5cc785e6-a84a-429f-96c7-e319c4b5a0ab · Vilniaus apygardos teismas

? Civilinė byla Nr. e2A-979-640/2022 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-14136-2020-8 Procesinio sprendimo kategorija 3.3.1.18.1 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. gegužės 3 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija susidedanti iš teisėjų Margaritos Stambrauskaitės, Jelenos Šiškinos ir Rūtos Veniulytės-Jankūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto atsakovo V.

K. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. spalio 27 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo ERGO Insurance SE ieÅ¡kinį atsakovams V. K. ir J. K. dėl nuostolių atlyginimo subrogacijos tvarka. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovas „Ergo Insurance“ SE, veikiantis per „Ergo Insurance“ SE Lietuvos filialÄ , kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu atsakovams V. K. ir J. K. dėl nuostolių atlyginimo subrogacijos tvarka, praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovų solidariai 2 330,28 Eur nuostolių atlyginimÄ , 5 proc. dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir 53,72 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidoms atlyginti.

2. IeÅ¡kovas nurodė, kad su draudėju L. S. sudarytos draudimo sutarties Nr.710-300-256069 pagrindu buvo apdraudęs draudėjo turtÄ , esantį (duomenys neskelbtini). 2018 m. rugpjūčio 9 d. įvyko vandentiekio avarija – trÅ«ko kriauklės žarnelė – atsakovams nuosavybės teise priklausančiose patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini). Atsakovams nuosavybės teise priklausantis butas yra virÅ¡ ieÅ¡kovo draudėjo buto, todėl ieÅ¡kovo apdraustas turtas buvo aplietas vandeniu, o ieÅ¡kovas draudėjui atlygino 2 330,28 Eur patirtÄ Å¾alÄ . Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.266 straipsnio 1 dalį, žalÄ , padarytÄ dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, sugriuvimo ar kitokių jų trÅ«kumų privalo atlyginti Å¡ių objektų savininkas (valdytojas). Dėl to ieÅ¡kovas, įgyvendindamas subrogacijos teisę (CK 6.1015 straipsnis), iÅ¡mokėtÄ nuostolių sumÄ prašė priteisti iÅ¡ atsakovų.

3. Atsiliepimuose į ieÅ¡kinį atsakovai V. K. ir J. K. prašė panaikinti teismo sprendimÄ priimti ieÅ¡kinį, nurodydami, kad ieÅ¡kinys neatitinka procesinio skundo reikalavimų ir yra praleistas ieÅ¡kinio pateikimo terminas bei neiÅ¡naudotos visos ikiteisminės bylos nagrinėjimo procedÅ«ros. Atsakovų teigimu, ieÅ¡kovas tinkamai neatliko draudiminio tyrimo ir nenustatė objektyvios tiesos, ieÅ¡kinyje pateikta iÅ¡kreipta, melaginga informacija. Atsakovai nurodė, kad vandentiekio avarija įvyko ne dėl jų kaltės, o dėl vykdytų vandentiekio tinklų remonto darbų. Be to, atsakovų turtas ir civilinė atsakomybė buvo apdrausti, todėl ieÅ¡kovas turėjo kreiptis į atsakovų draudikÄ ,,Swedbank P&C Insurance“ AS Lietuvos filialÄ . Atsakovai taip pat teigė, kad jų civilinę atsakomybę apdraudęs draudikas nukentėjusiam asmeniui L. S. iÅ¡mokėjo žalos atlyginimÄ , todėl ieÅ¡kovas nepagrįstai draudimo iÅ¡mokÄ mokėjo Å¡iam asmeniui dar kartÄ .

4. Atsiliepime į ieÅ¡kinį trečiasis asmuo „Swedbank P&C Insurance“ AS, veikiantis per „Swedbank P&C Insurance“ AS Lietuvos filialÄ , prašė ginÄÄ nagrinėti teismo nuožiÅ«ra. Nurodė, kad 2018 m. vasario 15 d. gyventojų turto draudimo sutarties pagrindu (draudimo liudijimo Nr. GTD16455116/2) buvo apdraudęs butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), ir Å¡io buvo savininko draudėjo V. K. civilinę atsakomybę. Civilinės atsakomybės draudimo suma – 3 000 Eur. Draudėjas informavo apie įvykį, kuris gali bÅ«ti pripažintas draudžiamuoju, todėl trečiojo asmens atstovas nuvyko apžiÅ«rėti draudėjo butÄ , apžiÅ«ros metu surašė sunaikinto, sugadinto turto apžiÅ«rėjimo aktÄ , kurį draudėjas pasirašė ir kuriame buvo nurodyta, jog užliejimas įvyko dėl draudėjo bute trÅ«kusių vandentiekio žarnelių.

Ä®vykis buvo pripažintas draudžiamuoju, todėl buvo apskaičiuota draudėjo butui, esančiam (duomenys neskelbtini), padaryta žala bei buvo sumokėta draudimo iÅ¡moka. Užlieto buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininkas taip pat pateikė praneÅ¡imÄ trečiajam asmeniui, kaip galimo kaltininko civilinės atsakomybės draudikui. Trečiasis asmuo įvertino, kad nurodytam butui buvo padaryta 1 163,53 Eur žalos apdailai ir 3 950 Eur žalos baldams. Kadangi padarytos žalos dydis virÅ¡ijo draudimo sutartyje nurodytÄ civilinės atsakomybės sumÄ , tai nukentėjusio buto savininkui buvo sumokėta maksimali galima mokėtinos draudimo iÅ¡mokos suma – 3 000 Eur.

Trečiojo asmens teigimu, jis yra visiÅ¡kai įvykdęs savo prievolę sumokėti draudimo sutartyje nurodyto dydžio draudimo iÅ¡mokÄ Ä¯vykus draudžiamajam įvykiui.

