2022-07-13 Nr. AB-18497-3-61-3-01460-2022-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-3300-552/2022

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01460-2022-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 9.2; 9.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. liepos 13 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Ramūno Gadliausko (pranešėjas) ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. O. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. birželio 8 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo J. O. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas J. O. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Migracijos departamentas) 2022 m. kovo 18 d. sprendimą Nr. 21S10533 (toliau – ir Sprendimas) ir įpareigoti Migracijos departamentą iš naujo nagrinėti pareiškėjo prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo.

2. Pareiškėjas skunde teigė, kad jis yra (duomenys neskelbtini) (toliau – ir kilmės šalis, kilmės valstybė) pilietis, prašyme suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje nurodęs realias aplinkybes, kuriomis nėra pagrindo netikėti. (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas įsitikinęs, jog jo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei kilmės šalyje gresia pavojus dėl to, kad jis ten yra persekiojamas bei dėl bendros padėties joje. Dėl šios priežasties pareiškėjas buvo priverstas pabėgti, todėl jis atitinka Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 86 straipsnio 1 dalies reikalavimus dėl pabėgėlio statuso ir jam turi būti suteikiama papildoma apsauga pagal Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–3 punktus.

3. Pareiškėjas tvirtino, jog jis bendradarbiavo su institucijomis prieglobsčio motyvams nustatyti, visą laikotarpį buvo Lietuvoje, nepateikta duomenų apie jo padarytus kokius nors pažeidimus, o vien tai, kad jis atvyko neleistinoje vietoje, nesudaro objektyvaus pagrindo įsitikinimui, kad pareiškėjas savo noru į kilmės šalį neišvyktų. Pareiškėjas dėjo nuoširdžias pastangas padėti tyrimui, laikėsi nustatytų tvarkų, o jo išvykimas iš kilmės valstybės buvo nulemtas suprantamo tikslo – saugaus gyvenimo. Pareiškėjas teigė, kad atsakovas neįvykdė pareigos tinkamai ir individualizuotai išnagrinėti jo prašymą, tinkamai nepatikrino pareiškėjo paaiškinimo tikrumo.

4. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

5. Atsakovas nurodė, jog pareiškėjo prašymo suteikti prieglobstį motyvas – (duomenys neskelbtini). Įvertinęs pareiškėjo paaiškinimą bei turimą kilmės šalies informaciją, atsakovas konstatavo, kad pareiškėjo paaiškinimas apie kilmės šalies situaciją, politinę padėtį, istoriją, įvykius yra neišsamus, nedetalus, nenuoseklus (kito paaiškinimo detalės ir įvykiai) bei nesutampa su turima kilmės šalies informacija. Pareiškėjas gyveno šalies pietuose, (duomenys neskelbtini). Pareiškėjo paaiškinimas buvo itin prieštaringas ir nepatvirtintas objektyviais, aktualiais ir patikimais įrodymais. Apklausos metu pareiškėjui buvo sunku įvardinti detales, nuosekliai dėstyti mintis ir prisiminti anksčiau pateiktus faktus. Atsakovas teigė, jog tokie požymiai yra būdingi situacijoms, kuomet asmens paaiškinimas yra improvizacinio pobūdžio bei nėra grindžiamas tikrais prisiminimais ar išgyvenimais neatskleidžia tikrųjų išvykimo iš kilmės šalies motyvų. Atsakovas nurodė, jog atlikto tyrimo metu nebuvo nustatyta individualių aplinkybių, kurios lemtų prielaidą, jog pareiškėjui gresia individualaus pobūdžio persekiojimas dėl jo rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar politinių įsitikinimų, taip pat nenustatyta pagrįstos tikimybės, kad kilmės valstybėje pareiškėjui grėstų kankinimai arba mirties bausmė, t. y. jis neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose. Pareiškėjas gyveno (duomenys neskelbtini). Pagal 2021 m. balandžio mėn. Europos Sąjungos pabėgėlių agentūros (toliau – ir ESPA) duomenis, (duomenys neskelbtini) nevyksta ginkluotas konfliktas, todėl (duomenys neskelbtini) nekyla rimta ir asmeninė grėsmė civilio gyvybei ar asmeniui. Taigi, pagrįstai konstatuota, jog pareiškėjas taip pat neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte.

