5ccbf7f7-bb47-4083-9ee8-c8ca9dd4d768 · Å iaulių apygardos administracinis teismas

Administracinės bylos NrAdministracinės bylos Nr. I-368-621/2012Teisminio proceso numeris:3-64-3-00025-2012-8                                  Procesinio sprendimo kategorija:15.2.3.2; 37.2; 74. (S) ŠIAULIŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2012 m. gegužės 24 d.Šiauliai Šiaulių apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žano Kubecko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Laisvutės Kartanaitės ir Virginijaus Stankevičiaus,sekretoriaujant Lauritai Pocienei,dalyvaujant pareiškėjui D.

U.,dalyvaujant pareiÅ¡kėjo atstovei advokato padėjėjai E. L.,dalyvaujant atsakovės Raseinių rajono savivaldybės administracijos ir Raseinių rajono savivaldybės, atstovaujamos Raseinių rajono savivaldybės administracijos, atstovui advokatui V. S.,dalyvaujant trečiajam suinteresuotam asmeniui S. G.,vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo D. U. skundÄ , kuriuo praÅ¡oma priteisti iÅ¡ Raseinių rajono savivaldybės 10000 Lt neturtinės žalos atlyginimÄ pareiÅ¡kėjo D.

U. naudai, ir kitų reikalavimų. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi pateiktÄ skundÄ , n u s t a t ė : 2012 m. sausio 16 d. Å iaulių apygardos administraciniame teisme buvo gautas pareiÅ¡kėjo D. U. skundas ir 2012 m. gegužės 11 d. patikslintas skundas dėl Raseinių rajono savivaldybės administracijos įpareigojimo paÅ¡alinti straipsnį „D. U. skundas tikslo nepasiekė“ iÅ¡ interneto svetainės www.raseiniai.lt, 10000 Lt neturtinės žalos, atsiradusios dėl Raseinių rajono savivaldybės administracijos neteisėtų veiksmų, priteisimo pareiÅ¡kėjo D.

U. naudai iÅ¡ Raseinių rajono savivaldybės, patirtų atstovavimo iÅ¡laidų priteisimo pareiÅ¡kėjo naudai iÅ¡ atsakovų. PareiÅ¡kėjas D. U. teismo posėdžio metu nurodė, jog jo asmenybė tapo visiÅ¡kai nepriimtina, nes jis naudojasi savo, kaip piliečio, kaip tarybos nario teisėmis ir pareigomis. Å i žinia, kuri buvo atspausdinta tinklalapyje www.raseiniai.lt, buvo priežastis, dėl ko pareiÅ¡kėjui teko kreiptis į tarnybinės etikos komisijÄ , dėl jam atrodžiusio galimai neetiÅ¡ko valstybės tarnautojo iÅ¡sireiÅ¡kimo spaudoje.

Buvo gautas VTEK atsakymas, kuris buvo adresuotas pareiÅ¡kėjui ir Raseinių rajono savivaldybės administracijos viešųjų ryÅ¡ių vyriausiam specialistui, ponui S. G.. Atsakyme buvo nurodyta, kad skundo VTEK nenagrinės, ir po to savivaldybės tinklalapyje pasirodė žinia, kad „D. U. skundas tikslo nepasiekė“. Jei tai bÅ«tų konstatuojamas tik faktas, kad nepradėtas nagrinėti skundas, tuomet sutiktų su tokiu atsakymu, tačiau pateiktoje žinioje yra iÅ¡vedžiojama, kad pareiÅ¡kėjas daugiau niekuo kaip pilietis ir tarybos narys neužsiima, tik gaiÅ¡ina laikÄ ir dienomis bei naktimis raÅ¡o skundus.

Dar raÅ¡oma, kad jei savo sugebėjimus ir energijÄ pasuktų kita linkme, tai jam net ir paminklÄ galėtų pastatyti. Tai pareiÅ¡kėjÄ kaip asmenį, kaip pilietį, kaip tarybos narį įžeidė, taip pat sumenkino ir jo autoritetÄ , jo veiksmai tapo vos ne pajuokos objektu. Neturtinė žala pasireiÅ¡kia tuo, kad pareiÅ¡kėjas patyrė nuolatinę įtampÄ . Bet kada atsiversti Raseinių rajono savivaldybės tinklalapį yra nedrÄ su, nes Å¡meižto ir niekinimo banga yra intensyvi.

Tenka aiÅ¡kintis prieÅ¡ kolegas, prieÅ¡ visuomenę, prieÅ¡ Å¡eimos narius. Dėl visos situacijos atsiranda įtampa ir nervinis iÅ¡sekimas. Nemano, kad jo praÅ¡oma priteisti neturtinė žala gali atlyginti jo kaip žmogaus, kaip politiko, kaip vadovo iÅ¡gyvenimus. 2011 m. gruodžio 21 d. straipsnis buvo vienas iÅ¡ tokių straipsnių, sukėlęs tokias pasekmes. PareiÅ¡kėjÄ labai įžeidė tokie teiginiai: „D. U. liko it musę kandęs.“, kitas teiginys – „Galvoju, kad jei D.

U. taip uoliai dirbtų rajono gyventojų labui kaip Tarybos narys, tai jam net paminklÄ bÅ«tų galima pastatyti“, „Tačiau nepaisant to (kad jis it musę kandęs), jis ir toliau dienÄ naktį kurpia skundus valstybės institucijoms“. Å is kreipimasis buvo dėl praÅ¡ymo iÅ¡tirti, ar taip buvo ar ne, nes pareiÅ¡kėjo manymu, valstybės tarnautojo įvardinimas Å«kininku, kaimo politikieriumi yra tikrai neetiÅ¡ka. Tokiu straipsniu formuojama visuomenės nuomonė, požiÅ«ris į pareiÅ¡kėjÄ pasikeitė, buvo sumenkintas autoritetas, kasdien kamavo nervinė įtampa, nerimas, nervinis iÅ¡sekimas ir Å¡eimoje požiÅ«ris į pareiÅ¡kėjÄ pasikeitė.

PareiÅ¡kėjui tenka bendrauti su visuomene, su bendruomenės nariais, tai tikrai ne viena žinia, kuri buvo įkeliama tinklalapyje, sulaukia didelio atgarsio. PareiÅ¡kėjui pasakydavo, kad jis yra lyg skundikas, bereikalingai Å¡vaistantis savo laikÄ . Teko kreiptis į medikus, tačiau pareiÅ¡kėjas nesuprato, kad tai bÅ«tų kreipimasis dėl tos nervinės įtampos, tačiau neatmeta galimybės, kad taip galėtų bÅ«ti. Pirmiausia Å¡is straipsnis buvo patalpintas Raseinių rajono savivaldybės tinklalapyje www.raseiniai.lt.

PareiÅ¡kėjas yra vieÅ¡as asmuo, tarybos narys ir ketina dalyvauti Seimo rinkimuose. Partijos skyriui nevadovauja, tačiau politinėje veikloje dalyvauja. Jį labai žeidė tokios citatos kaip: „D. U. liko it musę kandęs.“, pradžioje žinios yra cituojamas tik skundo atsakymas; „Galvoju, kad jei D. U. taip uoliai dirbtų rajono gyventojų labui kaip Tarybos narys, tai jam net paminklÄ bÅ«tų galima pastatyti.“ – iÅ¡ Å¡io pasakymo galima suprasti, kad pareiÅ¡kėjas nedirba rajono žmonių labui, tačiau užsiima tik kenkėjiÅ¡ka veikla, nors taip nėra.

