5cd13f03-80e7-4c07-8d07-5293feb718da · Vilniaus miesto apylinkės teismas

? Administracinio nusižengimo byla Nr. II-21-369/2022 Teisminio proceso Nr. 4-68-3-00011-2022-9 Procesinio sprendimo kategorija 19.28 (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS N U T A R T I S 2022 m. vasario 17 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Ovidijus Ramanauskas, sekretoriaujant Vilmai Žičkienei, dalyvaujant Institucijos, priėmusios skundžiamÄ nutarimÄ , atstovui Gintautui Radzevičiui, nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktiems asmenims V. Č. ir M. Č., vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens V.

Č. skundÄ dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2021 m. gruodžio 6 d. nutarimo Nr. 10-ANR_N-25016-2021 panaikinimo ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens M. Č. skundÄ dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2021 m. gruodžio 6 d. nutarimo Nr. 10-ANR_N-25005-2021 panaikinimo. Teismas n u s t a t ė : Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2021 m. gruodžio 6 d. nutarimu Nr. 10-ANR_N-25016-2021 V.

Č. buvo nubaustas 500 eurų bauda dėl Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau –ANK) 526 straipsnio 3 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymo, t.y., dėl to, kad jis 2021 m. liepos 22 d. apie 9.52 val. (duomenys neskelbtini), prekybos centre „X“, nedėvėjo burnÄ ir nosį dengiančios kaukės, t.y., nesilaikė ekstremalios situacijos, paskelbtos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. vasario 26 d. nutarimu Nr. 152 „Dėl valstybės lygio ekstremalios situacijos paskelbimo“ (toliau – ir Nutarimas) nuostatų, taip sukeldamas pavojų iÅ¡plisti COVID-19 ligai ir nesilaikė Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro, valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo (toliau – ir ESOV) 2021 m. birželio 30 d. sprendimo Nr. V-1563 „Dėl paslaugų, teikiamų kontaktiniu bÅ«du, parduotuvių, turgaviečių ir kitų viešų prekybos vietų, laisvalaikio ir pramogų vietų, loÅ¡imo namų (kazino) ir loÅ¡imų automatų, bingo salonų paslaugų teikimo bÅ«tinų sÄ lygų“ (toliau – ir Sprendimas) 2 punkto reikalavimų (b.l. 15).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2021 m. gruodžio 6 d. nutarimu Nr. 10-ANR_N-25005-2021 M. Č. buvo nubausta 500 eurų bauda dėl Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau –ANK) 526 straipsnio 3 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymo, t.y., dėl to, kad ji 2021 m. liepos 22 d. apie 9.52 val. (duomenys neskelbtini), prekybos centre „X“, nedėvėjo burnÄ ir nosį dengiančios kaukės, t.y., nesilaikė ekstremalios situacijos, paskelbtos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. vasario 26 d. nutarimu Nr. 152 „Dėl valstybės lygio ekstremalios situacijos paskelbimo“ nuostatų, taip sukeldama pavojų iÅ¡plisti COVID-19 ligai ir nesilaikė Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro, valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo 2021 m. birželio 30 d. sprendimo Nr. V-1563 „Dėl paslaugų, teikiamų kontaktiniu bÅ«du, parduotuvių, turgaviečių ir kitų viešų prekybos vietų, laisvalaikio ir pramogų vietų, loÅ¡imo namų (kazino) ir loÅ¡imų automatų, bingo salonų paslaugų teikimo bÅ«tinų sÄ lygų“ 2 punkto reikalavimų (b.l. 61).

Administracinėn atsakomybėn patraukti asmenys V. Č. ir M. Č. apskundė jų atžvilgiu priimtus nutarimus apylinkės teismui, praÅ¡ydami juos panaikinti ir bylÄ jų atžvilgiu nutraukti. Savo skundus motyvuoja tuo, kad:

1) pareiÅ¡kėjai neatitinka ANK 526 straipsnyje numatytų nusižengimų subjekto požymių. Pagal ANK 526 straipsnio 3 dalį atsako tik specialusis subjektas – atsakingas už Civilinės saugos įstatymo (toliau - ir CSÄ®) ir už kitų civilinę saugÄ reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų laikymÄ si. CSÄ® 3 straipsnis nustato baigtinį civilinės saugos sistemÄ sudarančių subjektų sÄ raÅ¡Ä , į kurį pareiÅ¡kėjai nepatenka. Taip pat jie nepatenka ir į CSÄ® 19 straipsnyje nustatytÄ baigtinį civilinės saugos sistemos pajėgų sÄ raÅ¡Ä .

2) LR Sveikatos apsaugos ministro-valstybės lygio ekstremalios situacijos operacijų vadovo ArÅ«no Dulkio 2021 m. birželio 30 d. sprendimas Nr. V-1563 „Dėl paslaugų, teikiamų kontaktiniu bÅ«du, parduotuvių, turgaviečių ir kitų viešų prekybos vietų, laisvalaikio ir pramogų vietų, vieÅ¡ojo maitinimo įstaigų, restoranų, kavinių, barų, naktinių klubų ir kitų pasilinksminimo vietų, loÅ¡imo namų (kazino) ir loÅ¡imo automatų, bingo salonų paslaugų teikimo bÅ«tinų sÄ lygų“ yra neteisėtas, nes prieÅ¡tarauja CSÄ®, taip pat Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymui (toliau – ŽULPKÄ®).

CSÄ® yra teisės aktas, reglamentuojantis civilinę saugÄ , bet ne užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės valdymo klausimus, Å¡is įstatymas taip pat nėra teisės aktas, reglamentuojantis fizinių ir juridinių asmenų teises bei pareigas užkrečiamųjų ligų kontrolės ir profilaktikos srityje. Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės valdymo klausimus, o taip pat fizinių ir juridinių asmenų teises bei pareigas užkrečiamųjų ligų kontrolės ir profilaktikos srityje reguliuoja specialus teisės aktas – ŽULPKÄ®.

CSĮ jokie papildomi žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės reikalavimai nenustatyti, be tų, kurie nurodomi ŽULPKĮ.

