5ce276f5-e253-4bff-baf4-666a41f5aa28 · Vilniaus miesto apylinkės teismas

?Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. e2VP-5352-1102/2021 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-00739-2021-3 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.9.1.3; 3.1.9.2 (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS NUTARTIS 2021 m. vasario 15 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Eglė Mauricė raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo antstolės Virginijos MeÅ¡kauskienės pareiÅ¡kimÄ suinteresuotam asmeniui I. L. dėl baudos už teismo sprendimo nevykdymÄ skyrimo, suinteresuotas asmuo N. A.

N. S., iÅ¡vadÄ byloje teikianti institucija – Valstybės vaikų teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Teismas nustatė: antstolė Virginija MeÅ¡kauskienė (toliau – ir antstolė) kreipėsi su pareiÅ¡kimu į teismÄ , praÅ¡ydama spręsti klausimÄ dėl baudos skyrimo suinteresuotam asmeniui skolininkei I. L. (toliau – ir skolininkė) už Alytaus apylinkės teismo Varėnos rÅ«mų 2018 m. gruodžio 4 d. sprendimo nevykdymÄ dalyje dėl sprendimu nustatytos suinteresuoto asmens iÅ¡ieÅ¡kotojo N. A.

N. S. (toliau – ir iÅ¡ieÅ¡kotojas) bendravimo su vaiku A. S., gim. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir vaikas, dukra), tvarkos savaitgaliais. PareiÅ¡kime antstolė nurodo, kad vykdo Alytaus apylinkės teismo Varėnos rÅ«mų 2019 m. liepos 9 d. vykdomÄ jį raÅ¡tÄ Nr. e2-9-445/2018 dėl skyrium gyvenančio tėvo (iÅ¡ieÅ¡kotojo) bendravimo su dukra tvarkos. Antstolei pateiktas iÅ¡ieÅ¡kotojo 2021 m. sausio 11 d. praÅ¡ymas skirti baudÄ skolininkei už teismo sprendimu nustatytos bendravimo tvarkos su vaiku 1.1 punkto, kuriame numatyta, kad ieÅ¡kovas bendrauja su nepilnamečiu vaiku A.

S., kas antrÄ savaitgalį nuo penktadienio 18 val., pasiimdamas vaikÄ iÅ¡ jo gyvenamosios vietos ir grÄ Å¾indamas jį sekmadienį iki 18 val. mokslo metų laikotarpiu ir iki 20 val. ne mokslo metų laikotarpiu, su teise iÅ¡vykti kartu su vaiku į kitus miestus, nevykdymÄ , t. y. už tai, kad skolininkė iÅ¡ieÅ¡kotojui neleido pasiimti dukros savaitgaliui 2021 m. sausio 8–10 dienomis. PareiÅ¡kime nurodoma, kad iÅ¡ieÅ¡kotojas 2021 m. sausio 6 d. kreipėsi į skolininkę elektroniniu paÅ¡tu, praneÅ¡damas apie savo planus pasiimti dukrÄ savaitgaliui, tačiau atsakymas buvo neigiamas.

Antstolės pareiÅ¡kime pažymėta, kad karantinas nėra/nebuvo pagrindas apriboti vaiko teisę bendrauti ir matytis su skyrium gyvenančiu tėvu, teismo nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos privalo laikytis abi Å¡alys. PareiÅ¡kimÄ grindė kasacinio teismo praktika, kurioje pažymėta, kad tėvų pareiga bendrauti su vaiku reiÅ¡kia tinkamÄ vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimÄ ; tinkamas vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimas reiÅ¡kia, kad bendraujama bus tokiais bÅ«dais, forma ir laiku, kuris labiausiai atitiks vaiko poreikius, atsižvelgiant į jo amžių, gyvenimo bÅ«dÄ , įpročius ir pan., ir norus.

