5ce6843e-85f2-4d5d-a588-74d198efabe7 · Kauno apygardos teismas
Legislator summary
AI generatedÅ . ir atsakovo akcinÄs bendrovÄs SEB bankas apeliacinius skundus dÄl Kauno apylinkÄs teismo 2017 m. liepos 5 d. sprendimo civilinÄje byloje pagal ieÅ¡kovo R. Å . ieÅ¡kinį atsakovui AB SEB bankas, tretiesiems asmenims AB âLietuvos draudimasâ, S. U. dÄl nuostolių atlyginimo ir delspinigių dydžio sumažinimo. TeisÄjų kolegija n u s t a t Ä : GinÄo esmÄ IeÅ¡kovas R. Å . praÅ¡Ä teismo priteisti iÅ¡ atsakovo AB SEB banko 62 000,00 Eur nuostolių atlyginimÄ ; sumažinti 2006 m. spalio 17 d.
Legislator headnote
AI generated5ce6843e-85f2-4d5d-a588-74d198efabe7 · Kauno apygardos teismas: Apeliacinių skundų ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ teisiniai argumentai Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovas R. Å ., atstovaujamas advokato Vido AdomaiÄio, praÅ¡o panaikinti Kauno apylinkÄs teismo 2017 m. liepos 5 d. sprendimo dalį, kuria atmestas reikalavimas iÅ¡ atsakovo priteisti 62 000,00 Eur žalos atlyginimo ir Å¡ioje dalyje priimti naujÄ sprendimÄ â ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį tenkinti pilnai; priteisti iÅ¡ atsakovo visas bylinÄjimosi iÅ¡laidas. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:Teismas netinkamai vertino atsakovo neteisÄtus veiksmus (neveikimÄ ).
Full text
CivilinÄ byla Nr. e2A-2380-896/2017Teisminio proceso Nr. 2-69-3-13788-2016-6Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.29.2; 2.6.29.4; 2.6.39.2.5.1.3; 2.6.10.5.1; 2.6.10.2.4.1. (S) Kauno apygardos teismas N u t a r t i sLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. spalio 2 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisÄjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisÄjų Nijolios IndreikienÄs, Virginijos LozoraitytÄs ir Tomo Romeikos (kolegijos pirmininkas ir praneÅ¡Äjas),teismo posÄdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinÄjo civilinÄ bylÄ pagal ieÅ¡kovo R.
Å . ir atsakovo akcinÄs bendrovÄs SEB bankas apeliacinius skundus dÄl Kauno apylinkÄs teismo 2017 m. liepos 5 d. sprendimo civilinÄje byloje pagal ieÅ¡kovo R. Å . ieÅ¡kinį atsakovui AB SEB bankas, tretiesiems asmenims AB âLietuvos draudimasâ, S. U. dÄl nuostolių atlyginimo ir delspinigių dydžio sumažinimo. TeisÄjų kolegija n u s t a t Ä : GinÄo esmÄ IeÅ¡kovas R. Å . praÅ¡Ä teismo priteisti iÅ¡ atsakovo AB SEB banko 62 000,00 Eur nuostolių atlyginimÄ ; sumažinti 2006 m. spalio 17 d.
Kredito sutarties Nr. 1630618070952 4.5 ir 4.6 punktuose nustatytÄ delspinigių dydį nuo 0,1 proc. iki 0,02 proc. dydžio, atitinkamai atsakovo praÅ¡omus vykdymo procese iÅ¡ieÅ¡koti delspinigius nuo 103 423,50 Eur iki 20 684,70 Eur priteista nuostolių suma bei sumažintu delspinigių dydžiu sumažinti pagal 2014 m. vasario 28 d. atliktÄ vykdomÄ jį įraÅ¡Ä Nr. 20720140013209 iÅ¡ ieÅ¡kovo R. Å . atsakovo AB SEB banko naudai iÅ¡ieÅ¡komÄ skolÄ vykdomojoje byloje Nr. 0085/14/00503.IeÅ¡kovas nurodÄ, kad jam nuosavybÄs teise priklauso nekilnojamasis turtas: 2053/2074 dalies žemÄs sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastatas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir pastatas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), patalpa, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), patalpa, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys Kauno m. sav., Kauno m., (duomenys neskelbtini).
Å is Nekilnojamasis turtas 2006 m. spalio 25 d. sutartine hipoteka buvo įkeistas atsakovui AB SEB bankui (hipotekos identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini)). 2014 m. birželio 22 d. Nekilnojamasis turtas draudimo sutartimi Nr. 288139512 buvo apdraustas nuo draudimo sutartyje numatytų rizikų, naudos gavÄju nurodytas AB SEB bankas. 2014 m. liepos 25 d. pastate, esanÄiame adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas, kilo gaisras, kurio metu iÅ¡degÄ dalis palÄpÄs, nudegÄ dalis medinių stogo konstrukcijų, nuardyta stogo danga, vandeniu sulietos žemiau esanÄios patalpos. 2014 m. liepos 30 d.
Turto sunaikinimo, sugadinimo aktu, ir stogo remonto lokaline sÄ mata nustatyta remonto darbų kaina â 12 188,16 Eur. 2016 m. vasario 19 d. ieÅ¡kovas kreipÄsi į Kauno apylinkÄs teismÄ dÄl žalos priteisimo iÅ¡ pastato nuomininko S. U. ir AB âLietuvos draudimasâ, kurioje buvo apdraustas turtas (civilinÄ byla Nr. e2-6832-528/2015). Byloje Å¡alys buvo susitarusios dÄl taikos sutarties sudarymo, taÄiau prieÅ¡taravimus dÄl taikos sutarties sudarymo pareiÅ¡kÄ atsakovas.IeÅ¡kovas ieÅ¡kinį grindÄ civilinÄs atsakomybÄs pagrindais, kuri atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos neteisÄtu neveikimu arba veikimu, arba pažeidus bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai.
