2016-06-06 Nr. AB-12199-3-63-3-01787-2014-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-579-602/2016

Administracinė byla Nr. eA-579-602/2016

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-01787-2014-5

Procesinio sprendimo kategorija: 15.2.3.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. birželio 6 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Arūno Dirvono (kolegijos pirmininkas) ir Veslavos Ruskan (pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. K. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. balandžio 22 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. K. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos saugios laivybos administracijos, dėl turtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėjas A. K. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą su skundu, prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos saugios laivybos administracijos (toliau – ir atsakovas, Administracija), 790,66 Eur (2730 Lt) turtinės žalos atlyginimą.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad 2012 m. rugsėjo 4 d. Lietuvos saugios laivybos administracijos nutarimu jis buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 1192 straipsnio 1 ir 2 dalis, paskiriant 3500 Lt baudą už tai, kad nepakluso Valstybinės vidaus vandenų laivybos inspekcijos pareigūno reikalavimui sustabdyti vidaus vandenų transporto priemonę. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2013 m. sausio 18 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo bylą jo atžvilgiu dalyje dėl ATPK 1192 straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo nutraukė, nesant pažeidimo įvykio ir sudėties.

Klaipėdos apygardos teismas 2013 m. vasario 28 d. nutartimi paliko minėtą Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutarimą nepakeistą. Pareiškėjas akcentavo, kad pakluso pareigūnų reikalavimui sustabdyti katerį, leido pareigūnams prie katerio priplaukti ir prisikabinti kabliu. Teigė, jog pareigūnai neparodė tarnybinių pažymėjimų, neprisistatė, o jų laivo skiriamieji ženklai buvo sunkiai matomi. Pabrėžė, jog pareigūnai švartavosi esant dideliam bangavimui ir apkaustyta laivo dalimi apgadino jo katerio apdailos dalis, dėl ko jis patyrė turtinę žalą.

Manė, jog tarp pareigūnų veiksmų ir padarytos žalos yra tiesioginis priežastinis ryšys. Rėmėsi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio nuostatomis ir prašė atlyginti turtinę žalą. Nurodė, kad dėl padarytos žalos jis kreipėsi į uždarąją akcinę bendrovę (toliau – ir UAB) „Qualitech ir Antanina“, kuri pateikė komercinį pasiūlymą laivo remontui, įvertindama laivo remonto darbų kainą – 1813,79 Lt. Kadangi pareiškėjas laivą suremontavo ūkio būdu, prašė priteisti 1813,79 Lt sumą atskaičius PVM, t. y. 1499 Lt.

Nurodė, jog patyrė ir 731 Lt turtinę žalą dėl laivo iškėlimo remontui, o vėliau įkėlimo į vandenį. Pabrėžė, kad siekdamas apginti savo pažeistas teises, apskundžiant Lietuvos saugios laivybos administracijos nutarimą, jis buvo priverstas kreiptis į advokatę, kuriai už teisines paslaugas sumokėjo 500 Lt ir šią sumą taip pat vertina kaip turtinę žalą. Teigė, jog Klaipėdos miesto apylinkės teismas ir Klaipėdos apygardos teismas konstatavo, kad atsakovo surašytas nutarimas neatitinka administracinio teisės pažeidimo protokolo ir prieštarauja byloje surinktai medžiagai.

Pažymėjo, jog administracinio teisės pažeidimo protokole ir nutarime buvo įrašyta tikrovės neatitinkanti informacija, jog pareiškėjas nesustabdė katerio, todėl mano, kad pareigūnai piktnaudžiavo tarnyba. Taip pat prašė atlyginti bylinėjimosi išlaidas, patirtas bylą nagrinėjant administraciniame teisme.

Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos saugios laivybos administracijos, atsiliepimu nesutiko su pareiškėjo skundo reikalavimais. Nurodė, jog pareiškėjui buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, nes 2012 m. rugsėjo 1 d. Kuršių mariose buvo pastebėtas dideliu greičiu plaukiantis kateris, kuris administracijos pareigūnams iškėlus baltą vėliavėlę ir įjungus mėlyną švyturėlį, nepakluso reikalavimui sustabdyti vandens transporto priemonę. Pagal ATPK 1192 straipsnio 1 ir 2 dalis jam paskirta 3500 Lt bauda.