Suinteresuotas asmuo skolininkė I. L. pateikė atsiliepimÄ Ä¯ antstolės pareiÅ¡kimÄ , kuriame nurodė, jog su juo nesutinka dėl Å¡ių priežasčių: antstolė savo praÅ¡yme formaliai dėsto teismų praktikÄ ir tėvų teises, tačiau visiÅ¡kai neįsigilina į konkretų atvejį ir į tai, jog esama situacija dėl pandemijos ir aukÅ¡to susirgimų lygio Lietuvoje įnešė korekcijų į daugelio teismų sprendimų vykdymÄ . Dėl 2020 m. gruodžio 14 d. Vyriausybės nutarimu Nr. 1418 sugriežtintų karantino sÄ lygų, buvo uždraustas asmenų judėjimas tarp savivaldybių, taip pat buvo uždrausti daugiau nei vienos Å¡eimos ar vieno namų Å«kio artimi kontaktai.

IÅ¡ieÅ¡kotojas turi kitÄ Å¡eimÄ , yra sudaręs santuokÄ su kitu asmeniu, turi dar 3 vaikus, todėl artimas kontaktas su iÅ¡ieÅ¡kotoju ir jo Å¡eima negalimas. Per šį laikotarpį iÅ¡ieÅ¡kotojas turėjo galimybę bendrauti su dukra telekomunikacijų ir vaizdo ryÅ¡io priemonėmis, tačiau pats tėvas nerodė iniciatyvos bendrauti su dukra, t. y. nuo 2020 m. lapkričio 17 d. tėvas dukrai neskambino ir nebandė susisiekti su ja. Tėvas dukrÄ buvo pasiėmęs 2020 m. spalio 25–28 dienomis, nuo tada iki buvo apribotas judėjimas tarp savivaldybių, jis nelankė ir neatvažiavo pasiimti dukros savaitgaliais.

IÅ¡ieÅ¡kotojas kartais paraÅ¡ydavo žinutę ar elektroninį laiÅ¡kÄ , informuodamas, kad neatvyks, o kartais ir visai nepraneÅ¡davo apie neatvykimÄ . Nepasveikino dukros su gimtadieniu. Mano, kad iÅ¡ieÅ¡kotojas siekia skolininkę pažeminti, sužlugdyti finansiÅ¡kai, jai grasina. Teigė, kad antstolė, kreipdamasi į teismÄ dėl baudos skyrimo, nevykdė CPK 583 straipsnyje numatytų reikalavimų bei antstolio veiksmų eiliÅ¡kumo. Pažymėjo, kad ne karantino ar ekstremalios situacijos metu teismo nustatyta bendravimo tvarka buvo ir bus vykdoma pilna apimtimi, kai tai nekels grėsmės mažametės dukros bei skolininkės sveikatai (2021 m. vasario 5 d.

DOK-25579). Suinteresuotas asmuo iÅ¡ieÅ¡kotojas N. A. N. S. pateikė atsiliepimÄ Ä¯ antstolės pareiÅ¡kimÄ , kuriame prašė tenkinti antstolės pareiÅ¡kimÄ bei pateikė Å¡iuos argumentus: vaiko motina be pateisinamos priežasties neleidžia tėvui pasimatyti su dukra, nederina susitikimo laiko, t. y. į 2021 m. sausio 6 d. elektroninį laiÅ¡kÄ dėl ketinimo pasiimti dukrÄ 2021 m. sausio 8–10 dienomis, atsakė neigiamai („Laba diena, PraÅ¡au skaityti praeita laiÅ¡kÄ â€œ). Atkreipė dėmesį, kad į antstolę su analogiÅ¡kais praÅ¡ymais kreipėsi 2020 m. gegužės 25 d., kad dukters nematė 3 mėnesius; 2020 m. liepos 23 d., kad skolininkė neleido pasiimti dukros 2020 m. liepos 17–19 dienomis; 2020 m. gruodžio 11 d., kad 2020 m. gruodžio 7 d. pranešė skolininkei, jog nori su vaiku bendrauti 2020 m. gruodžio 11–23 dienomis, tačiau atsakymo nesulaukė ir tik dar kartÄ paklausus ir pasiÅ«lius kartu užpÅ«sti dukros torto žvakutes, tÄ pačiÄ dienÄ gavo atsakymÄ , kad dėl Å¡alyje esančio karantino negali atvykti ir praleisti su dukra savaitgalio ir atostogų.

