5cd7b573-9d5e-4f13-b760-9b334f0b4fc6 · Klaipėdos apygardos teismas

Pranešėja Alona Romanovienė              Civilinė byla Nr. e2S-900-163/2016Teisėja Kristina Serdiukienė             (Proceso Nr. 2-06-3-00478-2016-9)             Procesinio sprendimo kategorija                                                                         3.4.5.2; 3.3.2.4. (S) KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S 2016 m. birželio 2 d.Klaipėda              Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Alona Romanovienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjų J.

V., S. V. (S. V.) atskirÄ jį skundÄ dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 25 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiÅ¡kėjų J. V. ir S. V. pareiÅ¡kimÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo, suinteresuoti asmenys antstolė V. V., antstolė L. P., Swedbank, AB, UAB „Turto valdymas“, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos,              n u s t a t ė : pareiÅ¡kėjai kreipėsi į teismÄ praÅ¡ydami iÅ¡kelti jiems bankroto bylÄ , bankroto administratoriumi skirti UAB „Vakarų Lietuvos bankrotų biuras“.

Nurodo, kad yra nemokÅ«s, negali įvykdyti skolinių įsipareigojimų kreditoriui AB „Swedbank“. Kreipimosi į teismÄ dėl fizinio asmens bankroto bylos iÅ¡kėlimo dienÄ pareiÅ¡kėjų įsiskolinimas AB „Swedbank“ bankui buvo                         211 415,58 Eur, valstybei – 10,96 Eur, antstolei V. V. – 56,12 Eur. PareiÅ¡kėjai nurodo, kad pareiÅ¡kėjas 2006 m. dirbo UAB (duomenys neskelbtini), finansinė padėtis buvo labai gera, todėl paėmė iÅ¡ banko 159 291,01 Eur kreditÄ bÅ«sto, esančio (duomenys neskelbtini), įsigijimui. 2011 m. pareiÅ¡kėjai susidÅ«rė su finansiniais sunkumais, kreipėsi į bankÄ su praÅ¡ymu atidėti paskolos mokėjimÄ , tačiau bankas nepritarė praÅ¡ymui dėl mokėjimo atidėjimo.

Pareiškėjas tuo metu turėjo savo įmonę (duomenys neskelbtini), Norvegijoje (2014-03-24 įmonė pripažinta bankrutavusia). 2012-05-16 bankas vienašališkai nutraukė kredito sutartį, buvo išduotas vykdomasis įrašas dėl įsiskolinimo išieškojimo, kurį vykdo antstolė L. P. 2015-12-22 buto nustatyta turto, esančio (duomenys neskelbtini), rinkos vertė – 134 000 Eur. Pareiškėjų pajamos nėra pakankamos įsiskolinimui padengti. Pareiškėjas įsidarbino UAB (duomenys neskelbtini), jo alga – 350 Eur, o pareiškėja nebuvo drausta socialiniu draudimu, kadangi nedirbo, augino nepilnamečius vaikus.

PareiÅ¡kėjai neturi kito turto, pareiÅ¡kėjos AB „Swedbank“ sÄ skaitoje 2015 m. apyvartinių lėšų buvo 4 528,02 Eur, 2014 m. – 16 796,08 Eur (Å¡ios lėšos gautos iÅ¡ pareiÅ¡kėjo įmonės (duomenys neskelbtini), Norvegijoje), lėšos panaudotos Å¡eimos poreikiams tenkinti. PareiÅ¡kėjo vardu esančioje banko sÄ skaitoje 2016-02-01 likutis buvo 85,41 Eur, o pareiÅ¡kėjos – 9,49 Eur. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2016-03-25 nutartimi pareiÅ¡kimo netenkino. Atsisakė iÅ¡kelti pareiÅ¡kėjams J.

