2021-01-27 Nr. AB-2039-3-61-3-00403-2019-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. TA-69-492/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00403-2019-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 20.5.1; 37.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. sausio 27 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio ir Virginijos Volskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo E. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. balandžio 15 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo E. V. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, dėl sprendimų panaikinimo ir neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas E. V. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti: 1) Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (toliau – ir Pravieniškių PN-AK) direktoriaus 2018 m. lapkričio 21 d. nutarimą Nr. 68-2044 dėl nuobaudos skyrimo ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas) 2019 m. sausio 9 d. sprendimą Nr. 2S-171; 2) Pravieniškių PN-AK direktoriaus 2018 m. lapkričio 27 d. nutarimą Nr. 69-1082 dėl nuobaudos skyrimo ir Kalėjimų departamento 2019 m. sausio 9 d. sprendimą Nr. 2S-171; 3) Pravieniškių PN-AK direktoriaus 2018 m. lapkričio 27 d. nutarimą Nr. 69-1089 dėl nuobaudos skyrimo ir Kalėjimų departamento 2019 m. sausio 9 d. sprendimą Nr. 2S-79; 4) Pravieniškių PN-AK direktoriaus 2018 m. spalio 3 d. nutarimą Nr. 68-1648 dėl nuobaudos skyrimo ir atitinkamą Kalėjimų departamento 2019 m. sausio 8 d. sprendimo Nr. 2S-144 dalį; 5) Pravieniškių PN-AK direktoriaus 2018 m. spalio 10 d. nutarimą Nr. 68-1691 dėl nuobaudos skyrimo ir atitinkamą Kalėjimų departamento 2019 m. sausio 8 d. sprendimo Nr. 2S-144 dalį; 6) priteisti pareiškėjui iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir Pravieniškių PN-AK, neturtinės žalos atlyginimą.

2. Pareiškėjas nurodė, kad jam ir Pravieniškių PN-AK direktoriaus 2018 m. lapkričio 21 d. nutarimu Nr. 68-2044 buvo paskirta nuobauda – perkelti jį į kamerų tipo patalpas 6 mėnesiams. Nesutikdamas su nuobauda, šį nutarimą pareiškėjas apskundė Kalėjimų departamentui, kuris 2019 m. sausio 9 d. atsakyme nurodė, kad nuobauda skirta pagrįstai. Pareiškėjas teigė, kad dienotvarkėse nėra nurodyta padėtis, kaip leisti laisvą nuo užsiėmimų laiką, su vidaus tvarka pareiškėjas buvo nesupažindintas, todėl negalėjo suprasti, kad daro nusižengimą. Pareigūnas galėjo jį tik įspėti, kad negalima gulėti dienos metu, tačiau iš karto surašė tarnybinį pranešimą ir tai buvo pagrindas pareiškėją nubausti griežčiausia nuobauda. Pareiškėjas prašė panaikinti nurodytus Pravieniškių PN-AK ir Kalėjimų departamento nutarimus dėl nuobaudos skyrimo. Dėl paskirtos nuobaudos pareiškėjas teigė patyręs neturtinę žalą nuo 2018 m. lapkričio 21 d. iki 2019 m. sausio 21 d., kurią vertino 2000 Eur suma, nes visą šį laiką negalėjo gauti pasimatymų, dienos metu negalėjo naudotis čiužiniu su patalyne, vaikščiojo gryname ore per pus trumpesnį laiką.

3. Taip pat pareiškėjas nurodė, kad Pravieniškių PN-AK direktoriaus 2018 m. lapkričio 27 d. nutarimu Nr. 69-1082 jam buvo skirta nuobauda – perkėlimas į kamerų tipo patalpas 5 paroms, nurodant, kad nevykdė reikalavimo išnešti į sandėlį čiužinį ir pagalvę. Šį nutarimą pareiškėjas apskundė Kalėjimų departamentui, kuris 2019 m. sausio 9 d. atsakyme nurodė, kad nuobauda skirta pagrįstai. Pareiškėjas teigė, kad pareigūnų reikalavimas nunešti čiužinį į sandėlį jam pasirodė neadekvatus ir nesuprantamas, kadangi nebuvo tokios tvarkos, jis nebuvo su tokia tvarka pasirašytinai supažindintas. Pareiškėjas prašė panaikinti aptariamą Pravieniškių PN-AK nutarimą. Pagal dienotvarkę jis tuo metu turėjo tvarkyti savo gyvenamąją vietą, o ne nešioti čiužinį. Dėl patalpinimo į kamerų tipo patalpas patirtą neturtinę žalą pareiškėjas vertino 500 Eur.

4. Pareiškėjas paaiškino, kad Pravieniškių PN-AK direktoriaus 2018 m. lapkričio 27 d. nutarimu Nr. 69-1089 jam buvo paskirta nuobauda – uždraudimas 1 mėnesį apsipirkti įstaigos parduotuvėje (išskyrus higienos reikmenis ir kanceliarines prekes), dėl to, kad nevykdė pareigūno reikalavimo išnešti savo patalynę ir čiužinį į sandėlį. Pareiškėjas nesutiko su paskirta nuobauda, taip pat su Kalėjimų departamento 2019 m. sausio 3 d. atsakymu, kad ši nuobauda skirta pagrįstai. Pareiškėjo teigimu, pareigūnai nepagrindė savo reikalavimo, su atitinkama tvarka pareiškėjas nebuvo pasirašytinai supažindintas, todėl nesuprato šių reikalavimų pagrįstumo. Pareigūnai nurodė atlikti veiksmus, kurie nenumatyti dienotvarkėje. Pareiškėjas prašė panaikinti Kalėjimų departamento 2019 m. sausio 3 d. atsakymą Nr. 2S-79. Dėl paskirtos nuobaudos pareiškėjas jautėsi patyręs neturtinę žalą, kurią vertino 230 Eur suma.