Nurodė, jog 2012 m. rugsėjo 9 d. pareiškėjas kreipėsi į administraciją su skundu dėl laivo apgadinimo, reikalaudamas atlyginti jo laivui padarytą žalą. Pabrėžė, kad buvo atlikta administracinė procedūra ir tyrimo metu nustatyta, jog bangavimas netrukdė prisikabinus prie kito laivo atlikti dokumentų patikrinimo procedūros. Pabrėžė, kad reido metu buvo patikrinta apie 70 vandens transporto priemonių, surašyta 19 administracinio teisės pažeidimo protokolų ir nė vienas laivavedys nepareiškė pretenzijų dėl vandens transporto priemonių kontakto, tikrinant dokumentus.

Manė, kad pareiškėjo pateikti įrodymai nepatvirtina, jog jo vandens transporto priemonė buvo apgadinta būtent dėl administracijos priartėjusio katerio, plastikinė apdaila buvo pažeista dar prieš katerių priartėjimą vienas prie kito. Atlikus tyrimą, buvo priimtas sprendimas, kad A. K. skunde nurodytos aplinkybės dėl laivo apgadinimo nepasitvirtino. Pažymėjo, jog pareiškėjas pakartotinai 2013 m. gegužės 13 d. vėl kreipėsi su prašymu atlyginti žalą, pridėdamas komercinį pasiūlymą dėl laivo remonto. Manė, kad pareiškėjas neįrodė teiginių apie laivų susidūrimą.

Abejojo ir dėl A. K. nurodyto katerio apgadinimo masto bei nurodytos žalos dydžio, nes 2012 m. rugsėjo 3 d. skunde pažymėta, jog suskaldyta plastikinė apdaila, o 2013 m. gegužės 14 d. prašyme ir 2013 m. vasario 24 d. komerciniame pasiūlyme dėl pareiškėjo katerio remonto nurodyta, kad apdaužytas laivo korpusas, atšoko ir nulūžo metalinė borto juosta, kuria apkaustytas laivas. Teigė, kad pareiškėjas skunde nenurodė konkrečių administracijos pareigūnų neteisėtų veiksmų, galėjusių lemti žalos pareiškėjo turtui atsiradimą, priežastinio ryšio tarp jų veiksmų ir atsiradusios žalos, taip pat neįrodė žalos dydžio, todėl prašė reikalavimą atlyginti turtinę žalą atmesti kaip nepagrįstą.

Taip pat prašė atmesti reikalavimą atlyginti 500 Lt bylinėjimosi išlaidų, patirtų Klaipėdos miesto apylinkės teisme, apskundžiant institucijos nutarimą, kadangi pareiškėjui skirta 200 Lt bauda už kliudymą administracijos pareigūnams atlikti jiems pavestas pareigas ar jų teisėtų reikalavimų nevykdymą.

II. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2015 m. balandžio 22 d. sprendimu pareiškėjo A. K. skundą tenkino iš dalies – priteisė pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos saugios laivybos administracijos, 72,41 Eur turtinės žalos atlyginimą ir 15,64 Eur su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų. Kitoje dalyje skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Teismas nustatė, kad nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilo dėl turtinės žalos, atsiradusios dėl neteisėtų Lietuvos saugios laivybos administracijos pareigūnų veiksmų.

