2022-11-23 Nr. AB-28678-3-62-3-00341-2021-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. TA-473-822/2022

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00341-2021-7

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. lapkričio 23 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ivetos Pelienės, Ernesto Spruogio ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. L. (A. L.) apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. birželio 14 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. L. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (toliau – ir Pravieniškių PN-AK), 42 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad atliekant bausmę Pravieniškių PN-AK 15 būryje (lengvoji grupė) nuo 2020 m. gruodžio 22 d. iki 2021 m. sausio 22 d. pažeidžiant teisės aktus buvo apgyvendintas kartu su asmenimis, kurie rūko, nors pareiškėjas yra nerūkantis. Pareiškėjas buvo priverstas kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru. Nuteistieji rūko ir bendro naudojimo ir gyvenamosiose patalpose. Jokių draudžiamųjų ženklų būryje dėl rūkymo nebuvo, nebuvo įrengta ir rūkymui skirta patalpa. Pravieniškių PN-AK neužtikrino pareiškėjui sąlygų į sveiką ir saugią aplinką. Pareiškėjas taip pat nurodė, jog 3-ame sektoriuje 15 būryje nebuvo laisvalaikio kambario, dėl to pareiškėjas negalėjo rašyti laiškų, skaityti, žiūrėti televizorių, pailsėti, negalėjo žaisti stalo žaidimų, dėl ko patyrė neigiamus išgyvenimus. Pareiškėjas buvo nuolat apkandžiotas blakių. Administracija sąmoningai neimdavo pareiškėjo skundų, medikai neregistruodavo nusiskundimų. Pareiškėjas teigė, jog būnant su 24 nuteistaisiais vienoje patalpoje pareiškėjui nebuvo užtikrintas privatumas. Pareiškėjas tapo irzlus, patyrė orumo pažeminimą, diskomfortą, nervinę įtampą, dvasinius išgyvenimus, nes negalėjo persirengti, ramiai paskaityti knygą ar parašyti laišką. Gyvenamosios patalpos plotas neatitiko minimalių reikalavimų.

3. Atsakovo atstovas Pravieniškių PN-AK atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.

4. Atsakovas atsiliepime nurodė, kad pareiškėjui ginčo laikotarpiu buvo užtikrintas minimalus teisės aktuose numatytas gyvenamasis plotas. Atsakovo teigimu, ne visada visos miegamojo vietos buvo užimtos, todėl nuteistiesiems gyvenamojo ploto tenka daugiau. Atsakovas teigė, kad gyvenamosiose ir bendrojo naudojimo patalpose nuteistiesiems rūkyti draudžiama. Nuteistieji yra prižiūrimi, kontroliuojama, kad gyvenamosiose patalpose būtų nerūkoma. Nurodė, jog nuteistiesiems įrengta ir specialiu lipduku pažymėta rūkymo vieta kiemelyje, teisės aktai nenumato prievolės pataisos įstaigai įrengti nuteistiesiems rūkymui skirtas patalpas. Pareiškėjas, teikdamas skundus teismui ir administracijai dėl kitų nuteistųjų rūkymo, nenurodo konkrečių asmenų, kurie nesilaiko draudimo rūkyti, be to, iš pareiškėjo pinigų apskaitos žiniaraščio matyti, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjas yra pirkęs tabako gaminių, todėl darytina išvada, jog jis propaguoja tabako gaminių vartojimą net ir tuo atveju, jeigu pats jų nevartoja. Medicininė pažyma patvirtina, jog pareiškėjas yra rūkantis asmuo. Atsakovas taip pat nurodė, jog 3 būryje įrengtas poilsio kambarys, o 15 būryje poilsio kambario nėra, tačiau laisvu nuo darbo laiku nuteistieji gali būti savo gyvenamojoje patalpoje ar gryname ore, prie lokaliniuose sektoriuose įrengtų suoliukų. Įstaigoje yra įrengta biblioteka, kurioje gali lankytis visi nuteistieji. Byloje nėra jokių duomenų, kad dėl laisvalaikio kambarių nebuvimo sukeltų nepatogumų pareiškėjas kreipėsi į pataisos namų administraciją, kitas institucijas. Atsakovas teigė, jog įstaiga yra sudariusi sutartį pagal kurią 2 kartus per mėnesį teikiamos kenkėjų kontrolės paslaugos. Pridedamas parazitų naikinimo paslaugų aktas patvirtina, kad įstaiga imasi priemonių, jog patalpose nebūtų parazitų. Nesant neteisėtų atsakovo veiksmų nėra pagrindo priteisti ir neturtinę žalą.

