dėl sutarties pakeitimo Taisyklių 170.1, 170.5, 170.6 ir finansavimo ir administravimo 2009 m. balandžio 29 d. sutarties Nr. S-VP3-3.4-ŪM-03-V-01-025 bendrųjų sąlygų 10.4.1, 10.4.5, 10.4.6 punktų pagrindu, todėl Ūkio ministerijos nuomonė, išdėstyta įvairiuose raštuose dar iki paties prašymo pareiškimo, reikšmės neturi.

Remdamasis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. lapkričio 12 d. nutarimu Nr. 1225 patvirtintų Veiksmų programų administravimo ir finansavimo taisyklių (toliau – ir Veiksmų programų administravimo ir finansavimo taisyklės) 64–66 punktais, Taisyklių 198 punktu, pareiškėjas pažymėjo, kad VšĮ Lietuvos verslo paramos agentūros 2011 m. lapkričio 23 d. rašte nurodyta, jog 2009 m. pažeidimas buvo įtartas 2011 m. kovo 29 d., o tyrimas atliktas 2011 m. lapkričio 23 d. surašius siūlymą Ūkio ministerijai, t. y. iš esmės viršijus terminus. Manė, kad tyrimas turėjo būti nutrauktas ir Ūkio ministro įsakymai Taisyklių 198 punkto pagrindu negalėjo būti priimti, nes praėjo iš esmės didelis laiko tarpas nuo pažeidimo įtarimo.

Atsakovas viešoji įstaiga Lietuvos verslo paramos agentūra atsiliepimu į pareiškėjo skundą (t. II, b. l. 118-124) prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Paaiškino, jog pareiškėjas pasirašydamas finansavimo sutartį įsipareigojo naudoti skirtas projekto finansavimo lėšas tik su projekto įgyvendinimu susijusioms tinkamoms išlaidoms apmokėti (finansavimo sutarties bendrųjų sąlygų 2.1.3 p.). Netinkamų ir netinkamomis pripažintų projekto išlaidų apmokėjimą įsipareigojo užtikrinti pareiškėjas (finansavimo sutarties specialiųjų sąlygų 2.4 p.). Pabrėžė, jog pareiškėjas skunde pats nurodė, kad visos prašytos išlaidos pagal mokėjimo prašymus Nr. MP005, Nr. MP006, Nr. MP008, Nr. MP009 yra jam išmokėtos, pagal mokėjimo prašymus Nr. MP007, Nr. MP010, Nr. MP011 tinkamomis finansuoti pripažintos išlaidos yra išmokėtos, o mokėjimo prašymas Nr. MP012 buvo pateiktas 2011 m. balandžio 26 d. ir nėra apmokėtas iki šiol. VšĮ Lietuvos verslo paramos agentūra 2011 m. rugpjūčio 10 d. pradėjo įtariamo pažeidimo tyrimą ir, vadovaudamasi Veiksmų programų administravimo ir finansavimo taisyklių 63.2 punktu, tyrimo laikotarpiui sustabdė mokėjimo prašymo Nr. MP012 nagrinėjimą.

Nurodė, kad pareiškėjas 2011 m. rugpjūčio 12 d. pateikė patikslintą pirkimų planą Nr. 2, kurio tikrinimo procedūros metu nustatyta, kad šio pirkimų plano 2, 4, 5 eilutėse nurodytų objektų pirkimai atlikti 2009 metais apklausos būdu (pasirašytos pirkimų sutartys) pagal pareiškėjo pirkimų taisyklių 125 punktą. Pareiškėjo mažos vertės Viešojo pirkimo komisija apklausą raštu vykdo, kai prekių ir paslaugų pirkimo vertė yra nuo 45 tūkst. Lt be PVM, bet ne daugiau kaip 100 tūkst. Lt be PVM. Šių paslaugų pirkimų sutarčių bendra suma be PVM yra 122 569,59 Lt, todėl atsižvelgiant į tai, jog galėjo būti pažeisti viešuosius pirkimus reglamentuojančių teisės aktų reikalavimai, nauji įtarimai dėl pažeidimo buvo prijungti prie pradėto tyrimo ir, vadovaujantis Veiksmų programų administravimo ir finansavimo taisyklių 68 punktu, VšĮ Lietuvos verslo paramos agentūra 2011 m. rugsėjo 13 d. raštu Nr. R4-14546(13.3.33) kreipėsi į Viešųjų pirkimų tarnybą dėl išvados. Todėl pažeidimo tyrimo terminas buvo pratęstas iki Viešųjų pirkimų tarnybos išvados pateikimo plius 3 darbo dienos (Metodinių rekomendacijų 10 p.). Viešųjų pirkimų tarnybos 2011 m. lapkričio 5 d. raštą Nr. 4S-4112 VšĮ Lietuvos verslo paramos agentūra gavo 2011 m. lapkričio 7 d. ir 2011 m. lapkričio 9 d. surašė pažeidimo tyrimo išvadą, bei 2011 m. lapkričio 23 d. raštu Nr. R4-18352(13.1.5), vadovaudamasi Taisyklių 197.2 punktu, pateikė siūlymą Ūkio ministerijai.

Atlikus įtariamo pažeidimo tyrimą buvo nustatyta, kad mokėjimo prašymuose Nr. MP005, Nr. MP006, Nr. MP007, Nr. MP008, Nr. MP009, Nr. MP010 buvo deklaruotos ir apmokėtos netinkamos finansuoti išlaidos, susiję su vejos atstatymo darbų, betoninių trinkelių grindinio įrengimo, antstato vandentiekio, antstato nuotekų šalinimo, antstato šildymo, antstato vidaus elektros, antstato vidaus lubų įrengimo darbais. Mokėjimo prašymuose Nr. MP007, Nr. MP010, Nr. MP011 buvo deklaruotos netinkamos finansuoti išlaidos, susiję su vejos plotų atnaujinimu bei antstato vidaus apdailos darbais. Detalūs tinkamų/netinkamų finansuoti išlaidų paskaičiavimai pateikiami 2011 m. liepos 26 d. statybų eksperto išvados lape bei 2011 m. lapkričio 9 d. vidaus kokybės kontrolieriaus paskaičiavimuose, nurodant, kokios išlaidos buvo deklaruotos kuriuose mokėjimo prašymuose bei ar jos buvo apmokėtos. Pareiškėjas VšĮ Lietuvos verslo paramos agentūros prašymu neatskyrė ir nedeklaravo, kurios vejos atstatymo išlaidos yra susiję su pastato fasadų su cokolio ir/arba pamatų šiltinimu, todėl VšĮ Lietuvos verslo paramos agentūros ekspertas vadovavosi 2009 metų techninio projekto architektūrine–statybine dalimi, kurios aiškinamajame rašte numatyta projekte nenumatyti sklypo tvarkymo darbai, išskyrus atstatymą. Ekspertas pagal turimus duomenis preliminariai nustatė 626 kv. m vejos atstatymo tinkamų išlaidų, apie tai pareiškėjas buvo informuotas VšĮ Lietuvos verslo paramos agentūros 2010 m. lapkričio 14 d. raštu Nr. R4-805(13.3.33-96). 2011 m. kovo 29 d. atlikus patikrą vietoje ir vizualiai apžiūrėjus objektą nustatyta, kad vejos atnaujinimo darbai atlikti didesne apimtimi nei tinkamos finansuoti pagal finansavimo sutarties sąlygas išlaidos, todėl įvertinta, kad tinkamomis gali būti pripažinti 366,03 kv. m vejos atstatymo darbų bei 248,66 kv. m betoninių trinkelių grindinio įrengimo darbų. Vidaus įrengimo darbų negalima finansuoti priemonės finansavimo lėšomis, todėl eksperto išvadoje nurodyti antstato vidaus įrengimo darbai pripažinti netinkamais finansuoti darbais. Pabrėžė, jog VšĮ Lietuvos verslo paramos agentūra pagal jai priskirtas funkcijas nekontroliuoja, ką projekto vykdytojai perka papildomai, ir neturi teisės uždrausti pirkti papildomus, ne projekto lėšomis finansuojamus darbus.

Atsakovas dėl viešuosius pirkimus reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų paaiškino, kad pareiškėjas neįrodė egzistavus įvykiams, nepriklausomiems nuo jo, dėl kurių skubiai reikėjo įsigyti paslaugų. Pareiškėjo projektas buvo patvirtintas Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2008 m. liepos 18 d. įsakymu Nr. 4-328, kuriame buvo numatyta projekto veiklų pradžia 2009 m. birželio 1 d., projekto veiklų įgyvendinimo trukmė – 12 mėnesių. Nuo to laiko pareiškėjas galėjo pradėti vykdyti paruošiamuosius projekto vykdymo darbus (vykdyti viešuosius pirkimus). Už tinkamą viešųjų pirkimų vykdymą yra atsakinga perkančioji organizacija.

Nesutiko su pareiškėjo teiginiu, kad nebuvo pretenzijų dėl viešųjų pirkimų ir nurodė, jog nepaskelbiant apie vykdomą pirkimą suinteresuoti asmenys apie jį nežino ir nėra galimybės pareikšti galimas pretenzijas. Pažymėjo, kad pareiškėjui buvo pritaikytas Gairių 2 dalies 21 punktas ir finansinis pažeidimo poveikis apskaičiuotas pagal projekto vykdytojo Nr. MP002 deklaruotas išlaidas pagal 2009 m. gegužės 5 d. paslaugų teikimo sutartį Nr. 090505, ir sudaro 29 000 Lt; Nr. MP012 deklaruotas išlaidas pagal 2009 m. gruodžio 29 d. sutartį Nr. 48/09, 3 987,50 Lt; Nr. MP012 deklaruotas išlaidas pagal 2009 m. gruodžio 29 d. sutartį Nr. S-49/09, 4089,80 Lt. Pažeidimo tyrimo metu nustatyta, kad pareiškėjui buvo išmokėta 187 514,96 Lt netinkamų finansuoti išlaidų, todėl buvo pasiūlyta Ūkio ministerijai priimti Taisyklių 197.2 punkte numatytą sprendimą – pareikalauti sumažinti projekto finansavimą ir pareikalauti grąžinti su pažeidimu susijusią sumokėtų lėšų dalį. Kol nėra užbaigtas galutinio mokėjimo prašymo Nr. MP012 vertinimas, negalima teigti, kad visos jame deklaruotos išlaidos yra tinkamos finansuoti.

Atsakovas Lietuvos Respublikos ūkio ministerija atsiliepimu į pareiškėjo skundą (t. II, b. l. 98-104) prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Paaiškino, jog Ūkio ministerijos 2011 m. gruodžio 19 d. raštas Nr. (19.2-52)-3-6784 nėra individualus administracinis aktas, o tik informacinio pobūdžio raštas, kuriame Ūkio ministerija informavo pareiškėją, kad priėmė skundžiamą sprendimą.

Pabrėžė, kad Taisyklių 170 punkte nurodytais atvejais yra nustatyta prievolė pasirinkti Taisyklių 168.2 punkte nustatytą projekto finansavimo ir administravimo sutarties pakeitimą kaip būdą (sutarties šalims pasirašant susitarimą dėl sutarties pakeitimo, o ne kokiu nors kitu būdu), o ne prievolė Ūkio ministerijai Taisyklių 170 punkte nurodytais atvejais priimti sprendimą dėl sutarties pakeitimo pareiškėjo nurodytomis sąlygomis. Vadovaujantis Taisyklių 174 punktu, sprendimą dėl projekto finansavimo ir administravimo sutarties keitimo Taisyklių 170 punkte numatytais atvejais priima Ūkio ministerija ir/ar kita valstybės institucija, atsižvelgdamos į įgyvendinančiosios institucijos išvadą ir/ar pasiūlymus. Pagal Taisyklių 175 punktą, jeigu projekto vykdytojo prašymas pakeisti sutartį atmetamas, įgyvendinančioji institucija išdėsto atmetimo motyvus informaciniame laiške. Pažymėjo, kad skundžiamas sprendimas buvo priimtas nepažeidus Taisyklių 198 punkte nustatyto 15 darbo dienų termino. Ūkio ministerija gavo pasiūlymą 2011 m. lapkričio 23 d., o sprendimas buvo priimtas 2011 m. gruodžio 14 d., todėl Taisyklių 198 punkte nustatytas 15 darbo dienų terminas nebuvo pažeistas.

Nesutiko su pareiškėjo teiginiu, kad skundžiamas sprendimas neatitinka VAĮ 8 straipsnio 1 dalies ir kitų teisės aktų nuostatų, kadangi sprendime yra nurodyta apskundimo tvarka, o administracinio akto pagrindimas nebūtinai turėjo būti nurodytas pačiame sprendime. Administracinio akto pagrindimas nustatytais faktais ir teisės normomis nebūtinai privalo būti nurodytas pačiame akte, tačiau gali atsispindėti iš kitų su administracinio akto priėmimu susijusių dokumentų (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėse bylose Nr. A3-750/2004, Nr. A556-633/2008, Nr. A14-1757/2005).

Pabrėžė, kad Taisyklių 126 punktas nustato tik apie ką turi būti informuojamas projekto vykdytojas, o ne nustato kompetenciją priimti sprendimą dėl išlaidų tinkamumo finansuoti. Pagal Finansinės paramos, išmokėtos ir/arba panaudotos pažeidžiant teisės aktus, grąžinimo į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. gegužės 30 d. nutarimu Nr. 590 (toliau – ir Finansinės paramos, išmokėtos ir/arba panaudotos pažeidžiant teisės aktus, grąžinimo į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą taisyklės), 9.3 punktą sprendime grąžinti neteisėtai išmokėtas ir/arba panaudotas lėšas nurodoma pripažinta netinkama finansuoti ir grąžintina suma pagal visus projekto finansavimo šaltinius. Pažymėjo, jog Ūkio ministerija, atsižvelgdama į VšĮ Lietuvos verslo paramos agentūros pasiūlymą, pagrįstai pripažino skundžiamame sprendime nurodytą netinkamą finansuoti ir grąžintiną sumą. Vadovaujantis Atsakomybės ir funkcijų paskirstymo tarp institucijų, įgyvendinant Lietuvos 2007–2013 metų Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo strategiją ir veiksmų programas, taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. spalio 17 d. nutarimu Nr. 1139 (toliau – ir Atsakomybės ir funkcijų paskirstymo tarp institucijų, įgyvendinant Lietuvos 2007–2013 metų Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo strategiją ir veiksmų programas, taisyklės), 15.3 punktu, Viešųjų pirkimų tarnyba, atlikdama Taisyklių 15.1 punkte nurodytą viešųjų pirkimų kontrolę ir nustačiusi VPĮ pažeidimus, vertinimo kopijas teikia įgyvendinančiajai institucijai, Ūkio ministerijai ir/ar kitai valstybės institucijai, pagal kompetenciją atsakingai už bendrai finansuojamus iš Europos Sąjungos fondų lėšų ūkio sektorius.

