5cdc4b60-d2e8-46fa-9f73-573f0696a9f9 · Klaipėdos apygardos teismas

? Baudžiamoji byla Nr. 1A-220-795/2021 Proceso Nr. 1-01-1-18324-2020-5 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.5.1.1; 1.1.7.2.3; 1.1.8.6.6; 1.2.4.6.1; 2.4.6.4.1; 2.4.7 (S) KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. gruodžio 16 d. Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Daliaus Jocio, Kristinos Kakurinės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Aurelijos Sadauskaitės, sekretoriaujant Aušrai Čybienei, dalyvaujant prokurorei Jurgitai Rumbinaitei, nuteistajai L.

G. ir jos gynėjui advokatui Giedriui Danėliui, nukentėjusiajai R. D., vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistosios L. G. ir jos gynėjo advokato Giedriaus Danėliaus apeliacinius skundus dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mų 2021 m. birželio 14 d. nuosprendžio, kuriuo L. G. pripažinta kalta, padariusi nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 1 dalyje, ir jai paskirta 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmė.

Vadovaujantis BK 48 straipsnio 6 dalimi, laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu L. G. paskirtas įpareigojimas nuo 23 val. iki 6 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu ar mokymusi. Nukentėjusiosios R. D. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies. Iš nuteistosios L. G. priteista 15,43 Eur turtinei žalai ir 400 Eur neturtinei žalai atlyginti. Likusi civilinio ieškinio dalis atmesta. Civilinių ieškovių (duomenys neskelbtini) teritorinės ligonių kasos, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (duomenys neskelbtini) skyriaus ir E. G. civiliniai ieškiniai tenkinti visiškai.

IÅ¡ nuteistosios L. G. priteista 50,37 Eur (duomenys neskelbtini) teritorinei ligonių kasai, 20,54 Eur Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (duomenys neskelbtini) skyriui ir 26,94 Eur E. G. turtinei žalai atlyginti. Nuteistajai L. G. paskirta kardomoji priemonė – raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti – palikta galioti iki laisvės apribojimo bausmės vykdymo pradžios. Kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė : I. Bylos esmė 1. L. G. nuteista už tai, kad smurtaudama nežymiai sužalojo žmogų: 2020 m. gegužės 12 d., laikotarpiu nuo 16.16 val. iki 16.40 val., (duomenys neskelbtini) g. prie namo Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) m., pavartojo fizinį smurtÄ prieÅ¡ R.

D., t. y. lipant į rÅ«sį rankomis du kartus sudavė jai į krÅ«tinę, dėl to R. D. krisdama atsirėmė į sienÄ . Einant į namo vidų, ranka sugriebė R. D. už plaukų ir dalį jų iÅ¡rovė. Tokiu bÅ«du L. G. sukėlė R. D. fizinį skausmÄ ir padarė sužalojimus: deÅ¡inės plaÅ¡takos antro pirÅ¡to sumuÅ¡imÄ , nubrozdinimÄ , krÅ«tinės lÄ stos sumuÅ¡imÄ , galvos deÅ¡inio užausio plaukų iÅ¡rovimÄ , nežymiai sutrikdžiusius nukentėjusiosios sveikatÄ .

II. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų argumentai 2. Nuteistosios L. G. gynėjas advokatas G. Danėlius apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mų 2021 m. birželio 14 d. nuosprendį ir 1) baudžiamÄ jÄ bylÄ perduoti nagrinėti iÅ¡ naujo pirmosios instancijos teisme arba 2) priimti naujÄ nuosprendį – L. G. iÅ¡teisinti. Skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: 2.1. SkundžiamÄ nuosprendį priėmęs teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles ir visus prieÅ¡taravimus vertino iÅ¡imtinai nuteistosios nenaudai, dėl to padarė neteisingÄ iÅ¡vadÄ dėl nuteistosios kaltumo.

Byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių nuteistosios L. G. kaltę smurtavus prieÅ¡ nukentėjusiÄ jÄ R. D. Nukentėjusioji R. D. yra E. G. draugė, todėl suinteresuota pakenkti L. G. Tai patvirtina R. D. inicijuoti teisminiai procesai prieÅ¡ L. G. R. D. vykdomas nuolatinis nuteistosios persekiojimas suponuoja teismo pareigÄ nukentėjusiosios parodymus vertinti ypač atsargiai ir kritiÅ¡kai. 2.2. Liudytojų ir nukentėjusiosios parodymai dėl nusikaltimo padarymo vietos nesutampa. Nukentėjusioji R.

D. parodė, kad E. G. įėjo į rÅ«sį, o jai, einančiai iÅ¡ paskos, L. G. rankomis sudavė du smÅ«gius į krÅ«tinę, norėdama nustumti nuo laiptų, o nukentėjusioji krisdama atsirėmė į sienÄ . Liudytojas E. G. parodė, kad, L. G. atrakinus rÅ«sio duris, į vidų įėjo ekspertas, po jo norėjo įeiti R. D., tačiau L. G. jai abiem rankomis sudavė į krÅ«tinę. Tuo metu E. G. stovėjo prie atidarytų durų. Liudytojas V. G. parodė, kad pirmas į rÅ«sį įžengė jis, E. G.

ėjo jam iÅ¡ paskos ir aktyviai dalyvavo rÅ«sio apžiÅ«roje. Advokatas atkreipia dėmesį į tai, kad liudytojų parodymuose aptariamo rÅ«sio durys atsiveria į lauko pusę, todėl tariamai pastumta nuo įėjimo R. D. objektyviai turėjo atsiremti į rÅ«sio duris, o ne į sienÄ . Be to, rÅ«sio tarpduryje nėra laiptų, todėl nukentėjusioji negalėjo bÅ«ti tariamai nustumta nuo laiptų, nes įvykio metu stovėjo laiptų apačioje. 2.3. Nukentėjusiosios ir liudytojų parodymai apie nuteistosios L.

G. smurtinių veiksmų pobÅ«dį ir intensyvumÄ nesutampa. Apklausiama ikiteisminio tyrimo pareigÅ«no R. D. parodė, kad L. G. jai du kartus trenkė į krÅ«tinės lÄ stÄ , tačiau net neužsiminė apie tai, kad jai buvo suduotas smÅ«gis koja. Liudytojas E. G. parodė, kad nuteistoji L. G. trenkė nukentėjusiajai rankomis ir spyrė koja. Tokie nukentėjusiosios parodymai kelia abejonių, kadangi ji pamirÅ¡o nurodyti visus tariamai patirtus smurtinius veiksmus, nors apie kitas įvykio aplinkybes papasakojo itin detaliai.

Nuteistoji L. G. negalėjo atlikti kaltinime nurodytų smurtinių veiksmų, kadangi vienoje rankoje laikė telefonÄ su įjungta filmavimo kamera, o kitoje – rankinę. Be to, laikotarpiu nuo 16.16 val. iki 16.40 val. ji net Å¡eÅ¡is kartus skambino telefonu. 2.4. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog pirmosios instancijos teismas nepaÅ¡alino parodymų prieÅ¡taravimų dėl konflikto pradžios ir jo eigos. Nukentėjusioji R. D. ir liudytojas E. G. teismo posėdžio metu nurodė skirtingas aplinkybes apie tariamai R.

D. iÅ¡rautÄ galvos plaukų sruogÄ . R. D. parodė, kad E. G. patraukė L. G. į Å¡onÄ ir tada ji iÅ¡rovė R. D. plaukų sruogÄ . Liudytojas E. G. tvirtino, kad tuo metu jis filmavo L. G. Be to, nukentėjusioji R. D. ir liudytojas E. G. parodė, kad konfliktas vyko tarp R. D. ir L. G. Liudytojas V. G. parodė, kad konfliktas kilo ir visÄ laikÄ tęsėsi tarp L. G. ir E. G., o tarp įvykio vietoje buvusių moterų joks konfliktas nevyko. Liudytojas V. G. teismo posėdžio metu parodė, kad jokių smurto veiksmų jis nematė, R.

D. nesusiskundė patyrusi fizinį kito asmens poveikį. Pirmosios instancijos teismas Å¡iuos liudytojo parodymus ignoravo, suteikdamas prioritetÄ suinteresuotų bylos baigtimi nukentėjusiosios R. D. ir liudytojo E. G. parodymams. Baudžiamojoje byloje nėra jokių objektyvių duomenų, pagrindžiančių nuteistosios L. G. kaltę, o visi prieÅ¡taravimai ir abejonės turėjo bÅ«ti vertinami nuteistosios naudai. 2.5. Teismas skundžiamame nuosprendyje nepagrįstai konstatavo nusikalstamos veikos padarinius – nežymų nukentėjusiosios R.

D. sveikatos sutrikdymÄ . VÅ¡Ä® (duomenys neskelbtini) ligoninės 2020 m. gegužės 12 d. medicinos dokumentų iÅ¡raÅ¡uose nebuvo nustatyti objektyvÅ«s nukentėjusiosios krÅ«tinės lÄ stos sumuÅ¡imo požymiai. (duomenys neskelbtini) tarnybos (duomenys neskelbtini) skyriaus 2020 m. birželio 2 d. specialisto iÅ¡vados apraÅ¡omojoje dalyje nurodyta, kad „žaizdų ir hematomų krÅ«tinės lÄ stoje nematyti, pulpuojant lūžgalių krepitacijos nejaučiama, krÅ«tinkaulis stabilus <...>. Atliktose krÅ«tinės lÄ stos ir deÅ¡inės plaÅ¡takos rentgenogramose trauminių pakitimų nenustatyta“, tačiau iÅ¡vadoje konstatuota, kad R.

D. buvo padarytas krÅ«tinės lÄ stos sumuÅ¡imas. Advokato manymu, tokia prieÅ¡taringa specialisto iÅ¡vada negali bÅ«ti grindžiama nuteistosios kaltė sutrikdžius nukentėjusiosios sveikatÄ . Teismo posėdyje apklausiamas (duomenys neskelbtini) Ž. P. patvirtino, kad R. D. krÅ«tinės lÄ stos sumuÅ¡imas buvo diagnozuotas tik iÅ¡ jos pačios žodžių. Ä®rodymų tyrimo metu teismui gynėjas advokatas pateikė (duomenys neskelbtini) specialisto 2021 m. gegužės 28 d. (duomenys neskelbtini) iÅ¡vadÄ , kurioje konstatuota, kad medicininiuose dokumentuose nėra objektyvių duomenų, kurie galėtų patvirtinti R.

D. krÅ«tinės lÄ stos sumuÅ¡imÄ . Nesant objektyvių duomenų, leidžiančių konstatuoti R. D. padarytÄ sužalojimÄ â€“ krÅ«tinės lÄ stos sumuÅ¡imÄ , nežymiai sutrikdžiusį jos sveikatÄ , L. G. nuteista nepagrįstai ir turi bÅ«ti iÅ¡teisinta. 2.6. Pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nepagrįstai konstatuota, kad nuteistoji L. G. iÅ¡rovė kuokÅ¡tÄ nukentėjusiosios R. D. plaukų. (duomenys neskelbtini) specialisto 2021 m. gegužės 28 d. (duomenys neskelbtini) iÅ¡vadoje konstatuota, kad VÅ¡Ä® (duomenys neskelbtini) ligoninės medicininiuose dokumentuose užfiksuotas odos nubrozdinimas ir kraujosruva už deÅ¡inės ausies patys savaime negali bÅ«ti kvalifikuojami pagal atitinkamÄ sveikatos sutrikdymo mastÄ , kadangi minėti sužalojimai apraÅ¡yti netinkamai, nenurodyta, ar yra plaukų netekimas, koks jo plotas. 2020 m. lapkričio 3 d. objektų apžiÅ«ros protokole apraÅ¡yti vaizdo įraÅ¡e užfiksuoti balti siÅ«lai ant L.

G. palto. Å is įraÅ¡as ir įraÅ¡o apžiÅ«ros protokolas negali patvirtinti fakto, kad ant L. G. palto užfiksuoti bÅ«tent R. D. plaukai (L. G. manymu, tai siÅ«lai nuo arklio statulėlės karčių). 2.7. Nukentėjusioji R. D. apie tariamai patirtÄ fizinį smurtÄ nepranešė namo, esančio (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), apžiÅ«roje dalyvaujantiems asmenims, pati dalyvavo kito objekto – (duomenys neskelbtini) namelio, esančio (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), apžiÅ«roje, sveikata nesiskundė ir elgėsi įprastai.

Ä®vykio metu darytuose vaizdo įraÅ¡uose neužfiksuotos nukentėjusiosios reakcijos į patiriamÄ skausmÄ (verkimas, aimanavimas ir pan.). Nukentėjusioji į gydymo įstaigÄ nesikreipė ir tik po to, kai baigėsi nekilnojamojo turto objektų apžiÅ«ra, nusprendė apie tariamÄ Ä¯vykį praneÅ¡ti Bendrajam pagalbos centrui (toliau – ir BPC). BPC praneÅ¡ime policijai užfiksuota, kad moteris iÅ¡sigandusi, verkia, bet greitosios medicinos pagalbos nereikia. 2.8. Byloje egzistuoja nuteistosios L. G. baudžiamÄ jÄ atsakomybę Å¡alinanti aplinkybė – bÅ«tinoji gintis.

Kaltinime nurodyto įvykio metu buvo vertinamas nekilnojamasis turtas L. G. ir E. G. skyrybų procese. Nukentėjusioji R. D. neturėjo jokios teisės dalyvauti vertinime ir brautis į L. G. bÅ«stÄ . BÅ«sto savininkė L. G. aiÅ¡kiai iÅ¡reiÅ¡kė, kad nepritaria R. D. dalyvavimui apžiÅ«rint nekilnojamÄ jį turtÄ . Nukentėjusioji R. D. ignoravo L. G. nuomonę ir savo elgesiu jÄ ypatingai sujaudino, sukėlė nuteistajai didelį sumiÅ¡imÄ ir iÅ¡gÄ stį. Toks nukentėjusiosios elgesys galėjo iÅ¡provokuoti nuteistosios L.

G. bÅ«tinÄ jÄ gintį. L. G. negalėjo bÅ«ti nuteista, kadangi ji turėjo teisę į bÅ«tinÄ jÄ gintį ir veikė neperžengdama bÅ«tinosios ginties ribų (BK 28 straipsnio 3 dalis). 2.9. Apeliaciniame skunde abejojama ir nuosprendį priėmusio teismo neÅ¡aliÅ¡kumu. Pirmosios instancijos teismas nevertino situacijos, ar L. G. turėjo teisę į bÅ«tinÄ jÄ gintį, ar ji fiziÅ¡kai galėjo atlikti kaltinime nurodytus smurtinius veiksmus, netyrė ir nuosprendyje neanalizavo kaltinamosios gynėjo pateiktų dokumentų ((duomenys neskelbtini) specialisto iÅ¡vados), nepaÅ¡alino byloje esančių įrodymų tarpusavio prieÅ¡taravimų.