IeÅ¡kovo teigimu, atsakovas padarÄ Å¾alÄ ieÅ¡kovo turtui, nes, bÅ«damas draudimo iÅ¡mokos gavÄju, daugiau kaip dvejus metus nepasinaudojo savo teise gauti iÅ¡mokÄ , ir neleido gauti Å¡ios iÅ¡mokos ieÅ¡kovui ir turto naudotojui S. U.. Draudimo iÅ¡mokos pagalba bÅ«tų atlikti gaisro nuniokoto pastato remonto darbai arba jos dydžiu sumažinti ieÅ¡kovo kreditoriniai įsipareigojimai atsakovui. 2006 m. spalio 17 d. tarp ieÅ¡kovo ir atsakovo buvo pasiraÅ¡yta kredito sutartis Nr. 1630618070952 su vÄlesniais jos priedais ir pakeitimais.
Kredito sutarties 4.5. punkte nustatyta, kad Kredito gavÄjas - ieÅ¡kovas, įsipareigoja už kiekvienÄ uždelstÄ grÄ Å¾inti kredito dalį dienÄ mokÄti Bankui - atsakovui 0,1 proc. laiku nesumokÄto kredito ar jo dalies delspinigius, jei negrÄ Å¾ina pagal grafikÄ nustatytos grÄ Å¾inti kredito dalies; Å¡ios sutarties 4.6. punkte nustatyta, kad Kredito gavÄjas - ieÅ¡kovas, įsipareigoja už kiekvienÄ uždelstÄ sumokÄti palÅ«kanas dienÄ , mokÄti Bankui - atsakovui 0,1 proc. laiku nesumokÄtų palÅ«kanų sumos delspinigius, jei nesumoka palÅ«kanų pagal grafikÄ .
Antstolio R. B. kontoroje yra užvesta vykdomoji byla Nr. 0085/14/00503 pagal vykdomÄ jį įraÅ¡Ä Nr. 14-1486/2014 02 28, iÅ¡duotÄ Vilniaus m. 14-ojo notarų biuro dÄl 1 261 973,18 Eur skolos, iÅ¡ jos 14 418,82 Eur palÅ«kanų ir 103 423,50 Eur delspinigių iÅ¡ieÅ¡kojimo. Atsakovo paskaiÄiuoti 103 423,50 Eur delspinigiai yra aiÅ¡kiai per dideli, prieÅ¡tarauja teismų suformuotai praktikai bei teisingumo bei protingumo kriterijams, todÄl mažintini iki 0,02 proc.Atsakovas su ieÅ¡kiniu nesutiko, praÅ¡Ä ieÅ¡kinį atmesti.
Atsakovas nurodÄ, kad jam nekyla nei sutartinÄ, nei deliktinÄ atsakomybÄ dÄl žalos. Atsakovas nebuvo įsipareigojÄs užtikrinti pastato bÅ«klÄs ir neturÄjo pareigos reikalauti draudimo iÅ¡mokos. NÄra pagrindo mažinti kredito sutartimi nustatytų delspinigių, kadangi su tokiomis sÄ lygomis ieÅ¡kovas sutiko pasiraÅ¡ydamas kredito sutartį, sutarties neginÄijo.  II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmÄ Kauno apylinkÄs teismas 2017 m. liepos 5 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies.
Teismas atmetÄ ieÅ¡kinio reikalavimÄ dÄl 62 000,00 Eur dydžio nuostolių priteisimo; sumažino Kredito sutarties 4.5 ir 4.6 punktuose nustatytÄ delspinigių dydį nuo 0,1 proc. iki 0,02 proc. dydžio, atitinkamai atsakovo praÅ¡omus vykdymo procese iÅ¡ieÅ¡koti delspinigius nuo 103 423,50 Eur iki 20 684,70 Eur; sumažintu delspinigių dydžiu sumažino pagal 2014 m. vasario 28 d. atliktÄ vykdomÄ jį įraÅ¡Ä iÅ¡ ieÅ¡kovo R. Å . atsakovo AB SEB banko naudai iÅ¡ieÅ¡komÄ skolÄ vykdomojoje byloje Nr. 0085/14/00503; iÅ¡ ieÅ¡kovo R.
Å . priteisÄ valstybei 1 054,76 Eur žyminį mokestį, 3,91 Eur iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų, įteikimu; iÅ¡ atsakovo AB SEB bankas priteisÄ valstybei 620,51 Eur žyminį mokestį.Teismas padarÄ iÅ¡vadÄ , kad atsakovui AB SEB bankas nekyla nei sutartinÄ, nei deliktinÄ civilinÄ atsakomybÄ atlyginti ieÅ¡kovui žalÄ , nenustaÄius atsakovo kaltÄs dÄl padarytos žalos ieÅ¡kovo turtui. Teismas sprendÄ, kad atsakovas negali bÅ«ti tinkamu žalos atlyginimo subjektu pagal tarp Å¡alių egzistuojanÄias sutartinÄs civilinÄs atsakomybÄs sÄ lygas.
Teismas nustatÄ, kad pastatas (duomenys neskelbtini), Kaune 2006 m. spalio 25 d. sutartinÄs hipotekos lakÅ¡tu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo įkeistas atsakovui 2006 m. spalio 17 d. ieÅ¡kovo su atsakovu sudarytos kreditavimo sutarties įvykdymo užtikrinimui. Hipotekos lakÅ¡to 8 punkte buvo nustatyta, kad įkeiÄiamo daikto savininkas įsipareigoja užtikrinti tinkamÄ Å¡iuo lakÅ¡tu įkeiÄiamo daikto saugojimÄ , o juos sugadinus, atstatyti jų vartojamÄ sias savybes ir vertÄ, fiksuotÄ Å¡ios sutarties sudarymo dienÄ ir/ar atlyginti dÄl to kreditoriaus patirtus nuostolius.
