2016-11-16 Nr. AB-21697-3-61-3-01912-2016-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-639-520/2016

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01912-2016-5

Procesinio sprendimo kategorija 63.3.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2016 m. lapkričio 16 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Ramūno Gadliausko ir Dalios Višinskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro, ginančio viešąjį interesą, atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gegužės 16 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro, ginančio viešąjį interesą, pareiškimą atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijai (tretieji suinteresuoti asmenys – J. K. ir J. K.) dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroras, ginantis viešąjį interesą, (toliau – ir pareiškėjas) Vilniaus apygardos administraciniam teismui padavė pareiškimą, prašydamas: 1) panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. liepos 26 d. įsakymą Nr. 30-1471 „Dėl sklypo (duomenys neskelbtini) plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, tvirtinimo“; 2) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2013 m. gruodžio 30 d. sprendimą Nr. 49SK-(14.49.109.)-2078 „Dėl žemės sklypo, esančio greta žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo (žemės sklypo suformavimo) ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos patikėjimo teisės į šį žemės sklypą įregistravimo Nekilnojamojo turto registre“; 3) panaikinti NŽT Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2014 m. spalio 20 d. įsakymą Nr. 49VĮ-(14.49.2.)-1269 „Dėl valstybinės žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), Vilniaus m., Vilniaus sav., pardavimo J. K.“; 4) NŽT įpareigoti grąžinti J. K. už žemės sklypo plano parengimą 2014 m. vasario 2 d. jos sumokėtą sumą – 98,72 Eur.

Pareiškimas buvo grindžiamas tuo, jog formuojant ginčo žemės sklypą, kaip įsiterpusį žemės plotą prie jau suformuoto J. K. priklausančio žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, buvo pažeisti teisės aktų reikalavimai, nes suformuotas žemės plotas neatitinka įsiterpusio valstybinės žemės ploto sąvokos, nustatytos Naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimu Nr. 692, kadangi įsiterpusiu nelaikomas žemės plotas, kuris ribojasi su atskiru žemės sklypu nesuformuotu laisvos valstybinės žemės plotu, išskyrus tuos atvejus, kai tarp privačių žemės sklypų ar (ir) išnuomotų valstybinės žemės sklypų, taip pat privačių arba išnuomotų valstybinės žemės sklypų ir kelių (gatvių) ar miesto gyvenamojoje vietovėje esančių miškų sklypų (plotų) įsiterpusį plotą sudaro siaura juosta, šlaitai ar griovos.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. gegužės 16 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo pareiškimą.

Teismo vertinimu, ginčas byloje kilo dėl įsiterpusios laisvos valstybinės žemės pardavimo J. K.. Teismas rėmėsi Specialiosios teisėjų kolegijos bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti (toliau – ir Specialioji kolegija) praktika, pagal kurią valstybei nuosavybės teise priklausančios žemės pardavimo ir nuomos santykiai, nepaisant pardavimo ar nuomos subjektų teisinio statuso bei to, jog sutarties dalykas yra valstybinės žemės sklypas, yra reguliuojami privatinės, bet ne viešosios teisės normų (2014 m. rugpjūčio 1 d. nutartis teismingumo byloje Nr. T-83/2014; 2013 m. liepos 9 d. nutartis teismingumo byloje Nr. T-74/2013; 2013 m. liepos 10 d. nutartis teismingumo byloje Nr. T-84). Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas siekia paneigti tarp valstybės ir J. K. susiklosčiusius civilinius santykius. Teismas konstatavo, kad pagal šiuo metu įtvirtintą teisinį reguliavimą bylos rūšinį teismingumą bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui lemia teisinio santykio, iš kurio kilo ginčas, pobūdis; kai teisinis santykis yra mišrus, bylos rūšinis teismingumas priklauso nuo to, koks teisinis santykis (civilinis ar administracinis) byloje vyrauja (dominuojančio teisinio santykio taisyklė).

