5cced4a4-d104-4fb8-89ea-46d6c8d6bf9b · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Administracinė byla NrAdministracinė byla Nr. I-4326-142/2016Proceso Nr. 3-61-3-04832-2015-8Procesinio sprendimo kategorija 1.9.10; 3.21 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. birželio 10 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Halina Zaikauskaitė, dalyvaujant atsakovo atstovei J. N., vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjusi administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo R. P. skundÄ dėl sprendimų panaikinimo atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, trečiasis suinteresuotas asmuo Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija, n u s t a t ė:PareiÅ¡kėjas R.

P. (toliau – pareiÅ¡kėjas) padavė teismui skundÄ , kuriame praÅ¡o panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos (toliau – Inspekcija, VMI, atsakovas) 2014-12-15 sprendimÄ Nr. 68-230, Klaipėdos valstybinės mokesčių inspekcijos 2014-09-26 sprendimÄ Nr. FR0682-573 ir 2015-09-18 ir Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015-09-18 sprendimÄ Nr. S-173(7-112/2015).Skunde paaiÅ¡kina, kad Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos atliko R.

P. patikrinimÄ ir surašė 2014-04-09 patikrinimo aktÄ Nr. FR0680-276 (toliau ir Aktas, Patikrinimo aktas). Mokesčių administratorius atliko gyventojų pajamų mokesčio ir valstybinio socialinio draudimo įmokų už 2007-2012 metus apskaičiavimo, deklaravimo ir sumokėjimo teisingumo patikrinimÄ . Su Akte padarytomis iÅ¡vadomis pareiÅ¡kėjas nesutiko ir pateikė savo raÅ¡ytines pastabas. Mokesčių administratorius į pateiktas pastabas neatsižvelgė ir 2014-09-26 sprendimu Nr. FR0682-573 patvirtino Patikrinimo akto nurodymus sumokėti į biudžetÄ 5625 Lt gyventojų pajamų mokestį (toliau - GPM), 2799,13 Lt GPM delspinigių, 565 Lt GPM baudÄ , 2070 Lt valstybinio socialinio draudimo (toliau - VSD) įmokų ir 1035 Lt VSD įmokų baudÄ .PareiÅ¡kėjas nesutiko su minėtu sprendimu ir Valstybinei mokesčių inspekcijai pateikė 2014-10-20 skundÄ .

Inspekcija atmetė pareiÅ¡kėjo skundÄ ir 2014-12-15 sprendimu Nr. 68-230 patvirtino Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2014-09- 26 sprendimo Nr. FR0682-573 nurodymus.PareiÅ¡kėjas nesutikdamas su Inspekcijos 2014-12-15 sprendimu Nr. 68-230, kreipėsi į Mokestinių ginčų komisijÄ prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau - MGK). 2015 m. rugsėjo 18 d. gavo MGK sprendimÄ Nr. S-173(7-1 12/2015), kuriuo pareiÅ¡kėjo skundas atmestas.PareiÅ¡kėjas su tokiais sprendimais nesutinka.Nagrinėjant Inspekcijos sprendimo motyvus akivaizdu, jog ginčijamas Inspekcijos sprendimas priimtas a priori nusprendus, kad Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas.

FaktiÅ¡kai pareiÅ¡kėjo skundo argumentai iÅ¡ esmės nebuvo nagrinėti. Tuo tarpu Inspekcija tik perrašė kai kuriuos Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos sprendimo motyvus ir jį patvirtino.Inspekcija atlikusi patikrinimÄ padarė iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjas, pažeisdamas Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (toliau – GPMÄ®) 27 straipsnio 1 dalies nuostatas, nedeklaravo 2008 ir 2009 metais gautų individualios veiklos pagal pažymÄ pajamų ir į valstybės biudžetÄ nesumokėjo 5625 Lt gyventojų pajamų mokesčio (toliau – GPM).

Taip pat, vadovaujantis Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 4 straipsnio 3 dalies nuostatomis, pareiÅ¡kėjui apskaičiuota 120 Lt valstybinio socialinio draudimo įmokų papildomai pensijos daliai už 2008 m ir už 2009 m. - 1950 Lt.Å iuo konkrečiu atveju Inspekcija remiasi ta faktine aplinkybe, jog pareiÅ¡kėjo įsigyti verslo liudijimai (pagal EVRK kodÄ â€ž58“ - nauja statinių statyba su žymÄ (XX)) laikotarpiu 2008-2009 m. nesuteikė teisės teikti paslaugų juridiniams asmenims. Todėl pareiÅ¡kėjo 37 500 Lt gautas pajamas iÅ¡ veiklos priskyrė individualios veiklos pagal pažymÄ gautoms pajamoms.PareiÅ¡kėjo manymu, jo atžvilgiu buvo neteisingai pritaikytos materialinės mokesčių teisės aktų normos bei surinkta nepakankamai įrodymų, dėl ko buvo priimtas nepagrįstas sprendimas.

PareiÅ¡kėjo nuomone, atskiri Å¡io mokestinio ginčo klausimai buvo iÅ¡spręsti formaliai, o ne iÅ¡ esmės įvertinus visas reikÅ¡mingas mokesčių įstatymo tikslo prasme aplinkybes.PareiÅ¡kėjas nori akcentuoti, kad Mokesčių administravimo įstatymas (MAÄ®) įtvirtinta vietos mokesčių administratoriaus funkcija kontroliuoti, ar teisingai apskaičiuoti, deklaruoti ir sumokėti mokesčiai. MAÄ® 2 straipsnio 21 punkte apibrėžta mokestinio patikrinimo esmė. Mokesčių administratorius, vykdydamas Å¡ias įstatymo nuostatas ir pareigas, privalo nustatyti, ar mokesčių mokėtojas teisingai vykdo savo prievoles, ir Å¡iuo tikslu privalo tirti visas aplinkybes, susijusias su mokesčių mokėtojo veikla bei atitinkamai rinkti įrodymus tiek patvirtinančius, tiek paneigiančius mokesčių mokėtojo veiksmų teisėtumÄ .

Be to, vadovaujantis MAÄ® 67 str. nuostatomis, mokesčių administratorius privalo pagrįsti jo mokesčių mokėtojui apskaičiuotas mokesčio ir su juo susijusias sumas, taigi įrodinėjimo naÅ¡ta teisingai apskaičiuojant mokesčio sumÄ tenka mokesčių administratoriui ir remtis prielaidomis, spėliojimais mokesčių administratorius negali. Taip pat, vadovaujantis Inspekcijos virÅ¡ininko 2004-05-05 įsakymu Nr. VA-87 „Dėl mokestinių patikrinimų atlikimo, jų rezultatų įforminimo ir patvirtinimo taisyklių patvirtinimo“ 80 punkto nuostatomis, pažeidimo nustatymo faktas turi bÅ«ti pagrindžiamas įrodymais.

Tačiau šių nuostatų, pareiškėjo manymu, mokesčių administratorius nesilaikė. Pareiškėjas nori pabrėžti, kad vadovaujantis MA| 66 straipsnio 2 dalies nuostata, tais atvejais, kai mokesčių mokėtojas teisės aktų nustatyta tvarka neapskaičiavo mokesčio arba neteisingai apskaičiavęs jo neperskaičiavo, mokesčių mokėtojui priklausantį mokėti mokestį apskaičiuoja mokesčių administratorius, vadovaudamasis protingumo, teisingumo ir objektyvumo kriterijais (MAĮ 8 straipsnio 3 dalis).Paaiškina, kad vadovaujantis GPMĮ 22 str. 2 d. 1 p. ir 3 d. nuostatomis, iš Lietuvos vieneto gautos atitinkamos pajamos priskiriamos A klasės pajamoms, B klasės pajamoms priskiriamos visos A klasei nepriskiriamos pajamos.

Pagal Å¡io įstatymo 23 str. 1 d. nuostatas Lietuvos vienetas, kaip mokestį iÅ¡skaičiuojantis asmuo, iÅ¡mokėdamas iÅ¡mokas, pagal GPM mokėjimo tvarkÄ priskiriamas gyventojo A klasės pajamoms, privalo apskaičiuoti, iÅ¡skaičiuoti ir sumokėti į biudžetÄ GPMÄ® nustatytÄ pajamų mokestį, jeigu Å¡ios iÅ¡mokos pagal GPMÄ® nuostatas nėra priskiriamos neapmokestinamosioms pajamoms.PareiÅ¡kėjo nuomone GPM nuo 37500 Lt iÅ¡mokėtų lėšų iÅ¡skaičiuoti, deklaruoti ir sumokėti turėjo juridiniai asmenys.

Nei Klaipėdos apskrities VMI patikrinimo akte, nei sprendimuose nėra informacijos, ar įmonės, iÅ¡mokėjusios pinigus už pirktas paslaugas, apmokestino GPM, kaip A klasės iÅ¡mokas, ar ne.Nors pagal GPMÄ® 3 str. nuostatas GPM mokėtojas yra pareiÅ¡kėjas, tačiau visos gyventojo pajamos į klases skirstomos bÅ«tent pagal GPM mokėjimo tvarkÄ , t. y. įstatymų leidėjas, nustatydamas, kad GPM nuo pajamų, priskiriamų A klasės pajamoms, privalo apskaičiuoti, iÅ¡skaičiuoti ir sumokėti pajamas iÅ¡mokantis ir mokestį iÅ¡skaičiuojantis asmuo, akivaizdžiai siekė GPM sumokėjimo pareigÄ perkelti bÅ«tent Å¡iam asmeniui.

