Legislator Case Law & Legislation
5cde0484-fe5b-43c6-b217-5ddac86d6dfc AI generated

5cde0484-fe5b-43c6-b217-5ddac86d6dfc · Lazdijų rajono apylinkės teismas

Case Number 5cde0484-fe5b-43c6-b217-5ddac86d6dfc
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

Å¡alies pareiÅ¡kime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui; byloje negalėjo bÅ«ti priimtas sprendimas už akių (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 288 straipsnio 4 dalis).Sprendžiant ar byloje galėjo bÅ«ti priimtas sprendimas už akių pabrėžtina, kad atsakovui apie teismo posėdį ir civilinių bylų sujungimÄ buvo praneÅ¡ta asmeniÅ¡kai ir 2014-07-20 jis asmeniÅ¡kai gavo Å¡aukimÄ Ä¯ 2014-10-02 teismo posėdį ir nutartį sujungti bylas. Abu ieÅ¡kinius atsakovas taip pat buvo gavęs atsiliepimui pateikti, todėl apie visus ieÅ¡kovo reikalavimus atsakovas žinojo (CPK 285 straipsnio 2 dalis).

Legislator headnote

AI generated

5cde0484-fe5b-43c6-b217-5ddac86d6dfc · Lazdijų rajono apylinkės teismas: Atsižvelgiant į tai, vertinama kita grupė aplinkybių, - ar pareiÅ¡kime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui (CPK 288 straipsnio 4 dalies 1 punktas).     Sprendžiant šį klausimÄ pirmiausiai pabrėžtina, kad atsakovas savo pareiÅ¡kimÄ iÅ¡ esmės grindžia ne naujais įrodymais, o skirtingu teisės aktų, kurie reglamentuoja statybas, aiÅ¡kinimu. Visos atsakovo nurodytos aplinkybės dėl jo sklypo įsigijimo 2007 metais ir dėl tuo metu jau buvusių statinių, kurie buvo pastatyti apie 1998 metus, teismui buvo žinomos priimant sprendimÄ už akių, jos buvo įvertintos ir dėl jų yra pasisakyta teismo sprendime, nes jos buvo nurodytos S. K.

Keywords

AI generated
previous legal status standing against building permit action for disturbance of possession statutory right request for protection status standing of neighbours
AI generated
572ba27c-928c-4bf5-adc0-23378b22e448
D., vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos antstolės A.
06bae76b-e95b-448f-8b87-395f7785a510
             2012-06-28 Klaipėdos miesto apylinkės teisme pateiktas pareiškėjos S.
69f52d24-3878-4f6d-9c58-5c14e9b004dd
praÅ¡ymÄ dėl leidimo iÅ¡davimo pratęsti terminÄ reikalavimui paÅ¡alinti savavaliÅ¡kos statybos padarinius, ir n u s t a t ė : PareiÅ¡kėjas 2011-07-11 kreipėsi į teismÄ su praÅ¡ymu pratęsti vienerių metų terminui valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2010-10-19 reikalavimui paÅ¡alinti savavaliÅ¡kos statybos padarinius Nr.REI-20-101019-00023.PareiÅ¡kėjas pareiÅ¡kime nurodė, kad 2010-10-19 buvo pateiktas reikalavimas nugriauti Å«kinį pastatÄ 14IIb su priestatais 3i1m, 4i1m, metalinį garaÅ¾Ä 7G1g, prie jo pristatytus medinius statinius, metalinį garaÅ¾Ä 9G1, lentų statinį, gyvenamojo verandÄ 1a1m, esančius Kranto 1-je g.14, Kaune.
afaacb68-f89f-423e-bfe4-7a8c627f208d
PareiÅ¡kėja V. O. praÅ¡o nustatyti faktÄ , kad pagal įgyjamÄ jÄ senatį įgijo nuosavybės teisę į garažo boksÄ Nr. 1 su rÅ«siu (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini).; R. S. praÅ¡o nustatyti faktÄ , kad pagal įgyjamÄ jÄ senatį įgijo nuosavybės teisę į garažo boksÄ Nr. 2 su rÅ«siu (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini).; E. N. praÅ¡o nustatyti faktÄ , kad pagal įgyjamÄ jÄ senatį įgijo nuosavybės teisę į garažo boksÄ Nr. 3 su rÅ«siu (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini);
2c24b8b5-842e-4936-898a-b157bdbfd189
ipareigoti statytoja per nustatyta termina reikiamai pertvarkyti statini (dali statinio nugriauti, perstatyti ar pan.); ipareigoti statytoja per nustatyta termina statini nugriauti“, ta apimtimi, kuria nebuvo numatyti kriterijai arba (ir) atvejai, kuriems esant teismas, ivertines visas bylos aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir proporcingumo principais, galejo priimti ir kitoki sprendima, prieštaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnio 1 daliai, konstituciniams teisingumo, teisines valstybes principams.Atsižvelgiant i tai, kad išnyko aplinkybe, del kurios buvo sustabdyta civiline byla, yra pagrindas civilines bylos nagrinejima atnaujinti (Lietuvos Respublikos CPK 167 str. 1 d.).Siekiant geriau ir išsamiau pasirengti nagrineti byla teisme, aptarti taikos sutarties salygas, paskirtinas parengiamasis teismo posedis (Lietuvos Respublikos CPK 228 str.).           Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 167 str., 228 str., 290 str., teismas n u t a r i a: atnaujinti civilines bylos nagrinejima.             Paskirti parengiamaji teismo posedi 2011-05-12 9.30 val.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