Nagrinėdamas bylą, teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 15 straipsnio 1 dalies 3 punktu bei CK 6.246 – 6.249 ir 6.271 straipsnių nuostatomis dėl žalos atlyginimo ir pažymėjo, jog tam, kad pareiškėjo reikalavimas būtų pripažintas pagrįstu, turi būti konstatuotos būtinosios civilinės atsakomybės sąlygos: valstybės institucijų neteisėti veiksmai, pareiškėjo patirta žala ir priežastinis ryšys tarp valstybės institucijų neteisėtų veiksmų bei pareiškėjo patirtos žalos. Kaltės klausimas nėra teisiškai reikšmingas, kadangi valstybės civilinė atsakomybė šiuo atveju atsiranda nepaisant valstybės institucijų kaltės.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų teismas nustatė, jog Lietuvos saugios laivybos administracijos 2012 m. rugsėjo 4 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. AT2-33 A. K. buvo nubaustas pagal ATPK 1192 straipsnio 1 ir 2 dalį 3500 Lt bauda už tai, kad 2012 m. rugsėjo 1 d. Kuršių mariose, Klaipėda-Juodkrantė farvaterio ruože, tarp 5 ir 7 bojos, plaukdamas kateriu reg. Nr. K-7483 kliudė Lietuvos saugios laivybos administracijos pareigūnams atlikti jiems pavestas pareigas ir nevykdė teisėtų reikalavimų sustabdyti vidaus vandenų transporto priemonę. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2013 m. sausio 18 d. nutarimu administracinėje byloje Nr. II-1-793/2013 Lietuvos saugios laivybos administracijos 2012 m. rugsėjo 4 d. nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. AT2-33 panaikino – administracinio teisės pažeidimo bylą Nr. AT2-33 A. K. atžvilgiu dalyje dėl ATPK 1192 straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo nutraukė, nesant pažeidimo įvykio ir sudėties; A. K. už ATPK 1192 straipsnio 1 dalyje numatytą teisės pažeidimą paskyrė 200,00 Lt dydžio baudą. Klaipėdos apygardos teismas 2013 m. kovo 28 d. nutartimi administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-191-360/2013 Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 18 d. nutarimą paliko nepakeistą.

Pažymėjo, kad pareiškėjas patirtą turtinę žalą kildina iš šių neteisėtų atsakovo veiksmų – nepagrįstai priimto 2012 m. rugsėjo 4 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. AT2-33, kurį ginčydamas pareiškėjas advokatei už teisines paslaugas privalėjo sumokėti 500 Lt, bei neteisėtų Lietuvos saugios laivybos administracijos pareigūnų veiksmų atsitrenkiant į pareiškėjo laivą reg. Nr. K-7483 ir padarant apgadinimus, kurių remontas kainavo 2230 Lt.

Pasisakydamas dėl turtinės žalos, patirtos nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą, teismas vadovavosi ATPK 286 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgė į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką bylose dėl turtinės ir neturtinės žalos, padarytos taikant ATPK nuostatas, atlyginimo. Pažymėjo, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismui 2013 m. sausio 18 d. nutarimu administracinėje byloje Nr. II-1-793/2013 pripažinus, jog nutarimas, kuriuo A. K. paskirta administracinė nuobauda dėl ATPK 1192 straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo padarymo, priimtas nepagrįstai ir jį panaikinus, laikytina, kad atsakovas veikė neteisėtai, t. y. netinkamai atliko jam priskirtą pareigą išsamiai išnagrinėti visas bylai reikšmingas faktines aplinkybes, nustatyti visus administracinio teisės pažeidimo sudėties elementus ir tik tuomet priimti nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje.

Spręsdamas, ar tokiais neteisėtais veiksmais pareiškėjui buvo padaryta turtinė ir neturtinė žala, ir ar tarp neteisėtų veiksmų bei atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys, teismas vadovavosi CK 6.249 straipsnio 1 dalimi ir pažymėjo, jog vertinant turtinę žalą, kurios atsiradimą pareiškėjas sieja su 500 Lt dydžio išlaidomis už advokato teisines paslaugas, nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą, akivaizdu, kad turėtos bylinėjimosi išlaidos, patirtos administracinio teisės pažeidimo byloje, yra konkrečiai apibrėžiamas, apčiuopiamas turto netekimas, taigi, bendriausia prasme tokios išlaidos laikytinos nuostoliais CK 6.249 straipsnio prasme (žr., pvz., 2010 m. gruodžio 16 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį administracinėje byloje Nr. A63-1720/2010).

Atsižvelgęs į CK 6.247 straipsnio nuostatas, teismas pažymėjo, kad pareiškėjo nurodomi nuostoliai, susiję su teisinės pagalbos teikimu administracinio teisės pažeidimo byloje, pagal savo pobūdį tiesiogiai sietini su pirmiau nurodytais neteisėtais veiksmais, nes jei nebūtų priimtas nepagrįstas nutarimas, pareiškėjui nebūtų kilusi būtinybė jį skųsti teisės aktų nustatyta tvarka ir patirti su tuo susijusias išlaidas. Todėl darytina išvada, kad byloje aptariamu atveju egzistuoja priežastinis ryšys tarp pareiškėjo nurodytų neteisėtų veiksmų ir jo patirtų 500 Lt nuostolių nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą.