Ä®keistu turtu naudojosi treÄiasis asmuo S. U., kuris šį turtÄ Â apdraudÄ AB âLietuvos draudimasâ laikotarpiu nuo 2014 m. birželio 29 d. iki 2015 m. birželio 8 d. Draudimo bendrovÄ draudimo iÅ¡mokos nemokÄjo nustaÄiusi, kad draudÄjas nesilaikÄ draudimo sutarties sÄ lygų. Teismas nenustatÄ, kad ieÅ¡kovas ar treÄiasis asmuo S. U. bÅ«tų ginÄijÄ AB âLietuvos draudimasâ sprendimÄ ir siekÄ draudimo iÅ¡mokos iÅ¡mokÄjimo. Teismo vertinimu, atsakovui Å¡ios pareigos Å¡alių sutartiniai santykiai nenumatÄ.Teismas, atsižvelgÄs į aplinkybes, kad atsakovas yra vartotojas bei sudarydamas sutartį buvo silpnesnioji sutarties pusÄ ir turÄjo ribotas galimybes derÄtis dÄl sutarties sÄ lygų, taip pat atsižvelgÄs į prievolÄs sumÄ , delspinigių susidarymo laikotarpį, laikÄ, kad priteisti delspinigiai yra nepagrįstai dideli, prieÅ¡tarauja pagrindiniams civilinių teisinių santykių sÄ Å¾iningumo, protingumo ir teisingumo principams, todÄl delspinigių dydį sumažino iki 0,02 procentų.
III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ teisiniai argumentai Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovas R. Å ., atstovaujamas advokato Vido AdomaiÄio, praÅ¡o panaikinti Kauno apylinkÄs teismo 2017 m. liepos 5 d. sprendimo dalį, kuria atmestas reikalavimas iÅ¡ atsakovo priteisti 62 000,00 Eur žalos atlyginimo ir Å¡ioje dalyje priimti naujÄ sprendimÄ â ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį tenkinti pilnai; priteisti iÅ¡ atsakovo visas bylinÄjimosi iÅ¡laidas. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:Teismas netinkamai vertino atsakovo neteisÄtus veiksmus (neveikimÄ ).
Ä®keistas turtas buvo apdraustas atsakovo naudai, todÄl atsakovas turÄjo ir pareigÄ pasinaudoti draudimo iÅ¡moka įvykus įvykiui. Atsakovas aiÅ¡kiai įsipareigojimų nevykdÄ, taip sÄ lygodamas vykdomojoje byloje didesnį iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ ieÅ¡kovo mastÄ ir nuostolių ieÅ¡kovui padarymÄ . Atsakovas kreipÄsi dÄl vykdomojo raÅ¡to iÅ¡davimo ir iÅ¡ieÅ¡kojimo. 2014 m. vasario 28 d. notaras atliko vykdomÄ jį įraÅ¡Ä , todÄl atsakovas tapo atsakingu ir tiesiogiai suinteresuotu, jog turtas bÅ«tų parduotas už kuo didesnÄ kainÄ , nes tokiu bÅ«du bÅ«tų panaikintas ieÅ¡kovo skolinis įsipareigojimas ar padengta jo didesnioji dalis.
TaÄiau atsakovas elgÄsi prieÅ¡ingai, nepasinaudojo teise į draudimo iÅ¡mokÄ ir neleido atlikti reikiamo remonto ieÅ¡kovui, kas sÄ lygojo pastato bÅ«klÄs pablogÄjimÄ ir su tuo susijusių didesnių nuostolių atsiradimÄ . Tarp atsakovo neveikimo ir atsiradusios žalos egzistuoja tamprus priežastinis ryÅ¡ys.CK 4.171 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad hipoteka apima ir nekilnojamojo daikto draudimo atlyginimÄ . Pagal CK 4.196 straipsnio 2 dalį, jeigu įkeisto daikto vertÄ sumažÄjo, o skolininkas neįvykdÄ Ä¯sipareigojimo dalies, kuria sumažÄjo daikto vertÄ, arba daiktas žuvo, kreditoriai turi teisÄ Ä¯ daikto draudimo sumÄ , nevirÅ¡ijanÄiÄ jų reikalavimų sumos, iÅ¡mokamÄ tokia pat eile, kokia turÄjo bÅ«ti patenkinti jų reikalavimai; gavus raÅ¡tiÅ¡kÄ visų kreditorių sutikimÄ , draudimo suma gali bÅ«ti iÅ¡mokama įkeisto daikto savininkui.
Pagal minÄtÄ reglamentavimÄ teisÄ Ä¯ įkeisto nekilnojamojo daikto draudimo sumÄ , kuri nevirÅ¡ija jo reikalavimų, turi hipotekos kreditorius. TodÄl atsakovas, bÅ«damas hipotekos kreditoriumi, kuriam keliami didesnio rÅ«pestingumo ir atidumo kriterijai, turintis suinteresuotumÄ iÅ¡laikyti įkeistÄ turtÄ tokios bÅ«klÄs, kad užtektų jo vertÄs ieÅ¡kovo skoliniam įsipareigojimui padengti, privalÄjo imtis visų įmanomų veiksmų draudimo iÅ¡mokai gauti ir jÄ nukreipti įkeisto turto vertÄs iÅ¡saugojimui arba ieÅ¡kovo įsipareigojimo dydžio iÅ¡saugojimui.DÄl atsakovo neveikimo, iÅ¡ ieÅ¡kovo kaip skolininko iÅ¡ieÅ¡koma suma 1 261 973,18 Eur yra ženkliai didesnÄ nei pradinÄ nekilnojamojo turto pardavimo kaina antrosiose varžytynÄse.
Tokia situacija lemia, kad net ir pardavus nekilnojamÄ jį turtÄ , ieÅ¡kovas liktų skolingas atsakovui ir iÅ¡ieÅ¡kojimas toliau bÅ«tų tÄsiamas iÅ¡ ieÅ¡kovo, kas tiesiogiai pažeistų ieÅ¡kovo interesus.Atsakovo civilinÄ atsakomybÄ kildinama iÅ¡ delikto, t. y. pareigos veikti atidžiai, rÅ«pestingai, nevykdymo. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendÄ, kad atsakovas nÄra kaltas.     Atsakovas AB SEB bankas, atstovaujamas advokatÄs Kristinos SaukalienÄs, apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Kauno apylinkÄs teismo 2017 m. liepos 5 d. sprendimo dalį dÄl delspinigių sumažinimo ir Å¡ioje dalyje priimti naujÄ sprendimÄ Â - ieÅ¡kovo R.
