Legislator Case Law & Legislation
5ce07903-5dfc-47b0-bdd9-4fe6cc4270cf AI generated

5ce07903-5dfc-47b0-bdd9-4fe6cc4270cf · Kauno apygardos teismas

Case Number 5ce07903-5dfc-47b0-bdd9-4fe6cc4270cf
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Decision Date

Legislator summary

AI generated

skundo, dėl Kauno apygardos prokuratÅ«ros priimtų nutarimų panaikinimo, priėmimo klausimÄ ir n u s t a t ė : I. Ginčo esmė PareiÅ¡kėjas Z. G., atstovaujamas įgalioto asmens J. G., kreipėsi į teismÄ praÅ¡ydamas panaikinti 2014-09-01, 2014-09-22 Kauno apylinkės teismo vieÅ¡ojo intereso gynimo nutartis bylose Nr. 3-AP-6348, Nr. 3-AP-7269 (b. l. 1-3). II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Kauno apylinkės teismas 2014 m. spalio 21 d. nutartimi atsisakė priimti pareiÅ¡kėjo Z. G. skundÄ . Teismas nurodė, kad skundÄ dėl prokuratÅ«ros veiksmų Z.

Legislator headnote

AI generated

5ce07903-5dfc-47b0-bdd9-4fe6cc4270cf · Kauno apygardos teismas: Teismas, skundžiama nutartimi, konstatavo, kad prie pateikiamo skundo nėra pareiÅ¡kėjÄ Z. G. atstovaujančios J. G. įgaliojimo kopijos, taip pat nepateikti įrodymai, patvirtinantys, kad pareiÅ¡kėjo atstovė pagal pavedimÄ turi aukÅ¡tÄ jį universitetinį teisinį iÅ¡silavinimÄ , todėl atsisakė priimti skundÄ dėl Kauno apygardos prokuratÅ«ros nutarimų, kadangi skundÄ Â padavė asmuo, neturintis teisės jį paduoti (CPK 137 straipsnio 2 dalies 8 punktas).CPK 5 str. 1 d. nustato, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismÄ , kad bÅ«tų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Civilinė byla Nr. 2S-773-264/2015;Teisminio proceso Nr. 2-69-3-19117-2014-6;Procesinio dokumento kategorijos: 106.8.8; 122.2. (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. kovo 12 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja AuÅ¡ra Baubienė teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo Z. G. atskirÄ jį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. spalio 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-23563-584/2014 pagal pareiÅ¡kėjo Z.

G. skundo, dėl Kauno apygardos prokuratÅ«ros priimtų nutarimų panaikinimo, priėmimo klausimÄ ir n u s t a t ė : I. Ginčo esmė PareiÅ¡kėjas Z. G., atstovaujamas įgalioto asmens J. G., kreipėsi į teismÄ praÅ¡ydamas panaikinti 2014-09-01, 2014-09-22 Kauno apylinkės teismo vieÅ¡ojo intereso gynimo nutartis bylose Nr. 3-AP-6348, Nr. 3-AP-7269 (b. l. 1-3). II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Kauno apylinkės teismas 2014 m. spalio 21 d. nutartimi atsisakė priimti pareiÅ¡kėjo Z. G. skundÄ . Teismas nurodė, kad skundÄ dėl prokuratÅ«ros veiksmų Z.

G. vardu pateikė ir jį pasirašė pareiÅ¡kėjo Z. G. įgaliotinė (taip nurodyta skunde) J. G.. Ä®rodymų pagrindžiančių aplinkybę, jog minėtas asmuo yra įgaliotas kreiptis į teismÄ Z. G. vardu, nėra pateikta. Kita vertus CPK 56 straipsnio 1 dalies 4 punktas numato, kad fizinių asmenų atstovais pagal pavedimÄ teisme gali bÅ«ti asmenys, turintys aukÅ¡tÄ jį universitetinį teisinį iÅ¡silavinimÄ , kai jie atstovauja savo artimiesiems giminaičiams ar sutuoktiniui (sugyventiniui).

Nagrinėjamu atveju prie pateikiamo skundo nėra pareiÅ¡kėjÄ Z. G. atstovaujančios J. G. įgaliojimo kopijos, taip pat nepateikti įrodymai, patvirtinantys, kad pareiÅ¡kėjo atstovė pagal pavedimÄ turi aukÅ¡tÄ jį universitetinį teisinį iÅ¡silavinimÄ . Esant nustatytai aplinkybei, teismas sprendė, kad skundÄ dėl Kauno apygardos prokuratÅ«ros nutarimų padavė asmuo, neturintis teisės jį paduoti, o tai yra pagrindas skundÄ atsisakyti priimti (CPK 137 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirÄ jį skundÄ argumentai PareiÅ¡kėjas atskirajame skunde ( I tomas b. l. 55 – 57) nurodo, kad Kauno apylinkės teismas neteisingai nusprendė, kad J. G. neturi teisės apginti Z. G. interesus ir teises. J. G. turi notaro patvirtintÄ Ä¯galiojimÄ dar nuo 2012 metų. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Atskirasis skundas tenkintinas iÅ¡ dalies.Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis).