6. Atsakovas pažymėjo, kad Sprendime detaliai išdėstytos ir įvertintos aplinkybės, pagrindžiančios išsiuntimo ir draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką sprendimo teisėtumą. Šias aplinkybes paneigiančių argumentų pareiškėjas skunde nepateikė. Pareiškėjui draudimo atvykti laikotarpis nustatytas atsižvelgiant į tai, kad jis į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, neturėjo pateisinamos priežasties kirsti Lietuvos Respublikos sieną, neturi jokių ryšių su Lietuvos Respublika, kelia nelegalios migracijos grėsmę. Pareiškėjui nustatytas draudimo atvykti laikotarpis neviršija Įstatymo 133 straipsnio 2 dalyje numatyto maksimalaus draudimo atvykti laikotarpio.

II. 7. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. birželio 8 d. sprendimu pareiškėjo J. O. skundą tenkino iš dalies, pakeitė Migracijos departamento Sprendimo dalis, kuriomis uždrausta pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką 5 metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos ir nutarta įvesti į C.SIS II perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi 5 metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos ir šiuos terminus sutrumpino iki 2 metų nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, likusią pareiškėjo skundo dalį atmetė.

8. Teismas nustatė, kad pareiškėjas pateikė prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje, kurio motyvas – (duomenys neskelbtini). Migracijos departamentas Sprendimu nusprendė pareiškėjui nesuteikti prieglobsčio Lietuvos Respublikoje, išsiųsti jį iš Lietuvos Respublikos į kilmės šalį, uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką 5 metus nuo jo išsiuntimo dienos, įvesti į C.SIS II perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi.

9. Teismas vadovavosi 1951 m. Jungtinių Tautų konvencijos dėl pabėgėlių statuso (toliau – ir Konvencija) 12 straipsnio 1 dalimi, Įstatymo 71 straipsnio 4 dalies 4 punktu, 86, 87 straipsniais, Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. 1V-131, (toliau – ir Tvarkos aprašas) 89, 99 punktais, Europos Žmogus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika prieglobsčio bylose.

10. Iš byloje esančių duomenų teismas nustatė, kad 2021 m. spalio 14 d. vykusios apklauso metu pareiškėjas nurodė, jog (duomenys neskelbtini).

11. Iš Sprendimo turinio teismas nustatė, kad Migracijos departamentas, nagrinėdamas pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje, surinko bei įvertino aktualią su pareiškėjo individualia situacija susijusią informaciją kilmės valstybės informacijos kontekste. Migracijos departamentas nustatė, jog (duomenys neskelbtini).

12. Teismas nurodė, jog tyrimo metu nustatyta, kad pareiškėjo paaiškinimas buvo nenuoseklus, pareiškėjas keitė savo paaiškinimo detales ir įvykius. Vienu metu jis teigė, kad (duomenys neskelbtini). Teismas sutiko su Migracijos departamento išvada, kad pareiškėjo paaiškinimas yra itin prieštaringas ir nėra nei patvirtintas objektyviais, aktualiais ir patikimais įrodymais, nei savaime išsamus ar detalus. Apklausos metu pareiškėjui buvo sunku įvardinti detales, nuosekliai dėstyti mintis ir prisiminti anksčiau pateiktus faktus.

13. Teismas sprendė, jog Migracijos departamentas pagrįstai priėjo prie išvados, kad tyrimo metu nebuvo nustatyta individualių aplinkybių, kurios lemtų prielaidą, jog pareiškėjui gresia ar grėsė individualaus pobūdžio persekiojimas dėl jo rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų. Taigi pareiškėjas neatitinka kriterijų, nurodytų Konvencijos 1 straipsnio A dalies 2 punkte ir Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje.