Nurodė, jog pagal sutarties specialiųjų sąlygų 3.3 punktą atskirais atvejais (dėl objektyvių priežasčių, kurių projekto vykdytojas negalėjo numatyti pateikiant ir vertinant paraišką dėl projekto finansavimo) projekto įgyvendinimo laikotarpis gali būti pratęstas sutarties bendrųjų sąlygų 10 punkte reglamentuota tvarka, tačiau bendras projekto įgyvendinimo laikotarpis negali viršyti 36 mėnesių, o, vadovaujantis vadovaujančiosios institucijos Lietuvos Respublikos finansų ministerijos aiškinimu ir susiformavusia praktika, projekto įgyvendinimo laikotarpis skaičiuotinas nuo sutarties pasirašymo dienos, t. y. nuo 2009 m. balandžio 29 d. Pažymėjo, jog pareiškėjas projekto įgyvendinimo terminą pagrįstai galėjo tikėtis pratęsti net iki 2012 m. balandžio 28 d., todėl pareiškėjas nepagrįstai vykdė pirkimus skubos tvarka. Pabrėžė, jog pareiškėjo projekto įgyvendinimas, kai buvo nustatyti su šio projekto įgyvendinimu susiję pažeidimai, negali būti svarbesnis už atsakovų ginamą viešąjį interesą, kad projektai būtų įgyvendinami laikantis projekto finansavimo ir administravimo sutarčių sąlygų, kad nebūtų pažeidžiami Lietuvos Respublikos ir/ar Europos Sąjungos teisės aktai ir dėl to neatsirastų ar galėtų atsirasti Lietuvos Respublikos valstybės ir/ar Europos Sąjungos biudžeto nuostolių, patyrus nepagrįstų išlaidų. Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto nuostolių gali atsirasti todėl, kad Europos Komisijai atlikus pareiškėjo projekto auditą ir nustačius pažeidimus, pareiškėjui nepagrįstai išmokėtos Europos Sąjungos lėšos turės būti kompensuotos iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto.

Atsakovas nurodė, kad jis priėmė sprendimą pritarti VšĮ Lietuvos verslo paramos agentūros siūlymui sumažinti projekto finansavimą su pažeidimu susijusiai, bet neišmokėtai projektui skirto finansavimo sumai – 25 procentų, t. y. 258 606,54 Lt. Nustatytam pažeidimui proporcingas finansinis poveikis apskaičiuotas vadovaujantis Metodinių rekomendacijų 26 punkte nurodytomis Gairėmis, kuriose numatytos korekcijos sudaro galimybę įvertinti pažeistų Europos Sąjungos finansinės paramos naudojimo taisyklių svarbą ir nustatyto neatitikimo mastą. Gairių 21 punkto rekomenduojama pataisa – 25 procentai neteisėtai sudarytos sutarties sumos, kai sutartis sudaryta be tinkamo konkurso, dėl to pažeidžiamas skaidrumo principas. Gairių 3 pastabos b punkte nurodyta, jog, ar būsimoji sutartis gali būti reikšminga kitose valstybėse narėse esantiems ūkio subjektams, sprendžia pačios perkančiosios organizacijos. Europos Komisijos nuomone, šis pareiškėjo sprendimas turi būti pagrįstas konkrečių sutarties sudarymo aplinkybių vertinimu, tačiau tokio pagrindimo, kodėl kitose valstybėse narėse esantys ūkio subjektai nėra suinteresuoti sudaryti sutartis (dėl kurių pareiškėjas organizavo pirkimus skubos tvarka), pareiškėjas nenurodė.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. balandžio 23 d. sprendimu (t. VIII, b. l. 190-203) administracinės bylos dalį dėl reikalavimo panaikinti Ūkio ministerijos 2011 m. gruodžio 19 d. raštą. Nr. (19.2-52)-3-6784 „Dėl projekto Nr. VP3-3.4-ŪM-03-V-01-025“ nutraukė, kitą pareiškėjo skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą.

Pirmosios instancijos teismas, remdamasis bylos medžiaga, nustatė, jog pareiškėjas ir atsakovai Ūkio ministerija ir VšĮ Lietuvos verslo paramos agentūra 2009 m. balandžio 29 d. sudarė projekto „Poilsio ir reabilitacijos centro „Pušynas“ pastatų energetikos sistemų ir išorinių atitvarų rekonstrukcija“, projekto kodas Nr. VP3-3.4-ŪM-03-V-01-025, trišalę finansavimo ir administravimo sutartį Nr. S-VP3-3.4-ŪM-03-V-01-025, kuria buvo nustatyta šio projekto finansavimo tvarka bei sąlygos, su vėlesniais šios sutarties pakeitimais. Administruodamas šį projektą atsakovas VšĮ Lietuvos verslo paramos agentūra, nustatęs, kad pareiškėjas mokėjimo prašymuose (mokėjimo prašymai Nr. MP005, Nr. MP006, Nr. MP007, Nr. MP008, Nr. MP009, Nr. MP010) deklaravo netinkamas finansuoti išlaidas (dėl vejos atstatymo darbų, betoninių trinkelių grindinio įrengimo, antstato vandentiekio, antstato nuotekų šalinimo, antstato šildymo, antstato vidaus elektros, antstato vidaus lubų įrengimo darbų) ir pažeidė teisės aktų nuostatas, reglamentuojančias viešuosius pirkimus, ir vadovaudamasis Taisyklių 197.2 punktu, 2011 m. lapkričio 23 d. raštu Nr. R4-18352(13.1.5) pateikė siūlymą Ūkio ministerijai priimti sprendimą sumažinti projekto finansavimą 195 592,26 Lt ir pareikalauti grąžinti su pažeidimu susijusią sumokėtų lėšų dalį – 187 514,96 Lt. Atsakovas Ūkio ministerija, įvertinęs pateiktą VšĮ Lietuvos verslo paramos agentūros raštą, ginčijamais Ūkio ministro 2011 m. gruodžio 14 d. įsakymu Nr. 4-915 ir tos pačios dienos įsakymu Nr. 4-920 nustatė, kad pareiškėjas, įgyvendindamas nurodytą projektą, naudodamas skirtas projekto finansavimo lėšas ne su projekto įgyvendinimu susijusioms tinkamoms išlaidoms apmokėti, pažeidė Atitikties taisyklių 8.1 punktą, sutarties bendrųjų sąlygų 2.1.3 punktą, ir neskelbdamas apie vykdomą pirkimą, pažeisdamas vokų su pasiūlymais atplėšimo procedūras, pažeidė VPĮ 85 straipsnio 3 dalies, 92 straipsnio 1 dalies nuostatas, Atitikties taisyklių 8.7 punktą bei sutarties bendrųjų sąlygų 2.1.8 punktą, ir taip padarė pažeidimus, už kuriuos Ūkio ministerija pareikalavo pareiškėjo grąžinti išmokėtų lėšų dalį – 187 514,96 Lt ir atitinkamai pakeitė savo ankstesnius įsakymus.

Pirmosios instancijos teismas dėl pareiškėjo byloje pateikto reikalavimo panaikinti Ūkio ministerijos 2011 m. gruodžio 19 d. raštą Nr. (19.2-52)-3-6784 „Dėl projekto Nr. VP3-3.4-ŪM-03-V-01-025“ nurodė, jog iš šio rašto turinio matyti, kad jis nesukelia pareiškėjui teisinių pasekmių, jame pateikiama tik informacija apie priimtus įsakymus, taip pat kita bendro pobūdžio informacija. Teismas vertino, kad pareiškėjo skundžiamas Ūkio ministerijos 2011 m. gruodžio 19 d. raštas Nr. (19.2-52)-3-6784 „Dėl projekto Nr. VP3-3.4-ŪM-03-V-01-025“ yra informacinio pobūdžio dokumentas, dėl kurio administracinė byla negalėjo būti iškelta, nes teisminis nagrinėjimas dėl tokio dokumento yra teisiškai beprasmis, paneigiantis teismui priskirtą funkciją spręsti socialinius konfliktus. Remdamasis tuo teismas administracinę bylą dėl reikalavimo panaikinti Ūkio ministerijos 2011 m. gruodžio 19 d. raštą Nr. (19.2-52)-3-6784 „Dėl projekto Nr. VP3-3.4-ŪM-03-V-01-025“ nutraukė (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėse bylose Nr. A556-1616/2008, Nr. AS822-604/2009).

Pirmosios instancijos teismas dėl pareiškėjo reikalavimo panaikinti Ūkio ministro 2011 m. gruodžio 14 d. įsakymą Nr. 4-915, tos pačios dienos įsakymą Nr. 4-920 bei įpareigojimo atsakovus atlikti veiksmus, susijusius su pareiškėjo mokėjimo prašymais Nr. MP011, Nr. MP012 ir 2009 m. balandžio 29 d. sutarties Nr. S-VP3-3.4-ŪM-03-V-01-025 pakeitimu pažymėjo, jog Europos Komisija 2007 m. liepos 30 d. sprendimu Nr. K(2007)3738 patvirtino veiksmų programą „Sanglaudos skatinimas“ dėl Bendrijos paramos iš Europos regioninės plėtros fondo ir Sanglaudos fondo pagal konvergencijos tikslą Lietuvos Respublikoje 2007–2013 m. programavimo laikotarpiu, su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2009 m. liepos 31 d. Komisijos sprendimu Nr. K(2009)6206. Programos prioritetinės kryptys: vietinė ir urbanistinė plėtra, kultūros paveldo ir gamtos išsaugojimas bei pritaikymas turizmo plėtrai; viešųjų paslaugų kokybė ir prieinamumas: sveikatos, švietimo ir socialinė infrastruktūra; aplinka ir darnus vystymasis; techninė parama Sanglaudos skatinimo veiksmų programai įgyvendinti. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. liepos 23 d. nutarimu Nr. 787 patvirtinto Sanglaudos skatinimo veiksmų programos 3 prioriteto „Aplinka ir darnus vystymasis“ įgyvendinimo VP3-3.4-ŪM-03-V priemonę „Viešosios paskirties pastatų renovavimas nacionaliniu lygiu“. Nutarimo VII skirsnyje nurodoma, kad priemonė „Viešosios paskirties pastatų renovavimas nacionaliniu lygiu“ prisidės prie uždavinio – didinti energijos gamybos ir vartojimo efektyvumą ir atsinaujinančių energijos išteklių vartojimą – įgyvendinimo. Priemonės tikslas – mažinti pastatuose suvartojamos energijos sąnaudas. Remiamos veiklos: viešosios paskirties pastatų išorinių atitvarų remontas ir (arba) rekonstravimas, pastatų energetikos sistemų modernizavimas ir (arba) rekonstravimas – jų energetinių charakteristikų gerinimas.

Pareiškėjas, 2009 m. balandžio 29 d. pasirašydamas projekto administravimo ir finansavimo sutartį Nr. S-VP3-3.4-ŪM-03-V-01-025, sutarties bendrųjų sąlygų 2.1.3 punktu įsipareigojo naudoti skirtas projekto finansavimo lėšas tik su projekto įgyvendinimu susijusioms išlaidoms apmokėti ir tinkamai už jas atsiskaityti.

Teismas remdamasis bylos medžiaga nustatė, kad 2011 m. kovo 29 d. atlikus patikrą vietoje užfiksuota, jog vejos atnaujinimo darbai atlikti didesne apimtimi nei tinkamos finansuoti pagal finansavimo sutarties sąlygas išlaidos, taip pat užfiksuota, jog tam tikrose vietose, kur pagal anksčiau turėtą informaciją buvo manoma, kad bus atstatoma veja, yra atlikti betoninių trinkelių grindinio įrengimo darbai. Nurodė, jog pripažintos tinkamomis finansuoti tos išlaidos, kurios susijusios su rekonstruojamo objekto nuogrindos, bei vejos atnaujinimo darbais, po pastato fasadų šiltinimo su cokolio ir/arba pamatų šiltinimu, t. y. įvertinus pastato perimetrą ir plotį, susijusį su rekonstruojamo objekto nuogrindos, bei vejos atnaujinimo darbais, po pastato fasadų šiltinimo su cokolio ir/arba pamatų šiltinimu (1,50 m), įvertinta, kad tinkamomis gali būti pripažinti 366,03 kv. m vejos atstatymo darbų bei 248,66 kv. m betoninių trinkelių grindinio įrengimo darbų. Patikros vietoje metu pareiškėjas nurodė, kad antstate salė buvo be inžinerinių tinklų ir apdailos, antstato šiltinimas buvo atliktas iš išorės. Vidaus įrengimo darbų negalima finansuoti šios priemonės finansavimo lėšomis, todėl eksperto išvadoje nurodyti antstato vidaus įrengimo darbai (antstato vandentiekio, nuotekų šalinimo, šildymo, vidaus elektros, vidaus lubų įrengimo darbai) turėjo būti pripažinti netinkamais finansuoti darbais. Pažymėjo, jog dėl faktiškai atliktų darbų ir jų apimties tarp šalių ginčo nėra, tačiau pareiškėjas manė, kad atlikti darbai turėtų būti finansuojami iš projektui skirtų lėšų kaip susiję su vykdomu projektu.

Teismas šiuo aspektu pabrėžė, jog Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2008 m. birželio 25 d. įsakymu Nr. 4-265 patvirtinto Priemonės „Viešosios paskirties pastatų renovavimas nacionaliniu lygiu“ projektų finansavimo sąlygų aprašo (toliau – ir Priemonės „Viešosios paskirties pastatų renovavimas nacionaliniu lygiu“ projektų finansavimo sąlygų aprašas) 14.1–14.2 punktuose nustatytos šios tinkamos finansuoti išlaidos: pastatų išorinių atitvarų remonto ir /arba rekonstravimo darbai, tiesiogiai susiję su energijos taupymo priemonių įdiegimu, siekiant pagerinti jų šilumines charakteristikas. Atitvarų sąvoka suprantama taip, kaip yra apibrėžta statybos techninio reglamento STR 2.09.04:2008 „Pastato šildymo sistemos galia. Šilumos poreikis šildymui“ 5 punkte; pastatų energetikos sistemų remonto ir/arba rekonstravimo darbai, tiesiogiai susiję su energijos taupymo priemonių įdiegimu statinio inžinerinių sistemų dalyse, atskirtose nuo bendrųjų sistemų vartotojo atsakomybės ribas nustatančiomis priemonėmis. Pareiškėjo vykdyti vejos atstatymo darbai, betoninių trinkelių grindinio įrengimo (išskyrus tinkamą finansuoti išlaidų dalį, susijusią su rekonstruojamo objekto nuogrindos bei vejos atnaujinimo darbais, po pastato fasadų šiltinimo su cokolio ir/arba pamatų šiltinimu), antstato vandentiekio, antstato nuotekų šalinimo, antstato šildymo, antstato vidaus elektros, antstato vidaus lubų įrengimo darbai pagrįstai pripažinti netinkamais finansuoti priemonės lėšomis, nes pagal priemonę nepatenka tarp tinkamų finansuoti išlaidų, be to, jos nėra nurodytos Priemonės „Viešosios paskirties pastatų renovavimas nacionaliniu lygiu“ projektų finansavimo sąlygų aprašo 14.1–14.2 punktuose. Projektų atrankos būdus, kvietimų teikti paraiškas, projektų vertinimo ir atrankos, projektų tinkamoms išlaidoms finansuoti skiriamų Europos Sąjungos fondų ir/ar Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų dydžio nustatymo, išlaidų apmokėjimo, projektų administravimo ir skundų nagrinėjimo tvarką reglamentuoja Taisyklės su vėlesniais pakeitimais.

