5cde5b72-fb65-4a8d-9534-4efe2450f4f2 · Klaipėdos apygardos teismas

Pranešėjas Bronius Valius                                                                                   Civilinė byla Nr. 2A-1193-125/2012Teisėja Danutė Žvinklytė                                                   Proceso Nr. 2-06-3-13460-2011-9                                                                                                     Procesinio sprendimo kategorijos:  (S)                                                                                                      44.2.4.2; 44.5.2.16; 44.8; 99.5;                                                                                                      121.21 KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I S2012 m. liepos 13 d.Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininko teisėjo Broniaus Valiaus, kolegijos teisėjų Almanto Padvelskio, Alvydo Žerlausko, raÅ¡ytinio proceso apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjusi atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Bernelių smuklė“ apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo     2012 m. kovo 6 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovų P. P. ir J.

P. ieÅ¡kinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Bernelių smuklė“ dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, n u s t a t ė: ieÅ¡kovai kreipėsi į teismÄ praÅ¡ydami priteisti iÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovui P. P. 58,24 Lt turtinės žalos ir 3 000 Lt neturtinės žalos, ieÅ¡kovei J. P. 58,24 Lt turtinės žalos, 369,85 Lt negautų pajamų ir 3 000 Lt neturtinės žalos. Nurodė, kad 2009-08-01 Klaipėdos mieste, vykstant JÅ«ros Å¡ventei, UAB „Bernelių smuklė“ lauko kavinėje „(duomenys neskelbtini)“ apie 14 val. valgė žirnius su spirgučiais ir po to pasijuto blogai, t. y. apsinuodijo maistu.

Apie 17 val. iÅ¡sikvietė grietosios medicininės pagalbos personalÄ ir jie abu skubos tvarka buvo iÅ¡vežti į VÅ¡Ä® Klaipėdos universitetinės ligoninės Infekcinių ligų skyrių. Ligoninėje nebuvo vietos, todėl jie buvo paguldyti į Vaikų skyrių, kur buvo priversti gulėti suaugusiems žmonėms nepritaikytose lovose. Po kelių dienų gydymo ligoninėje jie buvo paleisti gydytis namo ambulatoriÅ¡kai ir patyrė finansinių iÅ¡laidų, susijusių su gydymu. IeÅ¡kovai teigė, kad buvo sutrikdyta ne tik jų fizinė sveikata, bet ir psichinė bÅ«klė, jie patyrė dvasinius sukrėtimus, emocinę depresijÄ , vartojo vaistus, negalėjo iÅ¡eiti iÅ¡ namų, todėl nurodė, kad atsakovė turi atlyginti neturtinę žalÄ .

Be to, ieÅ¡kovė J. P. nurodė, kad dėl ligos ji negalėjo vykdyti individualios veiklos ir todėl prarado pajamas, jos negautos pajamos sudaro 369,85 Lt, kurias taip pat prašė priteisti iÅ¡ atsakovės.Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2012-03-06 sprendimu ieÅ¡kinį tenkino visiÅ¡kai, priteisė iÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovui P. P. 58,24 Lt turtinės žalos ir 3 000 Lt neturtinės žalos atlyginimÄ , 150 Lt iÅ¡laidų už advokatės teisinę pagalbÄ , ieÅ¡kovei J. P. priteisė 58,24 Lt turtinės žalos, 369,85 Lt negautų pajamų, 3 000 Lt neturtinės žalos atlyginimÄ , 650 Lt iÅ¡laidų už advokatės teisinę pagalbÄ .