Teismas turėjo iÅ¡ankstinį neigiamÄ nusistatymÄ dėl vienų proceso dalyvių, t. y. buvo akivaizdžiai Å¡aliÅ¡kas.

3. Nuteistoji L. G. apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mų 2021 m. birželio 14 d. nuosprendį ir priimti naujÄ nuosprendį – L. G. iÅ¡teisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo požymių. Skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: 3.1. Skundžiamas nuosprendis yra nepagrįstas ir neteisingas, kadangi L. G. prieÅ¡ R. D. nesmurtavo ir kaltinime nurodytų sužalojimų jai nepadarė. Nuteistosios manymu, nukentėjusioji R. D. ir liudytojas E. G. susitarė jÄ neteisingai apkaltinti.

Pirmosios instancijos teismas, L. G. kaltę pagrįsdamas nukentėjusiosios ir suinteresuoto liudytojo parodymais, pažeidė Baudžiamojo proceso įstatymo nuostatÄ , draudžiančiÄ apkaltinamÄ jį nuosprendį grįsti vien tik nukentėjusiųjų parodymais. 3.2. Nuteistoji L. G. ir liudytojas E. G. buvę sutuoktiniai, jų santuoka nutraukta (duomenys neskelbtini) teismo sprendimu. Å is sprendimas nėra įsiteisėjęs. NukentėjusiÄ jÄ R. D. ir nuteistosios L. G. buvusį sutuoktinį sieja ilgalaikiai artimi santykiai.

Jie, siekdami gauti kuo daugiau finansinės naudos, sudaryti skyrybų byloje palankesnes sÄ lygas E. G. turtiniams reikalavimams patenkinti, pažeminti ir emociÅ¡kai bei finansiÅ¡kai sužlugdyti L. G., nuolat sukuria apsimestinius įvykius ir konfliktus. Nuteistoji apeliaciniame skunde detaliai nurodo visus teisminius ginčus, kilusius tarp L. G. ir E. G., ir (ar) R. D. Anot apeliantės, pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamÄ nuosprendį, neatsižvelgė į tai, kad nukentėjusiÄ jÄ ir liudytojÄ sieja ilgalaikiai santykiai, o Å¡iuos asmenis vertino kaip nesuinteresuotus ir sÄ Å¾iningus proceso dalyvius.

Tuo tarpu nesuinteresuotas bylos baigtimi liudytojas V. G. parodė, kad jis girdėjo L. G. ir E. G. žodinį konfliktÄ , tačiau jokių smurto veiksmų nematė. 3.3. Pagal nuosprendyje apraÅ¡ytus prieÅ¡taringus nukentėjusiosios R. D. ir liudytojo E. G. parodymus negalima suprasti, kokioje vietoje nuteistoji neva sudavė rankomis nukentėjusiajai R. D. į krÅ«tinę. Apeliantė skunde cituoja nuosprendžio apraÅ¡omojoje dalyje nurodytus nukentėjusiosios ir liudytojo parodymus ir daro iÅ¡vadÄ , kad tariamo įvykio metu R.

D. stovėjo laiptų virÅ¡uje, o L. G. – apačioje, todėl negalėjo siekti nustumti nukentėjusiosios nuo laiptų. Nukentėjusioji R. D., duodama parodymus teisme, negalėjo pasakyti, ar pirÅ¡tÄ ji susižalojo atsirėmusi į sienÄ , ar į duris, tačiau, nuosprendyje nesant jokių objektyvių duomenų ir nepaÅ¡alinus nukentėjusiosios parodymų prieÅ¡taravimų, konstatuota, kad pirÅ¡tÄ R. D. susižalojo į duris. 3.4. Apeliantė kaltinime nurodytu laiku vienoje rankoje laikė rankinę, o kitoje – mobilųjį telefonÄ , kuriuo fotografavo įvykio dalyvius, todėl niekaip negalėjo suduoti R.

D. į krÅ«tinę. Nuotraukose aiÅ¡kiai matoma, kad R. D. deÅ¡inės rankos antrasis pirÅ¡tas yra visiÅ¡kai sveikas. Teismo posėdžio metu jos telefonu darytos nuotraukos buvo apžiÅ«rėtos, tačiau nepridėtos prie baudžiamosios bylos ir neiÅ¡tirtos skundžiamame nuosprendyje. 3.5. Pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ apie nukentėjusiajai R. D. padarytÄ sužalojimÄ â€“ krÅ«tinės lÄ stos sumuÅ¡imÄ . Teisme apklaustas (duomenys neskelbtini) Ž. P. paaiÅ¡kino, kad krÅ«tinės lÄ stos sumuÅ¡imas R.

D. diagnozuotas pagal nukentėjusiosios nusiskundimÄ . 2020 m. gegužės 12 d. medicininiuose dokumentuose (duomenys neskelbtini) įrašė, kad žaizdų ir hematomų R. D. krÅ«tinės lÄ stoje nematyti. (duomenys neskelbtini) P. P. 2021 m. gegužės 28 d. (duomenys neskelbtini) specialisto iÅ¡vadoje nurodė, kad objektyvių duomenų, galinčių patvirtinti R. D. krÅ«tinės lÄ stos sužalojimÄ , nėra, o kraujosruvos už deÅ¡inės jos ausies netinkamai apraÅ¡ytos, todėl Å¡ie sužalojimai negali bÅ«ti kvalifikuojami kaip R.

D. sveikatos sutrikdymas. Ä®vykio vietoje nebuvo rasti ir iÅ¡tirti plaukai, siekiant nustatyti, ar jie buvo iÅ¡rauti iÅ¡ R. D. galvos. Nukentėjusioji aiÅ¡kiai neiÅ¡reiÅ¡kė plaukų rovimu sukelto skausmo, jos emocinė bÅ«klė nepasikeitė. Apylinkės teismas skundžiamame nuosprendyje (duomenys neskelbtini) P. P. iÅ¡vados nevertino, nepaÅ¡alino prieÅ¡taravimų tarp skirtingų specialistų iÅ¡vadų, todėl padarė neteisingÄ iÅ¡vadÄ dėl L. G. kaltės.

4. Nukentėjusioji R. D. atsiliepimais į nuteistosios L. G. ir jos gynėjo advokato G. Danėliaus apeliacinius skundus praÅ¡o Å¡iuos skundus atmesti ir Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mų 2021 m. birželio 14 d. nuosprendį palikti galioti. Atsiliepimai grindžiami Å¡iais argumentais: 4.1. Pirmosios instancijos teismas nenustatė jokių objektyvių aplinkybių, leidžiančių suabejoti nukentėjusiosios R. D. ar liudytojo E. G. parodymais, ir skundžiamame nuosprendyje padarė teisingÄ iÅ¡vadÄ , kad Å¡ių asmenų parodymai yra nuoseklÅ«s, logiÅ¡ki ir atitinkantys kitas byloje nustatytas aplinkybes. 4.2.

Nukentėjusioji nesutinka su nuteistosios L. G. ir jos gynėjo advokato G. Danėliaus apeliacinių skundų argumentais, kad ji yra ilgametė E. G. draugė, todėl suinteresuota pakenkti nuteistajai. R. D. ir E. G. sieja darbo santykiai, jis yra iÅ¡davęs R. D. įgaliojimÄ atstovauti. Nuteistosios L. G. ir liudytojo E. G. santuokos nutraukimo byloje R. D. yra įtraukta trečiuoju asmeniu, pareiÅ¡kusiu savarankiÅ¡kus reikalavimus. Civilinėje santuokos nutraukimo byloje R. D. ir E. G. reikalavimai yra skirtingi, todėl nėra jokio pagrindo iÅ¡vadai apie proceso dalyvių bendrÄ interesÄ . 4.3.

Atsiliepimuose nukentėjusioji nurodo, kad nuteistosios L. G. ir jos gynėjo advokato apeliaciniuose skunduose nurodytas aplinkybes ji vertina kaip Å¡meižiančias ir įžeidžiančias jos garbę ir orumÄ , todėl ketina kreiptis į prokuratÅ«rÄ ir kitas kompetentingas institucijas. 4.4. Nesutikdama su apeliantų skundų argumentais apie jos suinteresuotumÄ sÄ moningai pakenkti nuteistajai L. G., nukentėjusioji atsiliepimuose iÅ¡samiai apraÅ¡o kitus teisminius ir neteisminius ginčus, kilusius tarp jos ir L.

G. dėl renkamų duomenų apie R. D. turimÄ nekilnojamÄ jį turtÄ , dėl L. G. galbÅ«t padarytų karantino režimo taisyklių pažeidimo ir pan. Apibendrindama nukentėjusioji daro iÅ¡vadÄ , kad pati nuteistoji L. G. klasta ir apgaule bando nulemti civilinės bylos dėl santuokos nutraukimo baigtį. Buvęs sutuoktinis E. G. jÄ apibÅ«dina kaip nesÄ Å¾iningÄ ir turinčiÄ polinkį meluoti. 4.5. Atsiliepimuose nukentėjusioji R. D. pateikia savo versijÄ apie įvykio aplinkybes, cituoja ikiteisminio tyrimo ir teismo posėdžio metu apklausiamų asmenų parodymus, jų elgesį prieÅ¡ įvykį, įvykio metu ir tuoj po jo, juos gretina tarpusavyje ir su kitais bylos duomenimis ir daro iÅ¡vadÄ , kad liudytojų parodymuose jokių prieÅ¡taravimų nėra, o pačios nuteistosios parodymai yra prieÅ¡taringi, duoti siekiant iÅ¡vengti atsakomybės, todėl pirmosios instancijos teismas jais pagrįstai nesivadovavo. 4.6.

Nukentėjusioji R. D. tvirtina turėjusi teisę dalyvauti nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) m., (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) m., ir (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) m., apžiūroje, patekti į apžiūrimų patalpų vidų. Dalyvaudama apžiūroje, R. D. į patalpų vidų jėga nesibrovė, nuteistosios neįžeidinėjo, jos neprovokavo, apžiūrimose patalpose L.

G. negyveno, todėl nepagrįstas gynėjo advokato skundo argumentas, kad nuteistoji L. G. turėjo teisę veikti ir veikė bÅ«tinosios ginties sÄ lygomis. 4.7. Nukentėjusioji nesutinka su nuteistosios gynėjo advokato G. Danėliaus skundo argumentu, kad bylÄ iÅ¡nagrinėjo ir skundžiamÄ nuosprendį priėmė Å¡aliÅ¡kas teismas. BylÄ nagrinėjančio teisėjo elgesys ir veiksmai nekėlė proceso dalyviams abejonių dėl teismo Å¡aliÅ¡kumo. Teisėjas viso proceso metu elgėsi solidžiai, taktiÅ¡kai, buvo vienodai reiklus visiems proceso dalyviams ir niekam nerodė iÅ¡ankstinio nusistatymo ar palankumo.

Nuteistajai nepalankaus nuosprendžio priėmimas savaime nėra aplinkybė, rodanti teisėjo Å¡aliÅ¡kumÄ ar suinteresuotumÄ bylos baigtimi.

5. Civilinis ieškovas E. G. atsiliepimais į nuteistosios L. G. ir jos gynėjo advokato G. Danėliaus apeliacinius skundus prašo šiuos skundus atmesti ir Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2021 m. birželio 14 d. nuosprendį palikti galioti. Atsiliepimuose nurodytos aplinkybės ir nesutikimo su apeliaciniais skundais argumentai nėra susiję su pareikštu ir skundžiamu nuosprendžiu priteistu jo civiliniu ieškiniu. Atsiliepimai grindžiami šiais argumentais: 5.1. Atsiliepime į nuteistosios L.

G. skundÄ civilinis ieÅ¡kovas tvirtina, kad jo ir nukentėjusiosios R. D. parodymai viso baudžiamojo proceso metu buvo nuoseklÅ«s ir neturėjo esminių prieÅ¡taravimų. Atsiliepimuose pateikiama iÅ¡sami R. D. ir E. G. parodymų bei kitų įrodymais skundžiamu nuosprendžiu pripažintų duomenų analizė. 5.2. Civilinis ieÅ¡kovas neigia, kad tarp jo ir nukentėjusiosios R. D. yra susiklostę ilgalaikiai artimi santykiai, ir tvirtina, kad jie neturi jokių bendrų interesų ar asmeninių santykių.

Jis iÅ¡samiai apraÅ¡o įvairių civilinių sandorių sudarymo ir vykdymo aplinkybes, teisminių ginčų proceso eigÄ ir baigtį. Nuteistosios skundo argumentus civilinis ieÅ¡kovas vertina kaip akivaizdžiai melagingus ir įžeidžiančius. 5.3. Atsiliepime daug dėmesio skiriama ir nuteistosios L. G. asmeninių savybių apibÅ«dinimui, apraÅ¡omi jos santykiai su dukra ir su buvusiu sutuoktiniu E. G., elgesys E. G. ir L. G. gyvenant santuokoje. 5.4. Nuteistosios L. G. pateiktÄ (duomenys neskelbtini) – (duomenys neskelbtini) P. P. – (duomenys neskelbtini) specialisto iÅ¡vadÄ praÅ¡o vertinti kritiÅ¡kai, kadangi iÅ¡vadÄ užsakė ir už jÄ sumokėjo nuteistoji L.

G. 5.5. Atsiliepime į gynėjo advokato G. Danėliaus apeliacinį skundÄ nurodoma, kad proceso dalyviai nereiÅ¡kė nuÅ¡alinimo ar pastabų pirmosios instancijos teismui, tačiau teismo Å¡aliÅ¡kumu suabejojo tik priėmus nuteistajai L. G. nepalankų nuosprendį. Nuteistajai nepalankaus nuosprendžio priėmimas savaime nėra aplinkybė, rodanti teisėjo Å¡aliÅ¡kumÄ ar suinteresuotumÄ bylos baigtimi.

6. Teismo posėdžio apeliacinės instancijos teisme baigiamųjų kalbų metu proceso dalyviai iÅ¡dėstė savo pozicijas ir praÅ¡ymus: 6.1. Nuteistosios gynėjas G. Danėlius prašė panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mų 2021 m. birželio 14 d. nuosprendį ir perduoti bylÄ iÅ¡ naujo nagrinėti pirmosios instancijos teisme arba, jeigu apeliacinės instancijos teismas manys, kad pirmosios instancijos teismas nebuvo Å¡aliÅ¡kas, priimti L. G. iÅ¡teisinantį nuosprendį.