Pažymėjo, kad vykdomuoju dokumentu nustatyti skolininkės veiksmai yra išimtinai asmeninio pobūdžio, t. y susiję su tėvų asmeninio pobūdžio pareigų nepilnamečiam vaikui vykdymu. Byloje nėra duomenų, jog teismo sprendimo nevykdymas būtų nulemtas objektyvių, ne nuo vaiko motinos valios priklausančių priežasčių, nes karantino režimas, kuriuo vis bando prisidengti skolininkė, neleisdama bendrauti su dukra, nėra ir nebuvo pagrindas apriboti vaiko teisę bendrauti su skyriumi gyvenančiu tėvu, kas nurodoma ir Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos dokumentuose.

Karantino režimo laikotarpis savaime nėra pagrindas apriboti motinos/tėvo teisę bendrauti ir matytis su vaiku. Mano, kad dukros motina faktiÅ¡kai gina ne nepilnamečio vaiko, o savo asmeninį interesÄ , nes iÅ¡ieÅ¡kotojui atvykus pasiimti vaiko neatidaro buto durų, į susitikimÄ vaiko neatveda, neleidžia nustatyta apimtimi bendrauti su vaiku elektroninio ryÅ¡io priemonėmis, ignoruoja iÅ¡ieÅ¡kotojo praneÅ¡imus, nederina kito susitikimo laiko, nebendradarbiauja siekiant sklandaus vaiko ir tėvo bendravimo.

Akcentavo, kad vaiko motina teismo sprendimo nevykdo jau ilgÄ laikÄ , t. y. apie 6 mėnesius. Antstolės pareiÅ¡kimas dėl baudos skyrimo netenkintinas. Tuo atveju, kai suinteresuotas bendravimo tvarkos vykdymu asmuo kreipiasi į antstolį dėl priverstinio teismo sprendimo vykdymo, antstolis, gavęs iÅ¡ieÅ¡kotojo pareiÅ¡kimÄ dėl priverstinio teismo sprendimo vykdymo, šį teismo sprendimÄ vykdo Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 771 straipsnyje nustatyta tvarka. Jei yra pagrindas, antstolis suraÅ¡o Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos Sprendimų neįvykdymo aktÄ (CPK 771 straipsnio 1 dalis), kuriuo konstatuoja neįvykdymo faktÄ ir perduoda suraÅ¡ytÄ aktÄ apylinkės teismui sprendimo vykdymo klausimui spręsti.

Asmeniui, kuris nevykdo antstolio reikalavimo ar kitaip kliudo antstoliui vykdyti vykdomuosius dokumentus, teismas gali skirti iki trijų Å¡imtų eurų baudÄ už kiekvienÄ nevykdymo ar kliudymo dienÄ (CPK 585 straipsnio 2 dalis). Teismas kiekvienu atveju, gavęs antstolio praÅ¡ymÄ skirti baudÄ už teismo sprendimu paskirto įpareigojimo nevykdymÄ , dėl baudos skyrimo sprendžia tik įvertinęs, ar kreipimosi į teismÄ dienÄ yra tam įstatymo nustatytos sÄ lygos ir pagrindai. Vykdymo procese teismo skiriamos baudos atlieka dvejopÄ funkcijÄ .

Paprastai tai yra baudinio pobÅ«džio procesinė teisinė sankcija, skiriama už proceso pažeidimus ir iÅ¡ieÅ¡koma į valstybės biudžetÄ . Tačiau už sprendimų, įpareigojančių skolininkÄ atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymÄ CPK 771 straipsnio 5 dalyje numatytas baudos paskyrimas be baudinio pobÅ«džio procesinės teisinės sankcijos funkcijos taip pat atlieka ir kompensacinę funkcijÄ , t. y. skiriama iÅ¡ieÅ¡kotojo naudai kaip satisfakcija dėl laiku neįvykdytos prievolės, kartu skatindama skolininkÄ Ä¯vykdyti prievolę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2009).

