Legislator Case Law & Legislation
5cc84cfd-5d52-4374-b31d-42940cf5d5a4 AI generated

5cc84cfd-5d52-4374-b31d-42940cf5d5a4 · Kauno apygardos teismas

Case Number 5cc84cfd-5d52-4374-b31d-42940cf5d5a4
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

dėl darbo ginčų komisijos sprendimo dalies panaikinimo. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : Ginčo esmė IeÅ¡kovė UAB „KriÅ¡todulos transportas“ (toliau ir darbdavys) ir atsakovas A. K. (toliau ir darbuotojas) 2016 m. gruodžio 1 d. sudarė neterminuotÄ darbo sutartį, kuria atsakovas priimtas dirbti vairuotojo–ekspeditoriaus pareigoms. Å alys susitarė, kad darbuotojas pradeda dirbti nuo 2016 m. gruodžio 2 d. ir sulygo dėl 494 Eur dydžio mėnesinio darbo užmokesčio, kuris turėjo bÅ«ti mokamas vienÄ kartÄ per mėnesį, iÅ¡mokant 15 mėnesio dienÄ .

Legislator headnote

AI generated

5cc84cfd-5d52-4374-b31d-42940cf5d5a4 · Kauno apygardos teismas: Pažymėjo, kad darbdavys iki Å¡iol yra neatsiskaitęs su darbuotoju, taip pat atmetė kaip nepagrįstus ieÅ¡kovės argumentus, kad yra nežinomas atsakovo sÄ skaitos, į kuriÄ ji galėtų pervesti darbo užmokestį, numeris, konstatavęs, kad yra visos sÄ lygos DK 141 straipsnio 3 dalyje numatytos sankcijos taikymui.Teismas netenkino atsakovo praÅ¡ymo skirti ieÅ¡kovei baudÄ pagal CPK 95 straipsnį ir pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju nėra teisinio pagrindo konstatuoti ieÅ¡kovės piktnaudžiavimÄ procesinėmis teisėmis.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Civilinė byla Nr. 2A-332-413/2018Teisminio proceso Nr. 2-69-3-06576-2017-4Procesinio sprendimo kategorijos: 1.3.5.1; 1.3.5.5; 1.3.5.7; 3.3.1.18.1. (S) Kauno apygardos teismas N u t a r t i sLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. kovo 8 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Mariaus Bartninko, Žibutės Budžienės ir Gintauto Koriagino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „KriÅ¡todulos transportas“ apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. spalio 17 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-12563-1043/2017 pagal ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „KriÅ¡todulos transportas“ ieÅ¡kinį atsakovui A.

K. dėl darbo ginčų komisijos sprendimo dalies panaikinimo. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : Ginčo esmė IeÅ¡kovė UAB „KriÅ¡todulos transportas“ (toliau ir darbdavys) ir atsakovas A. K. (toliau ir darbuotojas) 2016 m. gruodžio 1 d. sudarė neterminuotÄ darbo sutartį, kuria atsakovas priimtas dirbti vairuotojo–ekspeditoriaus pareigoms. Å alys susitarė, kad darbuotojas pradeda dirbti nuo 2016 m. gruodžio 2 d. ir sulygo dėl 494 Eur dydžio mėnesinio darbo užmokesčio, kuris turėjo bÅ«ti mokamas vienÄ kartÄ per mėnesį, iÅ¡mokant 15 mėnesio dienÄ .