Gynėjas pažymėjo, jog, priimant nuosprendį, buvo pažeista L. G. teisė į neÅ¡aliÅ¡kÄ teismÄ , ji nuosekliai teigė, kad jokio smurto nevartojo, nebuvo paÅ¡alinti prieÅ¡taravimai tarp nukentėjusiosios ir liudytojų parodymų, jie buvo aiÅ¡kinami nuteistosios L. G. nenaudai, o be to, baudžiamosios bylos medžiagoje nėra jokių objektyvių duomenų, įrodančių jos kaltę, t. y. L. G. nuteisimas yra neteisėtas ir nepagrįstas. 6.2. Nuteistoji L. G. prašė Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mų 2021 m. birželio 14 d. nuosprendį panaikinti ir priimti iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį.

Nuteistoji tvirtina, jog ilgalaikiai santykiai tarp E. G. ir R. D. pradėjo formuotis nuo 2012 metų ir jie visÄ laikÄ turėjo tikslÄ bendrai ekonominei ir Å«kinei veiklai gauti kuo daugiau finansinės naudos iÅ¡ L. G. Nuteistoji teigia nusikaltimo nepadariusi ir prieÅ¡ R. D. nesmurtavusi. 6.3. Prokurorė J. Rumbinaitė prašė apeliacinius skundus atmesti, nes pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas. Prokurorės nuomone, pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai ir objektyviai vertino visus bylos medžiagoje pateiktus duomenis, papildomus praÅ¡ymus tenkino ir priėmė teisingÄ nuosprendį.

Jei jis neatitiko advokato ir jo klientės lÅ«kesčių, tai nesudaro pagrindo teigti, jog teismas yra Å¡aliÅ¡kas, juolab kad nebuvo reiÅ¡kiami nuÅ¡alinimai teisėjui. Prokurorė yra įsitikinusi, kad Å¡ioje byloje yra pakankamai objektyvių duomenų, patvirtinančių, jog buvo padaryta nusikalstama veika, todėl ir nebuvo nutrauktas ikiteisminis tyrimas. 6.4. Nukentėjusioji R. D. pažymėjo, kad savo nuomonę iÅ¡dėstė atsiliepimuose į apeliacinius skundus. Prašė abu apeliacinius skundus atmesti ir Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mų 2021 m. birželio 14 d. nuosprendį palikti galioti nepakeistÄ .

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir iÅ¡vados 7. Nuteistosios L. G. gynėjo advokato G. Danėliaus ir nuteistosios L. G. apeliaciniai skundai tenkintini iÅ¡ dalies, o Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mų 2021 m. birželio 14 d. nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 326 straipsnio 2 dalies 2 punktas ir 328 straipsnio 1 punktas). 7.1. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumÄ ir pagrįstumÄ patikrina tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti.

Dėl kitų bylos aspektų, nepaisydamas to, ar gautas dėl jų skundas, teismas pasisako tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų. 7.2. Apeliacinės instancijos teismo paskirtis – iÅ¡aiÅ¡kinti, o nustačius Å¡alinti žemesnės instancijos teismo padarytas klaidas, todėl, siekdami užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai ir nutartys, o teisėti ir pagrįsti nuosprendžiai (nutartys) nebÅ«tų naikinami ar keičiami, apeliacinės instancijos teismai turi kruopščiai patikrinti apskųstų nuosprendžių ar nutarčių teisėtumÄ ir pagrįstumÄ , laikydamiesi apeliacinį procesÄ reglamentuojančių normų reikalavimų.

Apeliacinės instancijos teismas priimamo procesinio sprendimo apraÅ¡omojoje dalyje privalo iÅ¡dėstyti motyvuotas iÅ¡vadas dėl apeliacinio skundo esmės. To nereikia suprasti kaip reikalavimo pateikti detalų atsakymÄ Ä¯ kiekvienÄ argumentÄ . Å ios pareigos apimtis gali keistis, atsižvelgiant į priimamo sprendimo rūšį ir kiekvieno atvejo aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-148/2014, 2K-572-139/2015, 2K-10-976/2016, 2K-43-697/2018). 7.3. Apeliaciniuose skunduose nagrinėjamu atveju yra keliami nusikalstamos veikos kvalifikavimo, nuteistosios kaltės, įrodymų vertinimo ir teismo Å¡aliÅ¡kumo klausimai.

Būtent šiuos klausimus ir aptaria apeliacinės instancijos teismas savo nuosprendyje. Kadangi tiek nuteistosios L. G., tiek jos gynėjo advokato G. Danėliaus apeliaciniuose skunduose yra pareikšti panašūs prašymai ir išdėstyti analogiški argumentai, kodėl pirmosios instancijos teismo nuosprendis turėtų būti naikinamas, apeliacinės instancijos teismas dėl abiejų skundų pasisako kartu.

8. Dėl įrodymų vertinimo ir pirmosios instancijos teismo Å¡aliÅ¡kumo 8.1. Pagal baudžiamojo proceso įstatymÄ Ä¯rodymai yra įstatymų nustatyta tvarka teisėtai gauti duomenys, kurie patvirtina ar paneigia bent vienÄ aplinkybę, turinčiÄ reikÅ¡mės baudžiamajai bylai teisingai iÅ¡spręsti, ir kuriuos galima patikrinti BPK nustatytais proceso veiksmais. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, kiekvienu atveju sprendžia teisėjas ar teismas, kurio žinioje yra byla (BPK 20 straipsnio 1–4 dalys).

Teismas apkaltinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje turi išdėstyti įrodymus, kuriais grindžia teismo išvadas, ir nurodyti motyvus, kuriais vadovaudamasis atmeta kitus įrodymus (BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Vadinasi, teisėjų vidinis įsitikinimas vertinant įrodymus turi būti paremtas visų byloje esančių duomenų patikimumo patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimų argumentavimu. Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad įrodymų patikimumas – tai vertinimo metu nustatoma savybė, reiškianti, kad duomenys atitinka tikrovę.

Ar įrodymai yra patikimi, nustatoma iÅ¡analizavus jų gavimo tvarkÄ , patikrinus BPK nustatytais veiksmais ir palyginus su kitais byloje esančiais įrodymais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-590/2007, 2K-439/2011, 2K-26-689/2018). Duomenų pripažinimas įrodymais yra teismo prerogatyva. Teismas savo iÅ¡vadas privalo grįsti patikimais įrodymais, įvertinti jų visumÄ ir tai turi leisti jam padaryti sprendime iÅ¡dėstytas iÅ¡vadas. 8.2. Apeliaciniuose skunduose iÅ¡ esmės teigiama, jog bylÄ nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas, vertindamas įrodymus, padarė klaidų dėl jų pakankamumo bei patikimumo, neiÅ¡dėstė teisinių argumentų dėl iÅ¡tirtų įrodymų vertinimo, nuosprendį grindė prielaidomis, t. y. padarė esminius BPK 20 straipsnio 5 dalies pažeidimus.

Nuteistoji neigia padariusi jai inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ ir pateikia savo argumentus, kad pirmosios instancijos teismas apsiribojo selektyviu įrodymų vertinimu, spėjimais, aiÅ¡kino nepatikrintas aplinkybes kaltinamosios nenaudai, iÅ¡kraipė nustatytus faktus. Dėl įrodymų pakankamumo ir patikimumo turi bÅ«ti sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju. Ä®rodymų pakankamumas byloje reiÅ¡kia, jog įrodymų visuma leidžia daryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimÄ ar nebuvimÄ .

Teismų praktikoje nustatyta, kad apkaltinamasis nuosprendis turi bÅ«ti grindžiamas ne prielaidomis, o patikimais įrodymais, kurie turi bÅ«ti neprieÅ¡taringi, nuoseklÅ«s, tarpusavyje susiję ir iÅ¡ jų analizės turi logiÅ¡kai iÅ¡plaukti kaltinamojo kaltę bei kitas svarbias aplinkybes patvirtinančios iÅ¡vados, o kaltinimui prieÅ¡taraujantys duomenys turi bÅ«ti paneigti. Kai iÅ¡ skirtingų byloje pateiktų duomenų gaunama prieÅ¡taringa informacija, teismas turi šį prieÅ¡taravimÄ iÅ¡spręsti ir atsakyti į klausimÄ , kuriais duomenimis vadovautis, o kuriuos atmesti.

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas visiÅ¡kai pagrįstai konstatavo, jog, nežiÅ«rint to, kad nuteistoji L. G. neigė padariusi nusikalstamÄ veikÄ , jos kaltė yra įrodyta nukentėjusiosios, liudytojų parodymais ir kita baudžiamosios bylos medžiaga. Pirmosios instancijos teismas ne tik iÅ¡vardijo ir aprašė duomenis, kuriuos pripažino įrodymais ir kuriais grindė apkaltinamÄ jį nuosprendį, tačiau taip pat ir paaiÅ¡kino, kodėl vienus duomenis pripažįsta įrodymais, o kitus atmeta; kuria parodymų dalimi vadovaujasi; nurodė, kokius duomenis patvirtina specialisto iÅ¡vados; pažymėjo, kokia raÅ¡ytinė bylos medžiaga patvirtina liudytojų parodymus; nurodė, kokias faktines aplinkybes patvirtina arba paneigia pačios nuteistosios parodymai; ir kt. 8.3.

Taigi akivaizdu, jog pirmosios instancijos teismas ne tik formaliai iÅ¡vardijo duomenis, kuriuos pripažįsta įrodymais, juos iÅ¡nagrinėjo, bet taip pat ir įvertino kiekvienÄ iÅ¡ jų atskirai ir kartu su visais likusiais, paÅ¡alino tarp jų esančius prieÅ¡taravimus ir motyvavo, kokias iÅ¡vadas leidžia padaryti aptarti duomenys. Esminių įrodymų tyrimo klaidų, kurios reikÅ¡tų esminį baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimÄ , pirmosios instancijos teismas nepadarė. Kolegija pažymi, kad procesas apeliacinės instancijos teisme yra tokia baudžiamojo proceso stadija, kurioje teismas, paisydamas apelianto pateikto apeliacinio skundo ribų, tikrina pirmosios instancijos teismo priimto neįsiteisėjusio nuosprendžio (nutarties) teisėtumÄ ir pagrįstumÄ , patikrina, ar teismo iÅ¡vadas patvirtina įrodymai, iÅ¡nagrinėti teisiamajame posėdyje, ar teismas atsižvelgė į visas bylos aplinkybes, galinčias paveikti teismo iÅ¡vadas, ar teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėtų įrodymų pakanka teismo iÅ¡vadoms padaryti, ar įrodymai yra teisingai įvertinti ir pan.

Pirmosios instancijos teismo apkaltinamajame nuosprendyje pateiktas visų šioje byloje reikšmingų L. G. baudžiamosios atsakomybės klausimui spręsti įrodymų vertinimas. Skirtingai, nei nurodoma apeliaciniuose skunduose, L. G. padarytas nežymus nukentėjusiosios sužalojimas neabejotinai įrodytas bylos duomenų visuma: nukentėjusiosios ir liudytojų parodymais, duomenimis, užfiksuotais (duomenys neskelbtini) tarnybos (duomenys neskelbtini) skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) centro specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini), 2020 m. lapkričio 3 d., 2020 m. rugpjūčio 10 d. ir 2020 m. spalio 6 d. kitų objektų apžiūros protokoluose, ir kitoje rašytinėje bylos medžiagoje užfiksuotais duomenimis. 8.4.

Pirmosios instancijos teismo nuosprendyje iÅ¡dėstytos motyvuotos ir pakankamai iÅ¡samios iÅ¡vados dėl nuteistosios L. G. kaltės, padarius BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ , o apeliaciniuose skunduose nurodomi įrodymų prieÅ¡taravimai, jų vertinimo netinkamumas iÅ¡ esmės rodo tik apeliantės ir jos gynėjo nepritarimÄ pirmosios instancijos teismo atliktam įrodymų vertinimui ir abejonių dėl teismo iÅ¡vadų pagrįstumo bei esminių įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimo nepatvirtina.

Dėl apeliacinių skundų teiginio, jog, vertindamas įrodymus, pirmosios instancijos teismas nepašalino prieštaravimų ir visus juos vertino nuteistosios nenaudai, pažymėtina, jog toks procesinės situacijos apibūdinimas yra deklaratyvus, nes skunduose aptariami prieštaravimai arba apskritai yra įžvelgiami tik pačios apeliantės ir jos gynėjo, t. y. subjektyvus jų vertinimas, arba buvo pašalinti, maksimaliai išnaudojant proceso įstatyme įtvirtintas galimybes. Galiausiai, smulkūs prieštaravimai dėl neesminių detalių nerodo nei įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimo, nei priimto apkaltinamojo nuosprendžio neteisėtumo bei nepagrįstumo.

Tai, kad tarp nukentėjusiosios ir nuteistosios seniai yra susiklostę konfliktiÅ¡ki tarpusavio santykiai, jau savaime rodo, jog nuteistoji L. G. nepalankiai vertins jai priimamÄ apkaltinamÄ jį nuosprendį, kita vertus, tokie konfliktiÅ¡ki tarpusavio santykiai, nesant kitų nustatytų aktualių aplinkybių, savaime neįrodo, jog nukentėjusioji R. D. galėtų meluoti apie prieÅ¡ jÄ padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ ir vartotÄ fizinį smurtÄ . Nors tarpusavio konfliktiÅ¡kų santykių vertinimas visuomet teisiÅ¡kai yra delikatus ir turi bÅ«ti atliekamas, itin atidžiai ir kruopščiai iÅ¡studijavus visas situacijos aplinkybes, tačiau proceso dalyvių nesutikimas su teismo atliktu vertinimu nereiÅ¡kia įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimo, kas savaime galėtų suponuoti esminį proceso pažeidimÄ . 8.5.

Apeliaciniuose skunduose taip pat buvo keliamas pirmosios instancijos teismo Å¡aliÅ¡kumo klausimas. Pažymėtina, kad teismo neÅ¡aliÅ¡kumo reikalavimas yra ir viena iÅ¡ asmenų konstitucinės teisės į teisingÄ teismÄ sudėtinių dalių. Teismų praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad teismo neÅ¡aliÅ¡kumo reikalavimas turi du aspektus. Pirma, teismas turi bÅ«ti subjektyviai neÅ¡aliÅ¡kas, t. y. nė vienas teisėjas negali turėti asmeninio iÅ¡ankstinio nusistatymo ar bÅ«ti tendencingas. Antra, teismas turi bÅ«ti neÅ¡aliÅ¡kas objektyviÄ ja prasme, t. y. turi pateikti pakankamas garantijas, paÅ¡alinančias bet kokiÄ abejonę dėl galimo teismo Å¡aliÅ¡kumo (pvz., kasacinė nutartis Nr. 2K-414/2010;

Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimai (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini), no. 42095/98, judgement of 10 October 2000); kaip naujesnį Å¡altinį žr. (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini), no. 17056/06, judgement of 15 October 2009). Teismų praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad baudžiamajame procese teismo neÅ¡aliÅ¡kumo principas pirmiausia suvokiamas kaip suinteresuotų bylos baigtimi proceso dalyvių, ypač kaltinamojo, garantija, kad baudžiamoji byla bÅ«tų iÅ¡nagrinėta teismo, neturinčio ir neiÅ¡reiÅ¡kiančio jokio iÅ¡ankstinio nusistatymo proceso dalyvių atžvilgiu, ir tuo atveju, kai kaltinamajam proceso metu nekyla abejonių dėl jo bylos nagrinėjimo objektyvumo, iÅ¡vada, kad bylÄ nagrinėjo Å¡aliÅ¡kas (turintis iÅ¡ankstinį prieÅ¡iÅ¡kumÄ prieÅ¡ kaltinamÄ jį) teismas, paprastai negalėtų bÅ«ti daroma (kasacinė nutartis Nr. 2K-243/2009). 8.6.

