2022-09-28 Nr. AB-24106-2-34-3-00482-2020-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-569-575/2022

Teisminio proceso Nr. 2-34-3-00482-2020-0

Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. rugsėjo 28 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Arūno Sutkevičiaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Brell“ apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. birželio 21 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Brell“ skundą atsakovui Lietuvos kariuomenei, tretiesiems suinteresuotiems asmenims L. Š., uždarajai akcinei bendrovei „Vėjo smūgis“, Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos ir Prienų rajono savivaldybės administracijai, dėl turtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Brell“ su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos kariuomenės 20 000 Eur turtinės žalos atlyginimą.

2. Pareiškėjas paaiškino, kad Prienų rajono savivaldybės (toliau – ir Savivaldybė) administracija (toliau – ir Administracija) 2013 m. kovo 14 d. išdavė Leidimą statyti naują (-us) statinį (-ius) / rekonstruoti statinį (-ius) / atnaujinti (modernizuoti) pastatą (-us) Nr. (duomenys neskelbtini) UAB „Vėjo smūgis“ (jo teisių perėmėjas šioje byloje pagal reikalavimo perleidimo sutartį ir dabartinis ginčo žemės sklypo savininkas – pareiškėjas UAB „Brell“), kuriuo leido statyti vėjo jėgainę statybos vietoje: žemės sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), adresu Prienų r. sav., (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Leidimas). Vėjo jėgainė buvo pastatyta ir UAB „Vėjo smūgis“ (teisių perėmėjas – UAB „Brell“) planavo vykdyti ilgalaikę veiklą – elektros gamybą ir šios elektros pardavimą, tačiau Lietuvos kariuomenės vado gen. mjr. J. V. Ž. 2015 m. vasario 24 d. sprendimu Nr. KVS-75 „Dėl vėjo elektrinės projektavimo ir statybos vietos derinimo“ UAB „Vėjo smūgis“ buvo informuotas, kad vėjo elektrinės statyba nurodytoje vietoje yra negalima, nes Savivaldybė netinkamai įgyvendino savo prievoles ir išdavė leidimą šios vėjo jėgainės statybai prieš tai nesuderinusi su Lietuvos kariuomene.

3. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. liepos 26 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. A-573-822/2018 Lietuvos kariuomenės sprendimas buvo panaikintas ir Lietuvos kariuomenė įpareigota išnagrinėti UAB „Vėjo smūgis“ 2014 m. spalio 29 d. prašymą Nr. SV-1 „Dėl vėjo elektrinės projektavimo ir statybos vietos derinimo“ iš naujo. Lietuvos kariuomenė, vykdydama Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. liepos 26 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-573-822/2018, iš naujo išnagrinėjo UAB „Vėjo smūgis“ prašymą ir pateikė 2020 m. vasario 3 d. raštą Nr. KVS-38 „Dėl vėjo elektrinės projektavimo ir statybos vietos derinimo“, kuriuo konstatavo, jog vėjo jėgainės statyba yra negalima. Lietuvos kariuomenė pateikė ir kitą atsakymą (2020 m. kovo 13 d. raštą Nr. KVS-96 „Dėl UAB „Vėjo smūgis“ vėjo elektrinės derinimo“), kuriuo taip pat nepritarė vėjo jėgainės statybai, rekonstravimui ar įrengimui.

4. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija) pateikė dvi specialisto išvadas: 2020 m. spalio 26 d. išvadą Nr. 4D-2764-(2.34 E) ir 2020 m. lapkričio 9 d. išvadą Nr. 4D-2899-(2.34E) (toliau – ir Specialistų išvados), kuriomis motyvuotai nurodė, jog statybą leidžiantis dokumentas buvo išduotas teisėtai ir tuo metu teisės aktuose nebuvo įtvirtinta privaloma derinimo procedūra su Lietuvos kariuomene. Pareiškėjas teigė, kad Lietuvos kariuomenė 2020 m. kovo 13 d. raštu Nr. KVS-96 „Dėl UAB „Vėjo smūgis“ vėjo elektrinės derinimo“ nepagrįstai nurodė, jog nepritaria vėjo jėgainės statybai, rekonstravimui ar įrengimui, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. gegužės 29 d. nutarimu Nr. 625 „Dėl aviacijai galinčių kliudyti statinių statybos bei rekonstravimo ir įrenginių įrengimo derinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – ir Derinimo tvarkos aprašas) ir 2012 m. gegužės 29 d. nutarimu Nr. 626 „Dėl informacijos apie teritorijas, kuriose, atsižvelgiant į nacionalinio saugumo reikalavimus, taikomi vėjo elektrinių statybos apribojimai, teikimo, vėjo elektrinių statybos vietų šiose teritorijose derinimo ir kompensacijų mokėjimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – ir Aprašas). Dėl šių faktinių aplinkybių pareiškėjas neturi jokių galimybių eksploatuoti vėjo jėgainės.

5. Lietuvos kariuomenė detaliai nurodė visas faktines sąlygas ir teisinius pagrindus, kuriems esant vėjo jėgainės statybos ir su jais susiję kiti organizavimo klausimai privalėjo būti suderinti su Lietuvos kariuomenės vadu, tačiau vadovavosi teisės aktų redakcija, kuri negaliojo Leidimo išdavimo metu.

6. Pareiškėjas turtinės žalos atsiradimą siejo su vėjo jėgainės statybos kaštais ir faktiniu negalėjimu jos eksploatuoti, kadangi vėjo jėgainės veiklą riboja Lietuvos kariuomenės veiksmai. Žalą sudaro statinio dalies (polių ir galvenų) projektavimas ir įrengimas. Ši vėjo jėgainės dalis (poliai ir galvena) laikytina nekilnojamu daiktu pagal savo paskirtį ir negalėtų būti panaudota kitiems tikslams ar atitinkamai išmontuota, neprarandant šios dalies funkcinės paskirties ir vertės.

