5cd6eff3-4372-4d82-bf8b-0d57b43cdd41 · Å iaulių apygardos teismas

Pranešėja L. Aleknavičienė                                                     Civilinė byla Nr. 2A-518-124/2011Teisėja A. Petkevičienė                                             Teisminio proceso Nr. 2-36-3-01164-2011-0Procesinio sprendimo kategorija 11.9.10.6,121.15 (S)    ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2012 m. rugsėjo 18 d.Šiauliai Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laisvės Aleknavičienės (pirmininkė ir pranešėja),teisėjų Rasos Bartašienės, Danutės Matiukienės,sekretoriaujant Ignei Maslovienei,dalyvaujant ieškovėms D.

Y. B. ir A. K.,atsakovo VÅ¡Ä® „Raseinių socialinių paslaugų centras“atstovui adv. Jonui Butkui,vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo atsakovių Raseinių rajono savivaldybės ir VÅ¡Ä® „Raseinių socialinių paslaugų centras“ bei ieÅ¡kovių D. Y. B. ir A. K. apeliacinius skundus dėl Raseinių rajono apylinkės teismo 2012 m. balandžio 26 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-27-674/2012 pagal ieÅ¡kovių D. Y. B. ir A. K. patikslintÄ ieÅ¡kinį atsakovėms VÅ¡Ä® „Raseinių socialinių paslaugų centras“, Raseinių rajono savivaldybei dėl neteisėto atleidimo iÅ¡ darbo, grÄ Å¾inimo į darbÄ , vidutinio darbo užmokesčio už visÄ pravaikÅ¡tos laikÄ priteisimo, neturtinės žalos priteisimo, bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo.Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi apeliacinius skundus, n u s t a t ė :

IeÅ¡kovės D. Y. B. ir A. K. kreipėsi į teisma su ieÅ¡kiniu (1 t., 2–8 b. l.) ir patikslintu ieÅ¡kiniu (2 t., 77–82,150-157 b. l.), kuriais prašė pripažinti neteisėtu su ieÅ¡kove D. Y. B. sudarytos darbo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) nutraukimÄ pagal Darbo kodekso 136 str. l d. 6 p., grÄ Å¾inti D. Y. B. į darbÄ , t. y. į jos eitas pareigas VÅ¡Ä® „Raseinių socialinių paslaugų centras“ (toliau – ir Centras), ir solidariai iÅ¡ abiejų atsakovių priteisti vidutinį darbo užmokestį už visÄ priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ nuo atleidimo iÅ¡ darbo dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo dienos bei neturtinę žalÄ 5000 Lt.

Taip pat prašė pripažinti neteisėtu su ieÅ¡kove A. K. sudarytos darbo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) nutraukimÄ pagal Darbo kodekso 136 str. l d. 6 p., grÄ Å¾inti A. K. į darbÄ , t. y. į jos eitas pareigas VÅ¡Ä® „Raseinių socialinių paslaugų centras“, ir priteisti solidariai iÅ¡ abiejų atsakovių vidutinį darbo užmokestį už visÄ priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ nuo atleidimo iÅ¡ darbo dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo dienos bei neturinę žalÄ 5000 Lt.

Taip pat prašė priteisti solidariai iÅ¡ abiejų atsakovių turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.IeÅ¡kovė D. Y. B. nurodė, kad ji dirbo biudžetinėje įstaigoje „Raseinių socialinių paslaugų centras”, 2007 m. sausio 8 d. buvo sudaryta terminuota darbo sutartis, pagal kuriÄ ji buvo priimta į (duomenys neskelbtini) pareigas. 2007 m. gegužės 4 d. darbo sutartis buvo pakeista į neterminuotÄ darbo sutartį. 2011 m. rugsėjo 13 d. ieÅ¡kovei D. Y. B. buvo įteiktas įspėjimas Nr. (duomenys neskelbtini) apie darbo sutarties nutraukimÄ dėl įstaigos likvidavimo, kuriame nurodoma, kad nuo 2012 m. sausio 13 d. bus nutraukta tarp jos ir Centro sudaryta darbo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) bei kad laikotarpiu iki 2012 m. sausio 13 d. bus suteikiamas laisvas nuo darbo laikas naujo darbo paieÅ¡koms. 2011 m. spalio 18 d. buvo padaryti įraÅ¡ai darbo sutartyje, nurodant, kad darbo sutartis nutraukta vadovaujantis Darbo kodekso 136 straipsnio 1 dalies 6 punktu bei Centro likvidatoriaus 2011 m. spalio 17 d.

įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini). 2011 m. spalio 19 d. D. Y. B. pateikė praÅ¡ymÄ priimti jÄ Ä¯ tas pačias pareigas po Centro pertvarkymo, bet jos niekas nepriėmė. Savo darbo vietoje rado dirbančiÄ kitÄ darbuotojÄ . Mano, kad jos atžvilgiu darbdavys pasielgė neteisėtai, atleido iÅ¡ darbo pažeisdamas įstatymus. Nurodė, kad po vieÅ¡osios įstaigos įsteigimo liko dirbti didžioji dalis darbuotojų, kurie atlieka tas pačias funkcijas kaip ir anksčiau, mano, kad tikros likvidacijos nebuvo, o buvo tik reorganizacija.

Visas buvusio centro teises ir pareigas perėmė naujoji VÅ¡Ä® „Raseinių socialinių paslaugų centras“, todėl turėjo perimti ir su darbo santykiais susijusius įsipareigojimus.IeÅ¡kovė A. K. nurodė, kad dirbo biudžetinėje įstaigoje „Raseinių socialinių paslaugų centras“ nuo 2008 m. vasario 6 d. pagal neterminuotÄ darbo sutartį (duomenys neskelbtini) pareigose. 2011 m. rugsėjo 1 d. jai buvo įteiktas įspėjimas apie darbo sutarties nutraukimÄ Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodoma, jog nuo 2011 m. gruodžio 31d. bus nutraukta jos bei Centro sudaryta darbo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini).

A. K. dėl tolimesnio darbo niekas paaiÅ¡kinti negalėjo, todėl ji nuvyko pas savivaldybės administracijos direktorę. Direktorė susisiekė su likvidatoriumi A. S. ir paaiÅ¡kino, kad vietoj jos tom pačiom funkcijoms tęsti yra jau paskirtas kitas žmogus. Mano, kad jos atžvilgiu darbdavys pasielgė neteisėtai, atleido iÅ¡ darbo pažeisdamas įstatymus.IeÅ¡kovės nurodė, kad jos buvo nepagrįstai atleistos pagal DK 136 str. 1 d, nes buvusi darbovietė nebuvo likviduota, o buvo tik pertvarkyta, pakeičiant atsakovo teisinę formÄ .

Be to buvo pažeistas DK 130 straipsnio 3 dalies reikalavimai., nes apie didelės grupės darbuotojų atleidimÄ , kas sudarė virÅ¡ 30 procentų visų dirbančiųjų ,nebuvo praneÅ¡ta apie atleidimÄ teritorinei darbo biržai.Atsakovė Raseinių rajono savivaldybė su patikslintu ieÅ¡kiniu nesutiko. Nurodė, kad 2011-08-02 sprendimu Nr. (1.1 )TS-123 savivaldybės taryba nutarė likviduoti biudžetinę įstaigÄ â€žRaseinių socialinių paslaugų centras“ ir įkurti tuo pačiu pavadinimu vieÅ¡Ä jÄ Ä¯staigÄ â€žRaseinių socialinių paslaugų centras“.

Raseinių rajono savivaldybė likviduotos biudžetinės įstaigos pareigų dėl darbo teisinių santykių tęstinumo su buvusiais darbuotojais neperėmė pati ir neperdavė vieÅ¡ajai įtaigai. Pakitus darbo organizavimui ir darbdaviui atleidus darbuotojus dėl biudžetinės įstaigos likvidavimo, automatiÅ¡kas visų darbuotojų perkėlimas į vieÅ¡Ä jÄ Ä¯staigÄ nebuvo galimas. VieÅ¡oji įstaiga turėjo teisę rinktis naujus darbuotojus. SprendimÄ dėl biudžetinės įstaigos likvidavimo priėmė Raseinių rajono savivaldybės taryba ir jį vieÅ¡ai paskelbė.