Priešingu būdu interpretuojant GPMĮ nuostatas, mokestį išskaičiuojančio asmens instituto esmė ir prasmė taptų ne visiškai aiški. Pažymi, kad ši pareiga susideda iš trijų dalių: mokesčio apskaičiavimo (jo dydžio nustatymo), išskaičiavimo ir sumokėjimo. Inspekcija laikosi pozicijos (nors Akte dėl to atskirai nepasisakyta), kad mokestį išskaičiuojančiam asmeniui priskirtos GPM apskaičiavimo, išskaičiavimo ir sumokėjimo pareigos grįžta mokesčių mokėtojui - gyventojui.

Tačiau tokia Inspekcijos pozicija nėra pagrįsta nei sistemine GPMÄ® analize, nei jo nuoseklumu, nei logika, t. y. Inspekcija nepagrįstai sutapatina pareigÄ apskaičiuoti GPM su pareiga pateikti GPM deklaracijÄ . GPMÄ® 27 str. I d. nustatyta pareiga gyventojui, per mokestinį laikotarpį gavusiam tiek A, tiek B klasės pajamų, pateikti mokesčių administratoriui metinę pajamų mokesčio deklaracijÄ . Å io straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad nuolatinis Lietuvos gyventojas, kuriam pagal šį straipsnį nustatyta prievolė teikti metinę pajamų mokesčio deklaracijÄ , pajamų mokesčio skirtumÄ tarp metinėje deklaracijoje už mokestinį laikotarpį apskaičiuotos pajamų mokesčio sumos ir mokestiniu laikotarpiu sumokėtos (iÅ¡skaičiuotos) pajamų mokesčio sumos privalo sumokėti į biudžetÄ iki metinės pajamų deklaracijos pateikimo termino pabaigos.

Mokesčių administratorius, vadovaudamasis Å¡ia nuostata, iÅ¡ esmės teigia, kad tokiu bÅ«du mokestį iÅ¡skaičiuojančio asmens pareigos pasibaigia ir prievolė mokėti mokestį nuo A klasės pajamų pereina gyventojui. Tokia mokesčių administratoriaus pozicija nėra pagrįsta. Analizuojamoje nuostatoje įtvirtinta bendra gyventojo pareiga teikti metinę pajamų mokesčio deklaracijÄ ir sumokėti GPM skirtumÄ . Mokesčio nuo visų gyventojo gautų pajamų mokėjimo tvarka priklauso nuo tų pajamų priskyrimo A arba B klasei.

Akcentuoja, kad GPMÄ® nėra nustatyta atvejų, kuomet mokestį iÅ¡skaičiuojančio asmens prievolės pasibaigtų ar pereitų mokesčių mokėtojui - gyventojui.MAÄ® 2 str. 15 d. įtvirtinta, kad mokesčių mokėtoju pagal šį įstatymÄ laikomas ir mokestį iÅ¡skaičiuojantis asmuo, tai yra Å¡io įstatymo nuostatos minėtam asmeniui taikomos taip pat, kaip ir mokesčių mokėtojui, iÅ¡skyrus tiesiogiai numatytus specialius atvejus. Remiantis MAÄ® 66 str. 1 d. nuostatomis, pastebėjęs, kad mokestis buvo apskaičiuotas neteisingai, mokesčių mokėtojas jį perskaičiuoja.

MAÄ® nuostatos turi bÅ«ti interpretuojamos sistemiÅ¡kai, o kadangi MAÄ® 66 str. mokestį iÅ¡skaičiuojančio asmens atžvilgiu specialus atvejis nenumatytas, vadinasi, Å¡io straipsnio nuostatos tais atvejais, kai numatytas mokesčio iÅ¡skaičiavimo mechanizmas, taikomos ne mokesčių mokėtojui (GPM atveju - gyventojui), o mokestį iÅ¡skaičiuojančiam asmeniui. Taip pat pažymi, kad MAÄ® 7 str. įtvirtintas mokesčių mokėtojų lygybės principas, pagal kurį taikant mokesčių įstatymus, visi mokesčių mokėtojai dėl Å¡ių įstatymų nustatytų sÄ lygų yra lygÅ«s. AiÅ¡kinant GPMÄ® nuostatas tokiu bÅ«du, kaip jas aiÅ¡kina mokesčių administratorius, mokestį iÅ¡skaičiuojančio asmens, iÅ¡mokančio A klasės pajamas gyventojui, kuris per mokestinį laikotarpį gauna tik A klasės pajamų (ir neturi pareigos teikti metinės pajamų mokesčio deklaracijos, kas reiÅ¡kia, kad jam nebÅ«tų taikomos GPMÄ® 27 straipsnio nuostatos), bÅ«tų skirtinga lyginant su tuo mokestį iÅ¡skaičiuojančiu asmeniu, kuris iÅ¡moka A klasės pajamų gyventojui, mokestiniu laikotarpiu gaunančiam tiek A, tiek B klasės pajamų.

Pirmuoju atveju mokestį iÅ¡skaičiuojantis asmuo turėtų absoliučiÄ pareigÄ apskaičiuoti, iÅ¡skaičiuoti ir sumokėti GPM nuo iÅ¡mokamų A klasės pajamų, o antruoju atveju, vadovaujantis mokesčių administratoriaus pozicija, mokestį iÅ¡skaičiuojančio asmens prievolė pereitų gyventojui, nepaisant to, kad jis iÅ¡mokėjo gyventojui A klasės pajamas. Toks GPMÄ® nuostatų aiÅ¡kinimas, akivaizdu, prieÅ¡tarautų ne tik mokesčių mokėtojų lygybės, bet ir teisingumo ir protingumo principams, įtvirtintiems MAÄ® 8 straipsnio 3 dalyje.PareiÅ¡kėjas teigia, kad Inspekcija pažeidė MAÄ® 94 straipsnyje įtvirtintÄ normÄ .

PareiÅ¡kėjo žiniomis prievolės klausimÄ Inspekcija nori perkelti jam nes juridiniai asmenys su kuriais buvo sudarytos sutartys yra bankrutuojančios įmonės. FaktiÅ¡kai Inspekcija pareiÅ¡kėjui nustatė pareigÄ Ä¯vykdyti kitų bankrutuojančių įmonių mokestines prievoles. Nei Ä®monių bankroto įstatymas, nei jo pagrindu priimti teisės aktai, nei MAÄ® nenustato tokios bankrutuojančio asmens prievolių vykdymo tvarkos (bÅ«do). Taip pat pareiÅ¡kėjas paaiÅ¡kina, kad teisiniu reguliavimu yra siekiama įtvirtinti teisinių santykių konkrečioje visuomenės gyvenimo srityje stabilumÄ .

Tai leidžia užtikrinti efektyvesnę asmenų teisių bei interesų apsaugÄ , taip pat ir įgyvendinti teisinio tikrumo principÄ , kurio esmė ta, kad asmeniui turi bÅ«ti sudarytos sÄ lygos bÅ«ti tikram dėl savo padėties, turimų teisių, pareigų ir jų tinkamo vykdymo.Tuo tarpu teisinių santykių, susiklostančių tarp privačių asmenų ir valdžios institucijų, ypatumai lemia, kad privatus asmuo juose yra silpnesnioji pusė. Tokia teisinė asmens padėtis lemia, kad santykyje su vieÅ¡Ä ja administracija kilus neaiÅ¡kumams, teisė aiÅ¡kintina jo naudai, siekiant subalansuoti nelygias Å¡alių pozicijas bei garantuoti asmens, kaip silpnesnės Å¡alies, apsaugÄ .

IÅ¡ to valstybės institucijoms, įstaigoms, pareigÅ«nams ir kitiems atitinkamus įgaliojimus turintiems asmenims kyla pareiga užtikrinti, kad privatÅ«s asmenys galėtų veiksmingai ir tinkamai pasinaudoti jiems Konstitucijos, kitų nacionalinės teisės aktų bei tarptautinių dokumentų suteikiamomis teisėmis ir laisvėmis. Tiek valdžios institucijos, tiek teismai, siekdami įgyvendinti gero vieÅ¡ojo administravimo principÄ , užtikrinti žmogaus teisių ir laisvių bei privataus asmens, kaip silpnesnės santykio su vieÅ¡Ä ja administracija Å¡alies, apsaugÄ , privalo bet kurioje situacijoje vadovautis fundamentaliais protingumo, teisingumo, sÄ Å¾iningumo principais, sprendimų priėmimo metu atsižvelgti į susiklosčiusių aplinkybių visumÄ .Pasisakant dėl iÅ¡dėstytų argumentų pirmiausiai atkreipia dėmesį į tai, jog nagrinėjamu atveju pareiga pagrįsti jo mokesčių mokėtojui apskaičiuotus mokesčius ir su jais susijusias sumas tenka Inspekcijai.

LVAT 2011-02-04 nutartyje administracinėje byloje Nr. A-438-201/2011, analizuodamas MAÄ® 67 str. nuostatas konstatavo, kad mokesčių administratorius privalo pateikti pakankamai duomenų, įrodančių mokesčio ir su juo susijusių sumų apskaičiavimo pagrįstumÄ bei teisingumÄ . Tačiau Å¡ių nuostatų Inspekcija nesilaikė. Taip pat pareiÅ¡kėjas paaiÅ¡kina, jog faktiÅ¡kai Inspekcija, įvesdama subjektyvius vertinamuosius kriterijus ir taip suteikdama praktiÅ¡kai neribotÄ diskretiÅ¡ko sprendimo teisę, sudaro sÄ lygas, kurios mokesčių mokėtojui niekuomet neduoda garantijų, kad jis teisingai apskaičiavo ir sumokėjo mokesčius.

