5cc85f2e-ffc3-4745-a492-2d7e82b1d375 · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr.2A-2421-467/2013Teisminio proceso Nr.2-02-3-07387-2012-7Procesinio sprendimo kategorijos 44.2.; 44.5.2.5.; 121.14., 121.18., 121.21.                                       (S)VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2013 m. liepos 5 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romualdos Janovičienės, Ritos Kisielienės ir Almos Urbanavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo P. K. ir atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. vasario 27 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo P. K. ieškinį atsakovui Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.                Teisėjų kolegijan u s t a t ė :I.

Ginčo esmė                           IeÅ¡kovas P. K. 2012 m. rugpjūčio 30 d. kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu ir prašė priteisti iÅ¡ atsakovo Lietuvos Respublikos 89 010,65 Lt turtinės ir 853 128 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Nurodė, jog Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 16 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje ieÅ¡kovas buvo pripažintas kaltu, subendrinus bausmę jam paskirta 2 metų laisvės atėmimo bausmė, bausmę atliekant pataisos namuose.

IÅ¡ karto po nuosprendžio paskelbimo ieÅ¡kovas buvo sulaikytas teismo salėje. Nuo Å¡ios dienos buvo pradėta skaičiuoti laisvės atėmimo bausmės pradžia. Vilniaus apygardos teismo 2012 m. balandžio 26 d. nuosprendžiu ieÅ¡kovas buvo nedelsiant paleistas iÅ¡ laisvės atėmimo vietos, konstatavus, kad teismas neatsižvelgė į BK 75 straipsnio nuostatas, netinkamai pritaikė baudžiamÄ jį įstatymÄ ir paskyrė neteisingÄ bausmę. Dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo priimto nuosprendžio ieÅ¡kovas kalėjo nuo 2011 m. gruodžio 16 d. iki 2012 m. balandžio 26 d., t.y. 123 paras.

Tuo buvo pažeistos ieÅ¡kovo teisės į laisvę ir saugumÄ . Žala jam padaryta Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo veiksmais ir Vilniaus apygardos Vilniaus miesto apylinkės prokuratÅ«ros veiksmais. Dėl patirtų iÅ¡gyvenimų ieÅ¡kovui reikalinga reabilitacija, aplinkos pakeitimas, užsimirÅ¡imas, ilgalaikis bendravimas su psichologais. IeÅ¡kovas gydosi dėl iÅ¡sivysčiusios neuroninės nemigos, psichologinių ir psichinių sveikatos sutrikimų, patirtų emocinių traumų. Neturtinė žala jam priteistina ir dėl to, kad dėl neteisėto įkalinimo buvo atskirtas nuo Å¡eimos, negalėjo pilnaverčiai bendrauti su sutuoktine ir vaikais, dalyvauti vaikų auklėjime, kartu Å¡vęsti Å¡ventes, taip pat negalėjo iÅ¡laikyti savo Å¡eimos ir mokėti lėšas nepilnamečiam sÅ«nui iÅ¡laikyti.

IeÅ¡kovui taip pat sumažėjo galimybė susirasti naujÄ darbÄ , pablogėjo jo reputacija. Dėl neteisėto įkalinimo ieÅ¡kovas buvo priverstas nutraukti savo individualiÄ veiklÄ . Kadangi negalėjo įvykdyti keliolikos sutarčių, patyrė 77 166,72 Lt dydžio turtinę žala. Už keturis įkalinimo mėnesius ieÅ¡kovas praÅ¡o priteisti po 2 151 Lt (vidutinį darbo užmokestį), iÅ¡ viso 8 604 Lt. RaÅ¡ydamas ieÅ¡kinį, skundus, praÅ¡ymus, peticijas, rinkdamas dokumentus iÅ¡ įvairių institucijų, ieÅ¡kovas sugaiÅ¡o apie 30 darbo dienų, todėl taip pat praÅ¡o už šį laikotarpį priteisti 2 151 Lt (vidutinį darbo užmokestį).

Kadangi buvo sulaikytas teismo salėje ir be jokių daiktų pristatytas į įkalinimo įstaigÄ , turėjo pirkti bÅ«tiniausias prekes ir maisto produktus parduotuvėje, dėl ko patyrė 852,16 Lt dydžio žalÄ . Taip pat patyrė 236,77 Lt iÅ¡laidų, pirkdamas kanceliarines prekes, už dokumentų kopijavimÄ , kurÄ , korespondencijos siuntimÄ paÅ¡tu. Už kiekvienÄ Ä¯kalinime praleistÄ dienÄ ieÅ¡kovas, atsižvelgdamas į Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikÄ , paskaičiavo po 6 936 Lt neturtinės žalos atlyginimo.

             Lietuvos Respublikos generalinė prokuratÅ«ra, atstovaudama atsakovÄ Lietuvos RespublikÄ , su ieÅ¡kiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, jog Vilniaus apygardos teismo 2012 m. balandžio 26 d. nuosprendyje konstatuota, jog ieÅ¡kovas Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 16 d. nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį, 294 straipsnio 2 dalį nuteistas pagrįstai, jo kaltė įrodyta byloje surinktais ir teismo posėdyje patikrintais įrodymais, pirmos instancijos teismo nuosprendyje, nepažeidžiant nustatytos tvarkos, pateiktos iÅ¡vados, kurių pagrindu ieÅ¡kovui paskirta griežčiausia bausmė – terminuotas laisvės atėmimas.

IÅ¡ esmės tokios bausmės paskyrimas nebuvo ginčijamas ir ieÅ¡kovo apeliaciniu skundu baudžiamojoje byloje. Apeliacinės instancijos teismas nekonstatavo, kad pirmos instancijos teismas padarė akivaizdžiÄ ir Å¡iurkščiÄ teisės taikymo klaidÄ , todėl teismo nuosprendžio pakeitimas neįrodo, kad šį nuosprendį priėmęs teismas atliko neteisėtus veiksmus. Teismo sprendimas taikyti procesinę prievartos priemonę buvo priimtas vadovaujantis baudžiamojo proceso normomis. AukÅ¡tesnės instancijos teismas nekonstatavo, kad laisvė ieÅ¡kovui buvo apribota neteisėtai.