Nagrinėjamoje byloje pati L. G. pirmosios instancijos teisme nekėlė klausimo, kad bylÄ nagrinėjo Å¡aliÅ¡kas teismas, taip pat nebuvo reiÅ¡kiami praÅ¡ymai dėl teisėjo nuÅ¡alinimo. Apeliaciniuose skunduose jokie objektyvÅ«s duomenys, galintys patvirtinti teisėjo, nagrinėjusio bylÄ pirmosios instancijos teisme, Å¡aliÅ¡kumÄ , nebuvo pateikti. Aplinkybė, jog nuteistoji ir jos gynėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu ir padarytomis iÅ¡vadomis, teismas netenkino jų praÅ¡ymų ir nepatvirtino jų keltų versijų, savaime teismo Å¡aliÅ¡kumo neįrodo.

Teismo Å¡aliÅ¡kumo nepagrindžia ir tai, jog posėdžio metu buvo atsisakyta prie bylos medžiagos pridėti L. G. pateiktas nuotraukas. Teismas turi teisę spręsti, kokius duomenis pridėti prie bylos medžiagos ir kokius laikyti įrodymais. Tai yra bÅ«tent teismui suteikti procesiniai įgaliojimai. Vien dėl to, kad pirmosios instancijos teismas tam tikrų duomenų nelaikė aktualiais ir patvirtinančiais ar paneigiančiais bent vienÄ reikÅ¡mingÄ aplinkybę, neįrodo jo Å¡aliÅ¡kumo. Esant Å¡ioms aplinkybėms, apeliaciniuose skunduose nepagrįstai konstatuota, kad pirmosios instancijos teismas buvo Å¡aliÅ¡kas.

9. Dėl nuteistosios L. G. traukimo baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 140 straipsnio 1 dalį pagrįstumo ir kaltinimo keitimo 9.1. Apeliacinės instancijos teismas, iÅ¡nagrinėjęs Å¡iÄ baudžiamÄ jÄ bylÄ , konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas laikėsi proceso įstatymų reikalavimų, įvertino visus byloje esančius duomenis, teisingai interpretavo objektyviais duomenimis byloje nustatytas faktines aplinkybes, todėl tinkamai pritaikė baudžiamÄ jį įstatymÄ , nuspręsdamas, kad L.

G. padaryta nusikalstama veika atitinka BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtį. Nesutiktina su apeliacinių skundų tvirtinimu, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė BPK 301 straipsnio 2 dalies nuostatÄ , draudžiančiÄ apkaltinamÄ jį nuosprendį grįsti vien nukentėjusiųjų parodymais, kadangi, kaip jau minėta, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nuosprendį grindė duomenų visuma, kurie buvo įvertinti tiek kiekvienas atskirai, tiek visi kartu. 9.2. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mų 2021 m. birželio 14 d. nuosprendžiu L.

G. buvo nuteista pagal BK 140 straipsnio 1 dalį už nežymų nukentėjusiosios R. D. sužalojimÄ . BK 140 straipsnio 1 dalyje baudžiamoji atsakomybė numatyta tam, kas muÅ¡damas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmÄ arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Å iuo nusikaltimu kėsinamasi į asmens sveikatÄ . Objektyviai jis pasireiÅ¡kia fizinio smurto prieÅ¡ asmenį vartojimu (muÅ¡imu, kitokiu smurtavimu), padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryÅ¡iu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant arba nors ir nesiekiant Å¡ių konkrečių padarinių, bet sÄ moningai leidžiant jiems atsirasti.

Kaltės turinys atskleidžiamas ne tik kaltinamojo, nukentėjusiojo parodymais, bet ir vertinant objektyviuosius požymius, faktines aplinkybes – kaltininko veiksmus, jų pobÅ«dį, intensyvumÄ , bÅ«dÄ ir panaudotas priemones, padėtį, buvusiÄ juos padarant, konflikto priežastį, eigÄ , kilusius padarinius ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-76/2007, 2K-P-1/2014, 2K-7-130-699/2015, 2K-65-489/2018 ir kt.). IÅ¡ BK 140 straipsnio 1 dalies normos turinio matyti, kad įstatymų leidėjas neiÅ¡skyrė nei veikos padarymo tikslo, nei motyvų kaip bÅ«tinųjų jos sudėties požymių, todėl į kaltininko motyvus ir tikslus gali bÅ«ti atsižvelgiama skiriant bausmę, tačiau nėra keliamas reikalavimas kiekvienu atveju konstatuoti, kad kaltininkas tam tikrus veiksmus prieÅ¡ nukentėjusįjį atliko bÅ«tent iÅ¡imtinai siekdamas sukelti jam skausmÄ ar nežymiai sutrikdyti jam sveikatÄ (kasacinės nutartys Nr. 2K-23-895/2016, 2K-231-976/2017). 9.3.

Kaip jau minėta, nuteistoji L. G. kaltės dėl padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, nepripažino (t. 2, b. l. 146–147), tačiau apeliacinės instancijos teismas visiÅ¡kai sutinka su skundžiamame pirmosios instancijos teismo nuosprendyje pateiktu vertinimu, kad tokie nuteistosios parodymai laikytini jos gynybine versija. Å iÄ iÅ¡vadÄ patvirtina ir baudžiamojoje byloje surinkti, teisiamojo posėdžio metu iÅ¡tirti ir pirmosios instancijos teismo įvertinti duomenys. Kadangi skundžiamame nuosprendyje įrodymų visuma buvo detaliai apraÅ¡yta, apeliacinės instancijos teismas, nenorėdamas kartotis, nurodo ir pateikia tik tų įrodymų apraÅ¡ymÄ ir vertinimÄ , kurie yra patys aktualiausi ir geriausiai atskleidžia, kad nusikalstama veika buvo padaryta, o dėl jos padarymo kalta nuteistoji L.

G. Pirmiausia aptartini nukentėjusiosios ir liudytojų parodymai, kurie iÅ¡samiausiai atskleidžia faktines aplinkybes, aktualias vertinant L. G. atliktus neteisėtus veiksmus: 9.3.1. 2020 m. gegužės 12 d. R. D. pareiÅ¡kimu nustatyta, jog 2020 m. gegužės 12 d., apie 16.40 val., (duomenys neskelbtini), esančiuose (duomenys neskelbtini) g., (duomenys neskelbtini), ji buvo su E. G., L. G. ir turto vertinimo ekspertu, apžiÅ«rinėjo (duomenys neskelbtini) namÄ , kad galėtų nustatyti jo vertę civilinėje skyrybų byloje.

Tik įėjus į (duomenys neskelbtini), L. G. puolė jÄ Ä¯Å¾eidinėti, keikti necenzÅ«riniais žodžiais, bandė jÄ iÅ¡varyti iÅ¡ (duomenys neskelbtini). Jai einant apžiÅ«rėti namo rÅ«sio, L. G. du kartus abiejų rankų delnais trenkė jai į krÅ«tinę. Tai pamatęs, E. G. atsistojo tarp jų ir liepė žmonai nusiraminti ir liautis taip elgtis. Vėliau joms einant į namÄ , L. G. deÅ¡ine ranka griebė jai už plaukų, iÅ¡rovė saujÄ plaukų ir įsikiÅ¡o juos į palto kiÅ¡enę.

ViskÄ matė E. G., kuris stovėjo Å¡alia ir viskÄ filmavo telefonu (t. 1, b. l. 1–11). Taigi pareiÅ¡kime nukentėjusioji R. D. informavo apie nuteistosios L. G. trenkimÄ jai į krÅ«tinę ir plaukų iÅ¡rovimÄ . 9.3.2. Nukentėjusioji R. D. teisiamojo posėdžio metu parodė, jog L. G. pažįsta kaip E. G. sutuoktinę. E. G. ir L. G. skyrybų procese buvo iÅ¡spręsti kreditiniai reikalavimai, ji buvo pripažinta jų kreditore. 2020 m. gegužės 12 d., (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), buvo atliktas namo vertinimas.

Apie turto vertinimÄ buvo paskelbta civilinėje byloje. Teismas priėmė nutartį dėl turto vertinimo, paskyrė ekspertÄ V. G. Ji prašė E. G. dalyvauti apžiÅ«roje. Adresu (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), atvyko su E. G. L. G. ji prisistatė kaip atėjusi su savininku, o ne kaip kreditorė. Einant į (duomenys neskelbtini), L. G. pradėjo jÄ Ä¯Å¾eidinėti ir provokuoti. Einant sklypu, ji vis vadino jÄ necenzÅ«riniais žodžiais, grasino. Einant į rÅ«sį, į kurį patenkama iÅ¡ lauko, L.

G. nusileido laiptais ir atrakino rÅ«sio duris, įleido ekspertÄ , o pati stovėjo tarpduryje ir nenorėjo jų įleisti, įžeidinėjo jÄ ir E. G. Ji laiptais lipo paskutinė. Ä® rÅ«sį pirmas įėjo ekspertas, L. G. buvo užstojusi duris, tačiau vėliau praleido E. G. ir vėl užstojo duris. Tuomet L. G. abiejų rankų delnais du kartus stipriai sudavė jai į krÅ«tinę. Nuo smÅ«gio R. D. bÅ«tų nukritusi, bet ji tik susvirduliavo ir atsirėmė į duris ar į sienÄ . Buvo sužalotas deÅ¡inės rankos smilius.

Kaip tÄ pirÅ¡tÄ susižalojo, nepamena. Tuo metu ji buvo su džinsais ir striuke, rankinė buvo permesta per petį, rankos buvo laisvos. Su servetėle nusivalė kraujÄ . Apie sužalojimÄ ji niekam nesakė. SmÅ«gio vietoje jautė skausmÄ , negalėjo įkvėpti oro, jai buvo Å¡okas. Ji dar kažkÄ L. G. pasakė ir, kai E. G. jÄ užstojo, L. G. jai dar spyrė į kojÄ . Po to iÅ¡ rÅ«sio perėjo į namo vidų. L. G. atrakino duris ir įleido ekspertÄ . Ji taip pat ėjo pro tarpdurį, kur stovėjo L.

G. Ä® patalpÄ R. D. nesibrovė. Praeiti laisvo ploto tarpduryje buvo mažai. Tuo metu E. G. L. G. patraukė į Å¡onÄ , kad praleistų jÄ , ir tada L. G. griebė R. D. iÅ¡ už nugaros už galvos deÅ¡inės pusės ties ausimi už plaukų ir iÅ¡rovė jų kuokÅ¡tÄ . Ji emociÅ¡kai kažkÄ Å¡Å«ktelėjo, E. G. parodė, jog L. G. kiÅ¡enėje yra jos plaukų. Ji su L. G. apsižodžiavo, viskÄ matė E. G. L. G. ant kairės rankos turėjo pasikabinusiÄ rankinę, o deÅ¡inėje rankoje laikė telefonÄ , bet ne visada.

Kai L. G. pešė plaukus, jos deÅ¡inė ranka buvo laisva. R. D. buvo bloga, tačiau prašė, kad nenutrauktų apžiÅ«ros (t. 2, b. l. 147–148). 9.3.2.1. Nuteistosios L. G. apeliaciniame skunde buvo keliamas klausimas dėl smÅ«gių į krÅ«tinę ir vietos, kurioje tie smÅ«giai buvo suduoti. Visų pirma, pažymėtina, kad nusikalstamos veikos padarymo vietÄ apeliacinės instancijos teismas dar aptars nuosprendžio tolesnėje dalyje. Aplinkybė, ar nukentėjusioji pirÅ¡tÄ susižalojo, atsiremdama į sienÄ ar atsiremdama į duris, nėra tiek reikÅ¡minga, kad keistų kaltinimo esmę ar tuo labiau sudarytų pagrindÄ spręsti dėl netraukimo baudžiamojon atsakomybėn. Svarbiausia, kad pirÅ¡tas buvo susižalotas į Å¡iurkÅ¡tų pavirÅ¡ių po to, kai L.

G. pastÅ«mė nukentėjusiÄ jÄ . 9.3.2.2. Yra kilęs ginčas dėl nuteistosios spyrio koja, kurį patvirtino liudytojas E. G., o pati nukentėjusioji apie jį ikiteisminio tyrimo metu neužsiminė. Nors dėl nuteistosios L. G. spyrio į kojÄ nukentėjusioji R. D. užsiminė tik teisiamojo posėdžio metu, pastebėtina, jog nukentėjusioji tiek pareiÅ¡kimo padavimo, tiek ikiteisminio tyrimo metu apibÅ«dino tuos smÅ«gius ir sužalojimus, kuriuos labiausiai juto, kurie jai buvo skausmingi ir akivaizdÅ«s, todėl apie smÅ«gį į kojÄ galėjo ir neužsiminti, nes, tikėtina, tuo metu jis nebuvo aiÅ¡kiai iÅ¡reikÅ¡tas ir kiti smÅ«giai ar sužalojimai buvo labiau juntami bei skausmingesni.

Be to, L. G. ir nėra kaltinama smÅ«gio į kojÄ sudavimu, smÅ«gis koja nukentėjusiajai nėra patvirtintas objektyviais duomenimis. 9.3.3. Liudytojas E. G. teisiamojo posėdžio metu parodė, jog, vykstant santuokos nutraukimo procesui, teismas pavedė atlikti turto vertinimÄ . Jis pasiÅ«lė R. D. dalyvauti turto vertinime, kadangi ji yra kreditorė. 2020 m. gegužės 12 d. į jo patalpas atvyko R. D., L. G. su turto vertinimo ekspertu V. G. Visi susitikę pasisveikino, ekspertas apsižiÅ«rėjo patalpas, po 5 min. išėjo į laukÄ ir sutarė vykti į kitÄ vertinamÄ turtÄ â€“ (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini).