PareiÅ¡kėjo nuomone, tokios nuostatos yra itin pavojingos mokesčių mokėtojams, nes atima bet kokiÄ galimybę mokėti mokesčius vadovaujantis įstatymais.Tuo tarpu Inspekcija turi konkrečiais, aiÅ¡kiais ir neginčijamais įrodymais paremti savo sprendimus ir neturi bÅ«ti jokių abejonių dėl sprendimų pagrįstumo ir teisėtumo. Kaip jau buvo minėta, LVAT yra suformavęs teisminę praktikÄ , jog mokesčių administratorius, pagrįsdamas mokesčių mokėtojui apskaičiuotas mokesčio ir su juo susijusias sumas, turi pateikti pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo nustatytas aplinkybes.

Taigi, visų pirma mokesčių administratorius turi turėti atitinkamus įrodymus, priimdamas ir pagrįsdamas savo sprendimus, nes prieÅ¡ingu atveju tokie sprendimai bÅ«tų niekiniais ir nulemti besÄ lyginiam naikinimui (LVAT 2010-11-08 nutartis administracinėje byloje Nr. A-556-1527/2010). PareiÅ¡kėjo nuomone, Inspekcija savo sprendimo iÅ¡vadų dėl mokestinės nepriemokos nepagrindė, nustatyta tvarka surinktais įrodymais. PareiÅ¡kėjas teismo posėdyje nedalyvavo, teismo Å¡aukimas pareiÅ¡kėjui įteiktas (b. l. 55), teismas nutarė bylÄ nagrinėti pareiÅ¡kėjui nedalyvaujant (Administracinių bylų teisenos įstatymo 78 straipsnio 3 dalis).Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir atsakovas) pateikė teismui atsiliepimÄ Ä¯ R.

P. skundÄ , kuriame su pareiÅ¡kėjo reikalavimais nesutinka. PaaiÅ¡kina, kad ginčas tarp Inspekcijos ir pareiÅ¡kėjo vyksta dėl to, ar pagrįstai patikrinimo metu konstatuota, jog pareiÅ¡kėjas vykdė individualiÄ statybos veiklÄ bei Å¡ias paslaugas teikė juridiniams asmenims.Inspekcija 2012-11-08 atliko operatyvų patikrinimÄ ir surašė operatyvaus aptikrinimo pažymÄ Nr. AC14-156, kurioje nusprendė inicijuoti mokestinį patikrinimÄ . Operatyvus patikrinimas buvo atliktas vykdant atsakovo priemonių plano rizikÄ , siekiant nustatyti gyventojus vengiančius deklaruoti visas gaunamas pajamas (Priemonių plano rizikos 2.1.3 punktas).

Operatyvaus patikrinimo metu nustatyta, jog pareiÅ¡kėjas turėjo įsigijęs ne vienÄ Å¾emės sklypÄ , kelias transporto priemones (įregistruotas 2011 metais), teikė fiziniams asmenims paskolas (120 000 Lt ir 31 569 EUR). Apie atliekamus mokestinio tyrimo veiksmus pareiÅ¡kėjas žinojo, nes 2012-10-31 buvo pasiraÅ¡ytinai supažindintas su operatyvaus patikrinimo pavedimu.Taigi siekiant įvertinti pareiÅ¡kėjo vykdytÄ veiklÄ , Inspekcija atliko GPM ir VSD įmokų už  2007-2012 metus apskaičiavimo, deklaravimo ir sumokėjimo teisingumo patikrinimÄ ir 2014-04-09 surašė patikrinimo aktÄ Nr.FR0680-276, kuriame apskaičiavo 5 625 Lt GPM, 2 070 Lt VSD įmokų.

PareiÅ¡kėjas nesutikdamas su Inspekcijos 2014-04-09 patikrinimo aktu Nr. FR0680-276,  2014-09-08 pateikė pastabas. Inspekcija iÅ¡nagrinėjusi pareiÅ¡kėjo pastabas, 2014-09-26 sprendimu Nr. FR0682-573 patvirtino patikrinimo aktÄ ir nurodė sumokėti 5 625 Lt GPM, 2 799,13 Lt GPM delspinigių, 562 Lt GPM baudÄ , 2 070 Lt VSD įmokų ir 1 035 Lt VSD įmokų baudÄ .PareiÅ¡kėjas nesutikdamas su Inspekcijos 2014-09-26 sprendimu Nr.FR0682-573, atsakovui pateikė 2014-10-20 skundÄ (skundas gautas 2014-10-28).

Skunde nurodytų aplinkybių pagrindu pareiÅ¡kėjas prašė panaikinti Inspekcijos 2014-09-26 sprendimÄ Nr.FR0682-573. Taip pat pareiÅ¡kėjas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (Žin., 2004, Nr. 63-2243, toliau – MAÄ®) 71 straipsniu, 2014-11-03 pateikė pasiÅ«lymÄ pasiraÅ¡yti susitarimÄ dėl mokesčio ir su juo susijusių sumų dydžio. Atsakovas 2014-11-20 sprendimu Nr. 68-216 sustabdė pareiÅ¡kėjo skundo nagrinėjimÄ iki bus iÅ¡nagrinėtas pareiÅ¡kėjo pasiÅ«lymas pasiraÅ¡yti susitarimÄ dėl mokesčio ir su juo susijusių sumų dydžio.

Kadangi tarp pareiÅ¡kėjo ir Atsakovo susitarimas nebuvo pasiraÅ¡ytas, skundo nagrinėjimas buvo atnaujintas bei 2014-12-15 priimtas sprendimo Nr. 68-230. PareiÅ¡kėjas nesutikdamas su atsakovo 2014-11-20 sprendimu Nr. 69-230, pateikė skundÄ Mokestinių ginčų komisijai prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės. Komisija 2015-09-18 sprendimu Nr. S-173(7-112/2015) patvirtino ginčijamÄ atsakovo sprendimÄ Nr. 69-230. PareiÅ¡kėjas nesutikdamas su priimtais sprendimais, pateikė 2015-10-05 skundÄ Vilniaus apygardos administraciniam teismui.Pasak pareiÅ¡kėjo, Komisija, atsakovas ir Inspekcija neiÅ¡samiai ir netinkamai vertino pateiktus motyvus, todėl skunde nurodytų aplinkybių pagrindu, praÅ¡o panaikinti ginčijamus sprendimus dėl nurodymo sumokėti 5 625 Lt GPM, 2 799,13 Lt GPM delspinigių, 562 Lt GPM baudÄ , 2 070 Lt VSD įmokų ir 1 035 Lt VSD įmokų baudÄ .Su pareiÅ¡kėjo skunde iÅ¡dėstytais argumentais nesutinka.PaaiÅ¡kina, kad gyventojai gali gauti pajamų užsiimdami individualia veikla.

Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatyme ( Žin., 2002, Nr.73-3085, toliau – GPM įstatymas) individuali veikla apibrėžiama, kaip savarankiÅ¡ka veikla, kuria versdamasis gyventojas siekia gauti pajamų ar kitokios ekonominės naudos per tęstinį laikotarpį. Verslo liudijimas – Å¡io GPM įstatymo ir jį įgyvendinančių teisės aktų nustatyta tvarka iÅ¡duotas dokumentas, patvirtinantis nustatyto fiksuoto dydžio pajamų mokesčio sumokėjimÄ verčiantis individualia veikla, įtraukta į Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytÄ veiklos rÅ«Å¡ių sÄ raÅ¡Ä (GPM įstatymo 2 straipsnio 22 p.; 2002-07-02 Nr. IX-1007 redakcija).

Tačiau ne kiekvienos rÅ«Å¡ies individualia veikla galima verstis įsigijus verslo liudijimÄ . Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. lapkričio 19 d. nutarimu Nr. 1797 „Dėl Verslo liudijimų iÅ¡davimo gyventojams tvarkos (Dėl Verslo liudijimų iÅ¡davimo gyventojams taisyklių ir veiklų, kuriomis gali bÅ«ti verčiamasi turint verslo liudijimÄ , rÅ«Å¡ių sÄ raÅ¡o)“ (Žin., 2002, Nr. 112-4992; toliau – Verslo liudijimų iÅ¡davimo taisyklės) buvo patvirtintas individualios veiklos pagal verslo liudijimÄ rÅ«Å¡ių sÄ raÅ¡as, kuriame buvo iÅ¡skirtos veiklos rÅ«Å¡ys, kuriomis galima verstis įsigijus verslo liudijimÄ .

Å iame sÄ raÅ¡e veiklos rÅ«Å¡ys yra įvardinamos, nurodant jų pavadinimÄ ir Ekonominės veiklos rÅ«Å¡ių klasifikatoriaus (EVRK) klasės numerį, nurodomÄ skliaustuose. Jeigu skliaustuose buvo /yra nurodyta tik EVRK klasė, gyventojas gali verstis visų toje EVRK klasėje nurodytų rÅ«Å¡ių veikla, o jeigu skliaustuose nurodyta, kad veiklos rÅ«Å¡is įeina į tam tikrÄ EVRK klasę, gyventojas gali verstis tik verslo liudijime nurodytos rÅ«Å¡ies veikla. Tiksliau apibrėžiant kai kurių veiklos rÅ«Å¡ių apimtis, veiklos teritorijÄ ar jų pobÅ«dį, Å¡alia veiklos rÅ«Å¡ių pavadinimų prie tam tikrų rÅ«Å¡ių veiklų buvo/yra pateikta atitinkama žymė.

