Legislator Case Law & Legislation
5ce6843e-85f2-4d5d-a588-74d198efabe7 AI generated

5ce6843e-85f2-4d5d-a588-74d198efabe7 · Kauno apygardos teismas

Case Number 5ce6843e-85f2-4d5d-a588-74d198efabe7
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

Å . ir atsakovo akcinės bendrovės SEB bankas apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. liepos 5 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo R. Å . ieÅ¡kinį atsakovui AB SEB bankas, tretiesiems asmenims AB „Lietuvos draudimas“, S. U. dėl nuostolių atlyginimo ir delspinigių dydžio sumažinimo. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : Ginčo esmė IeÅ¡kovas R. Å . prašė teismo priteisti iÅ¡ atsakovo AB SEB banko 62 000,00 Eur nuostolių atlyginimÄ ; sumažinti 2006 m. spalio 17 d.

Legislator headnote

AI generated

5ce6843e-85f2-4d5d-a588-74d198efabe7 · Kauno apygardos teismas: Apeliacinių skundų ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ teisiniai argumentai Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovas R. Å ., atstovaujamas advokato Vido Adomaičio, praÅ¡o panaikinti Kauno apylinkės teismo 2017 m. liepos 5 d. sprendimo dalį, kuria atmestas reikalavimas iÅ¡ atsakovo priteisti 62 000,00 Eur žalos atlyginimo ir Å¡ioje dalyje priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį tenkinti pilnai; priteisti iÅ¡ atsakovo visas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:Teismas netinkamai vertino atsakovo neteisėtus veiksmus (neveikimÄ ).

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Civilinė byla Nr. e2A-2380-896/2017Teisminio proceso Nr. 2-69-3-13788-2016-6Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.29.2; 2.6.29.4; 2.6.39.2.5.1.3; 2.6.10.5.1; 2.6.10.2.4.1. (S) Kauno apygardos teismas N u t a r t i sLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. spalio 2 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Nijolios Indreikienės, Virginijos Lozoraitytės ir Tomo Romeikos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo R.

Å . ir atsakovo akcinės bendrovės SEB bankas apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. liepos 5 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo R. Å . ieÅ¡kinį atsakovui AB SEB bankas, tretiesiems asmenims AB „Lietuvos draudimas“, S. U. dėl nuostolių atlyginimo ir delspinigių dydžio sumažinimo. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : Ginčo esmė IeÅ¡kovas R. Å . prašė teismo priteisti iÅ¡ atsakovo AB SEB banko 62 000,00 Eur nuostolių atlyginimÄ ; sumažinti 2006 m. spalio 17 d.

Kredito sutarties Nr. 1630618070952 4.5 ir 4.6 punktuose nustatytÄ delspinigių dydį nuo 0,1 proc. iki 0,02 proc. dydžio, atitinkamai atsakovo praÅ¡omus vykdymo procese iÅ¡ieÅ¡koti delspinigius nuo 103 423,50 Eur iki 20 684,70 Eur priteista nuostolių suma bei sumažintu delspinigių dydžiu sumažinti pagal 2014 m. vasario 28 d. atliktÄ vykdomÄ jį įraÅ¡Ä Nr. 20720140013209 iÅ¡ ieÅ¡kovo R. Å . atsakovo AB SEB banko naudai iÅ¡ieÅ¡komÄ skolÄ vykdomojoje byloje Nr. 0085/14/00503.IeÅ¡kovas nurodė, kad jam nuosavybės teise priklauso nekilnojamasis turtas: 2053/2074 dalies žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastatas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir pastatas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), patalpa, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), patalpa, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys Kauno m. sav., Kauno m., (duomenys neskelbtini).

Šis Nekilnojamasis turtas 2006 m. spalio 25 d. sutartine hipoteka buvo įkeistas atsakovui AB SEB bankui (hipotekos identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini)). 2014 m. birželio 22 d. Nekilnojamasis turtas draudimo sutartimi Nr. 288139512 buvo apdraustas nuo draudimo sutartyje numatytų rizikų, naudos gavėju nurodytas AB SEB bankas. 2014 m. liepos 25 d. pastate, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas, kilo gaisras, kurio metu išdegė dalis palėpės, nudegė dalis medinių stogo konstrukcijų, nuardyta stogo danga, vandeniu sulietos žemiau esančios patalpos. 2014 m. liepos 30 d.

Turto sunaikinimo, sugadinimo aktu, ir stogo remonto lokaline sÄ mata nustatyta remonto darbų kaina – 12 188,16 Eur. 2016 m. vasario 19 d. ieÅ¡kovas kreipėsi į Kauno apylinkės teismÄ dėl žalos priteisimo iÅ¡ pastato nuomininko S. U. ir AB „Lietuvos draudimas“, kurioje buvo apdraustas turtas (civilinė byla Nr. e2-6832-528/2015). Byloje Å¡alys buvo susitarusios dėl taikos sutarties sudarymo, tačiau prieÅ¡taravimus dėl taikos sutarties sudarymo pareiÅ¡kė atsakovas.IeÅ¡kovas ieÅ¡kinį grindė civilinės atsakomybės pagrindais, kuri atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos neteisėtu neveikimu arba veikimu, arba pažeidus bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai.

IeÅ¡kovo teigimu, atsakovas padarė žalÄ ieÅ¡kovo turtui, nes, bÅ«damas draudimo iÅ¡mokos gavėju, daugiau kaip dvejus metus nepasinaudojo savo teise gauti iÅ¡mokÄ , ir neleido gauti Å¡ios iÅ¡mokos ieÅ¡kovui ir turto naudotojui S. U.. Draudimo iÅ¡mokos pagalba bÅ«tų atlikti gaisro nuniokoto pastato remonto darbai arba jos dydžiu sumažinti ieÅ¡kovo kreditoriniai įsipareigojimai atsakovui. 2006 m. spalio 17 d. tarp ieÅ¡kovo ir atsakovo buvo pasiraÅ¡yta kredito sutartis Nr. 1630618070952 su vėlesniais jos priedais ir pakeitimais.

