5cc98c66-9596-4ab7-9153-38ebe6feb710 · Å iaulių apygardos teismas

Civilinė byla Nr. e2A-258-883/2017 Teisminio proceso Nr. 2-47-3-02007-2016-4 Procesinio sprendimo kategorija: 2.6.20.1; 2.6.22; 3.3.1.20 (S) Å IAULIŲ APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. balandžio 19 d. Å iauliai Å iaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Rasos BartaÅ¡ienės, Egidijaus Mockevičiaus ir Irenos StasiÅ«nienės (pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo atsakovės restruktÅ«rizuojamos uždarosios akcinės bendrovės (toliau – RUAB) „Srava“ apeliacinį skundÄ dėl TelÅ¡ių rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 20 d. galutinio sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-2561-1037/2016 pagal ieÅ¡kovo M.

B. ieÅ¡kinį atsakovei RUAB „Srava“ dėl skolos priteisimo. Teisėjų kolegija n u s t a t ė :Ginčo esmė IeÅ¡kovas M. B. ieÅ¡kiniu dokumentinio proceso tvarka prašė priteisti iÅ¡ atsakovės RUAB „Srava“ 12 590,18 Eur skolÄ , 851,10 Eur delspinigius, 5 proc. dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir bylinėjimosi iÅ¡laidas, nustatant, kad Å¡ios sumos laikomos einamosiomis įmokomis pagal Lietuvos Respublikos įmonių restruktÅ«rizavimo įstatymo (toliau – Ä®RÄ®) 2 straipsnio 9 dalį.

Nurodė, kad atsakovė RUAB „Srava“ laiku neatsiskaitė su ieÅ¡kovu už teisines paslaugas pagal tarp Å¡alių sudarytÄ teisinių paslaugų sutartį ir apmokėjimui pateiktas PVM sÄ skaitas – faktÅ«ras.TelÅ¡ių rajono apylinkės teismas 2016 m. rugsėjo 29 d. preliminariu sprendimu ieÅ¡kinį tenkino – priteisė iÅ¡ atsakovės RUAB „Srava“ 12 590,18 Eur skolÄ , 851,10 Eur delspinigius, 5 proc. metines palÅ«kanas už priteistÄ 13 441,28 Eur sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme 2016 m. rugsėjo 26 d. iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir 551 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas ieÅ¡kovui M.

B.. Teismas taip pat nusprendė, jog Å¡ios priteistos sumos laikomos RUAB „Srava“ einamosiomis įmokomis. Atsakovė RUAB „Srava“ per teismo nustatytÄ terminÄ pateikė prieÅ¡taravimus, kuriuose nurodė, kad ieÅ¡kovas neatliko jokių veiksmų sutarties pagrindu priimtam pavedimui vykdyti iki jai buvo iÅ¡kelta restruktÅ«rizavimo byla. Atsakovės vertinimu, ieÅ¡kovo sėkmės mokesčio dydis yra neprotingai didelis, kadangi pavedimo vykdymas atsižvelgiant į ieÅ¡kovo atliktus veiksmus buvo nesudėtingas teisiniu požiÅ«riu, jam įvykdyti reikėjo taikyti tik Ä®RÄ® normas, todėl nereikėjo kompleksinių ar specialių teisinių žinių.