7. Atsakovas Lietuvos kariuomenė su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti.

8. Atsakovas paaiškino, kad Administracija išdavė leidimą UAB „Vėjo smūgis“ statyti vėjo elektrinę dar 2013 m. kovo 14 d., tačiau tik 2014 m. lapkričio 19 d. su prašymu Nr. (24.18AUS)-TPD(P)-158 kreipėsi į Lietuvos kariuomenę dėl teritorijų planavimo sąlygų išdavimo. Atsakovas akcentavo, kad Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo redakcijos, įsigaliojusios nuo 2011 m. gegužės 24 d., 49 straipsnio 8 dalis numatė, jog vėjo elektrinių projektavimo darbai ir statybos vietos teritorijose, kuriose, atsižvelgiant į nacionalinio saugumo klausimus, gali būti taikomi tam tikri apribojimai, iš anksto, teritorijų planavimo metu, derinami su Lietuvos kariuomene ir kitomis institucijomis įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka, o šio įstatymo 51 straipsnio 5 dalyje buvo numatyta, kad Lietuvos kariuomenė Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka teikia informaciją apie Lietuvos Respublikos teritorijas, kuriose, atsižvelgiant į nacionalinio saugumo reikalavimus, gali būti taikomi tam tikri apribojimai vėjo elektrinėms projektuoti ar statyti. Taigi, reikalavimas dar teritorijų planavimo procedūrų metu patikrinti, ar žemės sklypas, dėl kurio yra pradėtos detaliojo planavimo procedūros, nepatenka į teritorijas, kuriose, atsižvelgiant į nacionalinio saugumo klausimus, gali būti taikomi vėjo elektrinių projektavimo ir statybos apribojimai, galiojo ne tik UAB „Vėjo smūgis“ prašymo derinti projektavimo ir statybos vietą pateikimo Lietuvos kariuomenei metu (2014 m. spalio 29 d.), tačiau dar 2012 metais, tvirtinant teritorijos detalųjį planą.

9. Lietuvos kariuomenė 2015 m. vasario 24 d. raštu Nr. KVS-75 „Dėl vėjo elektrinės projektavimo ir statybos vietos derinimo“ informavo UAB „Vėjo smūgis“, kad vėjo elektrinės statyba nurodytoje vietoje yra negalima. Atsakovas apie tai pakartotinai informavo UAB „Vėjo smūgis“ 2020 m. vasario 3 d. raštu Nr. KVS-38 „Dėl vėjo elektrinės projektavimo ir statybos vietos derinimo“. Be to, 2020 m. kovo 13 d. raštu Nr. KVS-96 „Dėl UAB „Vėjo smūgis“ vėjo elektrinės derinimo“ atsakovas tą pačią išvadą išdėstė ir Valstybinės energetikos inspekcijai prie Energetikos ministerijos, atsakydama į Inspekcijos 2019 m. balandžio 2 d. raštą Nr. 2R-1024. Lietuvos kariuomenės 2020 m. vasario 3 d. ir 2020 m. kovo 13 d. sprendimų teisėtumas nėra nuginčytas. Atsakovas taip pat pažymėjo, kad pareiškėjas yra praleidęs terminą minėtiems sprendimams apskųsti.

10. Atsakovas laikėsi pozicijos, kad skundo reikalavimas atlyginti turtinę žalą negali būti nukreiptas į Lietuvos kariuomenę, nes ji, kaip viešojo administravimo subjektas, nėra priėmusi jokių neteisėtų administracinių aktų. Juolab, kad pats pareiškėjas aptartų Lietuvos kariuomenės sprendimų neteisėtumo teisme neginčijo.

11. Specialistų išvados, kuriomis remiasi pareiškėjas, išimtinai siejasi su 2012 m. Prienų rajono savivaldybės administracijos sprendimais ir neturi nieko bendro su Lietuvos kariuomenės 2015 m. vasario 24 d. raštu Nr. KVS-75, 2020 m. vasario 3 d. raštu Nr. KVS-38 ar 2020 m. kovo 13 d. raštu Nr. KVS-96.

12. Pažymėjo, kad Lietuvos kariuomenė teritorijos planavimo sąlygas išduoda ir išvadas dėl vėjo elektrinių statybos vietų derinimo teikia vadovaudamasi teisės aktų nuostatomis ir įvertinusi, ar planuojamos statyti vėjo elektrinės nurodytose statybos vietose kliudys stebėti, kontroliuoti ir ginti oro erdvę. Papildomai akcentavo, kad Lietuvai, turinčiai Europos Sąjungos ir NATO išorines sienas, yra itin svarbu užtikrinti efektyvų ir kokybišką oro erdvės stebėjimą ir kontrolę radiolokacinėmis priemonėmis, taip pat pasienio zonos stebėjimą ir aviacijos funkcijų vykdymą. Lietuvos kariuomenė laikėsi pozicijos, kad 2015 m. vasario 24 d. sprendimą Nr. KVS-75, 2020 m. vasario 3 d. sprendimą Nr. KVS-38 bei 2020 m. kovo 13 d. sprendimą Nr. KVS-96 priėmė laikantis jų priėmimo metu galiojusių teisės aktų reikalavimų.

13. Atsakovas apibendrino, kad, nesant nustatyto Lietuvos kariuomenės sprendimų neteisėtumo, negalima kildinti žalos atlyginimo reikalavimo, todėl skundas turi būti atmestas.

14. Trečiasis suinteresuotas asmuo Administracija palaikė pareiškėjo poziciją.

15. Atsiliepime nurodė ir teismo posėdžio metu paaiškino, kad Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 49 straipsnis reglamentuoja atsinaujinančių išteklių energiją naudojančių energijos gamybos įrenginių projektavimo ir statybos reikalavimus. Minėto įstatymo 49 straipsnio 8 dalies nuostatos, numatančios, kad vėjo elektrinių statybos vietos teritorijose, kuriose, atsižvelgiant į nacionalinio saugumo klausimus, taikomos Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme nustatytos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, iš anksto, teritorijų planavimo metu, derinamos su Lietuvos kariuomenės vadu ir kitomis institucijomis įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka, įsigaliojo tik 2015 m. sausio 1 d., kuomet ginčo teritorijos planavimo procedūros jau buvo baigtos. Todėl, tvirtinant ginčo teritorijos detalųjį planą, Savivaldybei nekilo pareigos derinti jį su Lietuvos kariuomene.

16. Pagal detaliojo plano sprendinius rengiamų techninių projektų procedūros metu nei žemės sklypams, esantiems ginčo teritorijos detaliojo plano sprendinių apimties teritorijoje, nei kitoms greta esančioms teritorijoms nebuvo nustatytos ir įregistruotos valstybės įmonės (toliau – ir VĮ) „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto kadastre ir registre Radiolokatorių apsaugos zonos, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 22 straipsnio 5 ir 6 dalimis bei Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 3 straipsnio 4 dalimi, kuri reglamentuoja, kad nekilnojamojo turto kadastre įrašyti duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nepakeisti arba nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka, šioms teritorijoms negalėjo ir negali būti taikomi apribojimai.