5. Atsiliepime į ieÅ¡kinį trečiasis asmuo L. S. paaiÅ¡kino, kad dėl jam priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini), apliejimo žala buvo padaryta tiek pačiam butui, tiek jame esantiems baldams. Atsakovų civilinę atsakomybę apdraudusi draudimo bendrovė ,,Swedbank P&C Insurance“ AS Lietuvos filialas padengė tik dalį žalos (3 000 Eur), nes tik tokia suma atsakovai buvo apdraudę savo civilinę atsakomybę. LikusiÄ dalį žalos (2 330,28 Eur) padengė ieÅ¡kovas. Atsižvelgdamas į tai, trečiasis asmuo nurodė, jog nėra gavęs daugiau draudimo iÅ¡mokų, nei buvo padaryta žalos jo butui ir baldams.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. spalio 27 d. sprendimu ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį tenkino – priteisė ieÅ¡kovui ,,Ergo Insurance“ SE, veikiančiam per ,,Ergo Insurance“ SE Lietuvos filialÄ , solidariai iÅ¡ atsakovų V. K. ir J. K. 2 330,28 Eur nuostoliams atlyginti ir 5 proc. dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ (2 330,28 Eur) nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos (2020 m. gegužės 18 d.) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, taip pat priteisė lygiomis dalimis iÅ¡ atsakovų 53,72 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidoms atlyginti, t. y. po 26,86 Eur iÅ¡ kiekvieno atsakovo.

7. Nurodė, kad teismas, įvertinęs byloje pateiktus įrodymus, nenustatė pagrindo pripažinti įrodytomis aplinkybes, šalinančias atsakovų, kaip buto, iš kurio ištekėjo žalos padaręs vanduo, savininkų atsakomybę pagal CK 6.266 straipsnio 1 dalį (CPK 185 straipsnis). Byloje nėra ginčo dėl to, kad atsakovų butas yra virš nuo vandens nukentėjusio asmens buto. Dėl vandentiekio avarijos metu padaryto žalos atlyginimo į draudimo kompanijas kreipėsi tiek nukentėjusio buto Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas trečiasis asmuo L.

S., tiek atsakovai, pareiÅ¡kimuose nurodydami vienodas įvykio aplinkybes. Trečiasis asmuo 2018 m. rugpjūčio 16 d. ir 2018 m. rugsėjo 29 d. praneÅ¡imuose apie žalÄ nurodė, kad virÅ¡uje esančiame bute Nr. (duomenys neskelbtini) trÅ«ko kriauklės žarnelė ir apliejo trečiojo asmens butÄ Nr. (duomenys neskelbtini). Atsakovas butÄ Nr. (duomenys neskelbtini) buvo apdraudęs gyventojų turto draudimu pagal 2018 m. vasario 15 d. draudimo liudijimÄ Nr. GTD16455116/2 laikotarpiu nuo 2018 m. balandžio 1 d. iki 2019 m. kovo 31 d., todėl po ginčo įvykio kreipėsi į savo turto draudikÄ â€žSwedbank P&C Insurance“ AS, veikiantį per „Swedbank P&C Insurance“ Lietuvos filialÄ .

IÅ¡ atsakovų turto draudiko užpildyto sugadinto turto apžiÅ«ros akto matyti, kad draudikui nurodyta įvykio priežastis – vandentiekio avarija draudėjo bute. Taip pat ir atsiliepimuose į ieÅ¡kinį atsakovai neginčijo aplinkybės, kad bÅ«tent jiems priklausančiame bute Nr. (duomenys neskelbtini) trÅ«ko vandentiekio žarnelė, patys nurodė Å¡iÄ vandens iÅ¡siliejimo priežastį. Atsiliepimuose atsakovai nurodė, kad žarnelė trÅ«ko dėl trečiųjų asmenų atliktų vandentiekio tinklų remonto darbų, tačiau Å¡iems teiginiams pagrįsti nepateikė jokių įrodymų (CPK 178 straipsnis).

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. gegužės 5 d. nutartimi iÅ¡aiÅ¡kino proceso dalyviams jų įrodinėjimo teisę bei pareigÄ ir pasiÅ«lė atsakovams pateikti jų atsiliepimuose nurodytas aplinkybes, susijusias su ginčo vandentiekio avarijos kilimo priežastimis, patvirtinančius įrodymus, tačiau atsakovai procese buvo pasyvÅ«s, jokių duomenų neteikė, į teismo posėdžius neatvyko. Nenustačius, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba dėl kitų asmenų veiksmų (neveikimo), pripažintina, kad atsakovai, kaip buto, iÅ¡ kurio iÅ¡siliejo vanduo, savininkai, pagal CK 6.266 straipsnio 1 dalį turi atlyginti žalÄ , padarytÄ dėl jų bute iÅ¡siliejusio vandens, apgadinusio ir kitų asmenų turtÄ .

8. Padarytos žalos faktÄ ir dydį ieÅ¡kovas įrodinėjo pateikdamas praneÅ¡imÄ apie žalÄ , defektinį aktÄ , lokalinę sÄ matÄ , remonto iÅ¡laidų kvitų kopijas, remonto darbų pirkimo-pardavimo kvito kopijÄ , praneÅ¡imÄ apie draudimo iÅ¡mokÄ , 2018 m. spalio 19 d. mokėjimo nurodymÄ , fotonuotraukas. Atsakovai ieÅ¡kovo nurodyto padarytos žalos dydžio neginčijo (CPK 178 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, ieÅ¡kovo reikalavimÄ priteisti 2 330,28 Eur žalos atlyginimÄ iÅ¡ atsakovų teismas pripažino pagrįstu ir jį tenkino.