N U T A R T I S Civilinė byla Nr. 2-758-780/2014Proceso Nr. 2-27-3-00217-2014-1                                                                                          Procesinio sprendimo kategorija 116.5.3.; 117.2 (S)                                                                                                  LAZDIJŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMASN  U  T  A  R  T  I  S 2014 m. lapkričio 19 d.Lazdijai Lazdijų rajono apylinkės teismo teisėjas R.

Å ., raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡­nagrinėjo atsakovo S. K. N. pareiÅ¡kimÄ dėl 2014 m. spalio 2 d. sprendimo už akių peržiÅ«rėjimo.Teisėjas, iÅ¡nagrinėjęs pareiÅ¡kimÄ , n  u  s  t  a  t  ė : Lazdijų rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 2 d. sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. 2-318-780/2014 atsakovas S. K. N., a. k. (duomenys neskelbtini) įpareigotas per vienÄ mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis paÅ¡alinti statinį – pavėsinę (3,5 m x 2,7 m. x 3 m), esančiÄ miÅ¡kų Å«kio paskirties žemės sklype (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), Ančios kraÅ¡tovaizdžio draustinyje, Veisiejų regioninio parko teritorijoje, ir sutvarkyti statybvietę, o jei Å¡io įpareigojimo atsakovas per teismo nustatytÄ terminÄ neįvykdys, suteikti teisę Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos atlikti Å¡iuos veiksmus iÅ¡ieÅ¡kant patirtas iÅ¡laidas iÅ¡ atsakovo.

Tuo pačiu sprendimu už akių atsakovas taip pat įpareigotas per du mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis paÅ¡alinti statinį – lieptÄ , esantį ties miÅ¡kų Å«kio paskirties žemės sklypu (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), Ančios kraÅ¡tovaizdžio draustinyje, Veisiejų regioninio parko teritorijoje, ir sutvarkyti statybvietę, o jei Å¡io įpareigojimo atsakovas per teismo nustatytÄ terminÄ neįvykdys, suteikti teisę Inspekcijai atlikti Å¡iuos veiksmus iÅ¡ieÅ¡kant patirtas iÅ¡laidas iÅ¡ atsakovo.

Atsakovas pateikė teismui pareiÅ¡kimÄ , kuriuo praÅ¡o pakeisti 2014 m. spalio 2 d. Lazdijų rajono apylinkės teismo sprendimÄ už akių į sprendimÄ , leidžiantį jo statinius įteisinti. ReikalavimÄ pareiÅ¡kėjas grindžia tuo, kad žemės sklypÄ jis įsigijo 2007 metais ir jame jau buvo įrengta pavėsinė ir lieptas, kurie buvo pastatyti 1998 metais. Pagal iki 2011-07-15 galiojusios 2002-08-10 Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu Nr. 433 patvirtintos „Veisiejų regioninio parko apsaugos reglamento“ redakcijos, 48 ir 51 punktus viename žemės sklype buvo galima statyti vienÄ lieptÄ , o tokio liepto įrengimo nedraudžia nei „Specialiųjų žemės ir miÅ¡ko naudojimo sÄ lygų“, patvirtintų 1992-05-12 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 343, 126 punktas, nei Saugomų teritorijų įstatymo 20 straipsnio 4 punktas.