17. Savivaldybė tiek detaliojo plano, tiek pagal jo sprendinius rengiamų techninių projektų rengimo metu nebuvo gavusi duomenų, kad teritorijos, kuriose pastatytos vėjo jėgainės, patenka į teritorijas, kuriose taikomi apribojimai vėjo elektrinėms projektuoti ir statyti. Dėl šių priežasčių detalusis planas ir techniniai projektai nebuvo derinti su Lietuvos kariuomene. administracija iš esmės pritarė pareiškėjo pozicijai, kad Lietuvos kariuomenė nepagrįstai sudaro kliūtis pareiškėjo vėjo jėgainės eksploatavimui jau po jo statybą leidžiančio dokumento išdavimo ir statybos darbų atlikimo.

II. 18. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2021 m. birželio 21 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

19. Teismas nurodė, kad nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl atsakovo pareigos atlyginti turtinę žalą, kurią, pareiškėjo teigimu, jis patyrė dėl Lietuvos kariuomenės 2020 m. vasario 3 d. raštu Nr. KVS-38 „Dėl vėjo elektrinės projektavimo ir statybos vietos derinimo“ ir 2020 m. kovo 13 d. raštu Nr. KVS-96 „Dėl UAB „Vėjo smūgis“ vėjo elektrinės derinimo“ išdėstytos pozicijos, kad UAB „Vėjo smūgis“ vėjo elektrinės statyba ir eksploatavimas nurodytoje vietoje yra negalimas. Kadangi vėjo elektrinė jau buvo pastatyta UAB „Vėjo smūgis“ lėšomis (teisių perėmėjas – UAB „Brell“), tačiau dėl Lietuvos kariuomenės nepritarimo šios jėgainės statybai, rekonstravimui ir įrengimui, jos eksploatuoti negalima, pareiškėjas patyrė turtinę žalą, kurią sudaro vėjo elektrinės statybos kaštai.

20. Teismas, remiantis į bylą pateiktais duomenimis, nustatė, kad:

20.1. Prienų rajono savivaldybės taryba 2012 m. sausio 26 d. sprendimu Nr. T3-23 „Dėl detaliųjų planų rengimo“ pritarė žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Prienų r. sav., detaliojo plano rengimui. Savivaldybės vyriausiasis architektas 2012 m. kovo 26 d. patvirtino planavimo sąlygų sąvadą Nr. (24.18AUS)DP/SS14 su išduotomis planavimo sąlygomis: Administracijos Architektūros ir urbanistikos skyriaus 2012 m. kovo 26 d. Nr. (24.18AUS)DP/S14, Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Kauno teritorinio padalinio 2012 m. kovo 13 d. Nr. 2K-438-2, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento 2012 m. vasario 20 d. Nr. (5)-ST-47; Civilinės aviacijos administracijos direktoriaus 2012 m. vasario 15 d. Nr. 12R-328(35); Kauno visuomenės sveikatos centro Prienų skyriaus 2012 m. vasario 14 d. Nr. 60-110(15); Prienų rajono savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriaus 2012 m. vasario 14 d. Nr. 000498; AB LESTO 2012 m. kovo 2 d. Nr. TS-42350-12-0068.

20.2. Detalusis planas 2012 m. birželio 13 d. protokolu Nr. (24.15.AUS)K/5 buvo suderintas Savivaldybės Nuolatinės statybos komisijoje. Detalųjį planą suderino komisijos nariai – planavimo sąlygas išdavusių institucijų atstovai: Administracijos Architektūros ir urbanistikos skyriaus, Statybos ir ekonominės plėtros skyriaus, Žemės ūkio skyriaus atstovai, Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento poveikio aplinkai vertinimo ir normatyvų skyriaus, Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Kauno teritorinio padalinio, Kauno visuomenės sveikatos centro Prienų skyriaus, akcinės bendrovės (toliau – ir AB) „Lesto“, Civilinės aviacijos administracijos, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Prienų ir Birštono skyriaus, Kauno APGV Prienų PGT ir Prienų rajono savivaldybės Stakliškių seniūnijos atstovai. Inspekcija pagal 2012 m. birželio 14 d. planavimo organizatorių pateiktą prašymą patikrino detalųjį planą ir, nenustačiusi detaliojo planavimo dokumento rengimo, svarstymo ir derinimo procedūrų, planavimo sąlygų ir planavimo sąlygų sąvado esminių pažeidimų, 2012 m. liepos 20 d. išdavė teritorijų planavimo dokumento patikrinimo aktą Nr. TP1-1481-(15.4) su teigiama patikrinimo išvada, kuria pritarė siūlymui detalųjį planą tvirtinti.

20.3. Administracijos direktorius 2012 m. liepos 27 d. įsakymu Nr. (7.7)-A3-2012/499 „Dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Prienų r. sav., detaliojo plano patvirtinimo ir žemės naudojimo paskirties keitimo“ patvirtino ginčo teritorijos detalųjį planą.

20.4. Administracija 2013 m. kovo 14 d. išdavė UAB „Vėjo smūgis“ statybą leidžiantį dokumentą Nr. LNS-23-130314-00011 pagal 2012 m. parengtą projektą „Vėjo jėgainės Nordex N 54, statybos projektas“.

20.5. UAB „Vėjo smūgis“ pagal išduotą Leidimą atliko vėjo elektrinės statybos darbus ir įrengė vėjo elektrinę ginčo žemės sklype. Pradėjus įgyvendinti statinio pripažinimo tinkamu naudoti procedūrą, pareiškėjas 2014 m. spalio 29 d. pateikė atsakovui prašymą Nr. VS-1 suderinti vėjo elektrinės projektavimo ir statybos vietą. Atsakovas 2015 m. vasario 24 d. sprendimu Nr. KVS-75 atsisakė prašymą patenkinti, kadangi vėjo elektrinės statyba ginčo žemės sklype yra negalima. Atsakovas nustatė, kad vėjo jėgainių projektavimo ir statybos vieta patenka į Lietuvos Respublikos teritorijų, kuriose gali būti ribojami vėjo jėgainių (aukštų statinių) projektavimo ir statybos darbai, žemėlapyje pažymėtą teritoriją, kurioje vėjo elektrinių projektavimo ir statybos darbai draudžiami. Minėtą raštą UAB „Vėjo smūgis“ apskundė teismui, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. liepos d. 26 sprendimu administracinėje byloje Nr. A-573-822/2022 Lietuvos kariuomenės 2015 m. vasario 24 d. raštas Nr. KVS-75 buvo panaikintas ir Lietuvos kariuomenė įpareigota išnagrinėti UAB „Vėjo smūgis“ prašymą iš naujo.

