5ccb5e18-3dc6-40fe-bb9b-b4e4538bd6ea · Vilniaus apygardos teismas

?Civilinė byla Nr. e2A-266-855/2020 Teisminio proceso Nr. 2-10-3-00708-2018-2 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.11.6.; 3.3.1.20.; 3.2.4.11. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS NUTARTIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. vasario 11 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Ramunės Mikonienės, Andriaus Veriko ir Renatos Volodko (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje, apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovo D.

G. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 30 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės D. Z. ieÅ¡kinį atsakovui D. G. dėl nepagrįstai gauto atlyginimo priteisimo, Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė D. Z. kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, kuriuo prašė priteisti iÅ¡ atsakovo D. G. 3 000,00 Eur nepagrįstai gauto atlyginimo bei bylinėjimosi iÅ¡laidas. 1.1. Savo reikalavimus grindė tuo, kad 2015 m. nusprendė parduoti jai priklausantį nekilnojamÄ turtÄ â€“ žemės sklypÄ su pastatais, adresu (duomenys neskelbtini) Pardavimo tikslui 2014 m. buvo iÅ¡davusi įgaliojimÄ G.

V., kuris nuo 2016 m. gruodžio yra dingęs be žinios. 2017 m. ieÅ¡kovė sužinojo, kad planuojamo parduoti nekilnojamojo turto dokumentai yra pas nekilnojamojo turto ekspertÄ D. G.. Jokia sutartis su atsakovu niekada nebuvo sudaryta. Anot atsakovo, tarp jo ir G. V. buvo susitarimas dėl turto pardavimo tik žodžiu. 2018 m. sausio mėnesį atsakovas pranešė, kad surado pirkėjÄ A. R., kuris nori apžiÅ«rėti parduodamÄ turtÄ . ApžiÅ«rint turtÄ dalyvavo ieÅ¡kovė ir bÅ«simas pirkėjas. Suderinus visas sÄ lygas ji, atsakovas ir bÅ«simas pirkėjas susitarė sudaryti preliminariÄ nekilnojamojo turto pirkimo - pardavimo sutartį.

Pagal atsakovo paruoÅ¡tÄ preliminariÄ nekilnojamojo turto 2018 m. sausio 10 d. sutartį Nr. 18/01/10KAB, D. Z. įsipareigojo parduoti, o A. R. nupirkti žemės sklypÄ su pastatais už 83 000 Eur iki 2018 m. gruodžio 20 d. Å ios sutarties pagrindu buvo sutarta, kad pirkėjas savo įsipareigojimų užtikrinimui perves 10 000 Eur. Nelaukdamas pagrindinės pirkimo – pardavimo sutarties pasiraÅ¡ymo dienos, 2018 m. sausio 13 d. atsakovas paskambino ieÅ¡kovei ir pareikalavo sumokėti jam visÄ 3000,00 Eur tarpininkavimo mokestį už parduodamÄ turtÄ .

Nors ieÅ¡kovė su pačiu atsakovu jokių sutarčių (tarpininkavimo ar kt.) nebuvo sudariusi, bet pasitikėdama atsakovu ir tikėdama, kad įvyks pirkimo – pardavimo sutartis, nelaukdama pagrindinės nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutarties, atsakovo primygtinai reikalaujama, atsakovui D. G. 2018 m. sausio 15 d. pervedė 1000,00 Eur, 2018 m. sausio 16 d. pervedė 1000,00 Eur, bei 2018 m. sausio 19 d. nuėmusi 1000,00 Eur, perdavė juos atsakovui grynais. Vis dėlto, 2018 m. kovo mėn. pirkėjas pranešė, kad dėl susiklosčiusių aplinkybių negalės įvykdyti savo įsipareigojimų, pagal 2018 m. sausio 10 d. sutartį Nr. 18/01/10KAB. 2018 m. kovo 31 d. ieÅ¡kovė su pirkėju sudarė susitarimÄ dėl 2018 m. sausio 10 d. preliminarios nekilnojamo turto pirkimo – pardavimo sutarties nutraukimo, pagal kurį ji įsipareigojo iki 2018-12-20 grÄ Å¾inti sumokėtÄ 10000 Eur avansÄ , o pirkėjas sutiko, kad ji ir toliau pardavinėtų šį nekilnojamÄ turtÄ .

Apie tai, kad pirkėjas atsisako pirkti ir pagrindinė pirkimo - pardavimo sutartis nebus sudaroma, ieÅ¡kovė pranešė atsakovui. 2018 m. gegužės mėn. 8 d. papildomai raÅ¡tu kreipėsi į atsakovÄ , reikalaudama jai grÄ Å¾inti nepagrįstai gautus pinigus, pateikti duomenis, kokiu pagrindu jis 3000,00 Eur iÅ¡sireikalavo, prašė pateikti sutartis. Atsakovas kategoriÅ¡kai atsisakė gera valia grÄ Å¾inti nepagrįstai gautus pinigus, nurodydamas, kad jau kliento suradimas yra visiÅ¡kai atlikta tarpininkavimo paslaugos sÄ lyga.

2. Atsakovas D. G. pateikė atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį, kuriuo praÅ¡o ieÅ¡kinį atmesti. 2.1. Savo pozicijÄ grindė tuo, kad 2016 m. apie liepos mėnesį su juo susisiekė G. V., ieÅ¡kovės sugyventinis, kuris telefonu paprašė atsakovo nekilnojamo turto paslaugos – parduoti jo turtÄ â€“ gyvenamÄ namÄ , adresu, (duomenys neskelbtini). Su D. Z. pirmÄ kartÄ atsakovas susitiko Kaune, prekybos centre „Mega“ apie 2017 metų ankstyvÄ rudenį. Susitikimo metu Å¡alys aptarinėjo parduodamo turto kainÄ ir perspektyvas surasti pirkėjÄ . 2018 m. sausį rado potencialų namo pirkėjÄ A.

R., su kuriuo ieÅ¡kovė sudarė 2018 m. sausio 10 d. preliminariÄ nekilnojamojo daikto pirkimo – pardavimo sutartį dėl turto pardavimo už 83 000 Eur. Telefonu Å¡alys susitarė, kad už paslaugÄ atsakovas gaus 3000,00 Eur (2000,00 Eur kai gaus iÅ¡ pirkėjo avansÄ ir 1000,00 Eur po pagrindinės sutarties sudarymo). II. Pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo esmė 3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. gegužės 30 d. sprendimu nusprendė ieÅ¡kinį patenkinti iÅ¡ dalies ir priteisti iÅ¡ atsakovo D.

G. 2 700,00 Eur nepagrįstai gauto atlyginimo bei 87,40 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovės D. Z. naudai, kitoje dalyje ieškinį atmetė.