Ieškovo pasirinktas negautų pajamų dydžio apskaičiavimo metodas negali būti laikomas pagrįstu. Ieškovas nepateikė jokių duomenų nei apie jo turėtas pajamas, nei apie vykdytas darbines funkcijas. Taip pat nepateikė įrodymų, kad būtų realiai gavęs pajamų iš ieškovo minimų sutarčių įvykdymo. Be to atsakovas neturi prievolės atlyginti ieškovo pragyvenimo išlaidų, patirtų įkalinimo įstaigose bei atsiradusių rašant ir siunčiant įvairius skundus ar pareiškimus.

Å ios iÅ¡laidos nėra sÄ lygotos neteisėtų prokuroro veiksmų. Procesiniai veiksmai ieÅ¡kovo atžvilgiu buvo atliekami baudžiamojo proceso teisės normų nustatyta tvarka, todėl teisėti veiksmai negali bÅ«ti prievolės dėl žalos atlyginimo atsiradimo pagrindu. IeÅ¡kovo pateiktas iÅ¡raÅ¡as iÅ¡ medicininių dokumentų neįrodo, kad sveikatos problemos buvo sÄ lygotos bÅ«tent įkalinimo fakto ir laikymo sÄ lygų. Teismų praktikoje ieÅ¡kovo praÅ¡omos priteisti neturtinės žalos dydis pripažintinas neatitinkančiu sÄ Å¾iningumo, protingumo ir teisingumo principų.

             Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, atstovaudama atsakovÄ Lietuvos RespublikÄ , su ieÅ¡kiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, jog ieÅ¡kovas nuteistas pagrįstai, jo kaltė įrodyta, nusikalstamos veikos teisingai kvalifikuotos. Baudžiamosios bylos aplinkybės teismui leido pagrįstai manyti, kad suėmimas yra vienintelė tinkama priemonė užtikrinti nuosprendžio vykdymÄ bei apsaugoti vieÅ¡Ä jį interesÄ . Nesant jokio teismo procesinio dokumento, kuriuo suėmimas bÅ«tų pripažintas neteisėtu, nėra jokio pagrindo teigti, kad teismo veiksmai buvo neteisėti.

Nenustačius neteisėtų veiksmų, valstybės deliktinė atsakomybė nekyla. Be to valstybei negali kilti pareiga atlyginti galimai kilusiÄ Å¾alÄ dėl to, kad ieÅ¡kovas nesilaikė teisės aktų reikalavimų, nes tai prieÅ¡tarautų protingumo ir teisingumo kriterijams. IeÅ¡kovo pagal individualiÄ veiklÄ vykdytos sutartys buvo sudarytos daugiau nei pusę metų iki apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo. Byloje nėra įrodymų, kad ieÅ¡kovas bÅ«tų galėjęs įvykdyti Å¡ias sutartis. Taip pat byloje nėra jokių įrodymų, kad ieÅ¡kovas iki suėmimo pradžios turėjo su darbo santykiais susijusių pajamų, todėl nesuprantama, kokiu pagrindu praÅ¡o priteisti vidutinį darbo užmokestį už laikotarpį, kuriuo ieÅ¡kovas ir taip nebÅ«tų dirbęs. Taip pat akivaizdu, kad ieÅ¡kovo teisių gynimas, raÅ¡ant skundus, negali bÅ«ti prilyginamas darbo santykiams.

Prašomos atlyginti išlaidos maisto produktams ir kanceliarinėms prekėms negali būti priteisiamos, kadangi jos arba turėjo būti patirtos nepriklausomai nuo suėmimo, arba nėra susijusios priežastiniu ryšiu su tais neteisėtais veiksmais, kuriuos nurodo ieškovas. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė              Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. vasario 27 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies ir priteisė ieškovui P. K. iš atsakovo Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, 7 000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Teismas sprendime nurodė, jog ieÅ¡kovas reikalauja atlyginti turtinę ir neturtinę žalÄ už 123 dienas, kurias buvo laisvės atėmimo vietoje, nors faktiÅ¡kai teismo paskaičiavimais tai sudarė 132 dienas, todėl nagrinėjamoje byloje ir sprendžiamas klausimas dėl turtinės ir neturtinės žalos dydžio, atsižvelgiant į ieÅ¡kovo nurodomÄ dienų skaičių bei žalos dydžio paskaičiavimus, nes teismas neturi teisės savo iniciatyva keisti ieÅ¡kinio pagrindo ir dalyko. Teismas konstatavo, kad yra visos valstybės prievolės atlyginti ieÅ¡kovui padarytÄ neturtinę žalÄ sÄ lygos.

Å iuo atveju netinkamas baudžiamojo įstatymo taikymas ir neteisingos bausmės paskyrimas yra pagrindas valstybės civilinei atsakomybei kilti, be to ieÅ¡kovas akivaizdžiai patyrė žalÄ dėl realaus laisvės atėmimo, skirto Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 16 d. nuosprendžiu. Apskaičiuodamas ieÅ¡kovui priteistinos piniginės kompensacijos už dvasinius ir fizinius praradimus dydį, teismas jį siejo su Å¡alies ekonomikos veiksniais ir rėmėsi Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytu minimaliuoju darbo užmokesčiu, nes nustatė, jog ieÅ¡kovas iki įkalinimo nedirbo ir byloje nėra įrodymų, kad turėjo kitas pajamas.