Baudos drausminantis poveikis yra nukreiptas į ateitį, siekiant, kad pažeidimas nepasikartotų ir prievolė bÅ«tų įvykdyta. CPK 771 straipsnio 5 dalies normos negalima interpretuoti formaliai, nesiremiant teisingumo ir protingumo principais, neatsižvelgiant į baudos skyrimo tikslus bei paskirtį, neįvertinus kitų individualių bylos aplinkybių. Remiantis bylos medžiaga ir Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad Alytaus apylinkės teismo Varėnos rÅ«mai 2018 m. gruodžio 4 d. iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ Nr. e2-9-445/2018 pagal ieÅ¡kovės I.

L. ieÅ¡kinį atsakovui N. A. N. S. dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos pakeitimo, iÅ¡laikymo vienkartine iÅ¡moka priteisimo, įpareigojimų nustatymo ir pagal atsakovo N. A. N. S. prieÅ¡ieÅ¡kinį ieÅ¡kovei I. L. dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos pakeitimo. SprendimÄ peržiÅ«rėjęs apeliacine tvarka, Kauno apygardos teismas 2019 m. balandžio 11 d. nutartimi pakeitė pirmosios instancijos teismo sprendimÄ iÅ¡ dalies, pakeisdamas bendravimo tvarkos 1.4 punktÄ (dėl Ramadano Å¡ventės Å¡ventimo) bei sprendimo dalį dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo.

Ä®siteisėję teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigÅ«nams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi bÅ«ti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (CPK 18 straipsnis). Teismo sprendimas yra vykdytinas dokumentas (CPK 584 straipsnio 1 dalies 1 punktas), o jo pagrindu iÅ¡duotas vykdomasis dokumentas – vykdomasis raÅ¡tas – yra vykdymo veiksmų atlikimo pagrindas (CPK 587 straipsnio 1 punktas). Nagrinėjamu atveju antstolė kreipėsi į teismÄ CPK 771 straipsnio pagrindu su pareiÅ¡kimu, kuriame praÅ¡o teismo skirti baudÄ I.

L. už Alytaus apylinkės teismo Varėnos rÅ«mų vykdomojo raÅ¡to Nr. e2-9-445/2018, iÅ¡duoto 2019 m. liepos 9 d., nevykdymÄ . Vykdomosios bylos Nr. 0015/20/00280 duomenys patvirtina, kad antstolė vykdo nurodytÄ vykdomÄ jį raÅ¡tÄ , kuriame įtvirtinta: „Tėvas N. A. N. S. bendrauja su nepilnamečiu vaiku A. S., kas antrÄ savaitgalį nuo penktadienio 18 valandos, pasiimdamas vaikÄ iÅ¡ jo gyvenamosios vietos ir grÄ Å¾indamas jį sekmadienį iki 18 valandos mokslo metų laikotarpiu ir iki 20 val. ne mokslo metų laikotarpiu.

Jeigu tėvui bendrauti priklausantį savaitgalį vaikas serga ar dėl kitų priežasčių, nepriklausančių nuo vaiko tėvo valios, jo pasiimti negalima, toks bendravimas nukeliamas į artimiausiÄ savaitgalį. Paskesni tėvo su vaiku bendravimo savaitgaliai skaičiuojami atsižvelgiant į paskutinio realiai įvykusio susitikimo laikÄ . Vaiko motinos asmenimis ar su darbu susijęs užimtumas nelaikomas objektyviomis vaiko neperdavimo priežastimis. Apie tai, kad vaiko negalima paimti dėl ligos ar kitos objektyvios priežasties, vaiko motina privalo informuoti vaiko tėvÄ iki atitinkamo penktadienio 13 val.“.

Antstolė 2021 m. sausio 12 d. surašė sprendimų, įpareigojančių skolininkÄ atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktÄ Nr. S-21-15-550. IÅ¡ bylos medžiagos nustatyta, kad iÅ¡ieÅ¡kotojo N. A. N. S., gim. (duomenys neskelbtini), ir skolininkės I. L., gim. (duomenys neskelbtini), ginčus dėl nepilnametės A. S., gim. (duomenys neskelbtini), nagrinėjo ne tik teismai, bet dėl ginčo ne kartÄ pasisakė ir Valstybės vaikų teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Tarnyba), atvejo vadybininkai ir kiti asmenys, teikiantys paslaugas Å¡eimai.

