Legislator Case Law & Legislation
5ccdf365-c60f-4063-9ca3-0e70e7f79a87 AI generated

5ccdf365-c60f-4063-9ca3-0e70e7f79a87 · Panevėžio apygardos teismas

Case Number 5ccdf365-c60f-4063-9ca3-0e70e7f79a87
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

nustatyti juridinį faktÄ , jog jos velionis tėvas T. L. nuosavybės teise valdė 3,55 ha žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini); atnaujinti terminÄ paduoti praÅ¡ymui Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Biržų skyriui dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo į 3,55 ha žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini);

Legislator headnote

AI generated

5ccdf365-c60f-4063-9ca3-0e70e7f79a87 · Panevėžio apygardos teismas: Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).CPK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatyme nustatyta tvarka kreiptis į teismÄ tam, kad bÅ«tų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymu saugomas interesas. Teismas, spręsdamas ieÅ¡kinio (pareiÅ¡kimo) priėmimo klausimÄ , privalo ex officio iÅ¡siaiÅ¡kinti, ar yra asmens teisės kreiptis į teismÄ prielaidų ir tinkamo įgyvendinimo sÄ lygų.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Pirmosios instancijos teismo teisėjaPirmosios instancijos teismo teisėja             Civilinė byla Nr. e2S-653-227/2016Valentina Paliulionienė                                        Teisminio proceso Nr. 2-15-3-00425-2016-1                                                           Procesinio sprendimo kategorija: (S) 3.1.14.8.4; 3.3.1.14; 3.3.2.4                                                                                  PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASN U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. liepos 14 d.Panevėžys Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Margarita Dzelzienė, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos D.

V. atskirÄ jį skundÄ dėl Biržų rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2YT-557-847/2016 pagal pareiÅ¡kėjos D. V. pareiÅ¡kimÄ suinteresuotam asmeniui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės Å«kio ministerijos dėl juridinio fakto nustatymo ir termino pateikti nuosavybės teises įrodančius dokumentus atnaujinimo, ir n u s t a t ė: PareiÅ¡kėja pareiÅ¡kimu prašė:

1) nustatyti juridinį faktÄ , jog jos velionis tėvas T. L. nuosavybės teise valdė 3,55 ha žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini);

2) atnaujinti terminÄ paduoti praÅ¡ymui Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Biržų skyriui dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo į 3,55 ha žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini);

3) atnaujinti terminÄ - nuosavybės teises į 3,55 ha žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini) ir giminystės ryšį įrodantiems dokumentams pateikti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Biržų skyriui;

4) pareiÅ¡kimÄ nagrinėti kartu su administracine byla Nr. I-612-283/2014. Nurodė, kad nustačius minėtÄ juridinį faktÄ bei atnaujinus praleistus terminus, ji galėtų atkurti nuosavybės teises. Teigė, kad apie žemės sklypÄ sužinojo tik po T. L. mirties, 2012 metų pradžioje, kai tvarkydama butÄ rado įvairių dokumentų, ranka raÅ¡ytÄ testamentÄ , todėl dėl objektyvių priežasčių praleido terminÄ pateikti praÅ¡ymÄ atkurti nuosavybės teises bei pateikti nuosavybės teises įrodančius dokumentus ir giminystės ryšį įrodančius dokumentus Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Biržų skyriui.

Biržų rajono apylinkės teismas 2016 m. balandžio 29 d. nutartimi pareiÅ¡kimÄ atsisakė priimti vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 137 straipsnio 2 dalies 4 punktu, 444 straipsnio 1 dalimi, kadangi yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių Å¡alių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, bei grÄ Å¾ino pareiÅ¡kėjai sumokėtÄ 125,11 Eur žyminį mokestį.Teismas nustatė, kad 2014 m. spalio 23 d. Panevėžio apygardos administracinio teismo sprendimu administracinėje byloje Nr. I-612-283/2014 nuspręsta pareiÅ¡kėjos D.