Atsakovas iÅ¡ darbo atleistas 2017 m. sausio 10 d. jo paties praÅ¡ymu. 2017 m. sausio 11 d. atsakovas kreipėsi į darbo ginčų komisijÄ dėl neiÅ¡mokėto darbo užmokesčio ir su juo susijusių iÅ¡mokų priteisimo. Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus Darbo ginčų komisija (toliau – DGK) 2017 m. vasario 21 d. sprendimu Nr. DGKS-886 priteisė darbuotojui iÅ¡ darbdavio 651,40 Eur (suma su privalomais mokesčiais) darbo užmokesčio, darbo užmokesčio už priverstinę prastovÄ bei kompensacijÄ už nepanaudotas atostogas; 751,06 Eur (suma su privalomais mokesčiais) vidutinio darbo užmokesčio už uždelstÄ atsiskaityti laikÄ bei 1300 Eur (suma be privalomų mokesčių) dienpinigių.IeÅ¡kovė UAB „KriÅ¡todulos transportas“ kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydama panaikinti Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus Darbo ginčų komisijos 2017 m. vasario 21 d. sprendimo Nr. DGKS-886 dalį dėl vidutinio darbo užmokesčio už uždelstÄ atsiskaityti laikÄ ir dienpinigių priteisimo, kitoje dalyje sprendimÄ palikti nepakeistÄ , priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Nurodė, kad DGK nevertino, jog dalis dienpinigių atsakovui buvo iÅ¡mokėta, t. y. atsakovui grynais pinigais buvo iÅ¡mokėta 240 Eur kelionės iÅ¡laidoms. Atsakovas komandiruotėje iÅ¡buvo 23 dienas, iÅ¡ jų dirbo tik 7 dienas. Be to, sugadino transporto priemonę, pasiklydo, vyko per draudžiamas zonas, iÅ¡vertė krovinį, vėlavo, atsisakė toliau važiuoti, dėl ko teko siųsti kitÄ vairuotojÄ . Dėl atsakovo neteisėtų veiksmų įmonė patyrė 1221,77 Eur tiesioginių nuostolių.

Å iai dienai atsakovas yra skolingas įmonei, o ne ieÅ¡kovė atsakovui. Komisija netinkamai apskaičiavo dienpinigių sumÄ , kadangi turėjo paskaičiuoti kiekvienoje Å¡alyje iÅ¡bÅ«tÄ laikÄ , o ne vadovautis statistiniu vienos paros vidurkiu. Priteisdama vidutinį darbo užmokestį už uždelstÄ atsiskaityti laikÄ , DGK neįvertino, kad atsakovas dirbo tik 23 dienas (realiai – tik 7 dienas), pats parašė praÅ¡ymÄ atleisti jį iÅ¡ darbo, nėjo į darbÄ nuo 2016 m. gruodžio 28 d. iki 2017 m. sausio 1 d. ir nuo 2017 m. sausio 3 d. iki atleidimo iÅ¡ darbo.

Atsakovas A. K. prašė teismo ieÅ¡kinį atmesti kaip nepagrįstÄ , taikyti ieÅ¡kovei už piktnaudžiavimÄ procesinėmis teisėmis CPK 95 straipsnyje numatytas sankcijas. Nurodė, kad prieÅ¡ iÅ¡vykstant atsakovui į komandiruotę, ieÅ¡kovė iÅ¡mokėjo jam 200 Eur kelių mokesčiams mokėti. Visi pinigai tam ir buvo iÅ¡leisti. Dienpinigių ieÅ¡kovė neiÅ¡mokėjo nė vieno euro. Darbo ginčų komisija pagrįstai priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovės vidutinį darbo užmokestį už uždelstÄ atsiskaityti laikÄ , nes ieÅ¡kovė atsakovui nėra sumokėjusi nei darbo užmokesčio nei dienpinigių.

Atsakovas nesutinka su ieÅ¡kove, kad jis padarė darbdaviui žalÄ . Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Kauno apylinkės teismas 2017 m. spalio 17 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies, pakeitė Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus Darbo ginčų komisijos 2017 m. vasario 21 d. sprendimo Nr. DGKS-886 dalį dėl dienpinigių priteisimo, sumažindamas priteistÄ dienpinigių sumÄ nuo 1300,80 Eur (suma be privalomų mokesčių) iki 1109,80 Eur (suma be privalomų mokesčių), taip pat priteisė iÅ¡ UAB „KriÅ¡todulos transportas“ atsakovui 300 Eur iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokėti ir 8,46 Eur iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, valstybei.Teismas konstatavo, kad nėra jokio teisinio pagrindo darbuotojo padarytÄ Å¾alÄ Ä¯skaityti į darbuotojui mokėtinų dienpinigių sumÄ .

Teismas nurodė, kad pagal DK 226 straipsnį draudžiama daryti iÅ¡skaitas iÅ¡ iÅ¡eitinės įmokos, kompensacinių ir kitų iÅ¡mokų, iÅ¡ kurių pagal įstatymus neiÅ¡ieÅ¡koma. Prie sumų, iÅ¡ kurių draudžiamas iÅ¡ieÅ¡kojimas, yra priskirtinos sumos, kurias priklauso darbuotojui iÅ¡mokėti dėl jo vykimo į komandiruotę (dienpinigiai) (CPK 739 straipsnio 2 punktas). Teismas atkreipė dėmesį, kad darbdavys nesikreipė į darbo ginčų komisijÄ su reikalavimu darbuotojui dėl žalos atlyginimo.