Kredito sutarties 4.5. punkte nustatyta, kad Kredito gavėjas - ieÅ¡kovas, įsipareigoja už kiekvienÄ uždelstÄ grÄ Å¾inti kredito dalį dienÄ mokėti Bankui - atsakovui 0,1 proc. laiku nesumokėto kredito ar jo dalies delspinigius, jei negrÄ Å¾ina pagal grafikÄ nustatytos grÄ Å¾inti kredito dalies; Å¡ios sutarties 4.6. punkte nustatyta, kad Kredito gavėjas - ieÅ¡kovas, įsipareigoja už kiekvienÄ uždelstÄ sumokėti palÅ«kanas dienÄ , mokėti Bankui - atsakovui 0,1 proc. laiku nesumokėtų palÅ«kanų sumos delspinigius, jei nesumoka palÅ«kanų pagal grafikÄ .

Antstolio R. B. kontoroje yra užvesta vykdomoji byla Nr. 0085/14/00503 pagal vykdomÄ jį įraÅ¡Ä Nr. 14-1486/2014 02 28, iÅ¡duotÄ Vilniaus m. 14-ojo notarų biuro dėl 1 261 973,18 Eur skolos, iÅ¡ jos 14 418,82 Eur palÅ«kanų ir 103 423,50 Eur delspinigių iÅ¡ieÅ¡kojimo. Atsakovo paskaičiuoti 103 423,50 Eur delspinigiai yra aiÅ¡kiai per dideli, prieÅ¡tarauja teismų suformuotai praktikai bei teisingumo bei protingumo kriterijams, todėl mažintini iki 0,02 proc.Atsakovas su ieÅ¡kiniu nesutiko, prašė ieÅ¡kinį atmesti.

Atsakovas nurodė, kad jam nekyla nei sutartinė, nei deliktinė atsakomybė dėl žalos. Atsakovas nebuvo įsipareigojęs užtikrinti pastato bÅ«klės ir neturėjo pareigos reikalauti draudimo iÅ¡mokos. Nėra pagrindo mažinti kredito sutartimi nustatytų delspinigių, kadangi su tokiomis sÄ lygomis ieÅ¡kovas sutiko pasiraÅ¡ydamas kredito sutartį, sutarties neginčijo.  II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Kauno apylinkės teismas 2017 m. liepos 5 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies.

Teismas atmetė ieÅ¡kinio reikalavimÄ dėl 62 000,00 Eur dydžio nuostolių priteisimo; sumažino Kredito sutarties 4.5 ir 4.6 punktuose nustatytÄ delspinigių dydį nuo 0,1 proc. iki 0,02 proc. dydžio, atitinkamai atsakovo praÅ¡omus vykdymo procese iÅ¡ieÅ¡koti delspinigius nuo 103 423,50 Eur iki 20 684,70 Eur; sumažintu delspinigių dydžiu sumažino pagal 2014 m. vasario 28 d. atliktÄ vykdomÄ jį įraÅ¡Ä iÅ¡ ieÅ¡kovo R. Å . atsakovo AB SEB banko naudai iÅ¡ieÅ¡komÄ skolÄ vykdomojoje byloje Nr. 0085/14/00503; iÅ¡ ieÅ¡kovo R.

Å . priteisė valstybei 1 054,76 Eur žyminį mokestį, 3,91 Eur iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų, įteikimu; iÅ¡ atsakovo AB SEB bankas priteisė valstybei 620,51 Eur žyminį mokestį.Teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad atsakovui AB SEB bankas nekyla nei sutartinė, nei deliktinė civilinė atsakomybė atlyginti ieÅ¡kovui žalÄ , nenustačius atsakovo kaltės dėl padarytos žalos ieÅ¡kovo turtui. Teismas sprendė, kad atsakovas negali bÅ«ti tinkamu žalos atlyginimo subjektu pagal tarp Å¡alių egzistuojančias sutartinės civilinės atsakomybės sÄ lygas.

Teismas nustatė, kad pastatas (duomenys neskelbtini), Kaune 2006 m. spalio 25 d. sutartinės hipotekos lakÅ¡tu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo įkeistas atsakovui 2006 m. spalio 17 d. ieÅ¡kovo su atsakovu sudarytos kreditavimo sutarties įvykdymo užtikrinimui. Hipotekos lakÅ¡to 8 punkte buvo nustatyta, kad įkeičiamo daikto savininkas įsipareigoja užtikrinti tinkamÄ Å¡iuo lakÅ¡tu įkeičiamo daikto saugojimÄ , o juos sugadinus, atstatyti jų vartojamÄ sias savybes ir vertę, fiksuotÄ Å¡ios sutarties sudarymo dienÄ ir/ar atlyginti dėl to kreditoriaus patirtus nuostolius.