Taip pat pareiÅ¡kėjas nurodo, kad pagal MiÅ¡kų įstatymo 11 straipsnio 11 punktÄ miÅ¡ko žemėje nėra draudžiama įrengti poilsio aikÅ¡telę su pavėsine, nes pavėsinė nėra pastatas, kurio statyba bÅ«tų draudžiama miÅ¡ko žemėje. Pavėsinė, kaip miÅ¡ko baldas, gali bÅ«ti miÅ¡ko žemėje, nes jos pastatymas gali bÅ«ti įteisintas parengus miÅ¡kotvarkos projektÄ ir jį suderinus su Veisiejų regioninio parko direkcija, kuri nepagrįstai atsisako tÄ daryti. PareiÅ¡kėjas nurodo, kad pagal Statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „StatybÄ leidžiantys dokumentai“ 6 priedo 3 punktÄ pavėsinės statyba jo sklype nėra draudžiama.

Jis teigia, kad nesuteikimas teisės nuosavybės teise priklausančiame sklype turėti pavėsinę ir reikalavimas tik prižiÅ«rėti miÅ¡kÄ pažeidžia Konstitucijoje įtvirtintÄ nuosavybės teisę.  Teismas naikina sprendimÄ už akių ir atnaujina bylos nagrinėjimÄ iÅ¡ esmės, jeigu konstatuoja bent vienÄ iÅ¡ Å¡ių aplinkybių:

1) šalies pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui;

2) byloje negalėjo bÅ«ti priimtas sprendimas už akių (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 288 straipsnio 4 dalis).Sprendžiant ar byloje galėjo bÅ«ti priimtas sprendimas už akių pabrėžtina, kad atsakovui apie teismo posėdį ir civilinių bylų sujungimÄ buvo praneÅ¡ta asmeniÅ¡kai ir 2014-07-20 jis asmeniÅ¡kai gavo Å¡aukimÄ Ä¯ 2014-10-02 teismo posėdį ir nutartį sujungti bylas. Abu ieÅ¡kinius atsakovas taip pat buvo gavęs atsiliepimui pateikti, todėl apie visus ieÅ¡kovo reikalavimus atsakovas žinojo (CPK 285 straipsnio 2 dalis).

Atsakovas atsiliepimo į ieÅ¡kinį dėl liepto nugriovimo nepateikė, o atsiliepimu į ieÅ¡kinį dėl pavėsinės nugriovimo prašė tik sustabdyti bylÄ , bet jokių paaiÅ¡kinimų ir įrodymų dėl ieÅ¡kovo reikalavimų nepateikė. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas, kuriam tinkamai praneÅ¡ta apie posėdžio laikÄ ir vietÄ , neatvyko į teismo posėdį ir iÅ¡ jo nebuvo negautas pareiÅ¡kimas nagrinėti bylÄ jam nedalyvaujant, o atvykusi ieÅ¡kovo atstovė prašė priimti sprendimÄ už akių, pripažintina, kad buvo visi įstatyme numatyti pagrindai ir sÄ lygos priimti sprendimÄ už akių, nes apie visus ieÅ¡kovo reikalavimus atsakovui buvo praneÅ¡ta CPK nustatyta tvarka, o byloje buvo pateikti tik ieÅ¡kovo įrodymai (CPK 246 straipsnio 2 dalis, 285 straipsnio 1, 2 dalys). Įvertinus nurodytas aplinkybes, teisėjas sprendžia, kad nėra CPK 288 straipsnio 4 dalies 2 punkte nurodyto pagrindo panaikinti sprendimÄ už akių, nes atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kad byloje negalėjo bÅ«ti priimtas sprendimas už akių.

