5ce7445c-eb00-49ac-b9bb-e8156449265e · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2A-211/2014                                    Procesinio sprendimo kategorija: 110.2 (S)                                                                             LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. vasario 14 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų:

Alės Bukavinienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Danutės GasiÅ«nienės ir Viginto ViÅ¡inskio,  teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo uždarosios akcinės bendrovės „LNTV“ apeliacinį skundÄ dėl Kauno apygardos teismo 2012 m. lapkričio 26 d. sprendimo, kuriuo ieÅ¡kinys netenkintas, civilinėje byloje Nr. 2-1641-273/2012 pagal ieÅ¡kovo uždarosios akcinės bendrovės „LNTV“ ieÅ¡kinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Robinta“ dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė „Tradicija“, BTA draudimas.

Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė            Ieškovas prašė priteisti iš atsakovo 1 672 210,19 Lt nuostolių, 6 procentų dydžio metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2004 m. rugpjūčio 31 d. Kauno apygardos teismo nutartimi LUAB „Tradicija“ iškelta bankroto byla, administratoriumi paskirta UAB „Robinta“. Atsakovas Kauno apygardos teismui pateikė ieškinį ieškovui ir fiziniam asmeniui V.

P., kuriuo prašė priteisti iÅ¡ atsakovų 4 535 958 Lt. Atsakovo praÅ¡ymu Kauno apygardos teismas 2005 m. rugpjūčio 23 d. ir 2005 m. rugpjūčio 25 d. nutartimis taikė laikinÄ sias apsaugos priemones ir areÅ¡tavo ieÅ¡kovo nekilnojamuosius, kilnojamuosius daiktus, pinigines lėšas ar turtines teises, priklausiančias ieÅ¡kovui ar esančias pas ieÅ¡kovÄ arba trečiuosius asmenis, bendrai 4 535 928 Lt sumai. AreÅ¡to akto galiojimo laikotarpiu, ieÅ¡kovas negalėjo disponuoti areÅ¡tuotu nekilnojamuoju turtu, nors turėjo realiÄ galimybę areÅ¡tuotÄ turtÄ realizuoti ir gauti pajamų. 2009 m. spalio 26 d.

Kauno apygardos teismas priėmė sprendimÄ , kuriuo iÅ¡ dalies tenkino atsakovo ieÅ¡kinį ir iÅ¡ ieÅ¡kovo priteisė 1 363 742,41 Lt dydžio skolÄ , 1836 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų, 6 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, o kitÄ ieÅ¡kinio dalį atmetė. Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. kovo 4 d. nutartimi Kauno apygardos teismo 2009 m. spalio 26 d. sprendimas paliktas nepakeistas. Tačiau Lietuvos Aukščiausias Teismas 2011 m. rugsėjo 26 d. nutartimi panaikino Kauno apygardos teismo 2009 m. spalio 26 d. sprendimÄ ir Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. kovo 4 d. nutartį ir ieÅ¡kinį atmetė.

Nors pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimais pagrįstu pripažintas tik atsakovo reikalavimas dalyje dėl 1 363 742,41 Lt dydžio skolos priteisimo, iki pat Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. rugsėjo 26 d. nutarties areÅ¡to mastas nesikeitė ir iÅ¡liko 4 535 928 Lt dydžio, dėl nukentėjo ieÅ¡kovo interesai. Atsakovas, pareikÅ¡damas ieÅ¡kinį, veikė savo rizika ir turėjo pareigÄ elgtis atsakingai ir rÅ«pestingai, todėl turi atlyginti ieÅ¡kovui laikinųjų apsaugos priemonių taikymu padarytus nuostolius.

Lietuvos Aukščiausiajam Teismui priėmus 2011 m. rugsėjo 26 d. nutartį, iÅ¡ esmės buvo konstatuotas ir atsakovo praÅ¡ymu minėtoje civilinėje byloje taikytų laikinųjų apsaugos priemonių nepagrįstumas. Atsakovas, pareikÅ¡damas ieÅ¡kinį bei praÅ¡ydamas pritaikyti ieÅ¡kovo atžvilgiu laikinÄ sias apsaugos priemones, pažeidė pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai. Tokie atsakovo veiksmai laikytini neteisėtais. IeÅ¡kovas, neturėdamas galimybės disponuoti savo turtu, parado galimybę iÅ¡ tokio turto gauti pajamų, kurias galėjo ir turėjo gauti.

Negavęs tokių lėšų, ieškovas prarado galimybę šias lėšas investuoti ar kitaip panaudoti joms nespėjus nuvertėti dėl infliacijos, augančių nekilnojamojo turto kainų ir kitų ekonominių veiksnių, įvykusiu arešto akto galiojimo metu. Be to, ieškovas negalėjo parduoti savo nekilnojamojo turto, kai nekilnojamojo turto kainos buvo ypač palankios. Jeigu nebūtų atsakovo neteisėtų veiksmų, t. y. nepagrįsto prašymo, kurio pagrindu pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, ieškovas nebūtų patyręs nuostolių: būtų turėjęs galimybę disponuoti savo turtu ir iš jo uždirbti.