PareiÅ¡kėjas nėra kaimo politikierius, yra Lietuvos Respublikos pilietis, kurį rajono taryba iÅ¡rinko atstovauti rajono gyventojams. Tokie pasakymai pareiÅ¡kėjÄ labai paveikė, jam prasidėjo nemiga, nerimas, įtampa, buvo kreipęsis į medikus, jautė didelius galvos skausmus, teko daryti kompiuterinę tomografijÄ , atsakymas buvo geras, jokių pakitimų nebuvo aptikta. Visi neigiami iÅ¡gyvenimai prasidėjo dėl straipsnio, kuris tinklalapyje buvo patalpintas 2011 m. gruodžio 21 d. Sveikatos sutrikimai, t.y. nervinė įtampa, nerimas, nervinis iÅ¡sekimas, pradėjo pasireikÅ¡ti jau po 2011 m. gruodžio 13 d., o visus sutrikimus pagilino straipsnis, dėl kurio kreipėsi.

Iki to laiko jokių panaÅ¡ių nusiskundimų nėra buvę. Per pastaruosius pusę metų pareiÅ¡kėjas parašė 6 skundus, iÅ¡ kurių 2 buvo atmesti, o 4 skundai pasiekė tikslÄ . PareiÅ¡kėjÄ Å¾eidžia tik tai, kas pasirodo www.raseiniai.lt, nes ten teikiama informacija, pareiÅ¡kėjo nuomone, yra oficiali. Jei kituose leidiniuose raÅ¡omi straipsniai nėra pasiraÅ¡yti valstybės tarnautojo, tai pareiÅ¡kėjas, kaip vieÅ¡asis asmuo, viskÄ priima kaip kritikÄ . O jei tai pasiraÅ¡yta S. G., tai jau yra savivaldybės administracijos nuomonė.

Mano, kad visuomenė, kuri domisi savivaldybės gyvenimu, skaito daugiau savivaldybės tinklalapį. Balandžio 25 d. tinklalapį aplankė apie pusantro tÅ«kstančio lankytojų. PareiÅ¡kėjo atstovė advokato padėjėja E. L. teismo posėdžio metu nurodė, jog visų pirma reikia atkreipti dėmesį į tai, kokios faktinės aplinkybės lėmė Å¡io straipsnio atsiradimÄ , t.y. D. U. kreipėsi į VTEK skųsdamas valstybės tarnautojo S. G. veiksmus. Å iame straipsnyje yra tyčiojamasi iÅ¡ D.

U. konstitucinės teisės skųsti tiek valstybės tarnautojo veiksmus, tiek institucijos veiksmus. Konstitucija tokius veiksmus draudžia, o tokius veiksmus atlieka savivaldybės institucija, nes S. G. yra Å¡ios institucijos tarnautojas, jis yra tas tarnautojas, kuris reiÅ¡kia vieÅ¡Ä nuomonę, tokia yra jo pareigybė, jis yra viešųjų ryÅ¡ių vyriausiasis specialistas. Jo pareigybės apraÅ¡ymas yra byloje, atriboti S. G. nuo administracijos Å¡ioje byloje negalima. Jis yra tarnautojas, kurio darbÄ turėtų kontroliuoti administracija ir jos vadovai.

Tai yra darbuotojas, iÅ¡reiÅ¡kiantis vieÅ¡Ä ir oficialiÄ nuomonę ir informacijÄ . Jis iÅ¡reiÅ¡kia Raseinių rajono savivaldybės administracijos, kaip institucijos, nuomonę ir informacijÄ . Dėl Å¡io straipsnio kyla atsakomybė administracijai, nepaisant darbuotojų kaltės ir nekaltės. S. G. veiksmai yra prilyginami administracijos veiksmams, jo reiÅ¡kiama nuomonė ir jo pateikiama informacija atspindi administracijos nuomonę. PareiÅ¡kėjas nepaminėjo visų citatų, kurios yra įžeidžiančios ir žeminančios, t.y. reikėtų pradėti nuo to, kad straipsnyje raÅ¡oma, kad „Pasirodo, Å¡i karti tiesa labai užsiutino tarybos narį D.

U., kuris kiekviena proga ir netgi be jos mėgsta lipti ant „bačkos“ ir kritikuoti valdančiÄ daugumÄ . Todėl kerÅ¡to vedamas rajono politikas užsimojo Savivaldybės viešųjų ryÅ¡ių vyr. specialistui užčiaupti burnÄ . Kad ateityje visuomenei bÅ«tų pateikiama tik viena – Darbo partijos ir Socialdemokratų – tiesa. Dėl to D. U. suraitė skundÄ Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos pirmininkui.” Čia yra nurodoma, koks buvo D. U. kreipimosi į VTEK tikslas, kuris tikrai neatitinka tiesos, nes akivaizdu, kad buvo pridėtas straipsnis, dėl kurio buvo kreipiamasi, kuris visiÅ¡kai nesiderina su valstybės tarnautojo etika ir jo veikla, taip pat nesiderina ir su savivaldos institucijų veikla.

Kiekvienas asmuo turi teisę kreiptis į institucijas ir į teismÄ , kai jo teisės yra pažeistos. IÅ¡ naudojimosi tokia teise negali bÅ«ti tyčiojamasi, iÅ¡ tokios teisės negali tyčiotis savivaldybės ir valstybės institucijos. Žinioje yra ir tolimesni komentarai, tokie kaip: „Taigi kaip matome, rajono tarybos narys D. U. liko it musę kandęs. Tačiau nepaisant to, jis ir toliau dienÄ naktį kurpia skundus valstybės institucijoms. Galvoju, kad jei D. U. taip uoliai dirbtų rajono gyventojų labui kaip rajono Tarybos narys, tai jam net paminklÄ bÅ«tų galima pastatyti.

Deja… Pastaruoju metu opozicija ant valdančiosios daugumos pila purvÄ net iÅ¡sijuosusi. Tačiau, kai sulaukia nepagrįstos kritikos paneigimo, tai nirÅ¡ta kaip bulius ant raudono skuduro. Atrodo, reikėtų tiek nedaug – nepamirÅ¡ti, kad tiesa yra tik viena ir ji visuomet iÅ¡kyla aikÅ¡tėn.“ Tai taip pat žeidžiantys komentarai, juos gal ir galima priskirti nuomonei, bet kaip nurodoma skunde, kad tai nėra įprasta visuomenės informavimo priemonė, t.y. savivaldybės institucija ir ji turėtų reikÅ¡ti tik objektyviÄ informacijÄ , o ne pasirinkti tam tikrus asmenis ir savo oficialiame tinklalapyje pilti ant jų purvÄ bei reikÅ¡ti neigiamÄ nuomonę apie juos.

S. G., kaip valstybės tarnautojui, yra taikomos etikos taisyklės, kurios yra patvirtintos Vyriausybės nutarimu, jis turėtų bÅ«ti politiÅ¡kai neutralus ir turėtų tarnauti visiems žmonėms bei savo tarnybinėje veikloje nepalaikyti vienų politikų, kitiems politikams reikÅ¡damas kritikÄ . Å iuo atveju kritika nėra leidžiama. Straipsnyje pateikiama informacija neatitinka tikrovės, t.y. Å¡iame straipsnyje nurodoma, kad D. U. siekia užčiaupti burnÄ viešųjų ryÅ¡ių specialistui, raÅ¡o skundus bet kokia proga ir nežinia, ar jis nori pasireikÅ¡ti ar pan.; iÅ¡dėstytos citatos yra aiÅ¡kiai įžeidžiančios ir neatitinkančios tikrovės. D.

U. pateiktame skunde pažymėtina, kad reikia įvertinti tai, kad Konstitucija kiekvienam piliečiui garantuoja teisę kreiptis į tam tikras institucijas ir į teismÄ bei skųsti valdžios institucijų, valstybės tarnautojų veiksmus, t.y. kiekvieno piliečio konstitucinė teisė. Konstitucija taip pat nurodo, kad už kritikÄ persekioti yra draudžiama. Tokio straipsnio pasirodymas oficialioje interneto svetainėje iÅ¡ esmės reiÅ¡kia D. U. persekiojimÄ už kritikÄ , už valstybės tarnautojo veiksmų apskundimÄ .