3) Vyriausybė 2020 m. vasario 26 d. nutarimo Nr. 152 „Dėl valstybės lygio ekstremaliosios situacijos paskelbimo“ 1.2 punktu yra nustačiusi antrÄ (sustiprintÄ ) civilinės saugos sistemos parengties lygį. CSÄ® nustato, kad, paskelbus antrÄ (sustiprintÄ ) civilinės saugos sistemos parengties lygį, yra nustatomos (atliekamos) standartinės ekstremaliųjų situacijų valdymo planuose (toliau – ir VESV planas) numatytos procedÅ«ros. Pažymėtina, kad VESV plano 2 priedo 7 punkte nurodytas baigtinis sÄ raÅ¡as standartinių procedÅ«rų, kurias, esant antram (sustiprintam) civilinės saugos sistemos parengties lygiui, atlieka sveikatos apsaugos ministerija, kaip atsakingoji institucija, ir kitos ministerijos, kaip remiančiosios institucijos.

IÅ¡ Å¡iame teisės akte nurodytųjų iÅ¡skirtinos Å¡ios standartinės procedÅ«ros, kurios atliekamos dėl pavojingos ar ypač pavojingos užkrečiamosios ligos paskelbus antrÄ (sustiprintÄ ) civilinės saugos sistemos parengties lygį: Sveikatos apsaugos ministerija:

1) atlieka funkcijas, susijusias su užkrečiamųjų ligų nustatymu, užkrėstų teritorijų ar karantino skelbimu ir (ar) atšaukimu, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymu;

2) koordinuoja medicininę- karantininę kontrolę pasienio kontrolės punktuose, siekdama apsaugoti Lietuvos Respublikos teritorijÄ nuo užkrečiamųjų ligų, tarÅ¡os įvežimo ir iÅ¡plitimo ar kito biologinės kilmės įvykio. Vidaus reikalų ministerija:

1) organizuoja teritorijų, kurioms taikomas karantino režimas, ribų apsaugÄ ir vieÅ¡osios tvarkos palaikymÄ , organizuoja ir vykdo pasimetusių ir pasiklydusių asmenų paieÅ¡kÄ ;

2) palaiko Vyriausybės nustatytÄ karantino režimÄ , padeda valdyti ekstremaliÄ jÄ situacijÄ užkrėstoje teritorijoje. PareiÅ¡kėjai traktuoja, kad LR Vyriausybė 2021 m. birželio 28 d. nutarimu Nr. 499 pripažindama netekusiu galios savo 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimÄ Nr. 1226 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“, Å¡iuo savo sprendimu de facto ir de jure pripažino, kad Å¡alyje nėra tikslo nustatyti specialių asmenų darbo, gyvenimo, poilsio, judėjimo sÄ lygų, apribojimų ir tvarkos bei Å«kinės ir kitokios veiklos sÄ lygų, apribojimų ir tvarkos ir tokiomis priemonėmis riboti užkrečiamųjų ligų plitimÄ .

Be to A. Dulkys, bÅ«damas ESOV niekada neteikė Vyriausybei siÅ«lymo Lietuvos Respublikos teritorijÄ (ar kuriÄ nors jos dalį) paskelbti užkrėsta teritorija, kaip tai numato ŽULPKÄ® 20 straipsnio 1 dalis, todėl darytina iÅ¡vada, kad Lietuvos Respublikos teritorijoje nuolatinės galimybės užsikrėsti Covid-19 ligÄ sukeliančiu Sars-Cov-2 virusu nėra.

4) Pareiškėjai skunduose pabrėžia, kad CSĮ įstatymo 15 straipsnio 2 dalies 4 punkto nuostatos įpareigoja gyventojus vykdyti tik teisėtus ESOV sprendimus, reikalingus įvykiui, ekstremaliajam įvykiui ar ekstremaliajai situacijai likviduoti. Tuo tarpu ESOV A. Dulkio Sprendimas įformintas nesilaikant CSĮ 28 straipsnio 5 dalies nuostatų, pirmiausiai jis nėra įformintas specialiame blanke, patvirtintame Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2020 m. lapkričio 25 d.

įsakymu Nr. 1-576. PareiÅ¡kėjų teigimu, ESOV nėra suteikiama teisė priimti norminio pobÅ«džio teisės aktų, reglamentuojančių civilinę saugÄ , kadangi poįstatyminiais teisės aktais negali sukurti teisės normų, konkuruojančių su teisės normomis, kurios yra nustatytos įstatymu (Å¡iuo konkrečiu atveju — CSÄ® 28 straipsnio 5 dalimi). Be to, Lietuvos Respublikos teisėkÅ«ros pagrindų įstatymo 6 straipsnio 2 dalis nustato baigtinį sÄ raÅ¡Ä Teisės aktų registro objektų, tarp kurių VOP sprendimai nėra nustatyti, ir Å¡i aplinkybė patvirtina, kad ESOV nesuteikta kompetencija priimti norminių civilinę saugÄ reglamentuojančių teisės aktų.

5) ESOV Sprendimas, kurio pažeidimu yra kaltinami pareiÅ¡kėjai, yra priimtas vadovaujantis Å¡iais teisės aktais: CSÄ® 15 straipsnio 2 dalies 4 punktu, Vyriausybės Nutarimo 3.1.1 papunkčiu ir 31 punktu, VESP plano 20 punktu, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. gruodžio 16 d. nutarimu Nr. 1419 „Dėl valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo paskyrimo“. Nei vienas iÅ¡ nurodytų teisės aktų (iÅ¡skyrus atskirai aptartinÄ Vyriausybės Nutarimo 3.1.1. papunktį) ekplicitiÅ¡kai nesuteikia teisės ESOV duoti pareiÅ¡kėjams privalomo pobÅ«džio nurodymus (įpareigojimus).

Vyriausybės Nutarimo 3.1.1 papunkčiu Vyriausybė nustatė Å«kinės veiklos apribojimo priemones ir nurodė, kad kontaktiniu bÅ«du paslaugos yra teikiamos užtikrinant valstybės lygio ekstremaliosios situacijos operacijų vadovo nustatytas asmenų srautų valdymo, saugaus atstumo laikymosi sÄ lygas, kitus visuomenės sveikatos saugos, higienos, asmenų aprÅ«pinimo bÅ«tinosiomis asmeninėmis apsaugos priemonėmis ir kitus susijusius reikalavimus. Kita vertus, konstitucinėje doktrinoje pripažįstama, kad įstatymo nuostata „Vyriausybės nustatyta tvarka“ reiÅ¡kia, kad tokiÄ tvarkÄ turi ir gali patvirtinti tik Vyriausybė.