4. Teismas nurodė, kad byloje esantys įrodymai patvirtina, kad ieÅ¡kovė atsakovui mokėjimo pavedimu pervedė 2 000,00 Eur sumÄ . Taip pat sprendė, kad byloje įrodyta, kad ieÅ¡kovė atsakovui grynais sumokėjo 1 000,00 Eur, nes 2018 m. sausio 19 d. 1 000,00 Eur buvo iÅ¡imti grynais iÅ¡ ieÅ¡kovės banko sÄ skaitos ir bÅ«tent tÄ pačiÄ dienÄ Å¡alys kartu važiavo pas ieÅ¡kovės motinÄ ir sudarė tarpininkavimo sutartį. Be to, ji nuosekliai ir ieÅ¡kinyje, ir teismo posėdyje Å¡ias aplinkybes tvirtino. Todėl vadovaujantis tikimybių pusiausvyros principu, teismas laikė, jog labiau tikėtina, kad ieÅ¡kovė atsakovui grynais 1 000,00 Eur sumokėjo (CPK 178 str.).

5. Teismo vertinimu, Å¡alis siejo tarpininkavimo, t. y. atlygintinų paslaugų santykiai. Tiekdamas tokios rÅ«Å¡ies paslaugas atsakovas privalėjo veikti sÄ Å¾iningai ir protingai, taip, kad tai labiausiai atitiktų kliento interesus (CK 6.718 straipsnio 1 dalis). IÅ¡ bylos medžiagos ir Å¡alių paaiÅ¡kinimų matyti, kad Å¡iuose santykiuose atsakovas veikė kaip profesionalas (vykdo Å¡ios rÅ«Å¡ies individualiÄ veiklÄ ), o tokiu atveju ieÅ¡kovei, kaip klientei turėjo bÅ«ti vieÅ¡ai suteikta informacija apie paslaugÄ , t. y. apie paslaugos teikimo sÄ lygas, paslaugų kainÄ , paslaugų teikimo terminas, galimos pasekmės, bei kita informacija, turinti įtakos kliento apsisprendimui sudaryti sutartį.

6. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas sprendė, kad Å¡iuo atveju iki galo sutartis neįvykdyta, nes ieÅ¡kovė atsakovo surastam pirkėjui A. R. turto nepardavė, ir tokiu bÅ«du negavo iÅ¡ tarpininkavimo paslaugos to, ko tikėjosi, t. y. turto pardavimo ir pajamų už turtÄ gavimo.

7. Teismas taip pat nurodė, kad į bylÄ atsakovas pateikė informacijÄ iÅ¡ internetinio puslapio „aruodas.lt“ dėl ieÅ¡kovės nekilnojamojo turto pardavimo. IeÅ¡kovė teigė, kad atsakovas iÅ¡ viso prie jos parduodamos sodybos buvo vienÄ kartÄ , ir kuras nuvažiavimui prie jos sodybos kainuotų apie 23,00 Eur, nes sodyba yra 125 km nuo Vilniaus. Nors atsakovas teigė, kad jis parduodamai sodybai darė profesionalių fotografų pagalba nuotraukas, tačiau Å¡ioms aplinkybėms pagrįsti, kiek kainavo Å¡ių profesionalių fotografų nuotraukos, ir ar iÅ¡ viso jas darė kiti asmenys, o ne, pavyzdžiui, ieÅ¡kovės įgaliotas asmuo G.

V., į bylÄ nepateikė. Ä®vertinęs nurodytas aplinkybes teismas sprendė, kad už atsakovo faktiÅ¡kai suteiktas tarpininkavimo paslaugas suradus potencialų pirkėjÄ A. R. ir patirtas iÅ¡laidas vis dėlto priklausytų 300,00 Eur atlygis (CPK 178 str.), todėl ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies ir priteisė ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovo 2700,00 Eur (3000,00 Eur – 300,00 Eur). 8. 2019 m. birželio 12 d. papildomu sprendimu teismas nusprendė priteisti iÅ¡ atsakovo D. G. ieÅ¡kovei D. Z. 315,00 Eur už advokato padėjėjos teisinę pagalbÄ .

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai 9. Apeliaciniu skundu apeliantas D. G. praÅ¡o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 30 d. sprendimÄ panaikinti ir perduoti bylÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo, priteisti patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais pagrindiniais argumentais: 9.1. 1000,00 Eur grynųjų pinigų perdavimo byloje ieÅ¡kovė neįrodė, nes tokio fakto tikrovėje nebuvo, todėl jie visai nepagrįstai priteisti iÅ¡ apelianto. 9.2.

Nepagrįsti ir neįrodyti bylos medžiaga ieÅ¡kovės subjektyvÅ«s samprotavimai, kad esÄ buvo susitarimas atsiskaityti už tarpininkavimÄ parduodant nekilnojamÄ jį turtÄ po pagrindinės pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo, nes tai prieÅ¡tarauja byloje nustatymam faktui, jog ieÅ¡kovė yra apmokėjusi už apelianto tarpininkavimo paslaugas Å¡alių sutartÄ sumÄ ir kÄ tuomet reiÅ¡kia Å¡ie veiksmai, jei esÄ susitarimo atsiskaityti už tarpininkavimo paslaugas nebuvo. 9.3. Nagrinėjamo tarpininkavimo susitarimo Å¡ioje byloje ieÅ¡kovė neprašė pripažinti negaliojančiu, jos pareigos, kurias ginčija, yra pačios įvykdytos, o prievolė atitinkama apimtimi pasibaigusi.

Reikalauti sumažinti ar priteisti atlyginimÄ pagal tarpininkavimo sutartį, apelianto vertinimu, teisine prasme galima tik nuginčijus tarpininkavimo susitarimÄ pilnai ar dalinai, ko nėra atlikta. 9.4. Teismas, įvertinęs Å¡alių pozicijas procese, jų dalykinį pasirengimÄ ir nelygiateisiÅ¡kumÄ , kai vienas asmuo bylÄ veda su atstovu, o kitas – be jo, nepasiÅ«lė apeliantui pasirÅ«pinti atstovavimu, nors toks atstovo dalyvavimas procese galėjo padėti ir teismui labiau tinkamai identifikuoti ir visapusiÅ¡kai įvertinti bylos ginčo esmę ir nagrinėjimo ribas. 9.5.

Sprendime nepagrįsta, kodėl teismas įvertino ir sprendė, kad tarpininkavimo sutartis iki galo neįvykdyta, nebuvo atsižvelgta, kad ne nuo apelianto, tačiau nuo ieškovės apsisprendimo ir galimai kitų aplinkybių, kurios netirtos ir nenustatytos, nes byloje nedalyvavo turto pirkėjas, pagrindinė sutartis byloje neįvyko, kadangi ieškovė, apeliantui nežinant, veikdama savo rizika, sudarė 2018 m. kovo 31 d. preliminarios sutarties nutraukimo sutartį. 9.6. Kai prievolė baigiasi tinkamu įvykdymu, baigiasi ir visos iš šios prievolės atsiradusios papildomos teisės ir pareigos.