20.6. Lietuvos kariuomenė, vykdydama Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimą, pateikė UAB „Vėjo smūgis“ 2020 m. vasario 3 d. raštą Nr. KVS-38 „Dėl vėjo elektrinės projektavimo ir statybos vietos derinimo“, kuriuo konstatavo, jog ginčo vėjo jėgainės statyba yra negalima. Sprendimą motyvavo tuo, kad prašyme nurodytas žemės sklypas patenka į Lietuvos Respublikos teritorijų, kuriose gali būti ribojami vėjo elektrinių (aukštų statinių) projektavimo ir statybos darbai, žemėlapyje, patvirtintame Lietuvos kariuomenės vado 2016 m. vasario 15 d. įsakymu Nr. V-217, pažymėtas teritorijas, kuriose vėjo elektrinių projektavimo ir statybos darbai draudžiami; taip pat patenka į teritorijas, kuriose, atsižvelgiant į nacionalinio saugumo reikalavimus, taikomi statybos apribojimai. Prašyme nurodytame sklype esanti 99,27 m bendro aukščio (įskaitant sparnuotę) vėjo elektrinė patenka į karinio radiolokatoriaus tiesioginio matomumo zoną, todėl ji trukdo užtikrinti valstybės oro erdvės stebėjimą, kontrolę ir gynybą, o jos veikla daro neigiamą įtaką krašto apsaugos sistemos užduočių (oro erdvės stebėjimo, kontrolės ir gynybos) atlikimui, t. y. vėjo elektrinė kliudo atlikti tiesiogines Lietuvos kariuomenės, kaip nacionalinį saugumą užtikrinančios institucijos, funkcijas. Pažymėjo, kad vėjo elektrinės keliamų trukdžių negalima išvengti net ir panaudojant papildomas priemones.

20.7. UAB „Vėjo smūgis“ taip pat kreipėsi į AB „Energijos skirstymo operatorius“ su 2019 m. kovo 25 d. paraiška dėl 1000 kW įrengtosios ir leistinosios generuoti galios vėjo elektrinės prijungimo. AB „Energijos skirstymo operatorius“ kreipėsi į Valstybinę energetikos inspekciją prie Energetikos ministerijos, su prašymu nurodyti, ar AB „Energijos skirstymo operatorius“ gali išduoti naujas išankstines sąlygas vėjo elektrinės prijungimui ir ar bus išduotas naujas leidimas plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus. Valstybinė energetikos inspekcija prie Energetikos ministerijos 2019 m. balandžio 2 d. raštu Nr. 2R-1024 perdavė AB „Energijos skirstymo operatorius“ prašymą nagrinėti Lietuvos kariuomenei ir Administracijai, nurodydama, kad pagal Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 49 straipsnio 8 dalį vėjo elektrinių statybos vietos teritorijose, kuriose, atsižvelgiant į nacionalinio saugumo klausimus, taikomos Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme nustatytos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, iš anksto, teritorijų planavimo metu, derinamos su Lietuvos kariuomenės vadu ir kitomis institucijomis įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Todėl Valstybinė energetikos inspekcija prie Energetikos ministerijos nesprendžia teritorijų, kuriose, atsižvelgiant į nacionalinį saugumą, gali būti taikomi apribojimai, planavimo klausimų.

20.8. Lietuvos kariuomenė, išnagrinėjusi Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos perduotą UAB „Vėjo smūgis“ prašymą, pateikė 2020 m. kovo 13 d. sprendimą Nr. KVS-96, kuriame nusprendė nepritarti ginčo vėjo elektrinės statybai, rekonstravimui ar įrengimui, vadovaudamasi tais pačiais motyvais, kurie buvo nurodyti ir 2020 m. vasario 3 d. sprendime Nr. KVS-38.

21. Teismas nurodė, kad Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 49 straipsnio 8 dalyje, nuo pat šio įstatymo įsigaliojimo 2011 m. gegužės 24 d., yra įtvirtinta nuostata, jog vėjo elektrinių projektavimo darbai ir statybos vietos teritorijose, kuriose, atsižvelgiant į nacionalinio saugumo klausimus, gali būti taikomi tam tikri apribojimai, iš anksto, teritorijų planavimo metu, derinami su Lietuvos kariuomene ir kitomis institucijomis įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Lietuvos kariuomenės 2020 m. kovo 13 d. sprendimo Nr. KVS-96 priėmimo metu (tai pat ir pareiškėjo 2014 m. spalio 29 d. prašymo dėl vėjo elektrinės statybos vietos derinimo pateikimo metu) galiojusioje Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 49 straipsnio 8 dalies redakcijoje papildomai pažymima, kad vėjo elektrinių statybos vietoms nepritariama, jeigu planuojamų statyti vėjo elektrinių keliamų trukdžių negalima išvengti panaudojant papildomas priemones. Vadovaudamasi šia nuostata, taip pat Lietuvos Respublikos aviacijos įstatymo 13 straipsnio 4 dalimi, numatančia, kad statinių, kurių aukštis virš žemės paviršiaus yra 100 m ir daugiau, statyba, rekonstravimas ar įrengimas Lietuvos Respublikos teritorijoje, išskyrus aerodromų, radiolokatorių ir meteorologinių radiolokatorių apsaugos zonas, Vyriausybės nustatyta tvarka turi būti suderinti su kariuomenės vadu, taip pat Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo nuostatomis, pagal kurias draudžiama statyti ir (ar) rekonstruoti statinius ir įrengti įrenginius aerodromo apsaugos zonose nesuderinus su Lietuvos kariuomenės vadu Derinimo tvarkos apraše nustatyta tvarka, Lietuvos kariuomenė 2020 m. vasario 3 d. sprendimu Nr. KVS-38 ir 2020 m. kovo 13 d. sprendimu Nr. KVS-96 nusprendė nepritarti ginčo vėjo elektrinės statybai, rekonstravimui ar įrengimui. Teismas akcentavo, kad šių Lietuvos kariuomenės priimtų administracinių teisės aktų teisėtumo tyrimas nėra šios administracinės bylos nagrinėjimo dalykas. Pareiškėjas nurodė, kad šių sprendimų teismine tvarka neginčijo. Taigi, jie yra galiojantys ir, nenuginčijus jų teismine tvarka – laikytini teisėtais.