IeÅ¡kovas M. B. atsiliepimu į prieÅ¡taravimus prašė preliminarų sprendimÄ palikti nepakeistÄ .II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmėTelÅ¡ių rajono apylinkės teismas skundžiamu 2016 m. gruodžio 20 d. galutiniu sprendimu 2016 m. rugsėjo 29 d. preliminarų sprendimÄ paliko nepakeistÄ . Teismas, įvertinęs tarp Å¡alių susiklosčiusių santykių pobÅ«dį ir juos kvalifikavęs kaip pavedimo, sprendė, kad tuo atveju, kai Å¡alys dėl atlyginimo susitarė pavedimo sutartyje, kvestionuoti jo dydžio nėra teisinio pagrindo, nes tai iÅ¡ esmės pažeistų pagrindinį sutartinių santykių principÄ , jog sutarčių reikia laikytis.Teismas konstatavo, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 6 d. ir 2015 m. balandžio 14 d. nutartimis priimtomis civilinėse bylose Nr. 3K-3-642/2013 ir 3K-7-149-706/2015 remtis kaip teismo precedentais nėra teisinio pagrindo, nes Å¡ių bylų faktinės aplinkybės skiriasi nuo nagrinėjamo atvejo.Teismas, nustatęs, kad atsakovė pavedimo sutarties su ieÅ¡kovu nenutraukė iki pat pavedimo įvykdymo, kad ieÅ¡kovas, įvykdydamas pavedimÄ , parengė ne vienÄ raÅ¡tÄ , kad ieÅ¡kovas teikė ir žodines konsultacijas, susijusias su pavedimo vykdymo, konstatavo, jog ieÅ¡kovas atstovavo atsakovę ginče dėl antstolio nuraÅ¡ytų lėšų iki pavedimo įvykdymo.Teismas atmetė atsakovės argumentÄ , jog pavedimÄ Ä¯vykdyti ieÅ¡kovui buvo lengviau dėl jos, kaip restruktÅ«rizuojamos įmonės, teisinio statuso, kadangi nustatė, jog atsakovei teisinio pobÅ«džio konsultacijos ir atitinkamų veiksmų atlikimas, kuris padėtų susigrÄ Å¾inti antstolio nuraÅ¡ytas lėšas, buvo reikalingas ir Å¡alių pavedimo įvykdymo sėkmę lėmė ne lengvesnės vykdymo aplinkybės, o strateginio pobÅ«džio veiksmai, iÅ¡reikÅ¡ti ieÅ¡kovo raÅ¡tuose vykdant pavedimÄ .Teismas nurodė, kad vien tik aplinkybė, jog pavedimas buvo įvykdytas vėliau, kai atsakovei buvo iÅ¡kelta restruktÅ«rizavimo byla, atsakovės vadovui pakartotinai kreipusis į teismÄ dėl restruktÅ«rizavimo bylos iÅ¡kėlimo, nekeičia ieÅ¡kovo atliktų veiksmų tikslinės paskirties ir esmės įvykdant pavedimÄ .Palikęs preliminarų sprendimÄ nepakeistÄ ir tenkinęs ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį, teismas priteisė ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovės RUAB „Srava“ jo turėtas papildomas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentaiAtsakovė RUAB „Srava“ apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti TelÅ¡ių rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 20 d. galutinį sprendimÄ ir 2016 m. rugsėjo 29 d. preliminarų sprendimÄ bei priimti byloje naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti, priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo atsakovės patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais esminiais argumentais: Atsakovė RUAB „Srava“ nesutinka, kad aplinkybė, nuo kurios priklauso „sėkmės mokesčio“ atsiradimas pagal tarp Å¡alių sudarytÄ sutartį įvyko dėl ieÅ¡kovo įdėto darbo ir teigia, kad Å¡i aplinkybė buvo nulemta imperatyviųjų teisės normų taikymo, pagal kurias inicijavus bankroto/restruktÅ«rizavimo bylÄ sustabdomi visi iÅ¡ieÅ¡kojimo veiksmai, o iÅ¡kėlus bankroto/restruktÅ«rizavimo bylÄ lėšos grÄ Å¾inamos įmonei, kad jos bÅ«tų panaudotos Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – Ä®BÄ®) arba Ä®RÄ® nustatyta tvarka.Teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotų precedento taikymo taisyklių, nesivadovaudamas precedentu, esančiu Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 6 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-642/2013, ir tai lėmė neteisingÄ bylos iÅ¡sprendimÄ , nes skundžiamame sprendime nebuvo pasisakyta dėl galimybės mažinti advokato honoraro dydį, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos advokatÅ«ros įstatymo 50 straipsnio reikalavimus jo dydžiui.Teismo iÅ¡vados apie ieÅ¡kovo praÅ¡omo priteisti honoraro atitikimÄ protingumo principui nepagrįstos, nes teismas neįvertino aplinkybių kad:ieÅ¡kovas vengė pateikti ataskaitÄ apie suteiktas teisines paslaugas;ieÅ¡kovas už paslaugas, kurias atsiliepime į prieÅ¡taravimus nurodo atlikęs pagal sutartį už „sėkmės mokestį“, ėmė atskirÄ atlygį;ieÅ¡kovas pasinaudojo atsakovės pasitikėjimu, kuris buvo įgytas per ilgalaikį bendradarbiavimÄ , o atsakovė, neturėdama patirties tokiuose ginčuose, negalėjo adekvačiai įvertinti ieÅ¡kovo nurodytų paslaugų apimties, sudėtingumo ir kitų reikÅ¡mingų niuansų, todėl negalėjo suprasti, kad ieÅ¡kovo siÅ«lomas „sėkmės mokestis“ neadekvatus;faktinis pavedimo vykdymas skyrėsi nuo sutartyje sutarto pavedimo tikslo imtis veiksmų prieÅ¡ tariamai neteisėtus VMI ir/ar antstolio V.

D. veiksmus;sudarant sutartį atsakovas galėjo bÅ«ti suklaidintas dėl esamos situacijos ir numatomų teikti teisinių paslaugų;bankroto ir/ar restruktÅ«rizavimo bylos iÅ¡kėlimo sÄ lygojamas įmonės statusas reikÅ¡mingai palengvino pavedimo vykdymÄ ;tarp Å¡alių sudarytos sutarties 3 straipsnio 1 dalyje numatytas įvykis buvo neiÅ¡vengiamas, o ieÅ¡kovas kaip advokatas negalėjo to nežinoti, todėl Å¡iuo atveju ieÅ¡kovas realiai neprisiėmė rizikos dėl honoraro dydžio;ieÅ¡kovo parengtų dokumentų apimtis nedidelė (1-3 puslapiai), o turinys nesudėtingas, todėl akivaizdu, jog suteiktų teisinių paslaugų apimtis nepareikalavo didelių advokato darbo laiko sÄ naudų;praÅ¡ymų teikimas antstoliui ir/ar teismui nėra laikomi strateginio pobÅ«džio veiksmais lėmusiais įvykdymo sėkmę;lemiamÄ Ä¯takÄ atsakovui palankaus teismo sprendimo priėmimui turėjo Ä®RÄ® teisės normos (pagal jas antstolis negali tęsti iÅ¡ieÅ¡kojimo, nes iki restruktÅ«rizavimo bylos iÅ¡kėlimo atsiradusios restruktÅ«rizuojamos įmonės prievolės vykdomos restruktÅ«rizavimo plane nustatyta tvarka), o ne ieÅ¡kovo pastangos;pats ieÅ¡kovas savo rengtuose dokumentuose visada rėmėsi Ä®BÄ® ir Ä®RÄ® normomis, todėl Å¡ie imperatyvÅ«s apribojimai galiojo visÄ sutarties vykdymo laikotarpį;pavedimo vykdymas, atsižvelgiant į ieÅ¡kovo atliktus veiksmus, buvo nesudėtingas teisiniu požiÅ«riu.