Vertinant kitÄ grupę aplinkybių, dėl kurių sprendimas už akių galėtų bÅ«ti naikinamas, pažymėtina, kad sprendimo už akių priėmimo galimybė nėra teisinė sankcija atsiliepimo nepateikusiai ar į teismo posėdį neatvykusiai Å¡aliai, o tik viena iÅ¡ priemonių proceso koncentruotumo principui įgyvendinti, todėl tikslas užtikrinti proceso koncentruotumÄ , įpareigojant Å¡alis rÅ«pintis greitu bylos iÅ¡nagrinėjimu (CPK 7 straipsnio 2 dalis) ir numatant Å¡ios pareigos nesilaikymo pasekmes, viena iÅ¡ kurių ir yra sprendimo už akių priėmimo galimybė, derintinas su pagrindiniu civilinio proceso tikslu – teisingu bylos iÅ¡nagrinėjimu bei tinkamos teisminės gynybos principu ( CPK 7 straipsnio 1 dalis).

Atsižvelgiant į tai, vertinama kita grupė aplinkybių, - ar pareiÅ¡kime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui (CPK 288 straipsnio 4 dalies 1 punktas).     Sprendžiant šį klausimÄ pirmiausiai pabrėžtina, kad atsakovas savo pareiÅ¡kimÄ iÅ¡ esmės grindžia ne naujais įrodymais, o skirtingu teisės aktų, kurie reglamentuoja statybas, aiÅ¡kinimu. Visos atsakovo nurodytos aplinkybės dėl jo sklypo įsigijimo 2007 metais ir dėl tuo metu jau buvusių statinių, kurie buvo pastatyti apie 1998 metus, teismui buvo žinomos priimant sprendimÄ už akių, jos buvo įvertintos ir dėl jų yra pasisakyta teismo sprendime, nes jos buvo nurodytos S. K.

N. 2013-09-06 paaiÅ¡kinime, kuris buvo pateiktas kartu su ieÅ¡kiniu. Todėl konstatuotina, kad atsakovas nenurodė jokių naujų faktinių aplinkybių, kurios galėtų turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui. Tuo tarpu jo nurodomi teisės aktai ir argumentai, kuriais jis nesutinka su priimtu sprendimu už akių, neturi jokios įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui. Visų pirma pabrėžtina, kad atsakovas neginčija jo statinių neteisėtumo, o tik praÅ¡o priimti teismo sprendimÄ , leidžiantį įteisinti jo naudojamÄ lieptÄ ir pavėsinę.

Pažymėtina, kad to paties jis siekė ir Kauno apygardos administracinio teismo iÅ¡nagrinėtoje administracinėje byloje Nr. I-2717-402/2014, kurioje jis siekė, kad bÅ«tų pratęstas terminas, reikalingas pavėsinės įteisinimui. Tai reiÅ¡kia, kad norint įteisinti savavaliÅ¡kai ir neteisėtai pastatytus ir jo naudojamus statinius bÅ«tina vertinti ar tokie statiniai gali bÅ«ti statomi pagal dabar galiojančius teisės aktus. BÅ«tent remiantis dabartiniu metu galiojančių teisės aktų reikalavimais ir prejudicinę galiÄ turinčiu Kauno apygardos administracinio teismo 2014-07-03 sprendimu administracinėje byloje Nr. I-2717-402/2014, buvo priimtas sprendimas už akių, nes atsakovo naudojamų statinių statybÄ jo žemės sklype draudžia galiojantys teisės aktai. Nors iki 2011-07-15 galiojusios 2002-08-10 Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu Nr. 433 patvirtintos „Veisiejų regioninio parko apsaugos reglamento“ redakcijos 48 ir 51 punktai viename žemės sklype iÅ¡ tiesų numatė galimybę statyti vienÄ lieptÄ , tačiau tai neturi jokios reikÅ¡mės sprendžiant galimybę įteisinti savavaliÅ¡kÄ liepto statybÄ .

Net ir buvus galimybei iki 2011-07-15 statyti lieptÄ atsakovo žemės sklype, tai nereiÅ¡kė, kad jo statybai nereikėjo jokio statybÄ leidžiančio dokumento. Nei 1994-12-12 Lietuvos Respublikos statybos ir urbanistikos ministerijos įsakymu Nr. 249 patvirtintų „Leidimų statyti ir griauti statinius iÅ¡davimo taisyklių“ (RSN 158-94) 1 p., 7 p., 8 p. 17 p., kurie nuo 1995-02-01nustatė pastatų, įrenginių ir kitų statinių statybai reikalingus dokumentus, nei 1997-02-10 Lietuvos Respublikos statybos ir urbanistikos ministro įsakymu Nr. 20 patvirtintas Organizacinis tvarkomasis statybos techninis reglamentas „Leidimų statyti ir griauti statinius iÅ¡davimo tvarka“ STR 1.07.01:1997, kuris nuo 1997-03-01 nustatė leidimų statyti, rekonstruoti, remontuoti ir griauti statinius iÅ¡davimo tvarkÄ Lietuvos Respublikoje (1.1. p), ir statinių, kuriems nereikia leidimo, sÄ raÅ¡Ä (1.3. p. ir reglamento A priedas), nenumatė, kad atsakovo nurodomu laiku (apie 1998 m.) pastatytas lieptas pateko į statinių, kurie galėjo bÅ«ti statomi be jokių statybÄ leidžiančių ar projektinių dokumentų, sÄ raÅ¡Ä .