Atsižvelgdamas į tai, kad dėl neteisingos bausmės paskyrimo buvo apribotas ieÅ¡kovo bendravimas su sutuoktine ir nepilnamečiais vaikais, taip pat kitas ieÅ¡kovo neigiamas emocijas, susijusias su laisvės apribojimu, kad iÅ¡moka pinigais, proporcinga minimaliajam darbo užmokesčiui už 123 dienų sudaro 4 100 Lt, kad neįrodyta, jog dėl neteisėto laisvės apribojimo ieÅ¡kovas buvo priverstas nutraukti savo individualiÄ veiklÄ ir pablogėjo jo sveikata, teismas darė iÅ¡vadÄ , jog protinga ir teisinga suma neturtinei žalai atlyginti yra 7 000 Lt.

IeÅ¡kovo reikalavimÄ priteisti turtinę žalÄ teismas atmetė, konstatavęs, jog byloje nėra įrodymų, kad ieÅ¡kovas bÅ«tų realiai įvykdęs sutartis ir gavęs 77 166,72 Lt pajamų, kad ieÅ¡kovas iki įkalinimo pradžios turėjo su darbo santykiais susijusių pajamų ar kitų pajamų, kad laisvės atėmimo vietoje patirtos iÅ¡laidos yra bÅ«tinos pragyvenimui ir byloje nėra įrodymų, jog Å¡ios iÅ¡laidos didesnės nei bÅ«nant laisvėje. Be to ieÅ¡kovo teisių gynimas, 30 darbo dienų raÅ¡ant skundus ir renkant reikalingÄ informacijÄ , skaičiuojant pagal vidutinį darbo užmokestį, nepagrindžia 2 151 Lt dydžio pagrįstumo.

Byloje nėra įrodymų, kad 236,77 Lt iÅ¡laidos kanceliarinėms prekėms, dokumentų kopijavimui, kurui, korespondencijos siuntimui yra susiję bÅ«tent su nagrinėjamoje byloje pareikÅ¡tu ieÅ¡kiniu, be to CK 6.249 straipsnio pagrindu jos nepriskirtinos prie žalos (nuostolių). III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai              IeÅ¡kovas P. K. apeliaciniu skundu praÅ¡o sprendimÄ pakeisti ir priteisti visÄ ieÅ¡kovo praÅ¡omÄ turtinę ir neturtinę žalÄ iÅ¡ atsakovÄ Lietuvos valstybę atstovaujančios Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos.

Nurodo, jog teismas buvo neobjektyvus, nes neįvertino visų bylos aplinkybių. Teismo priteista 7 000 Lt neturtinės žalos suma yra neadekvati padarytai ir patirtai žalai atlyginti. IeÅ¡kovas ieÅ¡kinyje suklydo ir neteisingai nurodė, jog vietoj 132 parų neteisėtai įkalintas buvo 123 paras. Teismas turėjo ir galėjo pakeisti ieÅ¡kinio pagrindÄ , nustatęs techninę klaidÄ . Teismas, priteisdamas neturtinę žalÄ , neįvertino bÅ«tent individualių ieÅ¡kovo savybių - ieÅ¡kovo ambicijų ir principų, gyvenimo bÅ«do ir ieÅ¡kovo ekonominės, buitinės ir socialinės situacijos.

Piniginė satisfakcija priteisiant 7 000 Lt neturtinei žalai atlyginti Å¡iuo atveju yra akivaizdžiai per maža. Teismas sprendime nurodė, jog Lietuvos teismų praktikoje už vienÄ neteisėto suėmimo dienÄ priteisiama maždaug po 100 Lt, todėl už 123 neteisėto suėmimo paras ieÅ¡kovui turėjo ir galėjo bÅ«ti priteista mažiausiai 12 300 Lt. Teismas nepagrįstai sprendime pripažino, jog ieÅ¡kovas iki įkalinimo nedirbo. Kartu su apeliaciniu skundu pateikiami dokumentai patvirtina, kad ieÅ¡kovas iki įkalinimo dirbo, vykdydamas veiklÄ pagal Lietuvos Respublikos nuolatinio gyventojo individualios veiklos pažymÄ ir gavo už Å¡iÄ veiklÄ realias pajamas.

IeÅ¡kovas dėl neįvykdytų sutarčių, kurios akivaizdžiai galėjo ir turėjo bÅ«ti įvykdytos, vykdant individualiÄ veiklÄ , turėjo gauti aiÅ¡kų bei konkretų pelnÄ , kuris numatytas sutartyse. Finansinės naudos realų galimumÄ Ä¯rodo ieÅ¡kovo kartu su apeliaciniu skundu pateikiami dokumentai. IeÅ¡kovas patyrė ir realiÄ turtinę žalÄ , tiesiogiai susijusiÄ su bylinėjimosi iÅ¡laidomis (kanceliarinės prekės, iÅ¡laidos, susijusios su dokumentų spausdinimu ir kopijavimu, transporto iÅ¡laidos, sugaiÅ¡tas laikas ieÅ¡kinio rengimui, vykimui į teismÄ ir pan.).

Apie Å¡ias iÅ¡laidas teismas net nepasisakė, jų neanalizavo ir nekonkretizavo, nenuginčijo pateiktų įrodymų. Teismo argumentai dėl sunkios ekonominės situacijos Lietuvoje yra neteisėtas pagrindas priimti neadekvatų sprendimÄ .              Lietuvos Respublikos generalinė prokuratÅ«ra, atstovaudama atsakovÄ Lietuvos RespublikÄ , apeliaciniu skundu praÅ¡o sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti. Nurodo, jog teismas neatsižvelgė į tai, kad 2012 m. balandžio 26 d.

Vilniaus apygardos teismas, iÅ¡nagrinėjęs apeliacine tvarka baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo P. K. apeliacinį skundÄ , konstatavo, jog P. K. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 16 d. nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį, 294 straipsnio 2 dalį nuteistas pagrįstai, jo kaltė įrodyta byloje surinktais ir teismo posėdyje patikrintais įrodymais, nepažeidžiant nustatytos tvarkos, pateiktos iÅ¡vados, kurių pagrindu P. K. skirta griežčiausia bausmių rÅ«Å¡is - terminuotas laisvės atėmimas.