5. Pareiškėjas nurodė, kad taip pat nesutinka su Pravieniškių PN-AK direktoriaus 2018 m. spalio 3 d. nutarimu Nr. 68-1648 dėl jam paskirtos nuobaudos – draudimo apsipirkti pataisos įstaigos parduotuvėje (išskyrus higienos ir kanceliarines prekes), už tai, kad vartojo necenzūrinius žodžius. Kalėjimų departamentas 2019 m. sausio 8 d. atsakymu Nr. 2S-144 nurodė, jog nuobauda skirta pagrįstai, tačiau toks atsakymas yra šališkas. Pateikta išvada neatitinka tikrovės. Pareiškėjas teigė, kad jis nurodytu metu negalėjo vartoti necenzūrinių žodžių, kadangi buvo trumpalaikiame pasimatyme. Buvo neteisėtai bandoma jį atitraukti nuo pasimatymo. Be to, įstaiga jam atvykus nesupažindino jo su nustatyta tvarka. Dėl nepagrįstai skirtos nuobaudos pareiškėjas teigė patyręs 230 Eur neturtinė žalą.

6. Taip pat pareiškėjas prašė panaikinti Pravieniškių PN-AK direktoriaus 2018 m. spalio 10 d. nutarimą Nr. 68-1691, kuriuo jam buvo skirta nuobauda – papeikimas, dėl to, kad jis vakarinio patikrinimo metu nepakluso pareigūno nurodymui atsistoti. Kalėjimų departamentas 2019 m. sausio 8 d. atsakymu Nr. 2S-144 nurodė, kad nuobauda skirta pagrįstai, tačiau tai neatitinka tikrovės. Pareiškėjas teigė, kad jis būryje niekada nebuvo, juolab, kad būryje vakariniai patikrinimai nevyksta. Pareiškėjas nebuvo supažindintas su nustatyta tvarka.

7. Pareiškėjas teigė, kad Pravieniškių PN-AK neteisėtai ir nepagrįstai neleidžia jam apsipirkti parduotuvėje, nuo 2018 m. lapkričio 21 d. iki 2019 m. sausio 21 d., kuomet pareiškėjas bausmę atliko kamerose, apipirkimai niekada nevyko sklandžiai, pareigūnas, pirkdamas pareiškėjui prekes, nepateisino jo lūkesčių. Dėl to pareiškėjas teigė patyręs nepatogumus, nepriteklių. Pareigūnas dėl neaiškių priežasčių nepirko jam pašto ženklų, žirklučių nagams. Taip iš pareiškėjo buvo atimta teisė rašyti laiškus, užkirstas kelias bendrauti su šeima ir artimaisiais. Be to, nebuvo užtikrintas sklandus laiškų siuntimas, įsigyjant pašto ženklų. Taip pat pareiškėjui nebuvo neužtikrinta galimybė įsigyti pakankamą kiekį higienos priemonių, t. y. žirklučių. Dėl nurodytų aplinkybių pareiškėjas su skundu 2018 m. gruodžio 17 d. kreipėsi į Kalėjimų departamentą, tačiau Kalėjimų departamentas šį skundą perdavė spręsti Pravieniškių PN-AK. Dėl sukeltų neigiamų išgyvenimų pareiškėjas teigė patyręs 600 Eur neturtinę žalą.

8. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Kalėjimų departamento, atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

9. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjo skundžiami nutarimai dėl nuobaudų jam paskyrimo yra teisėti ir pagrįsti, dėl visų jų pareiškėjo bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimo faktus liudija Pravieniškių PN-AK pareigūnų / darbuotojų tarnybiniai pranešimai. Pareiškėjas į Kalėjimų departamentą su skundu (-ais) dėl to, kad nuo 2018 m. lapkričio 21 d. iki 2019 m. sausio 21 d. jam atliekant bausmę Pravieniškių PN-AK kamerų tipo patalpose nebuvo suteikiama galimybė savarankiškai apsipirkti parduotuvėje, įsigyti reikiamą kiekį pašto ženklų, taip pat jis nebuvo aprūpintas higienos priemonėmis – manikiūro žirklutėmis, nesikreipė. 2018 m. gruodžio 17 d. Kalėjimų departamente užregistruotas pareiškėjo skundas reg. Nr. 2G-4474, kuriuo jis skundė Pravieniškių PN-AK direktoriaus 2018 m. lapkričio 16 d. įsakymą Nr. 2-1950 „Dėl nuteistųjų neteisėtų grupinių veiksmų“. Pareiškėjo teiginiai, kad jis nebuvo supažindintas su taisyklėmis, todėl nesuprato jam keliamų reikalavimų, nepagrįsti. Pareiškėjas vien tik 2018 m. Kalėjimų departamentui pateikė 155 skundus, kas leidžia daryti išvadą, jog jam žinomos jo teisės ir pareigos ir jis aktyviai naudojasi teise ginti savo interesus. Be to, pareiškėjas kelis kartus baustas už iš esmės tą patį nusižengimą, kas leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog vėliausiai jau po pirmojo pareigūno pareikalavimo išnešti patalynę su čiužiniu pareiškėjui tapo žinoma apie pasikeitusius Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 (toliau – ir Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės, PĮVTT) reikalavimus. Pareiškėjo teiginiai pagrįsti tik prielaidomis, nepatvirtinti objektyviais duomenimis, pareiškėjas nepagrindė valstybės civilinės atsakomybės sąlygų. Kalėjimų departamento, pataisos namų pareigūnai, valstybės tarnautojai bei kiti darbuotojai neatliko neteisėtų veiksmų.

10. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Pravieniškių PN-AK, atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

11. Atsakovas nurodė, kad nuteistieji, atliekantys nuobaudas kamerų tipo patalpose, į parduotuvę nevedami, juos apiperka įstaigos pareigūnas. Pareiškėjui buvo paaiškinta, kad parduotuvė laikinai neprekiauja nagų žirklėmis, vietoje jų yra parduodami nagų karpikliai. Taip pat parduotuvėje jau kuris laikas nėra parduodami pašto ženklai, kurie kainuotų mažiau nei 49 centus. Uždaroje zonoje nuteistiesiems yra išduodamas miego inventorius, kuriuo jie privalo rūpintis patys. Pareigūnai vykdo nuteistųjų apsaugos ir priežiūros funkcijas, todėl pasibaigus miego laikui nuteistieji patys privalo nunešti miego inventorių į sandėlį. Dienotvarkėje tai nėra numatyta, tačiau šis pareigūnų reikalavimas yra teisėtas, todėl nuteistieji turi jį vykdyti. Pareiškėjas, atvykęs į pataisos įstaigą, buvo pasirašytinai supažindintas su Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėmis, Pravieniškių pataisos PN-AK direktoriaus įsakymais. Su teisės aktų pakeitimais nuteistieji supažindinami nuteistųjų būrių susirinkimų metu bei informaciniuose stenduose. Įstaigos pareigūnai veikė laikydamiesi teisės aktų reikalavimų. Byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad pataisos įstaigos pareigūnai būtų netinkamai atlikę savo pareigas ar kad dėl pataisos įstaigos pareigūnų veikimo ar neveikimo būtų kilusi žala pareiškėjui. Nėra įrodyta nė viena iš civilinės atsakomybės kilimo viešojo administravimo subjektui sąlygų.

II. 12. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. balandžio 15 d. sprendimu atmetė pareiškėjo skundą.

13. Teismas, susipažinęs su byloje esančiais rašytiniais įrodymais, nustatė, kad:

13.1. pareiškėjas 2018 m. lapkričio 20 d. apie 6.55 val., nesilaikė pataisos įstaigos direktoriaus įsakymu patvirtintos dienotvarkes reikalavimų, gulėjo lovoje, užsiklojęs antklode. Pareiškėjo bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimo faktą patvirtina Pravieniškių PN-AK Apsaugos ir priežiūros skyriaus (toliau – APS) specialistų Ž. R. ir V. L. 2018 m. lapkričio 20 d. tarnybiniai pranešimai Nr. 46-6804-1 ir Nr. 46-3804-2. Pareiškėjas 2018 m. lapkričio 20 d. paaiškinime nurodė, kad nesupranta, kodėl turi rašyti paaiškinimą, jaučiasi silpnai. Pareiškėjas pažeidė Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 110 straipsnio 1 dalies 1 punktą. Drausmės komisija 2018 m. lapkričio 21 d. teikime pasiūlė pareiškėją perkelti į kamerų tipo patalpas. Pravieniškių PN-AK direktorius 2018 m. lapkričio 21 d. nutarimu Nr. 68-2044 skyrė pareiškėjui nuobaudą – perkėlimą į kamerų tipo patalpas 6 mėnesiams. Buvo įvertinta tai, kad pareiškėjas sistemingai pažeidinėja bausmės atlikimo režimo reikalavimus, į taikomas socialinės reabilitacijos bei drausminio poveikio priemones nereaguoja, ignoruoja nustatytą tvarką, be to, kategoriškai atsisako laikytis nustatytų pareigų ir draudimų, kito pobūdžio drausminio poveikio priemonės nuteistojo elgesiui teigiamo poveikio nedaro. Kalėjimų departamentas 2019 m. sausio 9 d. sprendimu Nr. 171 nusprendė, kad atsižvelgiant į padaryto pažeidimo aplinkybes, drausminė nuobauda pareiškėjui paskirta pagrįstai ir teisėtai.

13.2. 2018 m. lapkričio 26 d. apie 6.10 val. pareiškėjas, nesilaikydamas BVK 110 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytų reikalavimų, atsisakė vykdyti pareigūno nurodymą nunešti į sandėlį čiužinį su patalyne. Pareiškėjo bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimo faktą patvirtina Pravieniškių PN-AK Apsaugos ir priežiūros skyriaus specialisto D. D. 2018 m. lapkričio 26 d. tarnybinis pranešimas Nr. 46-1128. 2018 m. lapkričio 26 d. pareiškėjas pateikė paaiškinimą Nr. 72(5)1081, kuriame nurodė, kad nebuvo gavęs papildomų nurodymų, kur reikia padėti čiužinį su patalyne. Pravieniškių PN-AK direktorius 2018 m. lapkričio 27 d. nutarimu Nr. 69-1082 skyrė pareiškėjui nuobaudą – perkėlimą 5 paroms į kamerų tipo patalpas. Kalėjimų departamentas 2019 m. sausio 9 d. sprendimu Nr. 2S-171 nustatė, kad atsižvelgiant į padaryto pažeidimo aplinkybes, surinktą dokumentinę medžiagą, Pravieniškių PN-AK direktorius pareiškėjui nuobaudą skyrė pagrįstai ir teisėtai.