Konfliktinę situacijÄ liudija, pavyzdžiui BÄ® Vilniaus miesto socialinės paramos centro 2020 m. birželio 4 d. raÅ¡tas Nr. 8-3246-(1.5) „Dėl informacijos pateikimo apie I. L. Å¡eimÄ â€œ, kuriame nurodyta, kad Å¡eimai nuo 2019 m. sausio 15 d. taikoma atvejo vadyba ir teikiamos socialinių įgÅ«džių ugdymo, palaikymo ir (ar) atkÅ«rimo paslaugos, konstatuota, kad „situacija I. L. ir N. A. N. S. Å¡eimoje iÅ¡lieka be pokyčių. Tarp vaiko tėvų periodiÅ¡kai kyla nesutarimai ir konfliktai dėl bendravimo su vaiku tvarkos bei A. auklėjimo klausimais, galimai ir dėl to, kad skiriasi jų tautinis, kultÅ«rinis, religinis identitetas“.

SituacijÄ analizavo Lietuvos Respublikos Lietuvos Vaiko teisių apsaugos kontrolierius, kuris 2020 m. spalio 28 d. pažymos Nr. (6.1-2020-363)PR-415 „Dėl mažametės A. S. teisių užtikrinimo ir Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus veiksmų, sprendžiant klausimus, susijusius su mažametės teisių užtikrinimu“ (toliau – Kontrolieriaus pažyma) rezoliucine dalimi atkreipė „N. A. N. S. ir I. L. dėmesį į poreikį, imantis bet kokių su mažametės gerove susijusių klausimų sprendimo, visų pirma vadovautis vaiko interesais, siekiant užtikrinti ne tik fiziologinius mergaitės poreikius bet ir, kartu vaiko teisę augti emociÅ¡kai saugioje aplinkoje, nestebint suaugusiųjų tarpusavio konfliktų ir juose nedalyvaujant“.

Nagrinėjamu atveju sprendžiami klausimai:

1) ar buvo (nebuvo) vykdomas teismo sprendimo, kuriuo buvo nustatyta tėvo ir nepilnamečio vaiko bendravimo tvarka, tvarkos punktas dėl išieškotojo bendravimo su dukra savaitgaliais;

2) jei sprendimas nebuvo vykdomas, ar jis buvo nevykdomas dėl skolininkės kaltų veiksmų;

3) ar yra pagrindas skolininkei skirti baudÄ . Pažymėtina, kad nagrinėdamas Å¡iÄ konkrečiÄ bylÄ pagal antstolės Virginijos MeÅ¡kauskienės pareiÅ¡kimÄ teismas vertina, ne visas kitas buvusias ar esamas tarp Å¡alių kilusias konfliktines situacijas, tačiau tik antstolės pareiÅ¡kime nurodytÄ konkretų atvejį, apie kurį antstolei nurodė iÅ¡ieÅ¡kotojas – kad skolininkė nesudarė galimybių tėvui bendrauti su dukra 2021 m. sausio 8–10 d. savaitgalį. Kasacinio teismo pažymėta, kad teismas, spręsdamas sprendimo (nutarties) neįvykdymo klausimÄ pagal CPK 771 straipsnio 6 dalį, be kita ko, patikrina, ar byloje surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių akte nurodytus konkrečius tėvo (motinos) veiksmus (neveikimÄ ), kuriais pasireiÅ¡kė teismo sprendimo (nutarties) neįvykdymas.

Tokios bylos nagrinėjimo dalykas yra antstolio suraÅ¡ytame akte nurodyti tėvo (motinos) veiksmai (neveikimas). Kiti, akte nenurodyti tėvo (motinos) veiksmai (neveikimas) nesudaro pagrindo taikyti sankcijÄ pagal CPK 771 straipsnio 6 dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35-969/2020; kt.). Todėl teismas Å¡ioje nutartyje nepasisako dėl kitų situacijų, kuomet, iÅ¡ieÅ¡kotojo teigimu, skolininkė nesudarė jam sÄ lygų bendrauti su dukra. Ä®vertinus antstolės ir suinteresuotų asmenų pateiktus raÅ¡ytinius dokumentus konstatuotina, kad byloje nėra ginčo dėl to, kad iÅ¡ieÅ¡kotojas nebendravo su dukra 2021 m. sausio 8–10 d. savaitgalį (nuo penktadienio 18 val. iki sekmadienio 18 val.), taigi aplinkybė, kad sprendimo Å¡ia apimtimi nebuvo laikytasi, laikytina įrodyta.