Atsižvelgiant į tai, kad Veisiejų regioninis parkas, kuriame yra atsakovo medinis lieptas, buvo įsteigtas 1992-09-24 Lietuvos Respublikos Aukščiausios Tarybos nutarimu Nr. I-2913, nekyla abejonių, kad lieptas buvo pastatytas saugomoje teritorijoje - Veisiejų regioniniame parke. Pagal „Specialiųjų žemės ir miÅ¡ko naudojimo sÄ lygų“, patvirtintų 1992-05-12 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 343, 136.7. punktÄ , galiojantį nuo 1996-10-05, regioninių parkų teritorijose draudžiama vykdyti bet kokius statybos, žemės kasybos bei rekreacijos infrastruktÅ«ros įrengimo darbus be nustatytÄ ja tvarka parengto projekto, kuris, be kitų institucijų, turi bÅ«ti suderintas su Aplinkos ministerija ir parko administracija, o statybos ir rekonstravimo darbai gali bÅ«ti vykdomi tik turint leidimÄ , iÅ¡duotÄ Ä¯galiotos statybos priežiÅ«ros tarnybos.

Vėliau priimti Statybos techniniai reglamentai STR 1.01.07:2002 „Nesudėtingi (tarp jų laikini) statiniai“ numatė ir kitus bÅ«tinus statybÄ leidžiančius dokumentus saugomose teritorijose, tačiau lieptų statyba saugomojoje teritorijoje niekada ir jokiais teisės aktais nebuvo leidžiama be jokio statybÄ leidžiančio dokumento. Todėl vien tai, kad tam tikrÄ laikotarpį Veisiejų regioninio parko apsaugos reglamentas numatė galimybę bet kuriame žemės sklype statyti po vienÄ lieptÄ , nereiÅ¡kia, kad atsakovo naudojamas savavaliÅ¡kai pastatytas lieptas gali bÅ«ti įteisintas dabartiniu metu, kai tokia statyba yra draudžiama pagal Å¡iuo metu galiojančius teisės aktus.

Atsakovas turėjo galimybę įteisinti lieptÄ kai jo statyba buvo galima pagal anksčiau galiojusiÄ Veisiejų regioninio parko apsaugos reglamento redakcijÄ , tačiau net ir tada jis turėjo gauti statybÄ leidžiantį dokumentÄ , kurio jis negavo ir neturi iki Å¡iol. Akivaizdu, kad savavaliÅ¡kos statybos padariniai iki Å¡iol nėra paÅ¡alinti ir Å¡i statyba savaime netapo teisėta vien dėl to, kad kurį laikÄ galiojusi Veisiejų regioninio parko apsaugos reglamento redakcija numatė galimybę bet kuriame žemės sklype statyti po vienÄ lieptÄ .

Be to, net ir buvus galimybei prie atsakovo sklypo statyti lieptÄ pagal atsakovo nurodomÄ Veisiejų regioninio parko apsaugos reglamento 48 punktÄ , draustinio teritorijoje jis negalėjo bÅ«ti ilgesnis kaip 5 metrai, nes ilgesnis lieptas galėjo bÅ«ti tik prie esamų sodybų. Tuo tarpu savavaliÅ¡kos statybos akte užfiksuota, kad atsakovo lieptas yra net 16 metrų ilgio, o sodybos Å¡iame sklype niekada nebuvo. Tai reiÅ¡kia, kad tokio liepto atsakovas negalėjo turėti net ir jo nurodomu laikotarpiu, kai galiojo minėta Veisiejų regioninio parko apsaugos reglamento redakcija, todėl jis nebÅ«tų galėjęs jo įteisinti net ir anksčiau.