II. 5. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2021 m. birželio 14 d. sprendimu skundą patenkino iš dalies, pripažino, kad pareiškėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas bausmės atlikimo sąlygas Pravieniškių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje buvo pažeista nuo 2020 m. gruodžio 22 d. iki 2021 m. sausio 22 d. Reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmetė kaip nepagrįstą.

6. Teismas nustatė, kad pareiškėjas prašo neturtinės žalos, kurią kildina iš neteisėtų Pravieniškių PN-AK veiksmų, atliekant laisvės atėmimo bausmę nuo 2020 m. gruodžio 22 d. iki 2021 m. sausio 22 d.

7. Teismas vadovavosi Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2020 m. vasario 5 d. įsakymo Nr. V-31 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ (toliau – ir Įsakymas) 2.1 punktu, kuris numato 3,1 kv. m pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose. Teismas atsakovo atstovo pateiktais duomenimis nustatė, kad pareiškėjas nuo 2020 m. gruodžio 22 d. iki 2021 m. sausio 15 d. buvo paskirtas gyventi į 3-ąjį sektorių 15 būrį 2 gyvenamąją patalpą, kurios plotas 69,10 kv. m ir joje įrengta 22 miegamosios vietos, todėl vienam asmeniui teko 3,14 kv. m gyvenamojo ploto; nuo 2021 m. sausio 15 d. pareiškėjas buvo paskirtas gyventi į 3-ąjį sektorių 3 būrį 7 gyvenamąją patalpą, kurios plotas 21,34 kv. m ir joje įrengta 4 miegamosios vietos, todėl vienam asmeniui teko 5,33 kv. m gyvenamojo ploto. Pareiškėjas, gavęs atsakovo atsiliepimą į skundą, atsakovo atstovo pateiktų duomenų apie pareiškėjo priskirtą gyvenamąją vietą ginčo laikotarpiu, įrengtų miegamųjų vietų ir nuteistųjų skaičių vertinamuoju byloje laikotarpiu neginčijo, todėl teismas vadovavosi oficialiai pateiktais atsakovo duomenimis. Teismas rėmėsi 2021 m. kovo 5 d. pažymoje nurodytu gyvenamų patalpų plotu ir priėjo prie išvados, jog pareiškėjui ginčo laikotarpiu gyvenamosiose patalpose buvo užtikrinta teisės aktuose nustatyta minimali gyvenamojo ploto norma. Atsižvelgdamas į tai, jog nebuvo pažeista minimali gyvenamojo ploto norma, teismas atmetė ir pareiškėjo pretenzijas dėl privatumo neužtikrinimo.

8. Teismas, vadovaudamasis Pataisos įstaigų (tardymo izoliatorių) įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2020 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. V-389 (toliau – ir Įrengimo ir eksploatavimo taisyklės), 6.8 punktu, kuriame numatyta, jog turi būti įrengtas laisvalaikio (užsiėmimų) kambarys (kiekvienam būriui), įvertinęs, kad 15 būryje tokio kambario nebuvo įrengta, pripažino, jog atsakovo atstovas ginčo laikotarpiu nevykdė Įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 6.8 punkte nustatyto reikalavimo.

9. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 (galiojanti nuo 2015 m. lapkričio 1 d., toliau – ir HN 134:2015), 20 punktu, nustatęs, jog Pravieniškių PN-AK atliekamas nuolatinis nariuotakojų ir graužikų stebėjimas bei nustačius buvimo pėdsakus jie naikinami (2020 m. kovo 9 d. sutartis su UAB „Utenos deratizacija“; atliktų paslaugų 2021 m. sausio 28 d. aktas Nr. 01-28-003), konstatavo, kad atsakovas vykdo HN 134:2015 20 punkte numatytus įpareigojimus, todėl pareiškėjo argumentus dėl netinkamo jų naikinimo atmetė. Teismas atkreipė dėmesį, kad pagal ginčui aktualiu laikotarpiu galiojusį teisinį reguliavimą laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys privalo nuolat rūpintis švaros bei tvarkos palaikymu gyvenamosiose patalpose, tam tikslui jie turi būti aprūpinti švariu ir tvarkingu valymo inventoriumi (HN 134:2015 37 p.). Pareiškėjas nereiškė pretenzijų dėl to, kad jam ar kitiems nuteistiesiems nebuvo išduodamas valymo inventorius bei priemonės, todėl teismas nurodė, jog galimas buitinių parazitų gyvenamosiose patalpose atsiradimas iš dalies galėjo buvo sąlygotas pačių nuteistųjų (tarp jų ir pareiškėjo) elgesio, netinkamai vykdant ar nevykdant nurodytų teisės normų reikalavimų. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas teigė, jog jo skundai dėl blakių nebuvo priimami bei gydytojai neregistravo blakių įkandimų, tačiau neindividualizavo nurodytų aplinkybių, nenurodė kada ir koks pareigūnas nepriėmė jo skundų, nepateikė į bylą nepriimtų skundų, taip pat nenurodė kada tiksliai registravosi pas gydytojus ir jam nebuvo suteikta paslauga. Iš pateiktų į bylą pareiškėjo skundų matyti, jog pareiškėjo skundai yra registruojami Pravieniškių PN-AK. Pareiškėjas viename iš skundų buvo nurodęs, jog būryje yra pilna blakių ir, kad jis yra apkandžiotas, tačiau apie tai, jog gydytojai įkandimų nefiksuoja, byloje tokių duomenų nepateikta.

10. Teismas, pasisakydamas dėl pareiškėjo teiginių, jog jis buvo apgyvendintas su rūkančiais asmenimis, nuteistieji rūkė bet kur, o pareiškėjas kaip nerūkantis buvo priverstas kvėpuoti tabako dūmais, vadovavosi HN 134:2015 7 punktu, Lietuvos Respublikos tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo (toliau – ir Tabako kontrolės įstatymas) 19 straipsnio 1 dalies 3 punktu (redakcija galiojusi nuo 2021 m. sausio 1 d.), 19 straipsnio 4 dalimi, Įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 6.12 punktu. Teismas pabrėžė, kad nurodytos Tabako kontrolės įstatymo ir Higienos normų nuostatos suponuoja išvadą, jog pataisos įstaiga turi imtis priemonių, kad nerūkantiems nuteistiesiems būtų užtikrinta saugi sveikatai gyvenamoji aplinka, t. y. nerūkantys asmenys nebūtų priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru.

Teismas nusprendė, jog vienkartinis (per ginčo laikotarpį tik vieną kartą) tabako gaminių įsigijimas negali patvirtinti fakto, jog pareiškėjas yra rūkantis asmuo. Pareiškėjas tai neigia, o atsakovas kitų duomenų patvirtinančių, jog pareiškėjas ginčo laikotarpiu rūkė, į bylą nepateikė. Be to, byloje nėra duomenų, kad pataisos namai laikosi reikalavimų ir matomose vietose bendro naudojimo ir gyvenamosiose patalpose būtų iškabinti įspėjamieji užrašai ar ženklai apie draudimą rūkyti. Kadangi atsakovo atstovas nepaneigė pareiškėjo argumentų, jog jis buvo laikomas su rūkančiais asmenimis, ši skundo aplinkybė vertinta pareiškėjo naudai.