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nuosprendžio pakeitimas neįrodo, kad šį nuosprendį priėmęs teismas atliko neteisėtus veiksmus. Be to apeliacinės instancijos teismas nenustatė, jog ieÅ¡kovui paskirta bausmė yra aiÅ¡kiai per griežta. Skundžiamame sprendime teismas neatsižvelgė į tai, kad BPK 335 straipsnis numato, jog vykdomas tik įsiteisėjęs teismo nuosprendis. Neįsiteisėjęs nuosprendis gali bÅ«ti pradėtas vykdyti tik tada, jeigu nuteistasis raÅ¡tu pareiÅ¡kia norÄ pradėti atlikti bausmę, kol byla bus iÅ¡nagrinėta apeliacine tvarka.

Å iuo atveju ieÅ¡kovas tokio noro iÅ¡reiÅ¡kęs nebuvo. Todėl procesinė prievartos priemonė buvo skirta siekiant užtikrinti nuosprendžio įvykdymÄ po jo įsiteisėjimo, o ne pradėti vykdyti paskirtÄ laisvės atėmimo bausmę. Nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausmė nebuvo pradėta vykdyti. Be to apeliacinės instancijos nuosprendyje nėra konstatuota, kad kardomoji priemonė-suėmimas ieÅ¡kovui paskirta pažeidžiant baudžiamojo proceso normas. Ä®statyme nėra įtvirtinta neturtinės žalos prezumpcija.

Todėl nagrinėjamu atveju teismas nepagrįstai nurodė, kad laisvės suvaržymo pasekmės yra akivaizdžios ir jos nereikalauja įrodymų. Teismas turėjo įvertinti įrodymus, kurių pagrindu jis padarė iÅ¡vadÄ , jog ieÅ¡kovas dėl neteisėto laisvės apribojimo patyrė dvasinius ir fizinius praradimus. Juo labiau, kad neturtinės žalos atsiradimo faktÄ ieÅ¡kovas iÅ¡ esmės įrodinėjo sveikatos sutrikimu, o teismas nustatė, jog byloje neįrodyta, kad dėl neteisėto laisvės apribojimo ieÅ¡kovui pablogėjo sveikata.

             Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, atstovaudama atsakovÄ Lietuvos RespublikÄ , apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti sprendimo dalį, kuria ieÅ¡kovui priteistas neturtinės žalos atlyginimas, ir Å¡ioje dalyje priimti naujÄ sprendimÄ - ieÅ¡kinį atmesti. Nurodo, jog teismas skundžiamame sprendime nepagrįstai konstatavo teismo neteisėtus veiksmus, todėl neteisingai įvertino, jog yra visos deliktinės atsakomybės sÄ lygos. IeÅ¡kovas žalos atsiradimÄ iÅ¡ esmės grindžia tuo, jog jis buvo įkalintas nuo 2011 m. gruodžio 16 d. iki 2012 m. balandžio 26 d., tačiau Å¡is įkalinimas, prieÅ¡ingai nei nurodoma skundžiamame sprendime, nebuvo laisvės atėmimo bausmės vykdymas.

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 16 d. nuosprendis, kuriuo ieÅ¡kovas buvo nuteistas, nebuvo įsiteisėjęs, todėl ieÅ¡kovui suėmimas buvo taikomas kaip kardomoji priemonė. Taigi, Å¡ioje byloje teismas turėjo nagrinėti, ar buvo pagrindas kardomajai priemonei - suėmimui taikyti. Ä®vertinus teismo nustatytas aplinkybes, akivaizdu, kad ieÅ¡kovas buvo suimtas pagrįstai, todėl nėra pagrindo atlyginti teisėtais veiksmais galimai padarytÄ Å¾alÄ . Apeliacinės instancijos teismas pripažino, kad P. K. nuteistas pagrįstai, jo kaltė įrodyta byloje surinktais ir teismo posėdyje patikrintais įrodymais, nusikalstamos veikos teisingai kvalifikuotos pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį bei 294 straipsnio 2 dalį.

IeÅ¡kovo atžvilgiu taikytas bausmės vykdymo atidėjimas nereiÅ¡kia, kad laisvės atėmimo bausmė buvo panaikinta ar pakeista Å¡velnesne. Pirmosios instancijos teismas visiÅ¡kai nenagrinėjo ir nepasisakė dėl CK 6.253 ir 6.282 straipsnių normų taikymo byloje, nurodydamas, kad jos esminės reikÅ¡mės bylai neturi, todėl bylÄ iÅ¡nagrinėjo neiÅ¡samiai.              Atsiliepimu į ieÅ¡kovo P. K. apeliacinį skundÄ atsakovas Lietuvos Respublika, atstovaujama Lietuvos Respublikos generalinės prokuratÅ«ros, praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti.

Nurodo, jog ieÅ¡kovo pateikta pažyma neįrodo realių pajamų gavimo, ji patvirtina tik tÄ aplinkybę, kad ieÅ¡kovas nuo 2009 m. liepos 13 d. turėjo galimybę vykdyti individualiÄ veiklÄ , o apelianto deklaracija bei iÅ¡raÅ¡ai iÅ¡ banko pirmos instancijos teismui nebuvo pateikti. Be to ieÅ¡kovo nemotyvuotai pateikti nauji dokumentai negali bÅ«ti vertinami kaip faktines aplinkybes patvirtinantys įrodymai. IeÅ¡kovas nepateikė jokių įrodymų, jog patyrė turtinę žalÄ dėl dokumentų spausdinimo, kopijavimo, sugaiÅ¡to laiko ieÅ¡kinio rengimui, vykimui į teismÄ .