Teismų praktikoje nuosekliai pripažįstama, kad nepriklausomai nuo to, kada savavaliÅ¡ka statyba pradėta, ji vis tiek lieka savavaliÅ¡ka, t. y. neteisėta, ir jos padariniams Å¡alinti taikytini įstatymai, galiojantys savavaliÅ¡kos statybos padarinių Å¡alinimo metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 3K-3-492/2008). Nors Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiÅ«ros įstatymo 14 straipsnio 7 dalis numato atsakovo praÅ¡omÄ taikyti savavaliÅ¡kų statinių įteisinimÄ , tačiau teismas gali leisti tÄ padaryti tik tais atvejais, kai žemės sklype (teritorijoje), kuriame (kurioje) nustatyta savavaliÅ¡ka statyba, tokios paskirties naujo statinio statyba yra galima pagal galiojančius detaliuosius planus ar žemės valdos projektus (jeigu jie privalomi), taip pat bendruosius planus ar specialiojo teritorijų planavimo dokumentus ir tokia statyba neprieÅ¡tarauja imperatyviems aplinkos apsaugos, paveldosaugos, saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams.

Å iuo atveju lieptas stovi Ančios ežere, Ančios kraÅ¡tovaizdžio draustinio bei Veisiejų regioninio parko teritorijoje, o pagal Saugomų teritorijų įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 8 punkto nuostatas draustiniuose draudžiama statyti su draustinio steigimo tikslais nesusijusius statinius, iÅ¡skyrus pastatus esamose ir buvusiose sodybose (kai yra iÅ¡likę buvusių statinių ir (ar) sodų liekanų arba kai sodybos yra pažymėtos vietovės ar kituose planuose, taip pat nustatant juridinį faktÄ ), taip pat vietas, nustatytas draustinių tvarkymo planuose ar projektuose ir bendrojo planavimo dokumentuose.

Atsakovo naudojamas lieptas yra nesudėtingas, neskirtas kraÅ¡tovaizdžio iÅ¡saugojimui ar pažintiniam turizmui vystyti statinys, kuris yra skirtas asmeniniam atsakovo naudojimui ir nėra susijęs su draustinio steigimo tikslais, nėra bÅ«tinas Å¡iems tikslams pasiekti, o sodybos atsakovo sklype niekada nebuvo. Todėl Å¡is lieptas neatitinka statinio, kurį galima statyti Veisiejų regioninio parko kraÅ¡tovaizdžio draustinyje, kriterijų. Atsakovo nurodomas Saugomų teritorijų įstatymo 20 straipsnis ir „Specialiųjų žemės ir miÅ¡ko naudojimo sÄ lygų“, patvirtintų 1992-05-12 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 343, 126 punktas, reglamentuoja statybos galimybes pavirÅ¡inio vandens telkinių apsaugos zonose ir pakrantės apsaugos juostoje, tačiau lieptas stovi pačiame ežere, kuris yra draustinio teritorijoje, todėl liepto statybai taikytinos minėtos Saugomų teritorijų įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 8 punkto nuostatos.

Taip pat pabrėžtina, kad veiklÄ saugomose teritorijose reglamentuoja ne tik Saugomų teritorijų įstatymas, bet ir pačių saugomų teritorijų nuostatai (Saugomų teritorijų įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Reikalavimus statinių projektavimui ir statybai Veisiejų regioninio parko teritorijoje reglamentuoja Å¡iuo metu galiojanti „Veisiejų regioninio parko apsaugos reglamento“ redakcija, pagal kurios 21.2. punktÄ , regioninio parko vandens telkiniuose medinį lieptÄ leidžiama įrengti tik prie esamų sodybų.

Tai reiÅ¡kia, kad liepto statyba Ančios ežere negalima ne tik pagal Saugomų teritorijų įstatymÄ , bet ir pagal dabartinį Veisiejų regioninio parko apsaugos reglamentÄ , nes atsakovo sklype sodybos nėra. Esant nurodytoms aplinkybėms bei teisiniam reglamentavimui, atsakovo praÅ¡ymas leisti įteisinti savavaliÅ¡kai pastatytÄ lieptÄ negali bÅ«ti patenkintas, todėl jo pareiÅ¡kime nurodomos aplinkybės neturi įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui, ir nesudaro pagrindo panaikinti sprendimÄ už akių bei atnaujinti bylos nagrinėjimÄ iÅ¡ esmės. Vertinant atsakovo argumentus dėl galimybės įteisinti jo pavėsinę pabrėžtina, kad atsakovas iÅ¡ esmės ginčija faktus, kurie jau yra nustatyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje administracinėje byloje, o Aukščiausias Teismas yra konstatavęs, kad įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytų faktų ir teisinių santykių Å¡alys nebegali ginčyti kitose bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-540/2012).