V. pareiÅ¡kimÄ dėl praleistų Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymo nustatytų terminų atnaujinimo atmesti. Å iame sprendime pažymėta, kad D. V. nepatenka į Å¡io įstatymo 2 straipsnyje iÅ¡vardintų Lietuvos Respublikos piliečių, turinčių teisę atkurti nuosavybės teises į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ , sÄ raÅ¡Ä , todėl pareiÅ¡kėja neturi subjektyvinės teisės praÅ¡yti atnaujinti praleistus Å¡io įstatymo 10 straipsnio 1 ir 4 dalyse nustatytus terminus pateikti praÅ¡ymÄ dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo į buvusio savininko iki nacionalizacijos valdytÄ Å¾emės sklypÄ bei buvusio savininko nuosavybės bei giminystės ryšį su savininku patvirtinantiems dokumentams pateikti.

Pripažino, kad esant netenkintam pareiÅ¡kimui dėl termino pateikti praÅ¡ymÄ atkurti nuosavybės teises į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atnaujinimo, pareiÅ¡kimas dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo nesukels teisinių pasekmių, t.y. pats savaime nesukurs pareiÅ¡kėjai jokių turtinių ar asmeninių teisių ar pareigų, kadangi teisines pasekmes jis gali sukelti tik sprendžiant nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ klausimÄ , o pareiÅ¡kėja neturi subjektyvinės teisės atkurti nuosavybės teises.Atskiruoju skundu pareiÅ¡kėja D.

V. praÅ¡o panaikinti Biržų rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 29 d. nutartį. Nurodo, kad ji prie pareiÅ¡kimo pateikė papildomus įrodymus, o bÅ«tent, testamentÄ , dėl kurio ji atitinka Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymo 2 straipsnio nuostatas, nes miręs asmuo yra palikęs testamentÄ . Todėl nustačius teismo keliu juridinį faktÄ , Å¡i aplinkybė sukels pareiÅ¡kėjai teisines pasekmes. Kreipdamasi dėl juridinio fakto nustatymo bei pateikdama testamentÄ pareiÅ¡kėja sukÅ«rė naujÄ teisinį pagrindÄ dėl savo teisių įgyvendinimo, todėl nesutinka su pirmosios instancijos teismo (toliau – teismas) vertinimu, kad ji kreipėsi dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu.

Atskirasis skundas tenkinamas, skundžiamoji nutartis naikintina ir pareiÅ¡kimo priėmimo klausimas perduodamas tam pačiam teismui nagrinėti iÅ¡ naujo (CPK 337 str. 1 d. 3 p.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas ((duomenys neskelbtini)str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina skundžiamos teismo nutarties teisėtumÄ ir pagrįstumÄ apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme numatytas iÅ¡imtis.

Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).CPK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatyme nustatyta tvarka kreiptis į teismÄ tam, kad bÅ«tų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymu saugomas interesas. Teismas, spręsdamas ieÅ¡kinio (pareiÅ¡kimo) priėmimo klausimÄ , privalo ex officio iÅ¡siaiÅ¡kinti, ar yra asmens teisės kreiptis į teismÄ prielaidų ir tinkamo įgyvendinimo sÄ lygų.

Kai asmuo, pateikdamas teismui ieÅ¡kinį, netinkamai įgyvendina savo procesines teises, teismas atsisako priimti ieÅ¡kinį (pareiÅ¡kimÄ ) CPK 137 straipsnio 2 dalies pagrindais.Nagrinėjamu atveju byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo atsisakyta priimti pareiÅ¡kimÄ pagal CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punktÄ , 444 straipsnio 1 dalį, pripažinus, jog jau yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių Å¡alių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, teisėtumo ir pagrįstumo.Atsisakymas priimti ieÅ¡kinį CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodytu pagrindu reiÅ¡kia, kad byla yra užbaigta ir tapatÅ«s reikalavimai teisme pakartotinai negali bÅ«ti nagrinėjami.