Teismas rėmėsi Taisyklių 191–198 punktais, Veiksmų programų administravimo ir finansavimo taisyklių 64–66 punktais, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. lapkričio 12 d. nutarimo Nr. 1225 „Dėl Veiksmų programų administravimo ir finansavimo taisyklių patvirtinimo“ 2.3.5, 4, 11, 12, 25–27 punktais ir nurodė, jog iš šiose normose įtvirtinto teisinio reguliavimo matyti, kad atsakovas, vadovaudamasis Veiksmų programų administravimo ir finansavimo taisyklių 63.2 punktu, pradėdamas įtariamo pažeidimo tyrimą turėjo teisę sustabdyti mokėjimo prašymo Nr. MP012 nagrinėjimą, be to, atsakovas teisingai pažymėjo, jog pareiškėjui visos prašytos išlaidos pagal mokėjimo prašymus Nr. MP005, Nr. MP006, Nr. MP008, Nr. MP009 buvo išmokėtos, o pagal mokėjimo prašymus Nr. MP007, Nr. MP010, Nr. MP011 išmokėtos išlaidos, kurios buvo pripažintos tinkamomis finansuoti, todėl nėra pagrindo teigti, jog atsakovas vilkino atlikti veiksmus, susijusius su pareiškėjo pateiktais mokėjimo prašymais.

Teismas pabrėžė, jog pareiškėjas skunde nepagrįstai teigia, kad buvo pažeisti įtariamo pažeidimo tyrimo terminai, nes 2011 m. rugpjūčio 12 d. pareiškėjo pateikto patikslinto pirkimų plano Nr. 2 tikrinimo procedūros metu nustatyti nauji įtarimai dėl galimai pažeistų viešuosius pirkimus reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų buvo prijungti prie jau pradėto tyrimo ir pagal Veiksmų programų administravimo ir finansavimo taisyklių 68 punktą atsakovas raštu kreipėsi į Viešųjų pirkimų tarnybą dėl išvados (pagal Metodinių rekomendacijų 10 p. pažeidimo tyrimo terminas buvo pratęstas iki trijų darbo dienų po Viešųjų pirkimų tarnybos išvados gavimo). Viešųjų pirkimų tarnybos 2011 m. lapkričio 5 d. rašte Nr. 4S-4112 „Dėl viešųjų pirkimų įvertinimo“ pateikta išvada VšĮ Lietuvos verslo paramos agentūroje gauta 2011 m. lapkričio 7 d., o pažeidimo tyrimo išvada surašyta 2011 m. lapkričio 9 d., siūlymas Ūkio ministerijai pateiktas 2011 m. lapkričio 23 d., t. y. nepažeidus teisės aktuose nustatytų terminų.

Pabrėžė, jog pareiškėjas pagal 2009 m. balandžio 29 d. sudarytos finansavimo ir administravimo sutarties Nr. S-VP3-3.4-ŪM-03-V-01-025 bendrųjų sąlygų 2.1.8 punktą, specialiųjų sąlygų 8.4 punktą įsipareigojo laikytis VPĮ nuostatų ir juo vadovautis, atsakyti už VPĮ nuostatų laikymąsi. Teismas nurodė, jog VšĮ Lietuvos verslo paramos agentūra pagrįstai vadovavosi Viešųjų pirkimų tarnybos 2011 m. lapkričio 5 d. raštu Nr. 4S-4112 „Dėl viešųjų pirkimų įvertinimo“, pagrįstai pagal tyrimo metu turimą medžiagą buvo nustatyta, jog viešojo pirkimo komisija 2009 m. spalio 20 ir 21 d. posėdžiuose nustatė laimėjusius pasiūlymus dėl atitinkamų pirkimų, tačiau sutartys su tiekėjais dėl šių paslaugų pirkimo buvo pasirašytos tik 2009 m. gruodžio 29 d.; pareiškėjas apie darbų pirkimą paskelbė 2009 m. lapkričio 13 d., o darbų pirkimo sutartį sudarė tik 2010 m. balandžio 14 d. Be to, pagal sutarties sąlygas yra numatyta galimybė pratęsti projekto įgyvendinimo laikotarpį, kurio bendras laikotarpis negali viršyti 36 mėnesių. Įvertinęs nurodytas faktines aplinkybes, teismas pareiškėjo argumentą dėl pirkimų vykdymo skubos tvarka laikė nepagrįstu.

Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog Gairėse nustatytos korekcijos sudaro galimybę įvertinti pažeistų Europos Sąjungos finansinės paramos naudojimo taisyklių svarbą ir nustatyto neatitikimo mastą. Gairių 21 punkto rekomenduojama pataisa – 25 procentai neteisėtai sudarytos sutarties sumos, kai sutartis sudaryta be tinkamo konkurso, dėl to pažeidžiamas skaidrumo principas. Gairių 3 pastabos b punkte nurodyta, jog, ar busimoji sutartis gali būti reikšminga kitose valstybėse narėse esantiems ūkio subjektams, sprendžia pačios perkančiosios organizacijos. Teismas sutiko su Ūkio ministerijos pateiktais argumentais, kad pareiškėjo sprendimas dėl sutarties reikšmingumo kitose valstybėse narėse turi būti pagrįstas konkrečių sutarties sudarymo aplinkybių vertinimu, tačiau tokio pagrindimo, kodėl kitose valstybėse narėse esantys ūkio subjektai nėra suinteresuoti sudaryti sutartis, pareiškėjas nepagrindė.

Pažymėjo, jog pareiškėjo reikalavimas įpareigoti pakeisti sutartį yra išvestinis iš kitų reikalavimų, todėl, netenkinus pagrindinių reikalavimų, atmetamas ir reikalavimas įpareigoti pakeisti sutartį. Be to, Taisyklių 170 punktas neįpareigoja Ūkio ministerijos priimti sprendimą dėl sutarties pakeitimo pareiškėjo nurodytomis sąlygomis.

Remdamasis tuo, kas nurodyta, teismas sprendė, jog Ūkio ministro 2011 m. gruodžio 14 d. įsakymai Nr. 4-915 ir Nr. 4-920 yra pagrįsti ir teisėti, todėl nėra pagrindo jų naikinti, taip pat nėra pagrindo įpareigoti atsakovus atlikti pareiškėjo prašomus veiksmus.

III. Pareiškėjas viešoji įstaiga Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Poilsio ir reabilitacijos centras „Pušynas“ apeliaciniu skundu (t. IX, b. l. 1-6) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. balandžio 23 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti.

Apeliaciniame skunde nurodomi argumentai, pateikti pareiškėjo skunde pirmosios instancijos teismui. Papildomai pažymima, jog Ūkio ministerija 2011 m. gruodžio 19 d. raštu Nr. (19.2-52)-3-6784 įformino sprendimą dėl pareiškėjo 2011 m. gruodžio 1 d. prašyme pareikšto reikalavimo dėl sutarties pakeitimo, kurį prašė priimti Taisyklių 170.l, 170.5, 170.6 punktų, finansavimo ir administravimo 2009 m. balandžio 29 d. sutarties Nr. S-VP3-3.4-ŪM-03-V-01-025 bendrųjų sąlygų 10.4.l, 10.4.5, 10.4.6 punktų pagrindu. Pareiškėjas pateikė prašymą keisti sutartį, todėl Ūkio ministerija inicijavo administracinę procedūrą ir priėmė 2011 m. gruodžio 19 d. sprendimą Nr. (19.2-52)-3-6784 dėl pareikšto prašymo, kuriuo pareiškėjo 2011 m. gruodžio 1 d. prašymą atmetė ir nurodė, kad dėl 2011 m. gruodžio 1 d. prašymo savo poziciją pareiškė 2010 m. spalio 20 d., 2010 m. gruodžio 8 d., 2011 m. vasario 22 d., 2011 m. liepos 11 d. raštuose ir juose išdėstytos pozicijos nekeičia. Pabrėžia, jog šį raštą pareiškėjas skundė tuo pagrindu, kad jis yra nemotyvuotas, institucijos teiginys, kad ji savo suformuotos pozicijos nekeičia ir tą poziciją taiko bet kokiems atvejams, negali būti laikytinas 2011 m. gruodžio 19 d. atsakovo sprendimo dėl pareiškėjo 2011 m. gruodžio 1 d. prašymo atmetimo pagrindimu.

Pareiškėjas dėl Ūkio ministro 2011 m. gruodžio 14 d. įsakymo Nr. 4-915, 2011 m. gruodžio 14 d. įsakymo Nr. 4-920 pažymėjo, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino 2011 m. kovo 29 d. patikros vietoje aktą, todėl darė nepagrįstą išvadą apie atliktų darbų netinkamumą finansuoti priemonės lėšomis. Pareiškėjas remiasi 2011 m. kovo 29 d. patikros vietoje akto I dalies 4 punktu ir pažymi, jog patikros metu buvo pasisakyta apie apdailos ir inžinerinių tinklų nebuvimą ta prasme, kad inžineriniai tinklai neveikė, o apdaila buvo susidėvėjusi, todėl ir buvo įsakyta, kad inžinerinių tinklų ir apdailos nėra. Tačiau teismas nesigilino į faktinį inžinerinių tinklų ir apdailos buvimą ir neįvertino antstato fotonuotraukos, iš kurios matyti, kad antstate buvo apdaila, elektros instaliacija, apšvietimas, po medinėmis apdailomis šildymas, o iš išorės šiltinimo nebuvo. Iš minėtos fotonuotraukos yra matyti viesulo nusiaubtas antstatas, išdužę langai. Tai, kad antstatas buvo šildomas galima daryti išvadą ir iš to, kad jis buvo su langais, anksčiau buvo eksploatuojamas ir nebuvo izoliuotas nuo pastato kokia nors šilumine izoliacija. Vykdant minėto antstato rekonstrukciją ir buvo renovuota visa energetinė sistema, kad pastatas nepatirtų šilumos ir energijos nuostolių per antstatą. Visi antstato rekonstrukcijos darbai buvo numatyti projekte. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad nėra ginčo dėl darbų kiekio, o tai reiškia, kad visi projektiniai pastato modernizavimo darbai buvo atlikti. Iš 2011 m. kovo 29 d. patikros akte II dalies 4 punkto 4.3 papunktyje nurodytos patikros išvados galima teigti, kad projekte numatyti statybos darbai atliekami pagal patvirtintą techninį projektą. Remdamasis tuo pareiškėjas mano, jog visi antstato darbai yra pripažintini tinkamais finansuoti priemonės lėšomis.

Pareiškėjas dėl vejos ir betoninių trinkelių dangos atstatymo darbų apimties fakto pabrėžia, jog Priemonės „Viešosios paskirties pastatų renovavimas nacionaliniu lygiu” projektų finansavimo sąlygų apraše, kitame teisės akte tokia apimtis nėra numatyta ir tiksliai reglamentuota, t. y. fakto klausimas. Pažymi, jog atsakovai nepatikrino ir nenustatė faktiškai renovacijos procese dėl statybos procesų sugadintų trinkelių ir vejos plotų kiekio ir neužfiksavo patikros aktu, t. y. kiekio faktas nebuvo nustatytas, tačiau pirmosios instancijos teismas į tai neatsižvelgė. Teismas neatsižvelgė į tai, kad 2011 m. kovo 29 d. Palangoje buvo itin gausu sniego ir nebuvo įmanoma ką nors nustatyti. Tokie pareiškėjo paaiškinimai sutampa su patikros aktu (2011 m. kovo 29 d. patikros akto II dalies 4 punkto 5.1. papunktyje skiltyje „Komentarai” nurodyta pastaba). Pažymi, jog nurodyti faktai liudija, kad 2011 m. kovo 29 d. patikros vietoje aktu nebuvo nustatytas sugadintos vejos ir trinkelių dangos faktas, todėl teismas neteisingai rėmėsi šiuo įrodymu, konstatuodamas, kad vejos ir betoninių trinkelių atstatymo darbų, kurie buvo galutinai užbaigti po 2011 m. kovo 29 d., kai nutirpo sniegas ir darbus atlikti leido meteorologinės sąlygos, dalis netinkama finansuoti. Pabrėžia, jog nenuvykus į vietą ir neužfiksavus dėl statybos procesų sugadintos vejos ir trinkelių dangos plotų negalima buvo priimti objektyvaus sprendimo apie išlaidų nepriskyrimą finansavimui.

Mano, jog, jeigu atsakovai pripažino, kad statybiniai darbai atlikti pagal techninį projektą, jie negali inicijuoti ginčo dėl to, kokį kiekį vejos ir trinkelių dangos statybos proceso metu pagal projektą reikėjo atstatyti, nes dėl pagal projektą atliktų darbų kiekio ir apimties ginčo nėra. Teismas konstatavo, kad atsakovai sutiko su darbų kiekiais, todėl vejos ir trinkelių dangos atstatymo išlaidos, kurios buvo patirtos pagal projektą, dėl kurių yra pasirašyti atliktų darbų aktai, yra priskirtinos tinkamomis finansuoti išlaidomis.