IeÅ¡kovė gali reikalauti tokiu atveju tik pripažinti negaliojančiomis tam tikras sÄ lygas, ir, teismui pripažinus šį reikalavimÄ , reikalauti taikyti restitucijÄ . 9.7. Teismas bylos nagrinėjimo metu neatskleidė, kokiu teisiniu pagrindu įvykdžius tarpininkavimo sutarties sÄ lygas, Å¡ioje byloje pripažinta apeliantÄ tarpininkavimo mokestį gavus esÄ be pagrindo ar neteisėtai bei faktiÅ¡kai pritaikyta restitucija. 9.8. Teismas nesiaiÅ¡kino, nevertino ir netyrė aplinkybių, dėl kokių priežasčių pagrindinė sutartis dėl nekilnojamųjų daiktų nebuvo sudaryta, tai yra ji iÅ¡iro ir Å¡i aplinkybė bÅ«tent, mano, pripažintina bylos esmės neatskleidimu. 9.9.

Tarpininkavimo paslauga susijusi ne tik su ieÅ¡kovės, tačiau ir surasto pirkėjo teisėmis ir pareigomis, kuris į bylÄ trečiuoju asmeniu ar kažkodėl neįtrauktas, kas, mano, pripažintina procesinių teisės normų netinkamu taikymu bylos nagrinėjime. 9.10. Teismas nevertino aplinkybės apie ieÅ¡kovės ir turto pirkėjo A. R. civilinį ginÄÄ , jo priežastis ir pasekmes. 9.11. Dingusiu be žinios vadinamas G. V. gali bÅ«ti dingęs tik iÅ¡ ieÅ¡kovės gyvenimo, net ir jos atstovė nurodė prokuratÅ«roje jo atžvilgiu iÅ¡keltas baudžiamÄ sias bylas, todėl galimai asmuo tiesiog kažkur iÅ¡vykęs. Vadovaujantis bylos medžiaga ir nurodyta vieÅ¡a informacija, jis nėra paieÅ¡komas.

TeisiÅ¡kai Å¡is asmuo yra ir jis turi dalyvauti trečiuoju asmeniu byloje, nes, analogiÅ¡kai ir priklausomai nuo bylos baigties, apeliantas įgis teisę kelti teisinius turtinius reikalavimus ir Å¡io asmens atžvilgiu. 9.12. Teismas parengiamajam posėdyje įpareigojo ieÅ¡kovės atstovę pateikti Lietuvos Respublikos advokatÅ«ros įstatymo 34 straipsnio 2 dalyje numatytÄ sprendimÄ dėl vienų metų praktikos atlikimo ataskaitos patvirtinimo, suteikiantį teisę atstovauti pirmosios instancijos teismuose, tačiau to vis tiek nebuvo padaryta.

10. IeÅ¡kovė D. Z. atsiliepimu į apelianto apeliacinį skundÄ prašė apeliacinį skundÄ atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ , priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundÄ grindžiamas Å¡iais pagrindiniais argumentais: 10.1. IeÅ¡kovė tiek procesiniuose dokumentuose, tiek pretenzijose, tiek teismo posėdžio metu paaiÅ¡kino, kad atsakovas net ir jų susitikimo metu 2017 m. pabaigoje ieÅ¡kovės praÅ¡ymu, turėjo surasti ne potencialų pirkėjÄ , o asmenį, kuris faktiÅ¡kai įsigis turtÄ .

Be to, ieÅ¡kovės tikrieji ketinimai buvo parduoti turtÄ , o ne sudaryti preliminariÄ sutartį. 10.2. Nors apeliantas teigia, kad 1000,00 Eur grynųjų pinigų perdavimo byloje ieÅ¡kovė neįrodė, nes tokio fakto tikrovėje nebuvo, tačiau Å¡is apelianto motyvas neatitinka tikrovės, nes ieÅ¡kovė teismui pateikė įrodymus, kad pinigų perdavimas 2018 m. sausio 19 d. įvyko (pinigų nuėmimas (duomenys neskelbtini) AB „Swedbank“ padalinyje 13 val. 13 min.), atsakovo ir ieÅ¡kovės mamos sutarties pasiraÅ¡ymas ieÅ¡kovės mamos namuose ir ieÅ¡kovės paaiÅ¡kinimai. 10.3.

IeÅ¡kovė niekada neprašė peržiÅ«rėti pasibaigusios prievolės, juolab, kad tarpininkavimo susitarimas nėra raÅ¡ytinis ir atsakovas, siekdamas iÅ¡vengti nepagrįstai gauto atlygio grÄ Å¾inimo, tarpininkavimo susitarimÄ vertina sau palankia linkme. IeÅ¡kovė neginčija, kad teismo motyvai galimai ir ne visai iÅ¡samÅ«s, bet esmė atskleista ir sprendimo naikinti teisinių pagrindų nėra. 10.4. Su atsakovu tarpininkavimo sutartis nebuvo pasiraÅ¡yta, tarpininkavimo paslaugų apmokėjimo sÄ lygos aptartos nebuvo, atsakovas 2017 m. pabaigoje paaiÅ¡kino, kad jei jis parduotų turtÄ , norėtų 3 procentų atlygio ir žodžiu buvo gautas ieÅ¡kovės pritarimas.

Tačiau sutartis, kuriÄ atsakovas žadėjo atvežti pasiraÅ¡yti, taip ir nebuvo pasiraÅ¡yta, nes 2018 m. sausį atsakovas informavo ieÅ¡kovę, kad surado potencialų klientÄ â€“ pirkėjÄ , surašė preliminariÄ nekilnojamojo turto pardavimo sutartį, sumažino parduodamo turto vertę nuo 89 000,00 Eur iki 83 000,00 Eur. Tai ir visi veiksmai, kuriuos atliko atsakovas. 10.5. 2019 m. birželio 21 d. Alytaus apylinkės teismo Varėnos rÅ«mai civilinėje byloje Nr. e2-1748-445/2019 priėmė sprendimÄ , kuriuo iÅ¡ ieÅ¡kovės priteisė pirkėjui A.

R. 10 000,00 Eur jo sumokėtÄ avansÄ , dėl ko akivaizdu, kad tikrieji ieÅ¡kovės ketinimai ir teisėti lÅ«kesčiai liko neįgyvendinti. 10.6. Nepalankaus sprendimo atsakovui priėmimas nesuponuoja iÅ¡vados, kad jam nebuvo užtikrinta teisė į atstovavimÄ , todėl ir Å¡iuo pagrindu nėra priežasčių naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ . 10.7. Tai, kad atsakovui buvo žinoma, jog G. V. pasislėpė ir jo atžvilgiu pradėtas ikiteisminis tyrimas, buvo nurodyta procesiniuose dokumentuose, pokalbių metu su atsakovu susitariant dėl nekilnojamojo turto pardavimo 2017 m. pabaigoje, pats atsakovas teismo posėdžio metu patvirtino, kad staiga G.