Kad kiltų atsakomybė yra reikalingos trys sÄ lygos, t.y.: neteisėti veiksmai, jie yra aiÅ¡kiai iÅ¡dėstyti skunde, tai yra straipsnio paskelbimas interneto svetainėje. Å is straipsnis akivaizdžiai neatitinka įstatymo reikalavimų. Pažymėtina, kad administracijai, kaip savivaldybės institucijai, yra keliami didesni reikalavimai, nei įprastoms visuomenės informavimo priemonėms, t.y. jos veiklÄ reglamentuoja papildomi teisės aktai. Jau ne kartÄ minėtu Vyriausybės nutarimu patvirtintas apraÅ¡as, kuris nurodo, kokia informacija turi bÅ«ti keliama į interneto svetainę, t.y. kad turi bÅ«ti skelbiama informacija apie tos įstaigos veiklÄ , struktÅ«rÄ , funkcijas, taip pat kontaktai, teisiÅ¡kai aktuali informacija asmenims, kurie nori sužinoti apie tai, kÄ ta institucija veikia.

Teisę gauti informacijÄ iÅ¡ valstybės ir savivaldybių institucijų reglamentuoja LR teisės gauti informacijÄ iÅ¡ valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymas, Å¡is įstatymas nurodo informacijos teikimo principus, kokiais principais turi vadovautis savivaldybės institucija teikdama informacijÄ , t.y. vienas iÅ¡ tų principų yra teisėtumo, kitas objektyvumo principas. Informacija oficialioje interneto svetainėje turi bÅ«ti neÅ¡aliÅ¡ka ir objektyvi, kaip ir visa valstybės ir savivaldybių institucijų teikiama informacija.

O Å¡iuo atveju pateikta informacija yra Å¡aliÅ¡ka ir tai patvirtina jau nurodyti skunde teiginiai. Pateikta informacija žemina pareiÅ¡kėjo D. U. garbę ir orumÄ . Jo teisėti veiksmai, kreipimasis į institucijÄ prilyginamas amoraliam ir neteisėtam. Tokie veiksmai yra pripažįstami kaip asmens garbę ir orumÄ Å¾eminantys veiksmai. Jei tai bÅ«tų administracijos nuomonė ar tai yra darbuotojo nuomonė, tai esmės nekeičia, nes nuomonė turi bÅ«ti reiÅ¡kiama sÄ Å¾iningai, etiÅ¡kai, neiÅ¡kraipant faktų.

Jei pateiktÄ informacijÄ prilygintume nuomonei, tai ji nėra etiÅ¡ka ir nėra reiÅ¡kiama neiÅ¡kreipiant faktų. Kaip jau buvo minėta, nuomonė, oficialioje interneto svetainėje, neturėtų bÅ«ti reiÅ¡kiama. S. G. nurodo, kad savo darbinėje veikloje reiÅ¡kia savo asmeninę nuomonę apie tam tikrus tarybos narius. Vietos savivaldos įstatyme yra įtvirtinami tokie principai, kaip Žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimo principas, t.y. tai, kad tiek savivaldybės, tiek savivaldybės institucijų veikla turi nepažeisti žmogaus orumo, jo nežeminti.

Akivaizdu, kad administracija tokiÄ teisės normÄ pažeidė. Pažymėtina, kad straipsnis paraÅ¡ytas netinkamu stiliumi, jame neturėtų bÅ«ti tokių iÅ¡sireiÅ¡kimų, kaip „lipti ant bačkos“, „užčiaupti burnÄ â€œ, „suraitė skundÄ â€œ, „liko it musę kandęs“ ir pan. Archyvo departamento generalinio direktoriaus įsakymas nurodo, kad tiek dokumentai, tiek oficiali informacija turi bÅ«ti suraÅ¡oma laikantis bendrinės lietuvių kalbos normų ir teisinės terminijos.

Akivaizdu, kad Å¡io reikalavimo administracija nesilaikė. PareiÅ¡kėjas į teismÄ kreipėsi Civilinio kodekso 6.271 str. pagrindu, o jame nurodoma, kad valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Vertinant administracijos atsakomybę ir jos kilimo pagrindus yra vertintini ir S. G., kaip Å¡ios institucijos valstybės tarnautojo, veiksmai, t.y. jo veiklÄ reglamentuoja Vyriausybės nutarimu patvirtintos valstybės tarnautojo etikos taisyklės, kuriose aiÅ¡kiai yra nurodyta, kad valstybės tarnautojai turi elgtis politiÅ¡kai neutraliai, taip pat nurodoma, kad jie turi vienodai tarnauti visiems asmenims nepaisant jų politinių pažiÅ«rų.

Akivaizdu, kad tokių reikalavimų S. G. nesilaikė ne tik šiame straipsnyje, bet ir šiaip vengia laikytis tokių reikalavimų. Skunde taip pat nurodoma daug kitų reikalavimų, kuriuos S. G. savo darbinėje veikloje pažeidė. Šio straipsnio paskelbimas interneto svetainėje yra neteisėtas administracijos veiksmas. Buvo iškilęs klausimas dėl to, ar S. G. oficialiame interneto tinklalapyje gali reikšti savo nuomonę, jei jis pasirašo kaip viešųjų ryšių specialistas, ir kai jis teigia, kad tai yra reiškiama administracijos nuomonė.

S. G. pareigybės apraÅ¡yme yra įvardinta, kad jis skelbia oficialiÄ savivaldybės informacijÄ . Tiek 4, tiek 5 punktuose nurodyta, kad jis dalyvauja savivaldybės informacijos spaudos administravime, t.y. savivaldybės, o ne jo asmeninės. Jei S. G. pasiraÅ¡o kaip specialistas, tai jis turi reikÅ¡ti ne savo nuomonę, o administracijos kaip savivaldybės institucijos pozicijÄ . D. U. patyrė didelių dvasinių iÅ¡gyvenimų ir pergyvenimų, taip pat patyrė daug nepatogumų, į jį kreipiasi asmenys praÅ¡ydami paaiÅ¡kinti veiksmus, įvardintus straipsnyje, kaip neteisėtus ir amoralius.

Administracija tyčia siekia žeminti D. U. kaip asmenį. Ne vienas straipsnis yra paraÅ¡ytas apie D. U., t.y. sausio 13 d. straipsnis, dar buvo iÅ¡spausdintas straipsnis su karikatÅ«romis, Å¡iais straipsniais D. U. siekiama pažeminti kaip asmenį ir tai yra vienas iÅ¡ kriterijų nustatant neturtinės žalos dydį, pagal teismų praktikÄ , tai yra kriterijus, leidžiantis priteisti didesnę neturtinę žalÄ . SkundÄ ir jame iÅ¡dėstytus argumentus palaiko pilnai. PraÅ¡o įpareigoti Raseinių rajono savivaldybės administracijÄ paÅ¡alinti straipsnį iÅ¡ interneto svetainės www.raseiniai.lt., taip pat praÅ¡o priteisti ir Raseinių rajono savivaldybės 10000 Lt neturtinę žalÄ D.

U. naudai, priteisti atstovavimo iÅ¡laidas.Atsakovės Raseinių rajono savivaldybės administracijos ir Raseinių rajono savivaldybės atstovaujamos Raseinių rajono savivaldybės administracijos atstovas advokatas V. S. teismo posėdžio metu nurodė, jog nemano, kad straipsnis bÅ«tų Vyriausybės nutarimo pažeidimas. Jei bÅ«tų kalbama apie kriterijus, tai Å¡i informacija yra tokia, kuri atspindi vienokiÄ ar kitokiÄ objektyviÄ tiesÄ , aktualiÄ nuomonę, aktualius pasisakymus. Konstitucinė žodžio laisvė, žodžio laisvė reikÅ¡ti nuomonę, tiek teigiama, tiek neigiama, gali bÅ«ti realizuojama.