Teritorinės darbo biržos pareiga vykdyti jai priskirtos teritorijos darbo rinkos stebėsenÄ ir registruoti grupės darbuotojų atleidimus. Formalaus raÅ¡ytinio praneÅ¡imo nebuvimas negali bÅ«ti laikomas pagrindu taikyti DK 1301 str. ir Å¡ios normos pagrindu pripažinti neteisėtu darbo sutarčių nutraukimÄ . Prašė patikslinto ieÅ¡kinio reikalavimus atmesti visiÅ¡kai. Atsakovė VÅ¡Ä® „Raseinių socialinių paslaugų centras“ su patikslinto ieÅ¡kinio reikalavimais taip pat nesutiko.

Nurodė, kad kilus poreikiui pradėti naujas veiklos rÅ«Å¡is, siekiant lengviau pritraukti fondų lėšas socialinių paslaugų finansavimui, 2011-08-02 sprendimu Nr. (1.1)TS-123 savivaldybės taryba nutarė likviduoti biudžetinę įstaigÄ â€žRaseinių socialinių paslaugų centras“ ir įkurti tuo pačiu pavadinimu vieÅ¡Ä jÄ Ä¯staigÄ â€žRaseinių socialinių paslaugų centras“. Biudžetinės įstaigos likvidavimas buvo realus ir pagal įstatymÄ bÅ«tinas, norint pakeisti teisinę formÄ .

Taip pat buvo realus vieÅ¡osios įstaigos įsteigimas, numatant skirtingas socialinio darbo veiklos rÅ«Å¡is, nei vykdė biudžetinė įstaiga. Prašė patikslintÄ ieÅ¡kinį atmesti.Raseinių rajono apylinkės teismas 2012 m. balandžio 26 d. sprendimu patikslintÄ ieÅ¡kinį tekino iÅ¡ dalies.Teismas nustatė, kad pagal VÅ¡Ä® „Raseinių socialinių paslaugų centras“ įstatus ir Raseinių socialinių paslaugų centro nuostatus, naujai įsteigta vieÅ¡oji įstaiga perėmė iÅ¡ esmės visas likviduotos biudžetinės įstaigos funkcijas ir uždavinius, be to jai pavesta keletas papildomų funkcijų. Likvidavus senÄ jį CentrÄ ir įsteigus naujÄ jį, pasikeitė tik teisinė forma.

Formaliai naujai įsteigtam subjektui buvo perduotos visos iki tol priskirtos biudžetinei įstaigai teisės ir pareigos bei turtas. Nors pagal dokumentus Raseinių socialinių paslaugų centras buvo likviduotas, tačiau realiai naujasis Centras perėmė visas ankstesnio centro teises ir pareigas bei turtÄ , toliau vykdo iÅ¡ esmės tas pačias funkcijas. Naujai įsteigtas Centras perėmė visas buvusiojo centro civilines teises ir pareigas, taigi ir pareigas, kylančias iÅ¡ darbo teisinių santykių.Teismas konstatavo, kad biudžetinė įstaiga buvo ne likviduota, bet pertvarkyta pakeičiant jos teisinę veiklos formÄ , todėl ieÅ¡kovių atleidimas pagal Darbo kodekso 136 straipsnio 1 dalies 6 punktÄ dėl darbdavio likvidavimo, buvo neteisėtas.

Taip pat teismas nurodė, kad biudžetinė įstaiga Raseinių socialinių paslaugų centras nepateikė Kauno teritorinei darbo biržai ar jos Raseinių skyriui informacijos apie numatomÄ grupės darbuotojų atleidimÄ , todėl darbdavys pažeidė DK 1301 str. reikalavimus. Teismas nustatė, kad grÄ Å¾inus į darbÄ ieÅ¡koves, joms bÅ«tų sudarytos nepalankios sÄ lygos dirbti, todėl netenkino ieÅ¡kovių praÅ¡ymo dėl jų grÄ Å¾inimo į darbÄ , taikė LR DK 297 str. 4 d., priteisė vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ nuo atleidimo iÅ¡ darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos.

Teismas nustatė, kad dėl neteisėto atleidimo iÅ¡ darbo ieÅ¡kovės partyrė po 2000 Lt neturtinės žalos.Teismas nusprendė, kad biudžetinės įstaigos „Raseinių socialinių paslaugų centras“ su ieÅ¡kove D. Y. B. sudarytos darbo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) nutraukimas pripažintinas neteisėtu pagal Darbo kodekso 136 str. l d. 6 p. Priteisė D. Y. B. solidariai iÅ¡ atsakovių už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ 7849,66 Lt, toliau skaičiuojant iki sprendimo įvykdymo dienos kasdien po 59,02 Lt, 2000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, ir 1500 Lt jos turėtų bylinėjimosi iÅ¡laidų.Teismas taip pat nusprendė, kad biudžetinės įstaigos „Raseinių socialinių paslaugų centras“ su ieÅ¡kove A.

K. sudarytos darbo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) nutraukimas pripažintinas neteisėtu pagal Darbo kodekso 136 str. l d. 6 p. Priteisė A. K. rajono savivaldybės ir VÅ¡Ä® Raseinių socialinių paslaugų centro už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ 9863,28 Lt, toliau skaičiuojant iki sprendimo įvykdymo dienos kasdien po 74,16 Lt, 2000 Lt neturtinės žalos atlyginimo ir 1500 Lt jos turėtų bylinėjimosi iÅ¡laidų.IeÅ¡kovės D. Y. B. ir A. K. apeliaciniu skundu (3 t.,11–16 b. l.) praÅ¡o panaikinti 2012 m. balandžio 26 d.

Raseinių rajono apylinkės teismo sprendimo dalį dėl darbo sutarties su ieÅ¡kove D. Y. B. ir darbo sutarties su ieÅ¡kove A. K. nutraukimo teismo sprendimu nuo jo įsigaliojimo dienos ir dalį dėl neturtinės žalos priteisimo bei dėl minėtų dalių priimti naujÄ sprendimÄ â€“ grÄ Å¾inti D. Y. B. į darbÄ , t. y. į jos eitas pareigas VÅ¡Ä® „Raseinių socialinių paslaugų centras“, ir solidariai iÅ¡ abiejų atsakovių priteisti vidutinį darbo užmokestį už visÄ priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ nuo atleidimo iÅ¡ darbo dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo dienos bei 5000 Lt neturinę žalÄ ; grÄ Å¾inti A.

K. į darbÄ , t. y. į jos eitas pareigas VÅ¡Ä® „Raseinių socialinių paslaugų centras“, ir priteisti solidariai iÅ¡ abiejų atsakovių vidutinį darbo užmokestį už visÄ priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ nuo atleidimo iÅ¡ darbo dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo dienos bei 5000 Lt neturinę žalÄ . Apeliacinį skundÄ grindžia Å¡iais argumentais:1. Teismas nepagrįstai atsisakė tenkinti ieÅ¡kovių praÅ¡ymÄ dėl grÄ Å¾inimo į prieÅ¡ tai jų eitas pareigas bei nepagrįstai priėmė sprendimÄ laikyti, kad darbo sutartys nutrauktos teismo sprendimu nuo jo įsigaliojimo dienos.

Mano, kad teismas padarė nepagrįstas iÅ¡vadas, jog kadangi atsakovai byloje bandė įrodinėti ieÅ¡kovių darbo trÅ«kumus, grÄ Å¾inus į darbÄ ieÅ¡koves joms bÅ«tų sudarytos nepalankios sÄ lygos dirbti. Atsakovai byloje nenurodė ir neįrodinėju, o pirmos instancijos teismas nenustatė ir iÅ¡ bylos duomenų negalėjo nustatyti, jog egzistuoja objektyvios priežastys dėl kurių ieÅ¡kovės negalėtų bÅ«ti grÄ Å¾intos į prieÅ¡ tai jų eitas pareigas, kadangi tokių priežasčių nėra ir nebuvo.2.