V. dingo, todėl remtis išgalvotais motyvais apeliaciniame skunde negalima. 10.8. Teismui buvo pateiktas Advokatų tarybos išduotas 2004 m. spalio 21 d. pažymėjimas Nr. 1025, iš kurio darytina pagrįsta išvada, jog atstovavimui kliūčių nebuvo, praėję beveik 15 metų nuo praktikos pradžios. Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados. Apeliacinis skundas netenkintinas.

11. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ , neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

12. Absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, teismas nenustatė.

13. Nors apeliantas apeliaciniame skunde ir nurodo, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų materialiųjų teisių ir pareigų, tačiau su tokia pozicija sutikti negalima. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl teisinių pagrindų dalyvauti trečiuoju asmeniu civilinėje byloje, yra nurodęs, kad tam, kad asmuo galėtų įstoti į bylÄ kaip trečiasis asmuo, nepareiÅ¡kiantis savarankiÅ¡kų reikalavimų, bÅ«tinas pakankamas (glaudus) nagrinėjamos bylos teisinis ryÅ¡ys su trečiojo asmens materialiosiomis teisėmis ir pareigomis.

Å is ryÅ¡ys nustatomas kiekvienu konkrečiu atveju teismui įvertinus susiklosčiusius teisinius santykius ir faktines bylos aplinkybes. Jei bylos ir trečiojo asmens materialiųjų teisių ir pareigų teisinis ryÅ¡ys nepakankamas, teismas, atsižvelgdamas į CPK 7 straipsnį, turėtų atsisakyti priimti tokį asmenį dalyvauti byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal UAB „Smiltainis ir ko“ praÅ¡ymÄ , bylos Nr. 3K-3-21/2010).

14. Nagrinėjamu atveju ginčas yra kilęs tik tarp ieÅ¡kovės D. Z. ir apelianto D. G., dėl tarp jų susiklosčiusių teisinių santykių, tuo tarpu nei buvusiam ieÅ¡kovės įgaliotam asmeniui G. V., nei asmeniui, su ieÅ¡kove sudariusiam preliminariÄ sutartį, (o vėliau jÄ nutraukusiam) A. R. skundžiamas teismo sprendimas jokių teisių ar pareigų nesukelia. Reikalavimas atsakovui Å¡ioje byloje ieÅ¡kovės pareikÅ¡tas CK 6.237 straipsnio pagrindu ir bylos Å¡alių žodžiu sudarytos paslaugų teikimo sutarties pagrindu, tuo tarpu potencialaus ginčo nekilnojamojo turto pirkėjo ir ieÅ¡kovės tarpusavio klausimai, be kita ko, ir tarpusavio atsiskaitymo bei atsakomybės klausimai nagrinėjamu atveju buvo iÅ¡spręsti jų sudarytu 2018 m. kovo 31 d. susitarimu dėl 2018 m. spalio 10 d.

Preliminarios nekilnojamojo daikto pirkimo – pardavimo sutarties Nr. 18/01/10KAB nutraukimo, o vėliau – ir teismo proceso kitoje civilinėje byloje rėmuose, ir minėtas pirkėjas A. R. nėra prisiėmęs jokių prievolių pagal paslaugų sutartį, todėl spręstina, kad atsakovo surastas pirkėjas neturi suinteresuotumo Å¡ios bylos baigtimi ir teismas neturėjo pareigos įtraukti jį dalyvauti byloje. Pozicijos dėl potencialių (bÅ«simų) pirkėjų neįtraukimo į procesÄ tarp tarpininkavimo paslaugų teikėjo ir gavėjo laikomasi ir teismų praktikoje (LAT 2010-02-01 nutartis c.b.

Nr. 3K-3-21/2010; 2011-03-28 nutartis c.b. Nr. 3K-3-137/2011 ir kt.). Pagaliau, pats apeliantas, manydamas, kad nurodytas asmuo ar asmenys turėjo bÅ«ti įtraukti į bylÄ trečiaisiais asmenims, galėjo teismui reikÅ¡ti tokius praÅ¡ymus, siekti užtikrinti Å¡ių asmenų dalyvavimÄ teismo procese kaip liudytojų, tačiau to nepadarė.

15. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismas nepasiÅ«lė apeliantui pasirÅ«pinti atstovavimu bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, tačiau pagal CPK 161 straipsnio 1 dalį tai nėra teismo pareiga ir pasiÅ«lyti pasirÅ«pinti atstovavimu teisėjas gali tuo atveju, jeigu mano, kad Å¡alis arba trečiasis asmuo be atstovo pagalbos nesugeba (nesugebės) tinkamai ginti savo teisių. Tuo tarpu nagrinėjamu atveju apeliantas yra nekilnojamojo turto brokeris, kuris verčiasi tarpininkavimu nekilnojamojo turto pirkime – pardavime, todėl neabejotina, kad jis puikiai iÅ¡mano teisinius tokio turto nuosavybės teisės perleidimo aspektus, jo santykius su klientais reglamentuojančias teisės normas, ypač atsižvelgiant į tai, kad bylos duomenimis jis pats rengė 2018 m. spalio 10 d. preliminariÄ sutartį, byloje yra duomenys ir įrodymai dėl jo su ieÅ¡kovės motina sudarytos raÅ¡ytinės tarpininkavimo sutarties ir pan., todėl pagrindo spręsti, kad apeliantas nesuvokė tinkamo atstovavimo bÅ«tinybės, o teismas privalėjo pasiÅ«lyti jam pasirÅ«pinti tinkamu atstovavimu, nėra.

16. Byloje nėra ginčo dėl to, kad tarp Å¡alių buvo susiklostę atlygintinų paslaugų teikimo teisiniai santykiai, pagal kuriuos apeliantas D. G. surado ieÅ¡kovei D. Z. nekilnojamojo turto, t. y. žemės sklypo su pastatais, esančių adresu (duomenys neskelbtini), potencialų pirkėjÄ A. R., su kuriuo ieÅ¡kovė sudarė 2018 m. spalio 10 d. PreliminariÄ nekilnojamojo daikto pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 18/01/10KAB. Bylos duomenys patvirtina, kad pagal preliminariÄ sutartį ieÅ¡kovė iÅ¡ potencialaus turto pirkėjo gavo 10 000,00 Eur avansÄ . Nagrinėjamoje byloje taip pat nėra ginčo ir dėl to, kad A. R. ieÅ¡kovės parduodamo nekilnojamojo turto pagal PreliminariÄ sutartį iÅ¡ ieÅ¡kovės nenupirko, o 2018 m. kovo 31 d. jie sudarė susitarimÄ , kuriuo PreliminariÄ sutartį nutraukė bei pripažino netekus galios.

17. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir CK) 6.2281 straipsnio 1 dalį vartojimo sutartimi verslininkas įsipareigoja perduoti vartotojui prekes nuosavybės teise arba suteikti paslaugas vartotojui, o vartotojas įsipareigoja priimti prekes ar paslaugas ir sumokėti jų kainÄ . Å io kodekso nustatytais atvejais vartojimo sutartimis laikomos ir kitos verslininko ir vartotojo sudarytos sutartys. To paties straipsnio 2 dalis numato, kad vartotojas – fizinis asmuo, su savo verslu, prekyba, amatu ar profesija nesusijusiais tikslais (vartojimo tikslais) siekiantis sudaryti ar sudarantis sutartis.

Ä®vertinus nurodytÄ teisinį reguliavimÄ , faktines nagrinėjamos bylos aplinkybes, teisėjų kolegija visiÅ¡kai sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad Å¡iuo atveju tarp Å¡alių buvo susiklostę vartojimo atlygintinų paslaugų teikimo teisiniai santykiai. IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad D. G. yra nekilnojamojo turto brokeris ((duomenys neskelbtini) partneris), o susitarimas dėl atlygintinų paslaugų teikimo buvo sudarytas fizinio asmens D. Z. interesais (teisinių santykių pradžioje jÄ atstovaujant G.

V.).

18. BÅ«tinybę užtikrinti vartotojo, kaip silpnesniosios sutarties Å¡alies, teisių ir teisėtų interesų apsaugÄ savo nutartyse yra akcentavęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, konstatuodamas, kad vartotojų gynimas yra prioritetinė valstybės ekonominės ir socialinės politikos dalis, konstitucinis valstybės Å«kio tvarkymo principas; su vartotojų teisių apsauga susijusiuose ginčuose neretai peržengiamos privačių santykių ribos, vartotojų teisių gynimas vertintinas kaip vieÅ¡asis interesas, svarbus ne tik pačiam vartotojui, bet ir didelei visuomenės daliai (žr. pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. balandžio 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-475/2001, 2008 m. spalio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2008 ir kt.).

19. Be to, pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir CK) 6.716 straipsnio 1 dalį paslaugų sutartimi viena Å¡alis (paslaugų teikėjas) įsipareigoja pagal kitos Å¡alies (kliento) užsakymÄ suteikti klientui tam tikras nematerialaus pobÅ«džio (intelektines) ar kitokias paslaugas, nesusijusias su materialaus objekto sukÅ«rimu (atlikti tam tikrus veiksmus arba vykdyti tam tikrÄ veiklÄ ), o klientas įsipareigoja už suteiktas paslaugas sumokėti. Å io straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad vartojimo paslaugų sutarčiai taikomos Å¡io kodekso normos, reglamentuojančios vartojimo sutartis.

Pagal CK 6.718 straipsnio 1 dalį teikdamas paslaugas paslaugų teikėjas privalo veikti sÄ Å¾iningai ir protingai, kad tai labiausiai atitiktų kliento interesus, Å¡io straipsnio 2 dalis nustato, kad atsižvelgiant į paslaugų rūšį, paslaugų teikėjas teikdamas paslaugas turi veikti laikydamasis nusistovėjusios praktikos ir atitinkamos profesijos standartų. Pažymėtina ir tai, kad pagal CK 6.719 straipsnio 1 dalį, prieÅ¡ sudarant paslaugų sutartį, paslaugų teikėjas privalo suteikti klientui iÅ¡samiÄ informacijÄ , susijusiÄ su teikiamų paslaugų prigimtimi, jų teikimo sÄ lygomis, paslaugų kaina, paslaugų teikimo terminais, galimomis pasekmėmis, bei kitokiÄ informacijÄ , turinčiÄ Ä¯takos kliento apsisprendimui sudaryti sutartį.

20. Atsižvelgiant į byloje nustatytas faktines aplinkybes matyti, kad nors ieÅ¡kovė D. Z. tarp Å¡alių susiklosčiusiuose teisiniuose santykiuose ir laikytina vartotoja, tačiau nagrinėjamoje byloje nėra pakankamai duomenų, kurie leistų spręsti, kad apeliantas D. G. laikėsi visų nekilnojamojo turto brokeriui, kaip atlygintinÄ paslaugÄ teikiančiam profesionalui, privalomų profesionalaus elgesio standartų bei įpareigojimų, numatytų CK 6.718 – 6.719 straipsniuose (nėra duomenų apie visapusiÅ¡kÄ informacijos suteikimÄ ieÅ¡kovei ar jÄ atstovavusiam G. V.), o jo veiksmai teisinių santykių tarp ginčo Å¡alių metu užtikrino vartotojos (ieÅ¡kovės) interesus bei jų nepažeidė. Apeliantas kaip profesionalas turėjo suvokti raÅ¡ytinės sutarties, kurioje bÅ«tų aiÅ¡kiai aptartos sutarties sÄ lygos, nepasiraÅ¡ymo rizikÄ , juo labiau, kad jis su ieÅ¡kovės motina buvo sudaręs raÅ¡ytinį susitarimÄ , kuriame aiÅ¡kiai aptarė atsiskaitymo tvarkÄ ir sÄ lygas.

21. Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas numato, kad teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos Å¡alims turi įstatymo galiÄ , sutartis įpareigoja atlikti ne tik tai, kas tiesiogiai joje numatyta, bet ir visa tai, kÄ lemia sutarties esmė arba įstatymai. (CK 6.189 straipsnio 1 dalis). Pagal CK 6.195 straipsnį jeigu Å¡alys neaptarė tam tikrų sutarties sÄ lygų, reikalingų sutarčiai vykdyti, tai Å¡ias sutarties spragas vienos iÅ¡ Å¡alių reikalavimu gali paÅ¡alinti teismas, nustatydamas atitinkamas sÄ lygas, atsižvelgdamas į dispozityviÄ sias teisės normas, Å¡alių ketinimus, sutarties tikslÄ ir esmę, sÄ Å¾iningumo, protingumo ir teisingumo kriterijus. Tuo tarpu pagal CK 6.193 straipsnio 4 dalį, kai abejojama dėl sutarties sÄ lygų, jos aiÅ¡kinamos tas sÄ lygas pasiÅ«liusios Å¡alies nenaudai ir jas priėmusios Å¡alies naudai. Visais atvejais sutarties sÄ lygos turi bÅ«ti aiÅ¡kinamos vartotojų naudai ir sutartį prisijungimo bÅ«du sudariusios Å¡alies naudai.