22. Teismas pažymėjo, kad ginčas kilo ne dėl pareiškėjui išduotų teritorijų planavimo dokumentų, statybos leidimų ar kitų dokumentų teisėtumo ir pagrįstumo, o dėl atsakovo atsisakymo suderinti vėjo elektrinės projektavimo ir statybos vietą, dėl ko pareiškėjas prarado galimybę įteisinti vėjo elektrinės veiklą.

23. Įvertinęs bylai aktualų teisinį reglamentavimą ir byloje nustatytas faktines aplinkybes, teismas atkreipė dėmesį, kad pareiga suderinti vėjo elektrinės statybos vietą su Lietuvos kariuomene įstatymų leidėjo buvo nustatyta dar 2011 metais, įsigaliojus Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymui (49 str. 8 d.). Nuo 2012 metų Lietuvos Respublikos Vyriausybei priėmus Aprašą, ir Derinimo tvarkos aprašą, buvo įtvirtintas ir poįstatyminis šios derinimo procedūros reglamentavimas, tačiau teismas pažymėjo, kad Leidimo išdavimo teisėtumas ir pagrįstumas bei Administracijos veiksmų teisėtumas, planuojant ginčo teritoriją ir išduodant Leidimą, nėra šios administracinės bylos nagrinėjimo dalykas.

24. Byloje nustatyta, kad UAB „Vėjo smūgis“ pirmą kartą į Lietuvos kariuomenę su prašymu dėl vėjo elektrinės statybos vietos suderinimo kreipėsi tik 2014 m. spalio 29 d. Vadovaujantis Aprašo ir Derinimo tvarkos aprašo nuostatomis, teismas nustatė, kad Lietuvos kariuomenės pareiga pateikti statinio statybos ar rekonstravimo derinimo išvadą yra tiesiogiai siejama su suinteresuoto asmens, pageidaujančio tokį statinį statyti, prašymo Lietuvos kariuomenei pateikimu. Teismas taip pat sutiko su atsakovo argumentu, kad vėjo elektrinės statybos galimumą ar negalimumą Lietuvos kariuomenė vertina kiekvienu individualiu atveju statytojui ar teritorijų planavimo subjektui kreipiantis į Lietuvos kariuomenę dėl planavimo sąlygų išdavimo vėjo elektrinės statybai Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo, Aprašo ir Derinimo tvarkos aprašo nustatyta tvarka, ką atsakovas ir padarė, pareiškėjui pateikus 2014 m. spalio 29 d. prašymą. Taigi, Lietuvos kariuomenė, gavusi pareiškėjo 2014 m. spalio 29 d. prašymą dėl vėjo elektrinės projektavimo ir statybos vietos derinimo, pagrįstai jį išnagrinėjo vadovaudamasi prašymo pateikimo metu galiojusiomis (ir nuo pat 2012 metų iš esmės nesikeitusiomis) Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo, Aprašo ir Derinimo tvarkos aprašo, Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo ir Aviacijos įstatymo nuostatomis.

25. Nagrinėjamu atveju teismui pateikti įrodymai ir aptartos faktinės aplinkybės bei teisinis reglamentavimas nesudarė pagrindo išvadai apie neteisėtus Lietuvos kariuomenės veiksmus, priimant 2020 m. vasario 3 d. ir 2020 m. kovo 13 d. sprendimus ir atsisakant pritarti ginčo vėjo elektrinės statybai, rekonstrukcijai ir įrengimui. Teismo vertinimu, vien aplinkybė, kad minėtas statinys jau buvo faktiškai pastatytas, savaime negali paneigti teisės aktuose ginčo teritorijai ir statiniams keliamų specialiųjų apribojimų, sietinų su valstybės nacionaliniu saugumu, kuriais atsakovas vadovavosi, priimdamas minėtus sprendimus.

26. Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje teismas nenustatė vienos iš būtinųjų sąlygų valstybės civilinei atsakomybei kilti – atsakovo Lietuvos kariuomenės neteisėtų veiksmų – kitos civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygos nevertintos ir pareiškėjo skundą dėl turtinės žalos atlyginimo teismas atmetė kaip nepagrįstą.

III. 27. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – skundą patenkinti ir priteisti iš atsakovo pareiškėjo UAB „Brell“ naudai turtinę žalą (20 000 Eur), atsiradusią dėl atsakovo Lietuvos kariuomenės neteisėtų veiksmų.

28. Pareiškėjas teigia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, netinkamai pritaikytos materialinės ir procesinės teisės normos, todėl yra pagrindas sprendimą panaikinti.

29. Pareiškėjo vertinimu, sprendime nėra išnagrinėti pagrindiniai skundo motyvai dėl atsakovo neteisėtų veiksmų. Teismas nepasisakė dėl Specialistų išvadų pagrįstumo ir teisėtumo. Neišnagrinėjus skundo pagrindinių motyvų, nebuvo realizuota pareiškėjo teisė kreiptis į teismą (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 5 str. 1 d.), todėl negalima laikyti, jog teismas išsprendė visą ginčą ir realizavo tyrimo bei betarpiškumo principus administracinėje byloje (ABTĮ 10 str.).

30. Pareiškėjas paaiškina, kad teismas neįvertino Specialistų išvadų pagrįstumo ar nepagrįstumo ir prieina prie išvados, kad Lietuvos kariuomenė nepagrįstai (neteisėtai) sudarė kliūtis vėjo jėgainės statybos užbaigimui, o taip pat ir kitiems privalomiems veiksmams ir procedūroms, be kurių nėra įmanomas ir pačios vėjo jėgainės eksploatavimas (elektros energijos gamyba).

31. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

32. Teigia, kad pirmos instancijos teismas pagrįstai rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuota praktika, sprendimas yra tinkamai motyvuotas, teisiškai pagrįstas. Pirmosios instancijos teismas aiškiai pažymėjo, kad ginčas procese kilo ne dėl pareiškėjui išduotų teritorijų planavimo dokumentų, statybos leidimų ar kitų dokumentų teisėtumo ir pagrįstumo.

33. Lietuvos kariuomenė laikosi pozicijos, kad pareiškėjas niekaip nepagrindžia Lietuvos kariuomenės atsakomybės, neįrodo (nepagrindžia) jokių Lietuvos kariuomenės, kaip 2020 m. vasario 3 d. raštu Nr. KVS-96 sprendimą priėmusios ir 2020 m. kovo 13 d. raštu Nr. KVS-96 išvadą pateikusios valdžios institucijos, neteisėtų veiksmų, juos susiejant su deklaruojama žala.