Atsiliepimu į atsakovės RUAB „Srava“ apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovas M. B. praÅ¡o atsisakyti priimti atsakovės pateiktÄ naujÄ Ä¯rodymÄ â€“ pirkimo analizę pagal tiekėjus, apeliacinį skundÄ atmesti, o TelÅ¡ių rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 20 d. galutinį sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Atsiliepimas į apeliacinį skundÄ grindžiamas Å¡iais esminiais argumentais:Nei vieno iÅ¡ advokatų veiklos principų ginčo teisinių paslaugų sutartimi nustatytas užmokestis nepažeidžia.Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovas veikė sÄ Å¾iningai, atsižvelgė į kliento interesus, komplikuotÄ turtinę padėtį ir apsiėmė vykdyti pavedimÄ be iÅ¡ankstinių ar tarpinių mokėjimų.Atsakovės RUAB „Srava“ iÅ¡sakyti teiginiai apie ieÅ¡kovo nesÄ Å¾iningumÄ ir atsakovės suklaidinimÄ , nurodant, kad pavedimo vykdymas bus itin sudėtingas ir reikalaus daug ieÅ¡kovo pastangų, yra deklaratyvaus pobÅ«džio ir neįrodyti.Atsakovė RUAB „Srava“ savo valia sudarė 2013 m. rugpjūčio 19 d. teisinių paslaugų sutartį su ieÅ¡kovu, kurioje numatė 20 proc.

„sėkmės mokestį“, ir tik ieÅ¡kovui raÅ¡tu papraÅ¡ius atsiskaityti už suteiktas paslaugas, buvo pradėtos reikÅ¡ti pretenzijos dėl ataskaitos pateikimo bei ieÅ¡koma kitų formalių priežasčių iÅ¡vengti atsiskaitymo.Siekdama palankios bylos baigties, atsakovė siekia sumenkinti savo statusÄ ir teigia, kad yra silpnesnioji sandorio Å¡alis, kuri neturėjo patirties derantis dėl advokato darbo užmokesčio.Nagrinėjamos bylos ir cituojamų kasacinio teismo bylų faktinės aplinkybės nėra nei panaÅ¡ios, nei tapačios, dėl ko skundžiamame sprendime pagrįstai konstatuota, kad vienodų standartų taikymas fiziniam asmeniui ir verslininkui sprendžiant ginÄÄ iÅ¡kreiptų teisinių santykių esmę bei vartojimo santykių normas iÅ¡ esmės paverstų deklaratyvaus pobÅ«džio postulatais taip eliminuojant pozityviÄ jÄ Ä¯statymų leidėjo sukurtÄ diskriminacijÄ tarp vartotojo ir verslininko.Ä®RÄ® nėra nuostatų, įtvirtinančių antstolio pareigÄ savaime grÄ Å¾inti nuraÅ¡ytas lėšas po restruktÅ«rizavimo bylos iÅ¡kėlimo.Byloje nustatytos aplinkybės, kad pinigines lėšas antstolis V.

D. nurašė 2013 m. liepos 8 d., nutartis iÅ¡kelti atsakovei restruktÅ«rizavimo bylÄ Ä¯siteisėjo 2014 m. balandžio 24, o pinginės lėšos atsakovei grÄ Å¾intos 2014 m. lapkričio 17 d., paneigia apeliacinio skundo teiginius apie tai, kad Å¡alių pasiraÅ¡ytos teisinių paslaugų sutarties tikslas buvo neiÅ¡vengiamas ir savaime siejamas su restruktÅ«rizavimo bylos iÅ¡kėlimu.Teismo posėdžio metu ieÅ¡kovo atstovas aiÅ¡kiai nurodė, kad antstolis V. D. nereagavo į jokius praÅ¡ymus ir jų neiÅ¡sprendė patvarkymu, kuris galėjo bÅ«ti skundžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 510 straipsnyje nustatyta tvarka, todėl ieÅ¡kovas pasirinko kitÄ pavedimo vykdymo bÅ«dÄ â€“ kreipėsi su praÅ¡ymu į restruktÅ«rizavimo bylÄ nagrinėjantį teismÄ bei atliko kitus, su tuo susijusius veiksmus, kurie leido pasiekti reikiamÄ rezultatÄ .Atsakovės RUAB „Srava“ teiginiai, kad ieÅ¡kovas vengia pateikti atsakovei ataskaitÄ apie suteiktas teisines paslaugas neatitinka tikrovės, kadangi 2016 m. rugpjūčio 8 d. atsakovei buvo iÅ¡siųstas praneÅ¡imas dėl atsiskaitymo už teisines paslaugas, kuris remiantis Lietuvos paÅ¡to svetainės www.post.lt duomenimis, atsakovei įteiktas 2016 m. rugpjūčio 11 d., taigi ataskaitÄ atsakovas gavo dar iki nagrinėjamos civilinės bylos inicijavimo.Apeliacinės instancijos teismas turėtų atsisakyti priimti atsakovės RUAB „Srava“ pateiktÄ naujÄ Ä¯rodymÄ â€“ pirkimo analizę pagal tiekėjus, kadangi raÅ¡ytinis įrodymas galėjo bÅ«ti pateiktas anksčiau, t. y. nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme, be to, jis neatitinka tikrovės ir klaidina teismÄ , kadangi nurodytos ieÅ¡kovo iÅ¡raÅ¡ytos PVM sÄ skaitos – faktÅ«ros yra nesusijusios su ginčo teisinių paslaugų sutartimi.Skundu praÅ¡oma priteisti atsakovės RUAB „Srava“ patirtas bylinėjimosi apeliacinėje instancijoje iÅ¡laidas pagal 2017 m. sausio 18 d.