Pareiškėjas pažymi, jog pirmosios instancijos teismas neįvertino to, kad šiuo atveju buvo daromi mažos vertės minėtų paslaugų pirkimai. Remiasi VPĮ 2 straipsnio 15 dalimi, 92 straipsnio 3 dalies 4 punktu ir nurodo, jog statinio projekto vykdymo priežiūros paslaugos ir statybos techninės priežiūros paslaugos buvo pagrįstai perkamos neskelbiant apie pirkimą, nes jų bendra vertė neviršijo 100 000 Lt (mažos vertės pirkimai). Teismas neįvertino į bylą pateiktų tiekėjų pasiūlymų, kuriuose nurodyta, kad pasiūlymai nebūtų atplėšti iki 2009 m. spalio 13 d., t. y. kad pirkimas dėl šių paslaugų pirkimo buvo įvykdytas 2009 m. spalio 13 d., nepažeidžiant nei tiekėjų teisių, nei teisės aktų reikalavimų. Nurodo, jog projektavimo darbų pirkimą buvo galima vykdyti apklausos būtu, t. y. neskelbiant apie tokį pirkimą bendra tvarka, nes darbų vertė neviršijo 500 000 Lt. Pabrėžia, jog dėl pagrindinio pirkimo ginčo nėra, o 25 procentų finansinė korekcija buvo taikyta ne dėl šio pirkimo, o dėl to, kad nebuvo bendra tvarka paskelbti mažos vertės pirkimai. Pareiškėjo nuomone, neskelbti apie mažos vertės pirkimus leido VPĮ 2 straipsnio l5 dalis, 92 straipsnio 3 dalies 4 punktas.

Pabrėžia, jog apie mažos vertės pirkimus bendra tvarka skelbti nereikėjo, todėl 25 procentų finansinė korekcija tuo pagrindu, kad apie minėtus pirkimus bendra tvarka nebuvo paskelbta, buvo pritaikyta nepagrįstai. Pareiškėjo vertinimu, šiuo atveju turėjo būti taikomas Gairių 21 punktas ir atsakovai turėjo įrodyti, kad statinio projekto vykdymo priežiūros paslaugos ir statybos techninės priežiūros paslaugos pirkimas yra itin didelės ekonominės svarbos ir kad tokiu pirkimu galėjo būti suinteresuoti Europos kitų šalių paslaugų tiekėjai. Pažymi, jog teismas nėra saistomas Viešųjų pirkimų tarnybos raštų, nes teismas taiko įstatymus ir teismas įvertina ginčo aplinkybes.

Pareiškėjas dėl pažeidimo tyrimo terminų nurodo, jog, jeigu įtarimas dėl 2009 metų pirkimų kilo tik 2011 m. kovo 29 d., tai tyrimas dėl įtarimo turėjo būti baigtas vėliausiai (jei buvo kreiptasi į kitas institucijas dėl išvados) 2011 m. birželio 13 d. Taigi tyrimas, jei nebuvo atliktas per teisės aktų nustatytus terminus, turėjo būti baigtas arba nutrauktas ir negalėjo būti Taisyklių 198 punkto pagrindu priimtas sprendimas (Metodinių pažeidimų tyrimo ir nustatymo rekomendacijų 4 p.). Pažymi, jog pagal 2011 m. kovo 29 d. įtarimą tyrimas turėjo jau būti užbaigtas dar 2011 m. birželio 13 d. ir prie šio tyrimo negalėjo būti prijungtas 2011 m. rugpjūčio 2 d. kilęs dar vienas įtarimas dėl viešųjų pirkimų teisės aktų galimo pažeidimo, jis galėjo būti atliekamas atskirai. Pabrėžia, jog sprendžiant ginčą yra būtina vadovautis teisingumo ir teisinių santykių stabilumo principais bei konstatuoti, kad nepagrįstu ir pernelyg ilgu tyrimu buvo iš esmės trukdoma perkančiai organizacijai sklandžiai vykdyti veiklą, taip yra pažeidžiami pareiškėjo ir tiekėjų, kuriems yra sumokėta už atliktus darbus, teisėti lūkesčiai bei interesai.

Pareiškėjas pažymi, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad mokėjimo prašymo Nr. MP012 apmokėjimas pagrįstai buvo sustabdytas dėl vykdomo tyrimo. Pabrėžia, jog tyrimas baigtas VšĮ Lietuvos verslo paramos agentūrai surašius 2011 m. lapkričio 23 d. siūlymą, o mokėjimo prašymas Nr. MP012 neapmokėtas iki dabar, kai tai turėjo būti padaryta per 30 dienų nuo jo gavimo (Taisyklių 127 p., finansavimo ir administravimo 2009 m. balandžio 29 d. sutarties Nr. S-VP3-3.4-ŪM-03-Z-Oi-025 4.11 p.).

Pabrėžia, jog pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl Taisyklių 198 punkto 3 dalies taikymo. Pareiškėjo nuomone, mokėjimo prašymas Nr. MP012 privalėjo būti įvykdytas iki skundžiamų Ūkio ministro 2011 m. gruodžio 14 d. įsakymų priėmimo, o priimant minėtus įsakymus, kol galutinai nėra išspręstas ginčas dėl išlaidų tinkamumo, turėjo būti taikomas ne Taisyklių 198 punkto 2 dalis, o Taisyklių 198 punkto 3 dalis, numatanti, kad nepripažinta sumokėtų lėšų dalis turi būti išskaičiuojama iš projekto vykdytojo pateikiamų mokėjimo prašymų. Tik galutinai išsprendus ginčus dėl išlaidų tinkamumo būtų galima spręsti, ar pareiškėjui reikia ką nors grąžinti, ar jam papildomai turėtų būti kompensuotos išlaidos pagal visiškai neapmokėtus mokėjimo prašymus. Ginčijamų įsakymų priėmimo metu buvo neišspręstas 244 891,46 Lt mokėjimo prašymas Nr. MP012, kurio sumos pakanka ginčo 187 514,96Lt išlaidų išskaičiavimui, todėl ginčijamas Ūkio ministro 2011 m. gruodžio 14 d. įsakymas Nr. 4-915 prieštarauja Taisyklių 198 punkto 3 daliai.

Pareiškėjas pažymi, jog reikalavimas dėl sutarties pakeitimo nėra išvestinis, o yra atskiras ir savarankiškas, nesusijęs su kitais byloje pareikštais reikalavimais. Šis reikalavimas yra susijęs išimtinai su Taisyklių 170 punktu ir finansavimo ir administravimo 2009 m. balandžio 29 d. sutarties Nr. S-VP3-.4-ŪM-03-V-01-025 bendrųjų sąlygų 10.4 punkto vykdymu. Mano, jog pirmosios instancijos teismas šį reikalavimą išnagrinėjo netinkamai. Nurodo, jog teismas pažeidė Taisyklių 170 punktą, konstatuodamas, kad šioje teisės normoje nėra nustatyta Ūkio ministerijai pareiga priimti sprendimą dėl sutarties pakeitimo. Mano, jog teismas negalėjo pasisakyti, kad ši teisės norma nustato tik teisę, o ne pareigą. Sprendimą dėl sutarties pakeitimo pagal kompetenciją turi priimti Ūkio ministerija (Taisyklių 174 p.).

Pabrėžia, jog UAB „Verslo projektavimo centras” 2011 m. sausio 7 d. raštu pateikė rekomendaciją, kad siekiant pasiekti projekte numatytų rezultatų yra būtina įvertinti kompleksinę pastatų renovacijos galimybę, nes dalis komplekso nerenovuotų patalpų, kurios yra tiesiogiai sujungtos su renovuotą dalimi, sudaro net 23 procentų, dėl ko šilumos nuostoliai per nerenovuotas patalpas neleis pasiekti energijos vartojimo audite nustatytų energetinių rodiklių, t. y. renovavus pilnai visą reabilitacijos kompleksą, projektas galėtų duoti daugiau socialinės ir ekonominės naudos, geriau prisidėtų siekiant veiksmų programos tikslų. Remiasi pareiškėjo 2011 m. gruodžio 1 d. raštu ir pažymi, jog lėšos pastatų komplekso renovacijai jau skirtos, pareiškėjas papildomo finansavimo neprašo, todėl nesuprantamas atsisakymas keisti sutartį paskirto finansavimo apimtyje. Mano, jog Ūkio ministerijos 2011 m. gruodžio 19 d. atsisakymas keisti finansavimo ir administravimo 2009 m. balandžio 29 d. sutartį Nr. S-VP3-3.4-ŪM-03-V-01-025 skirto finansavimo apimtimi, sudarant papildomą susitarimą dėl sutarties pakeitimo dalyje dėl visiško pastatų komplekso (ūkio dalies, gydyklų) renovavimo, kai yra įrodymų, jog keičiasi projekto veiklos ir/ar techniniai sprendimai, turintys esminę įtaką projekto apimčiai, tikslams ir uždaviniams, yra laikytinas nepagrįstu, prieštaraujančiu Taisyklių 170, 174 punktams.

Atsakovas viešoji įstaiga Lietuvos verslo paramos agentūra atsiliepimu į pareiškėjo apeliacinį skundą (t. IX, b. l. 13-17) prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. balandžio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą, apeliacinį skundą atmesti.

Atsakovas pažymi, jog palaiko argumentus, nurodytus atsiliepime į pareiškėjo skundą. Papildomai dėl pastato rekonstrukcijos pažymi, jog netinkamais finansuoti pripažinti darbai nebuvo numatyti atsakovo pateiktame techniniame projekte. Kartu su 2010 m. rugsėjo 21 d. gautu pareiškėjo raštu atsakovui buvo pateiktas 2010 m. rugpjūčio 3 d. papildomų darbų aktas Nr. 01, kurio 12 punkte nurodyta, kad antstatui nebuvo numatytas vidaus vandentiekis, kanalizacija, šildymas ir elektra, todėl rangovas paskaičiavo, kokius papildomus darbus, nenumatytus rangos sutartyje reikia atlikti, norint antstate įrengti klozetus, praustuvus, dusinės. Tai įrodo, kad nei techniniame projekte, nei rangos sutartyje nebuvo numatyti šie darbai, nebuvo numatyta jų finansuoti pagal projekto finansavimo ir administravimo sutartį. Pabrėžia, jog šlaitinio stogo įrengimas virš sutapdinto stogo yra nesusijęs su lubų rekonstrukcija, nes įrengiant šlaitinį stogą virš sutapdinto, patalpų lubos nėra pažeidžiamos. Be to, papildomų darbų akto Nr. 1 15 punkte rangovas nurodė kitą antstato lubų remonto priežastį: „antstato lubos yra labai nelygios, įlinkis siekia iki 10 cm, todėl reikalinga luboms 88 m2 įrengti karkasą, aptaisyti GKP, išglaistyti ir nudažyti”.

Atsakovas pabrėžia, jog tai, kad žolė dar nebuvo sudygusi, leido tiksliau įvertinti, kokie darbai gali būti pripažinti tiesiogiai susijusiais su cokolio ir/arba pamatų šiltinimu bei nuogrindos įrengimu. Pareiškėjo teiginiai, kad 2011 m. kovo 29 d. vykusios patikros metu buvo itin gausu sniego ir nebuvo įmanoma ką nors nustatyti, prieštarauja byloje esantiems faktiniams įrodymams – patikros vietoje metu atliktoms fotonuotraukoms. Nurodo, jog atsakovas pagal priskirtą kompetenciją tikrina, ar atlikti darbai, kuriuos numatoma finansuoti, o ne ar apskritai darbai vykdomi pagal techninį projektą, todėl patikra vietoje buvo atliekama tik projekto finansavimo ir administravimo sutarties ribose.

Atsakovas remiasi pirkimo metu galiojusių VPĮ 2 straipsnio 27, 28 dalimis ir nurodo, jog VPĮ 1 priedėlyje yra pateiktas 2 straipsnio 27 dalyje nurodytų EVRK veiklų rūšių sąrašas. VPĮ darbai suprantami tik kaip statybos darbai. Dėl techninio projekto parengimo pareiškėjas 2009 m. gegužės 5 d. pasirašė paslaugų teikimo sutartį Nr. 090505. Be to, pagal VPĮ 2 priedėlį visos paslaugos, kurių kodai pagal Bendrąjį viešųjų pirkimų žodyną yra nuo 71000000-8 iki 71900000-7 (išskyrus 71550000-8) ir 79994000-8, yra priskiriamos 2 priedėlio 12 kategorijai. Remiasi VPĮ 9 straipsnio 4 dalimi, 12 punktu ir pažymi, jog trys paslaugos: statinio projekto vykdymo priežiūros, statybos techninės priežiūros, bei techninio projekto parengimo, patenka į VPĮ 2 priedėlio 12 kategoriją. Sutarčių dėl šių paslaugų teikimo sudarymu gali būti suinteresuotas tas pats tiekėjas, visos trys sutartys buvo sudarytos 2009 metais, todėl, vadovaujantis VPĮ 9 straipsnio 6 dalimi bei Numatomo viešojo pirkimo vertės skaičiavimo metodikos 10 punktu, pareiškėjas, nustatydamas pirkimo vertę ir pasirinkdamas pirkimo būdą, pagal VPĮ privalėjo susumuoti visų šių trijų sutarčių numatomas vertes. Šių sutarčių bendra vertė yra 122 569,59 Lt be PVM, tokie pirkimai negali būti laikomi mažos vertės pirkimais, todėl turėjo būti atliekami apie juos paskelbiant VPĮ nustatyta tvarka. VPĮ imperatyviai numato, kad apie paslaugų pirkimus, kurių vertė yra didesnė nei 100 000 Lt, privalo būti skelbiama, todėl pareiškėjo argumentai, kad privalomumą skelbti reikia papildomai įrodinėti ekonominės svarbos bei suinteresuotumo pagrindu nėra pagrįsti. Pareiškėjas neįrodė, kad vykdant statinio projekto vykdymo priežiūros bei statybos techninės priežiūros paslaugų pirkimus egzistavo įvykiai ar aplinkybės, kurių negalėjo iš anksto numatyti ir dėl to būtina skubiai įsigyti reikalingų prekių, paslaugų ar darbų.

Atsakovas remiasi VPĮ 92 straipsnio 3 dalies 3 punktu ir pažymi, jog Valstybės projektų, finansuojamų pagal 2007–2013 m. Sanglaudos skatinimo veiksmų programos 3 prioriteto „Aplinka ir darnus vystymasis“ VP3-3.4-ŪM-03-V priemonę „Viešosios paskirties pastatų renovavimas nacionaliniu lygiu“, sąrašas Nr. 1, į kurį buvo įrašytas pareiškėjo projektas „Poilsio ir reabilitacijos centro „Pušynas“ pastatų energetikos sistemų ir išorinių atitvarų rekonstrukcija“, buvo patvirtintas Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2008 m. liepos 18 d. įsakymu Nr. 4-328, kuriame buvo numatyta projekto veiklų pradžia 2009 m. birželio 1 d., projekto veiklų įgyvendinimo trukmė – 12 mėnesių. Tačiau techninio projekto rengimo paslaugų sutartį pareiškėjas pasirašė tik 2009 m. gegužės 5 d., t. y. praėjus beveik dešimt mėnesių nuo projekto įtraukimo į sąrašus. Projekto statinio projekto vykdymo priežiūros sutartis Nr. S-48/09 bei techninės priežiūros vykdymo sutartis Nr. S-49/09 buvo pasirašytos 2009 m. gruodžio 29 d., praėjus dviem mėnesiam po laimėtojų nustatymo (atitinkamai 2009 m. spalio 21 ir 2009 m. spalio 20 d.), o sutartis dėl rangos darbų, kurių projekto vykdymo bei techninei priežiūrai atlikti sudarytos minėtos dvi sutartys, sudaryta tik 2010 m. balandžio 14 d. Remdamasis tuo, atsakovas mano, jog Gairių 21 punkte numatyta finansinė pataisa taikyta pagrįstai.