Ä®keistu turtu naudojosi trečiasis asmuo S. U., kuris šį turtÄ Â apdraudė AB „Lietuvos draudimas“ laikotarpiu nuo 2014 m. birželio 29 d. iki 2015 m. birželio 8 d. Draudimo bendrovė draudimo iÅ¡mokos nemokėjo nustačiusi, kad draudėjas nesilaikė draudimo sutarties sÄ lygų. Teismas nenustatė, kad ieÅ¡kovas ar trečiasis asmuo S. U. bÅ«tų ginčiję AB „Lietuvos draudimas“ sprendimÄ ir siekę draudimo iÅ¡mokos iÅ¡mokėjimo. Teismo vertinimu, atsakovui Å¡ios pareigos Å¡alių sutartiniai santykiai nenumatė.Teismas, atsižvelgęs į aplinkybes, kad atsakovas yra vartotojas bei sudarydamas sutartį buvo silpnesnioji sutarties pusė ir turėjo ribotas galimybes derėtis dėl sutarties sÄ lygų, taip pat atsižvelgęs į prievolės sumÄ , delspinigių susidarymo laikotarpį, laikė, kad priteisti delspinigiai yra nepagrįstai dideli, prieÅ¡tarauja pagrindiniams civilinių teisinių santykių sÄ Å¾iningumo, protingumo ir teisingumo principams, todėl delspinigių dydį sumažino iki 0,02 procentų.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ teisiniai argumentai Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovas R. Å ., atstovaujamas advokato Vido Adomaičio, praÅ¡o panaikinti Kauno apylinkės teismo 2017 m. liepos 5 d. sprendimo dalį, kuria atmestas reikalavimas iÅ¡ atsakovo priteisti 62 000,00 Eur žalos atlyginimo ir Å¡ioje dalyje priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį tenkinti pilnai; priteisti iÅ¡ atsakovo visas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:Teismas netinkamai vertino atsakovo neteisėtus veiksmus (neveikimÄ ).

Ä®keistas turtas buvo apdraustas atsakovo naudai, todėl atsakovas turėjo ir pareigÄ pasinaudoti draudimo iÅ¡moka įvykus įvykiui. Atsakovas aiÅ¡kiai įsipareigojimų nevykdė, taip sÄ lygodamas vykdomojoje byloje didesnį iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ ieÅ¡kovo mastÄ ir nuostolių ieÅ¡kovui padarymÄ . Atsakovas kreipėsi dėl vykdomojo raÅ¡to iÅ¡davimo ir iÅ¡ieÅ¡kojimo. 2014 m. vasario 28 d. notaras atliko vykdomÄ jį įraÅ¡Ä , todėl atsakovas tapo atsakingu ir tiesiogiai suinteresuotu, jog turtas bÅ«tų parduotas už kuo didesnę kainÄ , nes tokiu bÅ«du bÅ«tų panaikintas ieÅ¡kovo skolinis įsipareigojimas ar padengta jo didesnioji dalis.

Tačiau atsakovas elgėsi prieÅ¡ingai, nepasinaudojo teise į draudimo iÅ¡mokÄ ir neleido atlikti reikiamo remonto ieÅ¡kovui, kas sÄ lygojo pastato bÅ«klės pablogėjimÄ ir su tuo susijusių didesnių nuostolių atsiradimÄ . Tarp atsakovo neveikimo ir atsiradusios žalos egzistuoja tamprus priežastinis ryÅ¡ys.CK 4.171 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad hipoteka apima ir nekilnojamojo daikto draudimo atlyginimÄ . Pagal CK 4.196 straipsnio 2 dalį, jeigu įkeisto daikto vertė sumažėjo, o skolininkas neįvykdė įsipareigojimo dalies, kuria sumažėjo daikto vertė, arba daiktas žuvo, kreditoriai turi teisę į daikto draudimo sumÄ , nevirÅ¡ijančiÄ jų reikalavimų sumos, iÅ¡mokamÄ tokia pat eile, kokia turėjo bÅ«ti patenkinti jų reikalavimai; gavus raÅ¡tiÅ¡kÄ visų kreditorių sutikimÄ , draudimo suma gali bÅ«ti iÅ¡mokama įkeisto daikto savininkui.

Pagal minėtÄ reglamentavimÄ teisę į įkeisto nekilnojamojo daikto draudimo sumÄ , kuri nevirÅ¡ija jo reikalavimų, turi hipotekos kreditorius. Todėl atsakovas, bÅ«damas hipotekos kreditoriumi, kuriam keliami didesnio rÅ«pestingumo ir atidumo kriterijai, turintis suinteresuotumÄ iÅ¡laikyti įkeistÄ turtÄ tokios bÅ«klės, kad užtektų jo vertės ieÅ¡kovo skoliniam įsipareigojimui padengti, privalėjo imtis visų įmanomų veiksmų draudimo iÅ¡mokai gauti ir jÄ nukreipti įkeisto turto vertės iÅ¡saugojimui arba ieÅ¡kovo įsipareigojimo dydžio iÅ¡saugojimui.Dėl atsakovo neveikimo, iÅ¡ ieÅ¡kovo kaip skolininko iÅ¡ieÅ¡koma suma 1 261 973,18 Eur yra ženkliai didesnė nei pradinė nekilnojamojo turto pardavimo kaina antrosiose varžytynėse.

Tokia situacija lemia, kad net ir pardavus nekilnojamÄ jį turtÄ , ieÅ¡kovas liktų skolingas atsakovui ir iÅ¡ieÅ¡kojimas toliau bÅ«tų tęsiamas iÅ¡ ieÅ¡kovo, kas tiesiogiai pažeistų ieÅ¡kovo interesus.Atsakovo civilinė atsakomybė kildinama iÅ¡ delikto, t. y. pareigos veikti atidžiai, rÅ«pestingai, nevykdymo. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad atsakovas nėra kaltas.     Atsakovas AB SEB bankas, atstovaujamas advokatės Kristinos Saukalienės, apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Kauno apylinkės teismo 2017 m. liepos 5 d. sprendimo dalį dėl delspinigių sumažinimo ir Å¡ioje dalyje priimti naujÄ sprendimÄ Â - ieÅ¡kovo R.