22. Sutarčių aiÅ¡kinimo klausimais Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika yra gausi, nuosekli ir iÅ¡plėtota. Sutarties Å¡alims nesutariant dėl tam tikrų jų sudarytos sutarties sÄ lygų, teismas, spręsdamas Å¡alių ginÄÄ dėl tokių sutarties sÄ lygų vykdymo ar jų neįvykdymo (netinkamo įvykdymo) teisinių padarinių, aiÅ¡kina jas vadovaudamasis CK 6.193 straipsnyje nustatytomis sutarčių aiÅ¡kinimo taisyklėmis, taip pat remdamasis CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais.

CK 6.193 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad sutartys turi bÅ«ti aiÅ¡kinamos sÄ Å¾iningai. AiÅ¡kinant sutartį, pirmiausia nagrinėjami tikrieji sutarties Å¡alių ketinimai (CK 6.193 straipsnio 1 dalis), derinant šį subjektyvų sutarties aiÅ¡kinimo principÄ su jos teksto lingvistine analize. Kai Å¡alys skirtingai aiÅ¡kina savo pareigas pagal sutartį ir kai neįmanoma jų nustatyti taikant subjektyvų (Å¡alių tikrųjų ketinimų) sutarties aiÅ¡kinimo bÅ«dÄ , prioritetas teiktinas pažodiniam sutarties teksto aiÅ¡kinimui, kaip objektyviausiai atspindinčiam tikrÄ jÄ Å¡alių valiÄ dėl prisiimtų įsipareigojimų turinio (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-431/2011 ir joje nurodytÄ kasacinio teismo praktikÄ ).

Pagal CK 6.193 straipsnio 2 dalį, visos sutarties sÄ lygos turi bÅ«ti aiÅ¡kinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę ir tikslÄ bei jos sudarymo aplinkybes. AiÅ¡kinant sutartį, reikia atsižvelgti ir į įprastines sÄ lygas, nors jos sutartyje nenurodytos. CK 6.193 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad kai abejojama dėl sutarties sÄ lygų, jos aiÅ¡kinamos tas sÄ lygas pasiÅ«liusios Å¡alies nenaudai ir jas priėmusios Å¡alies naudai. Visais atvejais sutarties sÄ lygos turi bÅ«ti aiÅ¡kinamos vartotojų naudai ir sutartį prisijungimo bÅ«du sudariusios Å¡alies naudai.

Å io straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad, aiÅ¡kinant sutartį, taip pat turi bÅ«ti atsižvelgiama į Å¡alių derybas dėl sutarties sudarymo, Å¡alių tarpusavio santykių praktikÄ , Å¡alių elgesį po sutarties sudarymo ir papročius (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-474/2012 ir joje nurodytÄ kasacinio teismo praktikÄ ).

23. Taigi, nesant raÅ¡ytinės tarp Å¡alių sudarytos sutarties dėl atlygintinų paslaugų teikimo sÄ lygų, taip pat esant ginčui dėl Å¡ių sÄ lygų, pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime privalėjo įvertinti tiek tikruosius sutarties Å¡alių ketinimus, tiek sutarties Å¡alių elgesį, tiek atsižvelgti į aukščiau aptartus sutarčių aiÅ¡kinimo kriterijus, ypač į tai, kad visais atvejais sutarties sÄ lygos turi bÅ«ti aiÅ¡kinamos vartotojų naudai. BylÄ nagrinėjęs teismas tai padarė tinkamai, ir nors motyvuojamoje skundžiamo sprendimo dalyje savo vertinimo itin plačiai ir neargumentavo, tačiau nėra jokio pagrindo spręsti, kad Å¡iuo atveju bylos esmė liko neatskleista, kaip nurodoma apeliaciniame skunde.

24. Nekilnojamojo turto brokerio paslaugos ieÅ¡kovei buvo bÅ«tinos pirmiausiai todėl, kad galėtų parduoti norimÄ nekilnojamojo turto objektÄ , t. y. nagrinėjamoje byloje nėra duomenų apie tai, kad ieÅ¡kovės siekis buvo tik sudaryti preliminariÄ nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutartį. Apeliacinės instancijos teismas pabrėžia, Å¡iuo atveju akivaizdu, kad ieÅ¡kovė D. Z. siekė konkretaus rezultato – nekilnojamojo turto pardavimo, ir to siektų vidutiniÅ¡kai protingas ir apdairus asmuo.

TrÅ«kstant žinių ir patirties jai reikėjo profesionalaus nekilnojamojo turto brokerio paslaugų, kurias jai teikė apeliantas. Svarbu tai, kad įprastai nekilnojamojo turto brokeris padeda nekilnojamo turto pardavėjui atlikti visus su turto pardavimu susijusius veiksmus iki notarinės turto perleidimo sutarties pasiraÅ¡ymo (suranda pirkėjÄ , parengia preliminariÄ turto pirkimo – pardavimo ar rezervacijos sutartį, suderina susitikimo su notaru laikÄ , pats dalyvauja sutarties pasiraÅ¡yme ir pan.) ir bÅ«tent už Å¡ias paslaugas, pasiektÄ rezultatÄ jam sumokamas atlygis.

Ä®vertinus aptartas aplinkybes, atsižvelgiant į tai, kad tarp Å¡alių nėra sudarytos raÅ¡ytinės sutarties, taip pat į tai, kad sutartis turi bÅ«ti aiÅ¡kinama vartotojo naudai, nėra pagrindo spręsti, kad Å¡alys sudarė kitokio pobÅ«džio susitarimÄ , t. y. ne tokį, kuriuo ieÅ¡kovė apelianto paslaugomis naudojosi siekdama ne turto pardavimo.

25. Kita vertus, sprendžiant prieÅ¡ingai, laikant, kad tarp Å¡alių buvo sudarytas kitokio pobÅ«džio susitarimas, apimantis tik nekilnojamo turto brokerio veiksmus iki preliminarios sutarties sudarymo, bÅ«tų pagrindas spręsti, kad tokios sÄ lygos, bÅ«tent nagrinėjamos bylos kontekste, neatitinka sÄ Å¾iningumo kriterijų bei vartotojo (ieÅ¡kovės) interesų. Pagal nuosekliai nagrinėjamu klausimu formuojamÄ kasacinio teismo teisės aiÅ¡kinimo ir taikymo praktikÄ teismas ex officio turi kvalifikuoti vartojimo sutartis ir atlikti tokių sutarčių nesÄ Å¾iningų sÄ lygų kontrolę pagal CK 6.2284 straipsnio 2 dalyje (iki 2014 m. birželio 13 d. galiojusio CK 6.188 straipsnio 2 dalyje) iÅ¡dėstytus kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-272/2011; 2012 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2012; 2017 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-245-611/2017; 2018 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-17-701/2018; 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-289-1075/2018, 38 punktas), o tai be kita ko reiÅ¡kia, kad ieÅ¡kovės atžvilgiu nesÄ Å¾iningos sÄ lygos bet kuriuo atveju turėtų bÅ«ti pripažintos negaliojančiomis bylÄ nagrinėjančio teismo iniciatyva.