IeÅ¡kovas taip pat nepateikė įrodymų, jog jam buvo padaryta neturtinė žala. AbstraktÅ«s pasisakymai, jog dėl nepagrįsto įkalinimo ieÅ¡kovas patyrė dvasinius ir emocinius iÅ¡gyvenimus, pažeminimÄ , negali bÅ«ti laikomi įrodymais apie patirtÄ neturtinę žalÄ . IeÅ¡kovas nepagrįstai nurodo, kad pirmos instancijos teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, privalėjo bÅ«ti aktyvus ir pakeisti civilinio ieÅ¡kinio pagrindÄ dėl įkalinime praleistų dienų skaičiaus. CPK 42 straipsnio nuostatos tik ieÅ¡kovui suteikia teisę keisti ieÅ¡kinio pagrindÄ arba dalykÄ , padidinti ar sumažinti ieÅ¡kinio reikalavimus, todėl teismas, vadovaudamasis dispozityvumo bei rungimosi principais, savo iniciatyva keisti ieÅ¡kinio pagrindÄ ar dalykÄ neturi teisės.              Atsiliepimu į ieÅ¡kovo P. K. apeliacinį skundÄ atsakovas Lietuvos Respublika, atstovaujama Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti.

Nurodo, jog ieÅ¡kovas nepagrįstai teigia, kad teismas, nustatęs techninę klaidÄ , privalėjo bÅ«ti aktyvus, todėl turėjo ir galėjo pakeisti ieÅ¡kinio pagrindÄ . Nors teismas tam tikrose bylų kategorijose veikia aktyviai, tačiau žalos atlyginimo bylos tokioms kategorijoms nepriskirtinos, todėl teismas, bÅ«damas ginčus dėl teisės sprendžianti institucija, turi bÅ«ti neÅ¡aliÅ¡kas ir negali už ieÅ¡kovÄ suformuluoti ieÅ¡kinio dalyko ir pagrindo. Nors ieÅ¡kovas teigia, kad pirmosios instancijos teismas ar atsakovai privalėjo pareikalauti iÅ¡ jo įrodymų, papildomai pagrindžiančių turtinės žalos faktÄ , tačiau ieÅ¡kovas, siekdamas įrodyti savo reikalavimų pagrįstumÄ , privalėjo be jokio atskiro nurodymo ar paraginimo pateikti turimus įrodymus.

Kadangi įstatymas nenumato teismo teisės savo iniciatyva rinkti įrodymus žalos atlyginimo bylose, teismas negalėjo perimti ieškovo funkcijos ir nurodyti, kokius įrodymus būtina pateikti tam, kad būtų įrodytas ieškinio pagrįstumas. Ieškovas visus kartu su apeliaciniu skundu pateikiamus dokumentus galėjo ir privalėjo pateikti pirmosios instancijos teisme, todėl apeliacinės instancijos teismas turėtų jų nepriimti. Ieškovo atlygis jo nurodytose sutartyse yra apibrėžtas kaip „sėkmės mokestis“, t.y., priklauso nuo išieškotos sumos.

Å ios sutartys buvo sudarytos daugiau nei pusę metų iki apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo, todėl aplinkybė, jog sutartys nebuvo įvykdytos per šį laikotarpį, nesudaro pagrindÄ teigti, kad jų realus įvykdymas bÅ«tų buvęs ieÅ¡kovo suėmimo laikotarpiu. Be to ieÅ¡kovas nėra antstolis, todėl jokių teisinių galimybių iÅ¡ieÅ¡koti klientų skolÄ priverstinai neturi, kas irgi leidžia abejoti sėkmingu sutarčių įvykdymu. Skaičiuodamas su vykdoma individualia veikla nesusijusias negautas pajamas, apeliantas keičia faktinį ieÅ¡kinio pagrindÄ , kas nėra leidžiama apeliacinėje instancijoje.

IeÅ¡kinyje negautas pajamas ieÅ¡kovas siejo su vidutiniu darbo užmokesčiu, tuo tarpu apeliaciniame skunde jis pateikia skaičiavimus, susijusius su jo faktiÅ¡kai gautomis pajamomis. IeÅ¡kovas taip pat teigia, kad pirmosios instancijos teismas priteisė per maÅ¾Ä neturtinę žalÄ , kadangi neatsižvelgė į ieÅ¡kovo ambicijas, principus, gyvenimo bÅ«dÄ ir pan., tačiau visos Å¡ios aplinkybės neturi jokios teisinės reikÅ¡mės, sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimÄ . Vienas iÅ¡ kriterijų, priteisiant žalÄ iÅ¡ valstybės, yra Å¡alies ekonominio gyvenimo rodikliai bei kiti ekonominio pobÅ«džio faktoriai.

BÅ«tent dėl Å¡ios priežasties pirmosios instancijos teismas kaip pagrindÄ neturtinei žalai priteisti pagrįstai panaudojo minimaliÄ jÄ mėnesinę algÄ . Tuo tarpu apelianto minima 100 Lt už vienÄ neteisėto suėmimo dienÄ suma yra paminėta ne teismo sprendimo motyvuojamojoje, o apraÅ¡omojoje dalyje, kurioje dėstoma Å¡alių reikalavimų ir atsikirtimų santrauka.              IeÅ¡kovas P. K. atsiliepimu į atsakovo Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos generalinės prokuratÅ«ros, apeliacinį skundÄ praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti.

Nurodo, jog Lietuvos Respublikos generalinė prokuratÅ«ra mėgina suklaidinti apeliacinės instancijos teismÄ , savaip interpretuodama įvykių bei teismų nuosprendžių sekÄ bei nuosprendžių formuluotes. Atsakovas akivaizdžiai vengia atsakomybės, vengia atsakyti už savo neteisėtus veiksmus, dėl kurių visumos ir kurių pasakoje, ieÅ¡kovas buvo kankinamas LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriuje – kalėjime bei laisvės atėmimo vietų ligoninėje. Pats neteisėto laisvės atėmimo faktas sukėlė daug neigiamų iÅ¡gyvenimų ir negatyvių emocijų, buvo sukeltas fizinis skausmas dėl kankinimo ir kitokio žiauraus ir nežmogiÅ¡ko, žeminančio elgesio ir baudimo, ieÅ¡kovas patyrė didžiulius dvasinius iÅ¡gyvenimus, sukrėtimus bei depresijÄ , pažeminimÄ , pablogėjo jo reputacija pažįstamų, draugų, giminaičių tarpe, sumažėjo bendravimo galimybės su Å¡eima.