9. Nurodė, kad bylos medžiaga leidžia nustatyti, kad trečiasis asmuo „Swedbank P&C Insurance“ AS, veikiantis per „Swedbank P&C Insurance“ AS Lietuvos filialÄ , 2018 m. vasario 15 d. gyventojų turto draudimo liudijimo Nr. GTD16455116/2 pagrindu laikotarpiu nuo 2018 m. balandžio 1 d. iki 2019 m. kovo 31 d. apdraudė draudėjui atsakovui V. K. priklausantį butÄ , esantį (duomenys neskelbtini); taip pat apdrausta ir atsakovo civilinė atsakomybė 3 000 Eur sumai. IÅ¡ trečiojo asmens „Swedbank P&C Insurance“ AS Lietuvos filialo pateiktų dokumentų (DOK-88931) matyti, kad dėl ginčo įvykio buvo apžiÅ«rėti atsakovams priklausančiam butui padaryti sugadinimai, apskaičiuota žala ir atsakovui iÅ¡mokėta 473,78 Eur draudimo iÅ¡moka.

Taip pat į „Swedbank P&C Insurance“ AS Lietuvos filialÄ , kaip atsakovo civilinės atsakomybės draudikÄ , dėl žalos atlyginimo kreipėsi buto Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas trečiasis asmuo L. S. Draudikas nustatė, kad ginčo įvykiu buvo padaryta 1 163,53 Eur žala buto apdailai ir 3 950 Eur dydžio žala baldams, tačiau, atsižvelgdamas į maksimaliÄ galimÄ draudimo iÅ¡mokos sumÄ , iÅ¡mokėjo buto Nr. (duomenys neskelbtini) savininkui 3 000 Eur žalai atlyginti. Atsižvelgiant į tai, kad draudimo sutartimi su atsakovu „Swedbank P&C Insurance“ AS įsipareigojo atlyginti maksimaliai 3 000 Eur civilinės atsakomybės draudimo sumÄ vienam įvykiui, atsakovo draudikui iÅ¡mokėjus Å¡iÄ maksimaliÄ sumÄ dėl ginčo įvykio, jo prievolės pagal su atsakovu sudarytÄ draudimo sutartį laikytinos įvykdytomis.

Dėl to atmetė kaip nepagrįstus ir faktinės situacijos neatitinkančius atsakovų atsiliepimuose nurodytus argumentus, kad ieÅ¡kovas turėjo kreiptis į atsakovų draudikÄ â€žSwedbank P&C Insurance“ AS.

10. Atmetė atsakovų teiginius, kad ieÅ¡kovas nepagrįstai iÅ¡mokėjo draudimo iÅ¡mokÄ nukentėjusio buto Nr. (duomenys neskelbtini) savininkui L. S. Atsakovai nurodė, kad ieÅ¡kovas neturėjo mokėti draudimo iÅ¡mokos dar kartÄ , nes jÄ jau buvo iÅ¡mokėjęs atsakovų civilinės atsakomybės draudikas „Swedbank P&C Insurance“ AS. Tačiau, kaip minėta, „Swedbank P&C Insurance“ AS nustatė, kad ginčo įvykiu buvo padaryta 5 113,53 Eur dydžio turtinė žala apdailai ir baldams, tačiau, atsižvelgdamas į maksimaliÄ galimÄ draudimo iÅ¡mokos sumÄ , iÅ¡mokėjo buto Nr. (duomenys neskelbtini) savininkui 3 000 Eur žalai atlyginti.

Taigi, kaip pagrįstai nurodė ieÅ¡kovas raÅ¡ytiniuose paaiÅ¡kinimuose (DOK-144000), atsakovo civilinės atsakomybės draudikas neatlygino nukentėjusio buvo savininkui visos ginčo įvykiu dėl vandens apliejimo padarytos žalos, nes žala virÅ¡ijo draudimo sutartimi su atsakovu nustatytÄ maksimaliÄ atlygintinos civilinės atsakomybės sumÄ . Pagal CK 6.251 straipsnio 1 dalį padaryti nuostoliai turi bÅ«ti atlyginti visiÅ¡kai, todėl konstatavo, kad ieÅ¡kovas draudimo iÅ¡mokÄ nukentėjusio buto savininkui iÅ¡mokėjo pagrįstai, atlygindamas „Swedbank P&C Insurance“ AS neatlygintÄ Å¾alos dalį.

11. Nurodė, kad iÅ¡ ieÅ¡kovo su ieÅ¡kiniu pateiktų dokumentų, fotonuotraukų, raÅ¡ytinių paaiÅ¡kinimų priedų matyti (DOK-144000), kad ieÅ¡kovas žalÄ Ä¯vertino jo atstovams nuvykus į nukentėjusį butÄ , fiksuojant realiai padarytus apgadinimus, parengiant konkrečiÄ lokalinę sÄ matÄ . Be to, ieÅ¡kovas rėmėsi ir pateiktais dokumentais, patvirtinančiais realias iÅ¡laidas remonto medžiagoms bei darbams – mokėjimo kvitais, prekių (paslaugų) pirkimo-pardavimo kvitu. Atsižvelgiant į tai, konstatavo, kad ieÅ¡kovo pateikti žalos dydžio skaičiavimai yra tikslesni ir detaliau atspindi realiÄ situacijÄ bei realiai patirtas / reikalingas iÅ¡laidas turto atkÅ«rimui į prieÅ¡ ginčo įvykį buvusiÄ bÅ«klę.