Ieškovo nuomone, atsakovo kaltė pasireiškė neatsargumu. Ieškovas prašo priteisti CK 6.210 straipsnyje nurodytas 6 procentų metines palūkanas nuo arešto akte nurodyto turto arešto masto, t. y. nuo 4 535 928 Lt, už laikotarpį nuo arešto akto priėmimo dienos (2005 m. rugsėjo 14 d.) iki arešto akto išregistravimo dienos (2011 m. lapkričio 3 d.). II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė             Kauno apygardos teismas 2012 m. lapkričio 26 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovo atsakovui 1500 Lt turėtų atstovavimo išlaidų, taip pat 18 722 Lt žyminio mokesčio bei 48,55 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.

Teismas pažymėjo, jog Kauno apygardos teismo ir Lietuvos apeliacinio teismo procesiniais sprendimais BUAB „Tradicija“ pareikÅ¡tas ieÅ¡kinys buvo iÅ¡ dalies patenkintas, todėl nėra pagrindo daryti iÅ¡vados, kad atsakovo įgaliotas asmuo veikė neteisėtai. Sprendė, kad byloje nenustatyta priežastinio ryÅ¡io tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir patirtos žalos. Atkreipė dėmesį, jog ieÅ¡kovo gautuose pasiÅ«lymuose parduoti pastatÄ 2008 metais pasiÅ«lytos kainos už pastatÄ buvo mažesnės už to paties turto pardavimo kainÄ 2010 metais.

Pažymėjo, kad byloje nėra duomenų, jog ieÅ¡kovas prarado pajamas dėl kainų kritimo. Remdamasis bylos duomenimis, teismas darė iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovas gavo pinigų daugiau, negu bÅ«tų gavęs 2008 metais. Pažymėjo, jog pagal Valstybės įmonės Registrų centro Vilniaus filialo iÅ¡duotÄ pažymÄ pastato vertė yra 14 560 000 Lt, vertės nustatymo data 2010 m. spalio 14 d., o pastatas parduotas už žymiai didesnę kainÄ â€“ 18 500 000 Lt. Teismas sprendė, kad pasiÅ«lymai pirkti pastatÄ 2008 metais neįrodo realių ketinimų sudaryti pirkimo-pardavimo sutartis, kadangi į bylÄ nepateikta nei vienos sudarytos su galimu prekybos centro pirkėju preliminariosios pirkimo-pardavimo sutarties.

Atkreipė dėmesį, kad ieÅ¡kovui priklausančios patalpos, esančios adresu (duomenys neskelbtini), buvo iÅ¡nuomotos UAB „Norfos mažmena“ ir iÅ¡ patalpų nuomos ieÅ¡kovas kiekvienais metais gavo pastovias pajamas. Teismas sprendė, kad ieÅ¡kovo reikalavimas skaičiuoti palÅ«kanas nuo 2005 metų nepagrįstas, nes pirmasis pasiÅ«lymas parduoti areÅ¡tuotÄ turtÄ buvo pateiktas tik 2008 metais. Taip pat nepagrįstas ir reikalavimas priteisti 1 672 210,19 Lt palÅ«kanų, kadangi nekilnojamasis turtas parduotas 2 000 000 Lt brangiau negu buvo pasiÅ«lyta 2008 metais.

Teismas sprendė, kad atsakovas byloje veikė BUAB „Tradicija“ vardu, todėl Å¡ioje byloje jis negali atsakyti už ieÅ¡kovo patirtus nuostolius. Pažymėjo, kad Kauno apygardos teismas 2005 m. gegužės 23 d. nutartimi kitoje civilinėje byloje Nr. 2-252-109/2006 buvo pritaikęs laikinÄ sias apsaugos priemones ieÅ¡kovo keturiems žemės sklypams Kaune, kurie nurodomi ieÅ¡kovo ieÅ¡kinyje Å¡ioje byloje. Sprendė, kad ieÅ¡kovo reikalavimas priteisti nuostolių atlyginimÄ iki 2011 m. lapkričio 3 d. nepagrįstas, nes pastatas parduotas 2008 m. spalio 20 d.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovas praÅ¡o panaikinti Kauno apygardos teismo 2012 m. lapkričio 26 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį patenkinti, priteisti visas bylinėjimosi iÅ¡laidas. SkundÄ grindžia Å¡iais argumentais:1. Teismas netinkamai aiÅ¡kino ir taikė materialinės teisės normas ir nepagrįstai nurodė, jog atsakovas negali atsakyti už ieÅ¡kovo patirtus nuostolius, kadangi veikė bankrutuojančios įmonės vardu.

Pagal Ä®monių bankroto įstatymo 9 straipsnio 6 dalį, administratorius privalo atlyginti nuostolius, kurie atsirado dėl jo kaltės. Atsakovas, reikÅ¡damas ieÅ¡kinį BUAB „Tradicija“ vardu, turėjo pareigÄ elgtis atsakingai ir rÅ«pestingai. Teismas nukrypo nuo Å¡iuo klausimu suformuotos teismų praktikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-508/2010, Nr. 3K-3-506/2012), be to, pažeidė sÄ Å¾iningumo, protingumo ir teisingumo principus bei LR Konstitucijoje įtvirtintÄ asmenų lygybės prieÅ¡ įstatymÄ ir teismÄ principÄ .2.