Å . ieÅ¡kinio reikalavimÄ dėl delspinigių sumažinimo netenkinti visa apimtimi, priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo visas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:Teismas nepagrįstai pakeitė sutarties nuostatas, kadangi nebuvo reiÅ¡kiamas reikalavimas ginčijant kredito sutarties nuostatas. IeÅ¡kinio reikalavimas dėl netesybų (delspinigių) dydžio sumažinimo galėjo bÅ«ti reiÅ¡kiamas ir teismo kvalifikuojamas tik kaip skolininko praÅ¡ymas atleisti nuo dalies sutartinės civilinės atsakomybės (CK 6.253 straipsnis), tačiau ne kaip reikalavimas dėl sutarties sÄ lygų pakeitimo (CK 6.204 straipsnis).

Teismas modifikavo sutarties sÄ lygas nesant tokio reikalavimo ir taip išėjo už ieÅ¡kinio ribų. Sutartyje nurodytas delspinigių dydis atitiko ieÅ¡kovo valiÄ iki ieÅ¡kovas susidÅ«rė su realia pareiga delspinigius sumokėti. Tiek sudarydamas pradinę kredito sutartį 2006 m., tiek modifikuodamas jos sÄ lygas vėlesniais pakeitimais (didindamas kredito sumÄ , keisdamas kredito grÄ Å¾inimo ir atidėtos grÄ Å¾inimo pradžios terminus) ieÅ¡kovas turėjo suprasti ir suprato savo įsipareigojimų tinkamo nevykdymo galimas teisines pasekmes, t. y. mokėtinas netesybas ir jų dydį, netesybų ar jas nustatančių sutarties nuostatų neginčijo.

Tačiau tik atsakovui kreipusis dėl priverstinio skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo procedÅ«rų, ieÅ¡kovas ėmė reikalauti savo civilinės sutartinės atsakomybės lengvatų, praÅ¡ydamas sumažinti delspinigius.Teismas nepagrįstai ieÅ¡kovÄ ginčo sutartiniuose santykiuose pripažino vartotoju. Nors kreditÄ ieÅ¡kovas iÅ¡ banko paėmė kaip fizinis asmuo, tačiau įsigytas ir įkeistas bankui turtas buvo nuolat nuomojamas, naudojamas trečiųjų asmenų, o ne paties ieÅ¡kovo ar jo Å¡eimos poreikiams.

Pagal paskirtį įkeistas nekilnojamasis turtas yra komercinės paskirties, todėl kredito sutartis nėra ir negali bÅ«ti pripažinta vartojimo sutartimi.Teismas nepagrįstai atleido ieÅ¡kovÄ nuo dalies netesybų jas sumažindamas, nes ieÅ¡kovas ilgÄ laikÄ netinkamai vykdė kredito sutarties sÄ lygas. Kredito sutartimi prisiimtus įsipareigojimus vykdyti laiku ieÅ¡kovas sistemingai vėlavo: 2009 m. gruodžio 30 d. sudarant susitarimÄ pakeisti kredito sutarties sÄ lygas Nr. 4 fiksuota 11 300 Lt delspinigių suma, 2010 m. rugpjūčio 17 d. sudarant susitarimÄ pakeisti kredito sutarties sÄ lygas Nr. 5 fiksuota 22 350 Eur delspinigių suma jau eurais, 2011 m. birželio 3 d. sudarant susitarimÄ pakeisti kredito sutarties sÄ lygas Nr. 6 fiksuota 16 504,64 Eur delspinigių suma, iÅ¡ kurių sumokėta 4,64 Eur. Sutarties nutraukimo ir vykdomųjų įrašų iÅ¡davimo metu susikaupusių delspinigių suma, skaičiuojama nuo laiku negrÄ Å¾inamų kredito įmokų ir palÅ«kanų, jau siekė 103 423,50 Eur.

Kredito sutarties galiojimo metu ieÅ¡kovas ne vienÄ kartÄ yra uždelsęs kredito įmokų grÄ Å¾inimÄ pagal nustatytÄ grafikÄ ir ilgÄ laikÄ savo prievolių nevykdė visiÅ¡kai nemokėdamas kredito grÄ Å¾inimo įmokų ir palÅ«kanų. Teismo nepagrįstai sumažintų netesybų sutartinis dydis yra adekvatus piniginės prievolės dydžiui. 0,1 proc. dydžio netesybos kredito sutartyje buvo nustatytos atsižvelgiant į ieÅ¡kovui paskolintÄ itin ženkliÄ kredito sumÄ . Kredito sutartimi ieÅ¡kovui ir tuometinei bendraskolei jo sutuoktinei (vėliau iÅ¡stojo iÅ¡ prievolės) santykinai trumpam laikotarpiui (7 metams) buvo paskolinta itin ženkli kredito suma - 3 000 000 Lt (atitinka apie 870 000 Eur). 2007 m. pasiraÅ¡ytu kredito sutarties pakeitimu Nr. 1 kredito suma padidinta iki 5 000 000 Lt (atitinka apie 1 450 000 Eur) ir papildomai suteiktos dalies terminas taip pat nustatytas 7 metams.