Vienintelis klausimas, ar talpinant vienokiÄ ar kitokiÄ informacijÄ buvo padaryti tam tikri etikos vidiniai administraciniai pažeidimai, skelbiant vienokio ar kitokio turinio straipsnį, ar tokie pažeidimai nebuvo padaryti. Atstovo nuomone, nebuvo nei neteisėtų veiksmų, nei objektyviai iÅ¡reikÅ¡tos žalos. Administracijos tinklapyje turi bÅ«ti skelbiama informacija, susijusi su veikla, taip pat gali bÅ«ti skelbiamos nuomonės ir komentarai. Ten skelbiama visa aktuali nuomonė, informacija, kritika. Yra Visuomenės informavimo įstatymas, kiti teisės aktai, taip pat Konstitucija numato pareigÄ nekliudyti ir leisti į erdvę tokiÄ informacijÄ , kuriÄ Å¾mogus mano esančiÄ teisingÄ , su sÄ lyga, kad tai nepažeidžia kitų asmenų teisėtų interesų ir nėra Å¡meižiančio pobÅ«džio.

Po straipsniu yra žmogaus pavardė, kuris parašė straipsnį, t.y. S. G., jis yra straipsnyje pateikęs savo vertybinę nuomonę, kuriÄ Å¡iuo metu ir bandoma kvestionuoti. Nuomonė negali bÅ«ti niekaip vertinama, nes negalima patikrinti nuomonės teisingumo ar neteisingumo kriterijų taikymu, dėl nuomonės yra pasisakęs senatas, taip pat Visuomenės informavimo įstatyme yra nurodyta, kas yra nuomonė, bei teismas yra pasisakęs dėl nuomonės. D. U. kreipėsi į VTEK, jis manė, kad S. G. veiksmai yra neteisėti.

VTEK D. U. skundÄ atmetė, o tai buvo pagrindas faktinei informacijos daliai. Dėl to, ar jis yra politikierius, ar rimtas politikas, ar politikiukas, ar dar kas, tas pats kas ir „it musę kandęs“, tai yra literatÅ«rinis iÅ¡sireiÅ¡kimas. „Skundų raÅ¡ytojas“ – hipotetinė sÄ voka, nuomonė, visos mano iÅ¡vardintos mintys yra grynai nuomonės, už pateiktas nuomones yra atsakingas S. G.. Nuomonė yra tam, kad tokia bÅ«tų, jos negalima nei patvirtinti, nei paneigti. Tiesos ir netiesos kriterijai Å¡iuo atveju negalioja.

Nuomonė neturi remtis faktais. S. G. nuomone, pasitaikius progai D. U., ganėtinai dažnai ir esant galimybei raÅ¡o skundus, kurie gali bÅ«ti pagrįsti arba nepagrįsti, ir tai yra S. G. nuomonė. Ar tankiai, ar netankiai tai vyksta kiekvienas sprendžia savaip. Jei straipsnio autorius suvokė, kad skundus raÅ¡antis žmogus Å¡iek tiek nori atkerÅ¡yti, pakerÅ¡tauti, atlyginti, jo nuomone, padarytÄ neteisingÄ veiksmÄ , arba teisingÄ veiksmÄ , arba iÅ¡kreiptai suvoktÄ veiksmÄ , tuomet galbÅ«t tai buvo straipsnio autoriaus nuomonė.

S. G. šį straipsnį parašė kaip savivaldybės administracijos darbuotojas, viešųjų ryÅ¡ių vyriausiasis specialistas. Yra labai didelė dilema, kokia yra takoskyra tarp konkretaus specialisto nuomonės laisvei iÅ¡reikÅ¡ti ir tarnybinių funkcijų atlikimo. Jis teikdamas vieÅ¡us praneÅ¡imus, vieÅ¡us kvietimus, komentuodamas ar įkeldamas apžvalgÄ Ä¯ spaudÄ Ä¯deda savo kÅ«rybiÅ¡kumo. S. G. šį straipsnį pagyvino savo asmenine nuomone, gal ne tiek asmenine nuomone, kiek literatÅ«riniais iÅ¡sireiÅ¡kimais.

Tokios frazės, kaip: „it musę kandęs“ ir kt., yra iÅ¡traukos iÅ¡ literatÅ«rinio teksto. Reikėtų atlikinėti teksto ekspertizę, kad bÅ«tų galima iÅ¡siaiÅ¡kinti, ar straipsnyje buvo iÅ¡sakyta nuomonė, ar pateikta informacija ir faktai, ir kokios apimties. Tik ekspertas galėtų nustatyti, kaip skaitytojas skaitydamas vienokį ar kitokį tekstÄ galėtų suvokti, ar tai yra oficiali vieÅ¡a nuomonė, ar tai yra naudojamos literatÅ«rinės sÄ vokos ir iÅ¡sireiÅ¡kimai, nes yra pasirašęs oficialus asmuo.

Mano, kad tai yra nuomonė, kaip ir pats S. G. patvirtins, kad ta informacija buvo spausdinta ir kitose masinio informavimo priemonėse, t.y. spaudinyje „Alio, Raseiniai“. Kaip tekstas pateko į vieÅ¡Ä erdvę, tiksliai galės atsakyti S. G.. Kiek yra žinoma, Å¡is straipsnis nebuvo derinamas su niekuo, su jokia administracija. S. G. straipsnį patalpino savarankiÅ¡kai, jis turi tokiÄ galimybę, nes jis už tai yra atsakingas. Kadangi procesas teisme prasidėjo anksčiau, tai atskiros reakcijos į straipsnį iÅ¡ administracijos nebuvo, yra laukiama paties proceso pabaigos.

Oficiali savivaldybės nuomonė yra tokia, kad bÅ«tų gerai oficialiuose puslapiuose ir oficialiuose praneÅ¡imuose nuomonių reikÅ¡ti kuo mažiau. Nuomonių reiÅ¡kimÄ labai sunku apriboti, nes patenkama į cenzÅ«rÄ . Viešųjų ryÅ¡ių atstovui su visuomene reikėtų derinti kiekvienÄ aktualiÄ informacijÄ , atsiliepimus dėl vykusių renginių, pasisakymus ir pan., vertinti su administracija. Reikėtų laikytis tų nuostatų, kad nuomonė bÅ«tų reiÅ¡kiama etiÅ¡kai ir minimaliai.

Kiek straipsnyje buvo nuomonės ir kiek galėjo bÅ«ti laisvo interpretavimo, talpinant straipsnį savivaldybės tinklapyje S. G. yra atsakingas, kaip viešųjų ryÅ¡ių specialistas, ir informacijÄ ir aktualias citatas perkelia į savivaldybės oficialiÄ svetainę. Yra ir tokių atvejų, kai atsiunčia straipsnius piliečiai, raÅ¡ytojai-mėgėjai ir patikrinus atsiųstÄ informacijÄ , kad ji nepažeistų reikalavimų, straipsniai yra patalpinami svetainėje. S. G. atsakingas už svetainėje pateikiamÄ informacijÄ .

S. G. tinklapį tvarko, tačiau be jo žinios atskirų skyrių arba atskirų institucijų atstovai, taip pat gali patalpinti tam tikrÄ informacijÄ be jo žinios. Už tinklapio tvarkymÄ yra atsakingas asmuo, prižiÅ«rintis informacines technologijas. Už informacijos turinį atsakingas pats skleidėjas, tas kas skleidžia, Å¡iuo atveju bÅ«tų pats S. G., o iÅ¡ technologinės pusės informacinių technologijų specialistas. Atstovas nurodė, jog nemato, kad Å¡ioje situacijoje bÅ«tų padaryta neturtinė žala.