PraÅ¡o teismo atkreipti dėmesį, kad teisės grįžti į darbÄ realizavimas abiem ieÅ¡kovėms yra be galo svarbus. D. Y. B. augina du mažamečius vaikus, A. K. po vyro mirties viena auginanti du nepilnamečius vaikus. Abi ieÅ¡kovės iki Å¡iol niekur nedirba.3. Teismas nepateikė jokių argumentų ir motyvų dėl kokių priežasčių teismas sumažino ieÅ¡kovių praÅ¡omÄ priteisti atlyginti neturtinę žalÄ . Nurodo, kad abi ieÅ¡kovės per visÄ darbo santykių laikotarpį neturėjo jokių drausminių nuobaudų, darbo funkcijas vykdė nepriekaiÅ¡tingai, tobulėjo gilindamos profesines žinias, keldavo savo kompetencijÄ ir dirbo ne tik iÅ¡ materialinių paskatų, bet ir paÅ¡aukimo.

Dėl neteisėto atleidimo ieÅ¡kovės patyrė didelį stresÄ . Žinia apie atleidimÄ buvo tikrai netikėta ir nelaukta, abi ieÅ¡kovės turi nepilnamečių vaikų, todėl yra priverstos iÅ¡gyventi tik dar didesnes abejones dėl ateities galimybių bei gerovės sau ir savo Å¡eimoms.Atsakovės VÅ¡Ä® „Raseinių socialinių paslaugų centras“ ir Raseinių rajono savivaldybė taip pat pateikė apeliacinį skundÄ (3 t., 2–6 b. l.), kuriuo praÅ¡o Raseinių rajono apylinkės teismo 2012-04-26 sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinio reikalavimus atmesti.

Atsakovių apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:1. Dėl DK 1301 str. taikymo Å¡ioje byloje nurodo, kad kadangi biudžetinėje įstaigoje nebuvo profsÄ jungos, nebuvo galimybės apie bÅ«simÄ darbo teisinių santykių pasibaigimÄ informuoti darbuotojų atstovus. Darbdavys Å¡iuo atveju informavo kiekvienÄ darbuotojÄ . Gavus informacijÄ bet kuris darbuotojas, tame tarpe ir ieÅ¡kovės, turėjo teisę ginčyti savivaldybės tarybos sprendimÄ dėl biudžetinės įstaigos likvidavimo.

Po savivaldybės sprendimo likviduoti biudžetinę įstaigÄ paskelbimo ir pačios biudžetinės įstaigos vieÅ¡o praneÅ¡imo apie likvidavimÄ darbo birža žinojo apie visų biudžetinės įstaigos darbuotojų numatomÄ atleidimÄ . Formalaus raÅ¡ytinio praneÅ¡imo nebuvimas negali bÅ«ti laikomas pagrindu taikyti DK 1301 str.2. Biudžetinė įstaiga buvo likviduota realiai, nes pertvarkymo procedÅ«ra tarp biudžetinės įstaigos ir vieÅ¡osios įstaigos yra negalima. Biudžetinės įstaigos likvidavimas realus ir teisiÅ¡kai įformintas galiojančiu norminiu aktu – Raseinių rajono savivaldybės tarybos sprendimu 2011‑08-02 Nr. (1.l)TS-l23.

Viešosios įstaigos įsteigimas tai pat realus ir teisiškai įformintas galiojančiu norminius aktu – Raseinių rajono savivaldybės tarybos sprendimu 2011-09-27 Nr. (1.1)TS-196.3. Byloje nėra duomenų, kad viešoji įstaiga perėmė biudžetinės įstaigos teises ir pareigas, susijusias su darbo teisiniais santykiais. Byloje esantys dokumentai rodo, kad buvo perimta tik dalis įsipareigojimų, susijusių su naujai vykdomomis funkcijomis ir įsipareigojimais Nacionalinei mokėjimų agentūrai.

Pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad vieÅ¡oji įstaiga perėmė visas buvusio socialinių paslaugų centro civilines teises ir pareigas, taigi ir pareigas, kylančias iÅ¡ darbo teisinių santykių, nėra pagrįsta bylos medžiaga.4. Pirmosios instancijos teismas rėmėsi bylomis, kuriose nagrinėtos faktinės aplinkybės esmingai skiriasi nuo Å¡ios bylos. Kai struktÅ«rinius pertvarkymus vykdantis asmuo turi galimybę rinktis ar vykdyti pertvarkymÄ ar likvidavimÄ , teismas gali spręsti, kad asmuo be pagrindo taikė likvidavimo procedÅ«rÄ ir taip siekė iÅ¡vengti teisių ir pareigų perimamumo.

Nagrinėjamoje byloje savivaldybė neturėjo galimybės pertvarkyti biudžetinę įstaigÄ Ä¯ vieÅ¡Ä jÄ Ä¯staigÄ . Ji privalėjo vykdyti likvidavimo procedÅ«rÄ . Tokiu atveju turi kilti visos su likvidavimo procedÅ«ra susijusios teisinės pasekmės.5. Savivaldybei priėmus sprendimÄ likviduoti biudžetinę įstaigÄ , likvidavimo procesas buvo teisėtas, darbuotojų atleidimas buvo teisėtas. Tai reiÅ¡kia, kad nebuvo bendrųjų civilinės atsakomybės pagrindų ir savivaldybė negali bÅ«ti nei solidariuoju atsakovu, nei kitokiu atsakovu.Atsiliepime į ieÅ¡kovių apeliacinį skundÄ (3t., 35 b.l.) atsakovė Raseinių rajono savivaldybė nurodė, kad iki biudžetinės įstaigos „Raseinių socialinių paslaugų“ centras likvidavimo seniÅ«nijoje dirbo 24 specialistai.

Ä®steigtoje vieÅ¡ojoje įstaigoje nuo 2011-10-19 liko tik 12 specialistų darbui seniÅ«nijose. Sumažinus specialistų skaičių du kartus darbdavys turėjo teisę rinktis, kas iÅ¡ specialistų labiau tinka eiti pareigas esant naujai organizacinei struktÅ«rai. Å iuo atveju atleidimas Darbo kodekso 136 str. 1 d. 6 p. pagrindu yra pagrįstas ir teisėtas. Nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo taikyti Darbo kodekso 135 str. 1 d. 2 p., nes A. K. neturėjo aukÅ¡tesnės kvalifikacijos už darbuotojus, priimtus dirbti vieÅ¡ojoje įstaigoje nuo 2011-10-19.Atsiliepime į ieÅ¡kovių apeliacinį skundÄ (3t.25 b.l.)) atsakovė VÅ¡Ä® „Raseinių socialinių paslaugų centras“ nurodė, kad su ieÅ¡kovių apeliaciniu skundu nesutinka ir palaiko atsakovės Raseinių rajono savivaldybės atsiliepime iÅ¡dėstytus argumentus.Atsiliepime į atsakovių apeliacinį skundÄ (3 t., 26–32 b. l.) ieÅ¡kovės nurodė, kad teismas turėjo tenkinti ieÅ¡kovių reikalavimÄ visiÅ¡kai ir priteisti abiem ieÅ¡kovėm minimaliÄ reikalaujamÄ atlyginti 5000 Lt neturtinę žalÄ .Apeliaciniai skundai tenkintini iÅ¡ dalies.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d.), t.y. apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ , jeigu nenustato LR CPK 329 str. 2 ir 3 dalyse numatytų sprendimo negaliojimo pagrindų. Apskųsto teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas tikrinamas tik pagal apeliacinio skundo argumentus, neiÅ¡plečiant skundo argumentų sÄ raÅ¡o, iÅ¡skyrus įstatyme nurodytas iÅ¡imtis .                                                                 Šioje byloje sprendžiamas klausimas dėl atleidimo iÅ¡ darbo pripažinimo neteisėtu darbuotojų, dirbusių socialinių paslaugų sferoje, kai jų buvęs darbdavys - biudžetinė įstaiga buvo likviduota ir jos vietoje sukurta kita įstaiga VÅ Ä® Socialinių paslaugų centras, kuris realiai vykdo tas pačias darbo ir veiklos funkcijas ir jos dar iÅ¡siplėtė, padidėjo. Dėl pasakyto, kolegija sprendžia, kad yra vieÅ¡asis interesas, kurio pagrindu teisėtas yra apeliacinių skundų ribų peržengimas, kuris bÅ«tinas Å¡iam teisiniam ginčui iÅ¡spręsti ( LR CPK 320 str. 2d.).