Vertinant, ar sprendimas nebuvo vykdomas dėl objektyvių aplinkybių, ar dėl subjektyvios skolininkės kaltės, pastebėtina, kad pirma, vaiko teisių apsaugos institucijų dokumentuose ne kartÄ pažymėta, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybei paskelbus karantinÄ Lietuvos Respublikoje, karantino metu (skirtingai nei esant nepaprastosios padėties režimui, kurio metu bÅ«tų taikomi fizinių asmenų teisių ir laisvių apribojimai) nenustoja galioti teismų sprendimai dėl bendravimo su vaikais, o tėvų teisės nėra varžomos, iÅ¡skyrus atvejus, galinčius įtakoti ir teisę matytis su vaiku, jei situacijos patenka į Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbto karantino režimo sÄ lygas; tėvams siÅ«loma, esant karantino sÄ lygoms, veikti laksčiai (tiek susitariant dėl bendravimo su vaiku nuolatinėmis ryÅ¡io priemonėmis, tiek dalintis vaiko priežiÅ«ra) ir ieÅ¡kant kompromisų bei, svarbiausia, nepamirÅ¡tant paties vaiko, jo jausmų ir tai, jog jis gali jaustis pamirÅ¡tas tuo atveju, jei bendravimas su skyrium gyvenančiu vienu iÅ¡ tėvų nebÅ«tų užtikrintas (Kontrolieriaus pažymos 3.3 punktas).

Antra, įvertintina tai, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. gruodžio 14 d. nutarimu Nr. 1418 keičiant Respublikos Vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimÄ Nr. 1226 „Dėl Karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ (toliau – Nutarimas Nr. 1226) nustatyta, kad „nuo 2020 m. gruodžio 16 d. 00:00 val. iki 2021 m. sausio 3 d. 24:00 val. Lietuvos Respublikos teritorijoje ribojamas asmenų judėjimas tarp savivaldybių“, „Draudžiama: 2.1.8.1. daugiau nei vienos Å¡eimos ir (ar) vieno namų Å«kio artimi kontaktai, iÅ¡skyrus neatidėliotinus atvejus, kai reikia suteikti pagalbÄ , prižiÅ«rėti sergančius ar negalinčius savimi pasirÅ«pinti asmenis; 2.1.8.2. rengti asmenines Å¡ventes vieÅ¡ose ir privačiose erdvėse jei jose dalyvauja daugiau nei viena Å¡eima ir (ar) vienas namų Å«kis; 2.1.8.3. palikti gyvenamÄ jÄ vietÄ , iÅ¡skyrus atvejus <...> kai vykimas neiÅ¡vengiamai bÅ«tinas, kai ne daugiau kaip vienos Å¡eimos ir (ar) vieno namų Å«kio nariai vyksta pasivaikščioti atvirose vietose, taip pat kai vykstama prižiÅ«rėti sergančių ar negalinčių savimi pasirÅ«pinti asmenų“.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. sausio 3 d. nutarimu Nr. 1 keičiant NutarimÄ Nr. 1226, nustatyta, kad „2.1.7. Nuo 2020 m. gruodžio 16 d. 00:00 val. iki 2021 m. sausio 31 d. 24:00 val. Lietuvos Respublikos teritorijoje ribojamas asmenų judėjimas tarp savivaldybių, iÅ¡skyrus atvejus, kai vykstama: į savo gyvenamosios vietos savivaldybę; į kitÄ nei savo gyvenamosios vietos savivaldybę dėl artimųjų giminaičių mirties; į darbÄ (darbo reikalais), kai darbo vieta yra kitoje savivaldybėje;