Pagrįsta pripažįstant apelianto pozicijÄ , galimai susidarytų tokia situacija, kuomet nekilnojamo turto brokerio interesas bÅ«tų tik preliminarių sutarčių sudarymas bei sukurtų sÄ lygas brokeriui surasti fiktyvius pirkėjus, kurie sudarę preliminariÄ nekilnojamojo daikto pirkimo – pardavimo nesudarytų pagrindinės tokio turto pirkimo – pardavimo sutarties, o už suteiktas brokerio paslaugas nekilnojamojo turto pardavėjas (Å¡iuo atveju ieÅ¡kovė) turėtų apmokėti.

26. Pažymėtina, kad tapačios pozicijos, aiÅ¡kinant tarpininkavo sutarties parduodant nekilnojamÄ jį turtÄ esmę, tokiÄ sutartį pripažįstant rizikos sutartimi, laikosi ir kasacinis teismas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 28 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-137/2011, kurioje buvo vertinama itin panaÅ¡i teisinė situacija (tik tarpininkaujant buvo ne tik rasta pirkėja, sudaryta preliminarioji pirkimo – pardavimo sutartis, bet vėliau ir pagrindinė pirkimo – pardavimo sutartis, o pirkimo – pardavimo sutarties Å¡alys atskiru susitarimu panaikino gyvenamojo namo su žemės sklypu pirkimo – pardavimo sutartį, pirkėjai negalint susimokėti už perkamÄ turtÄ ), kasacinis teismas nurodė, kad sutarties sudarymo tikslas – ieÅ¡kovo nekilnojamojo turto pardavimas.

IeÅ¡kovas, sudarydamas Å¡iÄ sutartį, siekė per atsakovÄ parduoti savo nekilnojamÄ jį turtÄ , o atsakovas – už atitinkamÄ atlyginimÄ suteikti ieÅ¡kovui paslaugÄ â€“ surasti pirkėjÄ , kuris nupirktų ieÅ¡kovo nekilnojamÄ jį turtÄ . Taigi atsakovo suteiktos paslaugos tikslas – faktinis ieÅ¡kovo nekilnojamojo turto pardavimas. Traktuojant Å¡alių sutartį prieÅ¡ingai, t. y. kad paslaugų sutartis buvo sudaryta tam, kad bÅ«tų surastas pirkėjas ir sudaryta nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartis, bet ne tam, kad realiai bÅ«tų parduotas turtas, Å¡ios paslaugų sutarties sudarymas prarastų savo tikslinę paskirtį ir neatspindėtų ieÅ¡kovo suinteresuotumo sudaryti Å¡iÄ sutartį – pasinaudojant atsakovo paslaugomis realiai parduoti nekilnojamÄ jį turtÄ . <...> Turtas pirkėjai nuosavybėn nebuvo perduotas, t. y. realiai nekilnojamojo turto pardavimas pasiraÅ¡ius pirkimo – pardavimo sutartį neįvyko, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad atsakovas įvykdė savo įsipareigojimus pagal paslaugų sutartį ir suteikė paslaugÄ ieÅ¡kovui, t. y. kad buvo surastas ieÅ¡kovo nekilnojamojo turto pirkėjas, kuris realiai bÅ«tų įsigijęs ieÅ¡kovo turtÄ .

27. Aptariamoje kasacinio teismo nutartyje taip pat pažymėta, kad ieÅ¡kovas, sudarydamas paslaugų sutartį su atsakovu, siekė, pasinaudojant jo paslaugomis, parduoti savo nekilnojamÄ jį turtÄ . Nors sutartyje konkrečiai neįvardyta atsakovo pareiga pasiekti tam tikrÄ rezultatÄ â€“ ieÅ¡kovo nekilnojamojo turto pardavimÄ , dėl ko ir kilo ginčas tarp sutartį sudariusių Å¡alių, tačiau, remiantis visos sutarties turiniu, ieÅ¡kovo tikslais sudarant sutartį, analizuojant Å¡alių elgesį, jų paaiÅ¡kinimus akivaizdu, kad Å¡alys sudarė sutartį, turėdamos tikslÄ pasiekti nurodytÄ rezultatÄ , t. y. ieÅ¡kovas, pasinaudodamas atsakovo, kaip verslininko profesionalo nekilnojamojo turto pardavimo srityje, patirtimi, pagalba parduoti savo nekilnojamÄ jį turtÄ , o atsakovas – suteikęs paslaugas, dėl kurių bÅ«tų realiai parduotas turtas, gauti už tai atlyginimÄ . <...> atsakovas, siÅ«lydamas ieÅ¡kovui surastÄ pirkėjÄ , prisiėmė ir rizikÄ , kad ieÅ¡kovo pirkimo-pardavimo sandoris gali ir neįvykti, dėl ko jam nebus sumokėtas ir atlyginimas.

28. Nagrinėjamu atveju taip pat svarbu ir tai, kad apeliantas neįrodė, kad bÅ«tent pirkėja yra kalta dėl pagrindinės pirkimo – pardavimo sutarties nesudarymo, nors, kaip jau minėta, bÅ«tent jis turėjo padėti ieÅ¡kovei tokiÄ sutartį sudaryti, užtikrinti notarinės sutarties sudarymÄ . Tuo tarpu Alytaus apylinkės teismo 2019 m. birželio 21 d. sprendimu (įsiteisėjusiu) civilinėje byloje Nr. e2-1748-445/2019, kuris nurodomas ir apeliaciniame skunde bei atsiliepime į jį, iÅ¡ D. Z.

A. R. priteista 10 000,00 Eur skola pagal susitarimÄ dėl preliminarios pirkimo – pardavimo sutarties nutraukimo, 5 proc. metinės palÅ«kanos už priteistÄ sumÄ nuo 2019 m. vasario 18 d. (nuo civilinės bylos iÅ¡kėlimo) iki teismo sprendimo įvykdymo bei 500 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų. Nors nurodytame sprendime ir nebuvo aiÅ¡kintasi, kas yra kaltas dėl pagrindinės pirkimo – pardavimo sutarties nesudarymo, kadangi tai nebuvo aptariamos bylos nagrinėjimo dalykas, tačiau iÅ¡ sprendimo turinio matyti, kad atsakovė, atsikirsdama į ieÅ¡kinio reikalavimus, nurodė, jog pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta dėl ieÅ¡kovo (A.