Teismas priėmė nemotyvuotÄ sprendimÄ ir tuo pažeidė procesinės teisės normas, t. y. nepagrindė, kodėl aplinkybė, jog laikinosios apsaugos priemonės, tariamai taikytos BUAB „Tradicija“ praÅ¡ymo pagrindu, leidžia spręsti, kad atsakovas byloje veikė BUAB „Tradicija“ vardu ir jam civilinė atsakomybė netaikytina. Teismas nenurodė teisės normų ar kitų samprotavimų, pagrindžiančių tokiÄ iÅ¡vadÄ .

3. Teismas nepagrįstai konstatavo, jog nėra atsakovo neteisėtų veiksmų, kadangi BUAB „Tradicija“ pareikÅ¡tas ieÅ¡kinys buvo iÅ¡ dalies patenkintas Kauno apygardos teismo ir Lietuvos apeliacinio teismo procesiniais sprendimais. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje buvo padaryta prieÅ¡inga iÅ¡vada, o Å¡i nutartis yra galutinė ir neskundžiama. Teismų praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad neteisėtais veiksmais, kaip civilinės atsakomybės sÄ lyga už žalÄ , atsiradusiÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, pripažintinas asmens, praÅ¡iusio taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, ieÅ¡kinio reikalavimų nepagrįstumas, patvirtintas įsiteisėjusiu teismo sprendimu, kuriuo jo reikalavimai atmesti.4.

Teismas, vertindamas apelianto nuostolius, nepagrįstai jų galimybę siejo su pastato nerealizuotu pardavimu. Apelianto nuomone, ieÅ¡kinyje pateikta nuostolių paskaičiavimo metodika taikytina nepriklausomai nuo to, ar galimybės parduoti turtÄ buvo realios, nes atidus ir protingas asmuo nebandys realizuoti savo ketinimų įsigyti areÅ¡tuotÄ turtÄ .5. Teismas nepagrįstai nuostolių atsiradimo faktÄ sieja su pastato pardavimo realumu 2008-2010 metais, todėl klaidingai teigia, kad pastatas parduotas pelningai. Be to, tam tikru metu realizavus turtÄ , gautos lėšos galėjo bÅ«ti investuojamos joms nenuvertėjant.

Lietuvos apeliacinis teismas civilinėje byloje Nr. 2-351/2011 yra pažymėjęs, jog nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko duomenys apie žemės sklypų vidutinę rinkos vertę negali bÅ«ti laikomi atspindinčiais tikrÄ jÄ turto vertę. Byloje buvo pateikta preliminarioji sutartis dėl pastato pirkimo.6. Teismas nepagrįstai sprendė, jog apeliantas nepatyrė nuostolių, kadangi pastatÄ nuomojo. Apeliantas, nuomodamas pastatÄ , patyrė daug iÅ¡laidų, skirtų pastato eksploatacijai, komunalinėms iÅ¡laidoms, nekilnojamojo turto mokesčiui, renovacijai, tad nuomos pelningumas buvo nežymus.7.

Teismas, teigdamas, jog nėra priežastinio ryÅ¡io, nevertino visų bylos aplinkybių, apsiribojo tik techniniu priežastinio ryÅ¡io vertinimu.8. Teismas neteisingai nurodė, jog ieÅ¡kovo turtas buvo areÅ¡tuotas kitoje civilinėje byloje. Buvo areÅ¡tuota tik ½ ieÅ¡kovui priklausančio žemės sklypo.             Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundÄ praÅ¡o skundÄ atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Atsiliepime nurodo:             1.

Nuostoliai dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių negali bÅ«ti atlyginami automatiÅ¡kai, vien tik atmetus ieÅ¡kinį. IeÅ¡kovas turėjo įrodyti, kad nuostoliai atsirado dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių. Laikinosios apsaugos priemonės tam pačiam pastatui bei keturiems žemės sklypams buvo pritaikytos kitoje civilinėje byloje, kurioje BUAB „Tradicija“ ieÅ¡kinys buvo tenkintas ir iÅ¡ UAB „LNTV“ priteista 660 000 Lt. tuo pačiu konstatuota, kad UAB „LNTV“ atsako už savo vienintelės akcininkės UAB „Serneta“ 400 00 Lt skolÄ kreditoriui BUAB „Tradicija“.

Mano, kad apelianto sukurti savo naudai nuostoliai yra fiktyvÅ«s.             2. Su apeliaciniu skundu pateikti nauji įrodymai apelianto nuostoliams paskaičiuoti, kurie skiriasi nuo ieÅ¡kinio pagrindo ir jo dalyko, kadangi bylos nagrinėjimo metu apeliantas teisme įrodinėjo nuostolių atsiradimÄ visai kitu pagrindu, t. y. skaičiavo nuostolius, taikydamas 6 procentų skaičiuotinų palÅ«kanų sumÄ nuo areÅ¡tuoto turto sumos. Taigi apeliantas pakeitė ieÅ¡kinio pagrindÄ ir byloje priteistinÄ nuostolių sumÄ nurodo atsiradusiÄ parduotino pastato preliminariosios pirkimo-pardavimo sutarties nevykdymo pagrindu.