Todėl nurodytas netesybų dydis 0,1 proc. nuo negrÄ Å¾intos sumos už kiekvienÄ uždelstÄ dienÄ yra adekvatus nevykdytos piniginės prievolės dydžiui ir jos nevykdymo laikotarpiui.IeÅ¡kovas R. Å ., atstovaujamas advokato Vido Adomaičio, atsiliepimu į atsakovo AB SEB bankas apeliacinį skundÄ praÅ¡o palikti nepakeistÄ Kauno apylinkės teismo 2017 m. liepos 5 d. sprendimo dalį dėl delspinigių sumažinimo, priteisti iÅ¡ atsakovo visas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsiliepime nurodomi Å¡ie argumentai:Nagrinėjamos bylos atveju CK 6.253 straipsnio nuostatos netaikomos, nes jos reguliuoja kitokį teisinį santykį ir iÅ¡ esmės yra atsakovo, o ne ieÅ¡kovo civilinės atsakomybės gynybos bÅ«dai, pareiÅ¡kus jam ieÅ¡kinį dėl nuostolių atlyginimo.

Teismas pagrįstai vadovavosi CK 6.73 straipsnio 2 dalies bei CK 6.258 straipsnio 3 dalies nuostatomis, kurios tiesiogiai reguliuoja netesybų mažinimÄ bei ginčo santykį.  Atsakovo reikalavimas dėl 103 423,50 Eur delspinigių, paskaičiuotų taikant 0,1 proc. delspinigių normÄ , yra aiÅ¡kiai per didelis ir nepagrįstas, sudarantis prielaidas atsakovui praturtėti ieÅ¡kovo sÄ skaita. Teismas, atsižvelgdamas į konkrečios bylos aplinkybes ir remdamasis CK 1.5 straipsniu, turi ne tik teisę, bet ir pareigÄ vadovaudamasis imperatyviomis CK nuostatomis, kontroliuoti, ar nustatomos netesybos nėra neprotingai didelės. 0,1 proc. delspinigių norma, kuri sudaro net 36,5 proc. metinių palÅ«kanų, yra aiÅ¡kiai per didelė ir prieÅ¡tarauja nuosekliai formuojamai Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikai, teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principams.

IeÅ¡kovas iÅ¡ dalies yra įvykdęs prievolę, tačiau dėl ekonominės krizės ir su tuo atsiradusių finansinių sunkumų vykdyti kredito sutarties nuostatas objektyviai negalėjo. IeÅ¡kovas susiduria su finansiniais sunkumais, jo turtas yra parduodamas iÅ¡ varžytynių. 103 423,50 Eur dydžio delspinigiai fiziniam asmeniui yra itin didelė suma.Teismas sprendime vadovavosi kasacinio teismo nutartyse suformuota teisės aiÅ¡kinimo taisykle, reglamentuojančia netesybų mažinimÄ , todėl tai laikytina tiek motyvais, tiek argumentais, pagrindžiančiais teismo sprendimo iÅ¡vadas dėl netesybų dydžio bei bÅ«tinybės jas sumažinti.

Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Å ioje civilinėje byloje absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas pagal apeliacinių skundų teisiÅ¡kai reikÅ¡mingus argumentus tikrina skundžiamo teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ .

Dėl nuostolių atlyginimoTarp Å¡alių kilo ginčas dėl atsakovo, kaip naudos gavėjo draudimo teisiniuose santykiuose, veiksmų (neveikimo) realizuojant teisę gauti draudimo iÅ¡mokÄ .IeÅ¡kovas ieÅ¡kinio teisinį pagrindÄ grindžia atsakovo sutartinės civilinės atsakomybės sÄ lygomis (CK 6.246 straipsnio 1 dalis, 6.256 straipsnio 1 dalis), tuo tarpu apeliacinį skundÄ grindžia atsakovo deliktinės atsakomybės buvimu (CK 6.245 straipsnio 4 dalis, 6.246 straipsnio 1 dalis).Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiÅ¡kindamas nurodytas proceso normas, yra ne kartÄ konstatavęs, kad ieÅ¡kovas privalo nurodyti tik faktinį ieÅ¡kinio pagrindÄ , o teisinių santykių kvalifikavimÄ vykdo teismas.

Teisės taikymas yra teismo prerogatyva. Tai teismas atlieka pagal nustatytas faktines bylos aplinkybes. Ä®statymÄ , taikomÄ byloje nustatytoms aplinkybėms, teismas parenka savo nuožiÅ«ra (CPK 265 straipsnio 1 dalis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-56-219/2016, 20 punktas). Kasacinio teismo taip pat yra iÅ¡aiÅ¡kinta, kad teismas, iÅ¡tyręs ieÅ¡kinyje nurodytas faktines aplinkybes ir atsakovo atsikirtimus, nustato faktus, atlieka jų teisinį vertinimÄ , kvalifikuoja ginčo santykius, aiÅ¡kina teisės normas ir taiko jas ginčo santykiui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2012).

Tam, jog asmens, kuris kreipėsi į teismÄ dėl pažeistos teisės ar teisėto intereso gynybos, reikalavimas bÅ«tų patenkintas, turi bÅ«ti identifikuotas materialusis teisinis santykis, kuris sieja ginčo Å¡alis, ir iÅ¡ jo kylanti ieÅ¡kovo reikalavimo teisė (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2012; 2015 m. spalio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-492-313/2015; 2016 m. vasario 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-117-687/2016 18 punktÄ ).

Teisėjų kolegija sprendžia, kad, atsižvelgiant į ieÅ¡kinyje nurodytas faktines aplinkybes, yra pagrindas patikrinti ir atsakovo sutartinės, ir deliktinės civilinės atsakomybės sÄ lygų buvimÄ .2006 m. kovo 5 d. tarp R. Å . ir S. U. sudaryta pastatų ir pastate esančių patalpų panaudos sutartis, kuria panaudos davėjas R. Å . perdavė panaudos gavėjui S. U. pastatus, esančius (duomenys neskelbtini), Kaune (civilinė byla Nr. e2-6832-528/2015, elektroninės bylos apyraÅ¡as, t. 1, b. l. 6).