Teismas pažymėjo, kad tuo atveju, jei darbuotojas yra skolingas darbdaviui, tai gali bÅ«ti pagrindas darbdaviui tartis su darbuotoju dėl jų prieÅ¡prieÅ¡inių reikalavimų įskaitymo, tačiau toks įskaitymas galimas tik sutikus darbuotojui. Kadangi byloje nebuvo jokių kitų įrodymų, iÅ¡skyrus žodinius paaiÅ¡kinimus, teismas sprendė, kad nėra pagrindo konstatuoti buvus Å¡alių susitarimÄ dėl įskaitymo.Teismas nurodė, kad dienpinigių suma turi apskaičiuotina pagal kiekvienoje Å¡alyje iÅ¡bÅ«tÄ laikÄ , o ne vadovaujantis statistiniu vienos paros vidurkiu, kaip tai savo sprendime nurodė DGK.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. sausio 28 d. nutarimu Nr. 99 patvirtintų Komandiruočių sÄ naudų atskaitymo iÅ¡ pajamų taisyklių 3 punktu, teismas nustatė, kad pagal komandiruotėse iÅ¡bÅ«tas dienas kiekvienoje valstybėje atsakovui priklausanti dienpinigių suma yra 1109,80 Eur. Pažymėjo, kad DGK darbdavys neteikė duomenų apie atsakovo komandiruotėje iÅ¡bÅ«tÄ dienų kiekį konkrečioje valstybėje, todėl teismas Å¡iuos naujus įrodymus vertino ir nusprendė, kad DGK sprendimas dėl dienpinigių priteisimo keistinas, jį sumažinant iki 1109,80 Eur.Spręsdamas dėl darbdavio iÅ¡mokėtų piniginių lėšų dydžio atsakovui prieÅ¡ jam iÅ¡vykstant į komandiruotę, teismas nurodė, kad atsakovas gavo ne 240 Eur, bet 200 Eur.

Aptariamu atveju labiau tikėtinais teismas pripažino atsakovo paaiškinimus dėl 200 Eur sumos, kadangi ieškovė šių lėšų perdavimo niekur tinkamai neužfiksavo, o pareiga parengti dokumentus dėl piniginių lėšų perdavimo tenka būtent darbdaviui. Iš atsakovo pateiktų dokumentų darbdaviui teismas nustatė, kad iš 200 Eur darbuotojui išduotų lėšų jis išleido 178,80 Eur, taigi A. K. liko 21,20 Eur. Teismas sprendė, kad minėta 200 Eur suma yra darbdavio avansas darbuotojui su jo komandiruote susijusioms išlaidoms padengti.

Ä®vertinęs darbuotojui iÅ¡duotų piniginių lėšų prieÅ¡ iÅ¡vykimÄ Ä¯ komandiruotę ir komandiruotėje patirtų bei darbdavio pavirtintų iÅ¡laidų dydžio santykį, komandiruotės trukmę bei nesant dokumento, iÅ¡ kurio bÅ«tų galima nustatyti perduotų lėšų paskirtį, teismas sprendė, kad bÅ«tų neracionalu ir nelogiÅ¡ka laikyti, kad 21,20 Eur suma – tai darbdavio darbuotojui prieÅ¡ vykstant į komandiruotę iÅ¡mokėta dienpinigių suma. Todėl teismas sprendė, kad Å¡ia suma mažinti atsakovui iÅ¡mokėtinų dienpinigių dydį nėra pagrindo.Teismas atmetė ieÅ¡kovės reikalavimÄ dėl DGK sprendimo dalies, kuria atsakovui buvo priteistas vidutinis darbo užmokestis už uždelstÄ atsiskaityti laikÄ , panaikinimo.