V. ir S. V. fizinio asmens bankroto bylÄ . Pripažino, kad nuo 2012 m. pareiÅ¡kėjai turėdami įsiskolinimÄ , bÅ«dami jauni, darbingi, negavo pajamų arba gavo labai mažas, byloje nėra įrodymų, kad jie dirbo ar ieÅ¡kojo darbo, todėl įsiskolinimas kreditoriui ženkliai padidėjo. PareiÅ¡kėja tik prieÅ¡ kreipdamasi dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo kreipėsi į Darbo birÅ¾Ä , o pareiÅ¡kėjas prieÅ¡ kreipdamasis į teismÄ dėl bankroto bylos įsidarbino. Nustatė, kad pareiÅ¡kėjai neiÅ¡naudojo visų galimybių (pareiÅ¡kėja nėra dirbusi apie 15 metų) ir nedėjo pastangų gauti didesnes pajamas ir taip pagerinti Å¡eimos finansinę padėtį, o gaudami pajamas nemažomis sumomis              2013-2014 m. iÅ¡leido jas savo poreikiams, neskyrė susidariusios skolos kreditoriui mažinti, o prieÅ¡ingai – leido jai padidėti, ir tai Å¡iuo atveju leidžia teigti, jog pareiÅ¡kėjai nebuvo sÄ Å¾iningi.

Padaryti iÅ¡vados, kad pareiÅ¡kėjai negali įvykdyti skolinių įsipareigojimų ir jų perspektyva įvykdyti skolinius įsipareigojimus kreditoriui yra neigiama, Å¡iuo metu negalima. Vien faktas, kad pareiÅ¡kėjai turi nemaÅ¾Ä skolinį įsipareigojimÄ nėra pagrindas bankroto bylai iÅ¡kelti. Teismas darė iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjai elgėsi nesÄ Å¾iningai Fizinių asmenų bankroto įstatymo prasme ir dėl Å¡ios priežasties atsisakė iÅ¡kelti jiems bankroto bylÄ .Atskiruoju skundu pareiÅ¡kėjai J.

V. ir S. V. praÅ¡o panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-03-25 nutartį ir priimti naujÄ sprendimÄ : iÅ¡kelti pareiÅ¡kėjams bankroto bylÄ ir skirti bankroto administratoriumi UAB „Turto valdymas“; nustatyti 30 dienų nuo teismo nutarties iÅ¡kelti bankroto bylÄ Ä¯siteisėjimo dienos terminÄ , per kurį kreditoriai turi teisę pareikÅ¡ti bankroto administratoriui savo reikalavimus, atsiradusius iki pareiÅ¡kėjų bankroto bylos iÅ¡kėlimo;             patvirtinti 300 Eur lėšų sumÄ , kuriÄ bankroto administratorius turi teisę naudoti pareiÅ¡kėjų bankroto procedÅ«roms atlikti nuo teismo nutarties iÅ¡kelti bankroto bylÄ Ä¯siteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti planÄ Ä¯siteisėjimo dienos; patvirtinti 303,10 Eur sumÄ , reikalingÄ kiekvienÄ mėnesį pareiÅ¡kėjų poreikiams tenkinti nuo teismo nutarties iÅ¡kelti bankroto bylÄ Ä¯siteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti planÄ Ä¯siteisėjimo dienos; nustatyti, kad bankroto administratorius plano projektÄ teismui turi pateikti per 4 (keturis) mėnesius nuo nutarties iÅ¡kelti bankroto bylÄ Ä¯siteisėjimo dienos.

PareiÅ¡kėjai nesutinka su teismo iÅ¡vadomis apie pareiÅ¡kėjų nesÄ Å¾iningumÄ , nes jos padarytos remiantis prielaidomis, visapusiÅ¡kai bei kompleksiÅ¡kai neiÅ¡tyrus reikÅ¡mingų aplinkybių. Teismas neturi teisės pareiÅ¡kėjų nesÄ Å¾iningumÄ pripažinti savo iniciatyva, jei suinteresuoti asmenys byloje nepateikia jokių nesÄ Å¾iningumÄ pagrindžiančių įrodymų. Aplinkybė, jog pareiÅ¡kėjai gauna atitinkamo dydžio pajamas ar naudoja santaupas bÅ«tinųjų poreikių tenkinimui, pati savaime neįrodo pareiÅ¡kėjų nesÄ Å¾iningo neveikimo.