Tarp ieÅ¡kovo ir atsakovo 2006 m. spalio 17 d. sudaryta kredito sutartis, kurios 2.5 p. nurodyta, jog įkeičiamas bankui nekilnojamasis turtas turi bÅ«ti apdraustas banko naudai visÄ sutarties galiojimo laikotarpį bankui priimtinoje draudimo įmonėje (elektroninės bylos apyraÅ¡as, t. 1, b. l. 18). S. U. laikotarpiui nuo 2014 m. birželio 29 d. iki 2015 m. birželio 28 d. pastatus apdraudė AB „Lietuvos draudimas“ (elektroninės bylos apyraÅ¡as, t. 1, b. l. 46).Asmuo, neįvykdęs ar netinkamai įvykdęs savo sutartinę prievolę, privalo atlyginti kitai sutarties Å¡aliai Å¡ios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (baudÄ , delspinigius) (CK 6.256 straipsnio 2 dalis).

Sutartinė civilinė atsakomybė gali kilti tik tarp sutarties Å¡alių. Teisėjų kolegija sprendžia, kad tarp ieÅ¡kovo R. Å . ir atsakovo AB SEB bankas nebuvo sutartinių draudimo teisinių santykių, nes draudimo sutarties Å¡alys buvo S. U. (draudėjas), AB Lietuvos draudimas (draudikas) ir AB SEB bankas (naudos gavėjas). Kadangi ieÅ¡kovas atsakovo pareigÄ pasinaudoti draudimo iÅ¡moka kildina iÅ¡ atsakovo, kaip naudos gavėjo, statuso, darytina iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovas, sutartinės civilinės atsakomybės prasme, neturi reikalavimo teisės į atsakovÄ AB SEB bankas, nes pats, nebÅ«damas sutarties Å¡alimi, neturi jokių teisių ir pareigų, kylančių iÅ¡ Å¡ios sutarties.Nagrinėjant atsakovo pareigų apimtį kredito sutarties sÄ lygų kontekste, pastebėtina, kad 2006 m. spalio 17 d. sudarytos kredito sutarties 2.5 punkte, aiÅ¡kiai iÅ¡reikÅ¡tas reikalavimas apdrausti turtÄ banko (atsakovo) naudai.

Tačiau atsižvelgtina į tai, kad AB SEB bankas teisė reikalauti draudimo iÅ¡mokos kyla ne iÅ¡ kredito sutarties, kurios Å¡alimi nėra draudikas AB „Lietuvos draudimas“, o iÅ¡ draudimo sutarties. Todėl darytina iÅ¡vada, kad atsakovo sutartinės civilinės atsakomybės pagal kredito sutartį nėra.Civilinės atsakomybės institutas grindžiamas visuotine pareiga laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais ar neveikimu asmuo nepadarytų žalos kitam asmeniui (CK 6.263 straipsnis). Å ios įstatyme įtvirtintos rÅ«pestingumo pareigos pažeidimas suponuoja deliktinės civilinės atsakomybės atsiradimÄ .

Neteisėtumas civilinėje teisėje priklauso nuo konkrečių bylos aplinkybių. Nustatant veikos teisėtumÄ ir kaltę, kaip civilinės atsakomybės atsiradimo sÄ lygas, reikia taikyti protingumo standarto, sÄ Å¾iningumo, profesinio rÅ«pestingumo ar kitus kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-214/2012).Bet kuriai civilinės atsakomybės rūšiai (tiek sutartinei, tiek deliktinei) taikyti reikalinga nustatyti visas bÅ«tinÄ sias civilinės atsakomybės sÄ lygas – nukentėjusios Å¡alies patirtÄ Å¾alÄ (nuostolius), atsakingos dėl žalos atsiradimo Å¡alies neteisėtus veiksmus (neteisėtÄ neveikimÄ ) ir kaltę (iÅ¡skyrus griežtosios civilinės atsakomybės taikymo atvejus) bei priežastinį neteisėtų veiksmų (neteisėto neveikimo) ir padarytos žalos (nuostolių) ryšį (CK 6.246–6.249 straipsniai).2007-01-17 hipotekos lakÅ¡to 8 p. nurodyta, kad įkeičiamas turtas paliekamas įkaito davėjo žinioje.

Ä®keičiamo daikto savininkas įsipareigoja be raÅ¡tiÅ¡ko kreditoriaus sutikimo: niekam neperleisti, neįkeisti, neiÅ¡nuomoti ar kitaip neapsunkinti įkeisto daikto trečiųjų asmenų teisėmis, drausti turtÄ iki hipoteka bus baigta, o taip pat įkeičiamo daikto savininkas įsipareigoja užtikrinti tinkamÄ Å¡iuo lakÅ¡tu įkeičiamo daikto saugojimÄ (elektroninės bylos apyraÅ¡as, t. 1, b. l. 99).Teisėjų kolegija sprendžia, kad ieÅ¡kovui ir atsakovui susitarus, jog įkeičiamo daikto savininko žinioje lieka daiktas ir jis įsipareigoja rÅ«pintis daikto saugumu, atsakovui nekilo pareiga aktyviai veikti siekiant realizuoti savo teisę į draudimo iÅ¡mokÄ .

BÅ«tent asmuo, kurio žinioje yra daiktas ir kuris įsipareigojo saugoti daiktÄ , turi pareigÄ aktyviai veikti siekdamas iÅ¡vengti nuostolių. Pastebėtina, kad įvykus draudiminiam įvykiui, tarp ieÅ¡kovo ir draudiko kilo ginčas dėl draudimo iÅ¡mokos (civilinė byla Nr. e2-6832-528/2015). Atsakovas AB SEB bankas, kuris buvo tik naudos gavėjas, nesudarė draudimo sutarties, neiÅ¡reiÅ¡kė savo valios dėl jos sÄ lygų, nekontroliavo jos vykdymo. Å ias pareigas turėjo draudėjas. Todėl jo pareiga buvo ir rÅ«pintis draudimo iÅ¡moka.