Ji padeda veiklÄ apibÅ«dinti pagal tai, kokias teises tos veiklos verslo liudijimas suteikia. Verslo liudijimų iÅ¡davimo taisyklių skyriuje „Individualios veiklos, kuria gali bÅ«ti verčiamasi turint verslo liudijimÄ , rÅ«Å¡ys“ (Verslo liudijimų iÅ¡davimo taisyklių originali nuostata) nurodoma, jog: verslo liudijimas suteikia teisę prekiauti jame nurodytomis savo gamybos prekėmis neįsigijus prekybos liudijimo; miestai: Vilnius, Alytus, Kaunas, Klaipėda, Marijampolė, Neringa, Palanga, Panevėžys, Å iauliai; verslo liudijimas nesuteikia teisės teikti apgyvendinimo paslaugų (kaimo turizmo paslaugos arba nakvynės ir pusryčių paslaugos, EVRK klasė 55.23.20); verslo liudijimas nesuteikia teisės parduoti savo gamybos prekių ir teikti paslaugų įmonei arba kitam juridiniam asmeniui, jeigu veiklos, kuria gali bÅ«ti verčiamasi turint liudijimÄ , rÅ«Å¡is yra viena iÅ¡ veiklos, kuria verčiasi įmonė arba kitas juridinis asmuo, rÅ«Å¡ių; verslo liudijimas suteikia teisę parduoti savo gamybos prekes ir teikti paslaugas tik gyventojams.

AnalogiÅ¡kai numatyta atsakovo 2002 m. lapkričio 21 d. virÅ¡ininko įsakyme Nr. 333 „Dėl verslo liudijimo formos ir individualios veiklos, kuria gali bÅ«ti verčiamasi turint verslo liudijimÄ , klasifikatoriaus patvirtinimo“ (Žin., 2002-11-29, Nr. 114-5114). Valstybinės mokesčių inspekcijos virÅ¡ininko įsakymu taip pat patvirtinta, jog (xx) žymÄ turintis verslo liudijimas suteikia teisę parduoti savo gamybos prekes ir teikti paslaugas tik gyventojams.Nagrinėjamu atveju, pareiÅ¡kėjas tikrinamuoju laikotarpiu buvo įsigijęs verslo liudijimus pagal EVRK kodÄ â€ž58“ – nauja statinių statyba su žyma (xx), suteikiančia teisę teikti paslaugas tik gyventojams, t.y. laikotarpiu nuo 2007-06-18 iki 2007-12-17 buvo įsigijęs verslo liudijimÄ Â Â Â Nr. (duomenys neskelbtini), (iÅ¡duotÄ 2007-06-15), nuo 2008-06-18 iki 2008-12-17 buvo įsigijęs verslo liudijimÄ Nr. (duomenys neskelbtini), (iÅ¡duotÄ 2008-05-30), nuo 2009-07-02 iki 2009-12-31 buvo įsigijęs verslo liudijimÄ Nr. (duomenys neskelbtini) (iÅ¡duotÄ 2009-07-01), nuo 2011-06-07 iki 2011-12-09 buvo įsigijęs verslo liudijimÄ Nr. (duomenys neskelbtini) (iÅ¡duotÄ 2011-06-07), nuo 2012-06-07 iki 2012-11-30 buvo įsigijęs verslo liudijimÄ Nr. (duomenys neskelbtini) (iÅ¡duotÄ 2012-06-05).PareiÅ¡kėjo pateiktame gyventojo, įsigijusio verslo liudijimÄ pajamų ir iÅ¡laidų apskaitos žurnale nurodyta, kad mokesčių mokėtojas laikotarpiu nuo 2007-06-16 iki 2012-11-30 gavo 449 540 Lt pajamų iÅ¡ veiklos pagal verslo liudijimÄ , iÅ¡ jų: 2007 m.

– 98 000 Lt, 2008 m. – 95 000 Lt, 2009 m.–  97 500 Lt, 2011 m. – 79 000Lt, 2012 m. – 80 040 Lt. Nustatyta, jog pareiÅ¡kėjas 2008 m. fiziniams asmenims suteikė paslaugų už 30 000 Lt, o 2009 m. – už 78 000 Lt. Tačiau mokestinio patikrinimo metu taip pat nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2008-01-01 iki 2009-12-31, pareiÅ¡kėjas atliko statybos ir remonto paslaugas ir juridiniams asmenims, su kuriais sudarė Å¡ias rangos sutartis:1) pagal 2008-07-30 sudarytÄ rangos sutartį su UAB „Limeta“, pareiÅ¡kėjas su kitu rangovu M.

P. įsipareigojo iki 2008-09-30 atlikti patalpų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), remonto darbus. Prie rangos sutarties pridėta Lokalinė sÄ mata, kurioje apraÅ¡ytas kiekvienas numatomas atlikti darbas bei iÅ¡skirtos iÅ¡laidos statybos medžiagoms įsigyti bei darbo užmokestis. Sutartyje nurodyta, kad UAB „Limeta“ pareiÅ¡kėjui per tris dienas nuo sutarties pasiraÅ¡ymo įsipareigoja sumokėti avansÄ . Pagal 2008-08-05 iÅ¡raÅ¡ytÄ Prekių (paslaugų) pirkimo-pardavimo kvitÄ Nr. 7447659 nustatyta, kad UAB „Limeta“ pareiÅ¡kėjui už sutartyje numatytus darbus sumokėjo prieÅ¡ mėnesį iki faktinės darbų pradžios.

Bendrovei 2008-08-05 buvo iÅ¡raÅ¡ytas prekių (paslaugų) pirkimo-pardavimo kvitas Nr. 7447659, kuriame nurodyta, kad UAB „Limeta“ už atliktus darbus pareiÅ¡kėjui sumokėjo 18 000 Lt.UAB „Limeta" 2009-02-02 mokesčių administratoriui pateikė gyventojams iÅ¡mokėtų iÅ¡mokų, pagal mokesčio mokėjimo tvarkÄ priskiriamų B klasės pajamoms, pažymÄ (forma FR0471), kuriose deklaravo pareiÅ¡kėjui už suteiktas paslaugas iÅ¡mokėtas pajamas (18 000 Lt).

2) pagal 2009-07-08 sudarytÄ rangos sutartį Nr. 20090708/001 su UAB „Vakarų autocentras“, pareiÅ¡kėjas su kitais rangovais I. P., J. P., S. P., M. P. ir S. P. iki 2009-10-31 įsipareigojo atlikti patalpų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), remonto darbus. Remiantis rangos sutartimi Nr. 20090708/001, 2009-10-31 buvo sudarytas darbų perdavimo-priėmimo aktas, kuriuo rangovas užsakovui perdavė savo atliktus darbus. Bendrovei buvo iÅ¡raÅ¡ytas prekių (paslaugų) pirkimo-pardavimo kvitas Nr. 7447662, pagal kurį UAB „Vakarų autocentras“ pareiÅ¡kėjui už atliktus remonto darbus sumokėjo 19 500 Lt.

Inspekcija atsižvelgusi į patikrinimo metu nustatytas aplinkybes bei teisės aktų nuostatas, iÅ¡ fizinių asmenų gautas pajamas (2008 m. – 30 000 Lt; 2009 m. –78 000 Lt) priskyrė pajamoms, gautoms iÅ¡ veiklos pagal verslo liudijimÄ , o 37 500 Lt gautas veiklos pajamas iÅ¡ juridinių asmenų, priskyrė individualios veiklos pagal pažymÄ pajamoms. Taigi pareiÅ¡kėjas įsigydamas verslo liudijimÄ ir teikdamas statybos ir remonto paslaugas, privalėjo žinoti, kad kokio pobÅ«džio darbus ir paslaugas jis gali teikti tik fiziniams asmenims, tuo tarpu norint paslaugas teikti juridiniams asmenims, jis privalėjo veiklÄ vykdyti pagal pažymÄ .

GPM įstatymo 26 straipsnyje numatyta, kad prieÅ¡ iÅ¡duodant verslo liudijimÄ Ä¯ biudžetÄ sumokamas fiksuoto dydžio pajamų mokestis, o to paties įstatymo 35 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad nuolatinis Lietuvos gyventojas, pradėjęs vykdyti kokios nors rÅ«Å¡ies individualiÄ veiklÄ , privalo apie tai informuoti mokesčių administratorių centrinio mokesčių administratoriaus nustatyta tvarka. Mokestinio patikrinimo metu nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas 2008-2009 metais teikė paslaugas juridiniams asmenims, kai jo turimas verslo liudijimas tokios teisės nesuteikė.

Vadovaujantis GPM įstatymo nuostatomis, pradėdamas teikti statybos remonto darbų paslaugas juridiniams asmenims, pareiÅ¡kėjas privalėjo informuoti mokesčių administratorių ir deklaruoti iÅ¡ Å¡ios veiklos gaunamas pajamas, nes pasikeitė jo, kaip mokesčių mokėtojo, statusas.Atsakovas 2014-12-15 sprendime Nr. 68-230 bei Inspekcija 2014-09-26 sprendime Nr.FR0682-573 padarė iÅ¡vadÄ , kad vadovaujantis patikrinimo metu nustatytų aplinkybių visuma (paslaugų suteikimo pobÅ«dis; paslaugų suteikimo tikslas bei kt.) bei atsižvelgiant į pareiÅ¡kėjo veiklos sistemiÅ¡kumÄ , pakanka pagrindo konstatuoti, jog pareiÅ¡kėjo aktyvÅ«s veiksmai su statybos paslaugų teikimu, leidžia teigti, jog pareiÅ¡kėjo veikla atitinka GPM įstatymo 2 straipsnio 7 dalyje nustatytus individualios veiklos požymius.

