5cdc011e-9963-448d-9ef0-eb9e005caeb6 · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla Nr

Civilinė byla Nr. 2-59/2011

Procesinio sprendimo kategorija 110.1

 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

NUTARTIS

                                                                                                                                    Â

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2011 m. sausio 6 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš teisėjų: Konstantino Gurino, Danutės Milašienės ir Marytės Mitkuvienės (teisėjų kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo

posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal R. V., J. V. ir T. Z., R. Z. atskiruosius skundus dėl

Vilniaus apygardos teismo 2010 m. liepos 26 d. nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės pagal Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriaus priešieškinį M. V., J. V., R. V., A. T., O. T.,

D. P., T. Z. ir R.

Z. dėl įsiskolinimo priteisimo, hipotekos sandorio pripažinimo negaliojančiu (actio Pauliana) ir priverstinės hipotekos nustatymo, civilinėje byloje Nr. 2-6725-798/2010 pagal ieškovų M. V. ir R.

V. ieÅ¡kinį atsakovui Nordea Bank Finland Plc Lietuvoje veikiantį per Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrių dėl kreditavimo sutarties sÄ lygų pakeitimo, kurioje trečiaisiais asmenimis, nepareiÅ¡kiančiais savarankiÅ¡kų reikalavimų dalyvauja A. T. ir D. P..

Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ , nustatė:

I. M. V. ir R. V. kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu atsakoviu Nordea Bank Finland Plc dėl kreditavimo sutarties sÄ lygų pakeitimo, tretieji asmenys A. T. ir D. P..

Nordea Bank Finland Plc (toliau – Bankas) pateikė priešieškinį

M. V., J. V., R. V.,

A. T., O. T., D. P.,

T. Z. ir R. Z. dėl įsiskolinimo priteisimo, hipotekos sandorio pripažinimo negaliojančiu (actio Pauliana) ir priverstinės hipotekos nustatymo, kuriuo prašė:

1. Priteisti solidariai iš R. V.,

M. V., J. V., A. T.,

O. T., D. P. Banko naudai 1666339.37 Lt įsiskolinimÄ ir 16 proc. procesines palÅ«kanas nuo teismo priteistos pinigų sumos nuo prieÅ¡ieÅ¡kinio priėmimo dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo;

2. Pripažinti negaliojančiu nuo jo sudarymo momento 2010-02-09 hipotekos sandorį, sudarytÄ tarp R. V., J. V., T. Z. ir R. Z., įregistruotÄ Lietuvos Respublikos hipotekos registre 2010-02-12 (identifikavimo kodas duomenys neskelbtini) visa apimtimi;

3. Užtikrinant Banko teismo sprendimu patenkintų reikalavimų sumÄ , nustatyti priverstinę hipotekÄ , galiojančiÄ iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, R. V. ir

J. V. priklausančiam nekilnojamajam turtui.

4. Bankas taip pat prašė taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones:

Uždrausti vykdyti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ pagal 2010-02-09 hipotekos sandorį, įregistruotÄ Lietuvos Respublikos hipotekos registre 2010-02-12 identifikavimo kodu (duomenys neskelbtini), pastarÄ jį draudimÄ registruojant vieÅ¡uosiuose Nekilnojamojo turto ir Hipotekos registruose; AreÅ¡tuoti Å¡iuos nekilnojamojo turto objektus:

Žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini); Žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini) unikalus numeris (duomenys neskelbtini); Žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini); Žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini); GyvenamÄ jį namÄ , esantį (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini);

Bankas nurodė, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas.

Vilniaus apygardos teismas 2010 m. liepos 26 d. nutartimi praÅ¡ymÄ taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones patenkino visiÅ¡kai ir nurodė, kad Banko praÅ¡ymas yra pagrįstas, atitinka įstatymo keliamus reikalavimus, todėl yra tenkintinas. Laikinosios apsaugos priemonės taikomos nepraneÅ¡us Å¡alims, nes yra reali grėsmė, jog toks praneÅ¡imas sutrukdys laikinųjų apsaugos priemonių taikymÄ arba padarys jų taikymÄ nebeįmanomÄ (LR CPK 148 str. 1 d.). Teismas nurodė, kad  laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslas yra siekimas užtikrinti Banko turtinius interesus, užkirsti keliÄ aplinkybėms, galinčioms apsunkinti bÅ«simo teismo sprendimo įvykdymÄ ir tuo užtikrinti jo privalomumÄ , kitaip tariant, užkirsti keliÄ Å¡alims iÅ¡vengti teismo sprendimo įvykdymo, todėl atsižvelgdamas į prieÅ¡ieÅ¡kinyje suformuluotus reikalavimus, priėjo iÅ¡vados, jog siekiant užtikrinti bÅ«simo teismo sprendimo įvykdymÄ , tikslinga taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones.