Dėl atsakovo apeliacinio skundo Atsakovo VÅ¡Ä® „Raseinių socialinių paslaugų centras“ apeliaciniame skunde ginčijama teismo sprendimo dalis dėl ieÅ¡kovių atleidimo iÅ¡ darbo teisėtumo ir pagrįstumo klausimas, taip pat keliama solidarios atsakomybės taikymo problema. Dėl Å¡io apeliacinio skundo ir pasisakoma pirmiausia, nes tai lems, ar bus analizuojami ieÅ¡kovių apeliacinio skundo argumentai dėl darbo teisių gynimo bÅ«do ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.Teismas nustatė, kad Raseinių rajono savivaldybės taryba 2011-08-02 sprendimu Nr. (1.1 )TS-123 nutarė likviduoti biudžetinę įstaigÄ â€žRaseinių socialinių paslaugų centras“ ir įkurti tuo pačiu pavadinimu vieÅ¡Ä jÄ Ä¯staigÄ â€žRaseinių socialinių paslaugų centras“ LR CK 2.106 straipsnio 1dalies pagrindu, gavus patvirtinimÄ , jog likviduotos įstaigos teises ir pareigas perdavus naujai įsteigtai VÅ¡Ä® „Raseinių socialinių paslaugų centras“, nebus pareikalauta grÄ Å¾inti iÅ¡ Raseinių rajono savivaldybės biudžeto pagal 2009 06 30 d. pasiraÅ¡ytÄ finansavimo administravimo sutartį gautų lėšų, paskirtas likvidatorius(1t,24-25 b.l.).2011-09-27 savivaldybės taryba sprendimais Nr.(1.1)TS-196 ir 197 nutraukė biudžetinės įstaigos „Raseinių socialinių paslaugų centras“veiklÄ , jÄ likvidavus, įsteigė vieÅ¡Ä jÄ Ä¯staigÄ â€žRaseinių socialinių paslaugų centras“, patvirtino Å¡ios įstaigos įstatus(1t.,26-7,28-30 b.l.) .2011 10 11 d. tarybos sprendimu naujai įsteigtai vieÅ¡ajai įstaigai Raseinių rajono savivaldybės administracija įpareigota perduoti patikėjimo teise likviduojamos biudžetinės įstaigos valdomÄ turtÄ (1t.,37-38b.l.), kurį perdavė 2011 1spalio 17 d.aktu(1t., 100-101,102-107 b.l.).2011-11-29 savivaldybės taryba priėmė sprendimÄ Nr. (1.1) TS-264, kuriame nusprendė perimti Savivaldybės biudžetinės įstaigos Raseinių socialinių paslaugų centras teises ir pareigas pagal projekto „Raseinių socialinių paslaugų centro nestacionarių socialinių paslaugų infrastruktÅ«ros plėtra“ įgyvendinimo metu sudarytas ir galiojančias sutartis.2011 10 17 likvidatoriaus įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) ieÅ¡kovės A.

K. ir D. Y. B. buvo atleistos iÅ¡ (duomenys neskelbtini) pareigų(1t., 11,21b.l.) pagal LR DK 136 str. 1 d. 6 p., tai yra, kai darbo sutartis be įspėjimo turi bÅ«ti nutraukiama likvidavus darbdavį, jeigu pagal įstatymus jo darbo prievoles nebuvo įpareigotas vykdyti kitas asmuo. IeÅ¡kovės atleistos iÅ¡ darbo iÅ¡ biudžetinės įstaigos „Raseinių socialinių paslaugų centras“, Å¡i įstaiga likviduota Raseinių rajono savivaldybės tarybos sprendimu, atlikta likvidavimo procedÅ«ra, likvidavimas yra įregistruotas Juridinių asmenų registre Kolegija sutinka su teismo sprendime padarytomis iÅ¡vadomis dėl biudžetinės įstaigos reorganizavimo į vieÅ¡Ä jÄ Ä¯staigÄ , kÄ patvirtina eilė įrodymų.2011-08-02 Raseinių rajono tarybos sprendime Nr. (1.1 )TS-123 nurodoma, jog likviduotos įstaigos teisės ir pareigos iki biudžetinės įstaigos iÅ¡registravimo visos funkcijos bus perduotos vieÅ¡ajai įstaigai „ Raseinių socialinių paslaugų centras“( sprendimo 1d.,4d. 4.1.p.).

Abiejų įstaigų įstatai (nuostatai) patvirtina, kad naujai įsteigta viešoji įstaiga iš esmės perėmė visas likviduotos biudžetinės įstaigos Socialinių paslaugų centras funkcijas ir uždavinius, tik naujai įsteigtai įstaigai pavesta keletas papildomų funkcijų, taigi abiejų įstaigų veikla tapati, su nedideliais papildymais (2t., 4-13,1 t.,87-93 b.l.).Atsakovui VšĮ „Raseinių socialinių paslaugų centras“ buvo perduota ne tik biudžetinės įstaigos vykdyta veikla, bet ir visas šiai veiklai vykdyti reikalingas patikėjimo teise valdytas ar įgytas turtas( tik kitu teisiniu statusu) ir ištekliai, priimta dirbti dalis perduodamos įstaigos darbuotojų .Pareigybės ir pareigybių skaičius tas pat ir net didesnis, naujai įsteigtoje darbovietėje išliko ir (duomenys neskelbtini) pareigybės. Iš abiejų įstaigų įstatų matyti, kad likviduotos įstaigos savininkė buvo Raseinių rajono savivaldybė ir ji yra naujai įsteigtos viešosios įstaigos steigėja, o įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija likviduotos įstaigos buvo Raseinių rajono savivaldybės taryba , įsteigtos naujai – Raseinių rajono savivaldybės administracijos direktorius.

Teisių perėmimÄ , nežiÅ«rint į tai, kaip buvo įforminama, įrodo ir darbo santykiai su kitais darbuotojais – naujoje įstaigoje buvo įdarbinta 97 darbuotojai, beveik visi iÅ¡ buvusios įstaigos. Todėl, Å¡iuo atveju, esant likviduotos įstaigos teisių perėmėjui, nebuvo pagrindo pasibaigti darbo sutartims su ieÅ¡kovėmis. LR DK 138 str. numato, kad Ä®monės, įstaigos, organizacijos savininko, jų pavaldumo, steigėjo ar pavadinimo pasikeitimas, įmonės, įstaigos ar organizacijos sujungimas, padalijimas, iÅ¡dalijimas ar prijungimas prie kitos įmonės, įstaigos ar organizacijos, verslo ar jo dalies perdavimas negali bÅ«ti teisėta priežastis nutraukti darbo santykius.

Å i nuostata yra taikoma ne tik privačioms įmonėms , bet ir valstybės įmonėms, kurios verčiasi Å«kine veikla, neatsižvelgiant , ar jos siekia pelno. Taip pat taikomos ir juridiniams asmenims, kurie yra įsteigti ir veikia pagal vieÅ¡osios teisės normas. Å ios normos tikslas apsaugoti užtikrinti, jog darbuotojų teisės bÅ«tų apsaugotos tuo atveju, kai keičiasi jų darbdavys , suteikiant jiems galimybę likti įdarbintais naujojo darbdavio tomis sÄ lygomis, kurios buvo suderėtos su pirmuoju darbdaviu.

Perdavus ieÅ¡kovių buvusio darbdavio vykdytas funkcijas, turėtÄ turtÄ ir įsipareigojimus atsakovui VÅ¡Ä® „Raseinių socialinių paslaugų centras“ į Å¡iÄ Ä¯staigÄ turėjo bÅ«ti perkelti ir įstaigos darbuotojai, tarp jų –ir ieÅ¡kovės. To nepadarius, ieÅ¡kovės buvo atleistos iÅ¡ darbo pažeidžiant DK 138 straipsnyje įtvirtintÄ imperatyvųjį apribojimÄ -draudimÄ pertvarkymo atveju nutraukti darbo santykius. Reorganizacijos atveju, darbuotojų, dirbančių tame padalinyje, įmonėje, įstaigoje, kuris perduodamas iÅ¡ reorganizuojamos naujai įsteigtai įmonei, reorganizavimo metu egzistuojantys darbo santykiai nenutrÅ«ksta, o iÅ¡ jų kylančios teisės ir pareigos pereina naujajam darbdaviui nepriklausomai nuo to, yra ar nėra sudarytas darbdavių susitarimas dėl darbuotojų perkėlimo.