Nuvažiavo visi atskirais automobiliais, tik jis su R. D. vyko vienu automobiliu. Tik nuvykus į vietÄ , L. G. nei iÅ¡ Å¡io, nei iÅ¡ to pradėjo jį su R. D. įžeidinėti necenzÅ«riniais žodžiais. L. G. viskÄ filmavo. Patalpų apžiÅ«ra buvo pradėta nuo namo rÅ«sio. L. G. atrakino duris, ekspertas pirmas nusileido į rÅ«sį ir nuėjo į deÅ¡inę pusę, o L. G. vėl pradėjo kibti, nenorėjo jų įleisti. R. D. norėjo patekti į rÅ«sį, jis jau buvo nulipęs, o tuo metu L.

G. stÅ«mė rankomis į krÅ«tinę R. D. Jis smurtavimÄ matė, po smÅ«gio į krÅ«tinę R. D. neiÅ¡laikė pusiausvyros ir atsirėmė į sienÄ . Tarp jų fizinis kontaktas įvyko pakeliui į rÅ«sį, dar nenulipus laiptais, laiptų virÅ¡uje, tuo metu L. G. buvo prieÅ¡ais R. D. R. D. susižalojo rodomÄ jį pirÅ¡tÄ , jis kraujavo. R. D. nesakė, kad jai skauda. Ekspertas rÅ«syje negalėjo matyti įvykio, kadangi jis jau buvo įėjęs. Po to, kai iÅ¡ rÅ«sio nuėjo visi į pagrindinį pastatÄ , L.

G. atsisukdama į juos pasakė, kad neįleis, ir užtvėrė įėjimÄ . Jis įsijungė kamerÄ ir pasakė, kad ji nevykdo teismo nutarties. Tada E. G. įėjo į patalpÄ ir iÅ¡ paskos ėjo R. D. Tuo metu L. G. R. D. iÅ¡pešė kuokÅ¡tÄ plaukų ir įsidėjo juos į kiÅ¡enę. Po plaukų iÅ¡peÅ¡imo R. D. susigriebė už galvos ir riktelėjo. Ekspertas pirmÄ kartÄ apžiÅ«roje dalyvavo, įvykį matė, bet niekur nesikiÅ¡o. Po įvykio visi važiavo į kitÄ (duomenys neskelbtini), tačiau R.

D. jau nebėjo apžiÅ«rėti, jai buvo sunku kalbėti ir ji labai blogai jautėsi, skaudėjo krÅ«tinę, duso. R. D. sėdėjo automobilyje ir laukė (t. 2, b. l. 145–146). 9.3.3.1. IÅ¡ esmės galima tvirtinti, jog nukentėjusiosios R. D. ir liudytojo E. G. parodymai dėl esminių ir svarbiausių įvykio aplinkybių visiÅ¡kai sutampa, o liudytojas E. G. patvirtina matęs smurtavimo faktÄ , t. y. jog bÅ«tent dėl nuteistosios L. G. pastÅ«mimo nukentėjusioji R. D. neiÅ¡laikiusi pusiausvyros susižalojo pirÅ¡tÄ (nusibrozdino jį), taip pat jog bÅ«tent nuteistoji L.

G. iÅ¡rovė plaukų kuokÅ¡tÄ nukentėjusiajai R. D. Tai, kad asmenys yra suinteresuoti bylos baigtimi, savaime nepaneigia jų parodymų patikimumo ir nesudaro pagrindo abejoti jų teisingumu, ypač, jei tokie parodymai yra patvirtinti kitų objektyvių duomenų. 9.3.3.2. Apeliaciniuose skunduose nurodoma aplinkybė, jog nukentėjusioji R. D. net ir po neva atliktų fizinio smurto veiksmų prieÅ¡ jÄ toliau dalyvavo nekilnojamojo turto apžiÅ«roje, nepaneigia nusikalstamos veikos padarymo ir jos patirtų sužalojimų.

Ä® gydymo įstaigÄ nukentėjusioji R. D. galėjo iÅ¡ karto ir nesikreipti, nes sužalojimai nebuvo itin reikÅ¡mingi, sukėlę nepakeliamÄ skausmÄ , jai nereikėjo suteikti skubios medicininės pagalbos, Å¡ie sužalojimai nekėlė pavojaus žmogaus sveikatai ir (ar) gyvybei. Taigi akivaizdu, jog net ir po patirtų sužalojimų nukentėjusioji, nekeldama pavojaus savo sveikatai, galėjo dalyvauti tolesnėje nekilnojamojo turto apžiÅ«roje. 9.3.3.3. Dėl apeliaciniuose skunduose padarytos iÅ¡vados, jog nuteistoji L.

G. negalėjo padaryti kaltinime apraÅ¡ytų sužalojimų, kadangi vienoje rankoje laikė rankinę, kitoje telefonÄ , kuriuo įvykio metu ilgai kalbėjosi, atkreiptinas dėmesys, jog iÅ¡ byloje esančios vaizdo medžiagos matyti, jog nuteistoji L. G. ne visÄ laikÄ kalbėjo mobiliuoju telefonu. Be to, prieÅ¡ nukentėjusiÄ jÄ R. D. atlikti fizinio smurto veiksmai buvo momentiniai, tad ilgai jie tikrai neužtruko ir nuteistoji spėjo juos atlikti, kÄ patvirtina nukentėjusiosios R. D., liudytojo E. G. parodymai ir kiti bylos medžiagoje esantys duomenys. 9.3.4.

Liudytojas V. G. teisiamojo posėdžio metu parodė, jog 2020 m. gegužės 12 d. vykdė Klaipėdos apylinkės teismo nutarties nurodymÄ atlikti paskirtÄ turto vertinimÄ . PrieÅ¡ turto apžiÅ«rÄ jam skambino L. G., su kuria jis derino apžiÅ«rÄ . Jis atvyko prie pastato, esančio (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), ir pamatė E. G. su R. D. Privažiavus L. G., apžiÅ«rėjo turtÄ , po to nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) namÄ , esantį (duomenys neskelbtini) g. ApžiÅ«rint turtÄ , jie buvo keturiese.

L. G. kairėje rankoje ant alkÅ«nės laikė rankinę ir abiem rankomis laikė telefonÄ . L. G. filmavo ir prašė pasiÅ¡alinti R. D., sakė, kad ji yra paÅ¡alinis asmuo ir yra nepageidaujama. RÅ«sio apžiÅ«ra vyko iÅ¡ karto po sklypo apžiÅ«ros, visi nuėjo prie rÅ«sio durų, L. G. atrakino duris, jis įėjo pirmas, o E. G. jam iÅ¡ paskos. E. G. aktyviai dalyvavo rÅ«sio apžiÅ«roje, tačiau, kur tuo metu buvo moterys ir kas vyko, jis nematė. Kaip atrodė nusileidimas į rÅ«sį, nepamena, laiptai buvo durų pločio.

Jokių smurto veiksmų V. G. nematė. Tuo metu jis dirbo savo darbÄ , fotografavo, vykdė namo apžiÅ«rÄ ir sklypo vertinimÄ . Po sklypo apžiÅ«ros įėjo į pastato vidų, po to nuėjo į pirmÄ aukÅ¡tÄ . Jis fotografavo, visÄ laikÄ girdėjo žodinį konfliktÄ . Ginčas vyko tarp L. G. ir E. G. Plaukų iÅ¡rovimo fakto V. G. nematė, tik girdėjo konfliktÄ . Turto apžiÅ«ra nebuvo sutrikdyta, R. D. pakitusios bÅ«klės nematė, apie policijÄ kalbos negirdėjo. V. G. nepastebėjo, kad bÅ«tų kažkas iÅ¡rauta, taip pat nepastebėjo, ar R.

D. laikė susiėmusi už galvos (t. 3, b. l. 20–22). 9.3.4.1. Apeliaciniuose skunduose yra nurodomi nesutapimai tarp liudytojų ir nukentėjusiosios parodymų dėl nusikalstamos veikos padarymo vietos. Nukentėjusioji R. D. parodė, kad E. G. įėjo į rūsį, o jai, einančiai iš paskos, L. G. sudavė. E. G. parodė, kad L. G. atrakino rūsio duris, į vidų įėjo ekspertas, tada norėjo eiti R. D., tačiau L. G. jai sudavė, o liudytojas V. G. parodė, kad pirmas į rūsį įžengė jis, E. G.

ėjo jam iš paskos. Kartu vertinami parodymai iš esmės sutampa – pirmasis į rūsį įėjo liudytojas V. G., tuomet ėjo E. G., nukentėjusioji R. D. ir galiausiai nuteistoji L. G., tik duodama parodymus nukentėjusioji pamiršo paminėti, jog prieš E. G. į rūsį dar įėjo liudytojas V. G. Svarbiausia atkreipti dėmesį, kad plotas (patalpa) yra mažas, visi jame ir prieš įeidami, ir jame būdami stovėjo glaudžiai, o pati vieta tiek kaltinime, tiek proceso dalyvių parodymuose įvardyta aiškiai – lipant į rūsį, t. y. prie rūsio prasidėjo nusikalstama veika.

Be to, praėjus daug laiko, įvykus smurtiniams veiksmams, kai visi buvo įsiaudrinę, vyko aÅ¡trus konfliktas tarp įvykio dalyvių, akivaizdu, jog smulkios įvykio detalės gali pasimirÅ¡ti ar bÅ«ti supainiotos. Vertinant nuteistosios L. G. nusikalstamus veiksmus, neturi esminės reikÅ¡mės eilės tvarka, kuria įvykio dalyviai įėjo į rÅ«sį, svarbiausia, ar surinktų duomenų visuma patvirtina nuteistosios L. G. fizinio smurto vartojimo faktÄ prieÅ¡ nukentėjusiÄ jÄ R. D. 9.3.4.2. Apeliaciniuose skunduose buvo nurodomi ir kiti nepaÅ¡alinti prieÅ¡taravimai dėl konflikto pradžios ir eigos: nukentėjusioji R.

D. tvirtino, kad E. G. patraukė L. G., o pastaroji tada iÅ¡rovė jai plaukų sruogÄ ; E. G. tvirtino, jog tuo metu filmavo; liudytojas V. G. nurodė, jog konfliktas vyko tarp L. G. ir E. G., o ne tarp moterų. Visų pirma, pažymėtina, kad konfliktas vyko visÄ nekilnojamojo turto apžiÅ«ros laikÄ â€“ tiek tarp moterų, tiek tarp G., kÄ V. G. iÅ¡girdo ir matė, tÄ ir pažymėjo, o be to, akivaizdu, jog apžiÅ«rintysis asmuo apskritai nenorėjo ir nenori kiÅ¡tis į proceso dalyvių L. G., E. G. ir R.

D. tarpusavio konfliktiÅ¡kus santykius. Visi asmenys, dalyvavę nekilnojamojo turto apžiÅ«roje, buvo įsiaudrinę ir nusiteikę konfliktiÅ¡kai. Dėl iÅ¡rautos plaukų sruogos pastebėtina, jog nesvarbu, kÄ tuo metu darė E. G., teismas vertina patį faktÄ , jog nukentėjusiajai R. D. buvo iÅ¡rauta plaukų sruoga, kÄ patvirtina ir kiti bylos duomenys, ir siekia nustatyti atsakingÄ asmenį dėl smurto vartojimo prieÅ¡ nukentėjusiÄ jÄ . 9.3.5. Nukentėjusiajai R. D. padarytus sužalojimus patvirtina ir teisiamojo posėdžio metu (duomenys neskelbtini) duoti parodymai.

Liudytojas G. P. parodė, jog jis yra (duomenys neskelbtini). Nukentėjusiosios R. D. apžiÅ«ros neprisimena, kadangi per budėjimus turi ne vienÄ pacientÄ . Medicinines iÅ¡vadas suraÅ¡o pagal tai, kÄ tuo metu mato ir nustato. Kartais pacientus pagal ligoninės vidaus darbo tvarkÄ apžiÅ«ri du gydytojai. Jei yra sumuÅ¡ta krÅ«tinė ar pilvas, tuomet pacientÄ apžiÅ«ri chirurgas. Ar R. D. skundėsi krÅ«tinės sumuÅ¡imu, neprisimena (t. 3, b. l. 193). Liudytojas Ž. P. parodė, jog jis yra (duomenys neskelbtini).

R. D. neatsimena. Daro prielaidÄ , kad pacientė buvo pristatyta pareigÅ«nų. IÅ¡ medicininės dokumentacijos matyti, jog grėsmės gyvybei nebuvo. Sužalojimo aplinkybės nebuvo aiÅ¡kios, jis įvertino pacientės bÅ«klę. Buvo atlikti tyrimai, rentgenas. KrÅ«tinės sumuÅ¡imas diagnozuotas iÅ¡ nukentėjusiosios skundų. Buvo smÅ«giai į krÅ«tinės lÄ stÄ , nustatyta diagnozė – sumuÅ¡imas. Po traumos iÅ¡ karto hematomų nematyti, jos gali iÅ¡ryÅ¡kėti vėliau. Ar apžiÅ«ros metu ant R.

D. krÅ«tinės buvo paraudimų, gali pasakyti tik remdamasis medicinine dokumentacija, nes neatsimena. PirÅ¡to apžiÅ«rÄ atliko kolega (t. 3, b. l. 194). Å ių liudytojų parodymai patvirtina, jog nukentėjusiosios R. D. krÅ«tinės lÄ stos sumuÅ¡imo požymiai buvo konstatuoti ir medicininiuose dokumentuose užfiksuoti pagal jos parodymus – nusiskundimus, tai nėra patvirtinta objektyviais bylos medžiagoje užfiksuotais duomenimis, tačiau tai nereiÅ¡kia, kad L. G. nepagrįstai buvo nuteista dėl kitų nukentėjusiajai padarytų sužalojimų – pirÅ¡to nubrozdinimo ir plaukų iÅ¡rovimo.

Aplinkybę dėl nukentėjusiosios R. D. krÅ«tinės lÄ stos sumuÅ¡imo apeliacinės instancijos teismas tolesnėje nuosprendžio dalyje aptars iÅ¡samiau. 9.4. Aptartus nukentėjusiosios ir liudytojų parodymus patvirtina bylos medžiagoje esantys objektyvÅ«s duomenys: 9.4.1. (duomenys neskelbtini) tarnybos (duomenys neskelbtini) skyriaus specialisto iÅ¡vadoje Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuota, kad R. D. nustatyti sužalojimai: deÅ¡inės plaÅ¡takos antro pirÅ¡to sumuÅ¡imas, nubrozdinimas, krÅ«tinės lÄ stos sumuÅ¡imas, galvos deÅ¡inio užausio plaukų iÅ¡rovimas.

