5cc9bc18-5ed7-4bf2-bbbb-1d7127497d47 · Kauno apygardos teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2S-790-555/2014;Teisminio proceso Nr. 2-69-3-12921-2013-1;Pirmosios instancijos teismo teisėja: Laima KriaučiÅ«naitė; (S)              Procesinio sprendimo kategorijos: 103.4.; 121.14.; 122.3. KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. balandžio 17 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus TamaÅ¡auskas, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo atsakovo V. J. atskirÄ jį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. sausio 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-225-886/2014 pagal ieÅ¡kovo A.

K. J. ieÅ¡kinį atsakovui V. J. dėl paskolos.Teisėjas, iÅ¡nagrinėjęs atskirÄ jį skundÄ , n u s t a t ė:I. Ginčo esmė Kauno apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla pagal ieÅ¡kovo A. K.J. ieÅ¡kinį, kuriuo jis praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovo V. J. 40 000 Lt skolos pagal 2003 m. birželio 13 d. paskolos sutartį, 800 Lt infliaciniam nuvertėjimui padengti, ir 5 procentus metinių palÅ«kanų.Atsakovas V. J. 2014 m. sausio 8 d. teismui pateikė prieÅ¡ieÅ¡kinį, kuriuo prašė pripažinti negaliojančia tarp Å¡alių 2003 m. birželio 13 d. sudarytÄ paskolos sutartį dėl 40 000 Lt paskolos.

Nurodo, kad pinigų negavo, sutartis sudaryta naudojant smurtÄ .Atsakovas prieÅ¡ieÅ¡kinį apmokėjo 100 Lt žyminiu mokesčiu, nuo likusios dalies sumokėjimo prašė atleisti dėl sunkios turtinės padėties. Nurodė, kad yra bedarbis, bedarbio paÅ¡alpos negauna, nekilnojamojo turto neturi. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė Kauno apylinkės teismas 2014 m. sausio 9 d. nutartimi pareiÅ¡kėjui nustatė 7 dienų terminÄ nuo nutarties kopijos įteikimo dienos prieÅ¡ieÅ¡kinio trÅ«kumams paÅ¡alinti – sumokėti 1 124 Lt žyminio mokesčio dalį.Teismas pažymėjo, kad už teismui pateiktÄ reikalavimÄ turi bÅ«ti sumokėta 1 224 Lt žyminio mokesčio (CPK 80 straipsnio 1 dalies1 punktas).

Atsakovo sumokėta dalis (100 Lt) sudaro tik 7 proc. visos mokėtino žyminio mokesčio sumos. Nesumokėta dalis - 1124 Lt. Teismas sprendė, kad praÅ¡ymÄ pateikęs asmuo nepateikė duomenų, kad jo turtinė padėtis yra tokia, kuriai esanti gali bÅ«ti skiriama valstybės garantuojama teisinė pagalba, valstybės garantuojama teisine pagalba nesinaudoja, nes jį pagal 2014 m. sausio 8 d. atstovavimo sutartį atstovauja advokatas J. Kairevičius. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į tai, kad pateikti sÄ skaitų iÅ¡raÅ¡ai yra tik vienos dienos laikotarpio, atsakovo teiginiai, kad bankų sÄ skaitose neturi pinigų, nepatvirtina jo realios turtinės padėties.

Teismas nurodė, kad nors atsakovas teigia, kad yra bedarbis, tačiau teismas vertino Kauno teritorinės darbo biržos 2014 m. sausio 8 d. pažymÄ , kurioje pateikta informacija, jog atsakovas nuo 2014 m. sausio 7 d. registruotas darbo biržoje. Å ių duomenų, teismo vertinimu, taip pat nepakanka atsakovo turtinę padėtį pripažinti sunkia, nes iÅ¡ buvusio atsakovo darbdavio UAB „Kubiliaus transportas“ 2013 m. gruodžio 2 d. pažymos nustatė, kad atsakovas atleistas iÅ¡ darbo savo paties praÅ¡ymu 2013 m. lapkričio 19 d.