13.3. 2018 m. lapkričio 22 d. apie 6.20 val. pareiškėjas, nesilaikydamas BVK 110 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytų reikalavimų, atsisakė vykdyti pareigūno nurodymą nunešti į sandėlį čiužinį su patalyne. Pareiškėjo bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimo faktą patvirtina Pravieniškių PN-AK APS specialisto D. D. ir vyriausiojo specialisto R. J. 2018 m. lapkričio 22 d. tarnybiniai pranešimai Nr. 46-1110b ir Nr. 46-1110a. Pareiškėjas 2018 m. lapkričio 23 d. paaiškinime Nr. 72(5)-1064 nurodė, kad nesupranta, kodėl turi nešti čiužinį su patalyne į sandėlį, jeigu pagal taisykles turi tik išnešti daiktus iš kameros (nesupranta, ką pažeidžia). Pravieniškių PN-AK direktorius 2018 m. lapkričio 27 d. nutarimu Nr. 69-1089 skyrė pareiškėjui nuobaudą – draudimą 1 mėnesį apsipirkti įstaigos parduotuvėje (išskyrus higienos reikmenis ir kanceliarines prekes), Kalėjimų departamentas 2019 m. sausio 3 d. sprendimu Nr. 2S-79 nusprendė, kad atsižvelgus į padaryto pažeidimo aplinkybes, surinktą dokumentinę medžiagą pareiškėjui nuobauda paskirta pagrįstai ir teisėtai.

13.4. 2018 m. rugsėjo 28 d. apie 10.30 val. pareiškėjo buvo paprašyta pasirašyti ant lydraščio trumpalaikio pasimatymo metu, nes jam turėjo būti įteikti dokumentai, tačiau pareiškėjas atsisakė pasirašyti, reiškė nepasitenkinimą ir vartojo necenzūrinius žodžius. Pareiškėjo bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimo faktą patvirtina Pravieniškių PN-AK įskaitos skyriaus viršininko V. M. 2018 m. rugsėjo 28 d. tarnybinis pranešimas Nr. 45-3252. Pareiškėjas 2018 m. spalio 2 d. paaiškinime nurodė, kad pasimatymo metu neturėjo jokio noro vykdyti civiliais drabužiais apsirengusio žmogaus nurodymus. Taigi, pareiškėjas tokiais savo veiksmais pažeidė BVK 110 straipsnio 1 dalyje 1 punkte, PĮVTT 73.4 punkte (nevartoti necenzūrinių žodžių, žargono, pravardžių), 50 punkte (pataisos įstaigų darbuotojų ir nuteistųjų tarpusavio santykiai grindžiami abipusės pagarbos principu) nustatytus reikalavimus. Pravieniškių PN-AK direktorius 2018 m. spalio 3 d. nutarimu Nr. 68-1648 pareiškėjui skyrė nuobaudą – draudimą 1 mėnesį apsipirkti įstaigos parduotuvėje (išskyrus higienos reikmenis ir kanceliarines prekes). Kalėjimų departamentas 2019 m. sausio 8 d. sprendimu Nr. 2S-144 nusprendė, kad atsižvelgiant į padaryto pažeidimo aplinkybes, surinktą dokumentinę medžiagą pareiškėjui nuobauda paskirta pagrįstai ir teisėtai.

13.5. 2018 m. spalio 4 d. apie 20.45 val. nuteistųjų vakarinio patikrinimo metu pareiškėjas neįvykdė teisėto pareigūno reikalavimo atsistoti, liko sėdėti prie stalo, tokiais savo veiksmais pažeidė BVK 110 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktų, taip pat Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 73.2 punkto (įėjus pataisos įstaigos administracijos atstovui į patalpą atsistoti ir pasisveikinti) reikalavimus. Pareiškėjo bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimo faktą patvirtina Pravieniškių PN-AK APS vyriausiojo specialisto G. A. ir jaunesniojo specialisto D. A. 2018 m. spalio 4 d. tarnybiniai pranešimai Nr. Nr. 45-3306-1 ir Nr. 45-3306-2. Pareiškėjas 2018 m. spalio 8 d. paaiškinime nurodė, kad atsisakė atsistoti, nes negavo radijo imtuvo, informacijos, kaip naudotis laisvalaikio užimtumo kambariu su televizoriumi. Pravieniškių PN-AK direktorius 2018 m. spalio 10 d. nutarimu Nr. 68-1691 skyrė pareiškėjui nuobaudą – papeikimą. Kalėjimų departamentas 2019 m. sausio 8 d. sprendimu Nr. 2S-144 nusprendė, kad atsižvelgiant į padaryto pažeidimo aplinkybes, surinktą dokumentinę medžiagą, Pravieniškių PN-AK direktorius pareiškėjui nuobaudą skyrė pagrįstai ir teisėtai.

14. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas iš esmės tiek paaiškinimuose, teiktuose PĮVTT 205 punkto pagrindu, tiek skunduose Kalėjimų departamentui, tiek ir teismui teiktame skunde neneigė padaręs nurodytus pažeidimus. Teismas pripažino nepagrįstais pareiškėjo argumentus, kad jis nebuvo supažindintas su vidaus tvarkos taisyklėmis, todėl nesuprato jam pareigūnų keliamų reikalavimų, nežinojo, kad negali leisti laisvo laiko gulint lovoje, kad turi išnešti čiužinį ir patalynę į sandėlį, kad reikia atsistoti vakarinio patikrinimo metu. Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas, atvykęs į Pravieniškių PN-AK, karantino patalpose buvo supažindintas su Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėmis, Pravieniškių PN-AK direktoriaus įsakymais pasirašytinai. Pareiškėjas buvo raštu supažindintas ir su nuobaudos atlikimo sąlygomis kamerų tipo patalpose. Atsisakymą pasirašyti pažymoje teismas vertino kaip susipažinimą su teisėmis, kadangi tai yra nuteistojo asmens teisė, o ne pareiga. Su teisės aktų pakeitimais nuteistieji supažindinami nuteistųjų būrių susirinkimų metu bei informaciniuose stenduose. Tai, kad pareiškėjas susipažino su vidaus tvarkos taisyklėmis, pareiškėjas yra pasirašęs 2016 m. balandžio 18 d.. Teismo vertinimu, pareiškėjo argumentai, kad dienotvarkėse nėra nurodyta padėtis, kaip leisti laisvą laiką, yra nepagrįsti, nes BVK, Pataisos įstaigų namų vidaus tvarkos taisyklėse yra aiškiai reglamentuotas nuteistųjų bausmės atlikimo režimas.

15. Teismas pažymėjo, jog pareiškėjas teigia, kad nevartojo necenzūrinių žodžių, kadangi buvo trumpalaikiame pasimatyme su dvejais mažamečiais vaikais ir juos lydėjusiais trimis artimaisiais, tačiau tuo pat metu teigia, kad su visais jais bendravo vienu rageliu, pasimatymų kambariai nepritaikyti tokiam kiekiui žmonių ir tai jam sukėlė neigiamas emocijas dėl laiko stygiaus pabendrauti su visais atvykusiais asmenimis, nurodė, kad jį buvo bandoma atitraukti nuo pasimatymo. Teismo vertinimu, esant tokiems pareiškėjo paaiškinimams dėl 2018 m. rugsėjo 28 d. padaryto pažeidimo (nepakluso pareigūno reikalavimui pasirašyti ant lydraščio, vartojo necenzūrinius žodžius), nėra pagrindo abejoti tokio pažeidimo padarymu.

16. Teismas nurodė, kad pareiškėjas neneigia, kad vakarinio patikrinimo metu jis neįvykdė pareigūno reikalavimo atsistoti. Pareiškėjo teiginiai, kad jis būryje niekada nebuvo, kad būryje vakariniai patikrinimai nevyksta, neatitinka tikrovės. Nustatyta, kad 2018 m. spalio 4 d. pareiškėjas buvo pataisos įstaigos 2 sektoriaus 21 būrio 2-oje brigadoje drausmės grupėje. Pagal dienotvarkę patikrinimai vyksta nuo 20.30 val. iki 21.00 val. Savo paaiškinime pareiškėjas nurodė, kad negavo radijo imtuvo ir informacijos, kaip naudotis laisvalaikio užimtumo kambariu. Pareiškėjas kitų pagrįstų savo elgesį pateisinančių priežasčių, kodėl nevykdė pareigūno reikalavimo atsistoti, nenurodė.

17. Apibendrindamas teismas nurodė, kad byloje yra pakankamai įrodymų, kurių pagrindu būtų galima daryti pagrįstą išvadą, jog pareiškėjas buvo pagrįstai nubaustas už aptartus bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimus. Nuobaudos atitinka padarytų pažeidimų sunkumą ir pobūdį, buvo paskirtos nepažeidžiant nustatytų terminų ir tvarkos.

18. Teismas nurodė, kad pagal galiojantį teisinį reglamentavimą nuteistieji, atliekantys nuobaudas kamerų tipo patalpose į parduotuvę nevedami, juos apiperka įstaigos pareigūnai (PĮVTT 79 p.). Pareiškėjui kaskart prekinant buvo paaiškinta, kad parduotuvė laikinai neprekiauja nagų žirklėmis, vietoje jų yra parduodami nagų karpikliai. Taip pat parduotuvėje jau kuris laikas nėra parduodami pašto ženklai, pigesni nei 49 centai (I t., b. l. 81). Pareiškėjas skunde konkrečiai nenurodė, kokie jo apiprekinimo lūkesčiai nebuvo patenkinti, neneigė, kad jam apipirkimo teisė buvo užtikrinta. Teismas sprendė, kad pareiškėjo teisės į apiprekinimą, į higienos priemones, į pašto ženklų reikiamą kiekį, juolab susirašinėjimą nėra pažeistos. Tokių duomenų ir įrodymų byloje nėra. Pareiškėjas nenurodė ir nepagrindė teiginių, kad jam buvo draudžiama susirašinėti.

19. Teismas nustatė, kad pareiškėjo 2018 m. gruodžio 17 d. skundas dėl netinkamo jo apiprekinimo įstaigos parduotuvėje Pravieniškių PN-AK išnagrinėtas 2019 m. sausio 17 d. (I t., b. l. 107–108). Nenustatyta, kad šis Pravieniškių PN-AK atsakymas būtų apskųstas Kalėjimų departamentui, kaip numato BVK 183 straipsnis. Nors pareiškėjas šį skundą teikė tiesiogiai Kalėjimų departamentui, tačiau įstatymas imperatyviai reglamentuoja tokių skundų nagrinėjimo tvarką, todėl Kalėjimų departamentas pagrįstai jį persiuntė nagrinėti Pravieniškių PN-AK.