34. Pareiškėjas niekaip nepagrindžia Lietuvos kariuomenės 2020 m. vasario 3 d. raštu Nr. KVS-38 „Dėl vėjo elektrinės projektavimo ir statybos vietos derinimo“ ar 2020 m. kovo 13 d. raštu Nr. KVS-96 (skirto Valstybinės energetikos inspekcijai prie Energetikos ministerijos) priimtų sprendimų neteisėtumo, todėl pagrindinis reikalavimas atlyginti deklaruojamą turtinę žalą negali būti nukreiptas į Lietuvos kariuomenę, nes jis, kaip viešojo administravimo subjektas, nėra priėmęs jokių neteisėtų administracinių aktų, kai ir pats pareiškėjas Lietuvos kariuomenės sprendimų neteisėtumo kvestionavimo procedūrų net nebuvo pradėjęs įstatymais nustatytais terminais po sprendimų priėmimo. UAB „Vėjo smūgis“, gavęs Lietuvos kariuomenės 2020 m. vasario 3 d. raštą Nr. KVS-38, jo neskundė, nes sutiko su Lietuvos kariuomenės rašto argumentais (nuo 2020 m. kovo 13 d. iki 2020 m. gruodžio 1 d. pareiškėjas nėra kvestionavęs Lietuvos kariuomenės išvados ir net ją laikęs atitinkančią teisinį reguliavimą (tą patvirtina pats UAB „Vėjo smūgis“ savo pirminiu ieškiniu procese)).

35. Lietuvos kariuomenė atkreipia teismo dėmesį į tai, kad, analizuojant Specialistų išvadas, matyti, jog jos sietinos su konstatavimu, kad statybą leidžiantis dokumentas buvo išduotas teisėtai, kad nebuvo jokios statybos leidžiančio dokumento išdavimo metu privalomos derinimo procedūros su Lietuvos kariuomene, kad detaliojo plano sprendiniai teisės aktų reikalavimų nepažeidė. Konstatuojama, kad 2012-2013 m. procesai, sietini su vėjo elektrinės statybos planavimu, kuriuose dalyvavo Savivaldybė su jai pavaldžiais administraciniais padaliniais bei UAB „Vėjo smūgis“ (UAB „Brell“ yra reikalavimo procese perėmėjas), vyko laikantis teisės aktų reikalavimų. Specialistų išvadose nėra pasisakyta apie tai, kad Lietuvos kariuomenė nepagrįstai (neteisėtai) sudarė kliūtis vėjo elektrinės statybos užbaigimui, juolab, kad Lietuvos kariuomenė net ir nedalyvavo (nebuvo įtraukta) aukščiau aptartuose 2012-2013 m. vėjo elektrinės statybos planavimo procesuose.

36. Atkreipia dėmesį į tai, kad Specialistų išvados išimtinai siejasi su 2012 m. Administracijos sprendimų, sietinų su detaliuoju planu, teisėtumo vertinimu, kas, Lietuvos kariuomenės vertinimu, nieko bendro neturi su Lietuvos kariuomenės 2015 m. vasario 24 d. raštu Nr. KVS-75 ar 2020 m. vasario 3 d. raštu Nr. KVS-pateikiant atsakymą į UAB „Vėjo smūgis“ 2014 m. spalio 29 d. prašymą Nr. VS-1. Taip pat Lietuvos kariuomenė neturi jokių duomenų, kodėl UAB „Vėjo smūgis“ nuo 2012 m. iki 2014 spalio 29 d. delsė kreiptis į Lietuvos kariuomenę dėl vėjo elektrinės projektavimo ir statybos vietos suderinimo.

37. Atsakovas pastebi, kad Lietuvos kariuomenė 2014 m. spalio 27 d. išdavė Teritorijų planavimo sąlygas Nr. VL-125, iš kurių turinio akivaizdžiai matyti, jog sąlygų 8 punkte Lietuvos kariuomenė aiškiai nurodė teisės aktų nuostatų konkrečius ribojimus, kurie taikytini UAB „Vėjo smūgis“ 2014 m. spalio 29 d. prašyme nurodytai teritorijai, inter alia (be kita ko), ribojimus aukštiems statiniams ar vėjo elektrinėms. Kitą vertus, Lietuvos kariuomenė išdavė planavimo sąlygas savivaldybės dalies bendrajam planui rengti, todėl, kad ir kokias sąlygas Lietuvos kariuomenė būtų nustačiusi, vėjo elektrinių statybos galimumą ar negalimumą Lietuvos kariuomenė vertina kiekvienu individualiu atveju statytojui ar teritorijų planavimo subjektui kreipiantis į Lietuvos kariuomenę dėl planavimo sąlygų išdavimo vėjo elektrinių statybai Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo ir Aprašo nuostatų nustatyta tvarka.

38. Lietuvos kariuomenė apibendrina, kad pareiškėjas nepagrindžia Lietuvos kariuomenės priimtų sprendimų neteisėtumo (sutiko, neskundė), apeliaciniu skundu deklaruojamo priežastinio ryšio tarp Lietuvos kariuomenės neteisėtų veiksmų ir žalos, kaip ir argumentuotai nepasisako, kuo konkrečiai pasireiškė Lietuvos kariuomenės kaltė, kuri lemtų žalos atsiradimą. Atitinkamai laikytina, kad pirmos instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas tinkamai taikant teisės normas ir vertinant faktines aplinkybes, todėl nėra pagrindo jo naikinti.

39. Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą patenkinti, pirmosios instancijos teismo sprendimą atmesti kaip nepagrįstą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą patenkinti.

40. Trečiasis suinteresuotas asmuo vertina, kad pirmosios instancijos teismas neišsiaiškino visų aplinkybių, todėl priėmė nepagrįstą ir neteisingą sprendimą.