1) Atskiruoju skundu apeliantai R. V. ir J. V. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2010 m. liepos 26 d. nutartį dalyje dėl 2010 vasario 9 d. hipotekos sandoriu, įregistruotu Lietuvos Respublikos hipotekos registre 2010-02-12 identifikavimo kodu (duomenys neskelbtini), įkeistų nekilnojamojo

turto objektų areÅ¡to ir netaikyti minėtų laikinųjų apsaugos priemonių. AtskirÄ jį skundÄ apeliantai grindžia Å¡iais argumentais:

1. GinčijamÄ nutartį teismas priėmė nesant grėsmės bÅ«simo teismo sprendimo įvykdymui ir virÅ¡ijant laikinųjų apsaugos priemonių mastÄ .

2. Vilniaus m. 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus nutartimi areštuoto nekilnojamojo turto pakako užtikrinti priešieškinio reikalavimus.

 3. Teismas priimdamas ginčijamÄ nutartį negalėjo remtis Banko į bylÄ pateiktomis 2010 m. turto vertės nustatymo pažymomis, o privalėjo vadovautis teisėtomis ir pačių nekilnojamojo turto savininkų užsakytomis 2007 m. turto vertės nustatymo pažymomis.

4. Ginčijama nutartis yra nemotyvuota ir netiksli, netikslius draudimus nustatanti teismo nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių negali būti vykdoma.

5. Ginčijama nutartis nepagrįstai priimta nepranešant apie tai šalims.

2) Atskiruoju skundu apeliantai T.

Z. ir R. Z. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2010 m. liepos 26 d. nutartį dalyje dėl 2010 vasario 9 d. hipotekos sandoriu, įregistruotu Lietuvos Respublikos hipotekos registre 2010-02-12 identifikavimo kodu (duomenys neskelbtini), įkeistų nekilnojamojo

turto objektų ir netaikyti minėtų laikinųjų apsaugos priemonių. AtskirÄ jį skundÄ apeliantai grindžia Å¡iais argumentais:

1. Ginčijama nutartimi teismas uždraudė vykdyti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ pagal hipotekos sandorį nesant grėsmės, kad Å¡is iÅ¡ieÅ¡kojimas bus pradėtas vykdyti ar juo iÅ¡ esmės bus pažeisti Banko interesai.

2. Kadangi dalinio paskolos grÄ Å¾inimo sutartyje nenumatyta ir iÅ¡ paskolos gavėjų negali bÅ«ti reikalaujama paskolÄ grÄ Å¾inti anksčiau negu 2015 m. kovo 8 d. , T. Z. ir R. Z. negalės pradėti vykdyti iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ hipotekos sandoriu įkeisto nekilnojamojo turto anksčiau negu 2015 m., todėl grėsmės Bankui galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymui nėra, nes artimiausius penkerius metus iÅ¡ieÅ¡kojimas iÅ¡ nekilnojamojo turto nevyks.

3. T. Z. ir R. Z. net ir įvykdžius iÅ¡ieÅ¡kojimÄ iÅ¡ hipotekos sandoriu įkeisto nekilnojamojo turto po 2015 m., Banko turtiniai interesai iÅ¡ esmės nebus pažeisti, nes įkeisto nekilnojamojo turto vertė kelis kartus virÅ¡ija užtikrintos R.

V. ir J. V. prievolės dydį.

4. Teismas priimdamas ginčijamÄ nutartį negalėjo remtis Banko į bylÄ pateiktomis 2010 m. turto vertės nustatymo pažymomis, o privalėjo vadovautis teisėtomis ir pačių nekilnojamojo turto savininkų užsakytomis2007 m. turto vertės nustatymo pažymomis.

Atsiliepimu į atskirÄ jį skundÄ Bankas praÅ¡o Vilniaus apygardos teismo 2010 m. liepos 26 d. nutartį palikti nepakeistÄ , o atskiruosius skundus atmesti. Bankas nurodė, kad laikinosios apsaugos priemonės pritaikytos esant pagrįstoms prielaidoms, suponuojančioms grėsmę bÅ«simo teismo sprendimo įvykdymui.