Nagrinėjamu atveju Kauno apygardos administracinio teismo 2014-07-03 sprendimu administracinėje byloje Nr. I-2717-402/2014 yra nustatyta, tiek tai, kad atsakovo pavėsinė yra pagalbinio Å«kio paskirties inžinierinis statinys, bet ne „poilsio aikÅ¡telė su miÅ¡ko baldais“, tiek tai, kad jam priklausančiame žemės sklype Å¡ios pavėsinės statyba pagal Saugomų teritorijų įstatymo, Žemės įstatymo ir MiÅ¡kų įstatymo nuostatas negalima. Todėl atsakovo argumentai, kurie jau yra paneigti įsiteisėjusiu Kauno apygardos administracinio teismo 2014-07-03 sprendimu administracinėje byloje Nr. I-2717-402/2014, nesudaro pagrindo panaikinti sprendimÄ už akių bei atnaujinti bylos nagrinėjimÄ iÅ¡ esmės.Pabrėžtina, kad tiek Konstitucinis Teismas, tiek Aukščiausiasis Teismas pripažįsta, jog sprendimas įpareigoti statytojÄ statomÄ statinį nugriauti ar jį reikiamai pertvarkyti tais atvejais, kai atlikti statybos darbai toje vietoje yra apskritai negalimi, o nustatyti pažeidimai objektyviai gali bÅ«ti paÅ¡alinami tik nugriaunant ar perstatant statinį, yra proporcingas (adekvatus) padarytam pažeidimui ir atitinkantis siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus apginti pažeistas asmenų teises, iÅ¡laikyti teisingÄ visuomenės ir asmens interesų pusiausvyrÄ , užtikrinti aplinkos, saugomų teritorijų ir vertingų vietovių, kitų gamtos objektų apsaugÄ , tinkamÄ , racionalų teritorijų naudojimÄ , ir vertintinas kaip konstituciÅ¡kai pagrįstas (Konstitucinio Teismo 2011 m. sausio 31 d. nutarimas, Aukščiausiojo Teismo nutartis 3K-3-270/2012).

Todėl atsakovo argumentai, kad draudimas jam priklausančiame miškų ūkio paskirties žemės sklype įteisinti pavėsinę pažeidžia jo nuosavybės teisę yra nepagrįsti. Juo labiau, kad Civilinio kodekso 4.103 straipsnio 1 dalis numato, jog tais atvejais, kai statinys (jo dalis) yra pastatytas ar statomas savavališkai arba ne savavališkai, tačiau pažeidžiant statinio projekto sprendinius ar teisės aktų reikalavimus, tai tokiu statiniu (jo dalimi) naudotis ar juo disponuoti (parduoti, padovanoti, išnuomoti ar pan.) draudžiama.

Tai reiÅ¡kia, kad neteisėtai pastačius statinį nuosavybės teisė statytojui iÅ¡ viso neatsiranda. Esant Å¡ioms aplinkybėms, teisėjas pripažįsta, kad nėra CPK 288 straipsnyje nurodytų pagrindų panaikinti sprendimui už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimÄ , todėl pareiÅ¡kimas netenkintinas.Remdamasis iÅ¡dėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso ko­dekso 288 str. 3 d., 4 d., 290 str. ir 291 str. teisėjas n  u  t  a  r  i  a : Atsakovo S. K.

N. pareiÅ¡kimo dėl 2014 m. spalio 2 d. sprendimo už akių civilinėje byloje Nr. 2-318-780/2014 peržiÅ«rėjimo netenkinti.Dėl nutarties per 7 dienas nuo nutarties gavimo dienos gali bÅ«ti duodamas atskirasis skundas Kauno apygardos teismui per Lazdijų rajono apylinkės teismÄ . Teisėjas                                                                                                                   RamÅ«nas Å arka