Teismas nevertino aplinkybių, kad 2012–2015 m. tarp pareiÅ¡kėjų ir kreditorių vyko teisminiai ginčai dėl kredito sutarties nutraukimo teisėtumo. Dėl vykusių teisminių ginčų pareiÅ¡kėjai buvo priversti nutraukti įmokų kreditoriui mokėjimÄ kol ginčas iÅ¡sispręs. Teismas visiÅ¡kai nesiaiÅ¡kino kokiam tikslui buvo naudojamos pareiÅ¡kėjų pajamos ir santaupos, kokios priežastys lėmė tokį panaudojimo bÅ«dÄ (tikslÄ ). PareiÅ¡kėjai pirmumo eile siekė užtikrinti savo ir nepilnamečių vaikų bÅ«tinųjų poreikių tenkinimÄ , kad galėtų iÅ¡saugoti tinkamÄ sveikatos bÅ«klę, saugias gyvenimo sÄ lygas. 2012–2015 m. laikotarpiu pareiÅ¡kėjai siekė iÅ¡gelbėti Norvegijoje veikusiÄ bendrovę.

Å ios bendrovės iÅ¡saugojimas buvo tiesiogiai susijęs su pareiÅ¡kėjų galimybėmis iÅ¡saugoti ir gerinti savo turtinę bÅ«klę. PareiÅ¡kėjos AB „Swedbank“ banko sÄ skaitoje 2013–2015 m. buvusios apyvartinės lėšos buvo bÅ«tinos skirti pareiÅ¡kėjų Å¡eimos kasdieniniams poreikiams tenkinti. Lėšų susidariusios skolos kreditoriui mažinti pareiÅ¡kėjai neturėjo. Pirmosios instancijos teismas nenustatė priežastinio ryÅ¡io tarp pareiÅ¡kėjų nemokumo ir nesÄ Å¾iningumo.

Teismas netyrė, kokiÄ Ä¯takÄ pareiÅ¡kėjų nemokumui padarė verslo žlugimas Norvegijoje.Atsiliepimu į atskirÄ jį skundÄ antstolė L. P. praÅ¡o palikti pirmosios instancijos nutartį nepakeistÄ . PareiÅ¡kėjų nemokumo atsiradimÄ lėmė nesÄ Å¾iningas neveikimas, kadangi patys pareiÅ¡kėjai pateikdami teismui pareiÅ¡kimÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo bei teikdami paaiÅ¡kinimus teismo posėdžio metu nurodo, kad 2010–2015 m. turėjo pajamų ir galėjo bent iÅ¡ dalies vykdyti kreditorinius įsipareigojimus, tačiau to nedarė ir taip leido įsiskolinimui didėti.

Å i aplinkybė patvirtina, kad pareiÅ¡kėjai siekė tapti nemokiais. PareiÅ¡kėja neatlikdama jokių veiksmų siekiant pagerinti savo finansinę padėtį elgėsi nesÄ Å¾iningai prieÅ¡ kreditorius.Kitų atsiliepimų į atskirÄ jį skundÄ negauta.             Atskirasis skundas netenkintinas.Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio           1 dalis, 338 straipsnis).

Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta. Atskiruoju skundu keliamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta iÅ¡kelti pareiÅ¡kėjams J. V. ir S. V. fizinio asmens bankroto bylÄ , teisėtumo ir pagrįstumo. AtskirÄ jį skundÄ apeliantai iÅ¡ esmės grindžia argumentais, kad pirmosios instancijos teismas nepakankamai įsigilino į byloje esančias aplinkybes, nepagrįstai konstatavo pareiÅ¡kėjų nesÄ Å¾iningumÄ FABÄ® prasme ir nepagrįstai vertino, jog yra pagrindas atsisakyti iÅ¡kelti bankroto bylÄ .