14. Teismas taip pat sprendė, jog nebuvo pagrindo suteikti pareiškėjui papildomą apsaugą. Papildomos apsaugos suteikimą pareiškėjas grindė tais pačiais argumentais, kaip ir suteikti pabėgėlio statusą. Iš byloje esančių duomenų teismas nenustatė, kad pareiškėjas galėtų turėti visiškai pagrįstą baimę, jog kilmės valstybėje jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas, arba jis galėtų tokiu būdu būti baudžiamas. Teismas konstatavo, jog pareiškėjas neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas gyveno (duomenys neskelbtini), kurioje nevyksta ginkluotas konfliktas, nekyla rimta ir asmeninė grėsmė civilio gyvybei ar asmeniui. Pareiškėjas nepriklauso nei vienai iš grupių, kurios, anot ESPA, gali susidurti su padidinta persekiojimo grėsme, jis taip pat nėra pažeidžiamas asmuo. Pareiškėjas visą gyvenimą praleido kilmės valstybėje, yra pažįstamas su vietiniais papročiais ir kultūra, darbingo amžiaus vyras, turintis darbo patirties, kilmės šalyje yra likę pareiškėjo artimi giminaičiai, su kuriais artimai bendravo ir palaiko ryšius. Teismas vertino, jog atsakovas pagrįstai nustatė, kad pareiškėjas neatitinka ir papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte.

15. Dėl pareiškėjo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos į kilmės valstybę, teismas sprendė, kad ši Sprendimo dalis yra motyvuota, nulemta tinkamai taikyto teisinio reglamentavimo. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra duomenų, jog pareiškėjas būtų pateikęs prašymą savanoriškai grįžti į kilmės valstybę. Dėl uždraudimo pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką 5 metus nuo jo išsiuntimo, teismas sprendė, kad toks terminas negali būti laikomas proporcingu ir protingu. Teismas šią Sprendimo dalį pakeitė ir nustatė, kad pareiškėjui uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką 2 metus nuo jo išsiuntimo dienos. Teismas atitinkamai pakeitė ir kitą Sprendimo dalį, kuria nuspręsta įvesti į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi pagal SIS II reglamento 24 straipsnio 3 dalį 5 metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos. Teismas sutrumpino šį laikotarpį iki 2 metų.

16. Kitą pareiškėjo skundo dalį teismas atmetė, kadangi nenustatė pagrindų panaikinti Sprendimą ar įpareigoti atsakovą atlikti veiksmus.

III. 17. Pareiškėjas J. O. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. birželio 8 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti, bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

18. Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, jog teismas padarė nepagrįstas išvadas, jog jis neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies, 87 straipsnio 1 dalies 1–3 punktų reikalavimų. Pareiškėjas aptaria kilmės valstybės informaciją (duomenys neskelbtini) ir laikosi pozicijos, jog nėra pagrindo juo netikėti, jo paaiškinimus vertinti kritiškai. Pareiškėjui kilmės šalyje gresia pavojus dėl to, kad jis yra persekiojamas bei dėl bendros padėties kilmės šalyje.

19. Pareiškėjas vadovaujasi Įstatymo 87 straipsniu, EŽTT praktika, kurioje pažymėta, jog prieglobsčio prašymo tyrimas bei įrodymų vertinimas turi būti kruopštus, ir teigia, kad atsakovas tyrimą dėl baimės būti persekiojamam iš esmės atliko paviršutiniškai, t. y. apsiribojo bendru abstrakčiu situacijos vertinimu, nevertino asmeninių pareiškėjo savybių ir santykio su bendra žinoma informacija, atsiribojo nuo objektyvių ir subjektyvių faktorių, neužtikrino įrodymų visapusiško ištyrimo. Pareiškėjas nuoširdžiai paaiškino savo situaciją ir visas aplinkybes, kurias jis subjektyviai suprato kaip reikšmingas. Pareiga teisiškai kvalifikuoti aplinkybes tenka atsakovui ir tokia našta neturėtų būti perkelta tik pareiškėjui.