Å . ieÅ¡kinio reikalavimÄ dÄl delspinigių sumažinimo netenkinti visa apimtimi, priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo visas bylinÄjimosi iÅ¡laidas. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:Teismas nepagrįstai pakeitÄ sutarties nuostatas, kadangi nebuvo reiÅ¡kiamas reikalavimas ginÄijant kredito sutarties nuostatas. IeÅ¡kinio reikalavimas dÄl netesybų (delspinigių) dydžio sumažinimo galÄjo bÅ«ti reiÅ¡kiamas ir teismo kvalifikuojamas tik kaip skolininko praÅ¡ymas atleisti nuo dalies sutartinÄs civilinÄs atsakomybÄs (CK 6.253 straipsnis), taÄiau ne kaip reikalavimas dÄl sutarties sÄ lygų pakeitimo (CK 6.204 straipsnis).
Teismas modifikavo sutarties sÄ lygas nesant tokio reikalavimo ir taip iÅ¡Äjo už ieÅ¡kinio ribų. Sutartyje nurodytas delspinigių dydis atitiko ieÅ¡kovo valiÄ iki ieÅ¡kovas susidÅ«rÄ su realia pareiga delspinigius sumokÄti. Tiek sudarydamas pradinÄ kredito sutartį 2006 m., tiek modifikuodamas jos sÄ lygas vÄlesniais pakeitimais (didindamas kredito sumÄ , keisdamas kredito grÄ Å¾inimo ir atidÄtos grÄ Å¾inimo pradžios terminus) ieÅ¡kovas turÄjo suprasti ir suprato savo įsipareigojimų tinkamo nevykdymo galimas teisines pasekmes, t. y. mokÄtinas netesybas ir jų dydį, netesybų ar jas nustatanÄių sutarties nuostatų neginÄijo.
TaÄiau tik atsakovui kreipusis dÄl priverstinio skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo procedÅ«rų, ieÅ¡kovas ÄmÄ reikalauti savo civilinÄs sutartinÄs atsakomybÄs lengvatų, praÅ¡ydamas sumažinti delspinigius.Teismas nepagrįstai ieÅ¡kovÄ ginÄo sutartiniuose santykiuose pripažino vartotoju. Nors kreditÄ ieÅ¡kovas iÅ¡ banko paÄmÄ kaip fizinis asmuo, taÄiau įsigytas ir įkeistas bankui turtas buvo nuolat nuomojamas, naudojamas treÄiųjų asmenų, o ne paties ieÅ¡kovo ar jo Å¡eimos poreikiams.
Pagal paskirtį įkeistas nekilnojamasis turtas yra komercinÄs paskirties, todÄl kredito sutartis nÄra ir negali bÅ«ti pripažinta vartojimo sutartimi.Teismas nepagrįstai atleido ieÅ¡kovÄ nuo dalies netesybų jas sumažindamas, nes ieÅ¡kovas ilgÄ laikÄ netinkamai vykdÄ kredito sutarties sÄ lygas. Kredito sutartimi prisiimtus įsipareigojimus vykdyti laiku ieÅ¡kovas sistemingai vÄlavo: 2009 m. gruodžio 30 d. sudarant susitarimÄ pakeisti kredito sutarties sÄ lygas Nr. 4 fiksuota 11 300 Lt delspinigių suma, 2010 m. rugpjÅ«Äio 17 d. sudarant susitarimÄ pakeisti kredito sutarties sÄ lygas Nr. 5 fiksuota 22 350 Eur delspinigių suma jau eurais, 2011 m. birželio 3 d. sudarant susitarimÄ pakeisti kredito sutarties sÄ lygas Nr. 6 fiksuota 16 504,64 Eur delspinigių suma, iÅ¡ kurių sumokÄta 4,64 Eur. Sutarties nutraukimo ir vykdomųjų įrašų iÅ¡davimo metu susikaupusių delspinigių suma, skaiÄiuojama nuo laiku negrÄ Å¾inamų kredito įmokų ir palÅ«kanų, jau siekÄ 103 423,50 Eur.
Kredito sutarties galiojimo metu ieÅ¡kovas ne vienÄ kartÄ yra uždelsÄs kredito įmokų grÄ Å¾inimÄ pagal nustatytÄ grafikÄ ir ilgÄ laikÄ savo prievolių nevykdÄ visiÅ¡kai nemokÄdamas kredito grÄ Å¾inimo įmokų ir palÅ«kanų. Teismo nepagrįstai sumažintų netesybų sutartinis dydis yra adekvatus piniginÄs prievolÄs dydžiui. 0,1 proc. dydžio netesybos kredito sutartyje buvo nustatytos atsižvelgiant į ieÅ¡kovui paskolintÄ itin ženkliÄ kredito sumÄ . Kredito sutartimi ieÅ¡kovui ir tuometinei bendraskolei jo sutuoktinei (vÄliau iÅ¡stojo iÅ¡ prievolÄs) santykinai trumpam laikotarpiui (7 metams) buvo paskolinta itin ženkli kredito suma - 3 000 000 Lt (atitinka apie 870 000 Eur). 2007 m. pasiraÅ¡ytu kredito sutarties pakeitimu Nr. 1 kredito suma padidinta iki 5 000 000 Lt (atitinka apie 1 450 000 Eur) ir papildomai suteiktos dalies terminas taip pat nustatytas 7 metams.
TodÄl nurodytas netesybų dydis 0,1 proc. nuo negrÄ Å¾intos sumos už kiekvienÄ uždelstÄ dienÄ yra adekvatus nevykdytos piniginÄs prievolÄs dydžiui ir jos nevykdymo laikotarpiui.IeÅ¡kovas R. Å ., atstovaujamas advokato Vido AdomaiÄio, atsiliepimu į atsakovo AB SEB bankas apeliacinį skundÄ praÅ¡o palikti nepakeistÄ Kauno apylinkÄs teismo 2017 m. liepos 5 d. sprendimo dalį dÄl delspinigių sumažinimo, priteisti iÅ¡ atsakovo visas bylinÄjimosi iÅ¡laidas. Atsiliepime nurodomi Å¡ie argumentai:NagrinÄjamos bylos atveju CK 6.253 straipsnio nuostatos netaikomos, nes jos reguliuoja kitokį teisinį santykį ir iÅ¡ esmÄs yra atsakovo, o ne ieÅ¡kovo civilinÄs atsakomybÄs gynybos bÅ«dai, pareiÅ¡kus jam ieÅ¡kinį dÄl nuostolių atlyginimo.