Neturtinė žala – tai dvasiniai iÅ¡gyvenimai, kurie turi bÅ«ti objektyviai iÅ¡reikÅ¡ti, ir jie turi kažkuo pasireikÅ¡ti. Jei traktuotume taip, kad S. G. veikė kaip asmuo, ir jis padarė žalÄ , tai žalÄ turėtų atlyginti darbdavys, o po to darbdavys galės iÅ¡sireikalauti iÅ¡ to asmens. Å iuo atveju nemato neteisėtų veiksmų Visuomenės informavimo įstatymo prasme taip pat nemato ir žalos. Teisė į nuomonę ir kritikÄ gali bÅ«ti labai plačiai iÅ¡reikÅ¡ta ir plačiai suprasta.Trečiasis suinteresuotas asmuo S. G. teismo posėdžio metu nurodė, jog savo raÅ¡iniu iÅ¡sakė savo nuomonę, nes tarybos narys jį apskundė VTEK.

VTEK iÅ¡ administracijos reikalavo daug dokumentų. Patyrė daug iÅ¡gyvenimų, nes kolegos jo klausinėjo apie viskÄ , visiems 180 administracijos darbuotojų skundas buvo žinomas. Visi žinojo, kad trečiÄ jį suinteresuotÄ asmenį iÅ¡mes iÅ¡ darbo, todėl jis ir norėjo paraÅ¡yti tokį straipsnį. RaÅ¡o literatÅ«riniu stiliumi jau 30 m. Straipsnyje nebuvo jokių įžeidimų, tik pacitavo VTEK. D. U. yra daug metų politikoje, daug metų buvo meru, administracijos direktoriumi. Mano, kad kai jis užėmė mero ar administracijos direktoriaus pareigas, tai apie jį buvo raÅ¡omi tikrai ne tokie straipsniai ir jų buvo gerokai daugiau.

Kiek jam žinoma, D. U. rajono politikoje yra jau kokius du deÅ¡imtmečius ir nelabai tiki, kad jis patyrė tokius iÅ¡gyvenimus, juo labiau, kad ten pateikta tiesa ir jokio Å¡meižto nebuvo. Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodė, jog pareiÅ¡kėjas kaltino VTEK, kad trečiojo suinteresuoto asmens veiksmai yra neteisėti, ir neteisėti pasisakymai, o jei VTEK atmetė skundÄ , tai vadinasi, trečiojo suinteresuoto asmens veiksmai ir pasisakymai tikrai nėra neteisėti. InformacijÄ jis turėjo paskelbti, nes apie tÄ skundÄ visi žinojo, taip pat norėjo, kad žinotų ir tai, kaip viskas baigėsi, nes visa situacija asmeniÅ¡kai buvo susijusi su juo.

InformacijÄ apie savivaldybės veiklos vieÅ¡inimÄ svetainėje talpina trečiasis suinteresuotas asmuo, o kita informacija iÅ¡ rajono savivaldybės įstaigų, mokyklų ir pan. siunčiama informacinių technologijų specialistui, ir tÄ informacijÄ tinklapyje talpina jis pats. KÄ raÅ¡o pats, nusiunčia specialistui ir jis patalpina, o kita informacija, kurios yra daug, talpinama specialisto jau be trečiojo suinteresuoto asmens žinios. Informacija, kuriÄ jis pateikia, yra apie administracinę veiklÄ , apie jo darbÄ , todėl specialistas ir nesprendė klausimo dėl informacijos talpinimo svetainėje.

Nurodė, jog jo raÅ¡ymo stilius yra literatÅ«rinis ir kitaip raÅ¡yti nemoka, jo vadovams toks raÅ¡ymo stilius yra priimtinas, o ir skaitytojams jis patinka. Jau ir pats pareiÅ¡kėjas minėjo, kiek daug buvo piliečių, skaičiusį Å¡iÄ informacijÄ . Informacijoje nemato jokio purvo, visos citatos yra iÅ¡ Tarnybinės etikos komisijos atsakymo.PareiÅ¡kėjo D. U. patikslintas skundas tenkintinas iÅ¡ dalies. PareiÅ¡kėjas neturtinės žalos atsiradimÄ kildina iÅ¡ Raseinių rajono savivaldybės administracijos veiksmų, t.y. straipsnio „D.

U. skundas tikslo nepasiekė“ paskelbimo oficialioje Raseinių rajono savivaldybės interneto svetainėje www.raseiniai.lt, taigi, nagrinėjamas administracinis ginčas kilo dėl neturtinės žalos, galimai atsiradusios dėl savivaldybės institucijos neteisėtų aktų, atlyginimo.Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti savivaldybė iÅ¡ savivaldybės biudžeto nepaisydama savo darbuotojų kaltės. Tai reiÅ¡kia, kad kaltė kaip savivaldybės deliktinės atsakomybės sÄ lyga yra suponuojama, kai, nesvarbu, dėl kokios priežasties, savivaldybės institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti.

To paties Civilinio kodekso straipsnio 3 d. numatyta, jog vartojamas terminas „aktas“ reiÅ¡kia bet kokį savivaldybės institucijos ar jos darbuotojų veiksmÄ (veikimÄ , neveikimÄ ), kuris tiesiogiai daro įtakos asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (valstybės ir savivaldybės institucijų priimami teisės ir individualÅ«s aktai, administraciniai aktai, fiziniai aktai ir t.t., iÅ¡skyrus teismo nuosprendžius, sprendimus ir nutartis). Atsižvelgiant į įstatymo leidėjo įtvirtintÄ sÄ vokos „aktas“ iÅ¡aiÅ¡kinimÄ , darytina iÅ¡vada, jog straipsnio „D.

U. skundas tikslo nepasiekė“ paskelbimas oficialioje Raseinių rajono savivaldybės interneto svetainėje www.raseiniai.lt gali bÅ«ti vertintinas kaip „aktas“ ir revizuotinas Å¡io akto teisėtumas.Kolegija pažymi, kad sprendžiant institucijos (jos tarnautojų) veikos neteisėtumo klausimÄ kiekvienu konkrečiu atveju yra bÅ«tina nustatyti, kokios institucijos veiklÄ reglamentuojančios teisės normos buvo pažeistos ir kaip Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kė. Oficialioje Raseinių rajono savivaldybės interneto svetainėje www.raseiniai.lt 2011 m. gruodžio 11 d. buvo paskelbtas straipsnis „D.

U. skundas tikslo nepasiekė“ (b.l.12), kuriame raÅ¡oma, jog „Pasirodo, Å¡i karti tiesa labai užsiutino Tarybos narį D. U. kuris kiekviena proga ir netgi be jos mėgsta lipti ant „ bačkos“ ir kritikuoti valdančiÄ jÄ daugumÄ . Todėl kerÅ¡to vedamas rajono politikas užsimojo Savivaldybės viešųjų ryÅ¡ių vyr. specialistui užčiaupti burnÄ . Kad ateityje visuomenei bÅ«tų pateikiama tik viena Darbo partijos ir Socialdemokratų - tiesa. Dėl to D. U. suraitė skundÄ Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos pirmininkui <...>“;

„ Taigi, kaip matome, Tarybos narys D. U. liko it musę kandęs. Tačiau nepaisant to, jis ir toliau dienÄ naktį kurpia skundus valstybės institucijoms. Galvoju, kad jei D. U. taip uoliai dirbtų rajono gyventojų labui kaip Tarybos narys, tai jam net paminklÄ bÅ«tų galima pastatyti. Deja... Pastaruoju metu opozicija ant valdančiosios daugumos pila purvÄ net iÅ¡sijuosusi. Tačiau kai sulaukia nepagrįstos kritikos paneigimo, tai nirÅ¡ta, kaip bulius ant raudono skuduro. O atrodo reikėtų tiek nedaug - nepamirÅ¡ti, kad tiesa visuomet iÅ¡kyla aikÅ¡tėn.“Visų pirmiausia pažymėtina, jog LR teisės gauti informacijÄ iÅ¡ valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo 1 str. numatoma, jog Å¡is įstatymas užtikrina asmenims teisę gauti informacijÄ iÅ¡ valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, nustato Å¡ios teisės įgyvendinimo tvarkÄ ir reguliuoja valstybės bei savivaldybių institucijų ir įstaigų veiksmus teikiant informacijÄ asmenims.