Teismo vertinimu, atsakovas nepateikė duomenų apie savo Å¡eimos sudėtį ir kitų suaugusių Å¡eimos narių gaunamas pajamas, nepateikė įrodymų apie turimas transporto priemones, turėtas santaupas bankų sÄ skaitose ankstesniu laikotarpiu (iki ieÅ¡kinio pateikimo), todėl praÅ¡ymo atleisti nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo netenkino. III. Atskirojo skundo argumentai Atskiruoju skundu pareiÅ¡kėjas praÅ¡o panaikinti Kauno apylinkės teismo 2014 m. sausio 9 d. nutartį ir klausimÄ iÅ¡spręsti iÅ¡ esmės. Apeliantas nurodo, kad teismas netinkamai įvertino raÅ¡ytinius įrodymus apie atsakovo turtinę padėtį, todėl nepagrįstai netenkino jo praÅ¡ymo atleisti nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo.

IÅ¡ dalies neatleidus nuo žyminio mokesčio mokėjimo, apeliantas teigia neturėsiantis galimybės gintis. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Atskirasis skundas tenkintinas iÅ¡ dalies.Apeliacijos objektÄ sudaro teismo nutartis, kuria pirmosios instancijos teismas nustatė pareiÅ¡kėjui terminÄ paÅ¡alinti prieÅ¡ieÅ¡kinio trÅ«kumus – sumokėti žyminio mokesčio dalį, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimÄ teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 straipsniai).

Apeliacinės instancijos teismas absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų nenustatė.Teisę kreiptis į teismÄ užtikrina Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnis, garantuojantis visiems asmenims teisę į teisminę gynybÄ , taip pat CPK 5 straipsnis, nustatantis kiekvieno suinteresuoto asmens teisę įstatymo nustatyta tvarka kreiptis į teismÄ , kad bÅ«tų apginta pažeista ar ginčijama teisė arba įstatymo saugomas interesas. Tačiau teisminės gynybos prieinamumas yra siejamas su galimybe kreiptis į teismÄ tik įstatymo nustatyta tvarka.

Ä®statymas gina abi proceso Å¡alis – tiek ieÅ¡kovÄ , tiek ir atsakovÄ , todėl žyminis mokestis, be kitų funkcijų atlikdamas ir prevencinę funkcijÄ , saugo asmenis nuo nepagrįstų reikalavimų reiÅ¡kimo teisme.Pagal CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktÄ turtiniuose ginčuose už ieÅ¡kinį (prieÅ¡ieÅ¡kinį) turi bÅ«ti mokamas proporcinis žyminis mokestis, kurio dydis nustatomas procentine iÅ¡raiÅ¡ka nuo ieÅ¡kinio sumos. Kaip yra nustatoma ieÅ¡kinio suma, nurodyta CPK 85 straipsnio 1 dalyje.

Kituose ginčuose, t. y. neturtiniuose, taip pat turtiniuose, bet neįkainotuose ginčuose, mokamas paprastas žyminis mokestis, kuris iÅ¡reiÅ¡kiamas konkrečia pinigų suma (CPK 80 straipsnio 1 dalies 2 punktas). CPK imperatyviai reglamentuoja žyminio mokesčio dydį, atleidimo nuo viso ar dalies mokesčio sÄ lygas ir tvarkÄ , žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo tvarkÄ , kuri visiems asmenims, nepriklausomai nuo jų turtinės, procesinės ar kitokios padėties, užtikrina vienodas galimybes kreiptis į teismÄ dėl pažeistų teisių ar saugomų interesų gynimo.

Todėl reikalavimas sumokėti įstatymuose įtvirtinto dydžio žyminį mokestį negali bÅ«ti traktuojamas kaip užkertantis keliÄ ginti pažeistas teises (Lietuvos apeliacinio teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1020/2011).Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas V. J. 2014 m. sausio 8 d. pateikė į bylÄ prieÅ¡ieÅ¡kinį, praÅ¡ydamas pripažinti 2003 m. birželio 13 d. paskolos sutartį, kuria, kaip teigia ieÅ¡kovas, atsakovas pasiskolino 40 000 Lt, negaliojančia. PrieÅ¡ieÅ¡kinyje iÅ¡dėstė praÅ¡ymÄ atleisti jį nuo žyminio mokesčio dalies mokėjimo nurodydamas, kad sumokėjo 100 Lt žyminio mokesčio, yra bedarbis, nekilnojamojo turto neturi.