Teismas pagrįstai vadovavosi CK 6.73 straipsnio 2 dalies bei CK 6.258 straipsnio 3 dalies nuostatomis, kurios tiesiogiai reguliuoja netesybų mažinimÄ bei ginÄo santykį.  Atsakovo reikalavimas dÄl 103 423,50 Eur delspinigių, paskaiÄiuotų taikant 0,1 proc. delspinigių normÄ , yra aiÅ¡kiai per didelis ir nepagrįstas, sudarantis prielaidas atsakovui praturtÄti ieÅ¡kovo sÄ skaita. Teismas, atsižvelgdamas į konkreÄios bylos aplinkybes ir remdamasis CK 1.5 straipsniu, turi ne tik teisÄ, bet ir pareigÄ vadovaudamasis imperatyviomis CK nuostatomis, kontroliuoti, ar nustatomos netesybos nÄra neprotingai didelÄs. 0,1 proc. delspinigių norma, kuri sudaro net 36,5 proc. metinių palÅ«kanų, yra aiÅ¡kiai per didelÄ ir prieÅ¡tarauja nuosekliai formuojamai Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo praktikai, teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principams.
IeÅ¡kovas iÅ¡ dalies yra įvykdÄs prievolÄ, taÄiau dÄl ekonominÄs krizÄs ir su tuo atsiradusių finansinių sunkumų vykdyti kredito sutarties nuostatas objektyviai negalÄjo. IeÅ¡kovas susiduria su finansiniais sunkumais, jo turtas yra parduodamas iÅ¡ varžytynių. 103 423,50 Eur dydžio delspinigiai fiziniam asmeniui yra itin didelÄ suma.Teismas sprendime vadovavosi kasacinio teismo nutartyse suformuota teisÄs aiÅ¡kinimo taisykle, reglamentuojanÄia netesybų mažinimÄ , todÄl tai laikytina tiek motyvais, tiek argumentais, pagrindžianÄiais teismo sprendimo iÅ¡vadas dÄl netesybų dydžio bei bÅ«tinybÄs jas sumažinti.
TeisÄjų kolegija k o n s t a t u o j a : ApeliacinÄs instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybÄs, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinÄs instancijos teismas nagrinÄja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinÄjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliuÄių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Å ioje civilinÄje byloje absoliuÄių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todÄl apeliacinÄs instancijos teismas pagal apeliacinių skundų teisiÅ¡kai reikÅ¡mingus argumentus tikrina skundžiamo teismo sprendimo teisÄtumÄ ir pagrįstumÄ .
DÄl nuostolių atlyginimoTarp Å¡alių kilo ginÄas dÄl atsakovo, kaip naudos gavÄjo draudimo teisiniuose santykiuose, veiksmų (neveikimo) realizuojant teisÄ gauti draudimo iÅ¡mokÄ .IeÅ¡kovas ieÅ¡kinio teisinį pagrindÄ grindžia atsakovo sutartinÄs civilinÄs atsakomybÄs sÄ lygomis (CK 6.246 straipsnio 1 dalis, 6.256 straipsnio 1 dalis), tuo tarpu apeliacinį skundÄ grindžia atsakovo deliktinÄs atsakomybÄs buvimu (CK 6.245 straipsnio 4 dalis, 6.246 straipsnio 1 dalis).Lietuvos AukÅ¡Äiausiasis Teismas, aiÅ¡kindamas nurodytas proceso normas, yra ne kartÄ konstatavÄs, kad ieÅ¡kovas privalo nurodyti tik faktinį ieÅ¡kinio pagrindÄ , o teisinių santykių kvalifikavimÄ vykdo teismas.
TeisÄs taikymas yra teismo prerogatyva. Tai teismas atlieka pagal nustatytas faktines bylos aplinkybes. Ä®statymÄ , taikomÄ byloje nustatytoms aplinkybÄms, teismas parenka savo nuožiÅ«ra (CPK 265 straipsnio 1 dalis) (žr., pvz., Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2016 m. sausio 6 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-56-219/2016, 20 punktas). Kasacinio teismo taip pat yra iÅ¡aiÅ¡kinta, kad teismas, iÅ¡tyrÄs ieÅ¡kinyje nurodytas faktines aplinkybes ir atsakovo atsikirtimus, nustato faktus, atlieka jų teisinį vertinimÄ , kvalifikuoja ginÄo santykius, aiÅ¡kina teisÄs normas ir taiko jas ginÄo santykiui (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2012 m. lapkriÄio 8 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-486/2012).
Tam, jog asmens, kuris kreipÄsi į teismÄ dÄl pažeistos teisÄs ar teisÄto intereso gynybos, reikalavimas bÅ«tų patenkintas, turi bÅ«ti identifikuotas materialusis teisinis santykis, kuris sieja ginÄo Å¡alis, ir iÅ¡ jo kylanti ieÅ¡kovo reikalavimo teisÄ (žr., pvz., Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2012 m. kovo 20 d. nutartį civilinÄje byloje Nr. 3K-3-105/2012; 2015 m. spalio 2 d. nutartį civilinÄje byloje Nr. e3K-3-492-313/2015; 2016 m. vasario 26 d. nutarties civilinÄje byloje Nr. 3K-3-117-687/2016 18 punktÄ ).
TeisÄjų kolegija sprendžia, kad, atsižvelgiant į ieÅ¡kinyje nurodytas faktines aplinkybes, yra pagrindas patikrinti ir atsakovo sutartinÄs, ir deliktinÄs civilinÄs atsakomybÄs sÄ lygų buvimÄ .2006 m. kovo 5 d. tarp R. Å . ir S. U. sudaryta pastatų ir pastate esanÄių patalpų panaudos sutartis, kuria panaudos davÄjas R. Å . perdavÄ panaudos gavÄjui S. U. pastatus, esanÄius (duomenys neskelbtini), Kaune (civilinÄ byla Nr. e2-6832-528/2015, elektroninÄs bylos apyraÅ¡as, t. 1, b. l. 6).