Taigi dėl minėtų priežasčių ir išdėstytų argumentų, pareiškėjo 2008-2009 m. gauta pajamų dalis (37 500 Lt) pagrįstai priskirta pajamoms iš individualios veiklos. Pareiškėjo atstovas Komisijos posėdžio metu nurodė, jog ginčo dėl pareiškėjo vykdytos veiklos pripažinimo individualia veikla nėra.Remiasi GPM įstatymo 22 straipsnio 3 dalimi, nustatančia, kad individualios veiklos pajamos priskiriamos B klasės pajamoms, GPM įstatymo 25 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 27 straipsniu, Valstybinio socialinio draudimo įstatymu (Žin., 2002, Nr. 123-5512) 4 straipsnio 3 dalimi, 9 straipsnio 1 ir 5 dalimis, 16 straipsnio 2 dalimi ir paaiškina, kad pareiškėjui už 2008-2009 metus pagrįstai apskaičiavo mokestį, įmokas ir su jais susijusias sumas.        Nurodo, kad analogiškai pažymėta Komisijos sprendime Nr. S-173(7-112/2015), t.y. nurodyta, jog pagal GPM įstatymo 22 straipsnio 2 dalį (2003-11-25 įstatymo Nr. IX-1848 redakcija; 2008-12-23 įstatymo Nr. XI-111 redakcija) A klasės pajamoms priskiriamos iš Lietuvos vieneto <...> gautos pajamos, išskyrus <...> šiame punkte nenurodytas individualios veiklos pajamas <...>.

IÅ¡ Lietuvos vieneto <...> gautos <...> individualios ir ne individualios veiklos pajamos, gautos už parduotÄ arba kitaip perleistÄ nuosavybėn nenukirstÄ miÅ¡kÄ , apvaliÄ jÄ medienÄ , netauriųjų metalų lauÅ¾Ä , taip pat priskiriamos A klasės pajamoms. GPM įstatymo 22 straipsnio 3 dalyje (originali įstatymo redakcija) nurodyta, kad B klasės pajamoms priskiriamos visos A klasei nepriskiriamos pajamos. Komisijos vertinimu, iÅ¡ pacituotų įstatyminių nuostatų akivaizdu, kad nuolatinio Lietuvos gyventojo iÅ¡ Lietuvos vieneto gautos individualios veiklos pajamos, jei jos gautos ne už nenukirstÄ miÅ¡kÄ , apvaliÄ jÄ medienÄ ar netauriųjų metalų lauÅ¾Ä , nepriskiriamos A klasės pajamoms, todėl yra priskiriamos B klasės pajamoms.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog pareiškėjas 2008 metais gavo 18 000 Lt dydžio pajamas iš UAB „Limeta“ ir 2009 metais – 19 500 Lt dydžio pajamas iš UAB „Vakarų autocentras“ už šioms įmonėms suteiktas paslaugas, t. y. atliktus remonto darbus. Mokesčių administratorius pareiškėjo patikrinimo metu nustatė, kad pareiškėjo ginčo 2008–2009 m. laikotarpiu vykdyta veikla atitiko GPM įstatymo 2 straipsnio 7 dalyje įtvirtintus individualios veiklos požymius.

Pareiškėjo atstovas Komisijos posėdžio metu nurodė, jog ginčo dėl pareiškėjo vykdytos veiklos pripažinimo individualia veikla nėra. Taigi nustačius neginčijamas faktines aplinkybes, kad pareiškėjas iš Lietuvos vienetų gavo pajamų, priskirtinų individualios veiklos pajamoms, kurios nėra priskiriamos GPM įstatymo 22 straipsnio 2 dalyje nurodytoms pajamoms, priskiriamoms A klasės pajamoms, Komisija konstatavo, jog pareiškėjo iš juridinių asmenų gautos pajamos už suteiktas paslaugas ir atliktus darbus priskiriamos B klasės pajamoms.

Pagal GPMÄ® 25 straipsnio 1 ir 2 dalies (originali įstatymo redakcija) nuostatas pajamų mokestį nuo pajamų, pagal mokesčio mokėjimo tvarkÄ priskiriamų B klasės pajamoms, GPM įstatymo nustatyta tvarka deklaruoja, apskaičiuoja ir sumoka pats nuolatinis Lietuvos gyventojas, vadovaudamasis Å¡io įstatymo 27 straipsnyje nustatyta tvarka.Atsižvelgdamas į iÅ¡dėstytas aplinkybes, praÅ¡o R. P. skundÄ dėl Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015-09-18 sprendimo Nr. S-173(7-112/2015, Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2014-12-15 sprendimo Nr. 68-230 bei Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2014-09-26 sprendimo Nr.FR0682-573 panaikinimo, atmesti kaip nepagrįstÄ .Teismo posėdyje atstovė palaikė atsiliepimÄ ir prašė skundo netenkinti.Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija atsiliepimo neteikė, atstovas teismo posėdyje nedalyvavo.

Apie teismo posėdį praneÅ¡ta, byla nagrinėjama trečiajam suinteresuotam asmeniui (jo atstovui) nedalyvaujant.Skundas netenkinamas.Nagrinėjamas mokestinis ginčas dėl pareiÅ¡kėjo apmokestinimo gyventojų pajamų mokesčiu nuo pajamų priskirtų B klasei. PareiÅ¡kėjas nesutinka, kad jo pajamos gautos iÅ¡ juridinių asmenų galėjo bÅ«ti priskirtos B klasei, teigia, kad vadovaujantis GPMÄ® 22 straipsnio 2 dalies 1 punkto ir 3 dalies nuostatomis, pareiÅ¡kėjo gautos pajamos turėjo bÅ«ti priskirtos A klasės pajamos, o todėl šias pajamas apskaičiuoti, iÅ¡skaičiuoti mokestį ir sumokėti jį į biudžetÄ privalėjo jas iÅ¡mokantis asmuo, Å¡iuo atveju, juridiniai asmenys, kurie nurodomi patikrinimo akte ir skundžiamuose sprendimuose.PareiÅ¡kėjas skunde neginčija jokių mokesčių administratorių nustatytų faktinių aplinkybių, taip pat neginčija to, kad mokesčių administratorius konstatavo, jog nurodyta pareiÅ¡kėjo veikla priskirta individualiai veiklai pagal tai, kad joje nustatyti visi individualiai veiklai bÅ«dingi požymiai.

 Nustatyta, kad Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos atliko R. P. patikrinimÄ ir surašė 2014-04-09 patikrinimo aktÄ Nr. FR0680-276. Mokesčių administratorius atliko gyventojų pajamų mokesčio ir valstybinio socialinio draudimo įmokų už 2007-2012 metus apskaičiavimo, deklaravimo ir sumokėjimo teisingumo patikrinimÄ . PareiÅ¡kėjas neneigia, kad jam buvo iÅ¡duoti Patikrinimo akte nurodyti verslo liudijimai (jie iÅ¡vardinti ir atsakovo atsiliepime, ir visuose skundžiamuose sprendimuose), neginčija nustatytų faktų, kokia veikla buvo galima pagal iÅ¡duotus verslo liudijimus, neginčija, kad jo pildytame pajamų-iÅ¡laidų apskaitos žurnale gautos pajamos nurodytos tinkamai ir apskritai, kad apmokestinamų pajamų dydžiai nustatyti teisingai.

PareiÅ¡kėjas ginčija tik jam priskirtÄ pareigÄ nuo Å¡ių pajamų apskaičiuoti ir mokėti mokesčius, kurie nurodomi skundžiamuose aktuose. Taip pat pareiÅ¡kėjas skunde teismui neginčija Patikrinimo akte konstatuotų faktų apie rangos sutartį su UAB „Limeta“ ir rangos sutartį, sudarytÄ su UAB „Vakarų autocentras“, neginčija ir kitų akte nurodytų sutarčių su fiziniais asmenimis, t.y. duomenų pateiktų patikrinimo akto 1-je lentelėje bei gautų pajamų sumų.

Patikrinimo aktu pareiÅ¡kėjui papildomai apskaičiuota 7695 Lt, iÅ¡ jų 5625 Lt GPM, 120 Lt valstybinio socialinio draudimo (VSD) įmokų papildomai pensijos daliai už 2008 m. ir 1950 Lt VSD įmokų už 2009 m. GPM papildomai apskaičiuotas įvertinus pareiÅ¡kėjo juridiniams asmenims suteiktas paslaugas, kaip individualiÄ veiklÄ , tai, kad verslo liudijimai laikotarpiu nuo 2008 iki 2009 m. nesuteikė teisės teikti paslaugų juridiniams asmenims, pritaikius GPMÄ® 2 straipsnio 22 dalį, kitus Patikrinimo akte nurodytus teisės aktus, GPMÄ® 27 straipsnio 1 dalį, 35 straipsnio 2 dalį, 25 straipsnio 1 dalį, 6 straipsnio 1 dalį (galiojusiÄ 2008-01-01-2008-12-31), 18 straipsnį.

VSD įmokos papildomai apskaičiuotos remiantis Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 4 straipsnio 3 dalimi ir kitais, Patikrinimo akte nurodytais teisės aktais. PareiÅ¡kėjas nesutiko su Patikrinimo aktu ir 2014-09-08 pateikė raÅ¡ytines pastabas (MGK byla, l. 53-58). Pastabose nurodė, kad buvo suėjęs terminas patikrinimui atlikti už 2008 m., kad pajamos gali bÅ«ti priskirtos tik A klasės pajamoms.Klaipėdos valstybinė mokesčių inspekcija (Klaipėdos AVMI) 2014-09-26 sprendimu Nr. FR0682-573 patvirtino patikrinimo akto nurodymus sumokėti į biudžetÄ 5625 Lt gyventojų pajamų mokestį, 2799,13 Lt GPM delspinigių, 565 Lt GPM baudÄ , 2070 Lt valstybinio socialinio draudimo įmokų ir 1035 Lt VSD įmokų baudÄ .