IÅ¡tyręs ir įvertinęs apeliantų nurodomus motyvus bei faktinių bylos duomenų visumÄ , apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su atskirojo skundo argumentais.FABÄ® 6 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog teismas priima nutartį iÅ¡kelti fizinio asmens bankroto bylÄ , jeigu nustato, kad fizinis asmuo yra nemokus ir nėra Å¡io įstatymo 5 straipsnio 8 dalyje nustatytų pagrindų. Taigi sprendžiant dėl fizinio asmens bankroto bylos iÅ¡kėlimo bÅ«tina nustatyti ne tik fizinio asmens nemokumo faktÄ , bet ir įvertinti, ar nėra FABÄ® numatytų pagrindų, kuriems esant atsisakoma iÅ¡kelti fizinio asmens bankroto bylÄ .

Teismas atsisako iÅ¡kelti fizinio asmens bankroto bylÄ , jeigu paaiÅ¡kėja, kad fizinis asmuo per paskutinius 3 metus iki pareiÅ¡kimo iÅ¡kelti bankroto bylÄ priėmimo tapo nemokus dėl CK 6.67 straipsnyje nurodytų sudarytų kreditorių interesus pažeidžiančių sandorių, kurių sudaryti jis neprivalėjo, ar kitokių fizinio asmens tyčinių veiksmų pateikiant neteisingÄ informacijÄ kreditoriams apie finansinę bÅ«klę prisiimant skolinius įsipareigojimus ar sudarant kitus sandorius, siekiant iÅ¡vengti atsiskaitymo su kreditoriais, ar fizinio asmens sÄ moningo neveikimo, siekiant iÅ¡vengti atsiskaitymo su kreditoriais (FABÄ® 5 straipsnio 8 dalies 2 punktas).

Sprendžiant dėl fizinio asmens bankroto bylos iÅ¡kėlimo, pareiÅ¡kėjo sÄ Å¾iningumas vertintinas dviem aspektais: ar kreipdamasis dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo skolininkas sÄ Å¾iningai pateikė visÄ informacijÄ , taip pat, ar jis tapo nemokus elgdamasis sÄ Å¾iningai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje Å¡iuo aspektu yra pažymėta, kad nesÄ Å¾iningu pareiÅ¡kėjas pripažintinas tuomet, jeigu duomenys apie skolų atsiradimo pagrindÄ , skolininko elgesį su savo finansais sudaro pagrindÄ daryti iÅ¡vadÄ , kad jis sÄ moningai (kryptingai) leido susidaryti skoloms, tikėdamasis, jog nepatenkinti kreditorių reikalavimai bus nuraÅ¡yti, ar kitais bÅ«dais elgėsi itin nerÅ«pestingai, konkrečiomis aplinkybėmis jo elgesį vertinant pagal protingumo ir teisingumo principus.

Taigi nesÄ Å¾iningumas gali bÅ«ti konstatuotas tiek dėl konkrečių asmens veiksmų (prievolių prisiėmimo neketinant jų vykdyti, kreditorių klaidinimo apie savo finansinę padėtį, kredito tikslÄ ir panaÅ¡ias aplinkybes), tiek dėl jo neveikimo, kai nededama pakankamai pastangų atsiskaityti su kreditoriais ir dėl to asmuo tampa nemokus. Toks nesÄ Å¾iningumas gali bÅ«ti pagrindas atsisakyti iÅ¡kelti bankroto bylÄ tik tuo atveju, jei jis turėjo reikÅ¡mingÄ Ä¯takÄ asmens nemokumui, t. y. turi bÅ«ti konstatuotas nesÄ Å¾iningumo ir nemokumo priežastinis ryÅ¡ys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-11-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2014; 2015-06-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-342-248/2015; 2015-07-05 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-434-686/2015; 2015-10-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-496-219/2015; kt.).