PVM sÄ skaitÄ Nr. STR 000518 423,50 Eur sumai, tačiau apeliantė nėra pateikusi minėtos PVM sÄ skaitos – faktÅ«ros apmokėjimÄ patvirtinančių įrodymų.Teisėjų kolegijak o n s t a t u o j a :IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vadosApeliacinis skundas atmetamas.Dėl naujų įrodymų priėmimoCPK 314 straipsnis nustato, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo bÅ«ti pateikti pirmosios instancijos teisme, iÅ¡skyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai Å¡ių įrodymų pateikimo bÅ«tinybė iÅ¡kilo vėliau.

Teisėjų kolegija pažymi, kad nuostata, ribojanti naujų įrodymų pateikimÄ apeliacinės instancijos teisme, pirmiausia yra nukreipta prieÅ¡ nesÄ Å¾iningus proceso dalyvius. Å i nuostata neturi bÅ«ti taikoma formaliai ir turi bÅ«ti derinama su pagrindiniu civilinio proceso tikslu – teisingu bylos iÅ¡nagrinėjimu. Atsakovė RUAB „Srava“ kartu su apeliaciniu skundu pateikė naujus raÅ¡ytinius įrodymus – atsakovės buhalterinės apskaitos iÅ¡raÅ¡o kopijÄ , iÅ¡ kurios matyti laikotarpiu nuo 2013 m. liepos 5 d. iki 2014 m. sausio 6 d. ieÅ¡kovo atsakovei iÅ¡raÅ¡ytų PVM sÄ skaitų – faktÅ«rų sÄ raÅ¡as.

Teisėjų kolegijos vertinimu apeliantė Å¡iuos įrodymus turėjo galimybę pateikti bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, kadangi PVM sÄ skaitos – faktÅ«ros, pagal kurias sudaryta atsakovės pateikta lentelė, buvo iÅ¡raÅ¡ytos iki skundžiamo teismo sprendimo priėmimo dienos (2016 m. gruodžio 29 d.). Nagrinėjamu atveju nenustatyta, kad apeliantė bÅ«tų minėtus dokumentus pateikusi pirmosios instancijos teismui, kuris nepagrįstai juos bÅ«tų atsisakęs priimti. Be to, atsakovės pateiktas suvestinis buhalterinis dokumentas, nepateikiant pirminių apskaitos dokumentų, t. y. pačių PVM sÄ skaitų – faktÅ«rų, neturi jokios teisinės reikÅ¡mės sprendžiant dėl apskųsto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, todėl juos atsisakoma priimti (CPK 180 str., 306 str. 3 d., 314 str., 324 str. 3 d.).Dėl ginčo esmės ir faktinių aplinkybiųNagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl ieÅ¡kovo, atstovavusio atsakovei RUAB „Srava“ pagal teisinių paslaugų teikimo sutartį, teisės gauti sėkmės mokestį už atliktus darbus priteisimo.Byloje nustatyta, kad Å¡alys 2013 m. rugpjūčio 19 d. sudarė Teisinių paslaugų teikimo sutartį Nr. 2013/15 (toliau – ir Sutartis), pagal kuriÄ ieÅ¡kovas M.

B. įsipareigojo atstovauti atsakovei RUAB „Srava“ visuose santykiuose (įskaitant, bet neapsiribojant, ikiteismines bylas bei teismines bylas) su Valstybine mokesčių inspekcija bei antstoliu V. D. bei teikti visas kitas reikiamas, su atstovavimu susijusias, teisines paslaugas, o atsakovė įsipareigojo už tai sumokėti (Sutarties 1 str. 1 p.). Pagal Sutarties nuostatas atsakovė įsipareigojo sumokėti ieÅ¡kovui procesinių dokumentų rengimo, atstovavimo mokestį bei „sėkmės mokestį“ – 20 proc. ir PVM mokestį nuo tos pinigų sumos, kuriÄ atsakovė gaus iÅ¡ Valstybinės mokesčių inspekcijos, antstolio V.

D. ar kito asmens, kaip iÅ¡ UAB „Srava“ banko sÄ skaitos antstolio V. D. nuraÅ¡ytų lėšų grÄ Å¾inimÄ (Sutarties 3 str. 1 p.). Å iaulių apygardos teismui 2014 m. spalio 28 d. nutartimi patvirtinus RUAB „Srava“ restruktÅ«rizavimo planÄ keturių kalendorinių mėnesių laikotarpiui, Å iaulių apygardos teismas 2014 m. lapkričio 3 d. nutartimi antstolį V. D. įpareigojo pervesti jo depozitinėje sÄ skaitoje esančias pinigines lėšas – 179 633,88 Lt (52 025,57 Eur) atsakovei RUAB „Srava“.