Be to, pareiškėjai nėra ūkinės veiklos vykdytojai, todėl priemonės, kurios nustatytos Vyriausybės Nutarimu, negali būti taikomos pareiškėjams. Galiausiai ūkinės veiklos apribojimo priemones, viešųjų ir administracinių paslaugų teikimo apribojimus Vyriausybė turi teisę nustatyti tik susidarius ekstremaliajai situacijai, o ne jai gresiant (CSĮ 8 straipsnis). CSĮ 8 straipsnis nustato, kad asmens judėjimo laisvė, nuosavybės ir būsto neliečiamumo teisės, o susidarius valstybės lygio ekstremaliajai situacijai, — ir ūkinės veiklos laisvė, viešųjų ir administracinių paslaugų teikimas, gali būti apriboti tik CSĮ ir kitų įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka.

Pirmiau iÅ¡samiai pristatytų teisės normų ir faktinių aplinkybių visetas suteikia pagrindÄ daryti iÅ¡vadÄ , kad tiek Vyriausybės Nutarimu nustatytos Å«kinės veiklos ribojimo priemonės, tiek asmenų judėjimo laisvės suvaržymai, tiek ir ESOV sprendimas, kuris aptarimas Å¡ioje byloje, yra neteisėti, o ANK atsakomybė pareiÅ¡kėjams pagal ANK 526 straipsnio 3 dalį negali kilti.

6) Galiausiai, pareiÅ¡kėjai teigia, jog nei CSÄ®, nei VieÅ¡ojo administravimo įstatymas (toliau – VAÄ®) nesuteikia teisės ESOV priimti civilinę saugÄ reglamentuojančius norminius teisės aktus — ESOV yra ne civilinę saugÄ reglamentuojančius norminius teisės normas kuriantis, o civilinę saugÄ reglamentuojančius norminius teisės normas vykdantis civilinės saugos sistemos subjekto valstybės tarnautojas (politikas). Jokia CSÄ® ar VAÄ® teisės norma nesuteikia ESOV kompetencijos (įgaliojimų) priimti civilinę saugÄ reglamentuojančių teisės aktų, todėl, pareiÅ¡kėjų vertinimu, ESOV turi teisę priimti tik administracinius sprendimus, bÅ«tinus konkrečiai ekstremaliai situacijai likviduoti, bet ne norminius administracinius aktus.

ESOV neturi teisės priimti civilinę saugÄ reglamentuojančių norminių teisės aktų, todėl jos sprendimas gali bÅ«ti traktuojamas tik kaip administracinis sprendimas, bet ne kaip kitas civilinę saugÄ reglamentuojantis teisės aktas. Todėl už jo nuostatų nevykdymÄ negali kilti administracinė atsakomybė pagal ANK 526 straipsnio 3 dalį (b.l. 2-10, 48-56). NutarimÄ priėmusi institucija – Vilniaus apsk VPK Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyrius pateikė atsiliepimus į V.

Č. ir M. Č. skundus, kuriuose prašė skundų netenkinti, kadangi nutarimai administracinio nusižengimo bylose yra pagrįsti ir teisėti, pažeidimai įrodyti administracinio nusižengimo protokolais, nutarimais administracinio nusižengimo byloje, paaiÅ¡kinimais ir kita medžiaga. Nusižengimo sudėtis yra formali, nereikalauja padarinių, todėl atsakomybei kilti užtenka nustatyti faktÄ , jog buvo pažeistos aktų nuostatos, asmuo nesilaikė reikalavimo dėvėti nosį ir bumÄ dengiančias apsaugos priemones, nepriklausomai nuo to, ar tai sukėlė kokias nors konkrečias pasekmes kitiems asmenims.

ANK 526 straipsnio dispozicija yra blanketinė, t. y. nukreipianti į kitus teisės aktus, Å¡iuo atveju į Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo sprendimÄ Nr. V-1563 (nusižengimo metu galiojanti suvestine redakcija iki 2021 m. rugpjūčio 16 d.) „Dėl paslaugų, teikiamų kontaktinių bÅ«du, parduotuvių, turgaviečių ir kitų viešų prekybos vietų, laisvalaikio ir pramogų vietų, losimo namų (kazino) ir losimo automatų, bingo salonų paslaugų teikimo bÅ«tinų sÄ lygų“, nes pastarasis priimtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinės saugos įstatymo 15 straipsnio 2 dalies 1 ir 4 punktais, Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo 37 straipsnio 2 dalies 1 punktu, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. vasario 26 d. nutarimu Nr. 152 „Dėl valstybės lygio ekstremaliosios situacijos paskelbimo“ 3.1.1 ir 3.1.21 papunkčiais, Valstybiniu ekstremaliųjų situacijų valdymo planu, patvirtintu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. spalio 20 d. nutarimu Nr. 1503 „Dėl Valstybinio ekstremaliųjų situacijų valdymo plano patvirtinimo“, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. gruodžio 16 d. nutarimu Nr. 1419 „Dėl valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo paskyrimo“ bei siekiant užtikrinti COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) plitimo prevencijÄ .

Neabejotina, kad pažeidimo padarymo metu COVID-19 kėlė ir Å¡iuo metu tebekelia itin didelį pavojų visuomenės sveikatai. Tačiau, dėl kai kurių asmenų lengvabÅ«diÅ¡ko elgesio, yra pažeidžiamos kovos su epidemijomis ar užkrečiamosiomis ligomis taisyklės, kas sukuria realias galimybes tolesniam aptariamos pavojingos užkrečiamos ligos plitimui visuomenėje. Toks neatsakingas elgesys, kai nesilaikoma reikalavimo dėvėti nosį ir burnÄ dengiančias apsaugos priemones, yra itin pavojingas visos visuomenės sveikatai, ypatingai tuo metu, kai visoje Å¡alies teritorijoje yra paskelbta ekstremali situacija ir karantinas, o didžioji dalis valstybės žmogiÅ¡kųjų ir materialių iÅ¡teklių yra sutelktos siekiui kuo efektyviau sustabdyti greitai plintančiÄ pavojingÄ užkrečiamÄ ligÄ , todėl Å¡iuo konkrečiu atveju vien tik pats reikalavimo dėvėti nosį ir burnÄ dengiančias apsaugos priemones nesilaikymo faktas yra pakankamas ANK 526 straipsnio 3 dalyje numatyto administracinio nusižengimo inkriminavimui.

Nutarimus Nr. 10-ANR_N-25005-2021 bei 10-ANR_N-25016-2021 priėmę pareigÅ«nai įrodymus vertino pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu, nustatė, kad M. Č. ir V. Č. veikose, tai, yra, kad bÅ«dami prekybos centre „X“, adresu (duomenys neskelbtini), nedėvėjo burnÄ ir nosį dengiančios kaukės, įžvelgiami administracinio nusižengimo požymiai, atsakomybė už kurį numatyta ANK 526 straipsnio 3 dalyje (b.l. 20).