Pabrėžė, kad net ir pripažinus turėtas 500 Lt išlaidas nuostoliais (turtine žala), byloje turi būti įvertinta, ar šie patirti nuostoliai yra pagrįsti. Iš administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagos teismas nustatė, kad pareiškėjui skundą dėl administracinės nuobaudos panaikinimo dėl Lietuvos saugios laivybos administracijos nutarimo 2012 m. rugsėjo 4 d. byloje Nr. AT2-33 surašė advokatė K. R., kuriai už dokumento surašymą pareiškėjas 2012 m. lapkričio 12 d. sumokėjo 500 Lt (b. l. 80). Išlaidos už minėto skundo paruošimą neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos) nustatytų maksimalių dydžių, todėl teismas jas laikė pagrįstomis.

Įvertinęs tai, kad prejudicinę reikšmę turinčiu Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. sausio 18 d. nutarimu administracinėje byloje Nr. II-1-793/2013 A. K. skundas buvo tenkintas tik iš dalies – pripažįstant, kad pagal ATPK 1192 straipsnio 1 dalį 2012 m. rugsėjo 4 d. nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. AT2-33 buvo priimtas pagrįstai, padarė išvadą, kad tik dalį nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, iš kurio pareiškėjas kildina patirtą turtinę žalą, teismas pripažino nepagrįsta. Todėl esant nurodytoms aplinkybėms, teismas konstatavo, kad pareiškėjas turi teisę ne į visų, o tik į dalies nuostolių atlyginimą, t. y. tų, kurie priežastiniu ryšiu susiję su atsakovo priimto dalies nutarimo neteisėtumu. Todėl pareiškėjui priteistinas 50 proc. dydžio už advokato teisines paslaugas sumokėtas turtinės žalos atlyginimas – 250 Lt (72,41 Eur). Teismas pažymėjo, kad priteistinos turtinės žalos proporcija pagal paskirtos baudos dydį nagrinėjamu negali būti skaičiuojama, nes pareiškėjas, kreipdamasis į bendrosios kompetencijos teismą iš esmės ginčijo patį pažeidimo faktą, o ne paskirtos baudos dydį.

Pasisakydamas dėl turtinės žalos, patirtos dėl laivo apgadinimų, ir vieno iš civilinės atsakomybės elementų – veiksmų neteisėtumo, teismas atsižvelgė į LVAT ir Lietuvos aukščiausiojo teismo (toliau – ir LAT) praktiką bei remdamasis bylos rašytiniais įrodymais, sprendė, kad nėra pagrindo daryti išvadą, jog 2012 m. rugsėjo 1 d. stabdant pareiškėjui priklausantį laivą reg. Nr. K-7483, pareigūnai nesilaikė teisės aktų reikalavimų ar veikė nepateisinamai aplaidžiai, paviršutiniškai, pažeidžiant bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Teismas vadovavosi teismo posėdžio metu apklaustų liudytojų A. T., E. M., G. Č. paaiškinimais, o Klaipėdos miesto apylinkės teismo administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. II-1-793/2013 apklaustų pareiškėjo liudytojų parodymus, vertino kaip abstrakčius ir nenuoseklius bei pažymėjo, kad jie negali būti laikomi pakankamais neteisėtiems veiksmams įrodyti. Administracinio teisės pažeidimo byloje esančios fotonuotraukos (b. l. 56), teismo vertinimu, patvirtina tik pareiškėjo laivo apgadinimą (apdailos detalės atlinkimą), tačiau paties susidūrimo fakto jose neužfiksuota. Atšokusi detalė yra purvino pilko atspalvio, kas taip pat sudaro prielaidą spręsti, jog apgadinimas yra atsiradęs anksčiau nei 2012 m. rugsėjo 1 d. Vienoje iš fotonuotraukų užfiksuota, jog Lietuvos saugios laivybos administracijos laivas šonu liečiasi su pareiškėjo valdytu laivu, tačiau jokio kontakto su apgadinta detale nematyti, priešingai, atsakovo laivo kraštas yra aukščiau nei apgadinta detalė ir su ja nesusiliečia.