Atsiliepimu į atskirÄ jį skundÄ M. V.,

T. Z., R. Z. ir D.

P. praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2010 m. liepos 26 d. nutartį ir patenkinti R. V. ir J. V. atskirÄ jį skundÄ . Nurodo, kad skundžiama nutartis priimta vadovaujantis teisme ginčijamais įrodymais.

Atskirieji skundai netenkintini.

Civilinio proceso įstatymas numato galimybę teismui dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų praÅ¡ymu imtis laikinųjų apsaugos priemonių bÅ«simo teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti (CPK 144 str. 1 d.). Civilinio proceso teisės normos, įtvirtindamos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo galimybę, kartu nustato Å¡ių priemonių taikymo sÄ lygÄ ir esminį apribojimÄ â€“ laikinosios apsaugos priemonės gali bÅ«ti taikomos tik tuo atveju, jei yra pagrindas manyti, jog nesiėmus Å¡ių priemonių, bÅ«simo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. CPK 144 straipsnio pagrindu pirmosios instancijos teismas, nenagrinėdamas ir nespręsdamas ieÅ¡kinio pagrįstumo, atsižvelgdamas į teismo sprendimo vykdymo ypatumus, taip pat abiejų bylos Å¡alių interesų pusiausvyrÄ , sprendžia, ar yra poreikis užtikrinti ieÅ¡kinį, t. y. ar ieÅ¡kinio tenkinimo atveju teismo sprendimo įvykdymas galės bÅ«ti realiai įvykdytas, ar jo įvykdymui užtikrinti bÅ«tina imtis proceso įstatyme numatytų priemonių.

Taikydamas CPK 145 straipsnyje numatytas laikinÄ sias apsaugos priemones, teismas neprivalo turėti įrodymų, jog ateityje neabejotinai atsiras grėsmė teismo sprendimui įvykdyti. Teismui pakanka įsitikinti tuo, kad konkrečioje situacijoje tokia grėsmė yra galima, kad egzistuoja tokio pobÅ«džio grėsmės atsiradimo tikimybė. Teismų praktikoje vadovaujamasi nuostata, jog pagrindas taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones yra tada, kai vyksta ginčas dėl didelės pinigų sumos, nes ieÅ¡kinio sumos dydis objektyviai gali padidinti bÅ«simo teismo sprendimo neįvykdymo rizikÄ .

Nagrinėjamu atveju yra pateikti du atskirieji skundai. Pirmuoju skundu R. V. ir J. V. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2010 m. liepos

26 d. nutartį dalyje dėl 2010 vasario 9 d. hipotekos sandoriu, įregistruotu Lietuvos Respublikos hipotekos registre 2010-02-12 identifikavimo kodu (duomenys neskelbtini), įkeistų nekilnojamojo turto objektų areÅ¡to. Apeliantai nurodė, kad Vilniaus m. 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus nutartimi areÅ¡tuoto nekilnojamojo turto pakako užtikrinti prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimus. Teisėjų kolegija su tokiu apeliantų argumentu sutikti negali, nes kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos Vilniaus m. 1 apylinkės teismo hipotekos skyrius 2010 m. birželio 17 d. nutartimi, spręsdamas priverstinio skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo klausimÄ , t. y. skolininkams nevykdant hipoteka užtikrintos prievolės – 2007 m. rugsėjo 19 d. kreditavimo sutarties Nr. KK07/09/71GO su jos pakeitimais, areÅ¡tavo nekilnojamuosius daiktus – 5 žemės sklypus. Tuo tarpu Vilniaus apygardos teismas 2010 m. liepos 26 d. nutartimi Banko prieÅ¡ieÅ¡kinyje nurodytų reikalavimų užtikrinimui areÅ¡tavo keturis žemės sklypus ir gyvenamÄ jį namÄ , t. y. bÅ«tent tÄ konkretų nekilnojamÄ jį turtÄ , kuris yra įkeistas sudarant prieÅ¡ieÅ¡kiniu ginčijamÄ sandorį. Todėl apibendrinant galima daryti iÅ¡vadÄ , kad laikinoji apsaugos priemonė, kuri buvo taikyta Vilniaus m. 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus, buvo skirta užtikrinti reikalavimo taikyti priverstinę hipotekÄ Ä¯vykdymÄ , o Vilniaus apygardos teismo taikytas nekilnojamojo turto areÅ¡tas, skirtas ieÅ¡kovo prieÅ¡ieÅ¡kiniu keliamų reikalavimų užtikrinimui.