Pažymėjo, kad darbdavys iki Å¡iol yra neatsiskaitęs su darbuotoju, taip pat atmetė kaip nepagrįstus ieÅ¡kovės argumentus, kad yra nežinomas atsakovo sÄ skaitos, į kuriÄ ji galėtų pervesti darbo užmokestį, numeris, konstatavęs, kad yra visos sÄ lygos DK 141 straipsnio 3 dalyje numatytos sankcijos taikymui.Teismas netenkino atsakovo praÅ¡ymo skirti ieÅ¡kovei baudÄ pagal CPK 95 straipsnį ir pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju nėra teisinio pagrindo konstatuoti ieÅ¡kovės piktnaudžiavimÄ procesinėmis teisėmis.

Nesutikdama su darbo ginčų komisijos priimtu sprendimu, ieÅ¡kovė įgijo įstatyme (DK 296 straipsnis) įtvirtintÄ teisę darbo ginčų komisijos priimtÄ sprendimÄ ginčyti teisme. Pagal CPK 5 straipsnio 1 dalį, kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismÄ , kad bÅ«tų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas.Pasisakydamas dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo, teismas nurodė, kad iÅ¡laidų paskirstymo klausimas yra iÅ¡sprendžiamas atsižvelgiant į bylos iÅ¡nagrinėjimo rezultatÄ , į priežastis, dėl kurių Å¡ios iÅ¡laidos susidarė, bei į Å¡alių elgesį (CPK 93 straipsnis).

Teismas nustatė, kad nagrinėjamoje byloje atsakovas patyrė 300 Eur iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokėti. Nors ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies, teismas pažymėjo, kad DGK sprendimo dalis dėl dienpinigių priteisimo buvo pakeista atsakovei pateikus teismui naujus įrodymus, kurių neturėjo DGK, paskaičiuodama atsakovui priteistinų dienpinigių dydį pagal statistinį vienos paros vidurkį. Todėl teismas konstatavo, kad paties darbdavio pasyvus ir netinkamas elgesys pateikiant DGK ne visus turimus dokumentus (įrodymus) lėmė tokio skundžiamo komisijos sprendimo priėmimÄ ir atitinkamai bÅ«tinybę jį modifikuoti bylÄ nagrinėjant teisme.

Dėl Å¡ios priežasties ir vadovaudamasis CPK 93 straipsnio 4 dalyje, 92, 96 straipsniuose įtvirtintomis taisyklėmis, teismas nutarė priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės atsakovui visas jo patirtas iÅ¡laidas advokato pagalbai apmokėti, t. y. 300 Eur, nepriteisti žyminio mokesčio dalies proporcingai byloje patenkintų reikalavimų daliai ir priteisti visas 8,46 Eur dydžio iÅ¡laidas, susijusias su procesinių dokumentų siuntimu. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovė UAB „KriÅ¡todulos transportas“ praÅ¡o Kauno apylinkės teismo 2017 m. spalio 17 d. sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį patenkinti pilnai, priteisti apeliantei iÅ¡ atsakovo visas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė ieÅ¡kovės argumentus dėl darbuotojo padarytos žalos įskaitymo į darbuotojui mokėtinų delspinigių sumÄ . Atsakovas neginčijo aplinkybės, kad transporto priemonė buvo sugadinta ir kad kelionę baigė kitas vairuotojas, taip pat, kad įmonė patyrė nuostolius dėl atsakovo neteisėtų veiksmų. Šį faktÄ teismo posėdžio metu paliudijo R. G. ir atsakovas savo veiksmais, nes sutikęs dėl padarytos žalos, iÅ¡ karto kreipėsi į darbo ginčų komisijÄ .

Apeliantė nurodo, kad žodžiai „susiskaičiuoti“ ar „suvesti galus“ turėtų bÅ«ti vertintini kaip susitarimas dėl įskaitymo, nes tik grįžus vairuotojui nebuvo galimybės nurodyti tikslaus žalos dydžio. Teismas nepagrįstai nurodė, kad atsakovui buvo perduota tik 200 Eur, o ne 240 Eur, kaip nurodė ieÅ¡kovė. Teismas neįsigilino į ieÅ¡kovės nurodytas aplinkybes, kodėl atsakovas be jokio teisinio pagrindo nuo 2016 m. gruodžio 28 d. iki 2017 sausio 2 d. neatvyko į darbÄ .