į aptarnaujančius tarptautinius keleivių marÅ¡rutus oro, jÅ«rų uostus, autobusų stotis ar iÅ¡ jų; dėl sveikatos priežiÅ«ros paslaugų; dėl kitų objektyviai pagrįstų neatidėliotinų priežasčių, kai vykimas į kitÄ nei savo gyvenamosios vietos savivaldybę yra neiÅ¡vengiamai bÅ«tinas. Å is ribojimas netaikomas asmenims – vienos Å¡eimos ar vieno namų Å«kio nariams, vykstantiems į kitÄ nei savo gyvenamosios vietos savivaldybę, kurioje turi nekilnojamojo turto, priklausančio vienam iÅ¡ Å¡eimos ar namų Å«kio narių nuosavybės teise“.

Ä®vertinęs aukščiau nurodytas nuostatas, teismas sprendžia, kad skolininkės argumentas, kad ji vadovavosi Å¡alyje paskelbto karantino ribojimais, kuriais buvo uždraustas judėjimas tarp savivaldybių bei uždrausti daugiau nei vienos Å¡eimos ar vieno namų Å«kio artimi kontaktai, įvertinus, kad iÅ¡ieÅ¡kotojas gyvena kitoje Å¡eimoje su sutuoktine ir trimis vaikais, laikytinas pagrįstu. Nors Lietuvos Respublikoje paskelbtas karantinas nėra pagrindas nevykdyti teismo sprendimų, tačiau Å¡iuo atveju atsižvelgtina į tai, kad skolininkė gyvena Vilniuje, o iÅ¡ieÅ¡kotojas – Marijampolėje (kitoje savivaldybėje), iÅ¡ieÅ¡kotojas neteikė antstolei ar teismui duomenų, jog bÅ«tų iÅ¡sprendęs planuojamo buvimo su vaiku 2021 m. sausio 8-10 d. metu bÅ«sto (apsigyvenimo) Vilniuje klausimÄ .

Spręstina, kad tokioje situacijoje, įvertinus, kad spalio–gruodžio mėnesiais Lietuvoje buvo ypatingai ženkliai padidėjęs užsikrėtusių asmenų COVID-19 skaičius ir todėl Å¡alyje įvesti griežti reikalavimai laikytis asmenų bendravimo ir kontaktavimo sÄ lygų, galėjo kilti grėsmė ne tik Å¡alių dukrai A. S. (jos sveikatai), bet ir kitiems trims nepilnamečiams iÅ¡ieÅ¡kotojo vaikams. Teismo vertinimu, skolininkės I. L. elgesys, kuriuo ji atsisakė sudaryti sÄ lygas tėvui susitikti su dukra aptariamÄ konkretų savaitgalį, vertintinas kaip pagrįstas ir racionalus atsargumas, veikimas vaiko interesais.

Nenustačius skolininkės tyčios ar piktnaudžiavimo savo teisėmis Å¡iuo konkrečius atveju, spręstina, kad nėra pagrindo teismui skirti baudÄ . Kiti Å¡alių argumentai nelaikytini esminiais, todėl teismas dėl jų plačiau nepasisako. Remiantis tuo, kas aukščiau iÅ¡dėstyta, antstolės Virginijos MeÅ¡kauskienės pareiÅ¡kimas dėl baudos skyrimo I. L. netenkintinas (CPK 185 straipsnis). Netenkinus antstolės pareiÅ¡kimo, nėra teisinio pagrindo tenkinti iÅ¡ieÅ¡kotojo N. A. N. S. praÅ¡ymo jam iÅ¡ skolininkės I.

L. priteisti išieškotojo patirtas bylinėjimosi išlaidas (CPK 93 straipsnio 1-2 dalys). Teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291, 335 straipsniais, 771 straipsnio 9 dalimi, n u t a r i a : Netenkinti antstolės Virginijos Meškauskienės pareiškimo dėl baudos skolininkei I. L., a. k. (duomenys neskelbtini) skyrimo už Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų 2018 m. gruodžio 4 d. sprendimu nustatytos išieškotojo N. A. N. S., a. k. (duomenys neskelbtini) bendravimo tvarkos su dukra A.

S. savaitgaliais nevykdymo. Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos gali bÅ«ti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ . Teisėja Eglė Mauricė