IÅ¡ prie praÅ¡ymo pridėtų raÅ¡ytinių įrodymų nustatyta, kad VÄ® „Registrų centras“ duomenimis atsakovas nuosavybės teise įregistruotų nekilnojamųjų daiktų neturi (b. l. 84), iÅ¡ „Swedbank“, AB sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡o matyti, kad likutis joje 0,00 Lt (b. l. 85), AB „SEB bankas“ sÄ skaitų iÅ¡raÅ¡ai patvirtina, kad sÄ skaitose lėšų taip pat nėra (b. l. 86-89). Kauno teritorinės darbo biržos Kauno miesto skyriaus pažymos patvirtina, kad V. J. yra bedarbis, bedarbio paÅ¡alpos negauna (b. l. 90, 91).Tinkamas žyminio mokesčio sumokėjimas, kaip ir tinkamas iÅ¡ dalies atleidimas nuo jo mokėjimo, ar iÅ¡ dalies atidėjimas žyminio mokesčio sumokėjimo už ieÅ¡kinį (prieÅ¡ieÅ¡kinį) sudaro teisinį pagrindÄ ieÅ¡kinį (prieÅ¡ieÅ¡kinį) priimti (CPK 135 straipsnio 2 dalis ir CPK 137 straipsnio 1 dalis).

Jei ieÅ¡kinys (prieÅ¡ieÅ¡kinys) neatitinka CPK reikalavimų (CPK 135 straipsnis), arba nesumokėtas žyminis mokestis, teismas nustatyta tvarka įpareigoja Å¡alinti procesinių dokumentų trÅ«kumus jį padavusį asmenį (CPK 138 straipsnis, 115 straipsnis). IeÅ¡kinio (prieÅ¡ieÅ¡kinio) priėmimo klausimÄ sprendžia pirmosios instancijos teismas. Nagrinėjamu atveju Kauno apylinkės teismas atsakovo praÅ¡ymo dėl atleidimo nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo netenkino ir įpareigojo jį sumokėti visÄ Å¾yminio mokesčio sumÄ nutartį argumentuodamas tuo, kad atsakovo turtinė padėtis nėra bloga ir todėl nėra pagrindo tenkinti jo praÅ¡ymo.

Tačiau pažymėtina, kad Europos Tarybos Ministrų komitetas 1981 m. gegužės 14 d. rekomendacijoje Nr. R (81)7 „Dėl priemonių, lengvinančių galimybes naudotis teisingumo sistema“ atkreipė valstybių narių dėmesį, kad iÅ¡ankstinis pinigų sumokėjimas neturėtų bÅ«ti sÄ lyga pradėti teismo procesÄ . Apeliacinės instancijos teismo vertinimu reikėtų atsižvelgti į tai, kad atsakovas jau yra sumokėjęs 100 Lt žyminio mokesčio, taigi nuo žyminio mokesčio mokėjimo jis nepraÅ¡o atleisti visiÅ¡kai, atsakovo pateikti duomenys apie finansinę padėtį patvirtina apelianto teiginius apie tai, kad jis sumokėti visos žyminio mokesčio sumos objektyviai negali (nekilnojamojo, kilnojamojo turto neturi, yra bedarbis, bedarbio paÅ¡alpos negauna, sÄ skaitose pinigų likutis lygus 0,00 Lt).

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes konstatuotina, kad likusi žyminio mokesčio suma (1 124 Lt) laikytina didele atsakovui. Byloje nėra duomenų apie tai, kad atsakovas turėtų kokių nors kitų piniginių lėšų ar pragyvenimo Å¡altinį, jo turtas ieÅ¡kovo reikalavimu ginčo byloje yra areÅ¡tuotas. Akivaizdu, kad Å¡ių aplinkybių pirmosios instancijos teismas, įpareigodamas atsakovÄ sumokėti visÄ Å¾yminį mokestį, neįvertino. Pirmosios instancijos teismo argumentas, kad atsakovas byloje naudojasi mokama teisine pagalba, nepaneigia apelianto nurodytų argumentų, kad jis neturi kitų piniginių lėšų Å¡iuo metu ir negali sumokėti viso žyminio mokesčio.Kiekvienu konkrečiu atveju, nagrinėdamas pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymo iÅ¡ dalies atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo motyvus bei jo pateiktus įrodymus, teismas sprendžia, ar pareiÅ¡kėjas gali sumokėti visÄ Ä¯statymo nustatyto dydžio žyminį mokestį, o jei negali sumokėti viso, tai nuo kokios Å¡io mokesčio dalies asmuo gali bÅ«ti atleistas.