Atsakovo nuomone, pareiškėjo argumentai dėl mokėjimo prašymo Nr. MP012 neapmokėjimo yra nepagrįsti. Vadovaujasi Veiksmų programų administravimo ir finansavimo taisyklių 63.2 punktu ir nurodo, jog tyrimo laikotarpiui atsakovas sustabdė mokėjimo prašymo Nr. MP012 nagrinėjimą. Minėtame punkte numatoma, kad išmokėti visas arba išmokėti su įtariamu pažeidimu nesusijusią lėšų dalį galima pagal pateiktą ne galutinį mokėjimo prašymą, o mokėjimo prašymas Nr. MP012 yra galutinis mokėjimo prašymas, todėl atsakovas negalėjo Ūkio ministerijai teikti Taisyklių 198 punkto 3 dalyje numatyto siūlymo išskaičiuoti netinkamas finansuoti išlaidas iš pateikto galutinio mokėjimo prašymo. Be to, pareiškėjas 2.012 m. gegužės 7 d. pateikė patikslintą galutinį mokėjimo prašymą Nr. MP012, kuriame bendra prašomų pripažinti tinkamų finansuoti išlaidų suma yra 127 556,73 Lt (mažesnė už grąžintinų išmokėtų lėšų dalį – 187 514,96 Lt). Remiasi Metodinių pažeidimų tyrimo ir nustatymo rekomendacijų 31 punktu ir pabrėžia, jog, kol pareiškėjas negrąžino jam išmokėtų, bet vėliau pripažintų netinkamomis finansuoti, finansavimo lėšų pažeidimo tyrimas nėra baigtas.

Atsakovas dėl projekto finansavimo ir administravimo sutarties pakeitimo pažymi, jog nurodytos sutarties keitimą reglamentuoja projekto finansavimo ir administravimo sutarties bendrųjų sąlygų 10 punktas. Taisyklių 170 punktas, projektų administravimo ir finansavimo sutarties bendrųjų sąlygų 10.4 punktas numato atvejus, kuriems esant sutartis gali būti keičiama visoms sutarties šalims pasirašant papildomą susitarimą dėl sutarties pakeitimo. Projekto finansavimo ir administravimo sutarties bendrųjų sąlygų 10.5–10.12 punktai nustato tvarką, kaip turi būti atliekami sutarčių pakeitimai, atsiradus 10.4 punkte numatytoms aplinkybėms. Projekto finansavimo ir administravimo sutartis, Taisyklės nenumato galimybės, pareigos keisti sutartį vienašaliu projekto vykdytojo sprendimu, todėl pareiškėjo argumentai, kad Ūkio ministerija privalo pakeisti projekto finansavimo ir administravimo sutartį, nes jis atliko daugiau ir/ar kitokių darbų nei buvo numatyta finansuoti pagal sutartį, yra nepagrįsti.

Atsakovas Lietuvos Respublikos ūkio ministerija atsiliepimu į pareiškėjo apeliacinį skundą (t. IX, b. l. 18-21) prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodomi argumentai, pateikti atsiliepime į pareiškėjo skundą. Papildomai pažymima, jog Ūkio ministerijos 2011 m. gruodžio 19 d. raštas Nr. (19.2-52)-3-6784 nėra individualus administracinis aktas, o tik informacinio pobūdžio raštas, todėl pagrįstai administracinė byla dėl reikalavimo jį panaikinti buvo nutraukta. Pažymi, jog pareiškėjas, manantis, jog Ūkio ministerijos pozicijos pateikimas dėl pareiškėjo prašymo pakeisti sutartį yra sprendimas, turėjo skųsti Ūkio ministerijos 2010 m. spalio 20 d. raštą Nr. (19.2-52)-3-5952 arba vėlesnius raštus.

Nurodo, jog pareiškėjas apeliaciniame skunde nepagrindžia aplinkybės, kad projekto patikros vietoje metu VšĮ Lietuvos verslo paramos agentūros darbuotojai nustatydami faktines aplinkybes pažeidė kokias nors teisės aktų nuostatas. Nepagrįsti yra pareiškėjo argumentai, kad faktas, jog projekte numatyti statybos darbai atliekami pagal patvirtintą techninį projektą, reiškia, kad visi techniniame projekte numatyti darbai gali būti finansuojami priemonės lėšomis, nes pareiškėjui niekas nedraudžia techniniame projekte numatyti kitus būtinus atlikti darbus nefinansuotinus priemonės lėšomis, tačiau, vadovaujantis sutarties 2.1.4 punktu, pareiškėjas įsipareigojo užtikrinti visų kitų projektui įgyvendinti reikalingų išlaidų (tarp jų ir netinkamų) apmokėjimą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Pareiškėjo apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Byloje ginčas kyla dėl atsakovų priimtų aktų, susijusių su pareiškėjo ir atsakovų sudarytos 2009 m. balandžio 29 d. trišalės finansavimo ir administravimo sutarties, teisėtumo ir pagrįstumo, taip pat atsakovo Ūkio ministerijos pareigos pakeisti pirmiau minėtą sutartį sudarant papildomą susitarimą.

Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes ir joms taikytiną teisinį reguliavimą, pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą. Teismas konstatavo, kad atsakovų veiksmai yra teisėti ir pagrįsti, taip pat nusprendė, kad nėra pagrindo įpareigoti Ūkio ministeriją sudaryti su pareiškėju papildomą susitarimą.

Teisėjų kolegija su tokiu pirmosios instancijos teismo vertinimu sutinka iš dalies.

Dėl pareiškėjo nurodomų tyrimo procedūrinių pažeidimų

Pareiškėjas apeliaciniame skunde, be kita ko, nurodo, kad atliekant tyrimą dėl įtariamų pažeidimų ir priimant ginčijamus sprendimus bei tarpinius aktus buvo pažeisti teisės aktuose nustatyti pažeidimų tyrimo terminai. Pareiškėjo teigimu, tyrimas dėl pažeidimo turėjo būti baigtas vėliausiai 2011 m. birželio 13 d.

Teisėjų kolegija tokiam pareiškėjo vertinimui nepritaria. Šiuo aspektu visų pirma pažymėtina, kad nors pareiškėjas apeliaciniame skunde iškėlė klausimą, ar dėl 2009 metais vykusių viešųjų pirkimų tyrimas galėjo būti pradėtas 2011 metais, jis nepateikė teisinių argumentų, kurie paneigtų tokio tyrimo galimybę. Pažymėtina, kad byloje taikytinas teisinis reguliavimas neįtvirtina konkretaus laikotarpio ar termino, per kurį nuo įtariamo pažeidimo padarymo gali būti pradėtas tyrimas.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Taisyklių 191 punkte nurodyta, kad jeigu projekto vykdytojas, įgyvendindamas projektą, nesilaiko projekto finansavimo ir administravimo sutarties sąlygų, įgyvendinančioji institucija turi teisę inicijuoti, o ministerija ir (ar) kita valstybės institucija turi teisę vienašaliu sprendimu sumažinti, sustabdyti arba nutraukti projekto finansavimą ir (ar) nutraukti projekto finansavimo ir administravimo sutartį, ir (ar) pareikalauti grąžinti sumokėtas lėšas ar jų dalį (teisę pareikalauti grąžinti sumokėtas lėšas ar jų dalį turi įgyvendinančioji institucija, jeigu jos vadovas yra asignavimų valdytojas);

Taisyklių 192 punkte numatyta, jog jeigu įtariama, kad projekto vykdytojas, įgyvendindamas projektą, nesilaikydamas projekto finansavimo ir administravimo sutarties sąlygų, taip pat pažeidė Lietuvos Respublikos ir (ar) ES teisės aktus ir dėl to atsirado ar galėjo atsirasti Lietuvos Respublikos valstybės ir (ar) ES biudžeto nuostolių, patyrus nepagrįstų išlaidų, šiose Taisyklėse nustatyta tvarka atliekamas įtariamo pažeidimo tyrimas ir nustatomas arba nenustatomas pažeidimas; Taisyklių 193 punkte nurodyta, kad pažeidimus įtarti gali kiekvienas ES struktūrinę paramą administruojančios institucijos darbuotojas, vykdydamas projektų administravimo ir finansavimo sutarčių priežiūros, kontrolės arba audito veiklas;

Taisyklių 194 punkte nurodyta, kad ministerija ir (ar) kita valstybės institucija, vadovaujančioji ir tvirtinančioji institucijos, įtarusios pažeidimą ir (ar) gavusios informacijos apie įtariamus pažeidimus iš Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės, Europos Komisijos, Europos audito rūmų, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos ir trečiųjų šalių, šią informaciją persiunčia įgyvendinančiajai institucijai, o Taisyklių 195 punkte nurodyta, kad įtariamus pažeidimus tiria ir nustato įgyvendinančioji institucija, vadovaudamasi Veiksmų programų administravimo ir finansavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės, nuostatomis.

Iš minėtų teisės nuostatų matyti, kad tyrimą galima pradėti gavus tam tikros informacijos apie finansavimo ir administravimo sutarties pažeidimus. Teisėjų kolegijos nuomone, byloje vertinamu atveju nėra pagrindo teigti, kad 2011 m. pradėjus tyrimą buvo pažeisti teisės aktų reikalavimai, juo labiau, kad pareiškėjo ir atsakovo teisiniai santykiai 2009 m. balandžio 29 d. finansavimo ir administravimo sutarties pagrindu nebuvo pasibaigę.

Nors pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, kad pažeidimų tyrimo terminas skaičiuotinas nuo 2011 m. kovo 29 d. ir baigėsi 2011 m. birželio 6 d., toks argumentas atmestinas. Šiuo aspektu pažymėtina, kad Veiksmų programų administravimo ir finansavimo taisyklių 64 punkte nurodyta, jog įgyvendinančioji institucija pažeidimo tyrimą turi atlikti ir nustatyti pažeidimą (ar pripažinti, kad jo nėra) ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo pažeidimo įtarimo ir (ar) informacijos apie įtariamą pažeidimą gavimo dienos. Tais atvejais, kai dėl įtariamo pažeidimo reikia kompetentingos institucijos išvados arba papildomos informacijos iš projekto vykdytojo ir (ar) kitų institucijų ar įstaigų, pažeidimo tyrimo terminas gali būti pratęstas, bet ne ilgiau kaip iki 60 darbo dienų įgyvendinančiosios institucijos vadovo ar jo įgalioto asmens sprendimu, kuriame taip pat turi būti nurodytos priežastys, dėl kurių pratęsiamas pažeidimo tyrimas. Taigi iš minėtos nuostatos matyti, kad pažeidimo tyrimo termino pradžia skaičiuojama nuo pažeidimo įtarimo momento.

Veiksmų programų administravimo ir finansavimo taisyklių 63 punkte nurodyta, jog įgyvendinančioji institucija, įtarusi pažeidimą ir (ar) gavusi informacijos apie įtariamą pažeidimą iš koordinuojančiosios, vadovaujančiosios, tvirtinančiosios, mokėjimus atliekančiosios, audito institucijų, ministerijos ir (ar) kitos valstybės institucijos: 63.1. šią informaciją ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo jos gavimo įgyvendinančiojoje institucijoje dienos, vadovaudamasi Metodinėmis pažeidimų tyrimo ir nustatymo rekomendacijomis, kurios tvirtinamos finansų ministro įsakymu, registruoja įtariamų pažeidimų registravimo žurnale pagal Finansų ministerijos patvirtintą įtariamų pažeidimų registravimo žurnalo pavyzdinę formą; 63.2.

įvertina įtariamo pažeidimo pobūdį ir sprendžia, ar reikia stabdyti projekto vykdytojo pateiktų mokėjimo prašymų nagrinėjimą ir (ar) siūlyti ministerijai ir (ar) kitai valstybės institucijai išmokėti arba išmokėti su įtariamu pažeidimu nesusijusią lėšų dalį (išskyrus galutinį mokėjimo prašymą), jeigu įtariamas pažeidimas susijęs su projekto išlaidomis, kurioms apmokėti projekto vykdytojas yra pateikęs mokėjimo prašymus įgyvendinančiajai institucijai, ir (arba) pagal kompetenciją siūlo ministerijai ir (ar) kitai valstybės institucijai imtis veiksmų dėl paramos lėšų išmokėjimo sustabdymo SFMIS arba, jeigu yra įgaliota ministerijos ir (ar) kitos valstybės institucijos, imasi veiksmų dėl paramos lėšų išmokėjimo sustabdymo SFMIS, kol bus užbaigtas pažeidimo tyrimas; 63.3. ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo pažeidimo įtarimo ir (ar) informacijos apie įtariamą pažeidimą gavimo dienos, vadovaudamasi Metodinėmis pažeidimų tyrimo ir nustatymo rekomendacijomis, kurios tvirtinamos finansų ministro įsakymu, atlieka papildomą projekto vykdytojo dokumentų patikrinimą ir (ar) patikrą vietoje ar kitus veiksmus, būtinus pažeidimui ištirti.

Įgyvendinančioji institucija, atlikdama pažeidimo tyrimą, gali kreiptis ir į kitas atsakingas institucijas prašydama pateikti paaiškinimus apie įtariamo pažeidimo aplinkybes ir informaciją, susijusią su atliekamu pažeidimo tyrimu; 63.4. nustačiusi pažeidimą, ne vėliau kaip per 5 darbo dienas informaciją apie pažeidimo tyrimo eigą ir rezultatus registruoja SFMIS. Jeigu atlikusi tyrimą įgyvendinančioji institucija pažeidimo nenustato, minėtą informaciją ji ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo pažeidimo tyrimo pabaigos registruoja įtariamų pažeidimų registravimo žurnale; 63.5. nustačiusi pažeidimą, susijusį su viešųjų pirkimų tvarkos pažeidimais, ne vėliau kaip per 5 darbo dienas informuoja apie jį Viešųjų pirkimų tarnybą, pateikdama informaciją, kokių veiksmų dėl šio pažeidimo imtasi.