Konstatavo, kad nagrinėjamu atveju byloje esantys rašytiniai įrodymai nepatvirtina, jog 2012 m. rugsėjo 1 d. Lietuvos saugios laivybos administracijos pareigūnai kateriu atsitrenkė į A. K. laivą reg. Nr. K-7483 ir jį apgadino, todėl teisė į turtinės žalos atlyginimą yra paneigiama, nesant bent vieno privalomo elemento valstybės materialinei atsakomybei atsirasti – neteisėtų veiksmų.

Pažymėjo, kad nors, teismo vertinimu, pareiškėjo pateikti įrodymai, patvirtinantys dėl laivo remonto patirtą turtinę žalą, yra nepakankami, tačiau, konstatavus, jog laivo apgadinimai atsirado ne dėl atsakovo veiksmų, teismas plačiau dėl pačios žalos turinio nepasisako.

Nagrinėdamas pareiškėjo reikalavimą dėl išlaidų atlyginimo priteisimo, teismas vadovavosi Rekomendacijų 8.2 punktu bei atsižvelgė į byloje esančią 2014 m. gruodžio 17 d. sąskaitą už teisines paslaugas, kurioje nurodyta, kad už skundo surašymą mokėtina suma 600 Lt ir 2014 m. gruodžio 17 d. mokėjimo pavedimą, kuriuo A. K. advokatei pervedė 600 Lt.

Teismas, atsižvelgęs į LVAT poziciją, kad jei skundas yra patenkintas iš dalies, proceso šaliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, jos patirtos, su bylos nagrinėjimu susijusios išlaidos, atlyginamos proporcingai patenkintų (atmestų) skundo reikalavimų daliai, pažymėjo, kad tik dalis pareiškėjo prašomos priteisti turtinės žalos pripažįstama pagrįsta ir priteistina, t. y. 250 Lt iš prašomos 2730 Lt sumos, kas sudaro 9 proc. pareikštų reikalavimų apimties. Todėl padarė išvadą, kad A. K. turi teisę į turėtų teismo išlaidų atlyginimą proporcingai patenkintų reikalavimų daliai, t. y. į 54 Lt (600 x 9 proc. = 54).

III. Pareiškėjas A. K. pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeisti – sprendimo dalį, kurioje pareiškėjo reikalavimas dėl turtinės žalos atlyginimo už laivo apgadinimą buvo atmestas, kaip nepagrįstas, panaikinti, ir jo skundą šioje dalyje patenkinti, likusią pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą. Pareiškėjas taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu dėl atsakovo veiksmų neteisėtumo.

Vadovaujasi CK 6.246 straipsnio 1 dalimi ir LAT praktika ir pažymi, kad valstybės civilinė atsakomybė gali atsirasti ne tik dėl neteisėto teisėsaugos institucijų veikimo ar neteisėto neveikimo, bet ir tuo pagrindu, kad jų pareigūnai nevykdo bendrosios pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai. Pažymi, kad pareiškėjas byloje įrodinėjo būtent tokio pobūdžio veiksmus, t. y. kad atsakovo pareigūnai, prieš priplaukiant jų laivui, kuris neturėjo tinkamos prisišvartavimui įrangos, bei pareiškėjui juos įspėjus neapgadinti pareiškėjo katerio, pareiškėjo perspėjimus ignoravo, švartavosi ir apkaustyta laivo dalimi apgadino pareiškėjo katerio apdailos dalis, dėl ko padarė jam žalą. Pareigūnai prie katerio norėjo švartuotis bortais, tačiau jiems to nepavyko padaryti ir tada jie švartavosi taip, kad atsitrenkė į pareiškėjo laivo galą. Pasak pareiškėjo, tai nėra leistina pagal bendras laivavedybos taisykles, todėl akivaizdu, kad tokie pareigūnų veiksmai vertintini kaip bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas.

Nesutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad pareiškėjo pateikti įrodymai nepatvirtino nei smūgio, nei kontakto, ir pažymi, kad minėtos aplinkybės turi būti vertinamos, remiantis įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais.