Byloje nėra duomenų, kurie paneigtų ieÅ¡kovo pateiktus įrodymus (CPK 178 straipsnis). Dėl to ieÅ¡kovo praÅ¡omÄ priteisti iÅ¡mokėtos žalos atlyginimo dydį pripažino pagrįstu bei įrodytu. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai 12. Apeliantas V. K. pateikė apeliacinį skundÄ , kuriuo praÅ¡o:

1) apeliacinį skundÄ nagrinėti vieÅ¡ame teismo posėdyje žodine proceso tvarka;

2) stabdyti bylos nagrinėjimÄ ir civilinį procesÄ , kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį TeismÄ konstitucingumo ir teisėtumo kontrolei atlikti dėl taikomų civilinėje byloje Nr. e2-971-1097/2021 įstatymų, poįstatyminių teisės aktų, kitų teisės aktų galimai prieÅ¡taraujančių Lietuvos Respublikos Konstitucijos 7 straipsnio 1 ir 2 dalims bei Lietuvos Respublikos Konstitucijos preambulės įtvirtintiems teisingumo ir teisinės valstybės principams bei dėl aukščiausio lygio sisteminės, politinės, teisinės korupcijos apraiÅ¡kų Lietuvos teisinėje sistemoje sudarančių grėsmę nacionaliniam ir visuomenės saugumui, žmogaus teisėms ir laisvėms, Lietuvos Respublikai ir konstituciniai santvarkai;

3) panaikinti pirmos instancijos visÄ teismo sprendimÄ â€“ Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. spalio 27 d. sprendimÄ civilinėje byloje Nr. e2-971-1097/2021 ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti.

13. Apeliacinis skundas iÅ¡ esmės grindžiamas žemiau nurodomais argumentais: 13.1. Nurodė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja priėmusi skundžiamÄ sprendimÄ ir kiti Å¡aliÅ¡ki bendros kompetencijos ir specializuotų teismų ir Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo teisėjai ir kiti Å¡aliÅ¡ki asmenys supainiojus vieÅ¡us ir privačius interesus, piktnaudžiaujant valdžia ir tarnybinė padėtimi, laiku ir tinkamai neatliekant jų kompetencijai priklausančių veiksmų, funkcijų ir pareigų, kitais neteisėtais, Å¡aliÅ¡kais, nedemokratiniais, antikonstituciniais, korupciniais, nusikalstamais veiksmais ir nusikalstamų neveikimų toleravo nuslėpė veikiančio organizuoto korupcinio nusikalstamo susivienijimo ir jo narių, teisėjų ir prokurorų, aukÅ¡tas pareigas užimančių politikų ir kitų Å¡aliÅ¡kų įstatymų leidžiamosios vykdomosios, teisminės valdžios, valstybės ir savivaldos institucijų pareigÅ«nų, juridinių ir fizinių asmenų aukščiausiojo lygio sisteminę, politinę, teisinę korupcijÄ ir kitus įvykdytus ir tęsiamus nusikaltimus padarė ypač didelę materialinę ir nematerialinę žalÄ V.

K., J. K., kitiems Å¡eimos nariams ir kitiems asmenims, Lietuvos Respublikai, Europos SÄ jungai ir tarptautinei visuomenei. 13.2. Pažymėjo, kad teismo sudėtis yra neteisėta, buvo sudaryta neteisėtai, neskaidriai ir nedemokratinių pagrindų visiÅ¡kai nesilaikant Lietuvos Respublikos Konstitucijos, tarptautinių sutarčių, galiojančių įstatymų ir kitų teises aktų t. y. neteisėto teismo sudėtis – stipriai politizuotas ir Å¡aliÅ¡kas teismas sudarytas ne pagal įstatymÄ ir nesilaikant įstatymų.

Nurodė, kad neteisėto teismo sudėtis yra akivaizdus realus pagrindas panaikinti akivaizdžiai neteisėtÄ , nepagristÄ , neteisingÄ , neargumentuotÄ , nemotyvuotÄ , neobjektyvų, Å¡aliÅ¡kÄ , korupcinį, nusikalstamÄ , antikonstitucinį aktÄ â€“ Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. spalio 27 d. sprendimÄ Nr. e2-971-1097/2021. 13.3. Nurodė, kad 2018 m. rugpjūčio 9 d. informavo Swedbank P&C Insurance AS Lietuvos filialÄ apie 2018 m. rugpjūčio 8 d. įvykį, kur yra draustas butas - (duomenys neskelbtini) ir pranešė, kad įvyko avarija, ko pasiekoje yra užlietas atsakovų ir kaimyno L.

S. butas -(duomenys neskelbtini). Atkreipė dėmesį, kad Å¡iuo metu atsakovai yra nepagrįstai apkaltinti nebÅ«tais dalykais sÄ moningai sukėlus avarijÄ , apkaltinti be kaltės, nes avarija įvyko savaime ir staiga. Kadangi V. K. butas buvo apdraustas Swedbank P&C Insurance AS Lietuvos filiale, tai žalÄ užlieto apačioje žemiau esančio kaimyno buto - (duomenys neskelbtini) turėjo atlyginti Swedbank P&C Insurance AS Lietuvos filialas. 2018 m. rugpjūčio 21 d. V. K. tiek elektroniniu paÅ¡tu (duomenys neskelbtini) raÅ¡tu, tiek telefonu informavo (duomenys neskelbtini) buto savininkÄ - L.

S. apie tai, kad žalos faktas registruotas „Swedbank P&C Insurance AS” Lietuvos filialas, žalos bylos registracijos TU38472 - apie tai pateikė raÅ¡ytinį įrodymÄ , kuris įrodo, kad užlieto buto Å¡eimininkas buvo informuotas apie vykstantį draudiminį tyrimÄ ir žalos atlyginimo klausimas (duomenys neskelbtini) buto savininkui turėjo spręsti Swedbank P&C Insurance AS Lietuvos filialas. L. S. - (duomenys neskelbtini), Vilniaus buto savininkas bendravo su Swedbank P&C Insurance AS Lietuvos filialo darbuotojais ir kiek atsakovams yra žinoma Swedbank P&C Insurance AS Lietuvos filialu, buvo paskaičiuotas ir pasiÅ«lytas žalos atlyginimas L.