IÅ¡Â byloje esančių aplinkybių buvo nustatyta, kad pareiÅ¡kėja nedirba apie 15 metų, tais laikotarpiais, kai gyveno Norvegijoje, ji taip pat nedirbo, augino vaikus. Nuo 2015-23-23 pareiÅ¡kėja registruota Darbo biržoje. Nustatyta, kad pareiÅ¡kėjų nepilnamečiai vaikai yra gimę (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) – 12 ir 8 metų, t. y. yra tokio amžiaus, kai jiems nėra reikalinga nuolatinė motinos priežiÅ«ra, tačiau pareiÅ¡kėja neįrodė, kad per 15 metų bÅ«tų dėjusi pastangas kelti savo kvalifikacijÄ ir tokiu bÅ«du bÅ«tų mėginusi užsidirbti ir dengti įsiskolinimus.

Nuo 2016-01-06 pareiÅ¡kėjas dirba UAB (duomenys neskelbtini). PareiÅ¡kėjas paaiÅ¡kino, kad pastaruosius dvejus metus, prieÅ¡ įsidarbindamas UAB (duomenys neskelbtini), ieÅ¡kojo darbo, tačiau nerado. Nuo 2012 m. pareiÅ¡kėjai turėdami įsiskolinimÄ , bÅ«dami jauni, darbingi, negavo pajamų arba gavo labai mažas, byloje nėra įrodymų, kad jie dirbo ar ieÅ¡kojo darbo, todėl įsiskolinimas kreditoriui ženkliai padidėjo. Dėl nurodytų aplinkybių pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad pareiÅ¡kėjai neiÅ¡naudojo visų galimybių ir nedėjo pastangų gauti didesnes pajamas ir taip pagerinti Å¡eimos finansinę padėtį, o gaudami pajamas nemažomis sumomis 2013-2014 m. iÅ¡leido jas savo poreikiams, neskyrė lėšų susidariusiai skolai kreditoriui mažinti, o prieÅ¡ingai – leido jai padidėti, todėl pareiÅ¡kėjai nebuvo sÄ Å¾iningi.

Faktas, kad pareiÅ¡kėjai turi nemaÅ¾Ä skolinį įsipareigojimÄ , nėra pagrindas bankroto bylos iÅ¡kėlimui. Apeliantai nurodo, kad aplinkybė, jog pareiÅ¡kėjai gauna atitinkamo dydžio pajamas ar naudoja santaupas bÅ«tinųjų poreikių tenkinimui, pati savaime neįrodo pareiÅ¡kėjų nesÄ Å¾iningo neveikimo. Tačiau iÅ¡ byloje esančių aplinkybių matyti, kad pareiÅ¡kėjai nedėjo pakankamai pastangų siekdami atsiskaityti su banku. Aplinkybė, kad 2012–2015 m. tarp pareiÅ¡kėjų ir kreditoriaus vyko teisminiai ginčai dėl kredito sutarties nutraukimo teisėtumo, neatleidžia pareiÅ¡kėjų nuo pareigos vykdyti sutartimi prisiimtus įsipareigojimus.

PareiÅ¡kėjų nemokumo atsiradimÄ lėmė nesÄ Å¾iningas neveikimas, nes patys pareiÅ¡kėjai nurodo, kad 2010–2015 m. turėjo pajamų ir galėjo bent iÅ¡ dalies vykdyti kreditorinius įsipareigojimus, tačiau to nedarė ir taip leido įsiskolinimui didėti. Å i aplinkybė patvirtina, kad pareiÅ¡kėjai siekė tapti nemokiais. Apeliantų nurodyta aplinkybė, kad 2012–2015 m. laikotarpiu pareiÅ¡kėjai siekė iÅ¡gelbėti Norvegijoje veikusiÄ bendrovę, laikytina deklaratyvia ir nėra pagrįsta į bylÄ teikiamais įrodymais, be to, nepaneigia pareigos vykdyti sutartinius įsipareigojimus kreditoriui. J.