Klaipėdos AVMI sprendimas grindžiamas tomis pačiomis faktinėmis aplinkybėmis kaip ir Patikrinimo aktas, nurodoma, kad pagal GPMÄ® bet kokios individualios veiklos pajamos yra priskirtinos B klasės pajamoms, kurias, vadovaujantis GPMÄ® 27 straipsniu iki kitų metų gegužės 1 d. privaloma deklaruoti ir sumokėti pajamų mokestį, Å¡i pareiga tenka pajamas gaunančiam asmeniui. Å iame sprendime pasisakyta ir dėl pareiÅ¡kėjo nurodyto senaties skaičiavimo. Mokesčių administratorius remiasi MAÄ® 68 straipsniu, 120 straipsnio 4 dalimi, 121 straipsnio 1 dalimi ir daro iÅ¡vadÄ , kad įstatymas mokestinio patikrinimo pradžiÄ ir iÅ¡ jo sekančias pasekmes, t.y. tikrinamÄ laikotarpį sieja su mokestinio patikrinimo pavedimo iÅ¡raÅ¡ymo momentu, nes einamieji ir penkeri praėję kalendoriniai metai skaičiuojami nuo patikrinimo pradžios, o ji yra pavedimo iÅ¡raÅ¡ymo diena (MAÄ® 120 straipsnis).

Nurodo, kad įstatymas nesieja patikrinimo pradžios su pavedimo įteikimo mokesčių mokėtojui diena, todėl Klaipėdos AVMI turėjo teisę tikrinti GPM už 2008 m.PareiÅ¡kėjas nesutiko su Klaipėdos AVMI sprendimu ir Valstybinei mokesčių inspekcijai pateikė 2014-10-20 skundÄ (MGK byla, l. 41-44). Inspekcija atmetė pareiÅ¡kėjo skundÄ ir 2014-12-15 sprendimu Nr. 68-230 (MGK byla, l. 13-15) patvirtino Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2014-09- 26 sprendimo Nr. FR0682-573 nurodymus.

VMI konstatavo, kad ginčas vyksta dėl to, ar pagrįstai patikrinimo metu konstatuota, jog pareiÅ¡kėjas vykdė individualiÄ statybos veiklÄ bei Å¡ias paslaugas teikė juridiniams asmenims. Taip pat pasisakė dėl patikrinimo laikotarpio. PareiÅ¡kėjas nepagrįstai skunde teismui raÅ¡o, kad VMI tik perrašė vietos mokesčių administratoriaus sprendimÄ . Taip nėra, nes VMI savo iÅ¡vadas dėl senaties grindžia ir administracinių teismų praktika, taip pat plačiau iÅ¡dėsto faktines aplinkybes (dėl patikrinimo inicijavimo, dėl atliekamų veiksmų iÅ¡raÅ¡ius pavedimÄ tikrinti ir iki to).

Taip pat plačiai pasisakoma dėl gautų pajamų priskyrimo. Å ioje dalyje detaliai analizuoti pareiÅ¡kėjui iÅ¡duoti verslo liudijimai, teisės aktai, reglamentuojantys Å¡iÄ veiklos sritį, taip pat detaliai analizuota pareiÅ¡kėjo vykdyta Å«kinė veikla, sudarytos sutartys, gautos pajamos, ir daroma iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjas, įsigydamas verslo liudijimÄ ir teikdamas statybos ir remonto paslaugas, privalėjo žinoti, kad tokio pobÅ«džio darbus ir paslaugas jis gali teikti tik fiziniams asmenims, tuo tarpu norint paslaugas teikti juridiniams asmenims, pareiÅ¡kėjas privalėjo veiklÄ vykdyti pagal pažymÄ .

Remiasi GPMÄ® 26 straipsniu, 35 straipsnio 2 dalimi. Nurodo, kad pradėdamas individualiÄ veiklÄ pareiÅ¡kėjas privalėjo informuoti mokesčių administratorių ir deklaruoti iÅ¡ Å¡ios veiklos gaunamas pajamas, nes pasikeitė jo kaip mokesčio mokėtojo statusas. Dėl individualios veiklos mokesčių administratorius remiasi GPMÄ® 2 straipsnio 7 dalies 1 punktu ir LVAT formuojama teismų praktika. Daroma iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjo veikla atitinka visus individualios veiklos požymius, kurie yra iÅ¡vardinami sprendime nurodytose LVAT nutartyse, todėl gautos pajamos pagrįstai priskirtos pajamoms, gautoms iÅ¡ individualios veiklos ir pagrįstai atitinkamai apmokestintos.

Toliau sprendime analizuojami visi bÅ«tini individualios veiklos požymiai ir nustatoma, jog jie yra ir pareiÅ¡kėjo vykdytoje veikloje. Todėl pareiÅ¡kėjo argumentai, kad VMI savo sprendime iÅ¡ esmės nieko naujo nepasakė, yra nepagrįsti. Suprantama, kad nesikeičia nustatytos faktinės aplinkybės (kurių pareiÅ¡kėjas ir neginčija) ir teisinis reglamentavimas. O iÅ¡vada, kad tokios pajamos priskirtinos B klasės pajamoms daroma tik įvertinus, kad pagal visus nustatytus požymius pareiÅ¡kėjas vykdė individualiÄ veiklÄ .

Suprantama, kad daroma iÅ¡vada dėl papildomai apskaičiuojamų sumų atitinka Klaipėdos AVMI sprendimui.   PareiÅ¡kėjas nesutikdamas su VMI 2014-12-15 sprendimu Nr. 68-230, kreipėsi į Mokestinių ginčų komisijÄ prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (MGK byla, l. 4-10). 2015 m. rugsėjo 18 d. priimtas MGK sprendimas Nr. S-173(7-1 12/2015), kuriuo pareiÅ¡kėjo skundas atmestas. Šį sprendimÄ pareiÅ¡kėjas skundžia teismui. MGK sprendime pasisakoma dėl pareiÅ¡kėjo skundo argumentų, o taip pat dėl pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymo atleisti nuo delspinigių Visų pirma, jau paminėta, kad pareiÅ¡kėjo skundo argumentas, jog VMI jo skundo nenagrinėjo, yra nepagrįsti.

VMI, kaip ir teismas neprivalo nagrinėti ir analizuoti kiekvienÄ pareiÅ¡kėjo teiginį, o turi pasisakyti tik dėl esminių argumentų, kurie nulemia ginčo iÅ¡sprendimÄ iÅ¡ esmės. Dėl visų esminių pareiÅ¡kėjo skundo argumentų VMI plačiai ir iÅ¡samiai pasisakė. PareiÅ¡kėjas skunde teismui ir nenurodo, į kokius jo argumentus ar motyvus neatsakė VMI savo sprendime. Kitas dalykas yra tai, kad pareiÅ¡kėjas kitaip aiÅ¡kina teisės aktus, nei jie aiÅ¡kinami mokesčių administratorių sprendimuose.

Pareiškėjas gautų pajamų sumų neginčija, tačiau nesutinka su tuo kaip jo atžvilgiu taikyta GPMĮ 27 straipsnio 1 dalis. Iš pareiškėjo skundo teismui turinio daroma išvada, kad pareiškėjas neteisingai suvokė skundžiamus sprendimus, o būtent tai, kad pareiškėjo manymu tik dėl jo turimų verslo liudijimų jo gautos pajamos priskirtos A klasės pajamoms. VMI sprendimo turinys rodo, kad pareiškėjo pajamos, gautos pagal rangos sutartis su juridiniais asmenimis, priskirtos B klasės pajamoms visai ne dėl to, kad jo turimi verslo liudijimai neleido vykdyti veiklos juridiniams asmenims.

Tai tik vienas ir neesminis VMI argumentas. Kita vertus, pareiÅ¡kėjas privalėjo žinoti, kokiÄ veiklÄ leidžia jo turimi verslo liudijimai, o to nežinojo, nes verslo liudijimus nurodė ir rangos sutartyse, pajamos iÅ¡ kurių priskirtos B klasės pajamoms. IÅ¡ tiesų, VMI sprendime tinkamai nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas tikrinamuoju laikotarpiu buvo įsigijęs verslo liudijimus pagal EVRK kodÄ â€ž58“ – nauja statinių statyba su žyma (xx), suteikiančia teisę teikti paslaugas tik gyventojams.

PareiÅ¡kėjas skunde teismui nepateikia įrodymų nei dėl vieno iÅ¡ VMI nurodytų verslo liudijimų, kad verslo liudijimas suteikė kitokios veiklos teisę. Taip pat pareiÅ¡kėjas neginčija nei toliau nurodomų jo pajamų ir iÅ¡laidų apskaitos žurnalo duomenų, nei dviejų rangos sutarčių su juridiniais asmenimis turinio. Esminis dalykas Å¡iame sprendime, nulėmęs papildomų mokesčių apskaičiavimÄ , yra ne verslo liudijimų suteikiamos galimybės, o pateiktas pareiÅ¡kėjo veiklos įvertinimas pagal požymius, kurių reikalauja GPMÄ® 2 straipsnio 7 dalies 1 punktas. T.y. nurodyta Ä®statymo nuostata apibrėžia individualiÄ veiklÄ ir pirmiausiai reikalauja nustatyti veiklos savarankiÅ¡kumÄ .