Ä®statymas nenurodo, nuo kokios žyminio mokesčio dalies teismas gali atleisti asmenį, tačiau žyminis mokestis turėtų bÅ«ti mažintinas tiek, kad neribotų, bet suteiktų asmeniui galimybę kreiptis į teismÄ ir ginti savo interesus, tačiau kartu žyminis mokestis turi bÅ«ti toks, kad saugotų kitÄ proceso Å¡alį nuo galimo piktnaudžiavimo teisėmis. Atleisti pareiÅ¡kėjÄ beveik nuo visos žyminio mokesčio sumos galima tik iÅ¡imtiniais atvejais, nes pagal teisinius padarinius toks procesinis veiksmas iÅ¡ esmės prilygsta visiÅ¡kam asmens atleidimui nuo žyminio mokesčio, o tai leistina tik konkrečiais įstatymuose nustatytais atvejais (CPK 83 straipsnio 1 dalis).

Tokiu atveju turi bÅ«ti vertinami ne tik asmens sunkiÄ turtinę padėtį įrodantys dokumentai, bet ir atsižvelgiama į atleidimo nuo žyminio mokesčio mokėjimo instituto tikslÄ , asmens teisinį statusÄ , jo veiksmus ar neveikimÄ , taip pat į ginamÄ teisinį interesÄ (Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. rugsėjo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-551/2007). Kaip minėta, apeliantas pateikė duomenis apie tai, kad nekilnojamojo turto neturi, lėšų sÄ skaitose neturi, nedirba, bedarbio paÅ¡alpos negauna.

Kita vertus, apeliantas nepateikė duomenų, pagrindžiančių, jog jis neturi transporto priemonių, taip pat nepateikė duomenų apie kitÄ turimÄ turtÄ (daiktines teises). Nėra duomenų ir apie tai, kad atsakovas neturi grynųjų pinigų, kad nedisponuoja kitomis finansinėmis galimybėmis, kuriomis pasinaudodamas galėtų sumokėti bent dalį žyminio mokesčio. Apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, esant tokioms faktinėms aplinkybėms ir tokiai pateiktų įrodymų apie apelianto turtinę padėtį apimčiai, atleisti apeliantÄ nuo beveik viso arba nuo didesnės dalies žyminio mokesčio mokėjimo nėra pakankamo pagrindo.

Atsižvelgiant į tai, kad nėra ir prieÅ¡ingų duomenų, kurie įgalintų apelianto turtinę padėtį vertinti kaip gerÄ , įvertinant žymų apelianto finansinių teisių suvaržymÄ (lėšų areÅ¡tÄ ), pripažintina, jog reikalavimas sumokėti visÄ mokestį iÅ¡ esmės ribotų atsakovo teisę į teisminę gynybÄ , todėl yra pagrindas atleisti apeliantÄ nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo.Nustatydamas mokėtinÄ Å¾yminio mokesčio dalį, apeliacinės instancijos teismas atsižvelgia į apelianto pateiktus turtinę padėtį apibÅ«dinančius duomenis, mokėtino mokesčio dydį, taip pat į bendruosius proceso teisės principus, ir sprendžia, kad Å¡iuo atveju protinga ir teisinga įpareigoti apeliantÄ sumokėti ketvirtadalį viso mokėtino žyminio mokesčio už prieÅ¡ieÅ¡kinį, t. y. 306 Lt, todėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. sausio 9 d. nutartis keistina, atsakovo praÅ¡ymas tenkintinas iÅ¡ dalies, atsakovas įpareigotinas sumokėti 206 Lt (306 Lt – 100 Lt sumokėta) žyminio mokesčio (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas n u t a r i a: pakeisti Kauno apylinkės teismo 2014 m. sausio 9 d. nutartį ir jos rezoliucinę dalį iÅ¡dėstyti taip:

„Nustatyti atsakovui V. J. 7 dienų terminÄ nutartyje nurodytiems trÅ«kumams paÅ¡alinti – sumokėti 206 Lt žyminio mokesčio dalį. Atleisti atsakovÄ V. J. nuo likusios žyminio mokesčio dalies už prieÅ¡ieÅ¡kinį mokėjimo“. Teisėjas                                                                 Egidijus TamaÅ¡auskas             Â