Tarp ieÅ¡kovo ir atsakovo 2006 m. spalio 17 d. sudaryta kredito sutartis, kurios 2.5 p. nurodyta, jog įkeiÄiamas bankui nekilnojamasis turtas turi bÅ«ti apdraustas banko naudai visÄ sutarties galiojimo laikotarpį bankui priimtinoje draudimo įmonÄje (elektroninÄs bylos apyraÅ¡as, t. 1, b. l. 18). S. U. laikotarpiui nuo 2014 m. birželio 29 d. iki 2015 m. birželio 28 d. pastatus apdraudÄ AB âLietuvos draudimasâ (elektroninÄs bylos apyraÅ¡as, t. 1, b. l. 46).Asmuo, neįvykdÄs ar netinkamai įvykdÄs savo sutartinÄ prievolÄ, privalo atlyginti kitai sutarties Å¡aliai Å¡ios patirtus nuostolius, sumokÄti netesybas (baudÄ , delspinigius) (CK 6.256 straipsnio 2 dalis).
SutartinÄ civilinÄ atsakomybÄ gali kilti tik tarp sutarties Å¡alių. TeisÄjų kolegija sprendžia, kad tarp ieÅ¡kovo R. Å . ir atsakovo AB SEB bankas nebuvo sutartinių draudimo teisinių santykių, nes draudimo sutarties Å¡alys buvo S. U. (draudÄjas), AB Lietuvos draudimas (draudikas) ir AB SEB bankas (naudos gavÄjas). Kadangi ieÅ¡kovas atsakovo pareigÄ pasinaudoti draudimo iÅ¡moka kildina iÅ¡ atsakovo, kaip naudos gavÄjo, statuso, darytina iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovas, sutartinÄs civilinÄs atsakomybÄs prasme, neturi reikalavimo teisÄs į atsakovÄ AB SEB bankas, nes pats, nebÅ«damas sutarties Å¡alimi, neturi jokių teisių ir pareigų, kylanÄių iÅ¡ Å¡ios sutarties.NagrinÄjant atsakovo pareigų apimtį kredito sutarties sÄ lygų kontekste, pastebÄtina, kad 2006 m. spalio 17 d. sudarytos kredito sutarties 2.5 punkte, aiÅ¡kiai iÅ¡reikÅ¡tas reikalavimas apdrausti turtÄ banko (atsakovo) naudai.
TaÄiau atsižvelgtina į tai, kad AB SEB bankas teisÄ reikalauti draudimo iÅ¡mokos kyla ne iÅ¡ kredito sutarties, kurios Å¡alimi nÄra draudikas AB âLietuvos draudimasâ, o iÅ¡ draudimo sutarties. TodÄl darytina iÅ¡vada, kad atsakovo sutartinÄs civilinÄs atsakomybÄs pagal kredito sutartį nÄra.CivilinÄs atsakomybÄs institutas grindžiamas visuotine pareiga laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais ar neveikimu asmuo nepadarytų žalos kitam asmeniui (CK 6.263 straipsnis). Å ios įstatyme įtvirtintos rÅ«pestingumo pareigos pažeidimas suponuoja deliktinÄs civilinÄs atsakomybÄs atsiradimÄ .
NeteisÄtumas civilinÄje teisÄje priklauso nuo konkreÄių bylos aplinkybių. Nustatant veikos teisÄtumÄ ir kaltÄ, kaip civilinÄs atsakomybÄs atsiradimo sÄ lygas, reikia taikyti protingumo standarto, sÄ Å¾iningumo, profesinio rÅ«pestingumo ar kitus kriterijus (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2012 m. gegužÄs 9 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-214/2012).Bet kuriai civilinÄs atsakomybÄs rūšiai (tiek sutartinei, tiek deliktinei) taikyti reikalinga nustatyti visas bÅ«tinÄ sias civilinÄs atsakomybÄs sÄ lygas â nukentÄjusios Å¡alies patirtÄ Å¾alÄ (nuostolius), atsakingos dÄl žalos atsiradimo Å¡alies neteisÄtus veiksmus (neteisÄtÄ neveikimÄ ) ir kaltÄ (iÅ¡skyrus griežtosios civilinÄs atsakomybÄs taikymo atvejus) bei priežastinį neteisÄtų veiksmų (neteisÄto neveikimo) ir padarytos žalos (nuostolių) ryšį (CK 6.246â6.249 straipsniai).2007-01-17 hipotekos lakÅ¡to 8 p. nurodyta, kad įkeiÄiamas turtas paliekamas įkaito davÄjo žinioje.
Ä®keiÄiamo daikto savininkas įsipareigoja be raÅ¡tiÅ¡ko kreditoriaus sutikimo: niekam neperleisti, neįkeisti, neiÅ¡nuomoti ar kitaip neapsunkinti įkeisto daikto treÄiųjų asmenų teisÄmis, drausti turtÄ iki hipoteka bus baigta, o taip pat įkeiÄiamo daikto savininkas įsipareigoja užtikrinti tinkamÄ Å¡iuo lakÅ¡tu įkeiÄiamo daikto saugojimÄ (elektroninÄs bylos apyraÅ¡as, t. 1, b. l. 99).TeisÄjų kolegija sprendžia, kad ieÅ¡kovui ir atsakovui susitarus, jog įkeiÄiamo daikto savininko žinioje lieka daiktas ir jis įsipareigoja rÅ«pintis daikto saugumu, atsakovui nekilo pareiga aktyviai veikti siekiant realizuoti savo teisÄ Ä¯ draudimo iÅ¡mokÄ .
BÅ«tent asmuo, kurio žinioje yra daiktas ir kuris įsipareigojo saugoti daiktÄ , turi pareigÄ aktyviai veikti siekdamas iÅ¡vengti nuostolių. PastebÄtina, kad įvykus draudiminiam įvykiui, tarp ieÅ¡kovo ir draudiko kilo ginÄas dÄl draudimo iÅ¡mokos (civilinÄ byla Nr. e2-6832-528/2015). Atsakovas AB SEB bankas, kuris buvo tik naudos gavÄjas, nesudarÄ draudimo sutarties, neiÅ¡reiÅ¡kÄ savo valios dÄl jos sÄ lygų, nekontroliavo jos vykdymo. Å ias pareigas turÄjo draudÄjas. TodÄl jo pareiga buvo ir rÅ«pintis draudimo iÅ¡moka.