VMI pagrįstai nustatė, kad savarankiÅ¡ka veikla yra tada, kai gyventojo santykis su kita sandorių Å¡alimi iÅ¡ esmės skiriasi nuo darbdavio ir darbuotojo santykių. PareiÅ¡kėjas neteikė įrodymų ar argumentų, jog jo sudaryti rangos darbų sandoriai su juridiniais asmenimis iÅ¡ esmės, pagal požymius, buvo darbo santykiai. Rangos sutartys ir jų priedai (MGK byla, l. 65-66, 67, 68, 69-70, 71, 72) patvirtina iÅ¡vadÄ , kad nėra jokių panaÅ¡umų su darbine veikla. Pagal rangos sutartį su UAB „Limeta“ pareiÅ¡kėjas ir kitas rangovas įsipareigojo sutarties priede nustatytais terminais ir sÄ lygomis atlikti sutarties 1.2 p. ir priede Nr. 1 nurodytus darbus, sutarties dalykas yra einamojo remonto darbai atitinkamame objekte, rangovas įsipareigojo atlikti darbus savo rizika, iÅ¡ savo medžiagų, savo priemonėmis, rangovas atsako už darbų ir medžiagų kokybę, sutarta bendra visų darbų kaina, į kuriÄ Ä¯skaičiuoti visi mokesčiai, rangovo iÅ¡laidos ir kiti privalomi mokėjimai pagal įstatymus, nurodyta, kad gautas pajamas rangovas deklaruoja VMI ir pats sumoka GPM, nustatyti darbų atlikimo terminai pagal grafikÄ ir atsiskaitymo tvarka, kuri nustatyta mokant avansÄ ir galutinį atsiskaitymÄ pagal darbų perdavimo-priėmimo aktÄ .

Å ios ir kitos sutarties sÄ lygos visiÅ¡kai nepanaÅ¡ios į darbų vykdymÄ pagal darbo sutartį, o atitinka Civilinio kodekso (CK) nuostatas (6.644 straipsnio), apibrėžiančias kas yra rangos sutartis. BÅ«tent CK 6.644 straipsnio 3 dalyje akcentuota, kad rangovo ir užsakovo nesieja pavaldumo ar kitokie priklausymo santykiai. Tas pats pasakytina ir dėl rangos sutarties su UAB „Vakarų autocentras“. PareiÅ¡kėjas neįrodinėja, kad Å¡ios sutartys bÅ«tų turėjusios kokių nors jo nesavarankiÅ¡kumo požymių, kad jis kaip nors bÅ«tų priklausomas nuo nurodytų juridinių asmenų, nes jiems bÅ«tų pavaldus.

Nurodytos sutartys neleidžia daryti iÅ¡vados, kad pagal jas susitarta dėl darbo vietos, darbo funkcijų, darbo drausmės, atostogų, kas mėnesinio darbo apmokėjimo ar pan. Todėl VMI padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad vykdydamas nurodytas sutartis pareiÅ¡kėjas savarankiÅ¡kai sprendė visus su Å¡ia veikla susijusius klausimus. Kitas individualios veiklos požymis yra veiklos tęstinumas. VMI remiasi LVAT suformuota teismų praktika ir pagrįstai remiasi tuo, kad tikrinamuoju laikotarpiu pareiÅ¡kėjas sudarė 6 rangos sutartis pagal kurias teikė remonto paslaugas fiziniams ir juridiniams asmenims.

Tai leido daryti iÅ¡vadÄ , kad Å¡ios sutartys nebuvo atsitiktinės ir konstatuotas tęstinumo buvimas. PareiÅ¡kėjas Å¡ių aplinkybių nenuneigia. Sprendžiant dėl tęstinumo, LVAT praktikoje ne kartÄ pasisakyta, kad reikia atsižvelgti ne tik į tuos sandorius, kurie sukėlė mokestines pasekmes, bet turi bÅ«ti vertinami ir visi kiti atitinkamo laikotarpio sandoriai (LVAT 2012-09-27 nutartis administracinėje byloje Nr. A438-1715/2012 ir kt.). Kitas bÅ«tinas individualios veiklos požymis yra ekonominės naudos siekimas.

PareiÅ¡kėjas neneigia, kad rangos sutartis vykdė bÅ«tent siekdamas gauti pajamų, sudaryti sandoriai yra atlygintiniai, jais pareiÅ¡kėjas vykdė sau ekonomiÅ¡kai naudingÄ veiklÄ ir gavo pajamų.Atsižvelgiant į visus bÅ«tinus GPMÄ® 2 straipsnio 7 dalyje nustatytus individualios veiklos požymius, į tai, kad Å¡ie požymiai pareiÅ¡kėjo veikloje nustatyti, mokesčių administratorius pagrįstai pripažino, kad iÅ¡ Å¡ios veiklos gautos pajamos 2008 – 2009 m. laikytinos B klasės pajamomis, tokia iÅ¡vada atitinka GPMÄ® 22 straipsnio 3 dalies, 25 straipsnio 1 dalies ir 2 dalies nuostatas, o dėl to pajamų mokestis deklaruojamas, apskaičiuojamas ir sumokamas GPMÄ® 27 straipsnyje nustatyta tvarka.

Dėl to pareiškėjo teiginiai, kad ginčo pajamos turi būti priskirtos A klasės pajamoms visai nepagrįsti. Pareiškėjas teigia, kad jau vien tai, kad tas sumas sumokėjo juridiniai asmenys, reiškia, kad jie ir turėjo deklaruoti ir apskaičiuoti bei sumokėti pajamų mokesčius. Visų pirma, pareiškėjas šių teiginių tinkamai nepagrindžia teisiniu reglamentavimu, antra, pareiškėjas rangos sutartyje sudarytoje su UAB „Limeta“ (2.1 p.) pats įsipareigojo deklaruoti pajamas ir sumokėti GPM.

Taip pat nepagrįsti pareiÅ¡kėjo teiginiai, jog mokesčių administratorius perkėlė pareiÅ¡kėjui pareigÄ mokėti mokesčius vien dėl to, kad juridiniai asmenys su kuriais buvo sudarytos rangos sutartys bankrutuoja. Todėl nepagrįsti reikalavimai, kad VMI turėjo patikrinti, ar tie juridiniai asmenys nesumokėjo GPM už pareiÅ¡kėjÄ . Kita vertus, Å¡ias aplinkybes patikrino MGK, nes savo sprendime nurodė konkrečius įrodymus, kurie patvirtina, jog UAB „Limeta“ 2009-02-02 mokesčių administratoriui pateikė gyventojams iÅ¡mokėtų iÅ¡mokų, pagal mokesčio mokėjimo tvarkÄ priskiriamų B klasės pajamoms, pažymÄ (forma FR0471), kurioje deklaravo pareiÅ¡kėjui už suteiktas paslaugas 2008 m. iÅ¡mokėtas 18000 Lt pajamas, o UAB „Vakarų autocentras“ yra pateikęs metines A klasės iÅ¡mokų už 2009 m. formÄ , kurioje nėra deklaruota pareiÅ¡kėjui tais metais iÅ¡mokėta 37500 Lt suma, reiÅ¡kia ir Å¡is juridinis asmuo nelaikė, kad mokėjo pareiÅ¡kėjui A klasės pajamas.

VMI papildomus mokesčius pareiÅ¡kėjui priskaičiavo vadovaujantis minėtomis GPMÄ® nuostatomis ir kitaip įvertinti pareiÅ¡kėjo gautų pajamų iÅ¡ individualios Å«kinės veiklos negalėjo. Nurodytose rangos sutartyse juridiniai asmenys nebuvo įsipareigoję sumokėti už pareiÅ¡kėjÄ GPM ir VSD įmokas, santykiai, susiklostę tarp jų nebuvo panaÅ¡Å«s į darbo santykius, tai buvo rangos teisiniai santykiai, todėl nėra jokio pagrindo įtarti, kad tuos mokesčius jie galėjo sumokėti.

 Atsižvelgiant į pirmiau aptartas mokestinio ginčo aplinkybes, daroma iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjas nepagrįstai remiasi MAÄ® 67 straipsniu ir aiÅ¡kina, kad mokesčių administratorius neįrodė pažeidimo fakto. Jau minėta, kad VMI sprendime yra aiÅ¡kiai suformuluota padaryto pažeidimo esmė, o gautų pajamų Å¡altinių ir sumų pareiÅ¡kėjas iÅ¡ vis neginčija. Tokiu atveju kyla įrodinėjimo naÅ¡tos paskirstymo klausimas.   LVAT praktikoje (tame tarpe ir 2014-03-25 nutartyje administracinėje byloje A556-1109/2014), ne kartÄ pasisakyta, kad aiÅ¡kinant MAÄ® 67 straipsnyje įtvirtintas taisykles, laikomasi nuostatos, kad įrodinėjimo pareiga yra paskirstyta tarp mokesčių administratoriaus ir mokesčių mokėtojo.

Nagrinėjamu atveju atsakovas įrodė, t.y. nurodė tiek faktines aplinkybes, tiek teisinį reglamentavimÄ , jo aiÅ¡kinimÄ administracinių teismų praktikoje, pareiÅ¡kėjo pareigÄ mokėti GPM ir VSD įmokas. Tuo tarpu pareiÅ¡kėjas nepateikė nei vieno objektyvaus įrodymo, paneigiančio mokesčių administratoriaus nustatytas faktines aplinkybes, surinktus įrodymus, o tuo pačiu neįrodė, kad neteisingai apskaičiuoti mokesčiai ir su jais susijusios sumos. Kadangi mokesčių administratorius įrodė pareiÅ¡kėjo pareigÄ mokėti papildomai apskaičiuotas sumas, įrodinėjimo pareiga, kad mokesčiai apskaičiuoti neteisingai ir nepagrįstai, jau buvo perėjusi pareiÅ¡kėjui.