R. D. sužalojimai atitinka užduotyje nurodytÄ Ä¯vykio laikÄ ir aplinkybes, padaryti buka jėga, mažiausiai trimis poveikiais – sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymÄ . Tyrimas atliktas pagal R. D. medicininius dokumentus (t. 1, b. l. 88). 9.4.2. (duomenys neskelbtini) centro specialisto iÅ¡vadoje Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuota, kad, atlikus vaizdo bylos „epizodas.avi“ vizualinį tyrimÄ , nustatyta, jog ant tyrimÄ dominančio subjekto dėvimo puspalčio rankovės ir deÅ¡iniosios priekinės pusės užfiksuoti Å¡viesaus atspalvio pluoÅ¡tai, kurie savo iÅ¡vaizda primena plaukus / plaukų kuokÅ¡tus (t. 1, b. l. 134–135).

Apeliaciniuose skunduose yra tvirtinama, jog balti siÅ«lai ant nuteistosios L. G. palto galėjo bÅ«ti karčiai nuo apžiÅ«rimame nekilnojamajame turte buvusios arklio skulptÅ«ros. Kaip jau minėta, specialisto iÅ¡vadoje nurodyta, jog tikėtina, kad tai yra plaukų kuokÅ¡tas, pati situacija ir visos nustatytos aplinkybės tokiÄ galimÄ iÅ¡vadÄ patvirtina, o pati nukentėjusiosios R. D. plaukų iÅ¡rovimo faktÄ patvirtina ir objektyviai byloje užfiksuoti duomenys. Teiginiai dėl baltų karčių nuo arklio skulptÅ«ros yra visiÅ¡kai deklaratyvÅ«s, naudojami kaip paskutinė gynybos versija, kurios nepatvirtina jokie kiti bylos duomenys, o be to, teikiama tokiu proceso metu, kai nebegali bÅ«ti patikrinta, nes byloje nesama iÅ¡rauto nukentėjusiosios plaukų kuokÅ¡to kaip įrodymo.

Suprantama, jog tokia versija bandoma sukelti abejonę dėl L. G. kaltės, bet vis dėlto keliamos versijos turėtų būti pagrįstos, logiškos, atitikti bylos medžiagoje užfiksuotus duomenis, neprasilenkiančios su racionaliu situacijos vertinimu. Vien praeinant pro šalį nekilnojamojo turto apžiūros metu, nuo itin nedidelio dydžio skulptūros (t. 4, b. l. 53–54) plaušai negalėjo patekti ant nuteistosios L. G. palto. 9.4.3. 2020 m. lapkričio 3 d. kitų objektų apžiūros protokolu nustatyta, jog apžiūrėtas pateiktas vaizdo įrašas, kuris susideda iš 4 dalių.

Vaizdo įraÅ¡e užfiksuotų asmenų duomenys buvo nustatyti ikiteisminio tyrimo metu. 9.4.3.1. Atsidarius vaizdo įraÅ¡o pirmÄ dalį, matoma, kad vaizdo įraÅ¡as spalvotas su garsu, ant ekrano yra užraÅ¡as „(duomenys neskelbtini)“, laikas nefiksuojamas, įraÅ¡o trukmė 16 sekundžių. Vaizdo įraÅ¡e užfiksuota: L. G., vilkinti bordo spalvos paltÄ , ant veido užsidėjusi kaukę, stovi prie įėjimo į patalpas. Ä® patalpas užeina vyras, vilkintis languotus marÅ¡kinius, tamsios spalvos kelnes, su kauke ant veido, rankose laiko fotoaparatÄ .

Užėjęs į vidų, jis pradeda fotografuoti. Girdėti vyriÅ¡kas balsas: „PraÅ¡au įleisti mane, praÅ¡au įleisti mane“, „KÄ ji daro“. Girdėti moteriÅ¡kas balsas: „Ji durna kažkokia.“. Ä® patalpas užeina R. D., vilkinti mėlynÄ striukę. Matyti, kad R. D. deÅ¡ine ranka susiėmė už galvos, po to L. G. užėjo į patalpas ir sako: „AÅ¡ neleidžiu.“. Girdėti vyriÅ¡kas balsas: „Už plaukų, už plaukų.“. Filmavimas baigtas. 9.4.3.2.

Atsidarius vaizdo įraÅ¡o antrÄ dalį, matoma, kad vaizdo įraÅ¡as spalvotas su garsu, ant ekrano yra užraÅ¡as „(duomenys neskelbtini)“, laikas nefiksuojamas, įraÅ¡o trukmė 23 sekundės. Vaizdo įraÅ¡e užfiksuota: L. G. stovi patalpoje, rankÄ prisidėjusi prie palto deÅ¡inės pusės kiÅ¡enės. Matyti, kad R. D. rankos pirÅ¡tu rodo į L. G. palto deÅ¡inės pusės kiÅ¡enę ir sako: „O galėsi... įrodymas... niekas kitas.“. L. G. įsikiÅ¡o savo rankÄ Ä¯ deÅ¡inės pusės kiÅ¡enę, po to iÅ¡sitraukė rankÄ .

Matyti, kad iÅ¡ L. G. palto deÅ¡inės pusės kiÅ¡enės kyÅ¡o balti siÅ«lai (galimai plaukai). Taip pat kiÅ¡enės iÅ¡orė apkibusi baltais siÅ«lais (galimai plaukais). L. G. sako: „Kviečiu policijÄ .“. Girdėti vyriÅ¡kas balsas: „Už plaukų netampyk. Gerai.“. L. G. sako: „Kviečiu policijÄ . KÄ daro R. svetimoje patalpoje.“. R. D. atsako: „AÅ¡ su savininku.“. L. G. sako: „Kokio užpakalio savininkė.“. Girdėti vyriÅ¡kas balsas: „Važiuok pas savo (duomenys neskelbtini), gerai.“.

L. G. sako: „PraÅ¡au atleisti patalpas.“. Girdėti vyriÅ¡kas balsas: „Tu fotografuoji, o neįraÅ¡inėji, nemoki nustatyti.“. L. G. sako: „PraÅ¡au atleisti patalpas.“. Filmavimas baigtas. 9.4.3.3. Atsidarius vaizdo įraÅ¡o trečiÄ dalį, matoma, kad vaizdo įraÅ¡as spalvotas su garsu, ant ekrano yra užraÅ¡as „(duomenys neskelbtini)“, laikas nefiksuojamas, įraÅ¡o trukmė 57 sekundės. Vaizdo įraÅ¡e užfiksuota: L. G. sako: „IÅ¡ardei Å¡eimÄ , dabar bÅ«si laimingesnė.“.

Girdėti vyriÅ¡kas balsas: „Važiuok į (duomenys neskelbtini) pas savo (duomenys neskelbtini). Gerai. Važiuok, važiuok. Visa Lietuva iÅ¡ tavęs juokėsi.“. L. G. sako: „PraÅ¡au atleisti patalpas.“. VyriÅ¡kas balsas: „(duomenys neskelbtini) dabar susiradai. Tau ne gėda, vaikÄ palikai. Žmones čia juokini. Ateis vaikas į teismÄ , pasakys.“. L. G. sako: „Čia (duomenys neskelbtini) kalbų nereikia.“. Patalpoje esantis vyras, vilkintis languotus marÅ¡kinius, klausia:

„Kaip užlipti į viršų?“. Girdėti vyriÅ¡kas balsas: „Ne kaip, mes įlipdavome, stalÄ pasidėdavome.“. L. G. kalba telefonu ir sako: „Jeigu mane filmuoja, aÅ¡ nesutinku, kad mane filmuotų.“. Girdėti vyriÅ¡kas balsas: „Tu mane visÄ laikÄ filmavai.“. L. G. sako: „Tegul filmuoja, pasiilgo žmonos.“. Girdėti vyriÅ¡kas balsas: „Tavęs niekas nepasiilgo.“. 9.4.3.4. Atsidarius vaizdo įraÅ¡o ketvirtÄ dalį, matoma, kad vaizdo įraÅ¡as spalvotas, ant ekrano yra užraÅ¡as „(duomenys neskelbtini)“, laikas nefiksuojamas, įraÅ¡o trukmė 9 sekundės. Vaizdo įraÅ¡e užfiksuoti lauke stovintys du automobiliai:

„(duomenys neskelbtini)“, rudos spalvos, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir baltos spalvos automobilis, modelio nematyti, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Lauke prie namelio iÅ¡ nugaros užfiksuota moteris, kuri vilki bordo spalvos paltÄ , veido nematyti. Filmavimas baigtas. 9.4.3.5. Vaizdo įraÅ¡ai (t. 1, b. l. 136–138) buvo iÅ¡tirti, peržiÅ«rėti teisimajame posėdyje (t. 3, b. l. 23). Å ie vaizdo įraÅ¡ai patvirtina tarp nukentėjusiosios R. D., liudytojo E. G. ir nuteistosios L. G. 2020 m. gegužės 12 d., t. y.

įvykio dienÄ , nekilnojamojo turto apžiÅ«ros metu nuolat vykusį žodinį konfliktÄ , taip pat aplinkybę, jog turtÄ vertinęs asmuo – V. G. – į šį konfliktÄ nesikiÅ¡o. Vaizdo įraÅ¡ai taip pat netiesiogiai patvirtina prieÅ¡ nukentėjusiÄ jÄ R. D. vartotÄ fizinį smurtÄ , kadangi juose matyti, kaip nukentėjusioji yra susiėmusi už galvos, girdėti E. G. pasakymas nuteistajai netampyti plaukų, o be to, ant nuteistosios L. G. palto yra matomi balti kuokÅ¡tai – galimai plaukai.

Aptarti vaizdo įraÅ¡ai vertintini kaip netiesioginiai L. G. kaltės įrodymai. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad tiek tiesioginiai, tiek netiesioginiai įrodymai turi įrodomÄ jÄ vertę. Å iuo aspektu pažymėtina, kad tiesioginiai įrodymai patys, be tarpinių grandžių, yra susiję su įrodinėjimo dalyku, o netiesioginiai yra tokie įrodymai, kurie iÅ¡ pradžių pagrindžia tarpinio fakto buvimÄ , o per šį faktÄ â€“ ir įrodinėtinas aplinkybes. Ne visada nusikaltimo aplinkybės ir veikÄ padariusio asmens kaltė nustatoma tiesioginiais įrodymais.

Ä®rodinėjimas netiesioginiais įrodymais yra sudėtingesnis, tačiau jais taip pat gali bÅ«ti grindžiama asmens kaltė, jei tais įrodymais nustatyti tarpiniai faktai ir iÅ¡vados tarpusavyje sujungti nuoseklia ir logiÅ¡ka grandine. Ä®statymas nedraudžia grįsti apkaltinamojo nuosprendžio netiesioginiais įrodymais. Taigi Å¡ie vaizdo įraÅ¡ai kartu su kitais bylos medžiagoje esančiais duomenimis patvirtina, jog nuteistoji L. G. nukentėjusiajai R. D. iÅ¡plėšė plaukų kuokÅ¡tÄ . 9.4.4. 2020 m. rugpjūčio 10 d. kitų objektų apžiÅ«ros protokolu nustatyta, jog, iÅ¡klausius elektroniniu paÅ¡tu gautÄ garso įraÅ¡Ä , 2020 m. gegužės 12 d., 16.59 val., girdimas pokalbis tarp Bendrojo pagalbos centro darbuotojos ir nukentėjusiosios R.

D. Skambutis iÅ¡ telefono Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 123–125). Å is garso įraÅ¡as patvirtina, jog po įvykio ir prieÅ¡ nukentėjusiÄ jÄ pavartoto fizinio smurto R. D. iÅ¡sikvietė policijos pareigÅ«nus. 2020 m. spalio 6 d. kitų objektų apžiÅ«ros protokolu nustatyta, jog apžiÅ«rėtas vaizdo įraÅ¡as, įraÅ¡ytas į kompaktinį diskÄ , filmuotas su „(duomenys neskelbtini)“ kamera, pridėtas prie ikiteisminio tyrimo medžiagos. Filmuojamas įvykis 2020 m. gegužės 12 d., filmavimo pradžia 17.11 val.

Prie moters, kaip nustatyta – R. D., privažiavo policijos automobilis. R. D. sako pareigÅ«nams, kad norėtų paraÅ¡yti pareiÅ¡kimÄ . <...> PareigÅ«nas klausia R. D., kas čia buvo. R. D. sako, kad yra civilinė byla. PareigÅ«nas klausia, ar skyrybų. R. D. sako – taip, <...> skiriasi ne ji, ji yra toje byloje kreditorė. Toliau pasakoja, kad ji atėjo kaip kreditorė apžiÅ«rėti patalpų. ApžiÅ«rint patalpas, ta moteris puolė, griebė jai už plaukų ir tai įvyko ne pirmÄ kartÄ .

Å ita moteris yra atsakovė. <...> Jie važiavo į (duomenys neskelbtini) apžiÅ«rėti ir tame (duomenys neskelbtini) ji užpuolė R. D., nes ten yra jungtinė nuosavybė, o ji yra kreditorė, paskolinusi pinigų. <...> PareigÅ«nas praÅ¡o R. D. pateikti asmens dokumentÄ , pasakyti tos moters vardÄ , pavardę, prieÅ¡ kiek laiko ir kur viskas įvyko. R. D. atsako, kad viskas įvyko prieÅ¡ 40 minučių (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) gatvėje, adresÄ ji patikslins, o moteris, kuri jÄ užpuolė, yra L.

G., gimusi (duomenys neskelbtini) d., gyvenanti (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini). <...> Filmavimas baigtas 17.20 val. (t. 1, b. l. 127–129). Å is vaizdo įraÅ¡as atitinka nukentėjusiosios R. D. teisiamojo posėdžio metu duotus parodymus apie nuteistosios L. G. prieÅ¡ jÄ vartotÄ fizinį smurtÄ ir įvykio aplinkybes. 9.4.5. Nuteistoji L. G. kartu su apeliaciniu skundu pateikė įvykio vietos nuotraukas, nuotraukÄ , kurioje yra užfiksuota nukentėjusioji R. D. (t. 4, b. l. 86–92). Å ios nuotraukos teismo posėdžio metu apeliacinės instancijos teisme metu buvo apžiÅ«rėtos, tačiau jos nei patvirtina, nei paneigia nuteistosios L.

G. padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ . Nors nuteistoji tvirtino, jog 7 priede (4 fotonuotrauka) matyti sveikas nukentėjusiosios R. D. deÅ¡inės rankos antrasis pirÅ¡tas, o nuotrauka daryta jau po rÅ«sio apžiÅ«ros, apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog nuotraukoje yra matoma R. D. vidinė delno pusė, o pirÅ¡to sužalojimai buvo padaryti iÅ¡oriniame pavirÅ¡iuje, tad tokioje nuotraukoje jų ir nebÅ«tų matyti (t. 4, b. l. 90). BylÄ nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, taip pat buvo peržiÅ«rėtas kartu su nukentėjusiosios R.