Atsakovas 2021 m. sausio 5 d. rašte pripažįsta, jog nuteistieji sanitariniuose mazguose rūko. Pareiškėjas 2020 m. gruodžio 28 d. skunde prašė paaiškinti Pravieniškių PN-AK, kodėl nėra patalpos rūkantiems. Įvertinęs tai, kad, bylos duomenimis, Pravieniškių PN-AK nuteistųjų rūkymas organizuotas tik lauko teritorijose, bei tai, jog atsakovas 2021 m. sausio 5 d. rašte pripažino, jog nuteistieji rūko sanitariniuose mazguose, bei nepateikus įrodymų, patvirtinančių, kad pataisos įstaigos 15-ojo būrio gyvenamosiose ir bendro naudojimo patalpose yra iškabinti rūkyti draudžiantys įspėjamieji ženklai ir, kad šiose patalpose yra įrengta speciali rūkymui skirta patalpa, teismas priėjo prie išvados, kad Pravieniškių PN nevykdė teisės aktų nustatyto įpareigojimo užtikrinti, jog nerūkantieji nuteistieji nebūtų priversti kvėpuoti tabako dūmais ir taip ginčo laikotarpiu neužtikrino pareiškėjui sveikatai saugios gyvenamosios aplinkos.

11. Teismui nekilo abejonių, kad dėl netinkamų kalinimo sąlygų (nuo 2020 m. gruodžio 22 d. iki 2021 m. sausio 22 d. nebuvo laisvalaikio kambario bei buvo priverstas kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru), pareiškėjas patyrė tam tikrų nepatogumų, papildomą diskomfortą, kurių nebūtų patyręs, jei būtų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sąlygomis, t. y. pareiškėjas patyrė neturtinę (moralinę) žalą. Vertindamas pareiškėjo patirtos žalos dydį, teismas, visų pirma, pažymėjo, kad pareiškėjas konkrečiai nesikreipė į atsakovą, jog jis būtų apgyvendintas atskirai nuo rūkančių asmenų, pažeidimas truko tik vieną mėnesį. Be to, nėra duomenų, kad dėl buvimo su rūkančiais asmenimis jam būtų kilusios kokios nors fizinės pasekmės. Teismas pabrėžė, kad pareiškėjas iš esmės nepateikė įrodymų pagrįsti, jog jam buvo padaryta esminė neturtinė žala, kurią reikėtų įvertinti pinigais, ir byloje nėra pagrindo konstatuoti, jog nustatyti pareiškėjo nepatogumai buvo tokio pobūdžio ir mąsto bei pareiškėjo teises pažeidė tokiu būdu, kad joms apginti nepakanka konstatuoti paties pažeidimo fakto. Teismas, atsižvelgdamas į šios individualios bylos aplinkybes, konstatavo, kad teismo sprendimu pripažintas Pravieniškių PN-AK pareigūnų veiksmų neteisėtumas yra pakankama ir teisinga satisfakcija už pareiškėjo patirtą neturtinę žalą. Nagrinėjamu atveju neturtinė žala nebuvo tokia didelė, kad ją būtina įvertinti pinigais.

III. 12. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo iš esmės pakeisti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. birželio 14 d. sprendimą ir iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių PN-AK, priteisti 42 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

13. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad nesutinka su teismo sprendimu, jog neturtinė žala nebuvo didelė, kad ją būtina įvertinti pinigais. Dėl teismo nustatytų pažeidimų patyrė itin neigiamas pasekmes. Pareiškėjas taip pat nesutinka su atsakovo pateiktais duomenimis dėl gyvenamojo ploto 15 būryje. Pareiškėjui turėjo tekti 3,6 kv. m ploto, nes buvo išleidžiamas į lauką tik 4 val. Atsakovas pateikė melagingą ir klaidinančią informaciją. Atsakovas taip pat nepateikė teismui kada buvo naikinamos blakės, be to, pateikti duomenys ne už ginčo laikotarpį. Iki 2021 m. sausio 28 d. nebuvo daryta dezinfekcija. Dėl laisvalaikio kambario nebuvimo nuolat reikėjo leisti laiką vienoje patalpoje su 22 nuteistaisiais. Pareiškėjui padaryti pažeidimai yra tęstiniai, nuolat pažeidinėjamos teisės. Pareiškėjas nuolat teikia skundus. Pareiškėjas neprivalo pateikti įrodymus pagrindžiančius neturtinę žalą. Pareiškėjas 15 būryje buvo laikomas kankinančiomis, orumą žeminančiomis sąlygomis.