To paties įstatymo 6 str. 1 d. numatoma, jog įstaiga privalo turėti Vyriausybės patvirtintus reikalavimus atitinkančiÄ interneto svetainę, kurioje teiktų informacijÄ apie savo funkcijas, struktÅ«rÄ , informacijos teikimui skirtos informacijos rodyklę, kitÄ teisės aktais nustatytÄ informacijÄ . LR Vyriausybės 2003 m. balandžio 18 d. nutarimo Nr.480 „Dėl bendrųjų reikalavimų valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų interneto svetainėms apraÅ¡o patvirtinimo“ (aktuali redakcija Nr.1156, galiojusi nuo 2011 m. spalio 14 d. iki 2011 m. gruodžio 25 d.) (toliau – ir ApraÅ¡as) 1 punkte nurodoma, jog Å¡io ApraÅ¡o tikslas – sudaryti visuomenei sÄ lygas gauti internetu visÄ vieÅ¡Ä informacijÄ apie valstybės ir savivaldybių institucijas ir įstaigas (toliau – įstaigos) ir jų funkcijas, parengtus įstatymų ir kitų norminių teisės aktų projektus (toliau – įstatymų ir kitų norminių teisės aktų projektas (projektai) ir su jais susijusiÄ teisinę informacijÄ , suvienodinti įstaigų interneto svetaines, užtikrinti jų veiksmingumÄ , jose pateikiamos informacijos aktualumÄ , patikimumÄ , paieÅ¡kos galimybes, svetainių kÅ«rimÄ ir reguliarų informacijos atnaujinimÄ .

ApraÅ¡o 25 punkte pažymima, jog įstaigos interneto svetainėje skelbiama informacija turi atitikti galiojančių teisės aktų nuostatas. Å iuo atveju atkreiptinas dėmesys į minėto LR teisės gauti informacijÄ iÅ¡ valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo 4 str. 3 ir 4 p. nuostatas, kuriose numatoma, jog įstaigos, teikdamos informacijÄ , vadovaujasi Å¡iais principais:

3) teisėtumo, reiÅ¡kiančio, kad įstaigos veiksmai teikiant informacijÄ grindžiami Å¡iuo ir kitais įstatymais ar kitais teisės aktais;

4) objektyvumo, reiÅ¡kiančio, kad įstaigos valstybės tarnautojai ar darbuotojai teikdami informacijÄ turi bÅ«ti neÅ¡aliÅ¡ki ir objektyvÅ«s.LR teisės gauti informacijÄ iÅ¡ valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatyme nurodyti principai atsispindi ir LR vietos savivaldos įstatymo 4 str. 6 p. ir 12 p. LR vietos savivaldos įstatymo 4 str. 6 p. numatyta, jog vietos savivalda yra grindžiama savivaldybės veiklos ir savivaldybės institucijų priimamų sprendimų teisėtumo, t.y. savivaldybės institucijų ir kitų savivaldybės vieÅ¡ojo administravimo subjektų veikla ir visais jų veiklos klausimais priimti sprendimai turi atitikti įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimus, o 12 p. įtvirtinama pareiga savivaldybės institucijoms grįsti savo veiklÄ Å¾mogaus teisių ir laisvių užtikrinimo ir gerbimo principu.

Savivaldybės institucijų ar valstybės tarnautojų priimami sprendimai turi nepažeisti žmogaus orumo, jo teisių ir laisvių, lygių galimybių.LR visuomenės informavimo įstatymo 22 str. 6 d. numatoma, jog valstybės ir savivaldybių institucijos bei įstaigos (iÅ¡skyrus mokslo ir mokymo įstaigas), bankai, politinės partijos negali bÅ«ti vieÅ¡osios informacijos rengėjais ir (ar) jų dalyviais, bet gali leisti neperiodinius informacinio pobÅ«džio leidinius, turėti informacinės visuomenės informavimo priemones, skirtas visuomenei informuoti apie savo veiklÄ , jeigu įstatymų nenustatyta kitaip.

To paties įstatymo 2 str.

82. p. nurodoma, jog visuomenės informavimo priemonė yra laikraÅ¡tis, žurnalas, biuletenis ar kitas leidinys, knyga, televizijos programa, radijo programa, kino ar kita garso ir vaizdo studijų produkcija, informacinės visuomenės informavimo priemonė ir kita priemonė, kuria vieÅ¡ai skleidžiama informacija. ApraÅ¡o 4 p. numatoma, jog įstaigos interneto svetainė yra informacinių technologijų pagrindu veikianti informacinė sistema ar informacinės sistemos sudedamoji dalis (komponentė, posistemis), skirta informacijai apie įstaigos funkcijas, struktÅ«rÄ , veiklÄ skelbti, asmenims skatinti aktyviai dalyvauti valstybės valdymo procese, įstaigos veiklos skaidrumui užtikrinti, vieÅ¡osioms ir (arba) administracinėms paslaugoms elektroninėmis ryÅ¡io priemonėmis teikti.

Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas nuostatas, darytina iÅ¡vada, jog Raseinių rajono savivaldybės interneto svetainei www.raseiniai.lt yra privaloma LR visuomenės informavimo įstatymo 19 str. 2 d. įtvirtinta imperatyvi nuostata, nurodanti, jog visuomenės informavimo priemonėse draudžiama platinti dezinformacijÄ ir informacijÄ , Å¡meižiančiÄ , įžeidžiančiÄ Å¾mogų, žeminančiÄ jo garbę ir orumÄ .Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, jog Å¡ioje byloje aptariami atsakovės (savivaldybės) tarnautojo veiksmai turi atitikti ne tik minėtų įstatymų reikalavimus, bet ir bendruosius vieÅ¡ojo administravimo reikalavimus inter alia VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 1 straipsnio reikalavimÄ Ä¯gyvendinti Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatÄ , kad visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, ir laikytis vieÅ¡ojo administravimo principų.

Atsakovių atstovas teismo posėdžio metu nurodė, jog konstitucinė žodžio laisvė, žodžio laisvė reikÅ¡ti nuomonę, tiek teigiama, tiek neigiama, gali bÅ«ti realizuojama. Pažymėtina, jog 1995 m. balandžio 20 d. nutarime Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kas „kiekvienas, kuris skleidžia informacijÄ , privalo laikytis įstatymų numatytų apribojimų, nepiktnaudžiauti informacijos laisve“, todėl tokia atsakovių atstovo pozicija laikytina nepagrįsta.Atsakovių atstovas taip pat nurodė, jog administracijos tinklapyje turi bÅ«ti skelbiama informacija, susijusi su veikla, taip pat gali bÅ«ti skelbiamos nuomonės ir komentarai; ten skelbiama visa aktuali nuomonė, informacija, kritika.

Trečiasis suinteresuotas asmuo teismo posėdžio metu nurodė, jog informacijÄ jis turėjo paskelbti, nes apie tÄ skundÄ visi žinojo, taip pat norėjo, kad žinotų ir tai, kaip viskas baigėsi, nes visa situacija asmeniÅ¡kai buvo susijusi su juo. Tokia atsakovių atstovo bei trečiojo suinteresuoto asmens pozicija yra prieÅ¡taraujanti ginčo teisės santykius reglamentuojančių teisės aktų nustatomoms. Kaip jau buvo minėta, LR teisės gauti informacijÄ iÅ¡ valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo 4 str. 4 p. numatyta, jog savivaldos institucijos teikdamos informacijÄ turi vadovautis objektyvumo principu, reiÅ¡kiančiu, kad įstaigos valstybės tarnautojai ar darbuotojai teikdami informacijÄ turi bÅ«ti neÅ¡aliÅ¡ki ir objektyvÅ«s.Teisėjų kolegijos vertinimu, trečiojo suinteresuotos asmens S. G., parengusio straipsnį „D.