Å i taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (CPK 338 straipsnis). Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnyje, nenustatyta.Apeliacijos objektÄ sudaro teismo nutarties, kuria pareiÅ¡kėjo Z. G. skundas atsisakytas priimti, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.Pagal nagrinėjamos bylos duomenis nustatyta, kad Z. G. kreipėsi į Kauno apylinkės teismÄ su skundu, kuriuo prašė panaikinti 2014-09-01, 2014-09-22 Kauno apylinkės teismo vieÅ¡ojo intereso gynimo nutartis bylose Nr. 3-AP-6348, Nr. 3-AP-7269.

Teismas, skundžiama nutartimi, konstatavo, kad prie pateikiamo skundo nėra pareiÅ¡kėjÄ Z. G. atstovaujančios J. G. įgaliojimo kopijos, taip pat nepateikti įrodymai, patvirtinantys, kad pareiÅ¡kėjo atstovė pagal pavedimÄ turi aukÅ¡tÄ jį universitetinį teisinį iÅ¡silavinimÄ , todėl atsisakė priimti skundÄ dėl Kauno apygardos prokuratÅ«ros nutarimų, kadangi skundÄ Â padavė asmuo, neturintis teisės jį paduoti (CPK 137 straipsnio 2 dalies 8 punktas).CPK 5 str. 1 d. nustato, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismÄ , kad bÅ«tų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas.

Ä®statyme įtvirtinta teisminės gynybos garantija reiÅ¡kia ne tik asmens teisę kreiptis į teismÄ su ieÅ¡kiniu, skundu, praÅ¡ymu ar pareiÅ¡kimu, bet ir teismo pareigÄ iÅ¡nagrinėti tokį ieÅ¡kinį (skundÄ ). Tačiau, atkreiptinas dėmesys, kad CPK 5 str. įtvirtintas konstitucinis teisminės gynybos prieinamumo principas nėra absoliutus ir negali bÅ«ti aiÅ¡kinamas kaip asmens galimybė kreiptis į teismÄ bet kokiu bÅ«du. Siekiant įgyvendinti visų asmenų lygiÄ teisę naudotis teismine gynyba, tai pat proceso ekonomiÅ¡kumo, koncentruotumo ir kitus principus, Konstitucijos 30 str. 1 d.

įtvirtintos asmens teisės kreiptis į teismÄ Ä¯gyvendinimo tvarka nustatyta Civilinio proceso kodekse ir kituose įstatymuose. Viena iÅ¡ teisės kreiptis į teismÄ tinkamo įgyvendinimo sÄ lygų yra įstatymo reikalavimus atitinkančio ieÅ¡kinio pateikimas. CPK 137 str. 2 d. 8 p. nustatyta, kad teismas atsisako priimti ieÅ¡kinį jeigu pareiÅ¡kimÄ suinteresuoto asmens vardu padavė neįgaliotas vesti bylÄ asmuo. Jeigu ieÅ¡kinys neatitinka CPK 111 str. ir 135 str. numatytų reikalavimų, teismas nustato pareiÅ¡kėjui terminÄ procesinio dokumento trÅ«kumams paÅ¡alinti.

Pagal CPK 111 str. 1 d. 7 p. procesiniame dokumente turi bÅ«ti jį paduodančio asmens paraÅ¡as ir dokumento suraÅ¡ymo data. Pagal to paties straipsnio 5 dalį procesiniame dokumente, kurį teismui pateikia atstovas turi bÅ«ti nurodyti CPK 111 str. 2 d. 2 ir 3 punktuose numatyti duomenys apie atstovÄ ir prie jo turi bÅ«ti pridėtas dokumentas, įrodantis atstovo teises ir pareigas, jeigu tokio dokumento byloje dar nėra arba jeigu byloje esančio įgaliojimo terminas yra pasibaigęs. Apeliantas laiko, kad Kauno apylinkės teismas neteisingai nusprendė, kad J.

G. neturi teisės apginti Z. G. interesus ir teises, kadangi J. G. turi notaro patvirtintÄ Ä¯galiojimÄ dar nuo 2012 metų. Apeliacinės instancijos teismas su Å¡iuo apelianto argumentu negali sutikti. CPK 51 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmenys bylas gali vesti patys arba per atstovus, tačiau atstovams taip pat yra keliami reikalavimai (CPK 56 str., 57 str. 2 d.). CPK 56 str. 1 d. 1-7 punktuose numatyta, kas gali bÅ«ti fizinių asmenų atstovais pagal pavedimÄ teisme, t. y. advokatai; advokatų padėjėjai; vienas iÅ¡ bendrininkų kitų bendrininkų pavedimu; asmenys, turinys aukÅ¡tÄ jį universitetinį teisinį iÅ¡silavinimÄ , kai jie atstovauja savo artimiesiems giminaičiams ar sutuoktiniui (sugyventiniui) ir t. t.