IeÅ¡kiniai pripažįstami tapačiais, kai sutampa: Å¡alys, ieÅ¡kinio dalykas ir faktinis ieÅ¡kinio pagrindas. IeÅ¡kinio dalykas – tai pareikÅ¡tas materialusis teisinis reikalavimas (CPK 135 str. 1 d. 4 p.). Å iame reikalavime ieÅ¡kovas turi nurodyti konkretų asmenį, kuris galimai pažeidė jo subjektines teises ar įstatymų saugomus interesus, taip pat aiÅ¡kiai suformuluoti patį reikalavimÄ , t. y. ko jis praÅ¡o teismo. Vertinant, ar dviejų ieÅ¡kinių dalykai sutampa, svarbu ne tiek reikalavimų lingvistinės formuluotės, kiek ginčo materialinis santykis, t. y. teisinio nagrinėjimo objektas ir gynybos bÅ«das.

IeÅ¡kinio pagrindas – faktinės aplinkybės, kuriomis ieÅ¡kovas grindžia materialųjį teisinį reikalavimÄ (CPK 135 str. 1 d. 2 p.). IeÅ¡kovas turi įvardyti įrodymus, kurie patvirtina ieÅ¡kovo iÅ¡dėstytas faktines aplinkybes (CPK 135 str. 1 d. 3 p.). Pripažįstant bylas tapačiomis, turi bÅ«ti nustatyti visi bylų tapatumo požymiai, o nesant bent vieno aukščiau nurodyto požymio, nėra pagrindo konstatuoti, jog bylos tapačios, bei atsisakyti priimti ieÅ¡kinį nurodytu pagrindu (Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. vasario 19 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-147/2009, 2012 m. gegužės 17 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-481/2012).

Taigi, sprendžiant, ar pareikÅ¡ti reikalavimai yra tapatÅ«s reikalavimams, iÅ¡nagrinėtiems kitoje byloje turi bÅ«ti nustatyta, ar sutampa ieÅ¡kinių elementai: Å¡alys, ieÅ¡kinio dalykas ir faktinis ieÅ¡kinio pagrindas. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad Panevėžio apygardos administracinio teismo 2014 m. spalio 23 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-612-283/2014 nuspręsta pareiÅ¡kėjos D. V. pareiÅ¡kimÄ dėl praleistų Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymo nustatytų terminų atnaujinimo atmesti, nes D.

V. nepatenka į Å¡io įstatymo 2 straipsnyje iÅ¡vardintų Lietuvos Respublikos piliečių, turinčių teisę atkurti nuosavybės teises į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ , sÄ raÅ¡Ä , todėl yra priimtas įsiteisėjęs sprendimas dėl ginčo tarp tų pačių Å¡alių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, o juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymas dėl Å¡ios priežasties nesukels pareiÅ¡kėjai teisinių pasekmių. Å iuo atveju apeliantė teigia, kad ji pareiÅ¡kimu praÅ¡o be kitų reikalavimų taip pat nustatyti juridinį faktÄ , pateikia papildomus įrodymus (testamentÄ ), jos nuomone, patvirtinančius teisę atkurti nuosavybės teises į žemės sklypÄ , todėl yra kitas teisinis pagrindas jos reikalavimų tenkinimui.

Nesutinka, kad ji kreipėsi į teismÄ dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pareiÅ¡kėja administraciniame teisme prašė atnaujinti praleistÄ Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymo (toliau – AtkÅ«rimo įstatymas) nustatytÄ terminÄ buvusio savininko nuosavybės teises į 3,55 ha ploto žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini), įrodantiems dokumentams pateikti bei atnaujinti praleistus AtkÅ«rimo įstatymo 10 straipsnio 1 ir 4 dalyse nustatytus terminus praÅ¡ymui atkurti nuosavybės teises į minėtÄ Å¾emės sklypÄ paduoti bei buvusio savininko nuosavybės bei giminystės ryšį su savininku patvirtinantiems dokumentams pateikti.