             IeÅ¡kovas P. K. atsiliepimu į atsakovo Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, apeliacinį skundÄ praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti. Nurodo, jog Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija akivaizdžiai siekia iÅ¡vengti atsakomybės už neteisėtus institucijos veiksmus, kuriuos aiÅ¡kiai nustatė bei įvardino pirmosios instancijos teismas sprendime. Atsakovas nepagrįstai teigia, kad ieÅ¡kovo įkalinimas nebuvo laisvės atėmimo bausmės vykdymas.

Priimant sprendimÄ Å¡i aplinkybė neturi svarbios reikÅ¡mės. IeÅ¡kovo įkalinimas buvo neteisėtas, įkalinimui nebuvo jokio teisinio pagrindo, o teisėjas M. S. galimai aplaidžiai vykdė ir atliko savo pareigas, nusižengė teisėjų etikos kodeksui ir savaip interpretavo įstatymų normas, pasidavė žiniasklaidos perdėtam dėmesiui, todėl ieÅ¡kovas buvo suimtas teismo salėje, pažeidžiant nustatytÄ tvarkÄ . IeÅ¡kovo įkalinimui nebuvo jokių realių motyvų ir pagrindų.

IeÅ¡kovas tiek į policijÄ , tiek į teismÄ visuomet atvykdavo laiku, nevilkino ikiteisminio tyrimo ir bylos nagrinėjimo teisme. Byloje nebuvo jokių duomenų apie tai, kad ieÅ¡kovas trukdė teisingumo vykdymui. Byloje taip pat nebuvo jokių duomenų, kad ieÅ¡kovas galėjo vykdyti kitas nusikalstamas veikas arba pažeisti vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ .              Atsiliepimu į atsakovo Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos generalinės prokuratÅ«ros apeliacinį skundÄ atsakovas Lietuvos Respublika, atstovaujama Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, praÅ¡o apeliacinį skundÄ tenkinti.

             Atsiliepimu į atsakovo Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos apeliacinį skundÄ atsakovas Lietuvos Respublika, atstovaujama Lietuvos Respublikos generalinės prokuratÅ«ros, praÅ¡o apeliacinį skundÄ tenkinti. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados CPK 314 straipsnio tvarka apeliacinės instancijos teismas priėmė ir iÅ¡tyrė naujus įrodymus –Nuolatinio gyventojo individualios veiklos vykdymo pažymÄ (b.l. 14,16 t.2), Vilniaus apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos raÅ¡tÄ dėl individualios veiklos nutraukimo (b.l. 15, t.2), Bendradarbiavimo sutartį (b.l. 17-18, t.2), pažymÄ apie skolos grÄ Å¾inimÄ (b.l. 19, t.2), 2009 m. sausio 7 d. pakvitavimÄ (b.l. 20, t.2), 2009 m. gruodžio 29 d. pakvitavimÄ (b.l. 21, t.2), neprotestuotinÄ paprastÄ jį vekselį (b.l. 22-23, t.2), priedÄ prie debitorinio įsiskolinimo iÅ¡ieÅ¡kojimo užsakymo (b.l. 24, t.2), pakartotinius raginimus-reikalavimus sumokėti skolÄ (b.l. 25-26, t.2), raginimÄ -reikalavimÄ sumokėti skolÄ (b.l. 27, t.2), individualios veiklos pajamų pažymÄ (b.l. 28, t.2), sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡Ä (b.l. 29-32, t.2), gimimo liudijimus (b.l. 33-35, t.2), pažymÄ gyvenamosios patalpos savininkui (bendraturčiams) (b.l. 36, t.2), Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. lapkričio 7 d. sprendimÄ (b.l. 37-42, t.2), Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. lapkričio 26 d. sprendimÄ (b.l. 43-57, t.2).IeÅ¡kovo P. K. apeliacinis skundas atmestinas, atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos generalinės prokuratÅ«ros ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos apeliaciniai skundai tenkintini.

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimÄ tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, tame skaičiuje ir priimtus CPK 314 straipsnio tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas.

Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Ši byla nagrinėjama abiejų šalių apeliacinių skundų ribose.              Civilinės bylos duomenys tvirtina, jog Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 16 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-1178-716/2011 P. K. buvo pripažintas kaltu: pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį bei skirta 1 metai laisvės atėmimo, pagal BK 294 straipsnio 2 dalį ir skirta 1 metai ir 6 mėnesiai laisvės atėmimo; paskirtas bausmes subendrinus dalinio sudėjimo būdu paskirta 2 metų laisvės atėmimo bausmė, bausmę atliekant pataisos namuose.

Taip pat Å¡iuo nuosprendžiu P. K. kardomoji priemonė – raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti – pakeista į suėmimÄ , jį suimant teismo salėje, bausmės pradžiÄ skaičiuojant nuo nuosprendžio paskelbimo, t.y. nuo 2011 m. gruodžio 16 d. (b.l. 11-21, t.1). Vilniaus apygardos teismas 2012 m. balandžio 26 d. nuosprendžiu pakeitė Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 16 d. nuosprendį: taikant BK 75 straipsnio 1 ir 2 dalis (2004 m. liepos 5 d. įstatymo Nr. IX-2314, 2007-06-28 įstatymo Nr. X-1233 redakcija) paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ atidėjo 1 metams, tuo pačiu į bausmę įskaitė suėmime iÅ¡bÅ«tÄ laikÄ nuo 2011 m. gruodžio 16 d. iki 2012 m. balandžio 26 d., iÅ¡ suėmimo nedelsiant paleido P. K., į bausmę įskaitė P. K. suėmime iÅ¡bÅ«tÄ laikÄ nuo 2011-12-16 iki 2012-04-26 (b.l. 22-26, t.1).