S. 13.4. Pažymėjo, kad į V. K. ir J. K. nukreiptas regresas neteisingas ir nepagrįstas, nes tikri 2018 m. rugpjūčio 8 d. vandentiekio avarijos kaltininkai, organizatoriai ir vykdytojai nebuvo nustatyti ir buvo slepiami, be to nebuvo nustatyta tikra vandentiekio avarijos bute - (duomenys neskelbtini) priežastis. Tai buvo staigus ir netikėtas vandens iÅ¡siliejimas, dėl tÄ dienÄ paduoto didelio spaudimo vandens. V. K. ir J. K. kaltės su avarija ir priežastinio ryÅ¡io nebuvimas atleidžia juos nuo pareigos atlyginti žalÄ , dėl kurios jie nėra kalti.

ŽalÄ (duomenys neskelbtini) buto savininkui turėjo atlyginti Swedbank P&C Insurance AS Lietuvos filialas, regresas turi bÅ«ti nukreiptas į Swedbank P&C Insurance AS Lietuvos filialÄ . Draudimo kompanijos su teisėsaugos pagalba turėjo nustatyti tikrus kaltininkus ir iÅ¡ jų iÅ¡ieÅ¡koti žalÄ , tačiau to nepadarė. 13.5. 2020 m. gegužės 14 d. ieÅ¡kovas - ERGO Insurance SE Lietuvos filialas ieÅ¡kinys buvo paduotas visiÅ¡kai nesilaikant Lietuvos Respublikos Konstitucijos, Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių, Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo, kitus galiojančius įstatymus, kitus teises aktus ir pažeidžiant teisingumo, sÄ Å¾iningumo ir protingumo principus.

Å aliÅ¡ka Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja bei kiti Å¡aliÅ¡ki asmenys neteisėtai priėmė neatitinkantį proceso dokumento reikalavimams 2020 m. gegužės 14 d. ieÅ¡kinį ignoravus V. K. ir J. K. prieÅ¡taravimÄ . IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir iÅ¡vados 14. Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ , neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Dėl žodinio bylos nagrinėjimo 15. CPK 321 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendroji bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka taisyklė – apeliacinis skundas nagrinėjamas raÅ¡ytinio proceso tvarka, iÅ¡skyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas iÅ¡imtis.

Pagal CPK 322 straipsnį apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylÄ nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas bÅ«tinas; dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundÄ arba pareiÅ¡kime dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo gali pateikti motyvuotÄ praÅ¡ymÄ nagrinėti bylÄ Å¾odinio proceso tvarka, tačiau Å¡is praÅ¡ymas teismui neprivalomas. Taigi, apeliacinės instancijos teismas bylÄ apeliacine tvarka nagrinėja raÅ¡ytinio proceso tvarka, iÅ¡skyrus atvejus, kai savo iniciatyva arba (ir) dalyvaujančio byloje asmens (asmenų) praÅ¡ymu pripažįsta, kad, atsižvelgiant į bylos esmę, žodinis nagrinėjimas yra bÅ«tinas.

Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad CPK 321 straipsnyje įtvirtintas teisinis reguliavimas reiÅ¡kia, kad įstatymu nustatyta teismo diskrecijos teisė tiek savo, tiek Å¡alių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau Å¡i teisė ribojama, nurodant, kad toks sprendimas galimas iÅ¡imtiniais atvejais. Dėl to ir Å¡alys, teikdamos praÅ¡ymÄ nagrinėti bylÄ Å¾odinio proceso tvarka, turi jį pagrįsti, nurodydamos iÅ¡imtines aplinkybes (pavyzdžiui, bÅ«tina apklausti specialistÄ , ekspertÄ , liudytojus ir pan.), dėl kurių bÅ«tinas žodinis bylos nagrinėjimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2013).

16. Apeliantas apeliaciniame skunde iÅ¡reiÅ¡kė praÅ¡ymÄ jo apeliacinį skundÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka, tačiau jokių argumentų, kodėl nagrinėjamu atveju bÅ«tina bylÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka nenurodė. Teisėjų kolegija atsižvelgdama į tai, kad apeliantas nenurodė jokių objektyvių priežasčių, dėl kurių bÅ«tų bÅ«tina bylÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka, Å¡io praÅ¡ymo nemotyvavo, sprendžia, kad pagrindo nukrypti nuo raÅ¡ytinės proceso formos nagrinėjamu atveju nėra.

Tokiu bÅ«du apelianto praÅ¡ymas bylÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka netenkinamas (CPK 321 straipsnio 1 dalis). Dėl bylos sustabdymo ir kreipimosi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį TeismÄ 17. Apeliantas praÅ¡o stabdyti bylos nagrinėjimÄ ir civilinį procesÄ , kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį TeismÄ konstitucingumo ir teisėtumo kontrolei atlikti dėl taikomų civilinėje byloje Nr. e2-971-1097/2021 įstatymų, poįstatyminių teisės aktų, kitų teisės aktų galimai prieÅ¡taraujančių Lietuvos Respublikos Konstitucijos 7 straipsnio 1 ir 2 dalims bei Lietuvos Respublikos Konstitucijos preambulės įtvirtintiems teisingumo ir teisinės valstybės principams bei dėl aukščiausio lygio sisteminės, politinės, teisinės korupcijos apraiÅ¡kų Lietuvos teisinėje sistemoje sudarančių grėsmę nacionaliniam ir visuomenės saugumui, žmogaus teisėms ir laisvėms, Lietuvos Respublikai ir konstituciniai santvarkai.

18. CPK 3 straipsnio 3 dalyje nurodyta, jog tais atvejais, kai yra pagrindas manyti, kad įstatymas arba kitas teisės aktas ar jo dalis, kurie turėtų bÅ«ti taikomi konkrečioje byloje, gali prieÅ¡tarauti Konstitucijai ar įstatymams, teismas sustabdo bylos nagrinėjimÄ ir, atsižvelgdamas į Konstitucinio Teismo kompetencijÄ , kreipiasi į jį, praÅ¡ydamas spręsti, ar tas įstatymas arba teisės aktas ar jo dalis atitinka KonstitucijÄ ar įstatymus. Taigi teisė spręsti dėl bÅ«tinybės kreiptis į Konstitucinį TeismÄ dėl byloje taikytino teisės akto atitikties Konstitucijai pagal įstatymÄ tenka bylÄ nagrinėjančiam teismui.