20. Pareiškėjas teigia, jog grėsmė jam kilo dėl (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas vadovaujasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (žr., pvz., 2019 m. balandžio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3880-415/2019) ir teigia, jog Migracijos departamentas, spręsdamas prieglobsčio suteikimo klausimą, turėjo atsakyti, ar pareiškėjas gali laisvai reikšti savo nuomonę dėl (duomenys neskelbtini).

21. Pareiškėjas nesutinka su teismo vertinimu, jog jis neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų ir teigia, jog atsakovui nesurinkus pakankamai duomenų, leidžiančių daryti nekvestionuotiną išvadą, kad pareiškėjo išsiuntimo į kilmės valstybę atveju, jis nepatirs galimų grėsmių, nebus žeminamas jo orumas bei nekils grėsmė sveikatai, gyvybei, yra tikimybė, jog pareiškėją išsiuntus į kilmės valstybę, jo teisės ir pagrindinės laisvės būtų pažeistos.

22. Pareiškėjas teigia, kad atsakovo sprendimu išsiųsti ir taikyti draudimą jam atvykti neproporcingai užkertamas kelias pareiškėjui gyventi saugioje, konfliktų nekamuojamoje valstybėje.

23. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

24. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą pakartoja bylai aktualų teisinį reglamentavimą (Įstatymo 86 str. 1 d., 87 str. 1 d. Tvarkos aprašo 22, 97 p.), pareiškėjo prieglobsčio prašymo motyvus, tyrimo metu nustatytas aplinkybes ir akcentuoja, kad, įvertinus pareiškėjo paaiškinimą kilmės valstybės informacijos kontekste bei atsižvelgus į paaiškinimo apie (duomenys neskelbtini) neišsamumą ir abstraktumą (duomenys neskelbtini), labai tikėtina, kad pareiškėjo istorija ar bent didžioji jos dalis yra pramanyta bei neatskleidžia tikrųjų išvykimo iš kilmės šalies motyvų. Todėl pareiškėjo paaiškinimas atsakovo nelaikytas patikimu įrodymu, pagrindžiančiu tarptautinės apsaugos poreikį. Atsakovas sutinka su teismo vertinimu, jog pareiškėjas neatitinka ir papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, įtvirtintų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje bei pažymi, kad pareiškėjas gyveno (duomenys neskelbtini) nevyksta ginkluotas konfliktas, todėl nekyla rimta ir asmeninė grėsmė civilio gyvybei ar pareiškėjui.

25. Atsakovas teigia, jog surinko ir ištyrė aktualią bei su pareiškėjo individualia situacija susijusią informaciją, ir atsižvelgiant į tai priėmė teisėtą bei pagrįstą Sprendimą. Deklaratyvūs pareiškėjo skundo teiginiai, kad Migracijos departamentas tyrimą atliko paviršutiniškai, t. y. apsiribojant bendru abstrakčiu situacijos vertinimu, nereiškia, jog surinkta ir įvertinta informacija buvo nepakankama išsamaus ir objektyvaus sprendimo priėmimui, o iš esmės vien pareiškėjo nesutikimas su Sprendimu nesudaro pagrindo pripažinti jį neteisėtu ar nepagrįstu. Atsakovas pažymi, kad iš pareiškėjo nebuvo reikalaujama teisiškai kvalifikuoti pateikiamą informaciją. Pareiškėjas nurodė priežastis, paskatinusias jį išvykti iš kilmės valstybės, jam buvo užduodami klausimai apie faktinę patirtį, o Migracijos departamentas pateiktus duomenis įvertino ir kvalifikavo.

26. Atsakovas nesutinka su pareiškėjo apeliacinio skundo teiginiais dėl naikintinų Migracijos departamento sprendimų jį išsiųsti ir uždrausti jam atvykti į Lietuvos Respubliką bei pažymi, kad teismas pareiškėjui sutrumpino draudimo atvykti laikotarpį.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 27. Pareiškėjas J. O. prašo apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, nes norėtų ir turėtų būti tiesiogiai išklausytas, kitų su tuo susijusių motyvų nenurodo.

28. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 141 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendra taisyklė, jog apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, tai yra nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui neprivaloma.