Administracinėn atsakomybėn patraukti asmenys, bÅ«dami informuoti apie teismo posėdžio vietÄ , datÄ ir laikÄ Ä¯ teismo posėdį neatvyko, V. Č. telefonu, o M. Č. el. paÅ¡tu pranešė, kad skundo nagrinėjime nedalyvaus, todėl vadovaujantis ANK 629 straipsnio 1 dalimi, skundai nagrinėjami jiems nedalyvaujant. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus atstovas teismo posėdyje prašė pareiÅ¡kėjų skundų netenkinti institucijos atsiliepimuose nurodytais motyvais.

Ä®statymas galioja visÄ laikÄ , taikomas visiems. Administracinėn atsakomybėn patraukti asmenys buvo perspėti kelis kartus, bet nevykdė nurodymo užsidėti kaukes. Skundai netenkintini. Teismas, nagrinėdamas bylÄ dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ (ANK 641 str.). Vadovaujantis ANK 5 straipsnio 1 dalimi, administracinis nusižengimas yra Å¡iame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius.

Taigi asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo bÅ«tų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimÄ , turi bÅ«ti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Vadovaujantis ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimÄ atliekantys pareigÅ«nai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktÄ ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikÅ¡mės bylai teisingai iÅ¡nagrinėti.

Remiantis 569 straipsnio 5 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigÅ«nas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiÅ¡kia, kad nustatant teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes, turi bÅ«ti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieÅ¡taravimai, logiÅ¡kumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų Å¡altinių patikimumas.

ANK 526 straipsnio 3 dalyje nustatyta atsakomybė už Lietuvos Respublikos civilinės saugos įstatymo ir kitų civilinę saugÄ reglamentuojančių teisės aktų nevykdymÄ ar pažeidimÄ , padarytÄ karo, nepaprastosios padėties, mobilizacijos, karantino, riboto karantino metu, taip pat susidarius ekstremaliajai situacijai ar ekstremaliajam įvykiui, jeigu ekstremalioji situacija ar ekstremalusis įvykis kelia pavojų žmonių gyvybei ar sveikatai. ANK 526 straipsnio norma yra blanketinė, t. y. traukiant asmenį atsakomybėn už jame numatytÄ nusižengimÄ , bÅ«tina nustatyti, kokio norminio akto konkretų reikalavimÄ savo veika asmuo pažeidė.

Skundžiamuose nutarimuose nurodytais veiksmais buvo pažeisti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. vasario 26 d. nutarimo Nr. 152 „Dėl valstybės lygio ekstremalios situacijos paskelbimo“ (čia ir toliau 2021 m. birželio 28 d. Ä®statymo redakcija, galiojusi nuo 2021 m. liepos 1 d. iki 2021 m. rugpjūčio 15 d.) 3.1.1 punktas, kuris nustato Å«kinės veiklos apribojimo priemones: paslaugos, teikiamos kontaktiniu bÅ«du, parduotuvių, turgaviečių ir kitų viešų prekybos vietų, laisvalaikio ir pramogų vietų, vieÅ¡ojo maitinimo įstaigų, restoranų, kavinių, barų, naktinių klubų ir kitų pasilinksminimo vietų, loÅ¡imo namų (kazino) ir loÅ¡imo automatų, bingo salonų darbo veikla vykdoma, užtikrinant valstybės lygio ekstremaliosios situacijos operacijų vadovo nustatytas asmenų srautų valdymo, saugaus atstumo laikymosi ir kitas bÅ«tinas visuomenės sveikatos saugos, higienos, asmenų aprÅ«pinimo bÅ«tinosiomis asmeninėmis apsaugos priemonėmis sÄ lygas, iÅ¡skyrus Å¡io nutarimo 3.1.2 papunktyje nurodytus atvejus, ir ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo A.

Dulkio 2021 m. birželio 30 d. sprendimo Nr. V-1563 „Dėl paslaugų, teikiamų kontaktiniu bÅ«du, parduotuvių, turgaviečių ir kitų viešų prekybos vietų, laisvalaikio ir pramogų vietų, vieÅ¡ojo maitinimo įstaigų, restoranų, kavinių, barų, naktinių klubų ir kitų pasilinksminimo vietų, loÅ¡imo namų (kazino) ir loÅ¡imo automatų, bingo salonų paslaugų teikimo bÅ«tinų sÄ lygų“ 2 punktas, įpareigojantis vyresnius nei 6 metų amžiaus asmenis uždarose paslaugų teikimo ir veiklos vykdymo erdvėse dėvėti kaukes. Šis reikalavimas netaikomas neįgalumÄ turintiems asmenims, kurie dėl savo sveikatos bÅ«klės kaukių dėvėti negali ar jų dėvėjimas gali pakenkti asmens sveikatos bÅ«klei (rekomenduojama dėvėti veido skydelį), asmenims, kai jie sportuoja ar paslaugos teikimo metu, kai paslaugos negalima suteikti paslaugos gavėjui bÅ«nant su kauke.

V. Č. ir M. Č. 2021 m. spalio 18 d. suraÅ¡yti administracinio nusižengimo protokolai dėl to, kad jie 2021 m. liepos 22 d. apie 9.52 val. (duomenys neskelbtini), prekybos centre „X“ nedėvėjo burnÄ ir nosį dengiančios kaukės. Ginčo dėl Å¡ios faktinės aplinkybės - kaukės nedėvėjimo byloje nėra. UAB „Y“ apsaugos darbuotoja D. B. 2021 m. liepos 22 d. praneÅ¡ime nurodė, jog 2021 m. liepos 22 d. apie 9.52 val. parduotuvėje „Z“, adresu (duomenys neskelbtini), pastebėti vyriÅ¡kis ir moteris, kurie į prekybos centrÄ Ä¯Ä—jo be apsauginių veido kaukių.

Piliečiai atvyko automobiliu „Daewoo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Saugos auditoriui priėjus prie minėtų piliečių ir papraÅ¡ius užsidėti veidÄ dengiančias kaukes, Å¡ie kategoriÅ¡kai atsisakė, į apsaugos darbuotojos įspėjimus, kad neužsidėjus kaukės jiems teks palikti prekybos centrÄ , nekreipė dėmesio, pasakė, kad kaukės neprivalo dėvėti ir nedėvės, iÅ¡ parduotuvės neiÅ¡eis, jei nori tegul kviečia policijÄ . Jie nuėjo į prekybos centrÄ apsipirkinėti, jame prabuvo apie 15 min. (b.l. 26, 67).