Pabrėžia, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2013 m. sausio 18 d. nutarime administracinio teisės pažeidimo byloje konstatavo, kad A. K. pareigūnų reikalavimu laivą buvo sustabdęs, pareigūnai kartimi buvo prisikabinę prie A. K. laivo. Pažymi, kad teismo nurodytos aplinkybės, jog pareigūnai prie A. K. laivo buvo prisikabinę specialia kartimi, patvirtina, kad A. K. laivas neplaukė, nes sulaikyti rankomis kelis kartus galingesnį laivą būtų fiziškai neįmanoma. Taigi, faktinė aplinkybė, kad atsakovo pareigūnų laivas buvo prisikabinęs prie pareiškėjo laivo buvo nustatyta įsiteisėjusiu teismo nutarimu, kas ABTĮ 58 straipsnio 2 dalis laikytina prejudiciniu faktu ir iš naujo šioje byloje negali būti įrodinėjama. Tačiau tiek atsakovo atstovai, tiek ir atsakovo iniciatyva apklausti liudytojai teismui tvirtino faktą, kad prie pareiškėjo laivo jie nebuvo prisikabinę.

Pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu tiek atsakovo, tiek pareiškėjo iniciatyva apklaustų liudytojų parodymų, duotų tiek nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą, tiek ir šią administracinę bylą, vertinimu. Nurodo, kad apklausti pareigūnai yra suinteresuoti bylos baigtimi, nes dėl jų kaltų veiksmų pareiškėjui buvo padaryta žala, todėl jų parodymais tikėti nebuvo pagrindo. Pažymi, kad tiek pareiškėjo iniciatyva apklaustų liudytojų parodymai, tiek pareiškėjo fotonuotraukos patvirtina kontaktą tarp laivų, šias aplinkybes pareiškėjo teigimu, patvirtino ir apklausti pareigūnai, teigdami, kad pareiškėjas įvykio metu reiškė pretenzijas dėl laivo apgadinimo, bet jie į tai nekreipė jokio dėmesio. Nurodo, kad nuotraukose yra užfiksuotas laivo apgadinimas ir jis yra būtent toje vietoje, kurioje buvo kontaktas.

Pasak pareiškėjo, nevertindamas įrodymų visumos, kurį patvirtina laivų kontaktą, kurio metu buvo apgadintas pareiškėjo laivas, teismas pažeidė ABTĮ 57 straipsnio reikalavimus. Mano, kad įrodymų vertinimui reikšminga ne tik LVAT, bet ir LAT formuojama įrodymų vertinimo praktika, pagal kurią laikoma, jog išvadai apie fakto buvimą padaryti įrodymų pakanka, jeigu byloje esantys įrodymai leidžia labiau tikėti, kad tas faktas buvo, negu, kad jo nebuvo. Taigi, pareiškėjo pateikti įrodymai leidžia labiau tikėti, negu netikėti, kad buvo kontaktas, kurio metu buvo apgadintas pareiškėjo laivas.

Pareiškėjas apeliaciniu skundu ginčija teismo išvadą, kad pareiškėjo laivo detalė yra purvino pilko atspalvio, kas teismo nuomone, sudaro prielaidą spręsti, kad apgadinimas atsirado anksčiau, nei 2012 m. rugsėjo 1 d. Pažymi, kad teismas tokią išvadą grindžia prielaidos forma, kas neatitinka formuojamos teismų praktikos. Tai, kad detalė galimai yra purvina, pareiškėjo manymu, niekaip nepatvirtina teismo išvadų, nes apgadinimo faktas buvo akivaizdžiai matomas nuotraukose. Taip pat nesutinka su teismo išvadomis, kad nuotraukose nematyti laivų kontakto, kadangi pati teisėja posėdžio metu liudytojui užduodama klausimą (įrašas 01.30 min) pasakė, kad „čia matosi, kad laivai liečiasi”.

Atsiliepime į apeliacinį skundą Lietuvos saugios laivybos administracija su apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo jį atmesti. Taip pat prašo atmesti pareiškėjo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų.

Atsakovas sutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymu vertinimu ir padarytomis išvadomis ir nurodo, kad pareiškėjo teiginiai, ginčijant teismo sprendimą yra nepagrįsti, neteisingi, neįrodyti.