Teismas sprendė, kad šiuo atveju vyraujančiais (dominuojančiais) santykiais byloje laikytini būtent civiliniai teisiniai santykiai, nes nors byloje reiškiami administracinio teisinio pobūdžio reikalavimai dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. liepos 26 d. įsakymo Nr. 30-1471, NŽT Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2013 m. gruodžio 30 d. sprendimo Nr. 49SK-(14.49.109.)-2078 bei NŽT Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2014 m. spalio 20 d. įsakymo Nr. 49VĮ-(14.49.2.)-1269 panaikinimo, tačiau ginčas iš esmės susijęs su civiliniais nuosavybės teisės, kurią siekiama paneigti, klausimais. Siekdamas išspręsti ginčą iš esmės, teismas turėtų vertinti nuosavybės teisės į ginčo objektą įgijimo pagrindo teisėtumą, t. y. vertinti tam tikrus susiklosčiusius civilinius teisinius santykius, todėl ginčas turi būti nagrinėjamas bendrosios kompetencijos teisme (Specialiosios kolegijos 2014 m. rugpjūčio 1 d. nutartis teismingumo byloje Nr. T-83). Atsižvelgęs į tai, teismas konstatavo, kad pareiškimas nenagrinėtinas administracinio proceso tvarka (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija) 37 str. 2 d. 1 p.).

II. Pareiškėjas Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroras, ginantis viešąjį interesą, atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gegužės 16 d. nutartį ir perduoti pareiškimo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Pareiškėjas nurodo, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas skundžiamoje nutartyje nepagrįstai rėmėsi teismų praktika, kuri visiškai nėra panaši į šioje byloje nagrinėjamą ginčą. Pareiškėjo teigimu, byloje vyraujantis ginčo teisinis santykis nėra civilinio teisinio pobūdžio, o yra grynai administracinis, nes pareiškimu prašoma panaikinti administracinės procedūros metu priimtus administracinius aktus, kurie gali tapti prielaida civiliniam sandoriui sudaryti. Pareiškėjas pažymi, kad visi ginčijami administraciniai aktai buvo priimti vadovaujantis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nuostatomis vykdant administracinę procedūrą pagal suinteresuotų asmenų prašymus. Kol nėra sudarytas civilinis teisinis sandoris, nėra pagrindo teigti, kad tiek valstybės institucijos, tiek ir privačių fizinių asmenų teises ir pareigas nustato ir reglamentuoja civilinė teisė.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

III. Atskiruoju skundu skundžiama Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gegužės 16 d. nutartis, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro, ginančio viešąjį interesą, pareiškimą pagal ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 1 punktą (pareiškimas nenagrinėtinas teismų administracinio proceso tvarka).

Pažymėtina, kad šis atskirasis skundas nagrinėjamas vadovaujantis ABTĮ (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija) normomis, galiojusiomis iki 2016 m. liepos 1 d., nes skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumas ir teisėtumas pagal atskirąjį skundą pradėtas nagrinėti iki įsigaliojo Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija) 148 str.; Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo 7 str. 1 d., 8 str. 2 d.).

Pagal ABTĮ administracinių teismų kompetencijai priskiriami visi ginčai, kilę iš administracinių teisinių santykių, kurie atsiranda valstybės institucijoms atliekant viešąjį administravimą (ABTĮ 1 str. 1 d., 2 str. 16 d., 3 str. 1 d.). Taigi administraciniai teismai sprendžia bylas dėl viešojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų, kuriais pažeidžiamos asmenų teisės, o viešasis administravimas suprantamas kaip įstatymų ir kitų teisės aktų reglamentuojama viešojo administravimo subjektų veikla, skirta įstatymams ir kitiems teisės aktams įgyvendinti: administracinių sprendimų priėmimas, įstatymų ir administracinių sprendimų įgyvendinimo kontrolė, įstatymų nustatytų administracinių paslaugų teikimas, viešųjų paslaugų teikimo administravimas ir viešojo administravimo subjekto vidaus administravimas (ABTĮ 2 str. 1 d., 3 str. 1 d.). Pagal ABTĮ 16 straipsnio 1 dalį administraciniai teismai nesprendžia bylų, priskirtų bendrosios kompetencijos teismams. ABTĮ 21 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad bylos rūšinį teismingumą bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui lemia teisinio santykio, iš kurio kilo ginčas, pobūdis. Kai teisinis santykis yra mišrus, bylos rūšinis teismingumas priklauso nuo to, koks teisinis santykis (civilinis ar administracinis) byloje vyrauja.