Apeliantės teigimu, su atsakovu buvo sutarta, kad jis bus atleistas nuo 2017 m. sausio 10 d., o atsiskaitys tada, kai bus apskaičiuoti visi patirti nuostoliai. Teismas nenustatė, ar tarp Å¡alių buvo sutartas atsiskaitymo laikas. Teismas nevertino, kad darbdavys ne kartÄ siekė susisiekti ir atsiskaityti su atleidžiamu darbuotoju, bet jis ignoravo ieÅ¡kovę. IÅ¡nagrinėjus civilinę bylÄ iÅ¡ atsakovo buvo pareikalauta pateikti sÄ skaitÄ , bet jis nurodė, kad sÄ skaitÄ pateiks registruotu paÅ¡tu. Teismas neproporcingai paskirstė bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Kadangi ieÅ¡kinys buvo tenkintinas iÅ¡ dalies, teismas turėjo proporcingai padalinti ir bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ atsakovas A. K. praÅ¡o ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ atmesti ir priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsiliepime nurodo, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstÄ ir teisingÄ sprendimÄ . Pažymi, kad savo sÄ skaitos numerį nusiuntė ieÅ¡kovei registruotu paÅ¡tu, todėl apeliacinio skundo argumentas dėl Å¡io numerio nežinojimo, kas sÄ lygojo darbo užmokesčio neiÅ¡mokėjimÄ , yra nepagrįstas.

Atsakovas atkreipia teismo dėmesį, kad iki Å¡ios dienos ieÅ¡kovė kalba apie atsakovo padarytos žalos dydį, tačiau nėra pateikusi pretenzijos bei nesikreipė į teismÄ dėl žalos atlyginimo. Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimÄ tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu.

Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylÄ nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

Bylos duomenimis nustatyta, kad Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus Darbo ginčų komisija 2017 m. vasario 21 d. sprendimu Nr. DGKS-886 priteisė A. K. iÅ¡ UAB „KriÅ¡todulos transportas“ 651,40 Eur dydžio darbo užmokesčio, darbo užmokesčio už priverstinę prastovÄ bei kompensacijÄ už nepanaudotas atostogas iÅ¡mokÄ ; 751,06 Eur vidutinį darbo užmokestį už uždelstÄ atsiskaityti laikÄ ; 1300 Eur dienpinigius.

IeÅ¡kovė UAB „KriÅ¡todulos transportas“ kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydama panaikinti Darbo ginčų komisijos 2017 m. vasario 21 d. sprendimo dalį dėl vidutinio darbo užmokesčio už uždelstÄ atsiskaityti laikÄ ir dienpinigių priteisimo, kitoje dalyje sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Kauno apylinkės teismas 2017 m. spalio 17 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies, pakeitė Darbo ginčų komisijos 2017 m. vasario 21 d. sprendimo Nr. DGKS-886 dalį dėl dienpinigių priteisimo, sumažindamas priteistÄ dienpinigių sumÄ nuo 1300,80 Eur iki 1109,80 Eur, taip pat priteisė iÅ¡ UAB „KriÅ¡todulos transportas“ atsakovui 300 Eur iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokėti ir 8,46 Eur iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, valstybei.

Apeliacinius skundu ieÅ¡kovė prašė panaikinti teismo sprendimo dalis dėl vidutinio darbo užmokesčio už uždelstÄ atsiskaityti laikÄ ir dienpinigių priteisimo bei bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo. Apeliacinis skundas iÅ¡ esmės buvo grindžiamas tuo, kad pirmosios instancijos teismo 2017 m. spalio 17 d. sprendimas yra neteisėtas, nepagrįstas, neįrodytas, priimtas netinkamai pritaikius įstatymÄ , padarius esminius proceso teisės pažeidimus ir nukrypus nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos. Atsižvelgdama į apeliacinio skundo argumentus, teisėjų kolegija atkreipia apelianto dėmesį, kad apeliacinis procesas reiÅ¡kia ne naujÄ arba pakartotinį bylos nagrinėjimÄ kitos instancijos teisme, o priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimÄ neperžengiant apeliacinio skundo ribų (CPK 301, 312-314, 320 straipsniai).