             3. Apeliantas ieÅ¡kinyje nepagrįstai skaičiavo 6 procentų palÅ«kanas už penkių metų laikotarpį, nors pelningai pardavė prekybos centrÄ už 18 500 000 Lt, kai nekilnojamojo turto registre objekto vertė buvo 14 560 000 Lt. Be to, CK 6.210 straipsnis taikytinas, kai Å¡alis sieja sutartiniai santykiai. Preliminarioji pirkimo-pardavimo sutartis tarp apelianto ir UAB „Nekilnojamo turto valdymas“, kurioje nurodyta didesnė pardavimo kaina, nebuvo įregistruota, nėra ir kitų įrodymų, patvirtinančių, kad Å¡ios sutarties Å¡alys siekė sukurti realius verslo santykius, ar kad iÅ¡ jos kiltų kokios nors pareigos atsakovui.             4.

Apelianto ieškiniu reikalaujama nuostolių suma neatitinka CK 6.249 straipsnio 1 dalyje negautoms pajamoms keliamų realumo ir pagrįstumo kriterijų.              5. Teismas visapusiškai ir objektyviai įvertino teisiškai reikšmingas faktines bylos aplinkybes ir dėl to pagrįstai konstatavo, kad atsakovui nekyla pareiga atlyginti nuostolius. Bankroto administratorius veikė pagal teisės aktų reikalavimus ir administruojamos įmonės interesais, todėl nėra pagrindo teigti, kad jis atliko neteisėtus veiksmus.

Dėl tolesnių bankroto procese skolų iÅ¡ieÅ¡kojimo procedÅ«rų sprendžia kreditorių komitetas ir jis įgalioja administratorių.             Trečiasis asmuo BUAB „Tradicija“ atsiliepimu į apeliacinį skundÄ praÅ¡o skundÄ atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ . AtsiliepimÄ grindžia tais pačiais argumentais kaip ir atsakovas.             Trečiasis asmuo „BTA Insuransce Company“ SE atsiliepime į apeliacinį skundÄ praÅ¡o ieÅ¡kovo skundo netenkinti.

Atsiliepime nurodo:             1. Nuostolių skaičiavimas palÅ«kanų forma yra ydingas, kadangi nepriklausomai nuo areÅ¡to masto turto pardavimas nebÅ«tų įmanomas. Be to, bÅ«tina įvertinti, ar turtas nuvertėjo. Byloje esantys įrodymai ne tik kad neįrodo ieÅ¡kovo turto nuvertėjimo, bet yra nepalankÅ«s apeliantui. 2009 m. rugsėjo 11 d. preliminarioje sutartyje nurodoma 1 000 000 Lt didesnė kaina nei pirkimo-pardavimo sutartyje, nors 2009 m. UAB „Nekilnojamo turto valdymas“ negalėjo nežinoti apie turto areÅ¡tÄ , be to, 2009 m. turto kainos buvo žemiausios per pastaruosius penkis metus.

Mano, kad 2010 m. spalio 20 d. turto pirkimo-pardavimo sandoris yra tariamas, nes nėra įrodymų, jog buvo sumokėta nurodyta kaina, tai neatsispindi ir apelianto pelno(nuostolių) ataskaitose.             2. Aplinkybė, kad ieÅ¡kinys buvo tenkintas pirmose dvejose instancijose, eliminuoja atsakovo neteisėtų veiksmų faktÄ , kadangi iÅ¡ administratoriaus bÅ«tų reikalaujama daugiau negu iÅ¡ teismo. Be to, teismas nelaikė, kad ieÅ¡kinys prima facie yra nepagrįstas. Teismas teisingai pažymėjo, kad administratorius veikė, atstovaudamas BUAB „Tradicija“ kreditorių valiÄ .             3.

Apeliantas 2010 metais turtÄ pardavė brangiau negu gavo pasiÅ«lymÄ 2008 metais. Apeliantas dėl tariamai neteisėtų veiksmų gavo naudos, todėl nėra neteisėtų veiksmų, žalos bei priežastinio ryÅ¡io tarp jų. Apelianto pateikti iÅ¡raÅ¡ai iÅ¡ turto areÅ¡to registro nepaneigia fakto, kad turtas, dėl kurio kyla ginčas, buvo areÅ¡tuotas kitoje civilinėje byloje.              IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliacinis skundas netenkintinas.Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.).Byloje sprendžiamas ginčas dėl nuostolių, kildinamų iÅ¡ byloje taikytų laikinųjų apsaugos priemonių, atlyginimo.

Byloje nustatyta, kad UAB ,,Robinta“, bÅ«dama bankrutuojančios UAB ,,Tradicija“ administratoriumi, teisme pareiÅ¡kė ieÅ¡kinį UAB ,,LNTV“, praÅ¡ydama priteisti iÅ¡ pastarosios 4 535 958 Lt ir Å¡iam ieÅ¡kiniui užtikrinti taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones – atsakovo turto areÅ¡tÄ . Kauno apygardos teismas ieÅ¡kovo praÅ¡ymu 2005 m. rugpjūčio 23 d. ir 2005 m. rugpjūčio 25 d. nutartimis taikė laikinÄ sias apsaugos priemones – ieÅ¡kovo BUAB ,,Tradicija“ reikalavimų užtikrinimui areÅ¡tavo UAB ,,LNTV“turtÄ , pinigines lėšas ar turtines teises, uždraudžiant skolininkui areÅ¡tuotu turtu disponuoti (t. 1, b. l. 27).