2009 m. gegužės 29 d. Finansų ministro įsakymu Nr. 1K-173 patvirtintų Metodinių pažeidimų tyrimo ir nustatymo rekomendacijų 6 punkte nurodyta, kad jei įtariamas pažeidimas netenkina nors vienos Rekomendacijų 5.1–5.3 punktuose nurodytos sąlygos arba pažeidimas neištaisytas pagal Rekomendacijų IV skyriaus nuostatas, apie pažeidimą yra informuojamas institucijos pažeidimų kontrolierius. Įtaręs tokį pažeidimą institucijos darbuotojas pažeidimų kontrolieriui pateikia užpildytą pranešimo apie įtariamą pažeidimą formą (Rekomendacijų 1 priedas), o 7 punkte numatyta, kad informaciją apie įtariamą pažeidimą ir informaciją apie įtariamus pažeidimus, gautą iš kitų institucijų, nurodytų Veiksmų programų administravimo ir finansavimo taisyklių 63 punkte, pažeidimų kontrolierius registruoja įtariamų pažeidimų registravimo žurnale, kurio pavyzdinė forma patvirtinta Lietuvos Respublikos finansų ministro 2009 m. balandžio 20 d. įsakymu Nr. 1K-121 (Žin., 2009, Nr. 47-1886), ir pradeda arba organizuoja pažeidimo tyrimą.

Taigi Veiksmų programų administravimo ir finansavimo taisyklių 63.1 punkto ir pirmiau minėtų Metodinių pažeidimų tyrimo ir nustatymo rekomendacijų 6 ir 7 punkto nuostatos leidžia teigti, kad įtariamo pažeidimo tyrimo pradžia siejama su pažeidimų kontrolieriaus įtariamo pažeidimo registravimu įtariamų pažeidimų registravimo žurnale pagal Finansų ministerijos patvirtintą įtariamų pažeidimų registravimo žurnalo pavyzdinę formą.

Iš bylos medžiagos (t. VII, b.l. 20) matyti, kad pažeidimų kontrolierius LVPA direktorei pranešimą dėl įtariamo pažeidimo tyrimo atlikimo pateikė 2011 m. rugpjūčio 10 d. Taigi būtent ši data laikytina įtariamo pažeidimo tyrimo pradžia. Iš bylos medžiagos (t. VII, b.l. 9-11) taip pat matyti, kad 2011 m. rugsėjo 14 d. LVPA direktorei buvo pateiktas prašymas pratęsti įtariamo pažeidimo tyrimą dėl to, kad buvo išdėstyti nauji įtarimai, susiję su viešųjų pirkimų procedūrų pažeidimu, šie pažeidimai sieti su pareiškėjo 2011 m. rugpjūčio 12 d. pateiktu patikslintu pirkimų planu Nr. 2 (t. V, b.l. 55-120). 2011 m. rugsėjo 13 d. LVPA kreipėsi į Viešųjų pirkimų tarnybą dėl įtariamų pažeidimų (t. V, b.l. 30-31), pirmiau minėtame 2011 m. rugsėjo 14 d. rašte uždėta viza, pratęsianti pažeidimo tyrimo terminą iki „VPT išvados pateikimo + 3 darbo dienos“. LVPA Viešųjų pirkimų tarnybos 2011 m. lapkričio 5 d. raštą Nr. 4S-4112 gavo 2011 m. lapkričio 7 d. (t. V, b.l. 26-28), o pažeidimo tyrimo išvada parengta 2011 m. lapkričio 9 d. (t. VIII, b.l. 138-141).

Atsižvelgdama į pirmiau nurodytas aplinkybes ir joms taikytiną teisinį reguliavimą teisėjų kolegija daro išvadą, kad nėra pagrindo teigti, jog atsakovas LVPA nepagrįstai delsė atlikti byloje vertinamo įtariamo pažeidimo tyrimą ar pažeidė teisės aktų nustatytus pažeidimų tyrimo terminus. Kaip matyti iš bylos medžiagos, tyrimas buvo pagrįstai sustabdytas dėl to, kad buvo kreiptasi į Viešųjų pirkimų tarnybą, gavus pastarosios 2011 m. lapkričio 5 d. raštą Nr. 4S-4112 nedelsiant buvo parengta pažeidimo tyrimo išvada, kurios pagrindu 2011 m. lapkričio 23 d. Ūkio ministerijai buvo pateiktas siūlymas (t. VIII, b.l. 135-137).

Todėl ši pareiškėjo apeliacinio skundo dalis atmetama kaip nepagrįsta.

Dėl viešuosius pirkimus reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo

Pirmosios instancijos teismas ginčijamame sprendime nurodė, kad LVPA pagrįstai vadovavosi Viešųjų pirkimų tarnybos 2011 m. lapkričio 5 d. rašte Nr. 4S-4112 pateiktu vertinimu, taip pat pažymėjo, kad pareiškėjo argumentai dėl pirkimų vykdymo skubos tvarka laikytini nepagrįstais.

Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai taikė viešuosius pirkimus reglamentuojančias teisės normas.

Teisėjų kolegija tokiam apelianto vertinimui nepritaria.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad pagal 2009 m. balandžio 29 d. finansavimo ir administravimo sutarties Nr. S-VP3-3.4-ŪM-03-V-01-025 bendrųjų sąlygų 2.1.8 punktą ir specialiųjų sąlygų 8.4 punktą (t. VIII, b.l. 109-128) pareiškėjas įsipareigojo laikytis Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatų ir juo vadovautis, pareiškėjas šios pareigos neginčija.

Iš pareiškėjo skundo pirmosios instancijos teismui, taip pat apeliacinio skundo matyti, kad juose pareiškėjas iš esmės teigia, jog pirkimus, kurie laikytini mažos vertės pirkimais, jis vykdė skubos tvarka, tai darant nekilo neigiamų pasekmių.

Teisėjų kolegija visų pirma pažymi, kad nėra ginčo dėl Viešųjų pirkimų tarnybos 2011 m. lapkričio 5 d. rašte Nr. 4S-4112 (t. VIII, b.l. 26-28) nurodytų faktinių aplinkybių, jog pareiškėjas pastatų išorinių atitvarų rekonstrukcijos techninio projekto rengimo paslaugų (toliau - ir Pirkimas Nr. 1), „Pušynas“ pastatų energetikos sistemų ir išorinių atitvarų rekonstrukcijos statinio projekto vykdymo priežiūros paslaugų (toliau - ir Pirkimas Nr. 2) bei „Pušynas“ pastatų energetikos sistemų ir išorinių atitvarų rekonstrukcijos statybos techninės priežiūros paslaugų (toliau – ir Pirkimas Nr. 3) pirkimą vykdė apklausos būdu.

Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – ir VPĮ) (2008 m. rugsėjo 15 d. redakcija) 85 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad perkančioji organizacija supaprastintus pirkimus atlieka pagal pasitvirtintas taisykles, kurias ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo jų patvirtinimo paskelbia šio įstatymo 86 straipsnio nustatyta tvarka Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje ir, esant galimybei, savo tinklalapyje, taip pat sudaro kitas galimybes tiekėjams susipažinti su šiomis taisyklėmis. VPĮ 92 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 1, 2 ar 3 punktuose nurodyta perkančioji organizacija šio įstatymo 86 straipsnyje nustatyta tvarka privalo paskelbti apie kiekvieną supaprastintą pirkimą, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nustatytus atvejus. Šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 1, 2 ar 3 punktuose nurodyta perkančioji organizacija šio įstatymo 86 straipsnyje nustatyta tvarka privalo paskelbti apie kiekvieną supaprastintą pirkimą, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nustatytus atvejus.

Pažymėtina ir tai, kad pareiškėjas pirmiau minėtus pirkimus vykdė vadovaudamasis jo direktoriaus 2008 m. lapkričio 19 d. įsakymu Nr. VK-42(3.1) patvirtintomis VšĮ Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos poilsio ir reabilitacijos centro „Pušynas“ supaprastintomis viešųjų pirkimų taisyklėmis. Kaip minėta, nėra ginčo dėl to, kad pareiškėjas VPĮ nustatyta tvarka nepaskelbė apie pirmiau aptariamus paslaugų viešuosius pirkimus. Nėra ginčo dėl to, kad minėtų taisyklių XIV skyriuje „Apklausa“ nėra numatyta galimybė techninių projektų rengimo paslaugas pirkti apie tai viešai neskelbiant. Taigi, kiek tai susiję su Pirkimu Nr. 1, pareiškėjas buvo pagrįstai pripažintas pažeidęs VPĮ 85 straipsnio 3 dalį, 86 straipsnį ir 92 straipsnio 1 dalį.

Kiek tai susiję su Pirkimais Nr. 2 ir Nr. 3 pareiškėjas apeliaciniame skunde neginčija pirmosios instancijos teismo išvadų ir atsakovų argumentų dėl to, kad nebuvo pagrindo juos traktuoti kaip teisėtai vykdomus skubos tvarka. Teisėjų kolegija šiuo aspektu iš esmės sutinka su atsakovų ir pirmosios instancijos teismo išvadomis ir jų atskirai nekartoja.

Pareiškėjas apeliaciniame skunde, kiek tai susiję su pirkimais Nr. 1-3, taip pat teigia, kad jų skelbti nereikėjo dėl to, jog tai buvo mažos vertės pirkimai. Be to, kiek tai susiję su 2009 m. balandžio 15 d. apklausos būdu vykdyto techninio projekto rengimo darbų pirkimu, pareiškėjas, remdamasis Civilinio kodekso 6.700 straipsniu, apeliaciniame skunde teigia, kad projektavimas yra darbai, todėl projektavimo darbų pirkimą buvo galima vykdyti apklausos būdu, nes jų vertė neviršijo 500 tūkst. litų.

Tokie pareiškėjo argumentai atmestini kaip nepagrįsti. Šiuo aspektu pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.382 straipsnyje numatyta, jog viešojo pirkimo-pardavimo sutartims šio kodekso normos taikomos tiek, kiek kiti įstatymai nenustato kitaip. Taigi byloje vertinamu atveju Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatos, o ne Civilinio kodekso nuostatos, laikytinos lex specialis.

VPĮ 2 straipsnio 27 punkte nustatyta, kad viešasis darbų pirkimas – viešasis pirkimas, kurio dalykas yra atlikti arba kartu suprojektuoti ir atlikti darbus, susijusius su viena iš šio įstatymo 1 priedėlyje išvardytų veiklos rūšių, arba bet kokiomis priemonėmis atlikti darbus, atitinkančius perkančiosios organizacijos nustatytus reikalavimus. Darbas yra tam tikrų statybos darbų kaip visumos rezultatas, kuris gali savarankiškai atlikti ekonominę ar techninę funkciją. Pirkimo tikslas – sudaryti viešojo pirkimo–pardavimo sutartį. VPĮ 2 straipsnio 28 punkte nurodyta, kad viešasis paslaugų pirkimas – viešasis pirkimas, kurio dalykas yra šio įstatymo 2 priedėlio A paslaugų sąraše ir B paslaugų sąraše išvardytos paslaugos, taip pat pirkimas, kurio dalykas yra prekės ir šio įstatymo 2 priedėlyje išvardytos paslaugos, jeigu paslaugų kaina viršija prekių kainą, ar pirkimas, kurio dalykas yra šio įstatymo 2 priedėlyje išvardytos paslaugos ir 1 priedėlyje išvardyti darbai, jeigu šie darbai tik papildo perkamas paslaugas. Pirkimo tikslas – sudaryti viešojo pirkimo–pardavimo sutartį.

Įvertinus VPĮ 2 straipsnio 27 ir 28 punktų, taip pat VPĮ 1 ir 2 priedėlių turinį, pritartina atsakovo LVPA argumentams, kad rekonstrukcijos techninio projekto rengimas (taip pat statinio projekto vykdymo priežiūra ir statybos techninė priežiūra) VPĮ prasme priskirtinas paslaugoms, o ne darbams, todėl nėra pagrindo vadovautis Civilinio kodekso 6.700 straipsnio nuostatomis.

Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad pareiškėjas apeliaciniame skunde nepateikė teisinių ir faktinių argumentų, pagrindžiančių, kad minėtų Pirkimų Nr. 1-3 objektas – paslaugų pirkimas laikytinas mažos vertės pirkimu. Nors pareiškėjas nurodė, paslaugų vertė neviršijo 100 tūkst. litų, toks argumentas atmestinas kaip nepagrįstas.

VPĮ 2 straipsnio 15 dalyje numatyta, kad mažos vertės pirkimai – pirkimai, kai prekių ar paslaugų pirkimo vertė yra mažesnė kaip 100 tūkst. Lt, o darbų – mažesnė kaip 500 tūkst. Lt (be pridėtinės vertės mokesčio), kuriuos atlieka šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 1, 2 ar 3 punktuose nurodyta perkančioji organizacija, o VPĮ 92 straipsnio 3 dalies 4 punkte nurodyta, kad neskelbiant apie pirkimą gali būti perkamos prekės, paslaugos ar darbai, kai atliekami mažos vertės pirkimai perkančiosios organizacijos nustatytais atvejais.

Visų pirma pažymėtina, kad pareiškėjas nepateikė įrodymų, jog jis, kaip perkančioji organizacija, buvo savo aktais nustatęs galimybę atlikti mažos vertės būtent tokio pobūdžio paslaugų pirkimus neskelbiant apie pirkimą.

Pastebėtina ir tai, kad VPĮ 9 straipsnio 4 dalyje nurodyta, jog numatomo prekių, paslaugų ar darbų pirkimo vertė apskaičiuojama pagal Viešųjų pirkimų tarnybos patvirtintą pirkimo vertės apskaičiavimo metodiką. VPĮ 9 straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad jeigu prekių ar paslaugų pirkimai dėl savo pobūdžio atliekami nuolat (per 12 mėnesių keli pirkimai) arba jei sudarytas pirkimo sutartis numatyta per tam tikrą laikotarpį atnaujinti, numatomo pirkimo vertė skaičiuojama vienu iš šių būdų: 1) numatomo pirkimo vertė yra faktinė perkamų prekių ar paslaugų to paties tipo pirkimo sutarčių, sudarytų per ankstesniuosius finansinius metus arba per pastaruosius 12 mėnesių, vertė, pakoreguota (jeigu įmanoma) atsižvelgiant į sudaromoje pirkimo sutartyje numatomus kiekio ar vertės pokyčius per 12 mėnesių nuo pradinės pirkimo sutarties sudarymo; 2) numatomo pirkimo vertė yra bendra visų perkamų prekių ar paslaugų to paties tipo pirkimo sutarčių, sudarytų per 12 mėnesių nuo pirmojo prekių pristatymo ar per pirkimo sutarties galiojimo laikotarpį, jeigu jis yra ilgesnis kaip 12 mėnesių, numatoma vertė.