IeÅ¡kovas P. K. 2012 m. balandžio 26 d. paleistas iÅ¡ bausmės atlikimo vietos (b.l. 105, t.1). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2012 m. gruodžio 4 d. nutartimi P. K. kasacinį skundÄ atmetė (b.l. 151-156, t.1).             IeÅ¡kovas ieÅ¡kiniu prašė priteisti iÅ¡ atsakovo Lietuvos Respublikos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimÄ už įkalinimÄ nuo 2011 m. gruodžio 16 d. iki 2012 m. balandžio 26 d., kuris, ieÅ¡kovo teigimu, buvo neteisėtas ir nepagrįstas.

Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog yra visos valstybės prievolės atlyginti ieÅ¡kovui padarytÄ neturtinę žalÄ sÄ lygos, nes įsiteisėjusiu Vilniaus apygardos teismo 2012 m. balandžio 26 d. nuosprendžiu konstatuotas netinkamas baudžiamojo įstatymo taikymas ir neteisingos bausmės paskyrimas. Su tokiu teismo sprendimu nesutinka atsakovÄ Lietuvos valstybę, atstovaujančios institucijos, tuo tarpu ieÅ¡kovas Å¡ioje sprendimo dalyje nesutinka tik su teismo nustatytos priteistinos žalos atlyginimui sumos dydžiu.

Teisėjų kolegija iÅ¡ esmės pritaria atsakovÄ atstovaujančių institucijų apeliacinių skundų argumentams ir motyvams, o pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadÄ pripažįsta nepagrįsta.              Baudžiamojo proceso kodekso 335 straipsnis numato, jog pateikiamas vykdyti ir vykdomas tik įsiteisėjęs teismo nuosprendis. Baudžiamojo proceso kodekso 307 straipsnio 1 dalies 6 punkte nustatyta, jog apkaltinamojo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nurodomas sprendimas dėl kardomosios priemonės nuteistajam, kol įsiteisės nuosprendis.

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2011 m. gruodžio 16 d. nuosprendyje nusprendė P. K. paskirtÄ kardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti – pakeisti į suėmimÄ , jį suimant teismo posėdžių salėje. Taigi, Å¡iuo atveju Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 16 d. nuosprendžiu, kuriuo ieÅ¡kovas buvo nuteistas ir kuris nebuvo įsiteisėjęs, ieÅ¡kovui suėmimas buvo taikomas kaip kardomoji priemonė. Todėl procesinė prievartos priemonė buvo skirta siekiant užtikrinti nuosprendžio įvykdymÄ po jo įsiteisėjimo, o ne pradėti vykdyti paskirtÄ laisvės atėmimo bausmę.

Nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausmė nebuvo pradėta vykdyti.Atkreiptinas dėmesys, jog Vilniaus apygardos teismas 2012 m. balandžio 26 d. nuosprendyje, kuriuo pakeitė Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 16 d. nuosprendį, nekonstatavo, jog ieškovui paskirta bausmė savo rūšimi ar dydžiu yra per griežta. Teismas šiame nuosprendyje nurodė, jog pirmosios instancijos teismo nuosprendyje, nepažeidžiant nustatytos tvarkos, yra pateiktos išvados, kurių pagrindu P. K. yra skirta griežčiausia bausmių rūšis – terminuotas laisvės atėmimas.

IÅ¡ esmės tokios bausmės paskyrimo ieÅ¡kovas apeliaciniu skundu dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 16 d. nuosprendžio taip pat neginčijo. Tačiau Vilniaus apygardos teismas 2012 m. balandžio 26 d. nuosprendžiu pakeitė Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 16 d. nuosprendį – patenkino ieÅ¡kovo praÅ¡ymÄ taikyti Baudžiamojo kodekso 75 straipsnį ir atidėti paskirtos bausmės vykdymÄ . Taigi nagrinėjamu atveju Vilniaus apygardos teismas 2012 m. balandžio 26 d. nuosprendžiu nekonstatavo, jog ieÅ¡kovui paskirta per griežta ar nepagrįsta bausmė, tačiau taikė Baudžiamojo kodekso 75 straipsnį ir bausmės vykdymÄ atidėjo.

Teisėjų kolegija pritaria atsakovo Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, apeliacinio skundo argumentams, jog Å¡iuo atveju, Vilniaus apygardos teismas 2012 m. balandžio 26 d. nuosprendžiu tik nustatė kitokiÄ laisvės atėmimo bausmės vykdymo tvarkÄ . Tuo tarpu paskirtos bausmės rÅ«Å¡is ir dydis pakeistas nebuvo. Todėl teisėjų kolegija su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovui nepagrįstai buvo paskirta reali laisvės atėmimo bausmė, sutikti neturi pagrindo, nes Å¡iuo atveju ieÅ¡kovui buvo paskirta kardomoji priemonė-suėmimas, o reali laisvės atėmimo bausmė nebuvo pradėta vykdyti.

Be to pažymėtina, jog, remiantis Baudžiamojo proceso kodekso 315 straipsnio 2 dalimi, nuosprendis gali bÅ«ti pradėtas vykdyti tik tuo atveju, jeigu nuteistasis raÅ¡tu pareiÅ¡kia norÄ pradėti atlikti bausmę, kol byla bus iÅ¡nagrinėta apeliacine tvarka. Byloje nėra įrodymų, jog ieÅ¡kovas buvo tokį norÄ pareiÅ¡kęs, todėl bausmė negalėjo bÅ«ti pradėta vykdyti. Be to Vilniaus apygardos teismo 2012 m. balandžio 26 d. nuosprendyje nėra konstatuota, kad ieÅ¡kovui kardomoji priemonė-suėmimas buvo paskirta pažeidžiant baudžiamojo proceso normas.