Minėtas praneÅ¡imas buvo pateiktas policijai (b.l. 25, 65). AnalogiÅ¡kas aplinkybes nurodė D. B. bei liudytoja I. I. ir savo paaiÅ¡kinimuose (b.l. 27-28, 69). Tyrėjos B. M. O. 2021 m. rugpjūčio 13 d. tarnybiniame praneÅ¡ime užfiksuota, kad tiriant įvykio aplinkybes, nustatyta, jog automobilis „Daewoo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso V. Č.. Susisiekus su pastaruoju telefonu, Å¡is nurodė, kad su savo sutuoktine M. Č. nuvyko apsipirkti į prekybos centrÄ â€žX“, kad jam kaukė yra ne privaloma, o tik rekomenduojama (b.l. 29, 68).

Savo skunduose nei V. Č., nei M. Č. nei bendraudami telefonu su tyrėjais, nei teikdami rašytinius prašymus (b.l. 29-32) neginčijo faktinių nusižengimo aplinkybių, nurodytų skundžiamuose nutarimuose. Nors V. Č. telefonu tyrėjai nurodė, kad jam dėvėti kaukės neprivaloma, o tik rekomenduojama, jis nenurodė, kad egzistuotų Sprendimo 2 punkte nurodytos aplinkybės, o būtent, kad jis būtų neįgalus ir dėl savo sveikatos būklės kaukės dėvėti negali ar jos dėvėjimas gali pakenkti asmens sveikatos būklei.

Taip pat apsipirkimas parduotuvėje nėra ta veiklos rÅ«Å¡is, kurioje paslaugos neįmanoma suteikti dėvint kaukę. PareiÅ¡kėjų skunduose iÅ¡ esmės yra ginčijamas tik teisinis jų padarytos veikos vertinimas, kad kaukės nedėvėjimas neatitinka ANK 526 straipsnio 3 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo objektyviųjų požymių: pareiÅ¡kėjai nėra tinkami subjektai administracinei atsakomybei pagal šį straipsnį kilti, savo veiksmu nepažeidė jokio civilinę saugÄ reglamentuojančio teisės akto.

Teismas nesutinka su pareiÅ¡kėjų vertinimu, kad V. Č. ir M. Č. nėra tinkami subjektai traukti administracinėn atsakomybėn pagal ANK 526 straipsnio 3 dalį, nes pagal šį straipsnį atsako tik specialusis subjektas, atsakingas už CSÄ® ar kitų civilinę saugÄ reglamentuojančių teisės aktų laikymÄ si. PareiÅ¡kėjai skunduose nepagrįstai specialiojo subjekto sÄ vokÄ tapatina su CSÄ® 3 straipsnyje iÅ¡vardintais civilinės saugos sistemÄ sudarančiais subjektais. Civilinės saugos sistemos subjektai yra atsakingi už CSÄ® 5 straipsnyje numatytų uždavinių įgyvendinimÄ , tačiau Å¡is įstatymas numato ir gyventojų teises ir pareigas civilinės saugos srityje (CSÄ® 15 str. 2 d.).

Pagal Civilinės saugos įstatymo 2 straipsnio 2 punkte įtvirtintÄ civilinės saugos sÄ vokÄ , civilinė sauga apima ne tik valstybės institucijų ir įstaigų, Å«kio subjektų veiksmus, bet ir gyventojų veiksmus, gresiant ar susidarius ekstremaliai situacijai. Pagal Å¡io įstatymo 2 straipsnio 17 punktÄ , gyventojas apibrėžiamas kaip fizinis asmuo, esantis Lietuvos Respublikos teritorijoje. CSÄ® 6 straipsnio 8 punktas numato, vienas iÅ¡ civilinės saugos sistemos veikimo principų yra visuotinio privalomumo – civilinės saugos priemonės yra privalomos valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms, kitoms įstaigoms, Å«kio subjektams ir gyventojams.

CSÄ® 15 straipsnio 2 dalies 4 punktas nustato, kad gyventojai, Å«kio subjektai ir kitos įstaigos privalo vykdyti gelbėjimo darbų vadovo, operacijų vadovo teisėtus nurodymus ir ekstremalių situacijų komisijos sprendimus, reikalingus ekstremaliam įvykiui ar ekstremaliai situacijai likviduoti <...>. Pagal 15 straipsnio 3 dalį gyventojai <...> gali turėti ir kitų Å¡iame įstatyme ir kituose teisės aktuose nustatytų teisių ir pareigų civilinės saugos srityje. Tokiu atveju atsakomybė pagal ANK 526 straipsnio 3 dalį gali kilti ir gyventojams už minėtų pareigų nevykdymÄ .

Neabejotina, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir jos įgaliotų subjektų nustatomi apribojimai gyventojams ir ūkinės veiklos subjektams yra skirti ekstremaliosios situacijos, kilusios dėl pavojingos ligos COOVID-19 paplitimo, likvidavimui. CSĮ 39 straipsnio nuostatos nustato atsakomybę asmenims, pažeidusiems šio įstatymo reikalavimus įstatymų nustatyta tvarka, o ne tik civilinės saugos sistemos subjektams ar jų įgaliotiems asmenims. Tai akivaizdžiai matyti iš ANK 526 straipsnio 3 dalies sankcijos, kurioje atribota atsakomybė juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenimis, ir visiems kitiems asmenims.

PareiÅ¡kėjų skunde minimoje administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-38-954/2021 buvo sprendžiamas specialaus subjekto - juridinio asmens darbuotojo, atsakingo už civilinę saugÄ reglamentuojančių teisės aktų nuostatų laikymÄ sį įmonėje, atsakomybės klausimas, o ne asmens kaip civilinės saugos sistemos subjekto CSÄ® 3 straipsnio prasme klausimas. Taigi fizinis asmuo yra galimas administracinio nusižengimo subjektas pagal ANK 526 straipsnio 3 dalies nuostatas. 2020 m. vasario 26 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu „Dėl valstybės lygio ekstremalios situacijos paskelbimo“ (redakcija, galiojusi nuo 2021 m. liepos 1 d. iki 2021 m. rugpjūčio 16 d.), vadovaujantis tame tarpe ir Civilinės saugos įstatymo 8 straipsniu, 9 straipsnio 11, 19 punktais, 21 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 26 straipsnio 1 dalies 2 punktu, paskelbta valstybės lygio ekstremali situacija visoje Å¡alyje dėl COVID-19 ligos (koronoviruso infekcijos) plitimo grėsmės, nustatytas antras (sustiprintas) civilinės saugos sistemos parengties lygis.