Å ios piniginės lėšos atsakovei pervestos 2014 m. lapkričio 17 d. IeÅ¡kovas 2016 m. kovo 30 d. atsakovei apmokėjimui pateikė PVM sÄ skaitÄ â€“ faktÅ«rÄ 12 590,18 Eur sumai, kuri turėjo bÅ«ti apmokėta iki 2016 m. balandžio 4 d. Atsakovė RUAB „Srava“ už suteiktas teisines paslaugas nesumokėjo, todėl ieÅ¡kovas, remdamasis Sutarties 3 straipsnio 4 punktu, jai priskaičiavo 851,10 Eur dydžio delspinigius. Dėl ieÅ¡kovo suteiktų paslaugų įtakos antstolio nuraÅ¡ytų lėšų grÄ Å¾inimo sėkmeiAtsakovė RUAB „Srava“ nesutinka, kad aplinkybė, nuo kurios priklauso sėkmės mokesčio atsiradimas pagal tarp Å¡alių sudarytÄ Sutartį, įvyko dėl ieÅ¡kovo įdėto darbo.

Atsakovės nuomone, aplinkybė, kad antstolis grÄ Å¾ino iÅ¡ UAB „Srava“ banko sÄ skaitos nuraÅ¡ytas lėšas, buvo nulemta imperatyviųjų teisės normų taikymo, pagal kurias inicijavus bankroto/restruktÅ«rizavimo bylÄ sustabdomi visi iÅ¡ieÅ¡kojimo veiksmai, o iÅ¡kėlus bankroto/restruktÅ«rizavimo bylÄ lėšos grÄ Å¾inamos įmonei, kad jos bÅ«tų panaudotos Ä®BÄ® arba Ä®RÄ® nustatyta tvarka. Teisėjų kolegija Å¡iÄ apeliantės pozicijÄ pripažįsta nepagrįsta.Sutarties laisvės principas užtikrina Å¡alims teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiÅ«ra nustatyti tarpusavio teises ir pareigas (CK 6.156 str.).

Å alių pasiektas susitarimas įformintas teisės aktų pripažįstama tvarka tampa teisiÅ¡kai įpareigojančiu aktu; jame nustatomos teisės ir pareigos. Sprendžiant ginčus, kylančius iÅ¡ sutartinių santykių, nevalia ignoruoti sutarties Å¡alių valios ir vadovautis vien įstatymo nuostatomis. Teismas, spręsdamas sutartinių ginčų klausimus, nuo sutarties sÄ lygų turinio gali (ir privalo) nukrypti ir vadovautis teisės normomis tik tada, kai Å¡alių sutartis prieÅ¡tarauja bendriesiems teisės principams (CK 1.5 str.), vieÅ¡ajai tvarkai (CK 1.81 str.) ar imperatyviosioms įstatymo nuostatoms (CK 6.157 str.).

Aptariamu atveju Å¡alys, sudarydamos Teisinių paslaugų teikimo sutartį, susitarė, jog paslaugų teikimo tikslas – antstolio nuskaitytų lėšų iÅ¡ atsakovės sÄ skaitos sugrÄ Å¾inimas. Pagal Sutarties nuostatas atsakovė įsipareigojo ieÅ¡kovui sumokėti 20 proc. ir PVM mokestį nuo tos sumos, kuriÄ atsakovė gaus kaip nuskaitytų lėšų grÄ Å¾inimÄ . Taigi, Å¡alys susitarė dėl paslaugų teikimo tikslo ir apmokėjimo už suteiktas paslaugas sÄ lygas susiejo ne tik su paslaugų teikimu, bet ir su sėkmingu Sutartyje numatyto tikslo įgyvendinimu.

Nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme ieÅ¡kovas pateikė procesinius dokumentus, kuriuos parengė siekdamas įgyvendinti Sutartyje numatytÄ tikslÄ , t. y. sugrÄ Å¾inti iÅ¡ atsakovės sÄ skaitos nuskaitytas lėšas: 2013 m. rugpjūčio 13 d., 2013 m. rugpjūčio 23 d., 2013 m. rugpjūčio 26 d., 2014 m. gegužės 7 d., 2014 m. birželio 23 d. praÅ¡ymus antstoliui V. D. ir Valstybinei mokesčių inspekcijai, 2014 m. birželio 9 d. praÅ¡ymÄ Å iaulių apygardos teismui dėl antstolio V.

D. įpareigojimo grÄ Å¾inti lėšas, 2014 m. birželio 26 d. praÅ¡ymÄ Å iaulių apygardos teismui dėl procesinio termino atnaujinimo ir pratęsimo, 2014 m. rugsėjo 17 d. patikslintÄ praÅ¡ymÄ Å iaulių apygardos teismui, 2014 m. rugsėjo 4 d. atsiliepimÄ Ä¯ antstolio V. D. pareiÅ¡kimÄ dėl piniginių lėšų pervedimo Valstybinei mokesčių inspekcijai, 2014 m. spalio 24 d. atsiliepimÄ Ä¯ antstolio V. D. atskirÄ jį skundÄ . Taip pat iÅ¡ atsakovės įgalioto asmens bankroto administratoriaus 2016 m. lapkričio 2 d. praneÅ¡imo matyti, kad ieÅ¡kovas teikė ir žodines konsultacijas susijusias su pavedimo vykdymu.