Vykdant Å¡ias teismo nutartis, buvo areÅ¡tuotas UAB ,,LNTV“ nekilnojamasis turtas (t. 1, b. l. 29-48). Duomenų apie kito turto ar piniginių lėšų areÅ¡tÄ byloje nėra, jų nepateikė ir Å¡ios bylos ieÅ¡kovas. Dėl atsakovo teisės gauti nuostolių, padarytų ieÅ¡kovo praÅ¡ymu taikant laikinÄ sias apsaugos priemones, kai ieÅ¡kinys atmestas, atlyginimoLaikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra susijęs su tam tikrų ribojimų nustatymu atsakovui ar jo turtui bei turtinėms ir neturtinėms teisėms (CPK 145 str.).

Ä®statyme įtvirtinta ieÅ¡kovo teisė praÅ¡yti atsakovui taikyti atitinkamus ribojimus taip pat apima ir ieÅ¡kovo bei atsakovo interesų pusiausvyros principo įgyvendinimÄ . CPK 146 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas atsakovo nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo institutas yra Å¡alių interesų pusiausvyros iÅ¡raiÅ¡ka. CPK 146 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, įsiteisėjus sprendimui, kuriuo ieÅ¡kinys atmestas, atsakovas turi teisę reikalauti, kad ieÅ¡kovas atlygintų nuostolius, kuriuos atsakovas patyrė dėl ieÅ¡kovo praÅ¡ymu taikytų laikinųjų apsaugos priemonių.

Å i įstatymo redakcija įsigaliojo nuo 2011 m. spalio 1 d. (2011 m. birželio 21 d. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso pakeitimo ir papildymo įstatymo Nr. XI-1480 387 str.), iki tol analogiÅ¡kas nuostolių atlyginimo institutas buvo nustatytas CPK 147 straipsnio 3 dalyje.              CPK 146 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta procesÄ civilinėje byloje pralaimėjusios Å¡alies civilinė atsakomybė, kurios tikslas – atlyginti (kompensuoti) procesÄ laimėjusiai Å¡aliai nuostolius, atsiradusius dėl pralaimėjusios procesÄ Å¡alies praÅ¡ymu teismo taikytų laikinųjų apsaugos priemonių.Lietuvos Aukščiausiojo Teismo yra iÅ¡aiÅ¡kinta, kad ieÅ¡kinio atmetimas yra bÅ«tina atsakovo patirtų nuostolių atlyginimo sÄ lyga, nes ieÅ¡kovas, prieÅ¡ pateikdamas ieÅ¡kinį, reikÅ¡damas praÅ¡ymÄ taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, suvokia, kad tokio praÅ¡ymo tenkinimas dar nereiÅ¡kia ieÅ¡kinio pagrįstumo.

Dėl to tokiu atveju ieÅ¡kovas, praÅ¡ydamas taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones iki ginčo iÅ¡sprendimo, veikia savo rizika ir turi pareigÄ atlyginti atsakovui atsiradusius nuostolius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 14 d. nutartis civilinėje byloje R. G. ir I. D.v. V.G., bylos Nr. 3K-7-335/2013).             Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl nuostolių, atsiradusių dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civiliniame procese, atlyginimo, inter alia yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad, atmetus ieÅ¡kinį, asmuo, kurio turtinės teisės ieÅ¡kovo praÅ¡ymu buvo suvaržytos laikinosiomis apsaugos priemonėmis ir kuris dėl tokio suvaržymo patyrė nuostolių, gali kreiptis į teismÄ atskiru ieÅ¡kiniu CPK 147 straipsnio 3 dalies tvarka praÅ¡ydamas taikyti kreditoriui deliktinę atsakomybę, nenustatinėjant jos sÄ lygos – kaltės, nes tai yra ieÅ¡kovo atsakomybės už jo rizika atliktus veiksmus atvejis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M.

V. v. UAB „Artapolas“, bylos Nr. 3K-3-74/2011; 2010 m. gruodžio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Lit-Invest“ v. UAB „Paribys“, bylos Nr. 3K-7-411/2010; 2006 m. gruodžio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Militzer and Munch Fortransas“ v. „Lex System“ GmbH, bylos Nr. 3K-3-589/2006). Taigi Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformavęs praktikÄ , kad, sprendžiant klausimÄ dėl nuostolių, padarytų taikant laikinÄ sias apsaugos priemones, atlyginimo ieÅ¡kovui, praÅ¡iusiam taikyti tokias priemones, yra taikoma griežtoji civilinė atsakomybė ir kad spręsdamas dėl civilinės atsakomybės už žalÄ , atsiradusiÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civiliniame procese, teismas turi nustatyti Å¡ias civilines atsakomybės sÄ lygas: neteisėtus veiksmus, žalÄ ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos.