Nesutinka su pareiškėjo teiginiais, kad Administracijos pareigūnai nevykdė bendrosios pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai. Nurodo, kad nenustatyta ir neįrodyta, jog Administracijos pareigūnai nesilaikė teisės aktų reikalavimų ar juos pažeidė. Priešingai nei teigia pareiškėjas, Administracijos pareigūnai veikė pagal jiems suteiktus įgaliojimus, nepažeidė jų veiklą reglamentuojančių teisės aktų, taigi veikė atidžiai ir rūpestingai, ėmėsi visų reikiamų priemonių, kad, artėdami prie pareiškėjo laivo, norėdami atlikti jiems pavestas pareigas ir patikrinti laivo bei laivavedžio dokumentus, išvengtų laivų kontakto ir tam panaudojo laivų švartavimui naudojamą įrankį – teleskopinį kobinį. Nurodo, kad Administracijos pareigūnų laivas buvo priartėjęs prie pareiškėjo laivo, tačiau laivų susidūrimo nebuvo. 2012 m. rugsėjo 1 d. saugios laivybos kontrolę vykdę valstybiniai inspektoriai yra patyrę specialistai, savo darbo žinovai ir atlikę daug tokio pobūdžio patikrinimų. Bangavimas tą dieną netrukdė įprastu būdu tikrinti laivų, taip pat pabrėžia, kad Administracijos kateris šio patikrinimo metu nebuvo apgadintas.

Todėl teismas teisingai ir pagrįstai konstatavo, kad, remiantis bylos rašytiniais įrodymais, nėra pagrindo daryti išvadą, kad 2012 m. rugsėjo 1 d. stabdant pareiškėjui priklausantį laivą, reg. Nr. K-7483, pareigūnai nesilaikė teisės aktų reikalavimų ir veikė nepateisinamai aplaidžiai, paviršutiniškai, pažeidžiant bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.

Nesutinka su pareiškėjo nuomone, kad pareigūnų laivas neturėjo tinkamos prisišvartavimo įrangos. Taip pat pažymi, kad nepagrįsti, neįrodyti ir neatitinkantys tikrovės skundo teiginiai, kad pareigūnai ignoravo pareiškėjo perspėjimus neapgadinti jo katerio bei atkreipia dėmesį, kad aplinkybės, susijusios su pareiškėjo laivo apgadinimu, buvo išsamiai ištirtos vykdant administracinę procedūrą, apie kurios sprendimą A. K. buvo informuotas 2012 m. rugsėjo 27 d. raštu Nr. 3(4.7) S-1102 „Dėl skundo dėl laivo apgadinimo“, ir kurio teisės aktų nustatyta tvarka pareiškėjas neapskundė.

Atsakovas sutinka su teismo atliktu liudytojų parodymų, fotonuotraukų vertinimu ir papildomai pažymi, kad Administracijos kateris neturi metalu apkaustytų dalių. Laivo korpusas yra iš plastiko, o korpuso dalių sujungimo vietoje yra plastikinė apdailos juostelė. Jei Administracijos kateris, kaip teigia Apeliantas, atsitrenkė į jo laivą, kuris yra žymiai didesnis ir galingesnis, Administracijos katerio korpuso plastikine juostelė, negalėjo padaryti Apelianto nurodytų jo laivo apgadinimų.

Pažymi, kad vertinant skundo teiginius, kuriais siekiama sukelti abejones Administracijos pareigūnų parodymais ir jų veiksmų teisėtumu, svarbios yra aplinkybės, charakterizuojančios patį pareiškėją ir jo elgesį pareigūnų atlikto reido metu.

Taip pat nurodo, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos vidaus vandenų transporto priemonių avarijų ir incidentų tyrimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2002 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. 3-335 „Dėl Lietuvos Respublikos vidaus vandenų transporto priemonių avarijų ir incidentų tyrimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Taisyklės), 22 punktu, jis kaip laivo kapitonas (laivavedys) turėjo atlikti pirminį vidaus vandenų transporto priemonės avarijos ar incidento (įvykio) tyrimą pagal šių taisyklių 17.3 papunkčio reikalavimus, tačiau pareiškėjas dėl neaiškių priežasčių incidento (įvykio), kurio buvimą bando įrodyti, neįformino teisės aktų nustatyta tvarka.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Byloje ginčas kyla dėl turtinės žalos, padarytos apgadinus laivą, atlyginimo, kuri, kaip nurodo pareiškėjas, kilo dėl neteisėtų valstybės pareigūnų veiksmų. Be to, pareiškėjas prašė priteisti turtinę žalą, patirtą nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą, būtent toje byloje turėtas bylinėjimosi išlaidas. Pagrindinis pareiškėjo skundo reikalavimas yra dėl turto apgadinimo.

Pareiškėjas turtinę žalą kildina iš Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnio, kuriame nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės.