Pagal CSÄ® 9 straipsnio 1 dalies 19 punktÄ , paskelbus valstybės lygio ekstremaliÄ jÄ situacijÄ , Vyriausybė gali nustatyti gyventojams, valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms, kitoms įstaigoms ir Å«kio subjektams Å«kinės veiklos laisvės, viešųjų ir administracinių paslaugų teikimo apribojimus, bÅ«tinus ekstremaliajai situacijai likviduoti ir jos padariniams Å¡alinti. Pagal 2020 m. vasario 26 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo „Dėl valstybės lygio ekstremalios situacijos paskelbimo“ 3.1.1. punktÄ nustatyta, jog be kita ko parduotuvių, turgaviečių ir kitų viešų prekybos vietų veikla vykdoma, užtikrinant valstybės lygio ekstremaliosios situacijos operacijų vadovo nustatytas asmenų srautų valdymo, saugaus atstumo laikymosi ir kitas bÅ«tinas visuomenės sveikatos saugos, higienos, asmenų aprÅ«pinimo bÅ«tinosiomis asmeninėmis apsaugos priemonėmis sÄ lygas, iÅ¡skyrus Å¡io nutarimo 3.1.2 papunktyje nurodytus atvejus.

Pagal Å¡ias nuostatas ekstremaliosios situacijos operacijų vadovas nustato ne tik asmenų aprÅ«pinimo bÅ«tinosiomis asmeninėmis apsaugos priemonėmis sÄ lygas, bet ir kitas bÅ«tinas visuomenės sveikatos saugos, higienos sÄ lygas, o kaukių dėvėjimas vieÅ¡oje prekybos vietose visiÅ¡kai gali bÅ«ti pripažintas visuomenės sveikatos saugos priemone, skirta užkirsti keliÄ pavojingos ligos plitimui kontaktuojant ir bendraujant asmenims vieÅ¡ose vietose be veidÄ dengiančių apsaugos priemonių. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. gruodžio 16 d. nutarimu Nr. 1419 „Dėl valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo paskyrimo“ valstybės lygio ekstremaliosios situacijos dėl COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) plitimo grėsmės valstybės operacijų vadovu paskirtas sveikatos apsaugos ministras ArÅ«nas Dulkys.

Vykdydamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. vasario 26 d. nutarimo 3.1.1. punktÄ Ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovas A. Dulkys 2021 m. birželio 30 d. priėmė sprendimÄ Nr. V-1563 „Dėl paslaugų, teikiamų kontaktiniu bÅ«du, parduotuvių, turgaviečių ir kitų viešų prekybos vietų, laisvalaikio ir pramogų vietų, vieÅ¡ojo maitinimo įstaigų, restoranų, kavinių, barų, naktinių klubų ir kitų pasilinksminimo vietų, loÅ¡imo namų (kazino) ir loÅ¡imo automatų, bingo salonų paslaugų teikimo bÅ«tinų sÄ lygų“, kurio 2 punktas įpareigoja vyresnius nei 6 metų amžiaus asmenis uždarose paslaugų teikimo ir veiklos vykdymo erdvėse dėvėti kaukes.

Å is reikalavimas netaikomas neįgalumÄ turintiems asmenims, kurie dėl savo sveikatos bÅ«klės kaukių dėvėti negali ar jų dėvėjimas gali pakenkti asmens sveikatos bÅ«klei (rekomenduojama dėvėti veido skydelį), asmenims, kai jie sportuoja ar paslaugos teikimo metu, kai paslaugos negalima suteikti paslaugos gavėjui bÅ«nant su kauke. Nors pareiÅ¡kėjai savo skunduose nurodo, kad CSÄ® įstatymas nereglamentuoja gyventojų teisių ir pareigų užkrečiamų ligų kontrolės ir profilaktikos srityje, tačiau pabrėžtina, kad Å¡is įstatymas yra bendro pobÅ«džio teisės aktas, nustatantis bendrÄ sias gyventojų ir kitų Å«kio subjektų, įstaigų pareigas civilinės saugos srityse, o ne konkrečias jų teises ir pareigas atitinkamo pobÅ«džio ekstremalioje situacijoje.

IÅ¡ pareiÅ¡kėjų minimo ir cituojamo Valstybinio ekstremaliųjų situacijų valdymo plano, matyti, kad žmonių sveikatos sutrikimai yra priskiriami ekstremaliems įvykiams, galintiems sukelti ekstremaliÄ jÄ situacijÄ (4.5 punktas), plane yra nustatytos priemonės ekstremaliosios situacijos valdymui ir sveikatos priežiÅ«ros srityje, taigi darytina iÅ¡vada, jog užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės valdymo klausimus, o taip pat fizinių ir juridinių asmenų teises bei pareigas užkrečiamųjų ligų kontrolės ir profilaktikos srityje gali reguliuoti ne tik ŽULPKÄ®, bet ir kiti civilinės saugos srities teisės aktai.

Tai reglamentuojama ir pareiškėjų minimame Plano 79 punkte - visuomenės sveikatos priežiūros priemonės (biologinės, cheminės, radiologinės, kitos) įvairaus pobūdžio ekstremaliųjų situacijų atvejais vykdomos vadovaujantis Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymu (Žin., 1996, Nr. 104-2363; 2001, Nr. 112-4069), Lietuvos Respublikos radiacinės saugos įstatymu (Žin., 1999, Nr. 11-239) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

Taigi ŽULPKÄ® yra ne vienintelis teisės aktas, nustatantis ekstremalios situacijos valdymo priemones užkrečiamų ligų plitimo atveju. Galiausiai pareiÅ¡kėjai yra kaltinami pažeidę ne konkrečias CSÄ® normas, o kito civilinę saugÄ reguliuojančio teisės akto normas. Teismui taip pat nekyla abejonė, kad ESOV 2021 m. birželio 30 d. sprendimas Nr. V-1563 yra „kitas civilinę saugÄ reglamentuojantis teisės aktas“ ANK 526 straipsnio 3 dalies prasme. Kaip minėta, 2020 m. vasario 26 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas „Dėl valstybės lygio ekstremalios situacijos paskelbimo“ priimtas vykdant CSÄ® 9 straipsnio 1 dalies 11 punkto nuostatas, o Vyriausybė savo ruožtu delegavo pareigÄ Ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovui nustatyti parduotuvių, turgaviečių ir kitų viešų prekybos vietų veiklos bÅ«tinÄ sias sÄ lygas, užtikrinančias visuomenės sveikatos saugÄ , reikalingas ekstremaliosios situacijos likvidavimui.