Teismas turi kreiptis į Konstitucinį TeismÄ tais atvejais, kai jam kyla pagrįstų abejonių taikytino teisės akto, kurio atitikties Konstitucijai patikrinimas priklauso Konstitucinio Teismo kompetencijai, konstitucingumu. Kasacinio teismo formuojamoje praktikoje taip pat pažymima, kad bylÄ nagrinėjantis teismas savarankiÅ¡kai sprendžia, ar yra pagrindas kreiptis į Konstitucinį TeismÄ , ar ne (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-03-29 nutartis c. b. Nr. 3K-3-218/2013; 2010-10-04 nutartis c. b. Nr. 3K-3-373/2010).

Å i teismo diskrecijos teisė nepriklauso nuo to, ar pateikė Å¡alys praÅ¡ymÄ ir argumentus dėl kreipimosi į Konstitucinį TeismÄ , ar ne. Nei Konstitucijoje, nei CPK, nei Konstitucinio Teismo įstatyme nenustatyta, kad, byloje dalyvaujančiam asmeniui pateikus praÅ¡ymÄ , kuriuo praÅ¡oma teismo kreiptis į Konstitucinį TeismÄ , bylÄ nagrinėjantis teismas privalo šį praÅ¡ymÄ patenkinti. Sprendžiant, ar yra pagrindas kreiptis į Konstitucinį TeismÄ , atsižvelgiama į konkrečios bylos aplinkybes ir toje byloje taikytino konkretaus teisės akto turinį, kadangi pagrindas inicijuoti konstitucinės justicijos bylÄ gali bÅ«ti konkrečiÄ bylÄ nagrinėjančiam teismui kilusios abejonės dėl toje byloje taikytino teisės akto atitikties Konstitucijai.

19. Teisėjų kolegija, įvertinusi Å¡ios bylos aplinkybes ir kilusio ginčo pobÅ«dį, byloje taikytinas materialinės bei procesinės teisės normas, daro iÅ¡vadÄ , kad Å¡ioje byloje nėra pagrindo manyti, jog apelianto iÅ¡keltos abejonės dėl civilinėje byloje Nr. e2-971-1097/2021 taikytų įstatymų, poįstatyminių teisės aktų, kitų teisės aktų prieÅ¡taravimo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 7 straipsnio 1 ir 2 dalims, sudarytų pagrindÄ tenkinti tokį praÅ¡ymÄ . Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliantas nenurodo konkrečios teisės normos, ar teisės akto, kuris jo nuomone prieÅ¡tarauja nurodytiems Konstitucijos straipsniams, pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymas yra deklaratyvaus pobÅ«džio, nemotyvuotas.

Be to, teisėjų kolegijos vertinimu, skundžiamame sprendime taikytas reglamentavimas yra aiškus ir nekelia abejonių dėl jame taikytinų CK bei CPK normų atitikties ar jų prieštaravimo Konstitucijai. Dėl apeliacinio skundo 20. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektas yra Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. spalio 27 d. sprendimo, kuriuo teismas ieškovo ieškinį tenkino, teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas.

21. Byloje nustatyta, kad ieÅ¡kovas „Ergo Insurance“ SE, veikiantis per „Ergo Insurance“ SE Lietuvos filialÄ , 2017 m. rugsėjo 26 d. gyventojų turto draudimo liudijimo Nr. 710-300-256069 pagrindu laikotarpiu nuo 2017 m. rugsėjo 27 d. iki 2018 m. rugsėjo 27 d. apdraudė draudėjui L. S. priklausantį butÄ , esantį (duomenys neskelbtini). IeÅ¡kovo apdraustas butas 2018 m. rugpjūčio 8 d. buvo aplietas vandeniu ir jam padaryta žalos. Dėl padarytos žalos ieÅ¡kovas 2018 m. spalio 19 d. iÅ¡mokėjo draudėjui L. S. 2 330,28 Eur draudimo iÅ¡mokÄ ir dėl Å¡ios žalos atlyginimo regreso tvarka kreipėsi su ieÅ¡kiniu į teismÄ atsakovams V. K. bei J. K., kaip į už žalÄ atsakingus asmenis – buto, esančio (duomenys neskelbtini), iÅ¡ kurio, ieÅ¡kovo teigimu, iÅ¡siliejo vanduo, savininkus. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. spalio 27 d. sprendimu ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį tenkino.

22. Atsakovas V. K. nesutikdamas su teismo priimtu sprendimu pateikė apeliacinį skundÄ , kuriame visų pirma nurodo, kad sprendimÄ priėmusio teismo sudėtis yra neteisėta, buvo sudaryta neteisėtai, neskaidriai ir nedemokratiÅ¡kai, visiÅ¡kai nesilaikant Lietuvos Respublikos Konstitucijos, tarptautinių sutarčių, galiojančių įstatymų ir kitų teises aktų t. y. neteisėto teismo sudėtis – stipriai politizuotas ir Å¡aliÅ¡kas teismas sudarytas ne pagal įstatymÄ ir nesilaikant įstatymų. Nurodė, kad neteisėto teismo sudėtis yra akivaizdžiai realus pagrindas panaikinti neteisėtÄ , nepagristÄ , neteisingÄ , neargumentuotÄ , nemotyvuotÄ , neobjektyvų, Å¡aliÅ¡kÄ , korupcinį, nusikalstamÄ Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. spalio 27 d. sprendimÄ civilinėje byloje Nr. e2-971-1097/2021. Teisėjų kolegija Å¡iuos apelianto argumentus atmeta kaip nepagrįstus.