Apeliantas apeliaciniame skunde privalo nurodyti, kokioms bylos aplinkybėms, jo manymu, prieštarauja priimtas pirmosios instancijos teismo sprendimas ir kokias materialines ar proceso teisės normas jis pažeidžia. Nagrinėjamu atveju apeliantas visiškai nepateikia teisinių ir faktinių argumentų kodėl turėtų būti naikinamas ar pakeičiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas, o minėti apeliacinio skundo argumentai grindžiami deklaratyviais ir faktinėms bylos aplinkybėms prieštaraujančiais teiginiais.

Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 str.) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms Å¡alims (CPK 178 str.). Ä®rodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 str. 1 d.). FaktÄ galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu.

Ä®rodymų vertinimas pagal CPK 185 str. reiÅ¡kia, kad bet kokios ginčui iÅ¡spręsti reikÅ¡mingos informacijos įrodomÄ jÄ vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimÄ . Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad darbdavys (apeliantas) neturėjo pagrindo iÅ¡skaityti iÅ¡ darbuotojui (atsakovui) mokėtinų dienpinigių sumos darbuotojo padarytÄ Å¾alÄ Ä¯monei. Teisėjų kolegija atmeta šį apeliacinio skundo argumentÄ kaip teisiÅ¡kai nepagrįstÄ . Visų pirma, pirmosios instancijos teismas ginčijamai sprendimo daliai priimti tinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas (DK 224, 226 straipsniai, CPK739 straipsnio 2 punktas), sprendime pagrįstai nurodydamas, kad iÅ¡ darbuotojui skirtų dienpinigių žala negali bÅ«ti iÅ¡ieÅ¡koma (įskaitoma).

Antra, ieÅ¡kovė teismo posėdyje pripažino, kad administracijos sprendimas ar kitas nurodymas dėl iÅ¡skaitų iÅ¡ darbuotojui priklausančių mokėti sumų nebuvo priimtas, darbdavys nesikreipė į darbo ginčų komisijÄ su reikalavimu darbuotojui dėl žalos atlyginimo, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai atmetė minėtus apelianto argumentus kaip neturinčius nei faktinio, nei teisinio pagrindo.Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus apeliacinio skundo argumentus, kad pirmosios instancijos teismas be jokio teisinio pagrindo nurodė, jog atsakovui buvo perduota tik 200 Eur, o ne 240 Eur.

Pasisakydamas dėl minėtos aplinkybės pirmosios instancijos teismas nurodė, kad bÅ«tent darbdaviui tenka pareiga užtikrinti tokiÄ savo veiklos organizavimo tvarkÄ , kad jÄ Ä¯gyvendinant bÅ«tų galima aiÅ¡kiai identifikuoti veiksmų atlikimo sekÄ ir aplinkybes. Už įmonėje atliekamas finansines operacijas yra atsakingas darbdavys, kuris kartu prisiima ir rizikÄ , kad nesant objektyvių duomenų apie iÅ¡mokėtas sumas, bus laikoma, kad pinigų sumos nėra iÅ¡mokėtos. Tokia iÅ¡vada, kaip nurodė teismas, yra paremta darbo santykių specifikos, kai darbdavys disponuoja visais dokumentais, o kartu ir plačiomis galimybėmis jais remtis įgyvendindamas procesinę įrodinėjimo pareigÄ , o darbuotojo galimybės remtis raÅ¡ytiniais įrodymais, kurių jis neturi, yra ribotos.

Todėl teismas teisėtai ir pagrįstai daugiau tikėtinais pripažino ne darbdavio, bet darbuotojo nurodytas aplinkybes dėl 200 Eur avanso komandiruotės iÅ¡laidoms padengti. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadoms ir atmeta kaip nepagrįstus apeliacinio skundo argumentus dėl atsakovui priskaičiuoto vidutinio darbo užmokesčio už uždelstÄ atsiskaityti laikÄ priteisimo. Darbdavio pareiga visiÅ¡kai atsiskaityti su atleidžiamu iÅ¡ darbo darbuotoju jo atleidimo dienÄ , jeigu jų tarpusavio susitarimu nenustatyta kitokia atsiskaitymo tvarka, kyla iÅ¡ įstatymo (DK 141 straipsnio 1 dalis).