Teismui pripažinus atsakovo pareigÄ aktyviai veikti siekiant draudimo iÅ¡mokos, susidarytų situacija, kai naudos gavėjas, esant ginčui dėl draudimo iÅ¡mokos, bÅ«tų įpareigotas bylinėtis su draudiku, o draudėjas tokios pareigos iÅ¡vengtų. Tokia situacija prieÅ¡tarautų CK 1.5 straipsnyje įtvirtintiems teisingumo, sÄ Å¾iningumo, protingumo principams. Spręstina, kad ieÅ¡kovas pirma turėjo siekti nuostolių atlyginimo iÅ¡ nuomotojo ir tik tuomet galėtų gintis atsakovo neveikimu. Todėl deliktinės civilinės atsakomybės prasme nėra atsakovo neteisėto neveikimo, kurį įrodinėjo ieÅ¡kovas.CK 6.247 straipsnis įtvirtina, kad priežastinis ryÅ¡ys yra bÅ«tinoji civilinės atsakomybės sÄ lyga, nes atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu bÅ«du, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali bÅ«ti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad tarp atsakovo veiksmų (neveikimo) ir draudimo iÅ¡mokos neiÅ¡mokėjimo nėra priežastinio ryÅ¡io. Draudimo iÅ¡moka nebuvo iÅ¡mokėta ne dėl kurios nors Å¡alies neveikimo realizuojant savo teisę į draudimo iÅ¡mokÄ , o dėl draudimo sutarties sÄ lygų pažeidimo. Tai patvirtina AB „Lietuvos draudimas“ 2014 m. spalio 16 d. praneÅ¡imas dėl atsisakymo mokėti draudimo iÅ¡mokÄ (civilinė byla Nr. e2-6832-528/2015, elektroninės bylos apyraÅ¡as, t. 1, b. l. 8).

Atsisakymo mokėti draudimo iÅ¡mokÄ pagrįstumo klausimas nėra Å¡ios bylos dalykas.Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atsakovui AB SEB bankas nekilo nei sutartinė, nei deliktinė civilinė atsakomybė, nes sutartinės civilinės atsakomybės prasme ieÅ¡kovas neturi reikalavimo teisės į atsakovÄ , o deliktinės civilinės atsakomybės prasme nebuvo atsakovo neteisėtų veiksmų (neveikimo) bei priežastinio ryÅ¡io tarp atsakovo veiksmų (neveikimo) ir nuostolių atsiradimo, todėl pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieÅ¡kinio dalį dėl nuostolių atlyginimo, priėmė teisingÄ sprendimÄ .Dėl delspinigių dydžioTarp Å¡alių kilo ginčas dėl delspinigių pagal 2006 m. spalio 17 d. kredito sutartį dydžio.Atsakovo apeliacinis skundas grindžiamas tuo, kad teismas, sumažindamas delspinigių dydį, modifikavo sutartį ir taip išėjo už ieÅ¡kinio ribų, nepagrįstai ieÅ¡kovÄ ginčo sutartiniuose santykiuose pripažino vartotoju, nepagrįstai atleido ieÅ¡kovÄ nuo dalies netesybų jas sumažindamas, nepagrįstai sumažino netesybų sutartinį dydį.Spręsdama dėl apeliacinio skundo argumento, jog pirmosios instancijos teismas išėjo už ieÅ¡kinio ribų, teisėjų kolegija sutinka su atsiliepime į apeliacinį skundÄ iÅ¡dėstytais argumentais, kad pirmosios instancijos teismas, sumažindamas netesybas, nesivadovavo CK 6.204 straipsnio nuostatomis bei nemodifikavo atsakovo valia sudarytos kredito sutarties sÄ lygos, o rėmėsi CK 6.73 straipsnio 2 dalies, 6.258 straipsnio 3 dalies nuostatomis, suteikiančiomis teisę mažinti netesybas.

Sutiktina ir su atsiliepimo argumentu, jog netesybų sumažinti nemodifikuojant jų dydžio neįmanoma. Spręsdama dėl apeliacinio skundo argumentų, jog ieÅ¡kovas, sudarydamas sutartį, sutiko su kredito sutarties sÄ lygomis ir jas suprato, teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamoje byloje sprendžiamas ginčas dėl netesybų dydžio sumažinimo, o ne dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu (CK 1.90 straipsnis). IeÅ¡kovas ir neįrodinėjo, jog nesuprato sutarties sÄ lygų ar nesutiko su sutarties sÄ lygomis.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad Å¡ie atsakovo argumentai neturi teisinės reikÅ¡mės ginčui.Aplinkybė, jog abi Å¡alys pasirinko aiÅ¡kiai per dideles ir neprotingas netesybas, nesudaro pagrindo teismui atsisakyti įvertinti sutartyje nustatytų netesybų dydį, jeigu Å¡alis dėl to pateikia praÅ¡ymÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-2-361/2007).Teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentu, jog teismas be pagrindo ginčo teisiniame santykyje ieÅ¡kovÄ pripažino vartotoju.