23. CPK 329 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyta, kad pirmosios instancijos teismo priimtas sprendimas turi bÅ«ti pripažintas negaliojančiu tuo atveju, jeigu bylÄ iÅ¡nagrinėjo neteisėtos sudėties teismas. Teismo sudėtis yra laikoma neteisėta, jeigu ji neatitinka įstatymo reikalavimų (CPK 62 straipsnis), teismas buvo Å¡aliÅ¡kas (CPK 65, 66 straipsniai), buvo pažeistas draudimas teisėjui pakartotinai dalyvauti nagrinėjant bylÄ (CPK 71 straipsnis, 370 straipsnio 5 dalis). Teismo sudėtis taip pat gali bÅ«ti neteisėta pažeidus teisėjų skyrimo arba bylų paskirstymo tvarkÄ (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-125-219).

Aplinkybė, kad bylÄ iÅ¡nagrinėjo neteisėtos sudėties teismas, sudaro absoliutų ir besÄ lygiÅ¡kÄ pagrindÄ panaikinti teismo sprendimÄ (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-138-969/2016). Nagrinėjamu atveju apeliantas teigia, jog teismo sudėtis neteisėta, nes teismas buvo Å¡aliÅ¡kas.

24. Teisėjų kolegija, vertindama Å¡iuos atsakovo argumentus, visų pirma, pažymi, kad teismo neÅ¡aliÅ¡kumas, kaip ir teismo nepriklausomumas – tai esminė žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimo garantija, teisingo bylos iÅ¡nagrinėjimo ir pasitikėjimo teismu sÄ lyga, kuri yra įtvirtinta nacionalinių ir tarptautinių teisės aktų nuostatose (Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalis). Asmens konstitucinė teisė, kad jo bylÄ iÅ¡nagrinėtų neÅ¡aliÅ¡kas teismas, reiÅ¡kia, jog asmens bylos negali nagrinėti teisėjas, dėl kurio neÅ¡aliÅ¡kumo gali kilti abejonių. Teisėjas, nagrinėjantis bylÄ , turi bÅ«ti neutralus (žr. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2001 m. vasario 12 d. nutarimÄ ).

25. Nagrinėjamu atveju, teisėjų kolegija pastebi, kad apeliantas įrodinėdamas teismo/teisėjos Å¡aliÅ¡kumÄ , nepateikė jokių objektyvių duomenų, pagrindžiančių, kad bylÄ iÅ¡nagrinėjusi teisėja galimai elgėsi Å¡aliÅ¡kai, buvo suinteresuota jos baigtimi, turėjo susidariusi iÅ¡ankstinę nuomonę ir pan. Pažymėtina, kad tai, jog teismas priėmė atsakovams nepalankų procesinį sprendimÄ , savaime nereiÅ¡kia, kad teismas buvo Å¡aliÅ¡kas.

26. Be to, iÅ¡ Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų nustatyta, kad atsakovas V. K. jau buvo pareiÅ¡kęs praÅ¡ymus dėl nuÅ¡alinimo bylÄ nagrinėjusiam teismui, tačiau tiek Vilniaus apygardos teismas 2020 m. liepos 27 d. nutartimi, tiek Lietuvos apeliacinis teismas 2020 m. spalio 6 d. ir 2020 m. gruodžio 14 d. nutartimis Å¡iuos atsakovo V. K. praÅ¡ymus atmetė. Teismai nagrinėję apelianto praÅ¡ymus dėl teismo nuÅ¡alinimo pažymėjo, kad atsakovo reiÅ¡kiamuose praÅ¡ymuose nurodytos aplinkybės yra deklaratyvios ir nepatvirtina galimo bylÄ nagrinėjančio teismo Å¡aliÅ¡kumo ir neobjektyvumo.

Atsakovas nenurodė jokių konkrečių faktų, paneigiančių bylÄ nagrinėjančio teismo ar atskirų Å¡io teismo teisėjų galimybes neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡nagrinėti byloje pareikÅ¡tus reikalavimus, taip pat jis nepateikė duomenų, kad kuris nors teismo narys turi iÅ¡ankstinį nusistatymÄ dėl ginčo baigties ar vertina situacijÄ tendencingai. Atsižvelgus į nurodytÄ , atmestini apelianto argumentai dėl teismo Å¡aliÅ¡kumo. Pažymėtina, kad apeliacinio skundo argumentai dėl teismo/teisėjos Å¡aliÅ¡kumo yra grindžiami tais pačiais argumentais, kaip ir anksčiau atsakovo teismuose teiktuose praÅ¡ymuose dėl teismo nuÅ¡alinimo, skunde apeliantas nenurodo jokių naujų aplinkybių, įrodymų, pagrindžiančių jo pozicijÄ .

27. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi pirmiau iÅ¡dėstytomis aplinkybėmis ir argumentais, nesutinka su atsakovo apeliaciniame skunde iÅ¡dėstyta pozicija, kad Å¡iÄ bylÄ iÅ¡nagrinėjo neteisėtos sudėties teismas. Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, leidžiančių daryti iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas buvo Å¡aliÅ¡kas, turėjo suformuotÄ iÅ¡ankstinę nuomonę dėl byloje vertinamų teisinių santykių. Atsižvelgiant į tai, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dėl atsakovo nurodyto absoliutaus jo negaliojimo pagrindo.

28. Apeliantas apeliaciniame skunde taip pat nurodo aplinkybes, kad 2018 m. rugpjūčio 9 d. jis informavo Swedbank P&C Insurance AS Lietuvos filialÄ apie 2018 m. rugpjūčio 8 d. įvykį, kur yra draustas butas - (duomenys neskelbtini) ir pranešė, kad įvyko avarija, ko pasekoje yra užlietas atsakovų ir kaimyno L. S. butas - (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad V. K. butas buvo apdraustas Swedbank P&C Insurance AS Lietuvos filiale, todėl žalÄ užlieto žemiau esančio kaimyno buto - (duomenys neskelbtini) turėjo atlyginti bÅ«tent Swedbank P&C Insurance AS Lietuvos filialas. 2018 m. rugpjūčio 21 d.