Pagal CSÄ® 15 straipsnio 1 dalies operacijų vadovų nurodymai yra privalomi vykdyti gyventojams, įstaigoms ir Å«kio subjektams. SistemiÅ¡kai vertinant Å¡ias nuostatas Ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo A. Dulkio 2021 m. birželio 30 d. sprendimas Nr. V-1563 laikytinas civilinę saugÄ reglamentuojančiu kitu teisės aktu. Teismo vertinimu, ESOV 2021 m. birželio 30 d. sprendimo Nr. V-1563 nedaro negaliojančiu tai, kad jis neatitinka CSÄ® 28 straipsnio 5 dalyje nustatytos formos. Å ioje teisės normoje nustatyta forma reikalinga tik priimant 28 straipsnio 4 dalyje nurodytus sprendimus, tuo tarpu minimas sprendimas priimtas, įgyvendinant Vyriausybės nutarimo 3.1.1 punkto nurodymÄ ir nustato kitokio pobÅ«džio apribojimus, nei minimi SCÄ® 28 straipsnio 4 dalyje.

Taigi tai, kad ESOV sprendimas Nr. V-1563 yra ne CSĮ priede nustatytos formos, nedaro jo negaliojančiu, o jo nuostatų nevykdytinomis. Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas taip pat yra išaiškinęs, jog valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo sprendimai yra norminio teisinio pobūdžio ir atitinka pagrindinius norminių administracinių aktų požymius, t. y. jie sukuria elgesio taisykles – teisės normas, visuotinai privalomas individualiais požymiais neapibūdintam subjektų ratui, orientuotas į ateitį ir skirtas taikyti daug kartų.

Analizuojamus teisės aktus priėmė vieÅ¡ojo administravimo subjektas (valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovas), tiesiogiai realizuodamas valstybės valiÄ ir nustatydamas elgesio taisykles, visuotinai privalomas tam tikrų teisinių santykių dalyviams. ESOV sprendimų norminiam pobÅ«džiui nedaro įtakos ir ta aplinkybė, kad jie reikalingi konkrečiam ekstremaliam įvykiui ar ekstremaliai situacijai likviduoti. (LVAT 2016 m. gegužės 12 d. nutartis Nr. I-4-602/2016). Tai, kad valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo sprendimai yra norminiai administraciniai teisės aktai, matyti ir iÅ¡ Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. gegužės 5 d. sprendimo administracinėje byloje Nr. I-7-552/2021, kurioje Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas tikrino eilę valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo sprendimų, kaip norminių administracinių aktų, teisėtumÄ .

Taip pat pareiÅ¡kėjai nepagrįstai sieja Sveikatos apsaugos ministerijos, kaip atsakingos institucijos kompetencijÄ ekstremaliosios situacijos valdyme tik su užkrečiamųjų ligų nustatymu, užkrėstų teritorijų ir karantino skelbimu, ir traktuoja, kad jei Vyriausybė ESOV vadovo siÅ«lymu nuo 2021 m. liepos 1 d. paskelbė tik antrÄ jį (sustiprintÄ ) civilinės saugos sistemos parengties lygį ir panaikino karantinÄ Lietuvos Respublikos teritorijoje, tuo de jure ir de facto pripažino, kad užsikrėsti COVID-19 grėsmės nebėra, ir jokios gyventojų darbo, gyvenimo, poilsio sÄ lygų ir Å«kinės veiklos ribojimo priemonės netikslingos ir neteisėtos.

Valstybinio ekstremaliųjų situacijų valdymo plano II priedo 7.1.5-7.1.6 punktai nustato ir platesnes Sveikatos apsaugos ministerijos funkcijas, valdant ekstremaliÄ jÄ situacijÄ užkrečiamų ligų plitimo atveju – organizuoti epidemiologinį tyrimÄ ir dalyvauti organizuojant kontrolės (valdymo) priemones, kontroliuoti jų vykdymÄ ir vertinti jų veiksmingumÄ . Nors Vyriausybė nutarimu panaikino karantinÄ Lietuvos Respublikos teritorijoje, tačiau ekstremaliÄ jÄ situacijÄ paliko galioti, o CSÄ® 9 straipsnio 1 dalies 19 punktas suteikia Vyriausybei diskrecijÄ spręsti, kokios apimties Å«kinės veiklos ar gyventojų elgesio ribojimai yra reikalingi konkrečioje ekstremaliojoje situacijoje.

Nesutiktina ir su pareiÅ¡kėjų teiginiais, kad antrojo (sustiprinto) civilinės saugos sistemos parengties lygio nustatymas nereiÅ¡kia realiai susidariusios ekstremaliosios situacijos, o tik jos grėsmę. Priimdama naujÄ Nutarimo 2021 m. birželio 28 d. redakcijÄ , Vyriausybė ne tik pakeitė civilinės saugos sistemos parengties lygį, bet ir paskelbė valstybės lygio ekstremalios situacijos buvimÄ visoje Å¡alyje dėl COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) plitimo grėsmės, o ne jos grėsmę (1.1 punktas) bei nustatė Å«kinės veiklos apribojimo priemones pagal esamÄ epidemiologinę situacijÄ 2021 m. liepos mėnesiui.

Pagal statistikÄ 2021 m. liepos 22 d. Covid-19 atvejų nustatyta 139 (https://osp.maps.arcgis.com/apps/MapSeries /index.html?appid=79255eaa219140dfa65c01ae95ed1 43b), ir nuo tol visÄ laikÄ užsikrėtimo atvejų skaičiai tik augo. Todėl teismas neabejoja, kad pažeidimų padarymo metu COVID-19 kėlė ir Å¡iuo metu tebekelia itin didelį pavojų visuomenės sveikatai. Pažymėtina, kad dėl kaukes nedėvinčių uždarose patalpose, teikiant kontaktines paslaugas, asmenų lengvabÅ«diÅ¡ko elgesio yra pažeidžiamos kovos su epidemijomis ar užkrečiamosiomis ligomis taisyklės, kas sukuria realias galimybes tolesniam aptariamos pavojingos užkrečiamos ligos plitimui visuomenėje.