III. 20. Pareiškėjas E. V. apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir tenkinti jo skundą.

21. Pareiškėjas nurodo, kad iš jo buvo reikalaujama pareigūnams perleisti pareiškėjui išduotą valstybės turtą, kai pagal BVK nuostatas pareiškėjas privalo būti aprūpintas nemokamu čiužiniu ir patalyne, ir jokie teisės aktai nenumato pareiškėjo pareigos nešioti čiužinį iš kameros, be to, patvirtintoje dienotvarkėje nėra numatytas čiužinio nešiojimas. Taigi pareigūnų reikalavimai buvo neteisėti. Teismas klaidingai vertino 2018 m. lapkričio 22 d. ir 2018 m. lapkričio 26 d. tarnybinių pranešimų pagrįstumą. Teismas elgėsi šališkai, nesutikęs, pareiškėjui prašant, išreikalauti vaizdo registratorių medžiagą. Kadangi pareiškėjas nebuvo supažindintas su tvarka, galiojančia uždarojoje zonoje, jis nepasirašė, o už pareiškėją pasirašė pareigūnai, nurodydami, kad jis nesutiko pasirašyti.

22. Pareiškėjas paaiškina, kad 2018 m. rugsėjo 28 d. buvo bandoma sutrukdyti ar sutrumpinti jo trumpalaikį pasimatymą. Pareiškėjas nesuprato, kodėl buvo bandoma jam trukdyti įgyvendinti jo teisę į pasimatymą. Pareiškėjas teigia necenzūrinių žodžių nevartojęs, jis nebuvo supažindintas su vidaus tvarka.

23. Pareiškėjas teigia, kad jis 2016 m. balandžio 18 d. pareiškėjas Pravieniškių PN-AK nebuvo, o atvyko 2018 m. balandžio 25 d. Pareiškėjas nebuvo supažindintas su galiojančios tvarkos pakeitimais, todėl teiginiai, kad jis negalėjo laisvalaikio metu gulėti lovoje, nepagrįsti. Teismas neišsamiai išnagrinėjo pareiškėjo skundą ir neįvertino jame nurodytų motyvų.

24. Pareiškėjas nesutinka su teismo išvadomis dėl pareiškėjo galimybių apsipirkti parduotuvėje. BVK ir Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėse įtvirtinta teisė apsipirkti įstaigoje esančioje parduotuvėje, tačiau tokie pareiškėjo prašymai nebuvo tenkinami. Teismo sprendimas prieštarauja teismų praktikai, suformuotai administracinėje byloje Nr. I-412-394/2018. Pareiškėjas nepageidavo, kad jį apiprekintų – norėjo apsipirkti pats. Buvo apribota pareiškėjo teisė siųsti laiškus paštu, laiškai nebuvo siunčiami už pareiškėjo pinigus, todėl buvo apribota jo teisė kreiptis į valstybės įstaigas bei pažeistas BVK 99 straipsnis.

25. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Kalėjimų departamento, atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti. Atsakovo atstovas nurodo, kad visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais ir todėl plačiau dėl apeliacinio skundo argumentų nepasisako. Nėra pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą remiantis pareiškėjo apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais.

26. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Pravieniškių PN-AK, atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti. Atsakovo atstovas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir išsamiai išanalizavo bylos aplinkybes bei jas objektyviai įvertino, priėmė teisingą sprendimą, kurį naikinti nėra pagrindo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 27. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Pravieniškių PN-AK direktoriaus 2018 m. lapkričio 21 d. nutarimo Nr. 68-2044, 2018 m. lapkričio 27 d. nutarimo Nr. 69-1082, 2018 m. lapkričio 27 d. nutarimo Nr. 69-1089, 2018 m. spalio 3 d. nutarimo Nr. 68-1648 ir 2018 m. spalio 10 d., kuriais pareiškėjui paskirtos nuobaudos, taip pat Kalėjimų departamento sprendimų, kuriais pirmiau minėti Pravieniškių PN-AK direktoriaus nutarimai palikti nepakeisti, pagrįstumo ir teisėtumo, bei dėl neturtinės žalos, pareiškėjo kildinamos iš neteisėto nuobaudų paskyrimo ir aplinkybių, kad jam buvo apribota galimybė apsipirkti parduotuvėje pačiam ir įsigyti pašto ženklų ir manikiūro žirklučių, atlyginimo.

28. Pirmosios instancijos teismas atmetė pareiškėjo skundą, nustatęs, kad pareiškėjui nuobaudos buvo paskirtos pagrįstai, nenustatęs neteisėtų atsakovo atstovų veiksmų. Nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, pareiškėjas pateikė apeliacinį skundą, kuriame nesutinka su teismo atliktu įrodymų vertinimu, teigia, kad jis nebuvo supažindintas su galiojančia tvarka, teismas neišsamiai išnagrinėjo pareiškėjo skundą. Teigia, jog jis nepageidavo, kad jį apiprekintų, o norėjo apsipirkti pats. Pareiškėjas taip pat nurodo, kad jokie teisės aktai nenumato pareiškėjo pareigos nešioti čiužinį iš kameros, be to, patvirtintoje dienotvarkėje nėra numatytas čiužinio nešiojimas, todėl su tuo susiję pareigūnų reikalavimai buvo neteisėti. Teismas elgėsi šališkai, nesutikęs pareiškėjui prašant išreikalauti vaizdo registratorių medžiagą.

29. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

30. Dėl pareiškėjo apeliacinio skundo teiginių, susijusių su teismo šališkumu, pažymėtina, kad visais atvejais abejonės dėl teisėjų nešališkumo ar suinteresuotumo bylos baigtimi turi būti pagrįstos konkrečiais įrodymais, o ne tik asmenų samprotavimais, prielaidomis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gruodžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-885/2011). Pareiškėjas pirmosios instancijos teismo šališkumą grindžia argumentais, kad teismas iš atsakovo atstovo neišreikalavo vaizdo medžiagos, t. y. pareiškėjas teismo šališkumą iš esmės grindžia teismo procesine veikla, tačiau teismo (teisėjų) jurisdikcinė veikla, kurios išorinė išraiškos forma – atskirų procesinių veiksmų atlikimas ir procesinių sprendimų priėmimas, negali savaime būti vertinama kaip teismo (teisėjų) šališkumo bei suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. sausio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3072-520/2018; 2019 m. liepos 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3256-968/2019). Pareiškėjas nepagrindė teismo šališkumo tiek subjektyviuoju (t. y., kad teismas turėjo asmeninį išankstinį nusistatymą ar buvo tendencingas), tiek objektyviuoju aspektu (t. y., kad yra realių faktų, kurie vis dėlto kelia abejonių dėl teismo šališkumo). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nėra pagrindo teigti, kad pirmosios instancijos teismas buvo šališkas.

31. Dėl pareiškėjo argumentų, kuriais jis nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, pažymėtina, kad pagal ABTĮ 56 straipsnio 6 dalį, jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Teismo įsitikinimas turi būti pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę reikia nustatyti, koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku, ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas, ar nėra suklastojimo požymių, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017; kt.).

32. Šiame kontekste taip pat pažymėtina, jog įrodymų rinkimas administraciniame procese negali būti begalinis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gegužės 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A602-455/2013; 2015 m. kovo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-335-442/2015). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas surinko pakankamai duomenų teisingam ir visapusiškam bylos išnagrinėjimui, kuriuos, vadovaudamasis vidiniu įsitikinimu (ABTĮ 57 str. 6 d.), atitinkamai įvertino. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, todėl pirmosios instancijos teismo sprendime išdėstytų motyvų ir padarytų išvadų nebekartoja, o tik jas papildo, atsižvelgdama į apeliacinio skundo argumentus.

33. Pareiškėjas skunde ir apeliaciniame skunde teigia, kad jis nebuvo supažindintas su pataisos įstaigoje galiojančiomis taisyklėmis ir vidaus tvarka, todėl negalėjo būti baustas už jų nesilaikymą. Tokius pareiškėjo teiginius paneigia byloje esantys dokumentai: 2019 m. vasario 25 d. pažymoje dėl informacijos pateikimo Nr. 62-803 nurodyta, kad pareiškėjas atvykęs į pataisos namus, buvo supažindintas su Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėmis, Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos direktoriaus įsakymais pasirašytinai; su teisės aktų pakeitimais nuteistieji supažindinami nuteistųjų būrių susirinkimų metu bei informaciniuose stenduose. 2018 m. lapkričio 21 d. pažymoje apie supažindinimą su nuobaudos atlikimo sąlygomis kamerų tipo patalpose Nr. 43-14337 nurodyta, kad pareiškėjas atsisakė pasirašyti. Šią aplinkybę parašais patvirtino du Pravieniškių PN-AK pareigūnai / darbuotojai: R. J. ir D. G. Teisėjų kolegija nenustatė pagrindo netikėti atsakovo atstovo pateiktais duomenimis, užfiksuotais tiesiogines savo darbo funkcijas vykdančių asmenų. Taip pat pažymėtina, kad pareiškėjui BVK ir Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių turinys turėjo būti žinomas, nes tai norminiai teisės aktai. Pareiškėjas neteigė, kad jam nebuvo žinoma galiojanti dienotvarkė, o jo teismui nurodyti argumentai, kad dienotvarkėse nėra nurodyta padėtis, kaip leisti laisvą nuo užsiėmimų laiką, kad pagal dienotvarkę tuo metu, kai buvo reikalaujama nunešti čiužinį, jis turėjo tvarkyti savo gyvenamąją vietą, patvirtina, kad pareiškėjas su dienotvarke buvo susipažinęs. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nepagrįsti pareiškėjo skundo teiginiai, kad pareiškėjui nebuvo žinoma pataisos įstaigos vidaus tvarka, už kurios pažeidimus jam buvo paskirtos nuobaudos.

34. Aplinkybę, kad pareiškėjas 2018 m. rugsėjo 28 d. vartojo necenzūrinius žodžius, patvirtina Pravieniškių PN-AK įskaitos skyriaus viršininko V. M. 2018 m. rugsėjo 28 d. tarnybinis pranešimas Nr. 45-3252. Pareiškėjas 2018 m. spalio 2 d. paaiškinime neneigė vartojęs necenzūrinius žodžius. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo teiginys teismui, kad jis nevartojo necenzūrinių žodžių, vertintinas kritiškai. Kaip minėta, byloje nėra duomenų, kurie sudarytų pagrindą abejoti tiesiogines savo darbo funkcijas vykdančių asmenų užfiksuotais duomenimis. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo pateiktu vertinimu aptariamu aspektu.