U. skundas tikslo nepasiekė“, pozicija, išsakyta teismo posėdžio metu, jog visos straipsnio citatos yra iš Tarnybinės etikos komisijos atsakymo, yra prieštaraujanti byloje surinktiems rašytiniams įrodymams. Susipažinus su Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos 2011 m. gruodžio 14 d. atsakymo Nr. S-1528- (2.6) turiniu (b.l.16) bei S. G. parengto straipsnio „D. U. skundas tikslo nepasiekė“ turiniu, darytina išvada, jog nors ir cituojama dalis VTEK atsakymo motyvų, vis dėlto šios citatos sudaro tik dalį straipsnio „D.

U. skundas tikslo nepasiekė“.Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog viešųjų ryÅ¡ių vyriausiojo specialisto pareigybės apraÅ¡ymo (b.l.18-19) II skiltyje numatyta, jog viena iÅ¡ pareigybės paskirties sričių – publikuoti informacijÄ savivaldybės internetiniame puslapyje. III skiltyje numatyta, jog Å¡ias pareigas einantis valstybės tarnautojas vykdo funkcijas bendroje veiklos srityje – savivaldybės informacijos sklaidos organizavime. V skiltyje numatyto valstybės tarnautojo funkcijų sÄ raÅ¡o 7.6 punkte numatyta, jog Å¡ias pareigas einantis valstybės tarnautojas savivaldybės interneto svetainėje nuolat skelbia informacijÄ apie rajono savivaldybės institucijų veiklÄ , vykstančius renginius, naujienas, vykdo gyventojų apklausas.

Pabrėžtina, jog visos aukščiau minėtos pareigybės apraÅ¡ymo nuostatos pabrėžia sÄ vokÄ â€žinformacija“ bei akcentuojama, jog turi bÅ«ti vykdoma savivaldybės informacijos sklaida. Šiuo atveju Raseinių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2011 m. spalio 19 d. įsakymu Nr. (5.4)A2 -416 P patvirtintame viešųjų ryÅ¡ių vyriausiojo specialisto pareigybės apraÅ¡yme nenumatyta teisė ir/ar pareiga publikuoti nuomonę, komentarus, kritikÄ oficialioje savivaldybės interneto svetainėje.

Tokios teisės ir/ar pareigos nesuteikia ir aukščiau analizuotos ginče taikytinos teisės aktų normos.Minėtų nuostatų turinys leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog viešųjų ryÅ¡ių vyriausiasis specialistas privalo publikuoti savivaldybės informacijÄ savivaldybės internetiniame puslapyje nevirÅ¡ydamas Raseinių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2011 m. spalio 19 d. įsakymu Nr. (5.4)A2 -416 P nustatytų kompetencijos ribų bei sutinka su pareiÅ¡kėjo pozicija, jog skelbiant „D.

U. skundas tikslo nepasiekė“ buvo privalu vadovautis LR valstybės tarnybos 15 str. 1 d. numatytų pareigų visetu bei Valstybės tarnautojų veiklos etikos taisyklių 2.1 p. (gerbti žmogų, jo teises ir laisves, valstybę, jos institucijas ir įstaigas, laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, įstatymų, kitų teisės aktų, teismų sprendimų reikalavimų, valstybės ir savivaldybių institucijų bei įstaigų vidaus tvarkos taisyklių), 2.4 p. (vykdyti savo pareigas, vadovaudamasis valstybės valdžios institucijų suformuotais tikslais ir kryptimis.

Valstybės tarnautojas privalo elgtis politiškai neutraliai, nežlugdyti valstybės valdžios institucijų sprendimų ar veiksmų); 3.1 p. (vienodai tarnauti visiems žmonėms, nepaisydamas tautybės, rasės, lyties, kalbos, kilmės, socialinės padėties, religinių įsitikinimų ir politinių pažiūrų) reikalavimų.Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į aukščiau nurodytas teisės normas, susipažinusi su straipsnio turiniu ir pobūdžiu, įvertinusi pareiškėjo nurodamas straipsnio citatas (iš kurių kildinama galimai padaryta neturtinė žala) „<...> kiekviena proga ir netgi be jos mėgsta lipti ant „Bačkos““<...> D.

U. it musę kandęs“, „<..>jei D. U. taip uoliai dirbtų rajono gyventojų labui kaip Tarybos narys, tai jam paminklÄ bÅ«tų galima pastatyti..“ „<...> nirÅ¡ta kaip bulius ant raudono skuduro“ daro iÅ¡vadÄ , jog Raseinių rajono savivaldybės administracijos darbuotojo parengtas straipsnis neatitinka neÅ¡aliÅ¡kumo ir objektyvumo kriterijų. PareiÅ¡kėjo nurodomos citatos straipsnio turinio kontekste laikytinos neetiÅ¡komis, nekorektiÅ¡komis, yra įžeidžiančio pobÅ«džio.

Minėtu straipsniu pateikiama pozicija nėra politiÅ¡kai neutrali. Ä®vertinus straipsnio „D. U. skundas tikslo nepasiekė“ įvadinę dalį matyti, jog akcentuojamas tam tikrų politinių pažiÅ«rų aspektas. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog straipsnio „D. U. skundas tikslo nepasiekė“ paskelbimas Raseinių rajono savivaldybės interneto svetainėje www.raseiniai.lt prieÅ¡tarauja LR teisės gauti informacijÄ iÅ¡ valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo 4 str. 3 ir 4 p., LR vietos savivaldos įstatymo 4 str. 4 ir 6 p., LR visuomenės informavimo įstatymo 19 str. 2 d. normoms, todėl yra neteisėtas.Konstatavus straipsnio „D.

U. skundas tikslo nepasiekė“ paskelbimo interneto svetainėje www.raseiniai.lt neteisėtumÄ , Raseinių rajono savivaldybės administracija įpareigotina paÅ¡alini straipsnį „D. U. skundas tikslo nepasiekė“ iÅ¡ interneto svetainės www.raseiniai.ltViena iÅ¡ bÅ«tinų sÄ lygų atsirasti atsakomybei dėl žalos atlyginimo yra priežastinio ryÅ¡io tarp skolininko neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos buvimas (CK 6.247 straipsnis). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad teismas, kiekvienu atveju prieÅ¡ nustatydamas civilinę atsakomybę, privalo iÅ¡tirti, ar yra ryÅ¡ys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (2007 m. birželio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A17-464).

Žalos atlyginimo prievolei kilti bÅ«tinas tiesioginis priežastinis ryÅ¡ys (nukentėjusio asmens patirta žala turi bÅ«ti kaltininko veiksmų rezultatas), o ne prielaida žalai atsirasti ir prieÅ¡ingai – veiksmai, sudarę tik prielaidas žalai atsirasti, bet jos tiesiogiai nesukėlę, nėra žalos atlyginimo prievolės atsiradimo pagrindas. Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime pabrėžė, kad žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigÅ«nų veiksmais, atlyginimo institutas suponuoja inter alia tai, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigÅ«nų veiksmais, atlyginimÄ atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka (laikantis tinkamo teisinio proceso reikalavimų) yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigÅ«nai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado bÅ«tent dėl tų valstybės institucijų, pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų.Pažymėtina, kad neturtinė žala pagal CK 6.250 straipsnį nėra preziumuojama, todėl jos atsiradimo faktÄ bei priežastinį ryšį su skundžiamos valstybės valdžios institucijos neteisėtais konkrečiais aktais (CK 6.271 str. prasme) privalo įrodyti pareiÅ¡kėjas.