14. Atsakovo atstovas Pravieniškių PN-AK atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti.

15. Pravieniškių PN-AK atsiliepime nurodo, kad byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų pareiškėją dėl nustatytų pažeidimų patyrus neturtinę žalą Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnio prasme. Pažymi, jog neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinami pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kt. Įvertinus pažeidimo trukmę, jo pobūdį, nesant įrodymų apie tai, kad pareiškėjas būtų kreipęsis į Sveikatos priežiūros tarnybą dėl ginčo dalyko sukeltų pasekmių, taip pat nenustačius, jog atsakovas būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgęsis ar, kad dėl netinkamų kalinimo sąlygų pareiškėjui būtų atsiradę kokie nors sveikatos sutrikimai, nagrinėjamu atveju neturtinė žala nebuvo tokia didelė, kad ją būtų būtina įvertinti pinigais. Teismas visapusiškai ir išsamiai išanalizavo bylos aplinkybes bei objektyviai įvertino faktus ir priėmė teisingą sprendimą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 16. Byloje nagrinėjamas ginčas dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildina iš teisės aktų neatitinkančių kalinimo sąlygų Pravieniškių PN-AK nuo 2020 m. gruodžio 22 d. iki 2021 m. sausio 22 d., atlyginimo.

17. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad atsakovo atstovas ginčo laikotarpiu neįrengė 15 būryje laisvalaikio kambario, neužtikrino, jog nerūkantieji nuteistieji nebūtų priversti kvėpuoti tabako dūmais, pripažino, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas bausmės atlikimo sąlygas Pravieniškių PN-AK nuo 2020 m. gruodžio 22 d. iki 2021 m. sausio 22 d. Kitos pareiškėjo pretenzijos dėl netinkamų kalinimo sąlygų nebuvo pripažintos pagrįstomis. Teismas, atsižvelgdamas į šios individualios bylos aplinkybes, konstatavo, kad teismo sprendimu pripažintas Pravieniškių PN-AK pareigūnų veiksmų neteisėtumas yra pakankama ir teisinga satisfakcija už pareiškėjo patirtą neturtinę žalą.

18. Pareiškėjo apeliacinis skundas grindžiamas tuo, kad teismas nepagrįstai nepriteisė neturtinės žalos atlyginimo pinigais. Pareiškėjas apeliaciniame skunde akcentuoja aplinkybes dėl gyvenamojo ploto, blakių naikinimo, laisvalaikio kambario neužtikrinimo.

19. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų. Nenustačiusi sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos, teisėjų kolegija bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą tikrina, neperžengdama pareiškėjo apeliacinio skundo ribų.

20. Pirmosios instancijos teismas, tikrindamas atsakovo atstovo veiksmų teisėtumą dėl pareiškėjo skunde nurodytų aplinkybių, detaliai išanalizavo pareiškėjo buvimo Pravieniškių PN-AK sąlygas, išsamiai išnagrinėjo ir įvertino visas byloje reikšmingas faktines aplinkybes. Pareiškėjo apeliaciniame skunde nėra jokių bylos faktais ir teisės aktų normomis pagrįstų argumentų, kuriais remiantis turėtų būti nustatyta, jog teismas neteisingai nustatė bylos faktines aplinkybes, susijusias su atsakovo atstovo neteisėtais veiksmais (neveikimu) pareiškėjui neužtikrinant tinkamų kalinimo sąlygų.

21. Vadovaujantis Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, pareiškėjui įvykdžius pareigą nurodyti reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes, įrodinėjimo našta dėl kalinimo sąlygų atitikties teisės aktų reikalavimams (veiksmų teisėtumo) tenka institucijai, kurios veiksmų neteisėtumu skundžiamasi (žr., pvz., EŽTT 2012 m. sausio 10 d. sprendimą Ananyev ir kiti prieš Rusiją (pareiškimų Nr. 42525/07, 60800/08), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1251/2013, 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1346/2013). Atitinkamai šiuo atveju įrodinėjimo našta, kad ginčui aktualiu laikotarpiu pareiškėjui buvo užtikrintos tinkamos laikymo sąlygos, tenka atsakovui (jo atstovams). Tačiau tai nereiškia, kad pareiškėjas tokiose bylose yra atleidžiamas nuo pareigos pateikti detalizuotą kalinimo sąlygų apibūdinimą. Tokio pobūdžio bylose turi būti vertinama įrodymų visuma, taip pat atsižvelgiama į pareiškėjo nusiskundimų dėl netinkamų laikymo sąlygų konkrečiu nusiskundimo aspektu apibūdinimo konkretumą, aiškumą, teiginių pagrįstumą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-421-146/2017, 2017 m. lapkričio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2614-492/2017).