Viešųjų pirkimų tarnyba 2003 m. vasario 26 d. įsakymu Nr. 1S-26 patvirtino Numatomo viešojo pirkimo vertės skaičiavimo metodiką. Šios metodikos 5 punkte nurodyta, jog prekių ar paslaugų viešojo pirkimo vertė nustatoma atsižvelgiant į numatomą prekių ar paslaugų viešojo pirkimo-pardavimo sutarčių (toliau tekste – pirkimo sutarčių) vertę; Metodikos 8 punkte numatyta, kad jeigu prekių ar paslaugų pirkimai atliekami nuolat (per 12 mėnesių keli pirkimai) arba kai sudarytas pirkimo sutartis numatyta atnaujinti, pirkimo vertė skaičiuojama vienu iš šių būdų: 8.1. pirkimo vertė yra faktinė panašių pasikartojančių pirkimo sutarčių, sudarytų per pastaruosius finansinius metus arba per pastaruosius 12 mėnesių, vertė, pakoreguota (jeigu įmanoma) atsižvelgiant į pirkimo metu sudaromoje pirkimo sutartyje numatomus perkamų prekių ar paslaugų kiekio ir/ar vertės pokyčius per 12 mėnesių nuo šios pirkimo sutarties sudarymo; 8.2. pirkimo vertė yra numatoma bendra visų pasikartojančių pirkimo sutarčių, sudarytų per 12 mėnesių nuo pirmojo prekių pristatymo ar per visą pirkimo sutarties galiojimo laikotarpį, jeigu jis yra ilgesnis kaip 12 mėnesių, vertė; Metodikos 9 punkte nurodyta, kad panašiomis sutartimis laikytinos sutartys, sudarytos dėl tos pačios rūšies prekių arba tos pačios kategorijos paslaugų, Metodikos 10 punkte nurodyta, kad tos pačios rūšies prekėmis laikytinos tos prekės, kurių naudojimas yra identiškas arba panašus (pavyzdžiui, tos pačios rūšies prekėmis atitinkamai laikytini visi maisto produktai, baldai, medikamentai, degalai ir pan.), o 11 punkte nurodyta, kad perkamų paslaugų kategorijos nurodytos Viešųjų pirkimų įstatymo 2 priedėlyje. Be to, Metodikos 12 punkte numatyta, kad jeigu perkančioji organizacija nėra įsitikinusi, ar perkamos prekės yra tos pačios rūšies arba paslaugos tos pačios kategorijos, ji privalo jas priskirti tai pačiai rūšiai ar kategorijai.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į Pirkimų Nr. 1-3 objektą – techninės priežiūros paslaugų pirkimą ir statinio projekto vykdymo priežiūros paslaugų bei statybos techninės priežiūros paslaugų pirkimą, sutinka su atsakovo LVPA pozicija, kad šios paslaugos patenka į VPĮ 2 priedėlio 12 punktą, t. y., jos laikytinos tos pačios kategorijos paslaugomis. Todėl, atsižvelgiant į tai, jog visos trys sutartys dėl Pirkimų Nr. 1-3 buvo sudarytos 2009 m., o jų bendra vertė viršijo 100 tūkst. litų, VPĮ prasme minėtų paslaugų pirkimus byloje vertinamu atveju nėra pagrindo laikyti mažos vertės pirkimais.

Pareiškėjas apeliaciniame skunde taip pat teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad būtent pareiškėjas turėjo pagrįsti Europos Komisijos Finansinių korekcijų taikymo dėl pažeidimų viešųjų pirkimų srityje gairių COCOF 07/0037/03-ES 21 punkto taikymo galimybę.

Teisėjų kolegija tokiam vertinimui nepritaria.

Šiuo aspektu pažymėtina, kad Finansų ministras 2009 m. gegužės 29 d. įsakymu Nr. 1K-173 patvirtino Metodines pažeidimų tyrimo ir nustatymo rekomendacijas (Valstybės žinios, 2009, Nr. 67-2716). Minėtų rekomendacijų 1 punkte nurodyta, kad Metodinės pažeidimų tyrimo ir nustatymo rekomendacijos (toliau – Rekomendacijos) nustato tvarką, kuria turi vadovautis įgyvendinančiosios institucijos, visuotinių dotacijų valdytojai, vadovaujančioji institucija, kaip nustatyta Techninės paramos administravimo ir finansavimo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. liepos 23 d. nutarimu Nr. 780 (Žin., 2008, Nr. 90-3606) (toliau – institucijos), tirdamos, nustatydamos ir ištaisydamos projekto vykdytojo padarytus pažeidimus, ir ministerijos ir (ar) kitos valstybės institucijos, priimdamos Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. gruodžio 19 d. nutarimu Nr. 1443 (Žin., 2008, Nr. 4-132), 198 punkte nurodytus sprendimus.

Rekomendacijų 26 punkte numatyta, kad nustačius pažeidimą, kuris yra susijęs su viešuoju pirkimu pagal Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymą (Žin., 1996, Nr. 84-2000; 2006, Nr. 4-102), taikomos Europos Komisijos parengtos Finansinių korekcijų taikymo dėl pažeidimų viešųjų pirkimų srityje gairės (2007 m. lapkričio 29 d. galutinė redakcija, COCOF 07/ 0037/03-ES) (toliau – Gairės). Jei nustatytas pažeidimas yra susijęs su pirkimu pagal Juridinių asmenų, kurie nėra perkančiosios organizacijos pagal Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymą, pirkimų vykdymo ir priežiūros tvarkos aprašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos finansų ministro 2008 m. birželio 11 d. įsakymu Nr. 1K-212 (Žin., 2008, Nr. 69-2641), institucija, teikdama Rekomendacijų 25 punkte nurodytus pasiūlymus, atsižvelgia į Gairių nuostatas.

Europos Komisijos Finansinių korekcijų taikymo dėl pažeidimų viešųjų pirkimų srityje gairių (2007 m. lapkričio 29 d. redakcija, COCOF 07/ 0037/03-ES) 21 punkte numatyta, kad kai sutartis sudaryta be tinkamo konkurso, dėl to pažeidžiamas skaidrumo principas, rekomenduojama pataisa yra 25 % sutarties sumos. Minėtų gairių pastaboje Nr. 3(b) nurodyta, kad tam tikrais atvejais dėl susiklosčiusių aplinkybių, pavyzdžiui, dėl labai mažos ekonominės svarbos, kitose valstybėse narėse esantys ūkio subjektai nėra suinteresuoti sudaryti sutartį. Tokiu atveju poveikis pagrindinėms laisvėms turėtų būti vertinamas kaip nepakankamas ir šalutinis veiksnys užtikrinant iš pirminės Bendrijos teisės kylančių standartų taikymą, taigi, finansinės pataisos neturi būti atliekamos. Ar būsimoji sutartis gali būti reikšminga kitose valstybėse narėse esantiems ūkio subjektams, sprendžia pačios perkančiosios organizacijos. Komisijos nuomone, šis sprendimas turi būti pagrįstas konkrečių sutarties sudarymo aplinkybių (pavyzdžiui, sutarties objekto, planuojamos vertės, atitinkamo sektoriaus ypatybių – rinkos dydžio ir struktūros, verslo praktikos ir t. t., geografinės vietovės, kurioje vykdoma veikla) vertinimu.

Šiuo aspektu teisėjų kolegija pažymi, kad, kaip minėta pirmiau, aptariamų pirkimų VPĮ prasme nėra pagrindo laikyti mažos vertės pirkimais. Taigi, vien šiuo argumentu netaikyti Gairių 21 punkto pagrindo nėra. Kita vertus, Gairių pastaboje Nr. 3(b) expressis verbis nurodyta, kad vertinimą, ar būsimoji sutartis gali būti reikšminga tam tikriems ūkio subjektams, turi atlikti pati perkančioji organizacija, atsižvelgdama į konkrečias sutarties sudarymo aplinkybes. Akivaizdu, kad toks vertinimas privalo būti atliktas prieš apsisprendžiant, kokios procedūros pagrindu vykdyti pirkimus. Atitinkamai, būtent perkančiąjai organizacijai tenka pareiga įrodyti, jog jos pasirinktas būdas nepažeis viešumo ir skaidrumo principų. Kadangi pareiškėjas Gairių 21 punkto netaikymą grindė tik argumentu, kad aptariami pirkimai buvo mažos vertės, o kitų argumentų nepateikė, ši pareiškėjo apeliacinio skundo dalis atmetama kaip nepagrįsta.

Dėl patirtų išlaidų pripažinimo netinkamomis finansuoti

Pareiškėjas apeliaciniame skunde taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog dalis pareiškėjo atliktų darbų (konkrečiai, dalis vejos atstatymo ir betono trinkelių grindinio įrengimo, taip pat antstato rekonstrukcijos darbai) buvo atsakovų pagrįstai pripažinti kaip netinkamais finansuoti priemonės lėšomis.

Šiuo aspektu teisėjų kolegija pažymi, kad, kaip matyti iš 2009 m. balandžio 29 d. projekto administravimo ir finansavimo sutarties Nr. S-VP3-3.4-ŪM-03-V-01-025 (t. I, b.l. 13-46) bendrųjų sąlygų 2.1.3 punkto, projekto vykdytojas įsipareigoja naudoti skirtas Projekto finansavimo lėšas tik su Projekto įgyvendinimu susijusioms tinkamoms išlaidoms apmokėti ir tinkamai už jas atsiskaityti, kaip nurodyta sutartyje.

Minėta sutartimi finansuojamo projekto pavadinimas – „poilsio ir reabilitacijos centro „Pušynas“ pastatų energetikos sistemų ir išorinių atitvarų rekonstrukcija“. Kaip nurodyta aptariamos sutarties preambulėje, sutartimi siekiamas tikslas – užtikrinti 2008 m. liepos 23 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 787 patvirtinto Sanglaudos skatinimo veiksmų 3 prioriteto „Aplinka ir darnus vystymasis“ įgyvendinimo VP3-3.4-ŪM-03-V priemonę „Viešosios paskirties pastatų renovavimas nacionaliniu lygiu“. Aptariamos Sutarties 1 priede (projekto aprašymas) nurodytas projekto tikslas („sumažinti pastato šiluminius nuostolius bus pasiekti, atlikus šiuos renovavimo darbus: fasado šiltinimas, stogo rekonstrukcijos darbai, šildymo sistemos vamzdyno pakeitimas ir izoliacija, langų bei išorės durų keitimas, pamatų hidroizoliacija, elektros instaliacijos ir apšvietimo modernizavimas. Planuojama renovuoti I ir II korpusus“ (t. I, b.l. 35), taip pat nurodytas projekto veiklų įgyvendinimo grafikas (t. I, b.l. 36-37).

Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2008 m. liepos 23 d. nutarimu Nr. 787, be kita ko, patvirtino Sanglaudos skatinimo veiksmų programos priedą. Šio Nutarimo Priedo VII skirsnyje „VP3-3.4-ŪM-03-V priemonė „Viešosios paskirties pastatų renovavimas nacionaliniu lygiu“ nurodyta, kad priemonė „Viešosios paskirties pastatų renovavimas nacionaliniu lygiu“ prisidės prie uždavinio – didinti energijos gamybos ir vartojimo efektyvumą ir atsinaujinančių energijos išteklių vartojimą – įgyvendinimo. Priemonės tikslas – mažinti pastatuose suvartojamos energijos sąnaudas. Remiamos veiklos: viešosios paskirties pastatų išorinių atitvarų remontas ir (arba) rekonstravimas, pastatų energetikos sistemų modernizavimas ir (arba) rekonstravimas – jų energetinių charakteristikų gerinimas.

Pažymėtina ir tai, kad 2008 m. birželio 25 d. Lietuvos Respublikos ūkio ministro įsakymu Nr. 4-265 buvo, be kita ko, patvirtintas priemonės „Viešosios paskirties pastatų renovavimas nacionaliniu lygiu“ projektų finansavimo sąlygų aprašas (toliau – ir Aprašas). Šio aprašo 14 punkte nurodyta, kad pagal Paraiškos dėl projekto finansavimo bendrosios (A) dalies, patvirtintos Lietuvos Respublikos finansų ministro 2008 m. vasario 20 d. įsakymu Nr. 1K-066 (Žin., 2008, Nr. 23-861), 8.1 punkto „Projektų, finansuojamų iš Europos regioninės plėtros fondo arba Sanglaudos fondo, biudžetas“ 3 kategorijos „Statyba, rekonstravimas, remontas ir kiti darbai“ 3.1 išlaidų eilutę „Statyba, rekonstravimas ir kapitalinis remontas“ gali būti numatomos šios tinkamos finansuoti išlaidos: 14.1. pastatų išorinių atitvarų remonto ir (arba) rekonstravimo darbai, tiesiogiai susiję su energijos taupymo priemonių įdiegimu, siekiant pagerinti jų šilumines charakteristikas. Atitvarų sąvoka suprantama taip, kaip yra apibrėžta statybos techninio reglamento STR 2.09.04:2008 „Pastato šildymo sistemos galia. Šilumos poreikis šildymui“ 5 p. (Žin., 2008, Nr. 58-2185); 14.2. pastatų energetikos sistemų remonto ir (arba) rekonstravimo darbai, tiesiogiai susiję su energijos taupymo priemonių įdiegimu statinio inžinerinių sistemų dalyse, atskirtose nuo bendrųjų sistemų vartotojo atsakomybės ribas nustatančiomis priemonėmis.

Kiek tai susiję su vejos ir betoninių trinkelių atstatymo darbais, pareiškėjas apeliaciniame skunde iš esmės teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neįvertino tai, kad atsakovai tinkamai nenustatė sugadintos vejos ir ir trinkelių dangos apimties, todėl nebuvo pagrindo deklaruotas darbų apimtis pripažinti nefinansuotinas pagal priemonę.

Teisėjų kolgija su tokiu pareiškėjo vertinimu nesutinka. Šiuo aspektu pažymėtina, kad, kaip minėta, pagal Aprašo 14.1 punktą tinkamos finansuoti gali būti pripažintos pastatų išorinių atitvarų remonto ir (arba) rekonstravimo darbų, tiesiogiai susijusių su energijos taupymo priemonių įdiegimu, siekiant pagerinti jų šilumines charakteristikas, išlaidos. Taigi nėra pagrindo teigti, kad kaip tinkamos gali būti pripažintos bet kokios aplinkos tvarkymo išlaidos. Todėl šiuo atveju nėra reikšminga faktinė aplinkybė, koks vejos ir trinkelių plotas buvo sugadintas, o reikšminga tai, kokie vejos ir trinkelių atstatymo darbai gali būti susieti su pastato fasado, cokolio ir pamatų šiltimu. Priešingas aiškinimas reikštų, jog pagal priemonę turi būti finansuojami ir tie darbai, kuriais nėra pasiekiami priemonės tikslai. Byloje iš esmės nėra ginčo dėl atliktų darbų apimties, pareiškėjas pats deklaravo jų apimtis pateikdamas mokėjimo prašymus.

Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į priemone siekiamą tikslą ir įvertinusi 2009 m. techninio projekto aiškinamojo rašto (t. VII, b.l. 54) turinį, kuriame, be kita ko, nurodyta, jog projekte nenumatyti jokie sklypo tvarkymo darbai, išskyrus atstatymą; atlikus cokolio ir rūsio sienų šiltinimo ir hidroizoliacijos darbus, projekte numatyta tik atstatyti pažeistas nuogrindas ir vejas; taip pat 2011 m. kovo 29 d. patikros vietoje aktą (t. II, b.l. 126-149), 2011 m. liepos 26 d. statybų eksperto išvados lapą ir jo priedus (t. VI, b.l. 180- 200), 2011 m. lapkričio 9 d. pažeidimo tyrimo išvadą (t. VI, b.l. 163-166), 2010 m. rugpjūčio 3 d. papildomų darbų akto Nr. 1 (t. III, b.l. 155-156) 14 punktą, kuriame tiesiogiai nurodyta, kad „šaligatvius iš trinkelių, einančių pro medžius ir aikštelėje prie kavinės būtina perkloti naujomis, nes yra iškeltos medžių šaknų ir šalčio. Senas trinkeles perkloti neįmanoma, dėl to, kad klotos buvo ant betono pagrindo”, sutinka su atsakovo LVPA teiginiu, kad pareiškėjas deklaravo visos teritorijos tvarkymo darbus, taip pat pritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms, kad atsakovas dalį išlaidų, susijusių su vejos ir trinkelių dangų atnaujinimu, pagrįstai pripažino netinkamomis finansuoti, o pareiškėjas nepateikė įrodymų, paneigiančių atsakovo LVPA pateiktus argumentus, jog tik dalis šių išlaidų, sietinų su pažeistų nuogrindų ir vejos atstatymu, gali būti pripažintos tinkamomis finansuoti.

Kiek tai susiję su anstate atliktų darbų išlaidų pripažinimu tinkamomis finansuoti pagal priemonę, pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog antstatas buvo be inžinerinių tinklų tinklų ir apdailos. Pareiškėjo teigimu, 2011 m. kovo 29 d. patikros vietoje akte esantis teiginys turėtų būti suprantamas kaip teiginys, kad inžineriniai tinklai neveikė, o apdaila buvo visiškai susidėvėjusi.

Teisėjų kolegija tokį teiginį atmeta kaip nepagrįstą. Šiuo atveju dėmesys atkreiptinas į 2010 m. rugpjūčio 3 d. papildomų darbų akto Nr. 1 (t. III, b.l. 155-156) 12 punktą, kuriame tiesiogiai nurodyta, jog „anstatui nebuvo numatytas vidaus vandentiekis, kanalizacija, šildymas ir elektra. Kadangi pagal projektą numatyta įrengti patalpas ir kiekių skaičiavime numatyti klozetai, praustuvai, dušinės, tai reikalinga minėtus prietaisus pajungti pagal paskaičiuotus kiekius”. Be to 2010 m. rugpjūčio 3 d. statybų darbų vykdymo priežiūros protokole Nr. 01 (t. III, b.l. 180-181) 1.1 punkte nurodyta, kad nutarta paskaičiuoti darbų kiekius ir sąmatas sekantiems nenumatytiems ir neįeinantiems į šiltinimo programą darbams – anstato grindų, stogo, vandentiekio fekalinės, šildymo, elektros instaliavimo bei pakabinamų lubų įrengimo darbus. Taigi šiuo atveju sutiktina su atsakovų argumentais, kad aptariamos išlaidos laikytinos patalpų įrengimo, o ne pastato išorinių atitvarų remonto ir (arba) rekonstravimo darbais, tiesiogiai susijusiais su energijos taupymo priemonių įdiegimu, siekiant pagerinti jų šilumines charakteristikas, ar pastato energetikos sistemų remonto ir (arba) rekonstravimo darbais, tiesiogiai susijusiais su energijos taupymo priemonių įdiegimu statinio inžinerinių sistemų dalyse Aprašo 14 punkto prasme. Teisėjų kolegija pažymi ir tai, kad 2009 m. techninio projekto aiškinamojo rašto turinys (t. VII, b.l. 54-55) ir architektūrinė statybinė dalis (t. VII, b.l. 66) patvirtina išvadą, kad aptariami anstato patalpų įrengimo darbai nebuvo numatyti projekte.

Atsižvelgdama į pirmiau išdėstytus argumentus teisėjų kolegija daro išvadą, kad ši pareiškėjo apeliacinio skundo dalis atmestina kaip nepagrįsta.

Dėl mokėjimo prašymo MP012 apmokėjimo vilkinimo

Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, jog mokėjimo prašymo MP012 apmokėjimas buvo sustabdytas dėl atliekamo tyrimo. Pareiškėjo teigimu, dėl šio mokėjimo joks tyrimas nebuvo atliekamas, be to, atsakovai turėjo vadovautis Taisyklių 198.3 punktu.

Iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjas mokėjimo prašymą pateikė 2011 m. balandžio 20 d. (t. I, b.l. 160). Iš bylos medžiagos taip pat matyti, kad atsakovai mokėjimo prašymo MP012 apmokėjimą sieja su byloje vertinamo tyrimo baigimu ir jo rezultatais.

2008 m. lapkričio 12 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 1225 patvirtintų Veiksmų programų administravimo ir finansavimo taisyklių 63.2 punkte yra nurodyta, kad įgyvendinančioji institucija, įtarusi pažeidimą ir (ar) gavusi informacijos apie įtariamą pažeidimą iš koordinuojančiosios, vadovaujančiosios, tvirtinančiosios, mokėjimus atliekančiosios, audito institucijų, ministerijos ir (ar) kitos valstybės institucijos įvertina įtariamo pažeidimo pobūdį ir sprendžia, ar reikia stabdyti projekto vykdytojo pateiktų mokėjimo prašymų nagrinėjimą ir (ar) siūlyti ministerijai ir (ar) kitai valstybės institucijai išmokėti arba išmokėti su įtariamu pažeidimu nesusijusią lėšų dalį (išskyrus galutinį mokėjimo prašymą), jeigu įtariamas pažeidimas susijęs su projekto išlaidomis, kurioms apmokėti projekto vykdytojas yra pateikęs mokėjimo prašymus įgyvendinančiajai institucijai, ir (arba) pagal kompetenciją siūlo ministerijai ir (ar) kitai valstybės institucijai imtis veiksmų dėl paramos lėšų išmokėjimo sustabdymo SFMIS arba, jeigu yra įgaliota ministerijos ir (ar) kitos valstybės institucijos, imasi veiksmų dėl paramos lėšų išmokėjimo sustabdymo SFMIS, kol bus užbaigtas pažeidimo tyrimas.

Taigi iš šių nuostatų matyti, kad įgyvendinančioji institucija turi teisę nuspręsti ir siūlyti ministerijai sustabyti mokėjimo prašymų nagrinėjimą, be to, 63.2 punkte tiesiogiai nurodyta, kad negalima siūlyti apmokėti galutinį mokėjimo prašymą. Kaip minėta, atsakovas LVPA pagrįstai pradėjo tyrimą ir, atitinkamai, siūlė sustabdyti mokėjimų prašymų apmokėjimą (t. VII, b.l. 20, t. VIII, b.l. 135-137). Todėl nėra pagrindo teigti, jog atsakovas Ūkio ministerija nepagrįstai atsisakė apmokėti galutinį mokėjimo prašymą MP012. Be to, kaip matyti iš 2012 m. gegužės 7 d. poilsio ir reabilitacijos centro “Pušynas” raštu Nr. SD-70(3.6) VšĮ LVPA pateikto patikslinto galutinio mokėjimo prašymo MP012 turinio, jame nurodyta bendra prašomų pripažinti tinkamomis išlaidų suma yra 127 556,73 litų, t. y. mažesnė suma už grąžintinų išmokėtų lėšų dalį (187 514,96 litų).

Atsižvelgiant į pirmiau pateiktus argumentus ši pareiškėjo apeliacinio skundo dalis atmetama kaip nepagrįsta.

Dėl Finansavimo ir administravimo sutarties pakeitimo

Kiek tai susiję su pareiškėjo reikalavimu įpareigoti atsakovą Ūkio ministeriją priimti sprendimą pakeisti 2009 m. balandžio 29 d. Finansavimo ir administravimo sutartį Nr. S-VP3-3.4-ŪM-03-V-01-025 pirmosios instancijos teismas nurodė, kad toks reikalavimas yra išvestinis iš kitų pareiškėjo reikalavimų, kurie nebuvo tenkinti, taip pat nurodė, kad Taisyklių 170 punktas neįpareigoja Ministeriją priimti sprendimą dėl sutarties pakeitimo pareiškėjo nurodytomis sąlygomis.

Teisėjų kolegija visų pirma pažymi, kad nėra pagrindo pareiškėjo reikalavimą dėl sutarties pakeitimo laikyti išvestiniu iš kitų pareiškėjo teiktų reikalavimų. Pirmiau vertinti pareiškėjo reikalavimai iš esmės sietini su jau galiojančioje Finansavimo ir administravimo sutartyje įtvirtintų įsipareigojimų tinkamu įgyvendinimu, taip pat atsakovų veiksmų teisėtumo ir pagrįstumo vertinimu, tuo tarpu šiuo reikalavimu siekiama sukurti naujus sutartinius santykius tarp pareiškėjo ir atsakovų.

2009 m. balandžio 29 d. Finansavimo ir administravimo sutarties Nr. S-VP3-3.4-ŪM-03-V-01-025 bendrųjų sąlygų 10 punkte yra numatyta šios sutarties pakeitimų galimybė ir jų priėmimo tvarka.

Taisyklių 170 punkte nurodyta, kad projekto finansavimo ir administravimo sutartis turi būti keičiama sutarties šalims pasirašant papildomą susitarimą, kai: 170.1. būtina pakeisti projekto įgyvendinimo laikotarpį; 170.2. projekto išlaidų kategorijos sumos nukrypimas nuo projekto finansavimo ir administravimo sutartyje nustatytos sumos yra didesnis kaip 20 procentų, jeigu projektų finansavimo ir administravimo sutartyje nenustatyta mažesnė projekto išlaidų kategorijos galimo nuokrypio suma; 170.3. mažėja planuotos projekto stebėsenos rodiklių reikšmės. O projektų, finansuojamų iš Europos socialinio fondo, – jeigu stebėsenos rodiklių reikšmės mažėja daugiau kaip 10 procentų; 170.4. keičiasi projekto vykdytojo teisinė forma; 170.5. keičiasi projekto veiklos ir (ar) techniniai sprendimai, turintys esminę įtaką projekto apimčiai, tikslams ir uždaviniams; 170.6. yra kitų nenumatytų aplinkybių, turinčių esminę įtaką projekto apimčiai, tikslams ir uždaviniams; 170.7. ministerija ir (ar) kita valstybės institucija priima sprendimą skirti projektui papildomų lėšų. Taisyklių 174 punkte nurodyta, kad sprendimą dėl projekto finansavimo ir administravimo sutarties keitimo šių Taisyklių 170 punkte numatytais atvejais priima ministerija ir (ar) kita valstybės institucija, atsižvelgdamos į įgyvendinančiosios institucijos išvadą ir (ar) pasiūlymus. Sutarties keitimui paprastai pritariama, jeigu nustatoma, kad pakeitus sutartį projektas galėtų duoti tiek pat arba daugiau socialinės ir (ar) ekonominės naudos, taip pat geriau prisidėtų siekiant veiksmų programos tikslų. Priimdamos sprendimą, institucijos turi atsižvelgti į aplinkybes, kurių projekto vykdytojas negalėjo numatyti teikdamas paraišką.

Iš Taisyklių 170 punkto nuostatų matyti, kad jis, esant tam tikroms sąlygoms, įpareigoja pakeisti sutartį pasirašant papildomą susitarimą, Taisyklių 174 punktas numato, tokių sprendimų priėmimo tvarką.

Teisėjų kolegija pažymi, kad Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 86 straipsnyje numatyta, jog teismo sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas; priimdamas sprendimą, administracinis teismas įvertina ištirtus teismo posėdyje įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas (prašymas) yra tenkintinas; teismo sprendime turi būti atsakyta į visus pareiškėjo pareikštus pagrindinius reikalavimus. Taigi ABTĮ 86 straipsnis įpareigoja teismus pagrįsti savo priimtus sprendimus, t. y., be kita ko, įvertinti byloje surinktus įrodymus, atskleisti bylai reikšmingo teisinio reguliavimo turinį, nurodyti konkrečius teisinius motyvus, kodėl priimamas konkretus sprendimas.

Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl pareiškėjo reikalavimo įpareigoti atsakovą Ūkio ministeriją priimti sprendimą pakeisti 2009 m. balandžio 29 d. Finansavimo ir administravimo sutartį Nr. S-VP3-3.4-ŪM-03-V-01-025 negali būti traktuojama kaip teisėta, nes teismo išvada, kad Taisyklių 170 punktas neįpareigoja Ministerijos priimti sprendimą dėl sutarties pakeitimo pareiškėjo nurodytomis sąlygomis, nėra motyvuota. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas turėtų įvertinti bylos šalių pateiktus argumentus šiuo klausimu byloje taikytino teisinio reguliavimo požiūriu, savo išvadas pagrįsti konkrečiais teisiniais argumentais.

Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad šios skundo dalies nagrinėjimas vien apeliacinės instancijos teisme paneigtų bylos šalių teisę į apeliaciją, todėl ši teismo sprendimo dalis panaikinama ir ši bylos dalis grąžinama nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

pareiškėjo viešosios įstaigos Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Poilsio ir reabilitacijos centro „Pušynas“ apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. balandžio 23 d. sprendimo dalį, kuria pareiškėjo viešosios įstaigos Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Poilsio ir reabilitacijos centro „Pušynas“ reikalavimas įpareigoti atsakovą Ūkio ministeriją priimti sprendimą pakeisti 2009 m. balandžio 29 d. Finansavimo ir administravimo sutartį Nr. S-VP3-3.4-ŪM-03-V-01-025 buvo atmestas kaip nepagrįstas, panaikinti ir šią bylos dalį perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Likusią Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. balandžio 23 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Anatolijus Baranovas

Ramūnas Gadliauskas

Irmantas Jarukaitis