Teismui pripažinus atsakovo pareigÄ aktyviai veikti siekiant draudimo iÅ¡mokos, susidarytų situacija, kai naudos gavÄjas, esant ginÄui dÄl draudimo iÅ¡mokos, bÅ«tų įpareigotas bylinÄtis su draudiku, o draudÄjas tokios pareigos iÅ¡vengtų. Tokia situacija prieÅ¡tarautų CK 1.5 straipsnyje įtvirtintiems teisingumo, sÄ Å¾iningumo, protingumo principams. SprÄstina, kad ieÅ¡kovas pirma turÄjo siekti nuostolių atlyginimo iÅ¡ nuomotojo ir tik tuomet galÄtų gintis atsakovo neveikimu. TodÄl deliktinÄs civilinÄs atsakomybÄs prasme nÄra atsakovo neteisÄto neveikimo, kurį įrodinÄjo ieÅ¡kovas.CK 6.247 straipsnis įtvirtina, kad priežastinis ryÅ¡ys yra bÅ«tinoji civilinÄs atsakomybÄs sÄ lyga, nes atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susijÄ su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulÄmusiais skolininko civilinÄ atsakomybÄ tokiu bÅ«du, kad nuostoliai pagal jų ir civilinÄs atsakomybÄs prigimtį gali bÅ«ti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu.
TeisÄjų kolegija sprendžia, kad tarp atsakovo veiksmų (neveikimo) ir draudimo iÅ¡mokos neiÅ¡mokÄjimo nÄra priežastinio ryÅ¡io. Draudimo iÅ¡moka nebuvo iÅ¡mokÄta ne dÄl kurios nors Å¡alies neveikimo realizuojant savo teisÄ Ä¯ draudimo iÅ¡mokÄ , o dÄl draudimo sutarties sÄ lygų pažeidimo. Tai patvirtina AB âLietuvos draudimasâ 2014 m. spalio 16 d. praneÅ¡imas dÄl atsisakymo mokÄti draudimo iÅ¡mokÄ (civilinÄ byla Nr. e2-6832-528/2015, elektroninÄs bylos apyraÅ¡as, t. 1, b. l. 8).
Atsisakymo mokÄti draudimo iÅ¡mokÄ pagrįstumo klausimas nÄra Å¡ios bylos dalykas.ApeliacinÄs instancijos teismas sprendžia, kad atsakovui AB SEB bankas nekilo nei sutartinÄ, nei deliktinÄ civilinÄ atsakomybÄ, nes sutartinÄs civilinÄs atsakomybÄs prasme ieÅ¡kovas neturi reikalavimo teisÄs į atsakovÄ , o deliktinÄs civilinÄs atsakomybÄs prasme nebuvo atsakovo neteisÄtų veiksmų (neveikimo) bei priežastinio ryÅ¡io tarp atsakovo veiksmų (neveikimo) ir nuostolių atsiradimo, todÄl pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieÅ¡kinio dalį dÄl nuostolių atlyginimo, priÄmÄ teisingÄ sprendimÄ .DÄl delspinigių dydžioTarp Å¡alių kilo ginÄas dÄl delspinigių pagal 2006 m. spalio 17 d. kredito sutartį dydžio.Atsakovo apeliacinis skundas grindžiamas tuo, kad teismas, sumažindamas delspinigių dydį, modifikavo sutartį ir taip iÅ¡Äjo už ieÅ¡kinio ribų, nepagrįstai ieÅ¡kovÄ ginÄo sutartiniuose santykiuose pripažino vartotoju, nepagrįstai atleido ieÅ¡kovÄ nuo dalies netesybų jas sumažindamas, nepagrįstai sumažino netesybų sutartinį dydį.SprÄsdama dÄl apeliacinio skundo argumento, jog pirmosios instancijos teismas iÅ¡Äjo už ieÅ¡kinio ribų, teisÄjų kolegija sutinka su atsiliepime į apeliacinį skundÄ iÅ¡dÄstytais argumentais, kad pirmosios instancijos teismas, sumažindamas netesybas, nesivadovavo CK 6.204 straipsnio nuostatomis bei nemodifikavo atsakovo valia sudarytos kredito sutarties sÄ lygos, o rÄmÄsi CK 6.73 straipsnio 2 dalies, 6.258 straipsnio 3 dalies nuostatomis, suteikianÄiomis teisÄ mažinti netesybas.
Sutiktina ir su atsiliepimo argumentu, jog netesybų sumažinti nemodifikuojant jų dydžio neįmanoma. SprÄsdama dÄl apeliacinio skundo argumentų, jog ieÅ¡kovas, sudarydamas sutartį, sutiko su kredito sutarties sÄ lygomis ir jas suprato, teisÄjų kolegija pažymi, kad nagrinÄjamoje byloje sprendžiamas ginÄas dÄl netesybų dydžio sumažinimo, o ne dÄl sandorio pripažinimo negaliojanÄiu (CK 1.90 straipsnis). IeÅ¡kovas ir neįrodinÄjo, jog nesuprato sutarties sÄ lygų ar nesutiko su sutarties sÄ lygomis.
TeisÄjų kolegija sprendžia, kad Å¡ie atsakovo argumentai neturi teisinÄs reikÅ¡mÄs ginÄui.AplinkybÄ, jog abi Å¡alys pasirinko aiÅ¡kiai per dideles ir neprotingas netesybas, nesudaro pagrindo teismui atsisakyti įvertinti sutartyje nustatytų netesybų dydį, jeigu Å¡alis dÄl to pateikia praÅ¡ymÄ (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2007 m. spalio 1 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-2-361/2007).TeisÄjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentu, jog teismas be pagrindo ginÄo teisiniame santykyje ieÅ¡kovÄ pripažino vartotoju.
Nors kredito sutartis sudaryta tarp banko ir fizinio asmens, kredito paskirtis buvo ânekilnojamojo turto pirkimui ir žemÄs sklypo pirkimuiâ. IÅ¡ kredito lÄšų buvo įsigytas verslo turtas. Tai patvirtina tarp S. U. ir AB âLietuvos draudimasâ sudarytos draudimo sutarties pobÅ«dis - verslo draudimas, draudimo sutarÄiai taikomos verslo turto draudimo taisyklÄs (elektroninÄs bylos apyraÅ¡as, t. 1, b. l. 46).Jeigu netesybos aiÅ¡kiai per didelÄs arba prievolÄ iÅ¡ dalies įvykdyta, teismas gali netesybas sumažinti, taÄiau tik tiek, kad jos netaptų mažesnÄs už nuostolius, patirtus dÄl prievolÄs neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo (CK 6.73 straipsnio 2 dalis).Tarp Å¡alių kilo ginÄas ar sutartyje numatytas delspinigių dydis yra âaiÅ¡kiai per didelisâ.