Neteisėti veiksmai yra įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos neįvykdymas arba veiksmų, kuriuos draudžia įstatymai ar sutartis, atlikimas, arba bendrojo pobÅ«džio reikalavimų elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai bei taip, kad niekam nepadarytum žalos, pažeidimas (CK 6.246 str., 6.263 str. 2 d.). Neteisėtais veiksmais, kaip civilinės atsakomybės už žalÄ , atsiradusiÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, sÄ lyga pripažintinas asmens, praÅ¡iusio taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, bendrojo pobÅ«džio pareigos elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai pažeidimas, patvirtinamas įsiteisėjusiu teismo sprendimu, kuriuo jo reikalavimai pripažinti nepagrįstais ir atmesti.Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad bankrutuojančios UAB ,,Tradicija“ ieÅ¡kinys dėl 4 535 928 litų sumos iÅ¡ UAB ,,LNTV“ priteisimo pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų buvo tenkintas iÅ¡ dalies, priteista 1 363 742,42 Lt suma, tačiau Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. rugsėjo 26 d. nutartimi, bylÄ iÅ¡nagrinėjus kasacine tvarka, minėti teismų sprendimai buvo panaikinti ir ieÅ¡kinys atmestas visiÅ¡kai (t. 1, b. l. 80-86).

Todėl atsižvelgiant į minėtÄ jÄ Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikÄ , teisėjų kolegija konstatuoja, kad, nepaisant, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas buvo įsiteisėjęs, bylÄ iÅ¡nagrinėjus apeliacine tvarka ir palikus sprendimÄ galioti, tačiau jį panaikinus kasacinės instancijos teismo, ieÅ¡kinys pareikÅ¡tas BUAB ,,Tradicija“ laikytinas nepagrįstu ir atmestu, todėl Å¡ioje byloje buvo pagrindas reikÅ¡ti ieÅ¡kinį dėl nuostolių, kildinamų iÅ¡ laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo.Kita vertus, teisėjų kolegija nesutinka su apelianto pozicija, jog ieÅ¡kinį tenkinus tik iÅ¡ dalies, ieÅ¡kovas neva turėjo praÅ¡yti sumažinti laikinųjų apsaugos priemonių apimtį ir tada jo atsakomybė Å¡ioje byloje bÅ«tų mažesnė.

Byloje nėra duomenų, kad pats atsakovas (šioje byloje ieškovas), patenkinus mažesnę dalį ieškovo ieškinio, būtų prašęs teismo sumažinti jo atžvilgiu taikytų laikinųjų apsaugos priemonių mastų. Kiekvienas suinteresuotas asmuo, manantis, kad jo teisė pažeista, visų pirma, pats gina savo teises, o ne turi laukti, kad už jį tai atliks kitas, neturintis tokio intereso, asmuo. Šiuo atveju, negalima kaltinti ieškovo (BUAB ,,Tradicija“), kad jis veikė savo, o ne atsakovo, interesais.

Tačiau, kaip minėta, jam tenka rizika dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo galimų padarinių atlyginimo, atmetus jo ieÅ¡kinį. Dėl žalos atlyginimoEsminė civilinės atsakomybės, galimos dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių, taikymo sÄ lyga yra žala.CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, jo turėtos iÅ¡laidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo bÅ«tų gavęs, jeigu nebÅ«tų buvę neteisėtų veiksmų;

Å¡io straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad civilinė atsakomybė taikoma taip pat ir už bÅ«simÄ Å¾alÄ , kurios dydį (nuostolius) teismas gali įvertinti remdamasis realia tokios žalos atsiradimo tikimybe (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Alytaus regiono Aplinkos apsaugos departamentas v. UAB „Graanul invest“, bylos Nr. 3K-7-465/2008). Civilinė atsakomybė yra skirta visiÅ¡kai kompensuoti nukentėjusiajam dėl padaryto delikto atsiradusius nuostolius (lot. restitutio in integrum).Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. rugsėjo 6 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Vilniaus miesto savivaldybė v.

UAB „Leandra“, bylos Nr. 3K-3-411/2004; 2008 m. vasario 11 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje R. J. firma „Tastos statyba“ v. Kauno miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-62/2008, iÅ¡aiÅ¡kinta, kad nuostolius iÅ¡laidų forma apibÅ«dina tokie požymiai: realumas, bÅ«tinumas ir protingumas. Nagrinėjamoje byloje ieÅ¡kovas nuostolius apskaičiuoja, kaip palÅ«kanas nuo 2005 m. rugsėjo 14 d. iki 2011 m. lapkričio 3 d. už nepagrįstÄ suvaržymÄ naudotis areÅ¡tuotomis lėšomis – 4 535 928 Lt sumoje.Visų pirma, pažymėtina, kad taikant laikinÄ sias apsaugos priemones, nors ir buvo nurodytas piniginių lėšų areÅ¡tas, tačiau vykdant teismo nutartis, piniginės lėšos nebuvo areÅ¡tuotos; to nenurodo ir ieÅ¡kovas ieÅ¡kinyje.