Nors kredito sutartis sudaryta tarp banko ir fizinio asmens, kredito paskirtis buvo „nekilnojamojo turto pirkimui ir žemės sklypo pirkimui“. Iš kredito lėšų buvo įsigytas verslo turtas. Tai patvirtina tarp S. U. ir AB „Lietuvos draudimas“ sudarytos draudimo sutarties pobūdis - verslo draudimas, draudimo sutarčiai taikomos verslo turto draudimo taisyklės (elektroninės bylos apyrašas, t. 1, b. l. 46).Jeigu netesybos aiškiai per didelės arba prievolė iš dalies įvykdyta, teismas gali netesybas sumažinti, tačiau tik tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo (CK 6.73 straipsnio 2 dalis).Tarp šalių kilo ginčas ar sutartyje numatytas delspinigių dydis yra „aiškiai per didelis“.

Kriterijus, kuriuos taikant sprendžiama, ar netesybos ne per didelės, nustato ir pagal juos vertina netesybas teismai, nagrinėdami konkrečias bylas, bei Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, kurio pareiga – formuoti vienodÄ teismų praktikÄ . CK įtvirtintos aiÅ¡kiai per didelių netesybų sÄ vokos turinys neatskleistas, todėl pagal formuojamÄ teismų praktikÄ , dėl delspinigių dydžio pagrįstumo sprendžiama ne pagal konkretų delspinigių tarifÄ (teismų praktikoje negali bÅ«ti vieno konkretaus dydžio, kuris neabejotinai reikÅ¡tų, kad netesybos neatitinka įstatymuose nustatytų kriterijų ir turi bÅ«ti mažinamos (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008; kt.), tačiau vertinant bylos aplinkybes (Å¡alių sutartinių santykių pobÅ«dį, ar nebuvo susitarimo taikyti iÅ¡imtines arba alternatyvias netesybas, prievolės vertę, prievolės pažeidimo aplinkybes, kreditoriaus patirtų nuostolių dydį ir kt.), taip pat remiantis CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais teisingumo, sÄ Å¾iningumo, protingumo principais bei siekiant nepažeisti sutarties Å¡alių interesų pusiausvyros (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-402-370/2017).

Taip teismas kontroliuoja netesybų dydį, kad nebÅ«tų sudaryta pagrindo Å¡aliai piktnaudžiauti teise ir nepagrįstai praturtėti. Apeliacinės instancijos teismas vertindamas tarp ieÅ¡kovo ir atsakovo sudarytÄ kredito sutartį, pažymi, kad, nors sutartis sudaryta su fiziniu asmeniu, kuris už kredito lėšas turtÄ Ä¯sigijo verslo tikslu, tačiau kredito davėjas nevertino ieÅ¡kovo kaip verslo subjekto, galimybių grÄ Å¾inti kreditÄ . IÅ¡ kredito sutarties specialiosios dalies 7 p. matyti, kad vienintelė kredito grÄ Å¾inimo užtikrinimo priemonė buvo turto, kuris buvo įvertintas 4 700 300 Lt (1 361 300,90 Eur) įkeitimas bankui.

Byloje nėra duomenų, kad atsakovas bÅ«tų vertinęs ieÅ¡kovo, kaip verslo subjekto, pajamas iki sutarties sudarymo, jo galimybių grÄ Å¾inti prievolę iÅ¡ kito turimo turto ar pan. Nėra duomenų, kad Å¡alys tokio dydžio delspinigius nustatė, pvz., mažesnių palÅ«kanų sÄ skaita. Todėl teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad atsakovas, sudarydamas kredito sutartį, netaikė ieÅ¡kovui specialių reikalavimų, susijusių su juo, kaip verslo subjektu. Atsakovas nurodo, kad toks netesybų dydis yra adekvatus piniginės prievolės dydžiui, tačiau teisėjų kolegija sprendžia, kad bÅ«tent didelė prievolės suma (Å¡iuo atveju 1 448 100 Eur) turi lemti mažesnį netesybų dydį, prieÅ¡ingu atveju didėja kredito davėjo galimybė nepagrįstai praturtėti.

Pažymėtina, kad esant sutartam 0,1 proc. delspinigių dydžiui, vien už kredito sumÄ vienos dienos delspinigių suma sudaro 1448,10 Eur, o metinė suma sudaro 528556,50 Eur. IÅ¡ byloje esančių duomenų matyti, kad dėl 1261973,18 Eur skolos (tame tarpe 14418,82 Eur palÅ«kanų) susidarė 103 423,50 Eur delspinigių. Pastebėtina, kad atsakovas neįrodinėjo, jog dėl laiku neįvykdytos prievolės patyrė tiesioginius ar netiesioginius nuostolius. Teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad tokio dydžio delspinigiai yra aiÅ¡kiai per dideli, akivaizdžiai pažeidžia sutarties Å¡alių interesų pusiausvyrÄ , ir neatitinka netesybų paskirties - kompensuoti kreditoriaus galimus praradimus neįvykdžius ar netinkamai įvykdžius sutartinius arba ikisutartinius įsipareigojimus.

Todėl spręstina, kad pirmosios instancijos teismas, sumažinęs delspinigių dydį iki 0,02 proc., arba, skaičiuojant visÄ susidariusiÄ delspinigių sumÄ , iki 20 684,70 Eur, priėmė teisingÄ sprendimÄ .Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-52/2011).

Teismas sprendžia, kad kiti apeliacinio skundo argumentai teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl atskirai dėl jų nepasisako.Dėl bylinėjimosi išlaidųKadangi ieškovo ir atsakovo apeliaciniai skundai netenkinti, šalys paliktinos prie savo turėtų bylinėjimosi išlaidų.Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a :

Kauno apylinkės teismo 2017 m. liepos 5 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .             Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėjai                                                                                         Nijolia Indreikienė                                                                                                                                                                                                                             Virginija Lozoraitytė                                                                              Tomas Romeika