2017-09-28 Nr. AB-17440-3-61-3-02112-2017-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. AS-817-438/2017

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02112-2017-9

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.1.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2017 m. rugsėjo 28 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Dainiaus Raižio ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo E. P. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. rugpjūčio 9 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo E. P. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl rašto panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas E. P. (toliau – ir pareiškėjas) skundu kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) panaikinti 2017 m. gegužės 4 d. Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas, atsakovas) atsakymą Nr. (15/2-4) 10K-18889 (toliau – ir Raštas); 2) išaiškinti, ar advokato padėjėjas gali atstovauti savo klientą Departamente advokato teisėmis, t. y. klientui nedalyvaujant.

Pareiškėjo skundas atitiko ne visus Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) skundui keliamus reikalavimus, todėl teismas 2017 m. birželio 28 d. nutartimi nustatė pareiškėjui terminą skundo trūkumams pašalinti – patikslinti aplinkybes, nurodant, kada skundžiamą Departamento atsakymą gavo; pateikti teismui 2017 m. kovo 30 d. raštą, kuriuo kreipėsi į Departamentą; pateikti teismui žyminio mokesčio kvito originalą arba motyvuotą ir įrodymais pagrįstą prašymą atleisti nuo šio mokesčio mokėjimo; patikslinti antrąjį skundo reikalavimą; įpareigoti pareiškėją pateikti nuomonę dėl bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka.

2017 m. liepos 7 d. teisme buvo gautas pareiškėjo skundas, kuriame pareiškėjas paliko reikalavimus kaip ir pirminiame skunde. 2017 m. kovo 30 d. rašto, kuriuo kreipėsi į Departamentą, nepateikė, nurodydamas, kad nepavyko išsaugoti.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. rugpjūčio 9 d. nutartimi pareiškėjo E. P. skundą atsisakė priimti ir nutarė nutarčiai įsiteisėjus, skundą su priedais ir pareiškėjo sumokėtą žyminį mokestį grąžinti pareiškėjui.

Teismas nustatė, kad pareiškėjas į Departamentą 2017 m. kovo 30 d. kreipėsi su pretenzija, prašydamas išaiškinimo, kuo remiantis yra ribojama advokato padėjėjo veikla ir, ar ribojimas advokato padėjėjui vykdyti jo teisėtą veiklą Departamente yra teisėtas.

Teismas sprendė, kad Departamentas skundžiamu raštu suteikė pareiškėjui jo prašomą informaciją dėl susidariusios situacijos ir pateikė paaiškinimus. Padarė išvadą, kad šioje byloje skundžiamame Rašte pareiškėjo atžvilgiu nėra taikytos neigiamo poveikio priemonės. Skundžiamas raštas laikytinas informacinio – aiškinamojo pobūdžio dokumentu, pačiu savaime nesukeliančiu pareiškėjui teisinių pasekmių, todėl teisminis procesas pagal pareiškėjo suformuluotą skundo dalyką dėl Departamento Rašto kaip individualaus akto panaikinimo yra negalimas, nes toks skundas nenagrinėtinas teismų (ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Teismas konstatavo, kad administraciniai teismai nesprendžia ginčų dėl tokių viešojo administravimo subjektų dokumentų, adresuotų atitinkamiems asmenims. Teismas turi priimti nagrinėti tik tokį reikalavimą dėl teisės akto, kuriame aiškiai bei imperatyviai suformuluotos visuomeninio santykio dalyviams privalomos elgesio taisyklės, jų teisės bei pareigos.