Darbdavys atsiskaitymo su darbuotoju dienÄ privalo iÅ¡mokėti visas jam priklausančias pinigų sumas, nustatyta tvarka užpildyti darbuotojo darbo sutartį (DK 141 straipsnio 2 dalis). BylÄ iÅ¡nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas nustatė, kad darbdavys iki bylos iÅ¡nagrinėjimo su atsakovu neatsiskaitė, t. y. neįvykdė ir tos DGK sprendimo dalies, kurios jis neginčijo. Kai uždelsiama atsiskaityti ne dėl darbuotojo kaltės, darbuotojui sumokamas jo vidutinis darbo užmokestis už uždelsimo laikÄ (DK 141 straipsnio 3 dalis).

Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad faktiniai bylos duomenys neteikia pagrindo iÅ¡vadai, jog dėl uždelsimo atsiskaityti yra kaltas atsakovas, kad ieÅ¡kovės teiginys, jog darbdavys nežinojo darbuotojo sÄ skaitos numerio niekaip nepagrindžia egzistavus darbuotojo kaltę dėl negalėjimo su juo atsiskaityti. Teisėjų kolegija pažymi, kad darbdavys atsiskaitymo (darbo užmokesčio ir kitų iÅ¡mokų iÅ¡mokėjimo) tvarkÄ galėjo numatyti darbo sutartyje; deponuoti reikalingas lėšas savo sÄ skaitoje ir informuoti apie tai darbuotojÄ visomis leistinomis priemonėmis; naudoti kitas priemones, tačiau minėtas aplinkybes patvirtinančių įrodymų, kurie leistų spręsti apie darbdavio realų norÄ atsiskaityti su atleidžiamu iÅ¡ darbo darbuotoju, ieÅ¡kovė nepateikė nei pirmosios instancijos, nei apeliacinės instancijos teismui. Anot apelianto, teismas netinkamai paskirstė bylinėjimosi iÅ¡laidas, kadangi ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį tenkinus iÅ¡ dalies, teismas turėjo bylinėjimosi iÅ¡laidas padalinti Å¡alims proporcingai.

Nesutikdama su tokiais apeliacinio skundo argumentais teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas sprendime nurodė faktines bylos aplinkybes ir teisinius pagrindus, dėl ko Å¡iuo konkrečiu atveju nukrypo nuo CPK 93 straipsnio 2 dalyje įtvirtinto bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo proporcingumo principo, iÅ¡aiÅ¡kino CPK 93 straipsnio 4 dalies, suteikiančios teismui teisę nukrypti nuo Å¡io straipsnio 1, 2, 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo, taikymo sÄ lygas. Apeliantas minėtų proceso teisės normų taikymo ir aiÅ¡kinimo leistinomis priemonėmis nekvestionuoja ir apsiriboja tik formaliais teiginiais apie netinkamÄ bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymÄ , todėl pakeisti ar panaikinti skundžiamÄ sprendimo dalį apeliaciniame skunde nurodomu motyvu nėra pagrindo.

Remdamasi tuo, kas iÅ¡dėstyta, vadovaudamasi iÅ¡tirtų bylos įrodymų visuma, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus, tinkamai taikė materialiosios bei proceso teisės normas, dėl to skundžiamas teismo sprendimas yra teisėtas bei pagrįstas ir naikinti ar keisti jį apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ .

Atmesdamas apeliacinį skundÄ , apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis byloje Nr. Nr. 3K-3-52/2011; ir kt.). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo nustatytoms bylos aplinkybėms ir jų teisiniam įvertinimui. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų IeÅ¡kovės apeliacinį skundÄ atmetus, bylinėjimosi iÅ¡laidos paskirstomos vadovaujantis CPK 93, 98 straipsnių nuostatomis.Atsakovas pateikė duomenis apie 100 Eur dydžio patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas už atsiliepimo į apeliacinį skundÄ parengimÄ apeliacinės instancijos teisme (b. l. 104–105).

Apeliacinį skundÄ atmetus, atsakovo aptirtos iÅ¡laidos priteistinos iÅ¡ ieÅ¡kovės (CPK 98 straipsnio 2 dalis). Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, n u t a r i a : Kauno apylinkės teismo 2017 m spalio 17 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .Priteisti atsakovui A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iÅ¡ ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „KriÅ¡todulos transportas“, įmonės kodas 301579585, 100 Eur (vienÄ Å¡imtÄ eurų) bylinėjimosi iÅ¡laidų apeliacinės instancijos teisme.Å i Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai                                                                 Gintautas Koriaginas Marius Bartninkas Žibutė Budžienė