Naujasis darbdavys neturi teisės atsisakyti perimti iÅ¡ darbo santykių kylančias teises ir pareigas. Jeigu įmonėje, perėmusioje reorganizuojamos įmonės kaip darbdavio teises ir pareigas, atliekami gamybiniai, struktÅ«riniai pertvarkymai, dėl kurių keičiasi vykdomos funkcijos ir dėl to reikia sumažinti darbuotojų skaičių arba atsiranda kitokio pobÅ«džio aplinkybių, sudarančių DK nustatytÄ pagrindÄ nutraukti darbo santykius, darbuotojų atleidimo klausimas turi bÅ«ti sprendžiamas vadovaujantis atitinkamomis DK normomis, pvz., DK 129 straipsniu, laikantis nustatytos darbo sutarties nutraukimo tvarkos, tačiau tai nėra pagrindas atsisakyti perimti darbuotojus, perdavimo metu dirbusius perduodamame reorganizuojamos bendrovės padalinyje (DK 138 straipsnis).Å iuo atveju darbuotojai, kurių darbo sutartis ar darbo santykiai buvo nutraukti iki perdavimo dienos pažeidžiant DK 138 straipsnio reikalavimus, turi bÅ«ti laikomi toliau dirbančiais įmonėje jos perdavimo dienÄ , o darbdavio pareigos jų atžvilgiu savaime pereina iÅ¡ perdavėjo perėmėjui .Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis dėl teisių perėmimo.

Kadangi yra nustatyta I instancijos teismo sprendimu, jog naujasis juridinis asmuo perėmė senojo juridinio asmens teises ir pareigas, perėmė senojo turtÄ , tai pagal minėtÄ tarybos sprendimÄ Â jam perėjo ir tų pačių darbo prievolių vykdymo pareiga, nes naujo subjekto veikla apėmė tas pačias funkcijas - teikti socialines paslaugas Raseinių rajono gyventojams ir tik dar iÅ¡plėsta veiklos sritis – organizuoti ir teikti prevencinę ir kitÄ veiklÄ vaikams ( VÅ Ä® „Raseinių socialinių paslaugų centras“ Ä®statų 8.6.p.).

Taigi, socialinių paslaugų teikimo funkcija pilnutinai išliko, todėl kolegija sprendžia, jog yra pilnutinai išlikusi ir ieškovių darbo sfera, jų darbo apimtis ir tas pats socialinių paslaugų teikimo darbas, kurį jos dirbo (duomenys neskelbtini) iki 2011-10-17 dienos .Dėl teisių perėmimo buvo pasisakyta ir 2012 gegužės 29 Šiaulių apygardos teismo nutartyje civilinėje byloje Nr.2A-308-194/2012, todėl teismas yra saistomas savo priimtais sprendimais analogiškose bylose.Nepagrįstas apelianto argumentas, kad neginčijus ir nepanaikinus Raseinių tarybos priimtų sprendimų dėl įstaigų likvidavimo, įsteigimo, teismas turėjo jais vadovautis .

Å ios bylos ginčo objektu yra darbo teisiniai santykiai ir jų tęstinumas po biudžetinės įstaigos likvidavimo. Ginčo objektu nėra Raseinių rajono savivaldybės tarybos sprendimų dėl likvidacijos ir naujos įstaigos sukÅ«rimo teisėtumas. GinÄÄ nagrinėjantis teismas pagal byloje iÅ¡aiÅ¡kintas ir iÅ¡tirtas faktines aplinkybes sprendė, ar iÅ¡liko darbo prievolės perėjimo klausimas po senojo darbdavio likvidavimo pagal LR Darbo kodekso 136 str. 1d.6p., 138 str. nuostatas. Kai ginčas persikėlė spręsti teismui, yra sprendžiama pagal byloje iÅ¡aiÅ¡kintas ir iÅ¡tirtas faktines aplinkybes ir nėra reikalo panaikinti minėtÄ tarybos sprendimÄ dėl senosios įstaigos likvidavimo. Šiuo atveju, kolegija sprendžia, jog I instancijos teismas padarė pagrįstas iÅ¡vadas, kad po įstaigos likvidavimo, naujai sukurta įstaiga perėmė senosios teises, pareigas, turtÄ ir pagal naujai sukurtos įstaigos įstatus, naujoji įstaiga vykdo tas pačias funkcijas, tÄ pačiÄ ir dar iÅ¡plėstÄ veiklÄ , todėl jai perėjo ir darbo prievolės tęstinumas.

Ankstesnėje nutartyje teismas konstatavo, kad įvyko faktinis biudžetinės įstaigos pertvarkymas, pavadintas likvidavimu.Konstatavus biudžetinės įstaigos „Raseinių socialinių paslaugų centras“ teisių ir pareigų, turto, veiklos perdavimo atsakovui VÅ¡Ä® „Raseinių socialinių paslaugų centras“ faktÄ , kartu – pripažinus ieÅ¡kovių atleidimÄ iÅ¡ darbo dėl biudžetinės įstaigos likvidavimo neteisėtu, jų kaip darbuotojų teisės teismo pagrįstai buvo apgintos pagal DK 138 straipsnį.Taip pat sutiktina su teismo sprendime nurodytu motyvu , kad atleidžiant ieÅ¡koves iÅ¡ darbo buvo pažeista ir atleidimo tvarka, numatyta DK 1301 straipsnyje, nes nebuvo praneÅ¡ta teritorinei darbo biržai apie numatomÄ grupės darbuotojų atleidimÄ .

NepaÅ¡alina Å¡io pažeidimo ir tai, kad sprendimas apie įstaigos likvidavimÄ buvo skelbiamas vieÅ¡ai, nes DK 1301 str.3 d. , Lietuvos Vyriausybės 2008 10 14 Nr.1032 nutarimu yra nustatyta Å¡io praneÅ¡imo raÅ¡tu forma, pateikimo tvarka.Remiantis iÅ¡dėstytais motyvais yra netenkintinas apelianto skundas dėl darbo sutarties nutraukimo pagrįstumo. Sutiktina su apelianto skundu dalyje dėl solidariosios atsakomybės netinkamo taikymo. IeÅ¡kovės reiÅ¡kė reikalavimÄ Â pripažinti neteisėtÄ darbo sutarčių nutraukimÄ , taikyti DK 297 straipsnio 3 dalyje numatytÄ jų teisių gynimo bÅ«dÄ ir grÄ Å¾inti jas į darbÄ ,priteisti vidutinį uždarbį už priverstinę pravaikÅ¡tÄ bei atlyginti neturtinę žalÄ .

Nagrinėjamoje byloje, nustačius funkcijų, turto perdavimo faktÄ ir pripažinus ieÅ¡kovių darbo sutarčių nutraukimÄ neteisėtu, taikomas jų darbo santykių savaiminio tęstinumo principas, t. y. teisių ir pareigų, kylančių iÅ¡ ieÅ¡kovių ir biudžetinės įstaigos „Raseinių socialinių paslaugų centras“ darbo santykių, perėjimas vieÅ¡ajai įstaigai „Raseinių socialinių paslaugų centras“. BÅ«tent Å¡iuo faktu, t. y. aplinkybe dėl pareigų perdavimo naujai sukurtai įstaigai iÅ¡ esmės ir buvo grindžiami ieÅ¡kinio reikalavimai t. y. darbo sutarčių nutraukimÄ ieÅ¡kovės prašė pripažinti neteisėtu bÅ«tent dėl to, kad jos darbo sutartis turėjo bÅ«ti ne nutraukta, bet pereiti VÅ¡Ä® „Raseinių socialinių paslaugų centras“.Nustačius funkcijų perdavimo faktÄ , reorganizacijÄ , yra taikytinos DK 138 straipsnio nuostatos ir konstatuotinas savaiminis buvusio darbdavio biudžetinės įstaigos „Raseinių socialinių paslaugų centras“ teisių perėjimas vieÅ¡ajai įstaigai „Raseinių socialinių paslaugų centras“.Tuo pačiu ir darbo santykių srityje.