Dėl antrojo pareiškėjo skundo reikalavimo teismas pažymėjo, kad administracinių teismų kompetencijai nepriskirtinas nagrinėjimas prašymų, kuriais siekiama ne pažeistų teisių (interesų) apgynimo, o tik tam tikrų juridinę reikšmę turinčių aplinkybių ar faktų konstatavimo. Tam tikrų faktų pripažinimas pats savaime nesukeltų pareiškėjams jokių teisinių pasekmių. Reikalavimai pripažinti, išaiškinti, nustatyti tam tikrus veiksmus (sprendimus) nepagrįstais, nelaikytini tinkamais reikalavimais ir gali būti tik motyvai, teismui priimant sprendimą. Teiginiai dėl atitinkamų faktų pripažinimo ar nepripažinimo gali būti vertinami kaip pareiškėjo skundo motyvuojamoji dalis, tačiau negali būti nagrinėjami kaip savarankiški reikalavimai. Atsižvelgęs į tai, teismas ir antrąjį pareiškėjo skundo reikalavimą atsisakė priimti.

III. Pareiškėjas E. P. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. rugpjūčio 9 d. nutartį.

Nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo skundžiamoje nutartyje išdėstytais motyvais, pareiškėjas pažymi, kad ginčijamas Departamento Raštas, kuriuo atsisakyta išduoti ar pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, pareiškėjo klientui užsieniečiui S. K., jeigu prašymas paduotas jam asmeniškai nedalyvaujant ir pavedant jį atstovauti advokato padėjėjui, turėtų būti pripažintas informacinio – aiškinamojo pobūdžio dokumentu, sukeliančiu teisines pasekmes pareiškėjui. Reikšmingiausia pasekmė, pasak pareiškėjo, yra nepagrįstai eliminuota advokato padėjėjo statusą turinčio asmens teisė atstovauti savo klientą valstybinėse institucijose, klientui nedalyvaujant, kurios neriboja kiti teisės aktai. Ši pasekmė, pareiškėjo teigimu, pripažintina neigiama ir laikytina tiesiogine Departamento neigiama poveikio priemone pritaikyta pareiškėjui.

Nurodo, kad šiuo atveju skundas teikiamas dėl Departamento atsisakymo leisti atstovauti savo klientą advokato padėjėjui, klientui nedalyvaujant, o tokie Departamento veiksmai yra neteisėti, nepagrįsti ir pripažintini pažeidžiančiais ne tik pareiškėjo, bet ir jo kliento interesus. Dėl paminėtų priežasčių, pasak pareiškėjo, administracinis teismas yra kompetentingas išspręsti ginčo situaciją.

Pareiškėjas nurodo, kad Departamentas Rašte suformuluodamas imperatyvų reikalavimą – draudimą pareiškėjui atstovauti savo klientą šioje valstybinėje institucijoje, tokiu būdu sukūrė privalomą elgesio taisyklę – užsienio valstybės piliečio pareigą kartu dalyvauti, sprendžiant klausimus Departamente, net jeigu šiems klausimams yra paskirtas atstovas, kuris neturi advokato statuso.

Taip pat pabrėžia, kad Departamentas yra vienintelė valstybinė institucija Lietuvos Respublikos teritorijoje, sprendžianti klausimus, susijusius su užsienio piliečių interesais, taigi tiek pareiškėjas, tiek pareiškėjo klientas neturi jokių realių galimybių kreiptis į alternatyvias institucijas.

Teigia, jog tiek pareiškėjas, tiek jo klientas yra pripažintini visuomeninio santykio dalyviais, kurių santykį su teisės aktais ir/arba valstybinių institucijų priimtais sprendimais sprendžia nacionalinis administracinis teismas.

Nurodo, kad pareiškėjo teikiamu reikalavimu siekiama išspręsti administracinį ginčą ir jo patenkinimas reikštų pareiškėjo pažeistų teisių ar teisėtų interesų atkūrimą, kas yra administracinių bylų nagrinėjimo dalykas.

Atkreipia dėmesį, kad advokato padėjėjo teisės atstovauti savo klientą Departamente, klientui nedalyvaujant, pripažinimas laikytinas fakto pripažinimu, kuris sukeltų akivaizdžias teisines pasekmes pareiškėjui. Tokiu atveju, advokato padėjėjas įgytų teisę atstovauti savo klientą advokato padėjėjo teisėmis Departamente, o pastarasis neturėtų teisės apriboti advokato padėjėjo statusą turinčio asmens veiksmų didesne apimtimi nei asmens, turinčio advokato statusą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Ginčijamos Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. rugpjūčio 9 d. nutarties teisiniu pagrindu yra nurodytas - Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1 punktas, kuris nustato, kad „Administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą), jeigu <...> skundas (prašymas, pareiškimas) nenagrinėtinas teismų šio įstatymo nustatyta tvarka“.