Teisėjų kolegija laiko nepagrįstu apeliantų argumentÄ , kad ginčijama nutartis yra nemotyvuota, nes kolegijos nuomone skundžiama nutartis atitinka tokio procesinio dokumento motyvuojamosios dalies turiniui keliamus reikalavimus (CPK 291 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

Skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties neteisėtumÄ ir nepagrįstumÄ apeliantai motyvuoja taip pat ir tuo, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimÄ teismas iÅ¡sprendė neinformuodamas jų apie teismo posėdį. LR CPK 148 straipsnio pirmojoje dalyje yra nustatyta, kad laikinosios apsaugos priemonės gali bÅ«ti taikomos nepraneÅ¡us atsakovams iÅ¡imtiniais atvejais, kai yra reali grėsmė, jog toks praneÅ¡imas sutrukdys laikinųjų apsaugos priemonių taikymÄ arba padarys jų taikymÄ nebeįmanomÄ . Taigi teisė spręsti, ar yra reali grėsmė, jog praneÅ¡imas apie praÅ¡ymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjimÄ sutrukdys laikinųjų apsaugos priemonių taikymÄ arba padarys jų taikymÄ nebeįmanomÄ , priklauso teismui. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindÄ manyti, kad praneÅ¡imas Å¡alims apie praÅ¡ymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjimÄ apsunkins jų taikymÄ arba padarys jį nebeįmanomÄ , ir iÅ¡spręsti šį klausimÄ nepranešęs Å¡alims, kadangi, kaip jau buvo minėta, ieÅ¡kinio suma yra didelė. Prevencinė laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis lemia tai, kad jos turi bÅ«ti taikomos operatyviai (LR CPK 148 str. 1 d.). NepraneÅ¡imas Å¡alims priimant nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo savaime nereiÅ¡kia Å¡iuo klausimu priimtos nutarties neteisėtumo ir nepagrįstumo. Teismo nutartis dėl proceso teisės normų pažeidimo gali bÅ«ti panaikinta tik tuomet, kai dėl Å¡io pažeidimo galėjo bÅ«ti neteisingai iÅ¡spręstas procesinis klausimas (LR CPK 329 str. 1 d., 338 str.). Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo konstatuoti, kad nepraneÅ¡imas Å¡alims apie laikinÄ sias apsaugos priemones galėjo pažeisti ar pažeidė jų procesines teises.

Antruoju skundu apeliantai T. Z. ir

R. Z. praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2010 m. liepos 26 d. nutartį dalyje dėl 2010 vasario 9 d. hipotekos sandoriu, įregistruotu Lietuvos Respublikos hipotekos registre 2010-02-12 identifikavimo kodu (duomenys neskelbtini), įkeistų nekilnojamojo turto objektų. Teisėjų kolegija negali sutikti su apeliantų argumentu, kad jie negalės pradėti vykdyti iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ prieÅ¡ieÅ¡kiniu ginčijamam sandoriui įkeisto nekilnojamojo turto penkis metus, nes pagal kredito sutartį terminas paskolai grÄ Å¾inti baigiasi 2015 m. kovo 8 d. Teisėjų kolegija pažymi, kad ginčijamo sandorio Å¡alys turi galimybę keisti sutarties sÄ lygas tame tarpe ir paskolos grÄ Å¾inimo terminÄ , kas gali sudaryti pagrindÄ paankstinti iÅ¡ieÅ¡kojimo vykdymÄ . Todėl teisėjų kolegijos nuomone yra grėsmė, kad T. Z. ir R. Z. įvykdžius iÅ¡ieÅ¡kojimÄ pagal hipotekos sandorį ieÅ¡kovo turtiniai interesai bÅ«tų pažeisti.

Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija konstatuoja, kad atskirųjų skundų argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl atskirieji skundai netenkintini, o Vilniaus apygardos teismo 2010 m. liepos 26 d. nutartis paliktina nepakeista.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu, n u t a r i a:

Vilniaus apygardos teismo 2010 m. liepos

26 d. nutartį palikti nepakeistÄ .

Teisėjai

                                                                                                         Konstantinas Gurinas

                                                                                                          Â

Danutė Milašienė

Â

                                                                                                          Â

Marytė Mitkuvienė