35. Teisėjų kolegija, vertindama pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus dėl to, kad, pareiškėjo teigimu, jis neprivalėjo išnešti iš kameros į sandėlį čiužinį, be to, patvirtintoje dienotvarkėje nėra numatytas čiužinio nešiojimas, pažymi, jog Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 220 punkte (2018 m. spalio 19 d. įsakymo Nr. 1R-213 redakcija) nurodyta, kad patalynė į kamerų tipo patalpas perkeltiems nuteistiesiems išduodama tik dienotvarkėje nustatytam miego laikui. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. liepos 9 d. įsakymu Nr. 1R-139 patvirtintų Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kietuoju inventoriumi normų 1 priede nustatyta, kad patalynė – tai antklodė, čiužinys, pagalvė, patalynės komplektai (paklodė, užvalkalai, antklodė ir pagalvė) ir rankšluostis. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra konstatavęs, jog nuostata, kad patalynė į kamerų tipo patalpas perkeltiems nuteistiesiems išduodama tik dienotvarkėje nustatytam miego laikui, taikoma visiems be išimties nuteistiesiems, (žr., pvz., 2020 m. gegužės 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2131-629/2020). Pirmosios instancijos teismas nustatė ir pareiškėjas neginčija, kad Pravieniškių PN-AK direktoriaus įsakymu 2018 m. spalio 8 d. Nr. 515 nuo 6.00 val. ryto iki 6.20 val. ryto nustatytas kėlimasis ir gyvenamosios (miegamosios) vietos sutvarkymas. Miegamosios vietos sutvarkymas neabejotinai apima čiužinio nunešimą į nustatytą vietą. Atsižvelgiant į tai, kad išdėstyta, konstatuotina, jog pareiškėjo teiginiai, kad aptariami pareigūnų reikalavimai išnešti čiužinį buvo neteisėti, yra nepagrįstas.

36. Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, kad BVK ir Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėse įtvirtinta teisė apsipirkti įstaigoje esančioje parduotuvėje, tačiau tokie pareiškėjo prašymai nebuvo tenkinami. Pareiškėjas nepageidavo, kad jį apiprekintų – norėjo apsipirkti pats. Pirmosios instancijos teismui pateiktame skunde pareiškėjas nurodė, jog nuo 2018 m. lapkričio 21 d. iki 2019 m. sausio 21 d., kuomet pareiškėjas bausmę atliko kamerose, apipirkimai niekada nevyko sklandžiai. PĮVTT XII skyriaus, reglamentuojančio nuteistųjų apsipirkimą parduotuvėje, 79 punkte nustatyta, kad nuteistuosius, bausmę atliekančius kalėjimų kamerose, pataisos namų ir laisvės atėmimo vietų ligoninės kamerų tipo patalpose, maisto produktais, būtiniausiais reikmenimis ir kitais daiktais gali aprūpinti ir pataisos įstaigos personalas. Taigi pataisos įstaiga neprivalėjo sudaryti sąlygų pareiškėjui, kalėjusiam kameroje, pačiam eiti į parduotuvę apsipirkti. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas neneigia, kad apsipirkti jis galėjo per pareigūną, t. y. jį apiprekindavo pareigūnas. Atsižvelgiant į tai, apeliacinio skundo argumentai dėl galimybės pačiam apsipirkti parduotuvėje, atmestini kaip nepagrįsti. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad pagal ABTĮ 15 straipsnio 1 dalį, vienodą teismų praktiką formuoja Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, todėl apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo atsižvelgti į pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytą Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą administracinėje byloje Nr. I-412-394/2018.

37. Kalėjimų departamento 2019 m. balandžio 17 d. raštas Nr. 2S-1591, priešingai nei teigia pareiškėjas, nepatvirtina pareiškėjo teisių pažeidimo. Minėtame rašte Kalėjimų departamentas nurodė, kad Pravieniškių PN-AK, atsakydama į pareiškėjo skundą dėl to, kad pataisos įstaiga nepadengė pareiškėjo pašto išlaidų ir neišsiuntė pareiškėjo laiškų, nors pareiškėjas sutiko, kad pašto išlaidos būtų išskaičiuotos ir pareiškėjo sąskaitos, parteikė išsamų ir pagrįstą atsakymą. Minėtame Kalėjimų departamento rašte nėra jokios informacijos, kuri patvirtintų pareiškėjo nusiskundimų, kurie patenka į nagrinėjamos administracinės bylos dalyką, pagrįstumą.

38. Teisėjų kolegijos vertinimu, kiti apeliacinio skundo deklaratyvūs argumentai, kad pirmosios instancijos teismas neišsamiai išnagrinėjo pareiškėjo skundą ir neįvertino jame nurodytų motyvų, nepatvirtina skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo nepagrįstumo ir neteisėtumo. Argumentas, kad pirmosios instancijos teismas nevertino bylos aplinkybių taip, kaip tai palankiau pareiškėjui, nesuteikia pagrindo daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino įrodymus.

39. Pastebėtina, jog reikalavimai panaikinti Pravieniškių PN-AK nutarimus dėl nuobaudų pareiškėjui paskyrimo ir Kalėjimų departamento sprendimus, kuriais Pravieniškių PN-AK nutarimai dėl nuobaudų paskyrimo pripažinti pagrįstais ir teisėtais, turėjo būti reiškiami Pravieniškių PN-AK ir Kalėjimų departamentui, šiuos subjektus į bylą įtraukiant atsakovais. Vis dėlto, atsižvelgiant į tai, kad šie juridiniai asmenys byloje dalyvauja kaip atsakovo atstovai, jie turėjo galimybę ir pateikė savo poziciją dėl pareiškėjo nurodytų aplinkybių, be kita ko, minėtų sprendimų dėl nuobaudų skyrimo, darytina išvada, kad šis procesinis trūkumas neturėjo reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui, neapribojo proceso dalyvių teisių ir teisėtų interesų ir neturėjo įtakos ginčijamo sprendimo turiniui.

40. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas ginčui teisingai išspręsti reikšmingas aplinkybes, išsamiai motyvavo padarytas išvadas, atmesdamas pareiškėjo skundo reikalavimus, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti ar keisti apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo E. V. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. balandžio 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Romanas Klišauskas

Dainius Raižys

Virginija Volskienė