Pirmiau minėta, kad pareiÅ¡kėjas netgi neįrodinėjo, kad mokesčių administratoriaus iÅ¡vados dėl pareiÅ¡kėjo vykdytos individualios veiklos ir jos požymių yra nepagrįstos. PareiÅ¡kėjas savo pozicijÄ grindžia abstrakčiais teiginiais apie tai, kaip turėtų bÅ«ti taikomos MAÄ® nuostatos, tačiau Å¡ie aiÅ¡kinimai iÅ¡ vis nesusiję su nagrinėjamu ginču. Visų pirma, nepagrįstas yra pareiÅ¡kėjo aiÅ¡kinimas, kad mokesčių administratorius neva nustatė, jog mokestį iÅ¡skaičiuojančiam asmeniui priskirtos GPM apskaičiavimo, iÅ¡skaičiavimo ir sumokėjimo pareigos grįžta mokesčių mokėtojui – gyventojui.

Skundžiamuose sprendimuose niekur tokios iÅ¡vados nėra, nes pareiÅ¡kėjas vertinamas kaip individualiÄ Å«kinę veiklÄ vykdęs Å«kio subjektas, turintis pareigÄ apskaičiuoti B klasės pajamas, mokesčius ir juos sumokėti, Å¡ias pareigas pareiÅ¡kėjas, kaip mokesčių mokėtojas, įgijo tiesiogiai, ji jam nėra iÅ¡ kur nors perkelta, nes nuo minėtų B klasės pajamų mokestį apskaičiuoja ir moka tik individualiÄ veiklÄ vykdantis asmuo.Taip pat nepagrįstai pareiÅ¡kėjas remiasi MAÄ® 7 straipsnyje įtvirtintu mokesčių mokėtojų lygybės principu, nes vėl teigia, kad jam perėjo kito mokesčių mokėtojo pareiga.

Taip nėra, nes pareiÅ¡kėjui mokesčiai papildomai apskaičiuoti tiesiogiai dėl jo vykdytos individualios veiklos, o ne perkelti. Tas pats pasakytina apie pareiÅ¡kėjo nurodymÄ dėl MAÄ® 94 straipsnio taikymo. Å is mokestinis ginčas nesusijęs su bankrutuojančių įmonių prievolėmis, apie jas skundžiamuose sprendimuose nėra užsimenama, tuo tarpu pareiÅ¡kėjas daro prielaidÄ , kad Å¡ių įmonių prievolės yra perkeltos jam. Minėta, kad taip nėra, tos įmonės neturi nieko bendra su tuo, kad pareiÅ¡kėjas pats vykdė individualiÄ veiklÄ â€“ jis statybos ir remonto paslaugas galėjo teikti bet kokiam kitam juridiniam asmeniui ir tai nekeistų jo veiklos teisinio vertinimo.

Nepagrįsti ir pareiškėjo teiginiai, kad jam turėtų būti daromos kažkokios išimtys dėl to, kad jis santykyje su institucija yra silpnesnioji pusė. Pareiškėjas nenurodo atvejų, kai jam mokesčių administratorius sutrukdė teikti įrodymus, paaiškinimus ar atėmė galimybę naudotis kokiomis kitomis mokesčių mokėtojų teisėmis, ar jį suklaidino, todėl šie pareiškėjo teiginiai vertinami kaip visiškai nepagrįsti faktinėmis aplinkybėmis, deklaratyvūs. Dėl pareiškėjo teiginių, kad jam neduotos garantijos, kad jis teisingai apskaičiavo ir sumokėjo mokesčius.

Taip nėra. MAĮ 2 straipsnio 5 dalis nustato, kad gali būti teikiamos mokesčių administratoriaus individualaus pobūdžio konsultacijos mokesčių mokėjimo klausimais, tai yra paaiškinimai, skirti konkrečiam mokesčių mokėtojui jo mokamų ar numatomų mokėti mokesčių mokėjimo klausimais. VMI pareiga padėti mokesčių mokėtojams nustatyta ir MAĮ 19 straipsnio 1 dalies 2 punkte. Konkrečiai, kaip mokesčių administratorius turi bendradarbiauti su mokesčių mokėtojais, nustatyta MAĮ 27 straipsnyje, kuriame taip pat numatyta pareiga konsultuoti mokesčių mokėtojus.

MAÄ® 36 straipsnyje nustatyta mokesčių mokėtojo teisė iÅ¡ mokesčių administratoriaus gauti nemokamÄ informacijÄ apie mokesčius, jų lengvatas, apie galiojančius mokesčių teisės aktus bei kitÄ informacijÄ , reikalingÄ jo mokestinėms prievolėms vykdyti ir gauti konsultacijas mokesčių mokėjimo klausimais. Konsultacijų teikimas reguliuojamas ir MAÄ® 37 straipsnyje. PareiÅ¡kėjas per visÄ mokestinio patikrinimo laikotarpį turėjo verslo liudijimus, todėl jau savaime turėjo žinoti, kokiai konkrečiai veiklai jie iÅ¡duodami.

Todėl, kilus bÅ«tinumui sudaryti sutartis su juridiniais asmenimis, pareiÅ¡kėjas galėjo kreiptis dėl individualios konsultacijos į Klaipėdos AVMI, bÅ«tų gavęs paaiÅ¡kinimus ir tuomet galėtų jais vadovautis. Todėl pareiÅ¡kėjo teiginiai, kad nėra jokių garantijų mokesčių mokėtojui, kad jis teisingai sumokėjo mokesčius, yra nepagrįsti. MAÄ® nustatytos visapusiÅ¡kos garantijos gauti informacijÄ apie mokesčius ir konsultacijÄ individualiu klausimu. Kodėl pareiÅ¡kėjas nepasinaudojo MAÄ® nustatytomis galimybėmis, jis nepaaiÅ¡kina.

IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad pareiÅ¡kėjui ar jo atstovui nagrinėjant bylÄ MGK buvo žinoma apie konsultacijų teikimÄ , nes MGK pareiÅ¡kėjo atstovas teikė kitoms įmonėms duotus paaiÅ¡kinimus (Inspekcijos 2005-01-18 raÅ¡tÄ Nr. (13.1-13)-3-2-1800, 2006-01-13 raÅ¡tÄ Nr. (18.17-31-1)-R-384).Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, pareiÅ¡kėjo skundo galutinis argumentas, kad Inspekcija savo sprendimo iÅ¡vadų dėl mokestinės nepriemokos nepagrindė nustatyta tvarka surinktais įrodymais, yra nepagrįstas.

Nagrinėjamu atveju faktinių įrodymų pareiškėjas neginčija, o VMI sprendime padarytos išvados dėl GPM apskaičiavimo, dėl VSD įmokų apskaičiavimo yra pagrįstos ne tik faktiniais įrodymais, o ir teisės aktų taikymu ir administracinių teismų praktikoje suformuotu tų teisės aktų aiškinimu.Pareiškėjo skundžiamas MGK sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Šiame sprendime pareiškėjo skundas išnagrinėtas tinkamai, jame išnagrinėtas ir prašymas atleisti nuo GPM delspinigių.

Teismo pareiÅ¡kėjas neprašė atleisti nuo delspinigių ir baudų, tačiau tokie praÅ¡ymai gali bÅ«ti teikiami papildomai, jų teikimui VMI yra nustatyta tvarka.MGK sprendime motyvuotai ir tinkamai iÅ¡spręstas klausimas, dėl to kuriai klasei pagal mokesčių mokėjimo tvarkÄ yra priskiriamos pareiÅ¡kėjo iÅ¡ UAB „Limeta“ ir UAB „Vakarų autocentras“ 2008 – 2009 metais gautos pajamos už atliktus darbus – A ar B. MGK įvertino GPMÄ® 22 straipsnio 2 dalį ir pasisakė, kad nuolatinio Lietuvos gyventojo iÅ¡ Lietuvos vieneto gautos individualios veiklos pajamos, jei jos gautos ne už nenukirstÄ miÅ¡kÄ , apvaliÄ jÄ medienÄ ar netauriųjų metalų lauÅ¾Ä , nepriskiriamos A klasės pajamoms, todėl yra priskiriamos B klasės pajamoms.

Atitinkamai GPMÄ® 25 straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatos reiÅ¡kia, kad B klasės pajamas deklaruoja, apskaičiuoja ir sumoka pats nuolatinis Lietuvos gyventojas, vadovaudamasis minėto įstatymo 27 straipsniu. Taigi, pripažino, kad mokesčių administratorių sprendimai buvo teisėti ir pagrįsti. Taip pat pripažino, kad turėjo bÅ«ti taikomos VSDÄ® 4 straipsnio 3 dalies, 9 straipsnio 1 ir 5 dalių nuostatos ir pareiÅ¡kėjui už 2008-2009 metus pagrįstai apskaičiuota 2070 Lt VSD įmokų. PareiÅ¡kėjas MGK ginčijo VSD įmokų sumÄ už 2009 m., tačiau Å¡is pareiÅ¡kėjo argumentas pagrįstai ir motyvuotai, paaiÅ¡kinant teisinį reglamentavimÄ , buvo atmestas.

Teismui pareiÅ¡kėjas atskirai VSD įmokų sumos neginčija, todėl yra pagrindas manyti, kad su MGK sprendimu toje dalyje sutinka.Teismas sutinka su MGK sprendimo iÅ¡vadomis, todėl naikinti skundžiamÄ sprendimÄ nėra pagrindo.Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 127 straipsniu,n u s p r e n d ž i a:PareiÅ¡kėjo R. P. skundÄ atmesti.Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Teisėja                                                                                           Halina Zaikauskaitė