Pažymėtina, kad suėmime iÅ¡bÅ«tÄ laikÄ Vilniaus apygardos teismas 2012 m. balandžio 26 d. nuosprendžiu įskaitė į paskirtÄ jÄ bausmę. Dėl Å¡ių aplinkybių atsakovo atstovai visiÅ¡kai nepagrįstai tvirtina, kad 2012 m. balandžio 26 d. Vilniaus apygardos teismas, iÅ¡nagrinėjęs apeliacine tvarka baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo P. K. apeliacinį skundÄ , konstatavo, jog P. K. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 16 d. nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį, 294 straipsnio 2 dalį nuteistas pagrįstai, jo kaltė įrodyta byloje surinktais ir teismo posėdyje patikrintais įrodymais, nepažeidžiant nustatytos tvarkos, pateiktos iÅ¡vados, kurių pagrindu P. K. skirta griežčiausia bausmių rÅ«Å¡is - terminuotas laisvės atėmimas.

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nuosprendžio pakeitimas neįrodo, kad šį nuosprendį priėmęs teismas atliko neteisėtus veiksmus.              CK 6.272 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl neteisėto nuteisimo, neteisėto suėmimo kardomosios priemonės taikymo tvarka, neteisėto sulaikymo, neteisėto procesinės prievartos priemonių pritaikymo, neteisėto administracinės nuobaudos – areÅ¡to – paskyrimo, atlygina valstybė visiÅ¡kai, nepaisant ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų, prokuratÅ«ros pareigÅ«nų ir teismo kaltės. Å io straipsnio pagrindu atlyginama tiek turtinė, tiek neturtinė žala.

Å ios rÅ«Å¡ies žalos atlyginimo specifika yra tokia, kad asmeniui teisė į žalos atlyginimÄ atsiranda tik tada, kai konstatuojama, jog valstybės institucija, pareigÅ«nas ar teismas atliko neteisėtus veiksmus ir žala atsirado bÅ«tent dėl nurodytų subjektų neteisėtų veiksmų, tuo tarpu nebÅ«tina nustatyti neteisėtus veiksmus įvykdžiusio subjekto kaltės, t.y. valstybė atsiradusiÄ Å¾alÄ atlygina visiÅ¡kai, nepaisant ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų, prokuratÅ«ros pareigÅ«nų ir teismo kaltės. Taigi ieÅ¡kovas, reikalaudamas atlyginti nurodytos rÅ«Å¡ies žalÄ , neturi įrodinėti, kad dėl žalos atsiradimo (padarymo) kalti pareigÅ«nai ar teismas, tačiau jis neatleidžiamas nuo CPK 178 straipsnyje įtvirtintos pareigos įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus, t.y. jam tenka pareiga įrodyti kitas tris bÅ«tinÄ sias Å¡ios civilinės atsakomybės rÅ«Å¡ies sÄ lygas: pareigÅ«nų ir (ar) teismo neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį ir žalÄ (nuostolius).

Neįrodžius bent vienos iÅ¡ bÅ«tinųjų atsakomybės sÄ lygų, žalos atlyginimas negalimas, nes žalai atlyginti nėra teisinio pagrindo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-06-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-319/2008).Nagrinėjamoje byloje, kaip teisingai nurodo atsakovo apeliantai, nėra įrodymų, jog kardomoji priemonė-suėmimas ieÅ¡kovui paskirta nepagrįstai. Atkreiptinas dėmesys, jog skirdamas tokiÄ kardomÄ jÄ priemonę Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2011 m. gruodžio 16 d. nuosprendyje atsižvelgė ne tik į paskirtos bausmės rūšį, bet ir į ieÅ¡kovo teistumÄ , trumpÄ nusikalstamų veikų darymÄ ir polinkį pažeisti teisės normas, akivaizdžiai negerbiant visuomenės vertybių, tyčiojimÄ si ir ciniÅ¡kÄ požiÅ«rį į kitų asmenų teises, kas sudarė teismui pakankamÄ pagrindÄ manyti, jog ieÅ¡kovas gali daryti naujas nusikalstamas veikas.

Ä®vertinusi Å¡ias aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, jog ieÅ¡kovas neįrodė teisėsaugos institucijos pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų jam skiriant kardomÄ jÄ priemonę-suėmimÄ . Taigi Å¡iuo atveju, neesant Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo neteisėtų veiksmų, t.y. vienos iÅ¡ bÅ«tinųjų civilinės atsakomybės taikymo sÄ lygų, civilinės atsakomybės taikymas atsakovo atžvilgiu yra negalimas. Tokiu bÅ«du pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino, jog egzistuoja visos valstybės prievolės atlyginti ieÅ¡kovui padarytÄ neturtinę žalÄ sÄ lygos ir nepagrįstai priteisė iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovui 7 000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Todėl sprendimo dalis, kuria ieÅ¡kinys patenkintas iÅ¡ dalies, naikintina, ir ieÅ¡kinys dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo atmestinas visiÅ¡kai.              Atmetus ieÅ¡kinį, ieÅ¡kovo apeliacinio skundo argumentų ir naujai pateiktų įrodymų, susijusių su praÅ¡omos priteisti turtinės ir neturtinės žalos dydžiu, teisėjų kolegija nevertina ir dėl jų atskirai nepasisako, nes nagrinėjamu atveju jie nėra teisiÅ¡kai aktualÅ«s, kadangi ieÅ¡kinys netenkinamas nesant visų deliktinės valstybės atsakomybės sÄ lygų.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija n u t a r i a :              Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. vasario 27 d. sprendimÄ pakeisti: panaikinti sprendimo dalį, kuria ieÅ¡kinys patenkintas iÅ¡ dalies ir iÅ¡ atsakovo Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, ieÅ¡kovui P. K. priteista 7 000 Lt neturtinei žalai atlyginti, ir Å¡ioje dalyje ieÅ¡kinį atmesti.             Kitoje dalyje teismo sprendimÄ palikti nepakeistu.

             Teisėjos                                                                            Romualda Janovičienė                                                                                                                          Rita Kisielienė                                                                      Alma Urbanavičienė               Â