22. Pareiškėjas nesutinka su atsakovo pateiktais duomenimis dėl gyvenamojo ploto. Pareiškėjas teigia, kad jam turėjo tekti 3,6 kv. m ploto. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjo teisė į nustatytą vienam asmeniui turinčią tekti gyvenamojo ploto normą (3,1 kv. m) nebuvo pažeista, nes vienam asmeniui teko 3,14 kv. m ir 5,33 kv. m asmeninio ploto (žr. nutarties 7 p.) bendrabučių tipo patalpose. Priešingai nei nurodo pareiškėjas, teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju taikyti minimalią 3,6 kv. m ploto normą, turinčią tekti vienam asmeniui kamerų tipo patalpose, nėra pagrindo, nes, kaip nurodė atsakovo atstovas atsiliepime į pareiškėjo skundą, pareiškėjas buvo kalinamas bendrabučių tipo patalpose. Pareiškėjas skunde pirmosios instancijos teismui nurodė, kad bausmę atliko Pravieniškių PN-AK 15 būryje (lengvoji grupė). Pareiškėjas, gavęs atsakovo atsiliepimą į skundą, pateikė pirmosios instancijos teismui patikslintą skundą, kuriame atsakovo atstovo pateiktų duomenų apie pareiškėjo priskirtą gyvenamąją vietą ginčo laikotarpiu, įrengtų miegamųjų vietų ir nuteistųjų skaičių neginčijo. Pareiškėjas nurodo, kad karantino metu nuteistieji buvo uždaryti ir negalėjo laisvai judėti, tačiau šias aplinkybes nurodė tik apeliaciniame skunde, todėl jos nevertinamos (ABTĮ 134 str. 6 d.). Taip pat nėra pagrindo remtis pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytais argumentais dėl kalinimo sąlygų Alytaus pataisos namuose, nes pareiškėjas neturtinę žalą kildina iš teisės aktų neatitinkančių kalinimo sąlygų Pravieniškių PN-AK. Taigi nepaneigta teismo išvada, kad pareiškėjui tekęs plotas gyvenamojoje patalpoje atitiko teisės aktų reikalavimus.

23. Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, kad nebuvo įrengtas laisvalaikio kambarys, tačiau, kaip matyti iš skundžiamo teismo sprendimo, pirmosios instancijos teismas pripažino, jog šiuo aspektu pareiškėjo teisė į tinkamas kalinimo sąlygas buvo pažeista (ginčo laikotarpiu atsakovas 15 būryje neįrengė laisvalaikio kambario).

24. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs pareiškėjo nusiskundimus dėl blakių, atsakovo atstovo paaiškinimus ir įrodymus, vadovaudamasis aktualiu teisiniu reguliavimu, konstatavo, kad atsakovas vykdo HN 134:2015 20 punkte numatytus įpareigojimus, todėl pareiškėjo argumentus dėl netinkamo jų naikinimo atmetė. Pareiškėjo apeliacinio skundo teiginiai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų šiuo klausimu ir nesudaro teisinio pagrindo konstatuoti atsakovo atstovo neteisėtus veiksmus. Teismas pagrįstai nurodė, kad pareiškėjas neindividualizavo jo nurodytų aplinkybių (jog jo skundai dėl blakių nebuvo priimami bei gydytojai neregistravo blakių įkandimų), nenurodė kada ir koks pareigūnas nepriėmė jo skundų, taip pat nenurodė kada tiksliai registravosi pas gydytojus ir jam nebuvo suteikta paslauga. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad pareiškėjo skundai yra registruojami Pravieniškių PN-AK. Pareiškėjo argumentai dėl blakių neįrodo, kad atsakovo atstovas veikė neteisėtai.