D. atsiliepimu į nuteistosios apeliacinį skundÄ pateiktas vaizdo įraÅ¡as (t. 5, b. l. 2), tačiau jame jokių reikÅ¡mingų nusikalstamos veikos vertinimui aplinkybių užfiksuota nebuvo, tik matyti, kaip proceso dalyviai ginčijasi dėl nekilnojamojo turto apžiÅ«ros. 9.4.6. Apeliaciniuose skunduose yra nurodoma, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje neaprašė (duomenys neskelbtini) specialisto iÅ¡vados Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 3, b. l. 183–186). Apeliacinės instancijos teismas sutinka, jog Å¡i (duomenys neskelbtini) iÅ¡vada nuosprendyje nebuvo apraÅ¡yta, nes galutinį sprendimÄ pirmosios instancijos teismas iÅ¡ esmės grindė kitais duomenimis, tačiau Å¡i iÅ¡vada teisiamojo posėdžio metu buvo įvertinta (t. 3, b. l. 197). (duomenys neskelbtini) iÅ¡vadoje (duomenys neskelbtini) P. P. nurodė:

1) VÅ¡Ä® (duomenys neskelbtini) ligoninės medicinos dokumentuose užfiksuotas odos nubrozdinimas ir kraujosruva už deÅ¡inės ausies, tai sužalojimai, kurie gali bÅ«ti vertinami kaip sveikatos sutrikdymas, o krÅ«tinės lÄ stos sumuÅ¡imas, nesant objektyvių sužalojimų, nevertinamas kaip sveikatos sutrikdymas;

2) kraujosruvos už dešinės R. D. ausies aprašytos netinkamai plaukų išrovimo aplinkybei nustatyti, nes nenurodyta, ar buvo netekta plaukų ir koks plotas, tai galima vertinti kaip poveikį kietu buku daiktu;

3) medicininiuose dokumentuose objektyvių bÅ«klės duomenų, kurie galėtų patvirtinti R. D. krÅ«tinės lÄ stos sumuÅ¡imÄ , nėra;

4) objektyvių medicininių įrašų, patvirtinančių tris trauminius poveikius R. D., nėra. Remiantis medicinos dokumentais, galimi 2 trauminiai poveikiai R. D. – į deÅ¡inės plaÅ¡takos antrÄ pirÅ¡tÄ ir deÅ¡inio užausio sritį (t. 3, b. l. 186). Nors sutiktina, jog aptarta (duomenys neskelbtini) iÅ¡vada patvirtina, kad nukentėjusiosios R. D. krÅ«tinės lÄ stos sumuÅ¡imas nepagrįstas objektyviais bylos duomenimis, tačiau Å¡i iÅ¡vada nepaneigia kitos kaltinimo dalies, t. y. nepaneigia L.

G. kaltės dėl kitų R. D. padarytų sužalojimų. 9.4.7. Teisėjų kolegija sutinka su apeliaciniuose skunduose padaryta iÅ¡vada, jog medicininiuose dokumentuose buvo netinkamai apraÅ¡yti sužalojimai, atsiradę nukentėjusiosios R. D. galvoje po plaukų iÅ¡rovimo (nenurodyta, ar netekta plaukų, koks plotas, t. t.). Vis dėlto bÅ«tina pažymėti, jog, visų pirma, gydytojai teikia medicininę pagalbÄ , siekia padėti žmogui ir pagerinti jo savijautÄ bei sveikatÄ , o sužalojimus pagal savo metodikas apraÅ¡o ekspertai.

IÅ¡samaus padarytų sužalojimų apraÅ¡ymo nebuvimas pats savaime nepaneigia L. G. kaltės, kadangi faktas dėl sužalojimų nukentėjusiosios galvoje užfiksuotas buvo, o (duomenys neskelbtini), nagrinėjant bylÄ apeliacinės instancijos teisme, sužalojimÄ pagal esamas metodikas apibÅ«dino iÅ¡samiai ir konstatavo, jog tai plaukų iÅ¡rovimas. Taigi įrodymų rinkimo ir fiksavimo trÅ«kumai teisme buvo paÅ¡alinti. 9.4.7.1. Teismo posėdžio apeliacinėje instancijoje metu (duomenys neskelbtini) D.

V. nurodė, jog, kai davė 2020 m. birželio 2 d. iÅ¡vadÄ , buvo (duomenys neskelbtini) tarnybos (duomenys neskelbtini) skyriaus (duomenys neskelbtini). IÅ¡vada buvo duota, remiantis VÅ¡Ä® (duomenys neskelbtini) ligoninės pateiktais medicininiais dokumentais, asmens ambulatorinio gydymo apskaitos kortelės įraÅ¡ais su (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) įraÅ¡ais. Jie buvo nustatę krÅ«tinės sumuÅ¡imÄ , pirÅ¡to sumuÅ¡imÄ , nubrozdinimÄ ir iÅ¡rautų plaukų už deÅ¡inio užausio požymius.

DeÅ¡inės plaÅ¡takos antro pirÅ¡to sumuÅ¡imas, nubrozdinimas buvo akivaizdus. IÅ¡ objektyvių bÅ«klės duomenų (duomenys neskelbtini) įvertino, kad yra krÅ«tinės lÄ stos sumuÅ¡imas. Anot (duomenys neskelbtini), teismo medicinos požiÅ«riu tai objektyviais duomenimis nepagrįsta, skausmas nėra pakankamas požymis. Retrospektyviai vertinant, reikėjo atmesti specialisto iÅ¡vados dalį dėl krÅ«tinės lÄ stos sumuÅ¡imo kaip nepatvirtintÄ objektyviais duomenimis. ApžiÅ«rėdamas nukentėjusiÄ jÄ R.

D., (duomenys neskelbtini) D. V. nurodė, jog ties dešiniu smilkiniu yra 2x4 cm plaukų didelio išretėjimo plotas. Pagal kaukolę tai būtų momeninės, smilkininės ir pakaušinės srities riba. Šioje vietoje trūksta plaukų, simetriškai kitoje galvos pusėje nieko panašaus nėra, ten daugiau plaukų. Plaukų išretėjimo mechanizmas – ekstrakcija, nagrinėjamu atveju plaukai buvo išrauti. Jei būtų buko daikto poveikis (kampu) – slystamasis, trintis, tai būtų pastebėtas nubrozdinimas.

Å iuo atveju (duomenys neskelbtini) tokio neaprašė, aprašė tik kraujosruvÄ (t. 5, b. l. 83–84). 9.4.7.2. Teismo posėdžio apeliacinėje instancijoje metu (duomenys neskelbtini) P. P. patvirtino savo nagrinėjamoje byloje teiktÄ specialisto iÅ¡vadÄ (t. 3, b. l. 183–186). Skiriasi (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) plaukų iÅ¡rovimo apraÅ¡ymas. (duomenys neskelbtini) pažymėjo labai nekonkrečiai. (duomenys neskelbtini) vertindamas turėjo apraÅ¡yti daug konkrečiau ir aiÅ¡kiau.

Visada, vertinant plaukų iÅ¡rovimo faktÄ , raÅ¡oma, kokiame plote nėra plaukų. Kraujosruvos nėra bÅ«dingas plaukų iÅ¡rovimui. Paraudimas, minkÅ¡tųjų audinių patinimas toje vietoje dažniausiai per keletÄ valandų iÅ¡nyksta, matyti tik plaukų trÅ«kumo plotas. (duomenys neskelbtini) pažymėjo, jog jo iÅ¡vadoje atmetamas krÅ«tinės lÄ stos sužalojimas, o kiti du sužalojimai, be abejo, pripažįstami (t. 5, b. l. 84). 9.4.7.3. Taigi apeliacinės instancijos teisme duoti (duomenys neskelbtini) D.

V. ir (duomenys neskelbtini) P. P. parodymai patvirtina nukentėjusiajai R. D. padarytus sužalojimus – deÅ¡inės plaÅ¡takos antro pirÅ¡to sumuÅ¡imÄ , nubrozdinimÄ ir galvos deÅ¡inio užausio plaukų iÅ¡rovimÄ . Kartu su nukentėjusiosios R. D., liudytojo E. G. parodymais ir kitais bylos medžiagoje esančiais užfiksuotais objektyviais duomenimis Å¡ie parodymai patvirtina, jog aptartus sužalojimus nukentėjusiajai R. D. 2020 m. gegužės 12 d. įvykio metu padarė bÅ«tent nuteistoji L. G. 9.5.

Apeliaciniuose skunduose tvirtinama, jog nukentėjusiosios R. D. medicinos dokumentuose nebuvo nustatyti objektyvÅ«s krÅ«tinės lÄ stos sumuÅ¡imo požymiai. Remdamasi (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) parodymais bei iÅ¡vadomis, teisėjų kolegija visiÅ¡kai sutinka su tokiu nuteistosios ir jos gynėjo argumentu. Nagrinėjimo teisme ribas apibrėžia ir nustato BPK 255 straipsnis. Pagal Å¡io straipsnio 1 dalį, byla teisme nagrinėjama tik dėl tų kaltinamųjų ir tik dėl tų nusikalstamų veikų, dėl kurių ji perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje.

Be to, kaltinamasis negali bÅ«ti nuteistas dėl nusikalstamos veikos, kuri buvo perkvalifikuota, arba dėl nusikalstamos veikos, kurios faktinės aplinkybės iÅ¡ esmės skiriasi nuo kaltinamajame akte iÅ¡dėstytųjų, jeigu apie tokiÄ galimybę teisiamajame posėdyje jam iÅ¡ anksto nebuvo praneÅ¡ta (BPK 255 straipsnio 2 dalis). Kaltinime nurodytos veikos esminių faktinių aplinkybių ir jos kvalifikavimo pakeitimo teisme klausimus reglamentuoja BPK 256 straipsnis. Å iame straipsnyje įtvirtina teismo pareiga, kai yra pagrindas manyti, kad kaltinime nurodyta veika gali bÅ«ti perkvalifikuota ar kaltinime nurodytos veikos faktinės aplinkybės gali bÅ«ti pakeistos iÅ¡ esmės skirtingomis, apie Å¡iÄ galimybę nedelsiant praneÅ¡ti nagrinėjimo teisme dalyviams.

Pagal kasacinės instancijos teismo formuojamÄ praktikÄ , kaltinime nurodytos veikos faktinės aplinkybės ir jos kvalifikavimas BPK 256 straipsnyje nustatyta tvarka gali bÅ«ti keičiami bylÄ nagrinėjant ne tik pirmosios instancijos teisme, bet ir apeliacinio proceso metu. Nagrinėjant bylÄ apeliacine tvarka kaltinime nurodytos veikos faktinės aplinkybės ir jos kvalifikavimas gali bÅ«ti keičiami pagal prokuroro ir (ar) nukentėjusiojo praÅ¡ymÄ , kai apie tai yra iÅ¡dėstoma apeliaciniame skunde, atsižvelgiant į BPK 320 straipsnio 3 ir 4 dalių nuostatas.

Bylos nagrinėjimo teisme metu kaltinamajam negali bÅ«ti inkriminuojamos naujos nusikalstamos veikos, tačiau gali bÅ«ti pakeistos kaltinime nurodytos veikos faktinės aplinkybės ir jos kvalifikavimas, laikantis BPK 255 straipsnio 2 dalyje ir 256 straipsnyje nustatytų sÄ lygų ir tvarkos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-1/2014, 2K-526/2014, 2K-262/2014, 2K-265-693/2015, 2K-42-942/2016 ir kt.). 9.5.1. AiÅ¡kinant BPK 255 straipsnio 2 dalies nuostatÄ â€žfaktinės aplinkybės iÅ¡ esmės skiriasi nuo kaltinamajame akte iÅ¡dėstytųjų“, kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad tokia situacija gali susiklostyti, kai prisideda tos pačios nusikalstamos veikos epizodai, iÅ¡ esmės pasikeičia nusikalstamų veikų apimtis, nusikalstamos veikos padarymo laikas, vieta, bÅ«das, nustatoma, kad ji sukėlė kitokius padarinius ar padaryta kitomis aplinkybėmis, nei nurodyta kaltinamajame akte, ir pan., jeigu tai turi įtakos veikos kvalifikavimui, bausmei ar kitaip suvaržo asmens teisę į gynybÄ (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2013 m. lapkričio 15 d. nutarimas, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-265-693/2015, 2K-8-696/2016, 2K-7-304-976/2016 ir kt.).

Kita vertus, dėl to, ar keičiant nusikalstamos veikos faktines aplinkybes (neįspėjus apie tai gynybos) asmens teisė į gynybÄ bÅ«tų suvaržyta, sprendžiama atsižvelgiant į konkrečios bylos aplinkybes, įvertinus, ar yra pagrindas manyti, kad gynyba dėl pasikeitusių nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių galėtų bÅ«ti kitokia (Konstitucinio Teismo 2013 m. lapkričio 15 d. nutarimas, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-265-693/2015, 2K-7-304-976/2016, 2K-8-696/2016 ir kt.).

Darydamas tokiÄ iÅ¡vadÄ teismas vertina viso proceso eigÄ nuo kaltinamojo akto įteikimo iki bylos iÅ¡nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme. Atsižvelgiant į tai, kasacinės instancijos teismo praktikoje ne visada pripažįstama, kad nepraneÅ¡imas apie nusikalstamos veikos perkvalifikavimo galimybę iÅ¡ esmės suvaržo kaltinamųjų teisę žinoti, kuo jie yra kaltinami, ir jų galimybę veiksmingai gintis nuo kaltinimo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-278-788/2018, 2K-142-719/2019). 9.5.2.

Nagrinėjamu atveju kalba eina apie nusikalstamos veikos sukeltus padarinius – bylos medžiagoje surinkti duomenys objektyviai nepatvirtina, jog L. G. padarytu nusikaltimu nukentėjusiajai R. D. sukėlė krÅ«tinės lÄ stos sumuÅ¡imÄ . Dėl Å¡ios faktinės aplinkybės paÅ¡alinimo, o ne jos pakeitimo kita nepasikeičia nei nuteistosios L. G. padaryto nusikaltimo kvalifikavimas, nei jai skiriama bausmė, be to, paÅ¡alinti Å¡iÄ faktinę aplinkybę iÅ¡ kaltinimo kaip nenustatytÄ apeliaciniuose skunduose prašė tiek pati nuteistoji, tiek jos gynėjas, todėl Å¡iame kontekste pažymėtina, jog minėtos faktinės aplinkybės paÅ¡alinimas iÅ¡ kaltinimo nesudaro prielaidų pažeisti kaltinamosios teisę žinoti kaltinimÄ ir jos teisę į gynybÄ .