Teismų praktikoje pripažinta, kad toks neatsakingas elgesys, kai nesilaikoma reikalavimo dėvėti nosį ir burnÄ dengiančias apsaugos priemones, yra itin pavojingas visos visuomenės sveikatai, ypatingai tuo metu, kai visoje Å¡alies teritorijoje yra paskelbta ekstremali situacija, o didžioji dalis valstybės žmogiÅ¡kųjų ir materialių iÅ¡teklių yra sutelktos siekiui kuo efektyviau sustabdyti greitai plintančiÄ pavojingÄ užkrečiamÄ ligÄ , todėl Å¡iuo konkrečiu atveju vien tik pats reikalavimo dėvėti nosį ir burnÄ dengiančias apsaugos priemones nesilaikymo faktas yra pakankamas ANK 526 straipsnio 3 dalyje numatyto administracinio nusižengimo inkriminavimui (Å iaulių apygardos teismo 2021 m. kovo 29 d. nutartis Nr. AN2-41-519/2021).

Atsižvelgdamas į Å¡ias aplinkybes teismas nelaiko, kad 2021 m. birželio 30 d. ESOV sprendimu Nr. V-1563, įgyvendinančiu Vyriausybės Nutarimo 3.1.1 punktÄ , nustatytos saugos priemonės netikslingos, perteklinės ar neprivalomos. PareiÅ¡kėjai savo skunduose taip pat reikalavo sustabdyti jų atžvilgiu pradėtas administracinio nusižengimo bylų teisenas ir kreiptis į Lietuvos VyriausiÄ jį administracinį teismÄ dėl ESOV 2021 m. birželio 30 d. sprendimo Nr. V-1563 teisėtumo iÅ¡tyrimo. LR Administracinių bylų teisenos įstatymo 112 straipsnio 1 dalis nustato bendrosios kompetencijos teismui teisę kreiptis į administracinį teismÄ praÅ¡ant iÅ¡tirti, ar norminis administracinis aktas (ar jo dalis) atitinka įstatymÄ ar Vyriausybės norminį teisės aktÄ .

Pagal Å¡io įstatymo 113 straipsnio 1 dalį praÅ¡yti administracinio teismo pradėti tyrimÄ , ar norminis administracinis aktas (ar jo dalis) atitinka įstatymÄ ar Vyriausybės norminį teisės aktÄ , turi teisę Å¡io įstatymo 23 straipsnio 1 dalyje nurodyti subjektai, kai tame teisme yra nagrinėjama konkreti byla dėl jų teisių pažeidimo. Ä®statymo 114 straipsnio 1 dalis nustato, jog bendrosios kompetencijos ar specializuotas teismas turi teisę sustabdyti bylos nagrinėjimÄ ir nutartimi kreiptis į administracinį teismÄ praÅ¡ydamas patikrinti, ar konkretus norminis administracinis aktas (ar jo dalis), kuris turėtų bÅ«ti taikomas nagrinėjamoje byloje, atitinka įstatymÄ ar Vyriausybės norminį teisės aktÄ .

Ä®statymo 112 straipsnio 3 dalis nustato, kad prie tokio praÅ¡ymo turi bÅ«ti pridėtas įstatymo ar Vyriausybės norminio akto, kuriam prieÅ¡tarauja skundžiamas norminis aktas, kopija. Vadovaujantis Å¡iuo reglamentavimu, darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjas, kuris kreipiasi su tokiu praÅ¡ymu, turi nurodyti konkrečius aukÅ¡tesnės galios teisės aktus, kuriems prieÅ¡tarauja skundžiamas norminis teisės aktas. PareiÅ¡kėjai formuluodami savo praÅ¡ymÄ kreiptis į Lietuvos VyriausiÄ jį administracinį teismÄ nenurodo jokių konkrečių aukÅ¡tesnės galios teisės aktų (konkretaus įstatymo ar Vyriausybės nutarimo), kurių normoms praÅ¡o tikrinti minėto Sprendimo atitikimÄ .

Be to, kaip matyti iÅ¡ skundo turinio pagrindinis pareiÅ¡kėjų argumentas yra tas, kad Sprendimas prieÅ¡tarauja VieÅ¡ojo administravimo įstatymo nuostatoms, nes Å¡is įstatymas nesuteikia ESOV kaip vieÅ¡ojo administravimo subjektui teisės rengti ir priimti norminius teisės aktus. Pažymėtina, kad Å¡is klausimas jau buvo Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo spręstas byloje Nr. I-4-602/2016, kurioje konstatuota, kad ESOV kaip vieÅ¡ojo administravimo subjektas turi tiesę priimti norminius teisės aktus (nagrinėjamu atveju sprendimÄ ), tiesiogiai realizuodamas valstybės valiÄ ir nustatydamas elgesio taisykles, visuotinai privalomas tam tikrų teisinių santykių dalyviams, ir Å¡ie aktai oficialiai skelbtini Teisės aktų registre, laikantis norminių teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos.

Kadangi pareiÅ¡kėjų praÅ¡ymas nekonkretus, neaiÅ¡kios tokio praÅ¡ymo nagrinėjimo ribos, pareiÅ¡kėjai į skundo nagrinėjimÄ neatvyko ir praÅ¡ymo nepatikslino, be to, dėl ESOV įgaliojimų norminių teisės aktų leidyboje Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo jau yra teismų praktikoje pasisakyta, jų praÅ¡ymas stabdyti bylas ir kreiptis į Lietuvos VyriausiÄ jį administracinį teismÄ netenkinamas. Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytas aplinkybes, konstatuotina, kad V. Č. ir M. Č. pagrįstai buvo pripažinti kaltais padarę ANK 526 straipsnio 3 dalyje numatytÄ administracinį nusižengimÄ , bylÄ iÅ¡nagrinėjo pareigÅ«nas, turintis teisę spręsti Å¡ios kategorijos bylas, jis paskyrė nuobaudas, tinkamai įvertinęs nusižengimų pobÅ«dį, jų padarymo aplinkybes, pažeidėjų asmenybę, byloje buvusius duomenis, esminių proceso pažeidimų nenustatyta, todėl naikinti priimtus nutarimus nėra pagrindo.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4 dalimi, 6 dalimi, n u t a r ė : netenkinti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens V. Č. skundo ir palikti nepakeistÄ Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2021 m. gruodžio 6 d. nutarimÄ Nr. 10-ANR_N-25016-2021. netenkinti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens M. Č. skundo ir palikti nepakeistÄ Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2021 m. gruodžio 6 d. nutarimÄ Nr. 10-ANR_N-25005-2021.

Nutartis per dvideÅ¡imt kalendorinių dienų nuo jos kopijos (nuoraÅ¡o) iÅ¡siuntimo ar iÅ¡davimo dienos gali bÅ«ti skundžiama apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ . Teisėjas Ovidijus Ramanauskas