V. K. tiek elektroniniu paÅ¡tu (duomenys neskelbtini) raÅ¡tu, tiek telefonu informavo (duomenys neskelbtini) buto savininkÄ - L. S. apie tai, kad žalos faktas registruotas „Swedbank P&C Insurance AS” Lietuvos filialas, žalos bylos registracijos TU38472 - apie tai pateikė raÅ¡ytinį įrodymÄ , kuris įrodo, kad užlieto buto Å¡eimininkas buvo informuotas apie vykstantį draudiminį tyrimÄ ir žalos atlyginimo klausimas (duomenys neskelbtini) buto savininkui turėjo spręsti Swedbank P&C Insurance AS Lietuvos filialas.

L. S. - (duomenys neskelbtini) buto savininkas bendravo su Swedbank P&C Insurance AS Lietuvos filialo darbuotojais ir kiek atsakovams yra žinoma Swedbank P&C Insurance AS Lietuvos filialu, buvo paskaičiuotas ir pasiūlytas žalos atlyginimas L. S. Teisėjų kolegija su šiais apelianto argumentais nesutinka.

29. Kaip pagrįstai nustatė pirmosios instancijos teismas, trečiasis asmuo „Swedbank P&C Insurance“ AS, veikiantis per „Swedbank P&C Insurance“ AS Lietuvos filialÄ , 2018 m. vasario 15 d. gyventojų turto draudimo liudijimo Nr. GTD16455116/2 pagrindu laikotarpiu nuo 2018 m. balandžio 1 d. iki 2019 m. kovo 31 d. apdraudė draudėjui atsakovui V. K. priklausantį butÄ , esantį (duomenys neskelbtini); taip pat apdrausta ir atsakovo civilinė atsakomybė 3 000 Eur sumai. IÅ¡ trečiojo asmens „Swedbank P&C Insurance“ AS Lietuvos filialo pateiktų dokumentų nustatyta, kad į „Swedbank P&C Insurance“ AS Lietuvos filialÄ , kaip atsakovo civilinės atsakomybės draudikÄ , dėl žalos atlyginimo kreipėsi buto Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas trečiasis asmuo L.

S. Draudikas nustatė, kad ginčo įvykiu buvo padaryta 1 163,53 Eur žala buto apdailai ir 3 950 Eur dydžio žala baldams, tačiau, atsižvelgdamas į maksimaliÄ galimÄ draudimo iÅ¡mokos sumÄ , iÅ¡mokėjo buto Nr. (duomenys neskelbtini) savininkui 3 000 Eur žalai atlyginti. Taigi, atsižvelgiant į tai, kad draudimo sutartimi su atsakovu „Swedbank P&C Insurance“ AS įsipareigojo atlyginti maksimaliai 3 000 Eur civilinės atsakomybės draudimo sumÄ vienam įvykiui, atsakovo draudikas iÅ¡mokėjo Å¡iÄ maksimaliÄ sumÄ dėl ginčo įvykio, todėl laikytina, kad jo prievolės pagal su atsakovu sudarytÄ draudimo sutartį laikytinos įvykdytomis.

Atsižvelgiant į tai, apelianto nurodyti argumentai, kad ieÅ¡kovas turėjo kreiptis į atsakovų draudikÄ â€žSwedbank P&C Insurance“ AS, atmestini kaip nepagrįsti.

30. Pažymėtina, kad bÅ«tent dėl to, kad atsakovo civilinės atsakomybės draudikas neatlygino nukentėjusio buvo savininkui visos ginčo įvykiu dėl vandens apliejimo padarytos žalos, nes žala virÅ¡ijo draudimo sutartimi su atsakovu nustatytÄ maksimaliÄ atlygintinos civilinės atsakomybės sumÄ , likusiÄ neatlygintÄ Å¾alos dalį trečiajam asmeniui L. S. iÅ¡mokėjo ieÅ¡kovas. Kadangi atsakovų draudikas „Swedbank P&C Insurance“ savo prievolę įvykdė tinkamai, t. y. iÅ¡mokėjo maksimaliÄ pagal sutartį su atsakovo draudimo sumÄ (3000 Eur), likusiÄ neatlygintÄ Å¾alos dalį, kuriÄ sudaro 2 330,28 Eur, kyla pareiga atlyginti buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininkams V.

K. ir J. K. (CK 6.266 straipsnio 1 dalis). Atsakovai Å¡iÄ pareigÄ galėtų paÅ¡alinti, tik įrodydami, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo, aplinkybę, jog vandentiekio žarnelė atsakovų bute trÅ«ko dėl trečiųjų asmens veiksmų – vykdytų vandentiekio tinklų remonto darbų ar kt. Å iÄ aplinkybė turėjo įrodyti patys atsakovai, tačiau jie nei pirmosios instancijos teisme, nei pateiktame apeliaciniame skunde tokių duomenų ir įrodymų nepateikė.

31. Kiti apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi, todėl teismas dėl jų plačiau nepasisako.

32. Atsižvelgus į iÅ¡dėstytÄ , teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino susiklosčiusiÄ situacijÄ ir pritaikė teisės aktų nuostatas, priėmė pagrįstÄ ir teisėtÄ sprendimÄ . Atsakovo apeliaciniame skunde iÅ¡dėstyti argumentai nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamÄ teismo sprendimÄ . Atsižvelgiant į tai, apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas n u t a r i a : apeliacinį skundÄ atmesti. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. spalio 27 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Å i nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėjai Margarita Stambrauskaitė Jelena Å iÅ¡kina RÅ«ta Veniulytė-JankÅ«nienė