41. Teigia, kad nevertinta ta aplinkybė, jog rengiamų techninių projektų rengimo metu nebuvo oficialių duomenų, jog teritorijos, kuriose pastatytos jėgainės, patenka į teritorijas, kuriose taikomi apribojimai vėjo elektrinėms projektuoti ir statyti. Dėl šių priežasčių parengti techniniai projektai nebuvo derinti su Lietuvos kariuomene, nes ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. liepos 26 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A-573-822/2018 teisėjų kolegija pažymėjo, jog nagrinėjamoje byloje nėra duomenų apie tai, kad Lietuvos kariuomenės vado 2014 m. spalio 22 d. įsakymas Nr. V-1088 yra viešai paskelbtas teisės aktų nustatyta tvarka. Todėl Lietuvos kariuomenės vadas Lietuvos Respublikos teritorijų, kuriose gali būti ribojami vėjo elektrinių (aukštų statinių) projektavimo ir statybos darbai, žemėlapį patvirtino vėlesniu įsakymu, t. y. 2016 m. vasario 15 d. įsakymu Nr. V-217 „Dėl Lietuvos Respublikos teritorijų, kuriose gali būti ribojami vėjo elektrinių (aukštų statinių) projektavimo ir statybos darbai, žemėlapio patvirtinimo“ taip, kaip nurodo Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 51 straipsnio 5 dalis: t. y. redakcijoje, galiojančioje nuo 2011 m. gegužės 24 d. – „Lietuvos kariuomenė Vyriausybės nustatyta tvarka teikia informaciją apie Lietuvos Respublikos teritorijas, kuriose, atsižvelgiant į nacionalinio saugumo reikalavimus, gali būti taikomi tam tikri apribojimai vėjo elektrinėms projektuoti ir statyti“; redakcijoje galiojančioje nuo 2014 m. liepos 1 d. – „Lietuvos kariuomenė Vyriausybės nustatyta tvarka teikia informaciją apie teritorijas, kuriose, atsižvelgiant į nacionalinio saugumo reikalavimus, taikomi apribojimai vėjo elektrinėms projektuoti ir statyti“, o redakcijoje galiojančioje nuo 2020 m. sausio 1 d. yra nurodyta, kad „Lietuvos kariuomenė Vyriausybės nustatyta tvarka teikia informaciją apie teritorijas, kuriose, atsižvelgiant į nacionalinio saugumo reikalavimus, taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos“.

42. Taip pat pirmos instancijos teismas netyrė ir nepasisakė dėl šių aplinkybių, kad AB „Miestprojektas“ 2002 m. parengtas „KOP oro erdvės stebėjimo ir kontrolės valdybos Aukštadvario VII RLP ((duomenys neskelbtini), Prienų raj.)“ detalusis projektas, patvirtintas Lietuvos Respublikos Prienų rajono valdybos 2002 m. gruodžio 18 d. sprendimu Nr. 321 „Dėl detaliojo plano (duomenys neskelbtini), Prienų r. patvirtinimo“ nustatė visai kitokius reikalavimus, dėl kurių pareiškėjui UAB „Brell“ trukdžių pradėti eksploatuoti vėjo jėgaines, nėra ir negali būti. Aiškinamojo rašto 8 punkte „Teritorijos tvarkymo režimas“ yra įrašyta, kad „Sanitarinė zona, remiantis atliktais skaičiavimais, nefiksuojama“.

43. Paaiškina, kad pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino konkrečių teisės aktų nuostatų, kurios šioje byloje turėjo būti nagrinėjamos.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 44. Byloje ginčas kilo dėl turtinės žalos atlyginimo, kurią, pareiškėjo teigimu, jis patyrė dėl Lietuvos kariuomenės pozicijos, kad vėjo elektrinės statyba ir eksploatavimas nurodytoje vietoje yra negalimas. Kadangi vėjo elektrinė jau buvo pastatyta, tačiau dėl Lietuvos kariuomenės nepritarimo šios jėgainės statybai jos eksploatuoti negalima, pareiškėjas patyrė turtinę žalą, kurią sudaro vėjo elektrinės statybos kaštai.

45. Vadovaujantis ABTĮ 140 straipsnio 1 dalimi, šioje byloje priimto pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas tikrinamas neperžengiant pareiškėjo apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, nurodytos ABTĮ 140 straipsnio 2 dalyje, t. y. aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos. Todėl byla nagrinėjama pagal apeliaciniu skundu apibrėžtas bylos nagrinėjimo ribas.

46. Pirmosios instancijos teismas skundą atmetė nenustatęs būtinosios sąlygos valstybės civilinei atsakomybei kilti – atsakovo Lietuvos kariuomenės neteisėtų veiksmų. Kaip matyti iš apeliacinio skundo pareiškėjas su tokia pirmosios instancijos teismo išvada nesutinka. Teisėjų kolegija, atsakovo apeliacinio skundo ribose patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytų faktinių aplinkybių vertinimu bei padarytomis išvadomis, todėl papildomai jų nekartoja, o tik atsako į apeliacinio skundo argumentus.

47. Visų pirma, teismas pažymi, kad pareiškėją su įvairiomis institucijomis dėl vėjo elektrinės statybos teisiniai santykiai sieja nuo 2013 m. Šioje byloje pareiškėjas, naudodamasis diskrecijos teise, žalą kildina iš atsakovo veiksmų atliktų 2020 m. (2020 m. vasario 3 d. raštas Nr. KVS-38 ir 2020 m. kovo 13 d. raštas Nr. KVS-96) ir atsakovu laiko Lietuvos kariuomenę. Taigi, teismas turi įvertinti ar pareiškėjo pasirinktas atsakovas padarė pareiškėjui žalą atlikdamas neteisėtus veiksmus aukščiau paminėtais 2020 m. raštais. Kartu teismas primena, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas administracinėje byloje Nr. A17-499/2007 pabrėžė, kad „neteisėtumas galėtų pasireikšti tik tada, kai būtų nustatoma, jog valdžios institucijų darbuotojai neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, paviršutiniškai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai“.

48. Dar prieš išduodant 2013 m. statybos leidimą Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 49 straipsnyje buvo nustatyti atsinaujinančių išteklių energiją naudojančių energijos gamybos įrenginių projektavimo ir statybos reikalavimai. Šio įstatymo 49 straipsnio 8 dalyje (2011 m. gegužės 12 d. įstatymo Nr. XI-1375 redakcija), be kita ko, buvo nustatyta, kad vėjo elektrinių projektavimo darbai ir statybos vietos teritorijose, iš anksto, teritorijų planavimo metu, derinami su Lietuvos kariuomene ir kitomis institucijomis įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Šios nuostatos iš esmės galiojo ir 2020 m., tai atsakovas parengė pareiškėjo nurodytus raštu, ir šio straipsnio 8 dalyje buvo nustatyta, kad vėjo elektrinių statybos vietos teritorijose, kuriose, atsižvelgiant į nacionalinio saugumo klausimus, gali būti taikomi tam tikri apribojimai, iš anksto, teritorijų planavimo metu, derinami su Lietuvos kariuomene ir kitomis institucijomis įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Vėjo elektrinių statybos vietoms nepritariama, jeigu planuojamų statyti vėjo elektrinių keliamų trukdžių negalima išvengti panaudojant papildomas priemones (2019 m. birželio 6 d. įstatymo Nr. XIII-2169 redakcija). Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 135 straipsnio 2 dalyje (2019 m. birželio 6 d. įstatymo Nr. XIII-2166 redakcija) nustatyta, kad Lietuvos kariuomenės vadas nepritaria projektui, jeigu planuojamos statyti vėjo elektrinės nurodytose statybos vietose kliudys stebėti, kontroliuoti ir ginti oro erdvę, kitos nacionalinį saugumą užtikrinančios institucijos – jeigu planuojamos statyti vėjo elektrinės nurodytose statybos vietose kliudys atlikti tiesiogines jų funkcijas, susijusias su nacionalinio saugumo užtikrinimu. Iš šių teisės normų seka, kad Lietuvos kariuomenės vadas turi teisę nepritarti projektui, jeigu planuojamos statyti vėjo elektrinės nurodytose statybos vietose kliudys stebėti, kontroliuoti ir ginti oro erdvę. Apeliantas akcentuoja galiojantį detalųjį planą. Bet iš teisės aktų neseka, kad galiojančio detaliojo plano sprendiniai kuo nors ribotų Lietuvos kariuomenės vado teises ar pareigas aukščiau paminėtoje srityje.