Kreipdamasis į teismÄ pareiÅ¡kėjas turi nurodyti, kaip pasireiÅ¡kė neturtinės žalos atsiradimas ir tai patvirtinančius įrodymus, kurie, jo nuomone, įgalintų teismÄ visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies patenkinti reikalavimÄ dėl patirtos žalos atlyginimo. Vien tik pareiÅ¡kėjo paaiÅ¡kinimų apie patirtÄ neturtinę žalÄ nepakanka. PaaiÅ¡kinimai turėtų bÅ«ti patvirtinti kitais tiesioginiais ar netiesioginiais, subjektyviais ar objektyviais įrodymais. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Å ioje teisės normoje nėra pateiktas iÅ¡samus neturtinės žalos dydžio kriterijų sÄ raÅ¡as, nes, priklausomai nuo bylos aplinkybių, teismas gali pripažinti ir kitus neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus.Pažymėtina, jog neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio, asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius iÅ¡gyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliÅ«tis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai jÄ darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvÅ«s, o ne mažareikÅ¡miai ar smulkmeniÅ¡ki, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiÅ«riu ir gali bÅ«ti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobÅ«dį, pakenkimo intensyvumÄ , trukmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006).Siekiant neturtinės žalos atlyginimo, bÅ«tina nustatyti, kad tas asmuo, kuris kreipėsi teisminės gynybos, tikrai patyrė fizinį skausmÄ , dvasiÅ¡kai iÅ¡gyveno, realiai pajautė emocinę depresijÄ , pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir Å¡i dvasinė skriauda, pasireiÅ¡kusi vienu arba keletu iÅ¡ iÅ¡vardintų elementų, nebuvo vienkartinio pobÅ«džio ar momentinė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-376/2007).PareiÅ¡kėjas iÅ¡ esmės neturtinę žalÄ sieja su tuo, jog melagingi duomenys padarė didelę žalÄ jo reputacijai bei geram vardui, akivaizdžiai mažina visuomenės pasitikėjimÄ juo, pareiÅ¡kėjui tenka aiÅ¡kintis prieÅ¡ kolegas, visuomenę, Å¡eimos narius.

PareiÅ¡kėjas savo skunde ir posėdžio metu akcentuoja jog yra politikas, t.y. Raseinių rajono savivaldybės tarybos narys, jam itin svarbi gera visuomenės nuomonė apie jį bei didelės dalies visuomenės pasitikėjimas, palaikymas. Vis dėlto pareiÅ¡kėjas nepateikė įrodymų, patvirtinančių jo reputacijos pablogėjimÄ , neigiamÄ Ä¯takÄ jo geram vardui, akivaizdžiai sumažėjusį visuomenės pasitikėjimÄ ir apsiribojo tik bendro pobÅ«džio teiginiais. Atkreiptinas dėmesys, jog vien tik paaiÅ¡kinimų, susijusių su patirta neturtine žala, nepakanka.

PaaiÅ¡kinimai turėtų bÅ«ti patvirtinti kitais tiesioginiais ar netiesioginiais, subjektyviais ar objektyviais įrodymais, o nagrinėjamoje administracinėje byloje tokių aplinkybių taip pat nėra nustatyta. Teisėjų kolegijos vertinimu, įvertinus byloje turimus įrodymus negalima daryti iÅ¡vados, jog sumažėjo visuomenės pasitikėjimas pareiÅ¡kėju, pasikeitė visuomenės požiÅ«ris į jį, pablogėjo jo reputacija.PareiÅ¡kėjas teismo posėdžio metu nurodė, jog straipsnio pasakymai pareiÅ¡kėjÄ labai paveikė, jam prasidėjo nemiga, nerimas, įtampa, buvo kreipęsis į medikus, teko daryti kompiuterinę tomografijÄ , atsakymas buvo geras, jokių pakitimų nebuvo aptikta, jautė didelius galvos skausmus.

Taip pat posėdžio metu nurodė, jog jis nesuprato, kad tai bÅ«tų kreipimasis dėl nervinės įtampos, tačiau neatmeta galimybės, kad taip galėtų bÅ«ti. Å iaulių apygardos administraciniam teismui nėra pateikta raÅ¡ytinių įrodymų, įrodančių, kad pareiÅ¡kėjas iÅ¡ karto po straipsnio paskelbimo interneto svetainėje www.raseiniai.lt bÅ«tų kreipęsis į gydytojÄ dėl pablogėjusios sveikatos, taip pat byloje nėra duomenų, kurie leistų daryti iÅ¡vadÄ , kad sveikatos sutrikimus sukėlė straipsnio paskelbimas interneto svetainėje www.raseiniai.lt.

Vis dėlto, teisėjų kolegija pripažįsta iš dalies pagrįstais pareiškėjo argumentus, kad atsakovės veiksmai, t.y. straipsnio „D. U. skundas tikslo nepasiekė“ paskelbimas interneto svetainėje www.raseiniai.lt jam sukėlė dvasinių išgyvenimų. Kita vertus nėra pagrindo pripažinti, kad jie buvo tokio pobūdžio, kad to nekompensuotų teismo pripažinimas, jog atsakovė neteisėtai ir nepagrįstai paskelbė interneto svetainėje www.raseiniai.lt straipsnį „D. U. skundas tikslo nepasiekė“.

Europos Žmogaus Teisių Teismas, gindamas Konvencijoje įvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, ne kartÄ yra konstatavęs, kad teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtÄ skriaudÄ (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2000 m. spalio 10 d. sprendimas byloje D. prieÅ¡ LietuvÄ ;, 2006 m. spalio 10 d. sprendimas byloje L. L. prieÅ¡ PrancÅ«zijÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 7508/02). Taigi teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali bÅ«ti savarankiÅ¡kas pažeistų asmens teisių gynimo bÅ«das (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 16 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A444– 619/2008).

Nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į bylos faktines aplinkybes, į tai, jog pažeistos vieÅ¡o asmens, politiko teisės, teismo pripažinimas, kad atsakovė neteisėtai ir nepagrįstai paskelbė interneto svetainėje www.raseiniai.lt straipsnį „D. U. skundas tikslo nepasiekė“ teisėjų kolegijos vertinimu, yra pakankama ir teisinga satisfakcija. Remdamasi iÅ¡dėstytais argumentais teisėjų kolegija pareiÅ¡kėjo reikalavimÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais vertina kaip nepagrįstÄ .

Atsižvelgdama į aukščiau iÅ¡dėstytas aplinkybes ir nurodytas teisės normas, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjo reikalavimas dėl 10000 Lt neturtinės žalos atlyginimo priteisimo atmestinas kaip nepagrįstas. PareiÅ¡kėjas savo patikslintame skunde praÅ¡o priteisti jo naudai patirtas atstovavimo iÅ¡laidas. Teismo posėdžio metu pareiÅ¡kėjo atstovė advokato padėjėja E. L. nurodė, jog iÅ¡laidų paskaičiavimÄ pateiks įstatymo numatyta tvarka, t.y. LR ABTÄ® nustatytais terminais, dalį įrodymų, pagrindžiančių iÅ¡laidas, teismui jau pateikė.

Jei skundas bÅ«tų patenkintas, praÅ¡o klausimo dėl iÅ¡laidų priteisimo nespręsti, nes dar pateiks praÅ¡ymÄ su papildomais dokumentais. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į pareiÅ¡kėjo atstovės praÅ¡ymÄ klausimo dėl atstovavimo iÅ¡laidų atlyginimo nenagrinėja.              Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas iÅ¡dėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos ABTÄ® 85-87 str., 88 str. 1 d. 2 p., n u s p r e n d ž i a :             PareiÅ¡kėjo D.

U. patikslintÄ skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies.Ä®pareigoti Raseinių rajono savivaldybės administracijÄ paÅ¡alinti straipsnį „D. U. skundas tikslo nepasiekė“ iÅ¡ interneto svetainės www.raseiniai.lt. PareiÅ¡kėjo reikalavimÄ dėl 10000 Lt neturtinės žalos atlyginimo priteisimo atmesti kaip nepagrįstÄ .Sprendimas per 14 dienų gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per šį teismÄ . Teisėjai                                                                 Žanas Kubeckas                                                                  Laisvutė Kartanaitė                                                                  Virginijus Stankevičius nuoraÅ¡as tikras