Tuo tarpu atsakovė RUAB „Srava“ tik deklaratyviai teigia, kad iÅ¡ UAB „Srava“ banko sÄ skaitos antstolio nuraÅ¡ytos lėšos buvo grÄ Å¾intos nepriklausomai nuo ieÅ¡kovo atliktų veiksmų. Byloje nėra duomenų, kad atsakovė bÅ«tų pareiÅ¡kusi pretenzijÄ ieÅ¡kovui dėl netinkamai vykdomų sutartinių įsipareigojimų. Atsakovė neinicijavo sutarties nutraukimo nei CK 6.204 straipsnyje, nei sutartyje nustatytais pagrindais, o prieÅ¡ingai, bendradarbiavo su ieÅ¡kovu, kuris parengė atitinkamus procesinius dokumentus tiek antstoliui, tiek Valstybinei mokesčių inspekcijai, tiek teismui.

Atsakovė nenurodė konkrečių paslaugų, sutarties vykdymo eigoje neįvykdytų arba įvykdytų netinkamai. Be to, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta iÅ¡vada, kad atsakovei teisinio pobÅ«džio konsultacijos ir atitinkamų veiksmų atlikimas, kurie padėtų susigrÄ Å¾inti antstolio nuraÅ¡ytas lėšas buvo reikalingi nepaisant prasidėjusio įmonės restruktÅ«rizavimo proceso, kadangi faktinės bylos aplinkybės patvirtina, jog Teisinių paslaugų teikimo sutartį Å¡alys sudarė jau po atsakovės vadovo kreipimosi į teismÄ dėl restruktÅ«rizavimo bylos iÅ¡kėlimo.

Taigi, atsakovė, kaip verslo subjektas, kuriam keliami aukÅ¡tesni nei vidutiniai atidumo, rÅ«pestingumo ir profesionalumo standartai, galėjo ir turėjo tinkami įvertinti susidariusias aplinkybes, nuo kurių priklausė jos kreipimasis į ieÅ¡kovÄ teisinės pagalbos. Teisėjų kolegija taip pat atmeta atsakovės argumentÄ , kad aplinkybė, jog antstolis grÄ Å¾ino iÅ¡ UAB „Srava“ banko sÄ skaitos nuraÅ¡ytas lėšas, buvo nulemta imperatyviųjų teisės normų taikymo. Pažymėtina, kad nei Ä®BÄ®, nei Ä®RÄ® nėra numatyta, kad įmonei inicijavus ar iÅ¡kėlus bankroto/restruktÅ«rizavimo bylÄ savaime bÅ«tų grÄ Å¾inamos antstolio nuraÅ¡ytos lėšos, nei ieÅ¡kovui, nei atsakovei nebuvo žinoma informacija ar iki restruktÅ«rizavimo bylos iÅ¡kėlimo antstolis V.

D. nebuvo paskirstęs ir pervedęs nuraÅ¡ytų lėšų iÅ¡ieÅ¡kotojams, be to, kaip matyti iÅ¡ Å iaulių apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 19 d. nutarties, antstolis V. D. siekė nuraÅ¡ytas lėšas pervesti iÅ¡ieÅ¡kotojui – Valstybinei mokesčių inspekcijai ir neketino jų grÄ Å¾inti atsakovei iÅ¡ karto po restruktÅ«rizavimo bylos iÅ¡kėlimo. Nesant objektyvių duomenų, paneigiančių ieÅ¡kovo nurodytų paslaugų suteikimo faktÄ bei patvirtinančių, jog konkretÅ«s veiksmai, orientuoti į sėkmingÄ antstolio nuraÅ¡ytų lėšų grÄ Å¾inimÄ atsakovei, buvo sÄ lygoti įmonės teisinės padėties, nėra teisinio pagrindo kvestionuoti ieÅ¡kovo atliktų paslaugų pobÅ«džio ir apimties.

Atsižvelgdama į tai, kas nurodyta, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadoms, jog ieÅ¡kovas tinkamai įvykdė įsipareigojimus pagal Teisinių paslaugų teikimo sutartį, o apeliantės argumentus dėl netinkamo sutarties įvykdymo pripažįsta deklaratyviais ir neįrodytais.Dėl precedentų taikymoTeisėjų kolegija taip pat atmeta kaip nepagrįstÄ atsakovės RUAB „Srava“ apeliacinio skundo argumentÄ , kad pirmosios instancijos teismas turėjo pasisakyti dėl galimybės mažinti advokato honoraro dydį atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos advokatÅ«ros įstatymo 50 straipsnio reikalavimus jo dydžiui.

Tokį teiginį apeliantė grindžia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 6 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-642/2013. Teisėjų kolegija pažymi, kad teismams sprendžiant bylas precedento galiÄ turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiÅ¡kose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panaÅ¡ios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi bÅ«ti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarimas).

Šiuo aspektu Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad nagrinėdamas bylas teismas teisės normas aiškina ir taiko ne a priori (iš anksto; nepatikrinus), o konkrečioje byloje, atsižvelgdamas į konkrečios bylos faktines aplinkybes ir šias siedamas su taikytina teisės norma. Dėl to kiekvienas teismo pateiktas teisės aiškinimas gali ir turi būti suprantamas ir aiškinamas tik konkrečios bylos kontekste, nes šis aiškinimas yra ne aiškinimas a priori, o teismo sprendimo konkrečioje byloje ratio decidendi (sprendimo pagrindas, motyvacija).