Teismas nustatė, jog dėl suvalgyto maisto pas atsakovę ieškovams buvo sutrikusi sveikata, dėl gydymo jie patyrė finansinių išlaidų. Atsakovė sutiko su ieškinio reikalavimais dėl 58,24 Lt turtinės žalos atlyginimo ieškovui P. P. ir 58,24 Lt turtinės žalos bei 369,85 Lt negautų pajamų atlyginimo ieškovei J. P., tačiau nesutiko dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo. Iš byloje esančių įrodymų teismas nustatė, kad atsakovės nekokybiškai paruoštas maistas (žirniai su spirgučiais) ieškovams sukėlė neigiamas pasekmes – ieškovai susirgo ūmiomis žarnyno užkrečiamomis ligomis, ieškovai iki šiol nebepasitiki visuomeninio maitinimo įstaigų gaminamo maisto kokybe, nesilanko kavinėse, restoranuose.

Teismas pažymėjo, jog neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta asmens sveikatai, bei atkreipė dėmesį, kad atsakovė yra profesionali verslininkė, todėl jai keliami didesni atidumo, rūpestingumo standartai. Iš bylos duomenų nustatė, jog atsakovė nesilaikė ne tik CK 6.716 str. nurodytų reikalavimų, bet ir kituose įstatymuose nustatytų papildomų reikalavimų – Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo, Lietuvos Respublikos maisto įstatymo, Lietuvos Respublikos produktų saugos įstatymo ir kt.

Ä®vertinęs byloje pateiktus įrodymus bei vadovaudamasis teisingumo, sÄ Å¾iningumo ir protingumo kriterijais, teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovų praÅ¡omas neturtinės žalos atlyginimo dydis proporcingas ieÅ¡kovams padarytai žalai. Taip pat teismas atkreipė dėmesį, jog atsakovės praÅ¡ymas atsižvelgti į jos turtinę padėtį sprendžiant neturtinės žalos dydžio klausimÄ negali bÅ«ti tenkinamas, nes atsakovė nuo 2009 m., vengdama atlyginti ieÅ¡kovams patirtÄ Å¾alÄ , neatrodo nuoÅ¡irdi ir apgailestaujanti dėl ieÅ¡kovų sveikatos sutrikdymo.

Apeliaciniu skundu atsakovė praÅ¡o panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo       2012-03-06 sprendimÄ , atmesti ieÅ¡kovų reikalavimus dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, dėl 369,85 Lt negautų pajamų priteisimo bei dėl iÅ¡laidų už teisinę pagalbÄ priteisimo. Nurodo, kad teismas nepagrįstai nurodė, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaroma asmens sveikatai, nes CK 6.250 str. 2 d. numato, jog neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai, o Å¡iuo atveju byloje nėra nustatyta, jog žala ieÅ¡kovams padaryta dėl nusikaltimo.

Teigia, kad ieÅ¡kovai visiÅ¡kai nenurodė, kuo pasireiÅ¡kė jiems padaryta neturtinė žala, kokius dvasinius iÅ¡gyvenimus patyrė. Atsakovė pažymi, kad byloje nėra jokių įrodymų, kad ieÅ¡kovų susirgimÄ sÄ lygojo bÅ«tent tas maistas, kuriuo ji prekiavo, nes JÅ«ros Å¡ventės metu maistu prekiavo daug vieÅ¡ojo maitinimo įstaigų. Nesant tiesiogiai nustatytų susirgimo priežasčių, nėra priežastinio ryÅ¡io tarp neteisėtų veiksmų ir pasekmių, todėl nėra visų bÅ«tinų sÄ lygų civilinei atsakomybei atsirasti, ir teismas priėmė iÅ¡ esmės neteisingÄ sprendimÄ .

Be to, teismas spręsdamas neturtinės žalos atlyginimo klausimÄ turėjo atsižvelgti į pasekmes, žalÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, tačiau teismas nevertino, kad ieÅ¡kovai gydėsi tik dvi dienas, byloje nėra duomenų, kad dėl patirto sveikatos sutrikdymo ieÅ¡kovams buvo bÅ«tinas papildomas gydymas. Teismas neatsižvelgė į tai, kad pažeidimas buvo padarytas pirmÄ kartÄ , kad buvo pripažinta turtinė žala, taip pat neatsižvelgė į turtinę padėtį.