V. ir S. V. tik prieÅ¡ kreipdamiesi dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo kreipėsi į Darbo birÅ¾Ä , o pareiÅ¡kėjas prieÅ¡ kreipdamasis į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo įsidarbino, ir tai sudaro pagrindÄ abejoti pareiÅ¡kėjų sÄ Å¾iningumu. Apeliantai nurodo, kad teismas visiÅ¡kai nesiaiÅ¡kino, kokiam tikslui buvo naudojamos pareiÅ¡kėjų pajamos ir santaupos, kokios priežastys lėmė tokį panaudojimo bÅ«dÄ (tikslÄ ), tačiau patys neįrodinėjo, kodėl patyrė nurodyto masto iÅ¡laidas bÅ«tiniesiems poreikiams tenkinti neskirdami jokios dalies kreditoriaus reikalavimams tenkinti           (CPK 178 str.).

Asmens, kuris buvo pernelyg pasyvus ir nesiėmė priemonių savo mokumui pagerinti, neveikimas, sistemiÅ¡kai aiÅ¡kinant įstatymÄ , pripažintinas nesÄ Å¾iningu tais atvejais, kai nustatomas asmens suvokimas ir siekis savo padėtį bloginti ar jos negerinti, kai akivaizdžiai turi galimybių padėtį gerinti, tačiau nepateisinamai jų nepanaudoja. Vertinant asmens galimybę bankrutuoti, taip pat aktualus ir jo nesÄ Å¾iningas elgesys, kai asmuo, jau bÅ«damas nemokus, reikÅ¡mingai padidina savo nemokumÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-07-05 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K‑3‑434-686/2015).

FABÄ® paskirtis yra sudaryti sÄ lygas atkurti sÄ Å¾iningo fizinio asmens, Å«kininko ir kito fizinio asmens, kuris verčiasi individualia veikla, kaip ji apibrėžta Gyventojų pajamų mokesčio įstatyme, mokumÄ užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimÄ Å¡io įstatymo nustatyta tvarka siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros (FABÄ® 1 str. 1 d.). Atsižvelgiant į FABÄ® 1 straipsnio 1 dalį, konstatuotina, kad sÄ Å¾iningo fizinio asmens mokumo atkÅ«rimas galimas tada, kai jo kreditorių reikalavimų patenkinimas užtikrinamas nepažeidžiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros.

Anksčiau nurodytos aplinkybės leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad iÅ¡ esmės visÄ Ä¯statyme numatytÄ vertintinÄ laikotarpį iki pareiÅ¡kimo iÅ¡kelti bankroto bylÄ priėmimo pareiÅ¡kėjams buvo žinoma apie prastėjančiÄ pareiÅ¡kėjų Å¡eimos finansinę padėtį ir galimybes vykdyti prisiimtus įsipareigojimus, suprantamas įsipareigojimų mastas, tačiau pareiÅ¡kėjai, pagal jiems taikomÄ apdairaus ir rÅ«pestingo asmens standartÄ , elgėsi pernelyg pasyviai ir nesiėmė aktyvių veiksmų iÅ¡naudoti galimybes gerinti turtinę padėtį bei sumažinti skolinius įsipareigojimus kreditoriui, taip darydami įtakÄ savo mokumo bÅ«klei.

Atsižvelgiant į nustatytų aplinkybių visumÄ , pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino, kad pareiÅ¡kėjų elgesys prieÅ¡ kreditorius nebuvo sÄ Å¾iningas.Bankroto bylos iÅ¡kėlimas pareiÅ¡kėjams neatitiktų FABÄ® tikslo – atkurti sÄ Å¾iningo asmens mokumÄ , užtikrinant subalansuotÄ kreditorių reikalavimų tenkinimÄ siekiant teisingos skolininkų ir jų kreditorių interesų pusiausvyros. Konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas iÅ¡kelti pareiÅ¡kėjams bankroto bylÄ , nepažeidė materialinių ir proceso teisės normų ir iÅ¡ esmės priėmė teisėtÄ bei pagrįstÄ nutartį.

Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo skundžiamÄ nutartį naikinti, dėl to ji paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas              n u t a r i a :              Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 25 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Teisėja                                                                                                             Alona Romanovienė            Â