Konstatavus, kad ieÅ¡kovių darbo santykiai turėjo tęstis ir tęsėsi pas naujÄ jį darbdavį, t. y. VÅ¡Ä® „Raseinių socialinių paslaugų centras“ , todėl su darbo santykiais susijusios iÅ¡mokos bei neturtinė žala yra priteistinos ne solidariai, bet iÅ¡ darbdavio teises perėmusio asmens, t.y. iÅ¡ VÅ¡Ä® „Raseinių socialinių paslaugų centras“.Taigi apelianto skundas yra tenkintinas iÅ¡ dalies, pripažįstant, kad teismas nepagrįstai priteisė iÅ¡mokas solidariai iÅ¡ abiejų atsakovų.

Dėl ieÅ¡kovių apeliacinio skundo IeÅ¡kovių apeliacinis skundas tenkintinas iÅ¡ dalies. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis dėl ieÅ¡kovių atleidimo iÅ¡ darbo atleidimo tvarkos pažeidimo, nepagrįstumo ir plačiau teismo iÅ¡vadų Å¡iuo klausimu nebekartoja. Pripažinus ieÅ¡kovių atleidimÄ iÅ¡ darbÄ neteisėtu, ieÅ¡kovės prašė taikyti LR DK 297 straipsnio 3 dalyje numatytÄ teisių gynimo bÅ«dÄ ir jas grÄ Å¾inti į anksčiau užimamas pareigas.

Tuo tarpu teismas taikė alternatyvų teisių gynimo bÅ«dÄ , su kuo ieÅ¡kovės nesutinka. Taikydamas alternatyvų darbuotojo teisių gynimo bÅ«dÄ (DK 297 straipsnio 4 dalis, CPK 418 straipsnis), teismas faktiÅ¡kai pablogino neteisėtai atleisto iÅ¡ darbo asmens padėtį ir toks teismo sprendimas labiau naudingas pažeidimÄ padariusiam subjektui. Pirmosios instancijos nepagrįstai sprendė, kad ieÅ¡kovėms bÅ«tų sudarytos nepalankios sÄ lygos dirbti, tačiau pačios ieÅ¡kovės neįžvelgia konfliktinės situacijos.

Å ios iÅ¡vados negalima daryti ir iÅ¡ atsakovo VÅ¡Ä® „Raseinių socialinių paslaugų centras“pozicijos. Esant tokioms aplinkybėms, teismas turėjo atsižvelgti į ieÅ¡kovių praÅ¡omÄ jos teisių gynimo bÅ«dÄ ir netaikyti alternatyvaus darbuotojo teisių gynimo bÅ«do. Kaip patvirtina bylos medžiaga ,VÅ¡Ä® „ Raseinių socialinių paslaugų centras“ vykdo tÄ pačiÄ veiklÄ ir ieÅ¡kovių darbo pobÅ«dis, funkcijos naujojoje įstaigoje iÅ¡liko, vieÅ¡ojoje įstaigoje yra socialinio darbuotojo pareigos.

Abi ieÅ¡kovės turi tam darbui reikalingÄ iÅ¡silavinimÄ , yra įgijusios aukÅ¡tÄ jį iÅ¡silavinimÄ bei kvalifikacijÄ , kuri yra pakankama tokių iÅ¡likusių ir vykdomų darbo funkcijų tęstinumui, todėl nėra kliūčių spręsti ieÅ¡kovių reikalavimÄ dėl darbo santykių tęstinumo. IeÅ¡kovės siekia tęsti darbo santykius, be to atsižvelgtina į jų apeliaciniame skunde nurodytus motyvus dėl darbo santykių tęstinumo svarbos, nes abi augina po du vaikus, t.y. D.Y. B. augina 2 mažamečius vaikus, A.

K. po vyro mirties viena augina du vaikus, iÅ¡ kurių atleidimo dienÄ abu buvo nepilnamečiai, iki Å¡iol iÅ¡laiko abu vaikus. Abi ieÅ¡kovės niekur nedirba, abi ieÅ¡kovės turi darbo patirtį Å¡ioje srityje, darbÄ (duomenys neskelbtini) tęsia savanoriaudamos. IeÅ¡kovės turi pakankamÄ darbo staÅ¾Ä Å¡ioje srityje, nes D. Y. B. buvusioje darbovietėje dirbo beveik 5 metus, o A. K.-beveik 4 metus. Å iuo metu ieÅ¡kovės yra bedarbės, dėl Å¡alies rinkos recesijos ir socialinio darbo specifikos neturi galimybių įsidarbinti.

Atsižvelgiantį ieÅ¡kovių argumentus bei į tai, kad esant santykių tęstinumui , pirmiausia turi bÅ«ti taikomas darbuotojo teisų gynimo bÅ«das, numatytas LR DK 297 straipsnio 3 dalyje, kolegija Å¡ioje dalyje keičia teismo sprendimÄ , priimdama sprendimÄ grÄ Å¾inti ieÅ¡koves į darbÄ . Darbuotojo grÄ Å¾inimas į pirmesnį darbÄ visų pirma reiÅ¡kia, kad teismas, nustatęs darbuotojo atleidimo iÅ¡ darbo neteisėtumÄ , paÅ¡alina šį pažeidimÄ ir atkuria darbdavio neteisėtai nutrauktus iki tol tarp Å¡alių egzistavusius darbo teisinius santykius.

Kadangi Å¡alių darbo teisinių santykių pagrindas yra darbuotojo ir darbdavio sudaryta darbo sutartis (DK 93 straipsnis), tai, teismui nustačius darbuotojo atleidimo iÅ¡ darbo neteisėtumÄ (atleidimÄ iÅ¡ darbo be teisėto pagrindo ar pažeidžiant įstatymų nustatytÄ tvarkÄ ), teismo sprendimo pagrindu tarp darbuotojo ir darbdavio vėl ima galioti anksčiau jų sudaryta ir darbdavio neteisėtai nutraukta darbo sutartis. Tik taip gali bÅ«ti suprantama ir aiÅ¡kinama įstatymo formuluotė „teismas grÄ Å¾ina jį į pirmesnį darbÄ â€œ.

Taigi, teismui grÄ Å¾inant darbuotojÄ Ä¯ darbÄ , teismo sprendimu negali bÅ«ti modifikuojama, keičiama Å¡alių sudaryta darbo sutartis, juolab nėra teisinio pagrindo grÄ Å¾inti darbuotojÄ Ä¯ darbÄ (pareigas), dėl kurio (kurių) Å¡alys apskritai nebuvo sudariusios darbo sutarties. Ä®gyvendinant aptariamÄ Ä¯statymo nuostatÄ teisiÅ¡kai nereikÅ¡minga, ar ginčo nagrinėjimo teisme metu darbdavio įstaigoje pagal jos vidinį struktÅ«rinį sutvarkymÄ egzistuoja atitinkamas etatas ar net darbo funkcijos, ar vietoje atleisto iÅ¡ darbo darbuotojo yra įdarbintas kitas asmuo.Taigi grÄ Å¾inant į darbÄ Å¡iuo atveju yra pripažįstamas darbo santykių tęstinumas tose pačiose pareigose.Atkuriant darbuotojo pažeistÄ teisę dirbti, taip pat yra sprendžiama dėl laiko už priverstinę pravaikÅ¡tÄ apmokėjimo.

Taip darbuotojui yra kompensuojami turtiniai nuostoliai, padaryti dėl jo darbo teisių pažeidimo. Priverstinė pravaikÅ¡ta – tai laikas, kai darbo sutartimi sutartas darbas faktiÅ¡kai egzistuoja, tačiau darbuotojas negali jo dirbti, nes darbdavio iniciatyva yra atleistas iÅ¡ darbo. Atlyginimas už priverstinę pravaikÅ¡tÄ yra pinigų suma, kuriÄ darbuotojas bÅ«tų uždirbęs, jei konkretaus darbdavio neteisėtais veiksmais, t. y. neteisėtu darbo santykių nutraukimu, nebÅ«tų pažeista jo teisė dirbti.