IeÅ¡kovai nurodė, kad jie patyrė tik nedidelę turtinė žalÄ , tačiau teismas neatsižvelgdamas į tai, priteisė neproporcingai didelį neturtinės žalos atlyginimo dydį. Dėl ieÅ¡kovei J. P. priteistų 369,85 Lt negautų pajamų atsakovė nurodo, kad teismas iÅ¡vis nesiaiÅ¡kino ir netyrė, kokios rÅ«Å¡ies pajamų, už kokį laikotarpį ieÅ¡kovė negavo. IeÅ¡kovė ligoninėje gulėjo tik dvi dienas, kitų įrodymų dėl nedarbingumo nėra, todėl neaiÅ¡ku, kokių pajamų ji negavo, o teismas iÅ¡vis nepasisakė, ar pajamos buvo negautos tik dėl jos (atsakovės) kaltės. IeÅ¡kovai atsiliepimu į apeliacinį skundÄ praÅ¡o Klaipėdos miesto apylinkės teismo        2012-03-06 sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

Nurodo, kad iš Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos 2009-12-29 nutarimo matyti, jog atsakovė pažeidė Lietuvos Respublikos maisto įstatymo, Lietuvos Respublikos produktų saugos įstatymo higienos normų reikalavimus, todėl 62 žmonės susirgo ūmiomis žarnyno užkrečiamosiomis ligomis, iš jų 38 patvirtinta salmoneliozė. Ieškovai nurodė, kad tarp susirgusių buvo ir jie. Teigia, kad teismas išsamiai ir visapusiškai ištyrė visas bylos aplinkybes, neturtinės žalos atlyginimo dydis proporcingas padarytai žalai.Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai.

Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 2 dalis numato, kad neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra Civilinio proceso kodekso 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.Remiantis bylos duomenimis nustatyta, jog ieškovai kreipėsi dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo iš atsakovės nurodydami, jog apsinuodijo pas atsakovę valgytu maistu.

Pirmosios instancijos teismas ieÅ¡kovų ieÅ¡kinį tenkino visiÅ¡kai.Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo bei atkreipia dėmesį, jog nors atsakovė teigia, kad nėra priežastinio ryÅ¡io tarp jos neteisėtų veiksmų ir ieÅ¡kovams atsiradusių pasekmių, byloje pateikti duomenys leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog bÅ«tent dėl atsakovės neteisėtų veiksmų ieÅ¡kovai patyrė sveikatos sutrikimus.

IÅ¡ bylos duomenų nustatyta, kad Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba nustatė, jog dėl pas atsakovės tiektų nekokybiÅ¡kų maisto produktų 2009-07-31–2009-08-02 kavinės lankytojams buvo sukeltos Å«mios žarnyno infekcijos (b. l. 73–83). IÅ¡ ieÅ¡kovų pateiktų medicininių duomenų matyti, jog jie apsinuodijo maistu 2009-08-01. Medicininiuose dokumentuose nurodoma, kad ieÅ¡kovai savo negalavimų priežastis atvykę į ligoninę įvardijo maistÄ , t. y. žirnius, valgytus „(duomenys neskelbtini)“ paviljone (b. l. 8).

Atsižvelgiant į paminėtus duomenis, darytina iÅ¡vada, jog yra priežastinis ryÅ¡ys tarp atsakovės neteisėtų veiksmų bei ieÅ¡kovams atsiradusių pasekmių (CPK 177 str., 178 str., 185 str., CK 6.246 str.). Be to, atkreiptinas dėmesys, jog 2009-09-09 atsakymu į ieÅ¡kovų pretenzijÄ atsakovė neneigė fakto, kad turi atlyginti žalÄ , nurodė, kad nedelsiant atlygins žalÄ , kai bus patiekti įrodymai, pagrindžiantys faktinę patirtÄ turtinę žalÄ (b. l. 11). Atkreiptinas dėmesys, jog apeliantė nepagrįstai teigia, kad žala sveikatai atlyginama padaryta tik dėl nusikaltimo, nes, kaip matyti iÅ¡ CK 6.250 str. 2 d., neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais.