25. Atsakydama į apeliacinio skundo argumentus, susijusius su neturtinės žalos atlyginimu, teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, jog asmuo, kuris yra kalinamas netinkamomis sąlygomis, patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (žr., pvz., 2008 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-1966/2008; 2009 m. kovo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-734/2009; 2017 m. liepos 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4043-624/2017 ir kt.).

26. Vertindama pareiškėjo argumentus dėl neturtinės žalos atlyginimo būdo ir dydžio, teisėjų kolegija pažymi, jog iš administracinių teismų praktikos matyti, jog asmens, kuris patyrė neturtinės žalos dėl nepriimtinų kalinimo sąlygų, teisės gali būti apginamos dviem būdais – teismo sprendimu pripažįstant asmens teisių pažeidimą arba už patirtą skriaudą atlyginant pinigine kompensacija (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1864/2013; 2020 m. balandžio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1567-624/2020; 2020 m. birželio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-463-492/2020 ir kt.).

27. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais nėra vienintelis pažeistų teisių gynimo būdas. Taikant pažeidimo pripažinimą teismo sprendimu, kaip neturtinės žalos, kilusios dėl nepriimtinų kalinimo sąlygų, atlyginimo būdą, remiamasi EŽTT praktika panašiose bylose. EŽTT, gindamas Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje (toliau – ir Konvencija) įtvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, tam tikrais atvejais konstatuoja, jog teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą (žr., pvz., EŽTT 2000 m. spalio 10 d. sprendimą byloje Daktaras prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 42095/98)). Todėl teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas. Tai reiškia, kad ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2009/2013 ir joje nurodytą EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 53161/99) ir kt.).

28. Lietuvos teismai, vertindami asmenų, kalinamų teisės aktų neatitinkančiomis sąlygomis, patirtą neturtinę žalą, atsižvelgia į tai, kokioje kalinimo įstaigoje laikomas pareiškėjas; į aplinkybes, ar atsakovas sąmoningai stengėsi sukelti nepatogumus pareiškėjui; į teismų panašiose bei analogiškose bylose priteistus neturtinės žalos atlyginimo dydžius. Taigi neturtinės žalos atlyginimo teisinius pagrindus, būdo ir (ar) dydžio nustatymą lemia šios žalos prigimtis ir objektas, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos, į pareiškėjo kalinimo netinkamomis sąlygomis laikotarpį, ar tai iš esmės pakenkė pareiškėjo sveikatai ir t. t. (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. lapkričio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2422-492/2016).

29. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos faktines aplinkybes, pareiškėjo paaiškinimus, atsižvelgusi į tai, kad Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis tie patys pažeidimai (dėl pareiškėjo laikymo kartu su rūkančiais asmenimis ir poilsio kambario neįrengimo) Pravieniškių PN-AK buvo pripažinti ankstesniais teismų sprendimais, ir įvertinusi tai, kad byloje nėra duomenų, jog nagrinėjamoje byloje pareiškėjo nurodytu laikotarpiu nuo 2020 m. gruodžio 22 d. iki 2021 m. sausio 22 d. šie pažeidimai būtų pašalinti, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pats teisės pažeidimo pripažinimas nėra pakankama ir teisinga satisfakcija pareiškėjui atlyginti už patirtą neturtinę žalą. Pareiškėjas skunde teismui prašė priteisti 42 000 Eur neturtinei žalai atlyginti, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, ši suma nėra proporcinga, ji neatitinka pažeidimų pobūdžio, masto bei trukmės. Vadovaudamasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pareiškėjui iš atsakovo priteistina 200 Eur suma neturtinei žalai atlyginti.

30. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad yra pagrindas tenkinti apeliacinį skundą iš dalies ir pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą, priteisiant pareiškėjui 200 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo A. L. (A. L.) apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. birželio 14 d. sprendimą pakeisti ir priteisti pareiškėjui A. L. (A. L.) iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, 200 Eur (du šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Iveta Pelienė

Ernestas Spruogis

Skirgailė Žalimienė