Bandymas taikyti teisės taikymo taisykles, suformuluotas konkrečiose teismo bylose, neturinčiose esminio panaÅ¡umo su byla, kuriÄ nagrinėjant buvo suformuluotas tas teismo precedentas, reikÅ¡tų tÄ patį, kaip taikyti teisės normÄ teisiniam santykiui, kurio Å¡i norma nereglamentuoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-186/2009). Apeliantės nurodytoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo byloje buvo sprendžiamas ginčas dėl atlyginimo už suteiktas teisines paslaugas priteisimo pagal tarp advokato ir kliento (fizinio asmens) sudarytÄ tipinę teisinių paslaugų sutartį, taigi, teismui ex officio kilo pareiga įvertinti tokios sutarties sÄ lygų atitikimÄ Ä¯statymų nuostatoms, tarp jų ir Lietuvos Respublikos advokatÅ«ros įstatymo 50 straipsnio nuostatoms, tuo tarpu nagrinėjamu atveju Teisinių paslaugų sutartį sudarė lygiaverčiai teisine prasme subjektai – advokatas ir juridinis asmuo, atstovaujamas direktoriaus, dėl to nėra pagrindo iÅ¡vadai, kad tarp paminėtų bylų bÅ«tų esminis panaÅ¡umas, todėl vadovautis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 6 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-642/2013 esančiais iÅ¡aiÅ¡kinimais nėra pagrindo.

Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamoje byloje yra nustatyta, kad ieÅ¡kovas teikė teisines paslaugas atsakovei iki pat Sutartyje numatyto pavedimo įvykdymo, atsakovė pretenzijų nereiÅ¡kė ir sutarties nenutraukė iki pat pavedimo įvykdymo. Dėl ieÅ¡kovo teisės į atlyginimÄ Pagal CK 6.189 straipsnio 1 dalį, sutartis jos Å¡alims turi įstatymo galiÄ ir įpareigoja atlikti ne tik tai, kas tiesiogiai joje numatyta, bet ir visa tai, kÄ lemia sutarties esmė arba įstatymai. Å ioje teisės normoje įtvirtintas sutarties privalomumo ir vykdytinumo principas, kuriuo vadovaudamasis kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles (CK 6.256 str. 1 d.), prieÅ¡ingu atveju atsiranda sutartinė civilinė atsakomybė už netinkamÄ prievolės įvykdymÄ (CK 6.256 str. 2 d.).

Sutarties aiÅ¡kinimo taisyklės įtvirtintos CK 6.193 straipsnyje. Sutartys turi bÅ«ti aiÅ¡kinamos sÄ Å¾iningai, atsižvelgiant į iÅ¡ sutarties kylančių prievolinių teisinių santykių turinį, vertinant sutarties sudarymo aplinkybes, Å¡alių derybas dėl sutarties sudarymo, taip pat jų elgesį po sutarties sudarymo (CK 6.193 str. 5 d.). Sutarčių aiÅ¡kinimo taisyklės pirmiausia įtvirtina subjektyvaus sutarties aiÅ¡kinimo metodÄ , įpareigojantį aiÅ¡kintis tikruosius Å¡alių ketinimus, o ne vien remtis pažodiniu sutarties teksto aiÅ¡kinimu (objektyvaus sutarties aiÅ¡kinimo metodas).

Kasacinis teismas pažymėjo, kad, nepaisant pirmiausia įtvirtinto subjektyvaus sutarties aiÅ¡kinimo metodo, neabejotinai yra svarbÅ«s visi CK 6.193 straipsnyje nustatyti sutarčių aiÅ¡kinimo principai, ir kiekvienu atveju, aiÅ¡kinant konkrečiÄ sutartį, bÅ«tina atsižvelgti į visų nurodytų sutarčių aiÅ¡kinimo taisyklių visetÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-288/2010).Sutartis yra vienas iÅ¡ prievolės atsiradimo pagrindų (CK 6.2 str.).

Byloje nėra ginčo, jog nagrinėjamu atveju tarp šalių susiklostė pavedimo teisiniai santykiai – ieškovas įsipareigojo atstovauti atsakovei visuose santykiuose (įskaitant, bet neapsiribojant, ikiteismines bylas bei teismines bylas) su Valstybine mokesčių inspekcija bei antstoliu V. D. bei teikti visas kitas reikiamas, su atstovavimu susijusias, teisines paslaugas (CK 6.756 str.). Pažymėtina, kad kliento su advokatu sudarytoms pavedimo (teisinių paslaugų) sutartims taikomos ir bendrosios atlygintinų paslaugų sutarties nuostatos numatytos CK 6.716 – 6.724 straipsniuose.

Paslaugų teikimo atlygintinos sutarties dalykas – nematerialaus pobÅ«džio arba kitokios paslaugos, nesusijusios su materialaus objekto sukÅ«rimu (audito, konsultacinės, informacijos, mokymo, kt.). Dėl to CK 6.716 straipsnyje nurodytos paslaugos vadinamos intelektinėmis. Å alys paprastai tariasi dėl paslaugų teikimo, tačiau gali susitarti ir dėl tam tikro rezultato. Paslaugų teikimo sutartis yra dviÅ¡alė, todėl vienai sutarties Å¡aliai – paslaugos teikėjui – įvykdžius sutartyje nustatytÄ Ä¯sipareigojimÄ , kitai sutarties Å¡aliai – klientui – atsiranda pareiga apmokėti už suteiktas paslaugas.