Todėl tiesiogiai dėl negalėjimo naudotis pinigais ir iÅ¡ to kilusių pasekmių nėra pagrindo spręsti. Dėl ieÅ¡kovo nekilnojamojo turto areÅ¡to taip pat spręstina pagal ieÅ¡kinio pagrindÄ â€“ kad neva ieÅ¡kovas, dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių, negalėdamas laiku realizuoti nekilnojamojo turto, negavo iÅ¡ to pajamų, atitinkamai negalėjo disponuoti už turtÄ gautomis piniginėmis lėšomis ir gauti pelnÄ palÅ«kanų forma.Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiÅ¡kindamas apie galimybę tokiu atveju prisiteisti nuostolius negautų pajamų forma, nurodė, kad turi bÅ«ti įvertintos visos aplinkybės, galinčios turėti reikÅ¡mės nustatant negautų pajamų faktÄ ir dydį.Pirma, negautų pajamų numatomumas, kai atsakovas sugeba įrodyti, kad patyrė tokius nuostolius, kuriuos buvo numatęs sudarydamas sutartį.

Antra, negautos pajamos turi bÅ«ti įrodytos su pagrįstu tikrumu, jog taikytos laikinosios apsaugos priemonės lėmė atsakovo ateities įplaukų praradimÄ . Trečia, prarastų pajamų apskaičiavimas, kurį nustato teismas, remdamasis įrodymų vertinimo taisyklėmis. Ketvirta, vertintini paties atsakovo, kurio turtui buvo taikyti procesiniai suvaržymai, veiksmai – kaip jis, siekdamas tam tikro pelno, naudojosi savo turtinėmis teisėmis, kol nebuvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės ir vėliau jas taikius, t. y. ar jis veikė aktyviai, siekdamas pakeisti laikinÄ sias apsaugos priemones.

Praradimai gali atsirasti tik tada, kai uždraudus atlikti tam tikrus veiksmus su nekilnojamojo turto ar akcijų pardavimu, atsakovui atimama galimybė gauti naudÄ , įgyvendinant turtines teises į areÅ¡tuotÄ turtÄ . Praradimams atsirasti taip pat svarbu įvertinti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo apimtį ir trukmę. Be to, negautos pajamos turi ir realumo požymių (CK 6.249 str. 3 d.), t. y. nukentėjusysis turi konkrečiai nurodyti, kaip laikinųjų apsaugos priemonių taikymas apribojant disponavimÄ turtu paveikė suvaržyto turto vertę ir jo, kaip verslininko, galimybę plėtoti nekilnojamojo turto verslÄ .

Nuostoliai turi bÅ«ti realÅ«s, Å¡alims draudžiama kurti hipotetinius nuostolius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R.G. ir I.G. v. V.G., bylos Nr. 3K-7-335/2013).Pagal civiliniame procese galiojantį rungimosi principÄ (CPK 12 str.) ir CPK 178 straipsnyje įtvirtintÄ Ä¯rodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklę kiekviena Å¡alis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, iÅ¡skyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pažymėta, kad ginčuose dėl žalos atlyginimo pareiga įrodyti aplinkybes, kuriomis rėmėsi ieÅ¡kovas ieÅ¡kinyje, priklauso ieÅ¡kovui, o aplinkybes, kuriomis rėmėsi atsakovas atsikirtime į ieÅ¡kinį, - atsakovui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gruodžio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje VÅ¡Ä® „Mokslo ir technologijų parkas“ v. S. Č., bylos Nr. 3K-3-642/2006).Pagal CPK 185 straipsnyje įtvirtintÄ Ä¯rodymų vertinimo taisyklę įrodymus, vadovaudamasis įstatymais, vertina teismas pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu bylos aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu teismo posėdyje.

Dėl to teismas nustato reikÅ¡mingas faktines aplinkybes teisingam bylos iÅ¡nagrinėjimui įvertinęs bylos įrodymų visumos ir kiekvieno iÅ¡ jų atskirai įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę.Nors, kaip minėta, ieÅ¡kovas nagrinėjamoje byloje įrodinėjo ne nuostolius dėl nekilnojamojo turto kainų skirtumo tam tikrais laikotarpiais, o prarastÄ galimybę disponuoti pinigais už realizuotÄ nekilnojamÄ jį turtÄ , tačiau pirmosios instancijos teismas pagrįstai analizavo įrodymus, pagrindžiančius ieÅ¡kovo galimybę parduoti turtÄ , nes tai susiję su ieÅ¡kovo reiÅ¡kiamo ieÅ¡kinio pagrindu.

Teismas pagrįstai nurodė, jog ieÅ¡kovas jokiais įrodymais nepagrindė savo realių ketinimų parduoti turtÄ . Tokiais ketinimais negalima laikyti keleto byloje esančių raÅ¡tų (t. 1, b. l. 49, 50, 51), kuriuose nurodoma, jog UAB ,,Sparteka“ ketino įsigyti pastatÄ (duomenys neskelbtini) už 16 500 000 Lt, UAB ,,MK investicija“ tÄ patį pastatÄ nurodė pirksianti už 15 000 000 litų, UAB ,,Nekilnojamojo turto valdymas“ – už 19 500 000 litų. Tokie įrodymai neabejotinai yra nepakankami siekiant įrodyti realius ketinimus parduoti turtÄ .