Ši teisės norma yra susijusi su teismo kompetencija nagrinėti atitinkamus ginčus. Ginčai, kurie yra priskirti administracinių teismų kompetencijai ir ginčai, kurie nėra priskirti nagrinėti administracinių teismų kompetencijai, yra nurodyti Administracinių bylų teisenos įstatymo 17 ir 18 straipsniuose.

Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 1 punktą „Administraciniai teismai sprendžia bylas dėl <...> valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų (neveikimo) teisėtumo, taip pat dėl šių subjektų vilkinimo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus“.

Iš šios teisės normos matyti, kad administracinių teismų kompetencijai yra priskirta nagrinėti trejopo pobūdžio ginčus: 1. dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų teisėtumo; 2. dėl valstybinio administravimo subjektų veiksmų (neveikimo) teisėtumo; 3. dėl valstybinio administravimo subjektų vilkinimo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 18 straipsnyje nustatyta, kad „Administraciniai teismai nesprendžia bylų, kurios yra priskirtos Konstitucinio Teismo kompetencijai, taip pat bylų, priskirtų bendrosios kompetencijos arba kitiems specializuotiems teismams.“(1d.)„ Administracinių teismų kompetencijai nepriskiriama tirti Respublikos Prezidento, Seimo, Seimo narių, Ministro Pirmininko, Vyriausybės, Konstitucinio Teismo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų veiklos, kitų teismų teisėjų, taip pat prokurorų, ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir antstolių procesinių veiksmų, susijusių su teisingumo vykdymu ar bylos tyrimu, taip pat su sprendimų vykdymu, ir Seimo kontrolieriaus ir vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus sprendimų.“(2d.).

Iš bylos matyti, kad pareiškėjas inicijuoja ginčą dėl valstybinio administravimo subjekto- Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, veiksmų, kuriais pastarasis neleido pareiškėjui, esančiam advokato padėjėju, atstovauti jo klientą, užsienietį S. K., Migracijos departamente prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, sprendžiant leidimo gyventi Lietuvoje išdavimo klausimą.

Toks šio ginčo pobūdis lemia, kad šis ginčas atitinka Administracinių bylų teisenos įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytų ginčų, kurie yra priskiriami administracinių teismų kompetencijai, kriterijus (ginčų dėl valstybinio administravimo subjektų veiksmų (neveikimo) teisėtumo) bei kad nepatenka į ginčų, kurie nėra priskiriami administracinių teismų kompetencijai, kategoriją.

Dėl ko priešingos šiuo klausimu pirmosios instancijos teismo išvados negali būti pripažintos pagrįstos bei teisingos.

Iš ginčijamos Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. rugpjūčio 9 d. nutarties matyti, kad teismas, spręsdamas šio ginčo priimtinumo klausimą, šio ginčo pobūdį bei jo turinį vertino formaliai, o būtent, savo išvadas dėl ginčo pobūdžio grindė pareiškėjo pretenzijos, adresuotos 2017 m. kovo 30 d. Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos rezoliucine dalimi, t. y., rezoliucinėje dalyje suformuluotų klausimų pobūdžiu, tačiau nevertino pačios kilusio ginčo esmės.

Šiuo atveju pažymėtina, kad netinkamai suformuluotas reikalavimas valstybinio administravimo subjektui ar teismui, nėra kliūtis teismui pareikalauti pareiškėją tinkamai suformuluoti skundo reikalavimus (ABTĮ 67 str.), arba ginčą išspręsti pagal jame nurodytą skundo pagrindą (ABTĮ 86 str.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu , teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo E. P. atskirąjį skundą tenkinti.

Panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. rugpjūčio 9 d. nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Romanas Klišauskas

Dainius Raižys

Virginija Volskienė