Ä®statymų garantuotos nuteistosios teisės lieka nesuvaržytos, kadangi tiek visi anksčiau aptarti sužalojimai kartu, tiek kiekvienas iÅ¡ jų atskirai atitinka nežymaus sveikatos sutrikdymo mastÄ â€“ tai apeliacinės instancijos teisme patvirtino ir (duomenys neskelbtini) D. V. Taigi iÅ¡ nusikalstamos veikos apraÅ¡ymo paÅ¡alinama nuoroda į L. G. nusikaltimu nukentėjusiajai padarytÄ krÅ«tinės lÄ stos sumuÅ¡imÄ . Apeliacinės instancijos teismui paÅ¡alinus minimÄ aplinkybę iÅ¡ kaltinimo, iÅ¡ esmės lieka nustatyti tie patys veikos požymiai ir veikos kvalifikavimui reikÅ¡mingos aplinkybės, palyginti su nustatytosiomis pirmosios instancijos teismo nuosprendyje. 9.6.

Teisėjų kolegija iÅ¡ kaltinimo taip pat Å¡alina aplinkybę dėl fizinio skausmo sukėlimo. Apeliaciniuose skunduose taip pat buvo padaryta iÅ¡vada, kad nukentėjusiajai R. D. nesukeltas fizinis skausmas, kadangi įvykio metu į smurtinius veiksmus ji nesureagavo. Kadangi nukentėjusiajai R. D. padaryti sužalojimai nebuvo pavojingi sveikatai, atitiko tik nežymaus sveikatos sutrikdymo mastÄ , savaime suprantama, jog nukentėjusioji ir toliau galėjo dalyvauti tiek namo, tiek (duomenys neskelbtini) namelio apžiÅ«roje.

Kita vertus, tai nereiÅ¡kia, kad jai nebuvo sukeltas fizinis skausmas, vis dėlto sutiktina, jog nagrinėjamu atveju fizinis skausmas nebuvo objektyviai iÅ¡reikÅ¡tas ir užfiksuotas bylos medžiagoje esančiuose duomenyse (nesuriko, nesuÅ¡uko, neverkė, nesiskundė, neaikčiojo iÅ¡ skausmo ir pan.). Pažymėtina, kad fizinis skausmas yra minimali nusikalstamos žalos sveikatai riba. Kasacinės instancijos teismas yra ne kartÄ nurodęs, kad baudžiamajai atsakomybei pagal BK 140 straipsnį taikyti nepakanka vien tik fizinio sÄ lyčio su kito žmogaus kÅ«nu, bÅ«tina įsitikinti, kad dėl to nukentėjęs asmuo iÅ¡ tikrųjų pajautė skausmÄ ar kitas fizines kančias.

Nustatant Å¡iÄ aplinkybę, atsižvelgtina į tai, kokio stiprumo skausmas paprastai sukeliamas žmogui analogiÅ¡kais veiksmais, taip pat vertinamas nukentėjusiojo amžius ir sveikatos bÅ«klė, jo sveikatai sukeltas pavojus, fizinį poveikį darančio asmens tikslai ir kitos aplinkybės, rodančios atliktų veiksmų pavojingumÄ ir kilusio skausmo tikrumÄ . Ä®rodomumo prasme svarbu, kad toks pojÅ«tis bÅ«tų taip iÅ¡reikÅ¡tas, jog aplinkiniai suprastų nukentėjusiojo skausmÄ ar bÅ«tų kreipiamasi į medikus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-164-895/2016, 2K-474-489/2016, 2K-227-788/2017, 2K-128-895/2019). 9.6.1.

BK 140 straipsnio 1 dalyje, kaip jau minėta, yra numatyta baudžiamoji atsakomybė už fizinio skausmo sukėlimÄ arba nežymų sveikatos sutrikdymÄ , t. y. pažodžiui aiÅ¡kinant teisės normÄ , siekiant asmenį traukti baudžiamojon atsakomybėn, turi bÅ«ti nustatomas vienas iÅ¡ veiksmų – arba fizinio skausmo sukėlimas, arba nežymus sveikatos sutrikdymas. Kadangi nagrinėjamu atveju byloje nėra objektyviai užfiksuotas nukentėjusios R. D. patirtas fizinis skausmas, Å¡i aplinkybė Å¡alintina iÅ¡ kaltinimo, o L.

G. traukiama baudžiamojon atsakomybėn dėl nežymaus R. D. sveikatos sutrikdymo. Ä®rodymų visumai objektyviai patvirtinant, jog nagrinėjamu atveju nukentėjusiajai R. D. buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, atskirai jai sukelto fizinio skausmo įrodinėti nebereikia, nes tai gali turėti reikÅ¡mės, sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo, bet ne dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo. 9.7. Visi anksčiau aptarti duomenys patvirtina, jog L. G. 2020 m. gegužės 12 d., laikotarpiu nuo 16.16 iki 16.40 val., prie (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini) namo, (duomenys neskelbtini) mieste, pavartojo fizinį smurtÄ prieÅ¡ R.

D., t. y. lipant į rÅ«sį, rankomis du kartus sudavė jai į krÅ«tinę, po to nukentėjusioji krisdama atsirėmė į sienÄ , o einant į namo vidų, ranka sugriebė R. D. už plaukų ir jų dalį iÅ¡rovė, taip padarydama nukentėjusiajai R. D. deÅ¡inės plaÅ¡takos antro pirÅ¡to sumuÅ¡imÄ , nubrozdinimÄ ir galvos deÅ¡inio užausio plaukų iÅ¡rovimÄ . Tokie nukentėjusiosios R. D. sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymÄ .

10. Dėl L. G. paskirtos bausmės pagrįstumo 10.1. Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimÄ padariusiam asmeniui (BK 41 straipsnio 1 dalis). Bausmės paskirtis:

1) sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo;

2) nubausti nusikalstamÄ veikÄ padariusį asmenį;

3) atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas;

4) paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų;

5) užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimÄ (BK 41 straipsnio 2 dalis). Bausmės skyrimas yra iÅ¡imtinė teismo kompetencija. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę suÅ¡velninti gali tik tuo atveju, jeigu pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmei individualizuoti reikÅ¡mingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiÅ¡kiai per griežtÄ ir neteisingÄ bausmę.

Pagal teismų praktikÄ , bausmė laikoma teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumÄ (kasacinės nutartys Nr. 2K-390/2011, 2K-456/2013, 2K-126-693/2018). 10.2. Nagrinėjamu atveju gynėjas tvirtino, jog yra nuteistosios L. G. baudžiamÄ jÄ atsakomybę Å¡alinanti aplinkybė – bÅ«tinoji gintis. Visų pirma, BK 28 straipsnyje numatyta baudžiamÄ jÄ atsakomybę Å¡alinanti aplinkybė bÅ«tinoji gintis – tai pavojingo kėsinimosi atrėmimas padarant žalos tam, kuris kėsinasi.

Tokia gintis galima tik nuo pavojingo kėsinimosi, kai viena pusė nesiruošia pavartoti smurto, o smurtas pavartojamas netikėtai esant užpultam. Prasidėjęs ar tiesiogiai gresiantis pavojingas kėsinimas turi egzistuoti ir būti nepasibaigęs gynybos veiksmų atlikimo metu; anksčiau įvykę konfliktai nei prasidėjusiu, nei tiesiogiai gresiančiu pavojingu kėsinimusi negali būti laikomi (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-404/2010, 2K-392/2012, 2K-373/2010, 2K-7-326/2013, 2K-7-62-489/2015).

Nagrinėjamu atveju konfliktas tarp L. G. ir R. D. buvo sprendžiamas, pavartojant fizinį smurtÄ , agresijÄ ir jėgÄ . Nors R. D. į nekilnojamÄ jį turtÄ pateko be savininkės L. G. sutikimo, tai savaime nesudaro pagrindo tvirtinti, jog grėsė pavojus nuteistosios turtui, kadangi tuo metu nekilnojamame turte buvo tiek jo savininkė, tiek turto vertintojas, taip pat E. G., t. y., esant paÅ¡alinių asmenų, nukentėjusioji R. D. nebÅ«tų galėjusi nei sugadinti, nei pagrobti svetimo turto, be to, jos tikslas ir nebuvo neteisėtų pavojingų veiksmų atlikimas.

Kaip teigė pati nukentėjusioji R. D., ji nekilnojamojo turto vertinime dalyvavo, realizuodama savo kaip kreditorės interesus. Nukentėjusioji, bÅ«dama kreditore civilinėje byloje, atvyko į turto vertinimo procedÅ«rÄ pakviesta vieno iÅ¡ bendraturčių, ji neatliko jokių kėsinimosi į turtÄ veiksmų, atvykusi prisistatė ir pasisakė, kokiu tikslu atvyko. Nuteistoji, nesutikdama su tuo, turėjo galimybę nutraukti turto apžiÅ«rÄ , spręsti teisiniu keliu dėl kreditorės tolesnio dalyvavimo.

Taigi L. G. veiksmai neatitiko kėsinimosi pobÅ«džio ir pavojingumo, kad juos bÅ«tų galima prilyginti bÅ«tinajai ginčiai. BÅ«tina pažymėti, jog L. G. veiksmai ne peržengė bÅ«tinosios ginties ribas, o tiesiog neatitinka Å¡io instituto esmės, kadangi sudaro savarankiÅ¡ko nusikaltimo sudėtį ir turi bÅ«ti kvalifikuojami pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, nes nuteistajai joks realus ir pavojingas kėsinimasis į jos turtÄ , sveikatÄ ar gyvybę negrėsė ir nebuvo prasidėjęs. 10.3. Visi gynėjo apraÅ¡yti nukentėjusiosios R.

D. veiksmai, kurie, anot jo, atitinka bÅ«tinosios ginties situacijÄ , iÅ¡ tikrųjų sudaro pagrindÄ spręsti, ar tokie veiksmai negalėtų bÅ«ti įvertinti kaip provokuojantis nukentėjusio asmens elgesys. Nuteistosios L. G. gynėjas visiÅ¡kai pagrįstai nurodė, jog kaltinime nurodyto įvykio metu buvo vertinamas nekilnojamasis turtas L. G. ir E. G. skyrybų procese. Nukentėjusioji R. D. neturėjo jokios teisės dalyvauti vertinime ir brautis į L. G. bÅ«stÄ . BÅ«sto savininkė L. G. aiÅ¡kiai iÅ¡reiÅ¡kė, kad nepritaria R.

D. dalyvavimui apžiÅ«rint nekilnojamÄ jį turtÄ . Nukentėjusioji R. D. ignoravo L. G. nuomonę ir savo elgesiu jÄ ypatingai sujaudino, sukėlė nuteistajai didelį sumiÅ¡imÄ ir iÅ¡gÄ stį. Toks nukentėjusiosios elgesys galėjo iÅ¡provokuoti nuteistosios L. G. prieÅ¡ nukentėjusiÄ jÄ R. D. pavartotÄ fizinį smurtÄ . 10.3.1. BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte yra numatyta baudžiamÄ jÄ atsakomybę lengvinanti aplinkybė – veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ar rizikingas nukentėjusio asmens elgesys, ji turi reikÅ¡mės skiriant bausmę kaltininkui.

BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte numatyta kaltininko atsakomybę lengvinanti aplinkybė nustatoma tada, kai kaltininko nusikalstama veika yra atsakomoji reakcija į provokuojančius ar rizikingus nukentėjusiojo veiksmus. Teismų praktikoje pažymima, kad provokuojančiu reikėtų laikyti tokį elgesį, kai nukentėjusysis sÄ moningai skatina kaltininkÄ pradėti nusikalstamÄ veikÄ prieÅ¡ jį. Tokie nukentėjusiojo veiksmai gali bÅ«ti įžeidimas, smurtas arba kitokie tyčiniai veiksmai, nukreipti tiek į patį kaltininkÄ , tiek į jam artimus asmenis, ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-418/2009, 2K-446/2010, 2K-450/2011, 2K-386/2012). 10.3.2.

Kaip buvo nurodyta apeliaciniuose skunduose ir patvirtina bylos medžiaga, nukentėjusiÄ jÄ ir nuteistÄ jÄ sieja ilgÄ laikÄ besitęsiantys konfliktiÅ¡ki santykiai. Taigi iki nusikalstamos veikos padarymo susiklosčiusi situacija atskleidžia, kad nukentėjusiosios R. D. atvykimas į G. bÅ«sto apžiÅ«rÄ ir vertinimÄ kartu su E. G., su kuriuo skiriasi L. G., kai dėl nukentėjusiosios dalyvavimo nutartis nebuvo priimta (t. 4, b. l. 59–60, 136–137), o nuteistoji su R. D. buvimu apžiÅ«ros metu nesutiko, ir tolesnis dalyvavimas, nepaisant aiÅ¡kiai iÅ¡reikÅ¡to nuteistosios L.

G. nepritarimo, rodo provokuojančius nukentėjusiosios veiksmus. Taigi apeliacinės instancijos teismas nustato nuteistosios L. G. atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę – veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis nukentėjusiosios R. D. elgesys (BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punktas). 10.3.3. Kadangi buvo nustatyta viena nuteistosios L. G. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kurios skundžiamame nuosprendyje nebuvo nustatęs pirmosios instancijos teismas, yra pagrindas suÅ¡velninti nuteistajai paskirtÄ bausmę.

L. G. už nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 140 straipsnio 1 dalyje, nenustatęs jos atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, pirmosios instancijos teismas buvo paskyręs 6 (Å¡eÅ¡ių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę. Taigi, apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į reikÅ¡mingas pirmosios instancijos teismo nustatytas nusikalstamÄ veikÄ ir nuteistosios asmenybę apibÅ«dinančias aplinkybes, įvertindamas savo nustatytÄ vienÄ atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę, nuteistajai L.

G. paskirtÄ bausmę sumažina vienu trečdaliu ir paskiria 4 (keturių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, palikdamas galioti nepakeistÄ pirmosios instancijos teismo skundžiamu nuosprendžiu paskirtÄ Ä¯pareigojimÄ . Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu ir 328 straipsnio 1 punktu, n u s p r e n d ž i a : nuteistosios L. G. gynėjo advokato Giedriaus Danėliaus ir nuteistosios L. G. apeliacinius skundus tenkinti iÅ¡ dalies.

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mų 2021 m. birželio 14 d. nuosprendį pakeisti. IÅ¡ kaltinimo paÅ¡alinti faktines aplinkybes, kad nuteistoji L. G. savo veiksmais sukėlė nukentėjusiajai R. D. fizinį skausmÄ ir padarė krÅ«tinės lÄ stos sumuÅ¡imÄ . Nustatyti nuteistosios L. G. atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę – veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis nukentėjusiosios R. D. elgesys (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 59 straipsnio 1 dalies 6 punktas).

L. G. už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, paskirtÄ laisvės apribojimo bausmę sumažinti nuo 6 (Å¡eÅ¡ių) mėnesių iki 4 (keturių) mėnesių. KitÄ nuosprendžio dalį palikti galioti nepakeistÄ . Teisėjai Dalius Jocys Kristina Kakurinė Aurelija Sadauskaitė