Kriterijus, kuriuos taikant sprendžiama, ar netesybos ne per didelÄs, nustato ir pagal juos vertina netesybas teismai, nagrinÄdami konkreÄias bylas, bei Lietuvos AukÅ¡Äiausiasis Teismas, kurio pareiga â formuoti vienodÄ teismų praktikÄ . CK įtvirtintos aiÅ¡kiai per didelių netesybų sÄ vokos turinys neatskleistas, todÄl pagal formuojamÄ teismų praktikÄ , dÄl delspinigių dydžio pagrįstumo sprendžiama ne pagal konkretų delspinigių tarifÄ (teismų praktikoje negali bÅ«ti vieno konkretaus dydžio, kuris neabejotinai reikÅ¡tų, kad netesybos neatitinka įstatymuose nustatytų kriterijų ir turi bÅ«ti mažinamos (pvz., Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2008 m. rugpjÅ«Äio 25 d. nutartis, priimta civilinÄje byloje Nr. 3K-3-401/2008; kt.), taÄiau vertinant bylos aplinkybes (Å¡alių sutartinių santykių pobÅ«dį, ar nebuvo susitarimo taikyti iÅ¡imtines arba alternatyvias netesybas, prievolÄs vertÄ, prievolÄs pažeidimo aplinkybes, kreditoriaus patirtų nuostolių dydį ir kt.), taip pat remiantis CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais teisingumo, sÄ Å¾iningumo, protingumo principais bei siekiant nepažeisti sutarties Å¡alių interesų pusiausvyros (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. liepos 3 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. e2A-402-370/2017).
Taip teismas kontroliuoja netesybų dydį, kad nebÅ«tų sudaryta pagrindo Å¡aliai piktnaudžiauti teise ir nepagrįstai praturtÄti. ApeliacinÄs instancijos teismas vertindamas tarp ieÅ¡kovo ir atsakovo sudarytÄ kredito sutartį, pažymi, kad, nors sutartis sudaryta su fiziniu asmeniu, kuris už kredito lÄÅ¡as turtÄ Ä¯sigijo verslo tikslu, taÄiau kredito davÄjas nevertino ieÅ¡kovo kaip verslo subjekto, galimybių grÄ Å¾inti kreditÄ . IÅ¡ kredito sutarties specialiosios dalies 7 p. matyti, kad vienintelÄ kredito grÄ Å¾inimo užtikrinimo priemonÄ buvo turto, kuris buvo įvertintas 4 700 300 Lt (1 361 300,90 Eur) įkeitimas bankui.
Byloje nÄra duomenų, kad atsakovas bÅ«tų vertinÄs ieÅ¡kovo, kaip verslo subjekto, pajamas iki sutarties sudarymo, jo galimybių grÄ Å¾inti prievolÄ iÅ¡ kito turimo turto ar pan. NÄra duomenų, kad Å¡alys tokio dydžio delspinigius nustatÄ, pvz., mažesnių palÅ«kanų sÄ skaita. TodÄl teisÄjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad atsakovas, sudarydamas kredito sutartį, netaikÄ ieÅ¡kovui specialių reikalavimų, susijusių su juo, kaip verslo subjektu. Atsakovas nurodo, kad toks netesybų dydis yra adekvatus piniginÄs prievolÄs dydžiui, taÄiau teisÄjų kolegija sprendžia, kad bÅ«tent didelÄ prievolÄs suma (Å¡iuo atveju 1 448 100 Eur) turi lemti mažesnį netesybų dydį, prieÅ¡ingu atveju didÄja kredito davÄjo galimybÄ nepagrįstai praturtÄti.
PažymÄtina, kad esant sutartam 0,1 proc. delspinigių dydžiui, vien už kredito sumÄ vienos dienos delspinigių suma sudaro 1448,10 Eur, o metinÄ suma sudaro 528556,50 Eur. IÅ¡ byloje esanÄių duomenų matyti, kad dÄl 1261973,18 Eur skolos (tame tarpe 14418,82 Eur palÅ«kanų) susidarÄ 103 423,50 Eur delspinigių. PastebÄtina, kad atsakovas neįrodinÄjo, jog dÄl laiku neįvykdytos prievolÄs patyrÄ tiesioginius ar netiesioginius nuostolius. TeisÄjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad tokio dydžio delspinigiai yra aiÅ¡kiai per dideli, akivaizdžiai pažeidžia sutarties Å¡alių interesų pusiausvyrÄ , ir neatitinka netesybų paskirties - kompensuoti kreditoriaus galimus praradimus neįvykdžius ar netinkamai įvykdžius sutartinius arba ikisutartinius įsipareigojimus.
TodÄl sprÄstina, kad pirmosios instancijos teismas, sumažinÄs delspinigių dydį iki 0,02 proc., arba, skaiÄiuojant visÄ susidariusiÄ delspinigių sumÄ , iki 20 684,70 Eur, priÄmÄ teisingÄ sprendimÄ .Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį spendimÄ neturÄtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinÄje byloje Nr.3K-3-52/2011).
Teismas sprendžia, kad kiti apeliacinio skundo argumentai teisiÅ¡kai nÄra reikÅ¡mingi teisingam bylos iÅ¡nagrinÄjimui, pirmosios instancijos teismo sprendimo teisÄtumui bei pagrįstumui, todÄl atskirai dÄl jų nepasisako.DÄl bylinÄjimosi iÅ¡laidųKadangi ieÅ¡kovo ir atsakovo apeliaciniai skundai netenkinti, Å¡alys paliktinos prie savo turÄtų bylinÄjimosi iÅ¡laidų.Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisÄjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a :
Kauno apylinkÄs teismo 2017 m. liepos 5 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .             Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisÄja nuo jos priÄmimo dienos. TeisÄjai                                                                                         Nijolia IndreikienÄ Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Virginija LozoraitytÄ                                                                              Tomas Romeika