Minėtoje byloje pareiÅ¡kėja reiÅ¡kė reikalavimus kaip T. L., mirusio (duomenys neskelbtini), dukra, pretenduojanti atkurti nuosavybės teises į P. L. (prosenelio) nuosavybės teisėmis valdytÄ 3,55 ha ploto žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini). PareiÅ¡kėja minėtoje byloje teigė, kad ji 2012 metais surado P. L., M. sÅ«naus, (duomenys neskelbtini) suraÅ¡ytÄ testamentÄ , kuriame buvo nurodyta apie P. L., M. sÅ«naus, nuosavybės teise valdomÄ apie 3,5 ha ploto žemės sklypÄ .

Panevėžio apygardos administracinis teismas 2014 m. spalio 23 d. sprendime pažymėjo, kad pagal AtkÅ«rimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 5 punktÄ atkurti nuosavybės teisės pirmenybę turi teisę tie asmenys, kuriems turtas yra perleistas naminiu testamentu, t.y. testamentu, kuris sudarytas nesilaikant įstatymo nustatytos formos ir tvarkos bei sprendė, kad pareiÅ¡kėjos tėvas T. L., remdamasis savo senelio P. L., M. sÅ«naus, sudarytu testamentu, iki 2001 m. gruodžio 31 d. turėjo teisę paduoti praÅ¡ymÄ atkurti nuosavybės teises į 3,55 ha ploto žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini), o iki 2003 m. gruodžio 31 d.

– pateikti nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinančius dokumentus. Pažymėjo, kad mirus asmenims, kuriems turtas yra perleistas naminiu testamentu, teisę atkurti nuosavybės teises įgyja tie asmenys, kuriems nuosavybės teisių perėmėjai testamentu paliko turtÄ , tuo tarpu D. V. duomenų, patvirtinančių, kad jos tėvas T. L., kaip P. L. nuosavybės teisių perėmėjas, bÅ«tų testamentu palikęs jai savo turtÄ , įskaitant ir (duomenys neskelbtini) esantį 3,55 ha ploto sklypÄ , nepateikė.

Nagrinėjamu atveju be praÅ¡ymų atnaujinti praleistus terminus paduoti praÅ¡ymui dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo į žemės sklypÄ bei nuosavybės teises į žemės sklypÄ ir giminystės ryšį įrodantiems dokumentams pateikti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Biržų skyriui, kurie buvo pareikÅ¡ti administraciniame teisme, pareiÅ¡kėja taip pat siekia nustatyti nekilnojamojo daikto valdymo nuosavybės teise (galimai nacionalizavimo momentu) faktÄ , t.y. kad jos tėvas nuosavybės teise valdė žemės sklypÄ .

Tokiu atveju pareiÅ¡kėja siekia įrodyti, kad jos tėvas buvo įgijęs nuosavybės teisę į P. L. (prosenelio) nuosavybės teisėmis valdytÄ 3,55 ha ploto žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini), t.y. jis buvo sklypo savininkas, patenkantis į AtkÅ«rimo įstatymo 2 straipsnyje iÅ¡vardintų Lietuvos Respublikos piliečių, turinčių teisę atkurti nuosavybės teises į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ , sÄ raÅ¡Ä . Pastebėtina, kad testamentinių įpėdinių įstatyminiai įpėdiniai pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 5 punktÄ negali bÅ«ti pretendentais, kÄ aukščiau konstatavo administracinis teismas.

Tačiau administracinėje byloje nebuvo sprendžiama dėl to, ar pareiÅ¡kėja galėtų pretenduoti atkurti nuosavybės teises į žemės sklypÄ kaip minėto įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyto asmens – turto savininko – įpėdinė. Pastebėtina, kad klausimo dėl turto savininko įpėdinių bei testamentinių paveldėtojų įpėdinių teisių reglamentavimas skiriasi. Todėl pripažintina, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių Å¡alių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, nes 2014 m. spalio 23 d.