R.) kaltės, dėl jo nenoro pirkti turtÄ už sutartÄ kainÄ , siekiant ženkliai sumažinti parduodamo turto kainÄ , nurodant, kad yra rimtų defektų, kas lėmė, kad atsakovei atsisakius praÅ¡oma suma sumažinti kainÄ , ieÅ¡kovas atsisakė pirkti turtÄ , ir pasinaudodamas atsakovės patiklumu pasiÅ«lė pasiraÅ¡yti geranoriÅ¡kÄ susitarimÄ , kurį ji pasirašė įsipareigodama pardavusi turtÄ grÄ Å¾inti ieÅ¡kovui 10 000,00 Eur, kuriuos jis jai buvo pervedęs kaip avansÄ . Taip pat pažymima, kad ieÅ¡kovas nurodė, kad surado perkamo daikto didelių trÅ«kumų – iÅ¡ Å¡ildymo trijų rÅ«Å¡ių veikė tik viena, buvo trÅ«kumų pirtyje.

Teisėjų kolegija pažymi, kad nurodyta aplinkybė iÅ¡ esmės rodo A. R. interesÄ turto nebepirkti bei patvirtina ieÅ¡kovės pozicijÄ byloje, kad pirkimo – pardavimo sutartis nebuvo sudaryta ne dėl jos kaltės. Tai reiÅ¡kia, kad nagrinėjamu atveju nėra jokio pagrindo kalbėti apie ieÅ¡kovės nesÄ Å¾iningumÄ , jos nuomonės pakeitimÄ dėl nekilnojamo turto pardavimo apelianto D. G. surastam pirkėjui. Juolab, kad bylos duomenys patvirtina, kad ieÅ¡kovė D. Z. ir toliau siekia jai priklausantį nekilnojamÄ jį turtÄ parduoti.

29. Å ioje byloje nėra ginčo dėl to, kad ieÅ¡kovė apeliantui pervedė 2 000,00 Eur. Teisėjų kolegija taip pat sutinka ir su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad labiau tikėtina, jog ieÅ¡kovė atsakovui 1 000,00 Eur sumÄ sumokėjo grynais. Byloje nėra ginčo, kad tarp Å¡alių buvo ir susitarimas dėl 1 000,00 Eur sumokėjimo (tačiau Å¡alys nurodo skirtingas aplinkybės dėl to, kada pinigai turėjo bÅ«ti sumokėti, ar buvo sumokėti), o, kaip nurodyta ir skundžiamame sprendime, bylos duomenys iÅ¡ tiesų patvirtina, kad 2018 m. sausio 19 d. nurodyta suma buvo nuimta iÅ¡ ieÅ¡kovės banko sÄ skaitos ir bÅ«tent tÄ pačiÄ dienÄ Å¡alys kartu važiavo pas ieÅ¡kovės motinÄ ir sudarė tarpininkavimo sutartį.

Pažymėtina, kad byloje iÅ¡ tiesų nėra jokio dokumento apie pinigų perdavimÄ apeliantui, tačiau byloje nėra ir raÅ¡ytinės sutarties dėl apelianto teikiamų paslaugų, o tai teisėjų kolegijai leidžia spręsti, kad Å¡alys tarpusavio santykius grindė pasitikėjimu, nesilaikė formalumų bei rodo didesnę tikimybę, kad 1000,00 Eur suma D. G. buvo sumokėta.

30. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad nors apeliantė ir atsiskaitė su apeliantui už paslaugas, tačiau toks atsiskaitymas nei patvirtina apelianto argumento dėl susitarimo turinio, nei rodo, kad sutartis iÅ¡ apelianto pusės buvo pilnai įvykdyta. Juolab, kad kaip ir minėta, toks susitarimo sÄ lygų aiÅ¡kinimas neatitiktų ieÅ¡kovės kaip vartotojos interesų, o susitarimas negalėtų bÅ«ti laikomas sÄ Å¾iningu. Nagrinėjamu atveju apeliantas nesuteikė ieÅ¡kovei paslaugos dėl kurios buvo susitarta, jos norimas pasiekti rezultatas parduoti turimÄ nekilnojamÄ jį turtÄ pasiektas nebuvo, todėl vadovaujantis CK 6.237 straipsnio 1 dalimi, numatančia, kad asmuo, kuris be teisinio pagrindo savo veiksmais ar kitokiu bÅ«du tyčia ar dėl neatsargumo įgijo tai, ko jis negalėjo ir neturėjo gauti, privalo visa tai grÄ Å¾inti asmeniui, kurio sÄ skaita tai buvo įgyta, iÅ¡skyrus Å¡io kodekso nustatytas iÅ¡imtis, privalėjo ieÅ¡kovei grÄ Å¾inti be pagrindo gautas lėšas.

Pažymėtina, kad bylÄ nagrinėjęs teismas vadovavosi apeliantui netgi palankesne teisės norma, t. y. CK 6.720 straipsnio 5 dalimi, spręsdamas, jog sutarties neįmanoma įvykdyti dėl aplinkybių, už kurias nė viena iÅ¡ sutarties Å¡alių neatsako, bei sumažino ieÅ¡kovei priteistinÄ sumÄ iki 2700,00 Eur (ieÅ¡kovė sprendimo Å¡ioje dalyje neskundžia, todėl laikytina, kad bylÄ nagrinėjusio teismo sprendimas atitinka jos interesus). Ä®vertinus aptartÄ teisinį reguliavimÄ , nėra pagrindo spręsti, kad byloje turėjo bÅ«ti reiÅ¡kiamas reikalavimas dėl tarpininkavimo susitarimo pripažinimo negaliojančiu, ar jog tokio reikalavimo nepareiÅ¡kimas sudarė pagrindÄ ieÅ¡kinio reikalavimus atmesti.

31. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ , o apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs, jog pirmosios instancijos teismas yra visiÅ¡kai atskleidęs nagrinėjamos bylos esmę, atmesdamas apeliacinį skundÄ , iÅ¡ esmės gali pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams, nenagrinėdamas visų atmetamame skunde pateiktų argumentų ir dėl jų nepasisakydamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010 ir kt.). Apeliacinės instancijos teismas laiko, kad kiti apeliacinio skundo argumentai nėra teisiÅ¡kai reikÅ¡mingi ir neturi įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl atskirai dėl jų nepasisako.

32. Kartu teisėjų kolegija pažymi, kad skundžiamas sprendimas atitinka kasacinio teismo praktikÄ visiÅ¡kai sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais ir vadovaudamasi tuo, kas iÅ¡dėstyta, daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, teisingai aiÅ¡kino ir taikė materialinės ir procesinės teisės normas, todėl priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ , kurį apeliacinio skundo motyvais keisti arba naikinti nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmestinas, o skundžiamas pirmos instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

33. Atmetus apeliacinį skundÄ , apeliantui D. G. jo patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos nepriteistinos. IeÅ¡kovė D. Z. dokumentų, patvirtinančių apeliaciniame procese patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas, nepateikė. Teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu n u t a r i a : Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 30 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Teisėjai Ramunė Mikonienė Andrius Verikas Renata Volodko