Pažymėtina, kad neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymÄ , kaip ir atlyginimo teisinius pagrindus, lemia Å¡ios žalos prigimtis ir objektas. Neturtinė žala atlyginama pažeidus vertybes, kurių įkainoti neįmanoma, ir pasireiÅ¡kia neturtinio pobÅ«džio praradimais, kurie negali bÅ«ti tiksliai apskaičiuojami piniginiu ekvivalentu. Priteisiamas neturtinės žalos dydis nustatomas visų pirma atsižvelgiant į kompensacinę neturtinės žalos paskirtį ir remiantis teisingo neturtinės žalos atlyginimo idėja.

Neturtinės žalos kriterijai, į kuriuos turi atsižvelgti teismas, nustatyti įstatyme (CK 6.250 str. 2 d.), tačiau Å¡ioje teisės normoje nepateiktas iÅ¡samus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijų sÄ raÅ¡as, nes atsižvelgęs į bylos aplinkybes teismas gali pripažinti reikÅ¡mingais ir kitus kriterijus. Teismų praktikoje taip pat pabrėžiama, kad turi bÅ«ti įvertinta visuma kriterijų, turinčių įtakos neturtinei žalai nustatyti, ir neturi bÅ«ti sureikÅ¡minamas nė vienas kriterijus atskirai.

Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad tam tikrais atvejais vieni kriterijai laikomi turinčiais didesnę reikÅ¡mę nei kiti ir tai priklauso nuo ginamų vertybių specifikos. Absoliučių asmens vertybių – asmens sveikatos ir gyvybės – gynimo atveju pabrėžiama, kad esminis neturtinės žalos atlyginimo kriterijus, sužalojus sveikatÄ , yra sužalojimo padariniai ir dėl to patirti dvasiniai iÅ¡gyvenimai. Å iuo atveju iÅ¡ bylos duomenų matyti, jog ieÅ¡kovai patyrė Å«miÄ Å¾arnyno infekcijÄ , jiems teko intensyviai gydytis, jie dėl to patyrė nepatogumų, dvasinių iÅ¡gyvenimų, be to, ieÅ¡kovei ir toliau jaučiasi susirgimo pasekmės, jai diagnozuotas dirgliosios žarnos sindromas.

Atsakovė apeliaciniame skunde teigia, kad teismas neatsižvelgė į tai, jog ji pažeidimÄ padarė pirmÄ kartÄ , tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog žalÄ padariusio asmens kaltė kaip kriterijus, nustatant neturtinės žalos atlyginimo dydį, yra svarbus tiek, kiek reikia įvertinti asmens veiksmų kryptingumÄ , kokio laipsnio rÅ«pestingumo ir atidumo pareiga jam yra nustatyta, ir pan. IÅ¡ bylos duomenų matyti, jog buvo pažeista labiausiai saugoma vertybė – žmogaus sveikata, o atsakovė yra verslininkė, užsiimanti vieÅ¡uoju maitinimu, todėl jai yra keliami didesni rÅ«pestingumo ir atidumo kriterijai ir todėl tai, kad pažeidimas padarytas pirmÄ kartÄ , negali turėti lemiamos įtakos sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo dydį.

Dėl tų pačių motyvų atmestini ir ieÅ¡kovės argumentai, susiję su jos turtine padėtimi, bei tai, kad ieÅ¡kovams buvo padaryta tik nedidelė turtinė žala (CPK 185 str.). Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , jog pirmosios instancijos teismas priteisdamas ieÅ¡kovams po 3 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo atsižvelgė į visus neturtinės žalos nustatymo kriterijus ir apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo naikinti Å¡iÄ teismo sprendimo dalį.Tačiau teisėjų kolegija nesutinka su ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovės priteistu negautų pajamų dydžiu.