Panevėžio apygardos administracinio teismo sprendimu administracinėje byloje Nr. I-612-283/2014 D. V. pareiÅ¡kimas dėl praleistų Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymo nustatytų terminų atnaujinimo buvo netenkintas), yra neteisinga. Pripažintina, kad pareiÅ¡kėja kitu pagrindu praÅ¡o spręsti reikalavimus dėl praleistų terminų atnaujinimo, taip pat be Å¡ių reikalavimų taip pat reiÅ¡kia naujÄ reikalavimÄ - praÅ¡o nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ .

Todėl sutiktina su apeliante, kad Å¡iuo atveju skiriasi tiek pareiÅ¡kimo dalykas (reiÅ¡kiamas naujas reikalavimas dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo), tiek pagrindas, sprendžiant dėl reikalavimų atnaujinti praleistus terminus.Nors pirmosios instancijos teismas sprendė, kad juridinės reikmę turinčio fakto nustatymas nesukeltų teisinių pasekmių, tačiau tokia iÅ¡vada galėtų bÅ«ti daroma tik įvertinus, ar pareiÅ¡kėja tokį faktÄ nustačius, patektų į AtkÅ«rimo įstatymo 2 straipsnyje iÅ¡vardintų Lietuvos Respublikos piliečių, turinčių teisę atkurti nuosavybės teises į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ , sÄ raÅ¡Ä .

Teismas ypatingosios teisenos tvarka kompetentingas nustatyti ne bet kokius faktus, bet tik tokius, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (CPK 444 str. 1 d.). CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punkte nurodyta, kad teismas nagrinėja bylas dėl palikimo priėmimo, taip pat palikimo atsiradimo vietos fakto nustatymo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartÄ yra pažymėjęs, kad juridinę reikÅ¡mę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra Å¡ios aplinkybės:

1) praÅ¡omas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikÅ¡mę, t. y. sukelti pareiÅ¡kėjui tam tikrų teisių padarinių ir, jį nustačius, pareiÅ¡kėjas įgytų tam tikrÄ subjektinę teisę, galėtų įgyvendinti jau esamÄ teisę ar kitu bÅ«du pasikeistų jo teisinis statusas;

2) pareiÅ¡kėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tÄ juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ ;

3) pareiÅ¡kėjas negali kitokia, t. y. ne teismo tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamÄ juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , arba pareiÅ¡kėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ (CPK 444, 445 str.). Kai nėra bent vienos iÅ¡ nurodytų aplinkybių, klausimas dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nenagrinėtinas teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-388/2010; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-93/2009; 2009 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-175/2009).

Todėl tuo atveju, jeigu pirmosios instancijos teismas nustatytų, kad pareiÅ¡kėja net ir nustačius juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ negalėtų atkurti nuosavybės teisių į nekilnojamÄ jį turtÄ , t.y. toks juridinę reikÅ¡mę turintis faktas nesukurs teisinių pasekmių, bylÄ bÅ«tų reikalinga nutraukti.Apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad nagrinėjamu atveju ir Panevėžio apygardos administracinio teismo administracinėje byloje Nr. I-612-283/2014 iÅ¡nagrinėto pareiÅ¡kimo dalykas ir faktinis pagrindas nesutampa, todėl nepagrįstai pirmosios instancijos teismas sprendė, jog yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių Å¡alių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu ir dėl to pareiÅ¡kimÄ atsisakė priimti.

Todėl atskiruoju skundu apskųsta nutartis naikintina. Kadangi ieÅ¡kinio (pareiÅ¡kimo) priėmimas priskirtinas pirmosios instancijos teismo kompetencijai (CPK 137 str.), klausimas dėl pareiÅ¡kimo priėmimo perduodamas tam pačiam teismui nagrinėti iÅ¡ naujo (CPK 337 str. 1 d. 3 p., 338 str.). Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, N U T A R I A: Biržų rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 29 d. nutartį panaikinti ir perduoti pareiÅ¡kėjos D. V. pareiÅ¡kimo suinteresuotam asmeniui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės Å«kio ministerijos dėl juridinio fakto nustatymo ir termino pateikti nuosavybės teises įrodančius dokumentus atnaujinimo, priėmimo klausimÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo.

Teisėja                                                                                Margarita Dzelzienė                       Â