29. Įvertinusi byloje esančius rašytinius įrodymus ir pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus, teisėjų kolegija nenustatė, kad nagrinėjamu atveju yra kokių nors išskirtinių aplinkybių, dėl kurių pareiškėjo apeliacinis skundas turėtų būti nagrinėjamas žodinio proceso tvarka. Byla pirmosios instancijos teisme buvo nagrinėjama žodinio proceso tvarka, t. y. bylos šalims buvo sudaryta galimybė teismo posėdyje žodžiu išdėstyti savo poziciją dėl bylos faktinių aplinkybių ir taikytinos teisės, bylos šalių pozicija nagrinėjamoje byloje yra išdėstyta raštu į bylą pateiktuose procesiniuose dokumentuose. Todėl pareiškėjo prašymas dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka netenkinamas.

V. 30. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl atsisakymo pareiškėjui J. O. suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje teisėtumo ir pagrįstumo bei įpareigojimo atlikti veiksmus.

31. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundo argumentus, atsakovo atsikirtimą į skundą, įvertinęs byloje esančius įrodymus, pareiškėjo skundą tenkino iš dalies, konstatavęs, kad Migracijos departamentas teisėtai ir pagrįstai atsisakė suteikti pareiškėjui prieglobstį ir papildomą apsaugą Lietuvos Respublikoje, nes jis neatitinka Įstatyme nustatytų kriterijų, motyvuotai nusprendė išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos į kilmės valstybę, tačiau parinko nepagrįstai ilgus laikotarpius uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką ir įvesti perspėjimą dėl draudimo atvykti. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu minėtus laikotarpius sutrumpino iki 2 metų, o likusią pareiškėjo skundo dalį atmetė.

32. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, padavė apeliacinį skundą, kuriame nesutinka su teismo atliktu įrodymų vertinimu, laikosi pozicijos, jog jam prieglobstis ir papildoma apsauga nesuteikta nepagrįstai, atsakovui nesurinkus aktualios būtinos informacijos apie pareiškėjo individualaus pobūdžio aplinkybes.

33. Teisėjų kolegija, nenustačiusi aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos (ABTĮ 140 str. 1 d.) ir pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), nagrinėja šią bylą apeliacine tvarka ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdama pareiškėjo apeliacinio skundo ribų.

34. Teisiniai santykiai dėl prašomo prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo reglamentuojami Įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 2021 m. rugpjūčio 12 d. iki 2022 m. sausio 1 d.) 86 bei 87 straipsnių, kurių nuostatos yra tarpusavyje susijusios. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas Migracijos departamento sprendimą nesuteikti pareiškėjui pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos, vadovavosi minėtomis Įstatymo nuostatomis. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nekvestionuoja pirmosios instancijos teismo atlikto Įstatymo nuostatų taikymo ir aiškinimo, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija jų nekartoja.

35. Pabėgėlio statuso suteikimas turi būti siejamas su konstatavimu aplinkybių, jog prieglobsčio prašytojas gali būti persekiojamas dėl priklausymo istoriškai susidariusiai teritorinei žmonių grupei, tautai, ar visuomeninei grupei, dėl teisės laisvai reikšti politinius įsitikinimus, išpažinimo atitinkamo tikėjimo. Persekiojimo baimė turi būti reali, pagrįsta bent viena iš Konvencijos 1 straipsnio A dalies 2 punkte išvardytų priežasčių, taip pat atitikti Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje nurodytas sąlygas. Galimas persekiojimas dėl kurios nors iš nurodytų priežasčių turi būti pagrįstas konkrečių faktinių duomenų visuma, o ne bendro pobūdžio teiginiais apie galimo persekiojimo baimę. Be to, persekiojimas turi būti individualaus pobūdžio (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. vasario 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-359/2014).

36. Remiantis Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika prieglobsčio bylose, siekiant išsiaiškinti, ar prieglobsčio prašančio asmens prašymas yra pagrįstas, turi būti nustatyta, kad įvykus tokio asmens deportacijai kyla reali rizika, kad asmuo patirs elgesį, kuris prieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnyje įtvirtintam kankinimo draudimui. Tokia rizika turi būti nustatyta remiantis pakankamais įrodymais, atsižvelgiant į konkrečią individualią situaciją (žr., pvz., EŽTT 2008 m. rugpjūčio 6 d. sprendimą byloje NA prieš Jungtinę Karalystę).