Pagal CPK 57 straipsnio 2 dalyje nuostatÄ , fizinių asmenų duodami įgaliojimai patvirtinami notarine tvarka, iÅ¡skyrus CK numatytus atvejus, kai įgaliojimo patvirtinimas yra prilyginamas notariniam jo patvirtinimui. Taigi, CPK reikalauja, kad įgaliojimas fiziniam asmeniui turi bÅ«ti patvirtinamas notarine ar jai prilyginta tvarka. Nagrinėjamu atveju byloje pateiktas 2012 m. sausio 23 d. notarine forma patvirtintas įgaliojimas, kuriuo Z. G. įgalioja J. G. atlikti tam tikrus veiksmus. Tačiau pagal CPK 56 str. 1 d. 4 p. atstovais teisme gali bÅ«ti asmenys, turintys aukÅ¡tÄ jį universitetinį teisinį iÅ¡silavinimÄ , kai jie atstovauja savo artimiesiems giminaičiams ar sutuoktiniui (sugyventiniui).

Nagrinėjamoje byloje nėra duomenų apie tai, kad J. G. bÅ«tų pateikusi įrodymus, kurie patvirtintų, kad ji turi aukÅ¡tÄ jį universitetinį teisinį iÅ¡silavinimÄ . Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytÄ , darytina iÅ¡vada, kad ne vien įgaliojimo turėjimas lemia įgaliotinio galimybę savarankiÅ¡kai atstovauti įgaliotojį teisme. Tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu, Kauno apylinkės teismas, gavęs Z. G. skundÄ pasiraÅ¡ytÄ netinkamos atstovės J. G., turėjo taikyti trÅ«kumų Å¡alinimo institutÄ reglamentuojančias nuostatas.

CPK 137 str. 2d. 8 p. nurodytu pagrindu nenustatęs termino trÅ«kumams paÅ¡alinti procesinį dokumentÄ atsisakyti priimti teismas gali tik tuo atveju, jeigu nurodyti atstovavimo trÅ«kumai yra akivaizdÅ«s ir negali bÅ«ti paÅ¡alinti (Kauno apygardos teismo 2012 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1018-343/2012). Pažymėtina, kad įstatymų leidėjas, siekdamas vienodai užtikrinti visiems asmenims teisę į teisminę gynybÄ , nustatė minimalius kreipimosi į teismÄ reikalavimus (dokumentų formos ir turinio prasme), kurių nesilaikant gali bÅ«ti nustatytas terminas procesinio dokumento trÅ«kumams paÅ¡alinti (LR CPK 138 str., 115 str. 3 d.).

Teisės kreiptis į teismÄ teisminės gynybos ir teisės į pareikÅ¡to reikalavimo patenkinimÄ santykis lemia tai, kad ieÅ¡kinio priėmimo teismo žinion stadijoje sprendžiami klausimai yra iÅ¡imtinai procesinio teisinio pobÅ«džio, tai yra sprendžiama, ar asmuo turi teisę kreiptis į teismÄ ir ar jis Å¡iÄ teisę įgyvendina laikydamasis proceso įstatymų nustatytos tvarkos. Nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, kad pareiÅ¡kėjo Z. G. subjektinė teisė kreiptis į teismÄ bÅ«tų apribota ar kažkaip kitaip suvaržyta.

Taigi, teismo pareiga yra imtis visų įstatyme numatytų priemonių, kad Å¡i asmens subjektinė teisė bÅ«tų įgyvendinta tinkamai (LR CPK 2 str.). Atsižvelgiant į tai, kad skundÄ pareiÅ¡kėjo vardu pasirašė jo atstovė J. G., kuri pagal įstatymÄ (CPK 56 str.) neturi teisės atstovauti pareiÅ¡kėjui teismuose, apeliacinės instancijos teismo vertinimu pirmos instancijos teismas turėjo ne CPK 137 str. 2 d. 8 p. pagrindu atsisakyti priimti skundÄ , o, remdamasis CPK 138 str. nustatyti skundo trÅ«kumus, nurodant, kad pareiÅ¡kėjo skundÄ pasirašė pareiÅ¡kėjo netinkamai įgaliotas asmuo, ir įpareigoti pareiÅ¡kėjÄ paÅ¡alinti šį trÅ«kumÄ Ä¯statymo nustatyta tvarka.Apeliacinės instancijos teismas dėl kitų apelianto skunde nurodytų motyvų nepasisako, kadangi jie nesusiję su skundžiama 2014 m. spalio 21 d.

Kauno apylinkės teismo nutartimi bei sutampa su 2014 m. spalio 13 d. skunde nurodytais motyvais. Esant iÅ¡dėstytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad Kauno apylinkės teismas netinkamai aiÅ¡kino ir taikė procesinės teisės normas dėl skundo priėmimo, todėl skundžiama teismo nutartis naikintina ir skundo priėmimo klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, n u t a r i a : atskirÄ jį skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies.

Kauno apylinkės teismo 2014 m. spalio 21 d. nutartį panaikinti ir perduoti 2014 m. spalio 13 d. skundo priėmimo klausimÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo. Teisėja                                                                               AuÅ¡ra Baubienė