CK 6.271 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad valstybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti.

Pareiškėjas taip pat vadovaujasi CK 6.426 straipsnio 1 dalimi, kurioje nurodyta, jog civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai ir pažymėjo, kad pareigūnai jo laivą apgadino, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai, nes švartavosi prie pareiškėjo laivo, neturėdami tam tinkamos įrangos ir pažeisdami bendras laivavedybos taisykles.

Vertindama nurodytus pareiškėjo argumentus, teisėjų kolegija visų pirma pabrėžia, kad ginčai dėl žalos atlyginimo yra civilinio pobūdžio ir pagal bendrą taisyklę jie yra priskirti nagrinėti bendrosios kompetencijos teismui pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 22 straipsnio 1 dalį, 25 straipsnį. Tuo tarpu administraciniai teismai nagrinėja tik tuos ginčus dėl žalos atlyginimo, kurie yra apibrėžti ABTĮ 15 straipsnio 1 dalies 3 punkte, t. y. ginčus dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 str.).

Pareiškėjas reikalauja priteisti žalą, kuri atsirado dėl jo turto sugadinimo, pareiškėjo tvirtinimu, dėl pareiškėjo laivo ir Lietuvos saugios laivybos administracijos tarnybinio katerio susidūrimo. Pareiškėjo nurodomi ir prašomi priteisti galimi turtiniai praradimai atsiradę dėl laivų susidūrimo nesusiję su viešuoju administravimu, todėl atsakomybė dėl tokios žalos gali atsirasti Civiliniame kodekse nustatytais bendrais pagrindais, bet ne pagal CK 6.271 straipsnį.

Administracinis teismas nagrinėja bylas dėl administracinių aktų teisėtumo, t. y. dėl administracinių sprendimų ar veiksmų, atliktų viešojo administravimo srityje. Todėl administracinio teismo kompetencijai yra priskirti nagrinėti ir reikalavimai dėl žalos atlyginimo pagal CK 6.271 str., t. y. tik tokie ginčai dėl žalos atlyginimo, kurie kyla dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų viešojo administravimo srityje. Kiti ginčai dėl žalos atlyginimo pagal įstatymą, reglamentuojantį administracinių teismų kompetenciją, nėra priskirti nagrinėti administraciniam teismui, todėl jų nagrinėjimas yra nesuderinamas su įstatyme nustatytomis bylų priskirtinumo nagrinėti administraciniam ar bendrosios kompetencijos teismui taisyklėmis.

Pagal ABTĮ 142 straipsnio 2 dalies 1 punktą teismo sprendimo negaliojimo pagrindu pripažįstama situacija, kai byla išnagrinėta, pažeidžiant funkcinio ar išimtinio teritorinio priskirtinumo atitinkamiems teismams taisykles arba bylų rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui taisykles. Kadangi byloje nustatyta, jog pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo bylą, pažeisdamas rūšinio teismingumo taisykles, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju yra besąlyginis pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindas. Nustačius sprendimo negaliojimo pagrindą, yra naikinamas visas teismo sprendimas. Remiantis išdėstytais argumentais konstatuotina, jog Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. balandžio 22 d. sprendimas naikintinas ABTĮ 142 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytu pagrindu.

Paaiškėjus, jog byla priskirtina bendrosios kompetencijos teismui, administracinis teismas nutartimi bylą perduoda atitinkamam bendrosios kompetencijos teismui (ABTĮ 70 str. 3 d.). Atsižvelgdama į paminėtas aplinkybes dėl rūšinio teismingumo taisyklių pažeidimo, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, teisėjų kolegija, nutaria bylą pagal kompetenciją ir rūšinį teismingumą perduoti iš naujo nagrinėti bendrosios kompetencijos teismui. Pagal atsakovo buveinės adresą ši byla yra perduotina nagrinėti Klaipėdos miesto apylinkės teismui (CPK 29 str.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 70 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 140 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 142 straipsnio 2 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija,

n u t a r i a :

pareiškėjo A. K. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. balandžio 22 d. sprendimą panaikinti.

Bylą pagal pareiškėjo A. K. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos saugios laivybos administracijos, dėl turtinės žalos atlyginimo pagal kompetenciją perduoti nagrinėti Klaipėdos miesto apylinkės teismui.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Arūnas Dirvonas

Veslava Ruskan