IeÅ¡kovas neįrodė jokių prievolinių teisinių santykių, siejančių jį su minėtais juridiniais asmenimis, iÅ¡ kurių bÅ«tų galima spręsti apie įvyksiančių sandorių realumÄ .Be to, kaip teisingai sprendime nurodė pirmosios instancijos teismas, įvertinant įvykusį nekilnojamojo turto sandorį – 2010 m. spalio 20 d. pirkimo-pardavimo sutartį (t. 1, b. l. 52-61), nustatyta, kad turtinės žalos ieÅ¡kovas nepatyrė, nes turtas parduotas už 18 500 000 litų, o pasiÅ«lymuose pirkti šį turtÄ buvo nurodyta žymiai mažesnė kaina, be to, Nekilnojamojo turto registre nurodyta Å¡io turto vertė – 14 560 000 litų.Todėl teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad nesant įrodytai vienai iÅ¡ civilinės atsakomybės sÄ lygų – žalos buvimai, nėra galima civilinė atsakomybė apskritai (CK 6.249 str.).

Dėl atsakovo tinkamumoIeÅ¡kovas nagrinėjamoje byloje ieÅ¡kinį dėl nuostolių, kildinamų iÅ¡ laikinųjų apsaugos priemonių, atlyginimo, pareiÅ¡kė ne anos bylos ieÅ¡kovui (BUAB ,,Tradicija“), o Å¡io ieÅ¡kovo atstovui – bankroto administratoriui. Pagal Ä®monių bankroto įstatymo 11 straipsnį, bankrutuojančios įmonės administratorius – tai teismo paskirtas fizinis ar juridinis asmuo, turintis teisę teikti bankroto administravimo paslaugas ir Å¡iÄ teisę įgijęs Ä®BÄ® ir su jo įgyvendinimu susijusių teisės aktų nustatyta tvarka.

Administratoriui įstatymas nesuteikia teisės veikti kaip savarankiškam civilinių teisinių santykių subjektui ar siekti sau turtinės naudos. Jis turi įstatymo jam suteiktus plačius įgalinimus, tačiau veikia ne savo, o bankrutuojančios įmonės (jos kreditorių) naudai. Administratorių su įmone sieja pavedimo teisiniai santykiai ir jis materialinės naudos gauna tik tiek, kiek uždirba atlikdamas administratoriaus funkcijas. Visos lėšos, kurias administratorius išieško iš bankrutuojančios įmonės skolininkų ar priteisiamos pagal nuginčijamus sandorius, atitenka bankrutuojančiai įmonei ir įstatymo nustatyta tvarka paskirstomos jos kreditoriams.

Atitinkamai administratorius reiškia ieškinius ne savo, o bankrutuojančios įmonės vardu ir jos naudai (netiesioginis ieškinys). Todėl administratoriaus, kaip savarankiško subjekto, atsakomybė galima tik Įmonių bankroto įstatymo nustatyta tvarka arba jeigu būtų konstatuotas jo, kaip atstovo, piktnaudžiavimas civilinėmis procesinėmis teisėmis (CPK 95 str.). Šiuo atveju, materialinė teisinė atsakomybė dėl nuostolių, kildinamų iš laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo, gali būti taikoma bylos šaliai (ieškovui), o ne jo atstovui (CPK 146 str. 2 d.).

Nurodyti atsakovÄ reiÅ¡kiant ieÅ¡kinį yra ieÅ¡kovo pareiga, teismas Å¡alį keisti gali tik ieÅ¡kovo praÅ¡ymu (CPK 45 str. 1 d.).Aplinkybė, kad ieÅ¡kinys pareikÅ¡tas netinkamam atsakovui, yra pagrindas atmesti ieÅ¡kinį.Todėl be aukščiau minėtų aplinkybių, ieÅ¡kovo ieÅ¡kinys pagrįstai atmestas dar ir dėl to, kad jis pareikÅ¡tas atsakovui, neturinčiam pareigos atsakyti pagal pareikÅ¡tus reikalavimus.Dėl nutartyje paminėtų aplinkybių, teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinio skundo motyvais neturi pagrindo naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimo, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str. 2 d.).  Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidųKauno apygardos teismo 2012 m. sausio 3 d. nutartimi ieÅ¡kovui iki bylos iÅ¡nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme buvo atidėtas mokėtino 20 722 Lt žyminio mokesčio sumokėjimas už apeliacinį skundÄ (t. 2, b. l. 174-175).

IeÅ¡kovo apeliacinio skundo netenkinus, iÅ¡ ieÅ¡kovo priteistinas minėta nutartimi atidėtas žyminis mokestis (CPK 84 str.). Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : Kauno apygardos teismo 2012 m. lapkričio 26 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo uždarosios akcinės bendrovės „LNTV“ (j. a. k. 125510179, buveinės adresas: JustiniÅ¡kių g. 56-15, Vilnius) 20 722 Lt (dvideÅ¡imt tÅ«kstančių septynis Å¡imtus dvideÅ¡imt du litus) žyminio mokesčio į valstybės biudžetÄ .

TeisėjaiAlė Bukavinienė Danutė Gasiūnienė Vigintas Višinskis