Kompensacijos už priverstinę pravaikÅ¡tÄ paskirtis pagal kasacinio teismo praktikÄ yra, pirma, atlyginti darbuotojo prarastÄ darbo užmokestį ir, antra, nustatyti sankcijÄ darbdaviui ir turėti prevencinę reikÅ¡mę įpareigojant darbdavį laikytis darbo teisėje nustatytų darbuotojo atleidimo iÅ¡ darbo procedÅ«rų (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. spalio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. G. v. UAB „Teniso pasaulis“, bylos Nr. 3K-3-384/2011).

Kaip kompensacija, Å¡i iÅ¡moka darbuotojui atlygina tai, kÄ jis bÅ«tų uždirbęs tęsdamas darbo santykius. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad tai yra apmokėjimas už darbui skirtÄ laikÄ , per kurį darbuotojas iÅ¡ tikrųjų Å¡io darbdavio naudai nedirbo. Pripažinus neteisėtÄ atleidimÄ , ieÅ¡kovėms yra priteistinas vidutinis darbo užmokestis už visÄ priverstinę pravaikÅ¡tos laikÄ nuo atleidimo iÅ¡ darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos(DK 297 straipsnio 3 dalis).Ä® ieÅ¡kovėms priteisiamÄ vidutinį darbo užmokestį teisėjų kolegija įskaičiuoja ieÅ¡kovėms iÅ¡mokėtÄ iÅ¡eitinę iÅ¡mokÄ ,.t.y.

A. K. priskaičiuotÄ 3 mėnesių iÅ¡eitinę iÅ¡mokÄ 4694,13 Lt , D. Y. B. -4 mėnesių iÅ¡eitinę iÅ¡mokÄ 4981,03 Lt.Tokios praktikos laikosi kasacinis teismas (Lietuvos Aukščiausiojo teismo c.b. kolegijos 2005 m. gegužės 26 d.nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-290/2005 ir kt.). Toks DK 297 straipsnio 3 dalies aiÅ¡kinimas grindžiamas tuo, kad Å¡ioje teisės normoje numatytos iÅ¡mokos paskirtis – kompensuoti darbuotojui, kurio atleidimas iÅ¡ darbo pripažintas neteisėtu, dėl neteisėto atleidimo iÅ¡ darbo negautas lėšas.

Jų dydžio nustatymas ir priteisimas neatsižvelgiant į išeitinės išmokos forma darbuotojui (ieškovui) jau išmokėtas lėšas neatitiktų DK 297 straipsnio 3 dalies, kaip pažeistų darbo teisių gynimo būdo, tikslų, nes reikštų, kad kompensuojama yra didesniu mastu, nei darbuotojas (ieškovas) būtų uždirbęs, jeigu nebūtų pažeista jo teisė dirbti. Šioje dalyje yra keistinas teismo sprendimas. Kadangi nuo atleidimo iš darbo dienos , t.y. nuo 2011 10 18 d.iki nutarties apeliacinėje instancijoje priėmimo dienos(2012 09 18 d.

įskaitytinai) praėjo 233 darbo dienos, todėl ieÅ¡kovei A. K. priteistina už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ 17279,28 Lt (74,16x233d.d.), iÅ¡ Å¡ios sumos iÅ¡skaičiuotina  gauta 4694,13 Lt. iÅ¡eitinė kompensacija ir priteistina 12585,15Lt toliau skaičiuojant iki sprendimo įvykdymo dienos po 74,16 Lt už kiekvienÄ darbo dienÄ ,neatskaičius mokesčių .IeÅ¡kovei D. Y. B. , atitinkamai priteistina už 233 darbo dienas vidutinis darbo užmokestis 13751,66 Lt (233x59,02), iÅ¡ kurio iÅ¡skaičiuotina iÅ¡eitinė iÅ¡moka 4981,03 Lt bei kompensacija už atostogas 486,89 Lt(8283,74), nes atostogos turi bÅ«ti realiai suteikiamos, o ne atlyginama pinigine kompensacija .Priteistina 8283,74 Lt,toliau skaičiuojant po 59,02 Lt už kiekvienÄ darbo dienÄ .

Å ios sumos priteistinos iÅ¡Â perėmėjo –VÅ¡Ä® „Raseinių socialinių paslaugų centras“kaip teisių perėmėjo.Dėl neturtinės žalos priteisimo Apeliantės nesutinka su priteistos neturtinės žalos dydžiu ir praÅ¡o jÄ padidinti nuo 2000 Lt.iki 5 000Lt.Teisėjų kolegija pažymi, kad kasacinis teismas, spręsdamas dėl neturtinės žalos darbuotojui atlyginimo, yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, jog, konstatavus įstatymo saugomos asmens teisės ar teisėto intereso pažeidimÄ , teismas gali įpareigoti atlyginti neturtinę žalÄ , tačiau vien neturtinės teisės ar vertybės pažeidimas ex facto nereiÅ¡kia ir neturtinės žalos padarymo, t. y. neturtinei žalai atlyginti už neturtinių vertybių pažeidimÄ bÅ«tinos visos civilinės atsakomybės sÄ lygos (neteisėti veiksmai, priežastinis ryÅ¡ys, kaltė ir žala) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje V.

S. v. Lietuvos kariuomenė, bylos Nr. 3K-3-204/2007; 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje A. S. v. SR UAB „Alsa“, bylos Nr. 3K-3-442/2008). Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl DK 250 straipsnio aiÅ¡kinimo ir taikymo, yra nurodęs , kad neteisėto atleidimo atveju neturtinė žala atlyginama tais atvejais, kai atleidimo aplinkybės ir darbuotojo atleidimo pagrindas yra tokie, kurie pateisintų neturtinės žalos atlyginimÄ , nes kitomis darbuotojų teisių gynybos priemonėmis, tokiomis kaip turtinės žalos atlyginimas (kompensacija), pripažinimas atleidimo iÅ¡ darbo neteisėtu ar grÄ Å¾inimas į darbÄ , darbuotojui padaryta skriauda nėra teisingai atlyginama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugpjūčio 18 d. nutartis civilinėje byloje I.

T. v. UAB „Šiaulių lyra“, bylos Nr. 3K-3-373/2008; 2011 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje R. B. v. 73-ioji daugiabučių namų savininkų bendrija „VirÅ¡uliÅ¡kės“, bylos Nr. 3K-3-363/2011; kt.). Taigi teisės pažeidimo pripažinimo faktas tam tikrais atvejais yra pakankama satisfakcija už patirtÄ skriaudÄ , o teisės pažeidimo pripažinimas yra savarankiÅ¡kas pažeistų teisių gynimo bÅ«das. Neturtinė žala priteisiama tuo atveju, kai nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje S. Å . ir kt. v.

UAB „Lietuvos rytas“, bylos Nr. 3K-7-2/2008; teisėjų kolegijos 2008 m. liepos 29 d. nutartis civilinėje byloje A. G. v. UAB ,,Skuodo komunalinis Å«kis“, bylos Nr. 3K-3-400/2008).IeÅ¡kovės kaip neturtinę žalÄ nurodo aplinkybes, kad atleidus jas iÅ¡ darbo, patyrė dvasinius iÅ¡gyvenimus, pablogėjo jų sveikata, jos buvo pažemintos, nes dalis darbuotojų buvo priimti dirbti naujoje įstaigoje. Teisėjų kolegija sutinka, kad darbdavio neteisėti veiksmai sukėlė ieÅ¡kovėms dvasinius iÅ¡gyvenimus, stresÄ , nestabilumo darbo santykiuose jausmÄ bei neužtikrintumÄ savo ateitimi, todėl darytina iÅ¡vada, kad tarp ieÅ¡kovių patirtos žalos ir atsakovo neteisėtų veiksmų yra priežastinis ryÅ¡ys.

Ä®rodžius, jog žala atsirado dėl neteisėtų atsakovo veiksmų, jo kaltė preziumuojama, t. y. atsakovas privalo atsakyti už žalÄ , jeigu neįrodo, kad žala atsirado ne dėl jo kaltės. Atsakovas neįrodė, kad ieÅ¡kovės žalÄ patyrė ne dėl atsakovo neteisėtų veiksmų, todėl laikytina, jog žala atsirado dėl atsakovo kaltės.Remdamasi nurodytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje įrodytos visos neturtinės atsakovo atsakomybės atsiradimui bÅ«tinos sÄ lygos.