37. Dėl prieglobsčio prašytojų prašymo vertinimo apimties bei tvarkos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje konstatuojama, kad vertinimo kriterijai, kuriais remiantis yra nustatomos arba nenustatomos teisiškai reikšmingos aplinkybės, yra įtvirtinti Įstatymo 83 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 2 dalies nuostatas vienas iš kriterijų yra tai, jog prieglobsčio prašytojo pateikta informacija bei kiti duomenys apie jo statusą Įstatymo taikymo aspektu, turi neprieštarauti turimai specifinei ir bendrai informacijai, susijusiai su prieglobsčio prašytojo atveju. Vertinant prašymo suteikti prieglobstį pagrįstumą taip pat yra atsižvelgiama į tai, ar prieglobsčio prašytojo paaiškinimai yra neprieštaringi bei nuoseklūs (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. lapkričio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3633-1062/2020; 2022 m. kovo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1292-261/2022).

38. Byloje nustatyta, kad pagrindinis pareiškėjo prašymo suteikti prieglobstį motyvas – (duomenys neskelbtini). Apeliaciniame skunde pareiškėjas papildomai nurodė jo aktyvią poziciją (duomenys neskelbtini) ir su tuo kilusias grėsmes.

39. Išanalizavus pareiškėjo apklausose, pasisakymuose teismo posėdžio metu bei pateiktuose procesiniuose dokumentuose išdėstytas aplinkybes, pripažintina pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjas nebuvo nuoseklus, jo paaiškinimams apie patirtą smurtą ir grėsmes trūksta konkrečių detalių, o kiekvieno paaiškinimų davimo metu pareiškėjas nurodo skirtingas aplinkybes apie (duomenys neskelbtini).

40. Nagrinėjamu atveju pripažintina, kad Migracijos departamentas Sprendime pagrįstai atsižvelgė į nustatytus paaiškinimų neatitikimus, vertindamas pareiškėjo situaciją, t. y. apklausos metu nustatyti neatitikimai sudarė pagrįstą pagrindą abejoti pareiškėjo paaiškinimo patikimumu, o vertindamas pareiškėjo paaiškinimą, Migracijos departamentas atsižvelgė į situaciją pareiškėjo kilmės šalyje. Migracijos departamento Sprendime akcentuota, kad tyrimo metu nebuvo nustatytas individualus persekiojimas, t. y. nebuvo identifikuotos faktinės aplinkybės, kurios lemtų prielaidą, jog pareiškėjui jo gyvenamojoje vietoje – (duomenys neskelbtini) gresia ar grėsė individualaus pobūdžio persekiojimas dėl jo rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų. Taigi, Migracijos departamentas nusprendė, kad pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų ir jam pagrįstai nesuteiktas pabėgėlio statusas Lietuvos Respublikoje. Pateiktų argumentų kontekste paminėtina, kad aplinkybė, jog kilmės šalyje yra pažeidžiamos žmogaus teisės, dar nereiškia, jog savaime dėl to bus suteikiama papildoma apsauga, nes žmogaus teisių pažeidimų egzistavimo faktas savaime neįrodo prieglobsčio prašytojo baimės asmeniškai tapti tokio pobūdžio pažeidimų auka pagrįstumo.

41. Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį, pareiškėjo paaiškinimus, teiktus jį apklausiant, Migracijos departamento Sprendimo turinį ir jame nurodytą informaciją, sutinka su Migracijos departamento ir pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad kilmės valstybės informacija apie bendrą padėtį pareiškėjo kilmės valstybėje nagrinėjamu atveju savaime nepagrindžia realios individualaus persekiojimo rizikos tikimybės, pareiškėjas grėsmę sieja su (duomenys neskelbtini), o ne su savo individualiomis aplinkybėmis ar asmeninėmis savybėmis. Apeliaciniame skunde pateikiama informacija apie bendrą žmogaus teisių situaciją kilmės valstybėje vertintina kaip pernelyg bendro pobūdžio, nepatvirtinanti konkrečiai pareiškėjui tariamai gresiančio pavojaus. Ekonominio pobūdžio priežastys neprilygsta persekiojimu dėl asmens individualių savybių (rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų), tokia išvykimo iš kilmės šalies priežastis (noras gyventi kitoje, saugesnėje valstybėje, susirasti ir dirbti bet kokį darbą) nelemia tarptautinės apsaugos suteikimo būtinumo. Byloje nesant jokių kitų tariamą grėsmę pagrindžiančių duomenų ir aplinkybių, abstraktūs pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nėra pakankami pripažinti, jog pareiškėjo baimė patirti persekiojimą yra pagrįsta.

42. Nors pareiškėjas apeliaciniame skunde teigė, kad jis gali būti persekiojamas dėl (duomenys neskelbtini), tačiau nenurodė konkrečių (duomenys neskelbtini) aplinkybių, nepateikė jokių (duomenys neskelbtini) įrodymų, byloje nėra jokių duomenų, kad pareiškėjo (duomenys neskelbtini) būtų turėję įtakos jo padėčiai kilmės valstybėje.

43. Įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjas neturi visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamas kilmės valstybėje dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų (Įstatymo 86 str. 1 d.). Nagrinėjamu atveju apskritai nėra pagrindo išvadai, kad pareiškėjas turi visiškai pagrįstą baimę būti persekiojamas tuo atveju, jei grįžtų į kilmės valstybę.

44. Teisėjų kolegija tais pačiais pagrindais pripažįsta, kad nagrinėjamu atveju nebuvo pagrindo suteikti pareiškėjui papildomą apsaugą. Pagrįstai nenustatyta, kad pareiškėjas galėtų turėti visiškai pagrįstą baimę, kad kilmės valstybėje jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas arba jis galėtų tokiu būdu būti baudžiamas. Taip pat pagrįstai nenustatyta, kad pareiškėjas galėtų turėti visiškai pagrįstą baimę dėl egzekucijos ar mirties bausmės įvykdymo grėsmės kilmės valstybėje. Todėl pareiškėjas neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose. Be to, atsižvelgiant į surinktą informaciją apie kilmės valstybę, nagrinėjamu atveju pagrįstai nustatyta, kad pareiškėjas neatitinka ir papildomos apsaugos kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte.

45. Dėl pareiškėjo apeliacinio skundo argumento, jog atsakovo Sprendimu išsiųsti ir taikyti draudimą pareiškėjui atvykti neproporcingai užkertamas kelias gyventi saugioje, konfliktų nekamuojamoje valstybėje, teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas Sprendime nurodytus laikotarpius uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką sutrumpino iki 2 metų, o apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nenustatė aplinkybių, dėl kurių šis pareiškėjui nustatytas draudimas turėtų būti dar labiau sutrumpintas.

46. Teisėjų kolegija, apibendrindama tai, kas išdėstyta, konstatuoja, kad byloje esantys duomenys buvo pakankami pareiškėjo prašymui suteikti prieglobstį tinkamai išnagrinėti, o pareiškėjo nurodytas aplinkybes ir surinktus duomenis atsakovas įvertino tinkamai bei padarė pagrįstas išvadas dėl pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos pareiškėjui nesuteikimo. Šių išvadų nepaneigia apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai. Ginčijamas Migracijos departamento Sprendimas priimtas nepažeidus priėmimo procedūrų, yra išsamiai motyvuotas, neturi esminių trūkumų, dėl kurių galėtų būti panaikintas.

47. Teisėjų kolegija pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas teisingai taikė teisės normas, tinkamai išnagrinėjo faktines bylos aplinkybes, byloje esančių įrodymų visumą vertino pagal ABTĮ 56 straipsnyje nustatytas taisykles, nenukrypo nuo šio pobūdžio bylose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotos praktikos ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo J. O. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. birželio 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Arūnas Sutkevičius