49. Byloje teismui yra pateikti įrodymai, kad skunde nurodytame sklype esanti 99,27 m bendro aukščio (įskaitant sparnuotę) vėjo elektrinė patenka į karinio radiolokatoriaus tiesioginio matomumo zoną, todėl ji trukdo užtikrinti valstybės oro erdvės stebėjimą, kontrolę ir gynybą, o jos veikla daro neigiamą įtaką krašto apsaugos sistemos užduočių (oro erdvės stebėjimo, kontrolės ir gynybos) atlikimui, t. y. vėjo elektrinė kliudo stebėti ir kontroliuoti Lietuvos Respublikos oro erdvę ir jos prieigas, kliudo atlikti tiesiogines Lietuvos kariuomenės, kaip nacionalinį saugumą užtikrinančios institucijos, funkcijas. Priešingų įrodymų apeliantas nepateikė. Esant šiam juridiniam faktui įrodytam nėra pagrindo konstatuoti, kad atsakovas Lietuvos kariuomenė atlieka neteisėtus veiksmus aukščiau paminėtų įstatymų kontekste.

50. Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2020 m. spalio 26 d. išvados Nr. 4D-2764-(2.34 E) ir 2020 m. lapkričio 9 d. išvados Nr. 4D-2899-(2.34E), kuriomis pareiškėjas vadovavosi savo skunde. Kaip matyti iš šių dokumentų turinio, juose išdėstyta specialistų nuomonė, kad statybą leidžiantis dokumentas buvo išduotas teisėtai, kad nebuvo statybos leidžiančio dokumento išdavimo metu privalomos derinimo procedūros su Lietuvos kariuomene, kad detaliojo plano sprendiniai teisės aktų reikalavimų nepažeidė. Tačiau paminėtose specialistų išvadose nieko nėra pasakyta apie atsakovo Lietuvos kariuomenės veiksmų teisėtumą ar apie tai, kad Lietuvos kariuomenė nepagrįstai (neteisėtai) sudariusi kliūtis vėjo elektrinės statybos užbaigimui. Minėtos specialistų išvados išimtinai siejasi su 2012 m. Prienų rajono savivaldybės administracijos sprendimų, sietinų su detaliuoju planu, teisėtumo vertinimu ir nieko bendro neturi su Lietuvos kariuomenės 2015 m. vasario 24 d. ar 2020 m. vasario 3 d. raštais.

51. Pažymėtina, kad pareiškėjui, esant kvalifikuotam ir rūpestingam ūkio subjektui, buvo žinoma, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2012 m. gegužės 29 d. nutarimu Nr. 626 yra patvirtinusi Informacijos apie Lietuvos Respublikos teritorijas, kuriose, atsižvelgiant į nacionalinio saugumo reikalavimus, gali būti taikomi vėjo elektrinių projektavimo ir statybos apribojimai, teikimo ir vėjo elektrinių projektavimo bei statybos vietų šiose teritorijose derinimo tvarkos aprašą. Taip pat pareiškėjui buvo žinomos šio aprašo nuostatos, kad Lietuvos kariuomenė, įvertinusi, ar planuojamos projektuoti ir statyti vėjo elektrinės nurodytose statybos vietose kliudys stebėti, kontroliuoti ir ginti oro erdvę išduoda planavimo sąlygas ir išvadas dėl vėjo elektrinių projektavimo ir statybos vietų derinimo; kad egzistuoja (ar rengiami) žemėlapiai, kuriuose pažymimos Lietuvos Respublikos teritorijos, kuriose, siekiant užtikrinti Lietuvos kariuomenei nustatytų funkcijų atlikimą, gali būti taikomi vėjo elektrinių projektavimo ir statybos apribojimai. Teismui nėra pateikti įtikinami paaiškinimai, kodėl UAB „Vėjo smūgis“ pirmą kartą į Lietuvos kariuomenę su prašymu dėl vėjo elektrinės statybos vietos suderinimo kreipėsi tik 2014 m. spalio 29 d. ir statybos darbus vykdė nepaisydama galimų kliūčių krašto gynimo srityje.

52. Apibendrindama šioje nutartyje nurodytas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino įrodymus ir vadovavosi šiai bylai aktualiomis materialiosios teisės normomis, apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo atliktos ginčo faktinio ir teisinio aspektų analizės bei padarytų išvadų.

53. Kaip matyti iš skundo pagrindo, pareiškėjas reikalavo atlyginti žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų CK 6.271 straipsnio pagrindu. Tokio pobūdžio bylose, kai žalą privalo atlyginti valstybė, valstybei atstovauja Vyriausybe ar jos įgaliota institucija (CK 6.273 str. 1 d.). Taigi, tinkamas atsakovas šioje byloje turėjo būti Lietuvos Respublikos valstybė, o tinkamas atstovas – Lietuvos kariuomenė. Bet atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos kariuomenė byloje dalyvavo, o valstybės neįtraukimas į procesą teismo praktikoje nėra laikomas trūkumu, jei byla iš esmės išnagrinėta teisingai ir toks procesinės teisės normų pažeidimas nepripažįstamas pakankamu pagrindu panaikinti teismo priimtą sprendimą (žr. pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. spalio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A17-822/2007), atsakovo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Brell“ apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. birželio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ramūnas Gadliauskas

Ričardas Piličiauskas

Arūnas Sutkevičius