Jeigu paslauga lieka nesuteikta, neatsiranda ir pareigos jÄ apmokėti. Paslaugų teikėjams, atsižvelgiant į teikiamų paslaugų pobÅ«dį, taikomi reikalavimai, susiję su jų kvalifikacija, patirtimi. Sutarties Å¡alys nusistato tarpusavio teises ir pareigas, tačiau Å¡ios sutarties vykdymas grindžiamas CK 6.718 straipsnyje įtvirtintu kliento interesų prioriteto principu, kuris paslaugos vykdytojÄ Ä¯pareigoja veikti sÄ Å¾iningai ir protingai, kad tai labiausiai atitiktų kliento interesus. Paslaugų sutarties vykdymas grindžiamas CK 6.718 straipsnyje įtvirtintu kliento interesų prioriteto principu, kuris paslaugos vykdytojÄ Ä¯pareigoja veikti sÄ Å¾iningai ir protingai, jog tai labiausiai atitiktų kliento interesus.

Tačiau, pažymėtina, kad abi Å¡alys yra pelno siekiantys asmenys (advokatas ir verslininkas), CK 6.158 straipsnio 1 dalis nustato, kad kiekviena sutarties Å¡alis turėdama sutartinių santykių, privalo elgtis sÄ Å¾iningai. CK 6.156 straipsnio 1 d. nustato, kad sutarties laisvės principas, kaip vienas iÅ¡ civilinių santykių reglamentavimo principų (CK 1.2 str.), leidžia civilinių teisinių santykių dalyviams laisvai spręsti, ar sudaryti sutartį, savo nuožiÅ«ra nustatyti tarpusavio teises ir pareigas, taip pat sudaryti sutartis, kurių CK tiesiogiai nenurodyta, jeigu tai neprieÅ¡tarauja įstatymui.

Nenustačius, kad Å¡alių sudarytos sutarties sÄ lygos prieÅ¡tarauja bendriesiems teisės principams (CK 1.5 str.), vieÅ¡ajai tvarkai (CK 1.81 str.) ar imperatyviosioms įstatymo nuostatoms (CK 6.157 str.), dėl paslaugų sutarties dalyko, kainos ir apmokėjimo turėjo bÅ«ti sprendžiama pagal Å¡alių Å¡iuo konkrečiu klausimu sutartyje įtvirtintas sÄ lygas. Tai reiÅ¡kia, kad Å¡alys, sutartyje numatydamos nuostatÄ dėl 20 proc. sėkmės mokesčio dydžio nuo tos pinigų sumos, kuriÄ UAB „Srava“ ir/ar klientas ir/ar tretieji asmenys gaus iÅ¡ Valstybinės mokesčių inspekcijos, antstolio V.

D. ar kito asmens, kaip iÅ¡ UAB „Srava“ banko sÄ skaitos antstolio V. D. nuraÅ¡ytų lėšų grÄ Å¾inimÄ , įgyvendino sutarties laisvės principÄ . Byloje nenustatyta, kad Å¡alys buvo verčiamos sudaryti sutartį, t. y. jos savanoriÅ¡kai prisiėmė įsipareigojimus pagal minėtÄ sutartį, todėl privalo jų laikytis. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovė RUAB „Srava“, nesumokėdama per sutartyje nustatytÄ terminÄ sėkmės mokesčio, pažeidė sutartinius įsipareigojimus ir CK 6.38 straipsnio 1 dalyje nustatytÄ pareigÄ vykdyti prievoles sÄ Å¾iningai, tinkamai bei nustatytais terminais.

Byloje nėra duomenų apie tai, kad atsakovė būtų sumokėjusi ieškovui, todėl atsakovė laikoma pažeidusia prievolę (CK 6.63 str. 1 d. 2 p.).Dėl procesinės bylos baigtiesAtsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir visapusiškai ištyrė bylos faktines aplinkybes bei tinkamai pritaikė materialinės ir procesinės teisės normas, nenukrypo nuo formuojamos teismų praktikos. Todėl nenustačius pagrindų, dėl kurių skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų būti pakeistas ar panaikintas apeliaciniame skunde nurodytais motyvais, sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).Dėl bylinėjimosi išlaidųŠaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 str. 1 d.).

Byloje pateikti raÅ¡ytiniai įrodymai patvirtina, kad ieÅ¡kovas už atsiliepimo į apeliacinį skundÄ parengimÄ jį atstovavusiam advokatui sumokėjo 450 Eur. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio 8.11 p. maksimalus užmokesčio už atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ dydis yra 1.3 Lietuvos statistikos departamento skelbiamo užpraėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio Å¡alies Å«kyje (be individualių įmonių).

IeÅ¡kovo praÅ¡oma priteisti suma už atsiliepimo į apeliacinį skundÄ parengimÄ Å¡io dydžio nevirÅ¡ija. Atsižvelgiant į tai, apeliacinį skundÄ atmetus, ieÅ¡kovui iÅ¡ apeliantės priteistina 450 Eur suma iÅ¡laidoms advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti (CPK 88 str. 1 d. 6 p., 93 str. 1 d., 98 str.).Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,n u t a r i a :TelÅ¡ių rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 20 d. galutinį sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

Priteisti iš atsakovės RUAB „Srava“ (j. a. k. 180239789) ieškovui M. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) 450 Eur (keturių šimtų penkiasdešimt eurų) atstovavimo išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Teisėjai                                                                                      Rasa Bartašienė                                                                                                                          Egidijus Mockevičius                                                                                                                         Irena Stasiūnienė