Žala – tai asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos iÅ¡laidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo bÅ«tų gavęs, jeigu nebÅ«tų buvę neteisėtų veiksmų. CK 6.283 str.    1 d. nustatyta, kad jeigu fizinis asmuo suluoÅ¡intas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalÄ atsakingas asmuo privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus Å¡io patirtus nuostolius ir neturtinę žalÄ . Nuostolius Å¡io straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais sudaro negautos pajamos, kurias nukentėjęs asmuo bÅ«tų gavęs, jeigu jo sveikata nebÅ«tų sužalota, ir su sveikatos grÄ Å¾inimu susijusios iÅ¡laidos (CK 6.283 str. 2 d.).

Pagal CK 6.288 str. 1 d., žala atlyginama nuo jos padarymo dienos. Pagal CK 6.249 str. 1 d., CPK 178 str. Å¡alis turi tiksliai įrodyti nuostolių dydį, jeigu negali to padaryti, tai jų dydį nustato teismas. Taigi žala nepreziumuojama. Žalos dydį turi įrodyti asmuo, teigiantis, kad jÄ patyrė. Å iuo atveju ieÅ¡kovė teigė, kad ji patyrė 369,85 Lt žalÄ â€“ negautų pajamų, nes dėl sveikatos sutrikimų negalėjo užsiimti individualia veikla. IeÅ¡kovė pateikė žalos apskaičiavimo pažymÄ , nuostolius skaičiuodama už 13 dienų (b. l. 12).

Tačiau Å¡iuo atveju teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog ieÅ¡kovė nepateikė duomenų, jog bÅ«tent tiek dienų ieÅ¡kovė negalėjo užsiimti Å«kine veikla. IÅ¡ pateiktų medicininių dokumentų matyti, jog ieÅ¡kovė stacionare gydėsi dvi dienas, duomenų, kiek tiksliai dienų ji negalėjo iÅ¡eiti į darbÄ , nėra, todėl teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , jog yra pagrindas priteisti negautas pajamas už dvi dienas pagal ieÅ¡kovės pateiktÄ dienos pajamų dydį, t. y. 56,90 Lt (28,45x2)(CPK 177 str., 178 str. 185 str., CK 6.283 str. 2 d., 6.249 str.  1 d.).Vadovaujantis tuo, kas iÅ¡dėstyta, pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas sumažinant iÅ¡ atsakovės priteistų negautų pajamų dydį (CPK 326 str. 1 d. 3 p.).

Kadangi visi ieÅ¡kovų reikalavimai iÅ¡ esmės buvo patenkinti, ieÅ¡kovų patirtų advokato atstovavimo iÅ¡laidų dydis paliktinas nepakeistas, tačiau proporcingai tenkintų reikalavimų daliai keistina bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimas valstybei, iÅ¡ atsakovės valstybei priteistas žyminis mokestis mažintinas iki 185 Lt (CPK 96 str. 1 d.).Vadovaudamasi CPK 320–331 straipsniais, teisėjų kolegija n u t a r i a : Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. kovo 6 d. sprendimÄ pakeisti:iÅ¡ atsakovės UAB „Bernelių smuklė“ ieÅ¡kovei J.

P. priteistas 369,85 Lt negautas pajamas sumažinti iki 56,90 Lt;iÅ¡ atsakovės UAB „Bernelių smuklė“ valstybei priteistÄ 195 Lt žyminį mokestį sumažinti iki 185 Lt.KitÄ sprendimo dalį palikti nepakeistÄ .  Kolegijos pirmininkas                                                                                                 Bronius Valius Kolegijos teisėjai                                                                                                   Almantas Padvelskis                                                                                                                                Alvydas Žerlauskas