Šiuo atveju pareiškėjas Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroras, ginantis viešąjį interesą, Vilniaus apygardos administraciniam teismui padavė pareiškimą, prašydamas panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. liepos 26 d. įsakymą Nr. 30-1471, NŽT Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2013 m. gruodžio 30 d. sprendimą Nr. 49SK-(14.49.109.)-2078, NŽT Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2014 m. spalio 20 d. įsakymą Nr. 49VĮ-(14.49.2.)-1269 ir NŽT įpareigoti grąžinti J. K. už žemės sklypo plano parengimą 2014 m. vasario 2 d. jos sumokėtą sumą – 98,72 Eur. Pareiškėjo teigimu, formuojant ginčo žemės sklypą, kaip įsiterpusį žemės plotą prie jau suformuoto J. K. priklausančio žemės sklypo, buvo pažeisti teisės aktų reikalavimai, nes suformuotas žemės plotas neatitinka įsiterpusio valstybinės žemės ploto sąvokos.

Pirmosios instancijos teismas, skundžiama nutartimi atsisakydamas priimti pareiškėjo pareiškimą, sprendė, kad nagrinėjamu atveju vyraujančiais (dominuojančiais) santykiais byloje laikytini civiliniai teisiniai santykiai, todėl ginčas turi būti nagrinėjamas bendrosios kompetencijos teisme. Pareiškėjas atskirajame skunde tvirtina, kad šioje byloje reiškiami reikalavimai yra išimtinai administracinio teisinio pobūdžio, todėl nagrinėtini administraciniame teisme. Taigi skiriasi pirmosios instancijos teismo ir pareiškėjo pozicijos, koks teisinis santykis (civilinis ar administracinis) byloje vyrauja (dominuoja), o nuo to priklauso bylos rūšinis teismingumas.

Teisėjų kolegija, patikrinusi pareiškimo priėmimo medžiagą, nesutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad šiuo atveju vyraujančiais (dominuojančiais) santykiais byloje laikytini būtent civiliniai teisiniai santykiai ir dėl to ginčas turi būti nagrinėjamas bendrosios kompetencijos teisme.

Teisėjų kolegija, nagrinėdama ir vertindama pareiškėjo atskirajame skunde apeliacinės instancijos teismui išdėstytus argumentus, atkreipia dėmesį, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje pripažino, jog byloje reiškiami reikalavimai dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. liepos 26 d. įsakymo Nr. 30-1471 ir NŽT Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2013 m. gruodžio 30 d. sprendimo Nr. 49SK-(14.49.109.)-2078 panaikinimo yra administracinio teisinio pobūdžio, nes įsakymas dėl žemės sklypo plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, tvirtinimo yra viešojo administravimo subjekto administracinis aktas, priimtas teritorijų planavimo srityje, kuri priskirtina viešajam administravimui (ABTĮ 2 str. 1 d.), be to, sprendimas dėl žemės sklypo nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo (žemės sklypo suformavimo) bei NŽT patikėjimo teisės į šį žemės sklypą įregistravimo Nekilnojamojo turto registre taip pat yra administracinio teisinio pobūdžio ir teismingas administraciniam teismui (ABTĮ 3 str. 1 d., 15 str. 1 d. 1 p.). Akcentuotina, kad reikalavimai dėl įsakymo parduoti žemės sklypą J. K. panaikinimo ir įpareigojimo NŽT grąžinti J. K. už žemės sklypo plano parengimą sumokėtą pinigų sumą yra susiję su ikisutartiniais valstybinės žemės pirkimo–pardavimo santykiais, todėl yra civilinio teisinio pobūdžio. Taigi pirmas ir antras pareiškėjo pareiškimo reikalavimai nagrinėjamu atveju laikytini administracinio teisinio pobūdžio, o trečias ir ketvirtas reikalavimai – civilinio teisinio pobūdžio.

Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju reiškiami civilinio teisinio pobūdžio reikalavimai yra išvestiniai iš administracinio teisinio pobūdžio reikalavimų ir savarankiško ginčo dėl jų nekyla, nes įsakymo parduoti žemės sklypą J. K. neteisėtumas yra grindžiamas ne civilinės teisės normų pažeidimu, o nurodant, kad ginčo žemės plotas negalėjo būti suformuotas kaip įsiterpęs valstybinės žemės plotas. Akcentuotina, kad pareiškimo priėmimo medžiagoje nėra įrodymų, jog ginčo žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartis tarp valstybės ir J. K. jau būtų sudaryta. Priešingai, pareiškėjas pareiškime prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – uždrausti NŽT tęsti ir užbaigti žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), pardavimo procedūrą ir sudaryti šio žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį. Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškimo turinį ir prie jo pridėtus dokumentus, konstatuoja, kad šioje stadijoje pareiškėjas pirmiausia siekia, jog būtų panaikinti administracinės procedūros metu priimti administraciniai aktai, kurie gali tapti prielaida ateityje sudaryti civilinį sandorį.

Šiame kontekste teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog šiuo atveju vyraujančiais (dominuojančiais) santykiais byloje laikytini būtent civiliniai teisiniai santykiai, nes pareiškimas nagrinėjamu atveju grindžiamas tuo, kad suformuotas žemės plotas neatitinka įsiterpusio valstybinės žemės ploto sąvokos. Nors byloje yra keliami ir civilinio teisinio pobūdžio reikalavimai, konstatuotina, kad vyraujančiais (dominuojančiais) santykiais laikytini būtent administraciniai teisiniai santykiai, kurie šiuo atveju ir lemia ginčo priskirtinumą administraciniam teismui. Taigi pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo pareiškimą pagal ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 1 punktą, kaip teismingą bendrosios kompetencijos teismui, nes pareiškimas nagrinėtinas teismų administracinio proceso tvarka.

Teisėjų kolegija pažymi, kad tokią poziciją patvirtina ir Specialiosios kolegijos 2016 m. rugpjūčio 2 d. nutartis teismingumo byloje Nr. T-52/2016, kurioje Specialioji kolegija iš esmės tapačioje situacijoje, kaip ir šiuo atveju pareiškėjo keliamas ginčas, pripažino ginčo teismingumą administraciniam teismui. Kaip teisingai nurodo pareiškėjas atskirajame skunde, pirmosios instancijos teismo skundžiamoje nutartyje nurodytose Specialiosios kolegijos nutartyse buvo susiklosčiusios netapačios nagrinėjamai situacijai aplinkybės, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai jomis rėmėsi.

Apibendrindama nustatytas bylos faktines bei teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas šiuo atveju netinkamai įvertino visas pareiškimui priimti teisiškai svarbias aplinkybes, netinkamai pritaikė ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 1 punktą, todėl priėmė nepagrįstą nutartį. Dėl to pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo pareiškimą, naikinama, o pareiškėjo pareiškimo priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 4 punktu (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija), teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro, ginančio viešąjį interesą, atskirąjį skundą tenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gegužės 16 d. nutartį panaikinti ir perduoti pareiškėjo pareiškimo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Dalia Višinskienė