Neturtinės žalos dydis, iÅ¡reikÅ¡tas pinigais, yra bendrieji nuostoliai, kurių įrodinėjimo specifika yra ta, kad jų dydį nustato teismas. Pati neturtinės žalos prigimtis lemia tai, jog nėra galimybės Å¡iÄ Å¾alÄ tiksliai apibrėžti, jÄ apčiuopti, grÄ Å¾inti nukentėjusį asmenį į buvusiÄ padėtį ar rasti tokios žalos tikslų piniginį ekvivalentÄ . Žalos įvertinimas pinigais dar nereiÅ¡kia, kad tai yra asmens iÅ¡gyvenimų, skausmo ir kitų nepatogumų kaina.

Nustatant neturtinės žalos dydį, siekiant įgyvendinti teisinio apibrėžtumo, teisingumo bei sÄ Å¾iningumo principus (CK 1.2, 1.5 str., CPK 3 str.), turi bÅ«ti atsižvelgiama į Å¡iuo klausimu formuojamÄ teismų praktikÄ .Atsakovai neginčijo priteistos neturtinės žalos dydžio. Kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė esant pagrindÄ priteisti neturtinę žalÄ ir pagrįstai nusprendė sumažinti praÅ¡omÄ priteisti žalos dydį. Priteistos neturtinės žalos dydis atitinka teisminėje praktikoje priteisiamÄ dydį, apeliantės neįrodė, kad patyrė didesnę neturtinę žalÄ , nei priteista žala.

Priteisiant neturtinę žalÄ buvo atsižvelgta į jų dirbtÄ laikÄ buvusioje darbovietėje, dydis atitinka teisingumo sÄ Å¾iningumo principus. Pažymėtina, kad ieÅ¡kovių pažeista teisė yra apginta kitu bÅ«du , atkuriant darbo santykius, todėl sprendžia, kad žala ieÅ¡kovėms yra atlyginta .Pakeitus sprendimÄ , yra perskirstomos tarp Å¡alių ir bylinėjimosi iÅ¡laidos(CPK 93 str.5d.).Pirmosios instancijos teisme abi ieÅ¡kovės turėjo po 2437,50 Lt atstovavimo iÅ¡laidų, kurios priteistinos joms proporcingai patenkintų reikalavimų daliai(CPK 93 str. 2 d., 98 str.).IeÅ¡kovės pareiÅ¡kė neturtinio pobÅ«džio reikalavimÄ , kuris buvo patenkintas.

Taip pat buvo reiškiami reikalavimai dėl vidutinio darbo užmokesčio priteisimo , kuris irgi patenkintas. Ieškovių reikalavimai dėl neturtinės žalos priteisimo patenkinti 40 proc. Tokiu būdu pripažinus, kad ieškovių reikalavimai bendrai patenkinti 79,20 proc. dalimi, todėl joms priteistina po 1930,50 Lt atstovavimo išlaidų.Apeliacinėje instancijoje ieškovės turėjo po 1650 Lt atstovavimo išlaidų dėl procesinių dokumentų ruošimo .Ieškovių reikalavimai patenkinti iš dalies, t.y. 50 procentų ,taip pat iš dalies patenkintas ir atsakovo apeliacinis skundas, todėl joms iš atsakovo priteistina po 700 Lt turėtų atstovavimo išlaidų.

Taip pat pirmosios instancijos teismas , priimdamas VÅ¡Ä® „Raseinių socialinių paslaugų centras“ apeliacinį skundÄ , nepareikalavo sumokėti žyminio mokesčio, todėl priimant nutartį jis yra priteistinas iÅ¡ atsakovo (CPK 80 str.1 d.1p,5 p.).Kadangi apeliantas ginčija ir atleidimo iÅ¡ darbo pagrįstumÄ , t.y. neturtinis reikalavimas, bei turtinius reikalavimus 21712,94 Lt sumai, turėjo sumokėti 794,39 Lt žyminį mokestį, kuris yra priteistinas iÅ¡ apelianto valstybei , nes ieÅ¡kovės atleistos nuo žyminio mokesčio mokėjimo(CPK 96 straipsnio 1 dalis).

Kolegija, vadovaudamasi LR CPK 326 str. 1 dalies 3punktu, n u t a r i a : Raseinių rajono apylinkės teismo 2012 metų balandžio 26 dienos sprendimÄ pakeisti.PakeistÄ sprendimo dalį iÅ¡dėstyti taip:„Pripažinti darbo sutarties su papildymais ir pakeitimais nutraukimÄ pagal likvidatoriaus 2011-10-17 įsakymÄ Nr. (duomenys neskelbtini) nuo 2011-10-18 pagal LR Darbo kodekso 136 str. 1d. 6p. tarp ieÅ¡kovių D. Y. B. bei A. K. ir biudžetinės įstaigos „ Raseinių socialinių paslaugų centras“ neteisėtu. Pripažinti, jog likvidavus darbdavį – biudžetinę įstaigÄ â€ž Raseinių socialinių paslaugų centras“, D.

Y. B. bei A. K. darbo santykiai tęsiasi naujoje įstaigoje VÅ¡Ä® „ Raseinių socialinių paslaugų centras“ nuo 2011-10-19 (duomenys neskelbtini) pareigose. Ä®pareigoti atsakovÄ Raseinių rajono VÅ¡Ä® „ Raseinių socialinių paslaugų centras“ įforminti su ieÅ¡kovėmis D. Y. B. bei A. K. darbo santykių tęstinumÄ .Priteisti D. Y. B. iÅ¡Â VÅ¡Ä® Raseinių socialinių paslaugų centro ,atlikus įskaitymus, 8283,74 Lt (aÅ¡tuonis tÅ«kstančius du Å¡imtus aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt tris litus 74 ct.) už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ iki nutarties apeliacinėje instancijoje priėmimo iki 2012 09 18 d.

įskaitytinai ir toliau skaičiuojant iki sprendimo įvykdymo dienos kasdien po 59,02 Lt (penkiasdeÅ¡imt devynis litus 02 ct.), neatskaičius mokesčių, 2000,00 Lt .( du tÅ«kstančius litų) neturtinės žalos atlyginimo, 1930,50 Lt ( vienÄ tÅ«kstantį devynis Å¡imtus trisdeÅ¡imt litų 50 ct.) jos turėtų bylinėjimosi iÅ¡laidų.Priteisti A. K. iÅ¡ atsakovo VÅ¡Ä® Raseinių socialinių paslaugų centro ,atlikus įskaitymus, už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ 12585,15 Lt(dvylika tÅ«kstančių penkis Å¡imtus aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt penkis litus 15 ct.) ir toliau skaičiuojant iki sprendimo įvykdymo dienos kasdien po 74,16 Lt .(septyniasdeÅ¡imt keturis litus ir 16 cnt.) , neatskaičius mokesčių, 2000,00 Lt( du tÅ«kstančius litų.) neturtinės žalos atlyginimo ir 1930,50 Lt ( vienÄ tÅ«kstantį devynis Å¡imtus trisdeÅ¡imt litų 50 ct.) jos turėtų bylinėjimosi iÅ¡laidų.Likusioje dalyje ieÅ¡kinį atmesti.Priteisti iÅ¡ atsakovo VÅ¡Ä® Raseinių socialinių paslaugų centro 889,07 Lt žyminį mokestį ir 23,81 procesinių dokumentų siuntimo iÅ¡laidų valstybei,viso 912,88 Lt(devynis Å¡imtus dvylika litų 88ct.).“Priteisti iÅ¡ atsakovo VÅ¡Ä® Raseinių socialinių paslaugų centras“ ieÅ¡kovėms D.

Y. B., A. K. po 700 Lt (septynis Å¡imtus litų) apeliacinėje instancijoje turėtų atstovavimo iÅ¡laidų Priteisti iÅ¡ atsakovo VÅ¡Ä® Raseinių socialinių paslaugų centro 794,39 Lt(septynis Å¡imtus devyniasdeÅ¡imt keturis litus 39 ct.) žyminį mokestį už apeliacinį skundÄ valstybei. Kolegijos pirmininkė teisėja                            Laisvė Aleknavičienė        Teisėjai                                                              Rasa BartaÅ¡ienė                                                                                  Danutė Matiukienė              Â